Civilinė byla Nr. 2A-280-945/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00066-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau tikslino (1 t., b. l. 2–10, 65–73, 2 t., b. l. 29–40, 88–103, 3 t., b. l. 148–152, 4 t., b. l. 3–5, 6 t., b. l. 145–146), prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 38 441,52 Eur turtinės žalos ir 330 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas ieškinį grindė, jo vertinimu, neteisėtais teisėsaugos institucijų, pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, kuris tęsėsi nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Šiuo laikotarpiu ieškovo atžvilgiu buvo iškeltos 6 baudžiamosios bylos:

2.1.                      Byloje ikiteisminio tyrimo numeriu 07-1-00405-08 (toliau – byla Nr. 405), kurioje procesas tęsėsi virš 10 metų (3 719 dienų) ir ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-557/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-483/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-197/2018 buvo nuteistas dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje (tarpininko kyšininkavimas), BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimo kurstymas), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje (poveikio liudytojui, nukentėjusiajam organizavimas), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimo organizavimas), išteisintas dėl veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje (trukdymo prokuroro veiklai organizavimas) (neįrodžius, kad ieškovas dalyvavo darant nusikalstamas veikas), taip pat dėl veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas sukčiauti), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas organizuoti savavaldžiavimą), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 303 straipsnio 1 dalyje (dokumento sunaikinimas) (nes nepadarytos veikos, turinčios inkriminuojamų nusikaltimų požymių), nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) (nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą), dėl senaties nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (papirkimas; 5 epizodai).

2.2.                      Byloje  ikiteisminio tyrimo numeriu 01-2-00137-08 (toliau – byla Nr. 137), išskirtoje iš bylos Nr. 405, kurioje procesas tęsėsi beveik 3 metus (1 058 dienas),  Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168-2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2011 ieškovas nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas).

2.3.                      Byloje ikiteisminio tyrimo numeriu 83-1-00384-09 (toliau – byla Nr. 384), kurioje procesas tęsėsi daugiau nei 3 metus (1 199 dienas), ieškovas įtartas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje (melagingų parodymų davimo teisme organizavimas; 2 epizodai), tačiau tyrimas nutrauktas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1S-118-300/2013 dėl per ilgos trukmės.

2.4.                      Byloje  ikiteisminio tyrimo numeriu 01-2-00111-09 (toliau – byla Nr. 111), išskirtoje iš bylos Nr. 384, kurioje procesas tęsėsi beveik 6,5 metų (2 708 dienas), Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi dėl senaties nutraukta byla dėl kaltinimų ieškovui pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojams ar nukentėjusiesiems; 4 epizodai), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį (poveikio liudytojams ar nukentėjusiesiems organizavimas), BK 25 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojams ar nukentėjusiesiems bendrininkų grupėje), ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-651/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-495-2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017 išteisintas dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) (nes nepadaryta veika, turinti inkriminuojamų nusikaltimų požymių), ieškovo veiksmus, dėl kurių pareikšti kaltinimai pagal BK 233 straipsnio 3 dalį (poveikis liudytojui ar nukentėjusiajam, panaudojant smurtą ar kitokią prievartą; 2 epizodai), kvalifikavus pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojui ar nukentėjusiajam be kvalifikuojančių požymių), byla dėl šių kaltinimų nutraukta dėl suėjusios senaties.

2.5.                      Byloje ikiteisminio tyrimo numeriu 01-2-00043-11 (toliau – byla Nr. 43), kurioje procesas tęsėsi 4,5 metų (1 647 dienas), ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje išteisintas pagal BK 232 straipsnį (nepagarba teismui), nes nepadaryta veika, turinti inkriminuojamo nusikaltimo požymių.

2.6.                      Byloje ikiteisminio tyrimo numeriu 01-2-00063-16 (toliau – byla Nr. 63), kurioje procesas tęsėsi daugiau nei 2,5 metų (982 dienas), ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-827/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-584-315/2018 išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje (prokuroro apšmeižimas), nes nepadaryta veika, turinti inkriminuojamo nusikaltimo požymių.

3.       Ieškovo teigimu, dėl jo atžvilgiu organizuotų ikiteisminių tyrimų, kurių dalis inicijuoti dirbtinai, nepagrįstai ilgos tyrimų trukmės, daugybės teismo posėdžių, taikytų suvaržymų, ieškovo procesinių teisių pažeidimų ir su tuo susijusių išgyvenimų buvo nepataisomai sugadinta jo sveikata, dėl stipraus streso, nerimo ir baimės jausmo ieškovas patyrė 4 infarktus, pareigūnų veiksmai lėmė depresiją, nerimą, nemigą, tokio pobūdžio išgyvenimai tęsėsi daugiau kaip 10 metų, pasekmės liko visam gyvenimui. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo pažemintas ieškovo orumas, autoritetas, padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuriai kilti sąlygas savo tyčiniais veiksmais sudarė ir kaltinimus iniciavę bei juos palaikę bei nagrinėję pareigūnai bei institucijos, ieškovo atžvilgiu vykdę provokacijas, inicijavę ikiteisminius tyrimus, aplaidžiai vykdę pareigas, neįžvelgę atliekamų tyrimų neteisėtumo. Ieškovo atžvilgiu tyčia reikšti kaltinimai, kad ieškovas būtų laikomas suimtas ir būtų pratęsinėjamas suėmimo terminas. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos į teisėsaugos institucijas, bylų medžiagos kopijavimo išlaidos, išlaidos už paskirtą antrinę teisinę pagalbą, prarastas piniginis užstatas, dantų gydymo išlaidos, nuostolis dėl ūkio žlugimo, išlaidos už UAB „Teisinių žinių centras“ suteiktas teisines paslaugas viso baudžiamojo persekiojimo metu.

4.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, nesutiko su ieškovo reikalavimais, atsiliepimuose (1 t., b. l. 82–83, 3 t., b. l. 2, 166) nurodė, kad ieškinys grindžiamas Lietuvos valstybės veiksmais, kuriuos atliko ne Vidaus reikalų ministerija. Atsakovė prašė atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, o jeigu ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, nesutiko su ieškiniu, atsiliepimais (1 t., b. l. 88–90, 3 t., b. l. 4–11, 155–163) ieškinio dalį dėl galimai padarytų neteisėtų pareigūnų veiksmų bylose Nr. 384, Nr. 43 prašė atmesti, nes praleistas ieškinio senaties terminas, arba atmesti visą ieškinį kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija nurodė, kad ieškovo išteisinimo pagrindas nėra aplinkybė, leidžianti daryti išvadą apie neteisėtą kardomojo poveikio priemonių skyrimą. Ieškovo nurodytų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių: nukentėjusiųjų skaičiaus, pareikštų įtarimų kiekio, galimo bandymo paveikti baudžiamojo proceso dalyvius, teisės aktų nustatytos instancinės bylų peržiūrėjimo tvarkos, didelio skaičiaus ieškovo skundų ir prašymų, kurių dauguma buvo pripažinti nepagrįstais. Vien faktas, kad baudžiamieji procesai ieškovo atžvilgiu truko ilgą laiką, savaime negali būti pagrindu teigti, jog pareigūnai ir teismas vilkino bylas ir galėjo jas išnagrinėti ženkliai anksčiau. Ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydis aiškiai prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai bylose, kuriose buvo konstatuotas nepagrįstas proceso vilkinimas.

6.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, nesutiko su ieškiniu, atsiliepimuose (1 t., b. l. 97–100, 3 t., b. l. 13–14, 168–169, 4 t., b. l. 18–19) nurodė, kad ieškovo išteisinimo faktas dėl dalies jam pareikštų kaltinimų, nes nepadaryta veika, turinti požymių, nėra pagrindas teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas atliko ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Kai kuriose bylose ikiteisminis tyrimas truko ženkliai trumpiau, nei vyko bylos teisminis nagrinėjimas. Esant pagrindui, ikiteisminio tyrimo terminai buvo pratęsiami baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, nes procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo metu priimti nepažeidžiant įstatymų reglamentuotos tvarkos, yra pagrįsti, teisėti ne tik baudžiamojo proceso, bet ir civiliniu aspektu. Ieškovas nėra pateikęs rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkius dvasinius išgyvenimus, jam keliamą didelę įtampą, netikrumą dėl ateities dėl jo atžvilgiu vykusių baudžiamųjų procesų, kurių metu patyrė esminius suvaržymus, susijusius su taikytomis kardomosiomis ir kitomis procesinės prievartos priemonėmis.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Utenos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu (16 t., b. l. 2–30) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 2 896,20 Eur turtinės žalos atlyginimą, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmetė kitus ieškinio reikalavimus, priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės 40,23 Eur teismo turėtų pašto išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas konstatavo, kad ginčas byloje tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovui pagrįstai buvo pareikšti įtarimai ir jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai, ar ieškovui pagrįstai buvo pareikšti kaltinimai ir ar jo atžvilgiu pagrįstai vyko teisminiai procesai, taikytos procesinės prievartos priemonės, ar ieškovui pagrįstai buvo skirti ir taikyti suėmimai, ar ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos dėl minėtų veiksmų.

9.       Teismas nustatė, kad byloje Nr. 405 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008 m. balandžio 14 d. dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 225 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Teismas, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, konstatavo, kad dalis telefoninių pokalbių įrašų, kurie buvo naudoti kaip įrodymai kaltinimams pagrįsti, padaryti neteisėtai. Prokurorui J. L. 2008 m. birželio 10–12 d. nerūpestingai organizuojant tyrimo veiksmus buvo neteisėtai apribota ieškovo teisė į maitinimąsi, ieškovas buvo kankinamas badu. Be to, nuo 2008 m. birželio 10 d. iki 2008 m. liepos 8 d. suėmimas ieškovui taikytas deklaratyviais pagrindais (dėl ankstyvos tyrimo stadijos, poreikio atlikti daug tyrimo veiksmų, galimo trukdymo tyrimui), neparemtais byloje esančia medžiaga, todėl neteisėtais. 2008 m. liepos 8 d. pratęsiant suėmimo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui vienas iš motyvų dėl suėmimo pratęsimo buvo tai, kad ieškovas įtariamas dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, dėl kurio ieškovas vėliau buvo išteisintas. Teismas padarė išvadą, kad prokuroras J. L., siekdamas pabloginti ieškovo padėtį, neteisėtai, dirbtinai pradėjo šį ikiteisminį tyrimą, kuris nebuvo susijęs su iki tol ieškovui inkriminuotomis veikomis, pradiniai tyrimo veiksmai prokuroro atlikti (2008 m. birželio 25–26 d.) dar iki oficialaus sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo 2008 m. birželio 27 d. Būtent šie prokuroro veiksmai lėmė ieškovo suėmimą papildomam terminui. Siekiant apsunkinti ieškovo padėtį įtarimai BK 182 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui pareikšti nesant įstatyme nustatytų prielaidų. 2008 m. rugsėjo 1 d. prokuroras J. L., tęsdamas savo neteisėtą veiką, kreipėsi į teismą dėl suėmimo ieškovui pratęsimo tais pačiais pagrindais, tačiau 2008 m. rugsėjo 5 d. teismo nutartimi prokuroro pareiškimas buvo netenkintas. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi prokuroro J. L. skundas buvo atmestas ir ieškovas paleistas iš suėmimo, teismui pažymėjus, jog ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas nepakankamai intensyviai. Be to, nagrinėjant bylą Nr. 405, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi prokuroras J. L. buvo nušalintas dėl jo šališkumo, tačiau išliko aktyvus, kaip kaltinimą byloje Nr. 384 palaikantis prokuroras reikalaudamas duomenų iš bylos Nr. 405 bei teikdamas į ją bylos Nr. 384 medžiagą, taip darydamas neteisėtą poveikį teismui. Bylose Nr. 384 ir Nr. 111 ieškovui pareikšti įtarimai dėl bandymo daryti poveikį liudytojui ir nukentėjusiajai, tapo pagrindu byloje Nr. 405 Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeisti ieškovui taikomą kardomąją priemonę į suėmimą, iš kurio ieškovas paleistas tik 2010 m. kovo 9 d. Pakeitus kardomąją priemonę dėl konstatuotų jam nustatytų ribojimų pažeidimo, ieškovas prarado jam taikytą užstatą. Duomenys iš bylos Nr. 384 į bylą Nr. 405 buvo teikiami ir po nuosprendžio byloje Nr. 405 priėmimo 2011 m. vasario 21 d., kol Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi prokuroras J. L. nušalintas ir nuo bylos Nr. 384. Byloje Nr. 405 ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko 10 metų 2 mėnesius ir 6 dienas, šioje byloje ieškovas buvo nuteistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ieškovas nebuvo teistas ir neturėjo teistumo, suėmimas jam buvo taikomas tik dėl nepagrįstų kaltinimų padarius sunkų nusikaltimą. Nors dėl dalies kaltinimų ieškovo atžvilgiu byla nutraukta nesant reabilituojančių pagrindų, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme dėl nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų negali trukti daugiau nei 10 metų. Teismas taip pat nustatė, kad prokuroras J. L. buvo informuotas, jog ieškovas turi avių ūkį, tačiau nepaisė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo aptarimo su suimtuoju priemonių turtui apsaugoti. Teismas sprendė, kad, formaliai nagrinėjant atskirai bylas Nr. 405 ir Nr. 384, gali pasirodyti, jog suėmimas byloje Nr. 405 pratęstas teisėtai, tačiau palyginus suėmimo skyrimo terminus abiejose bylose matosi, kad byloje Nr. 384 ieškovui suėmimas paskirtas nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 26 d., o byloje Nr. 405 rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į trijų mėnesių suėmimą nuo 2009 m. gruodžio 10 d. Motyvai dėl suėmimo skyrimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti yra tapatūs. Taigi, prokuroras J. L., būdamas nušalintas byloje Nr. 405, formaliai ją kontroliavo, o vėliau, neatlikdamas procesinių veiksmų byloje Nr. 384, ją dirbtinai tęsdamas, siekė daryti įtaką bylos Nr. 405 rezultatui.

10.       Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 7 d. prokuroras J. L. iš baudžiamosios bylos Nr. 405 nutarė į bylą Nr. 137 atskirti tyrimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį (išnaudojimas priverstiniam darbui), tačiau byloje Nr. 405 iki nutarimo atskirti tyrimus joks ikiteisminis tyrimas pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį nebuvo pradėtas, byloje Nr. 137 iki kaltinamojo akto surašymo 2009 m. lapkričio 25 d. nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį, kaltinamajame akte ieškovui inkriminuota tik viena nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad prokuroras J. L. šioje byloje atskirdamas tyrimus papildomai be jokio teisinio pagrindo ieškovui inkriminavo nusikalstamą veiką pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį, kas vertintina ne kaip klaida, bet kaip sistemingas siekis ieškovui pakenkti.

11.       Nors ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 384 pradėtas nukentėjusiosios pareiškimo pagrindu, prokuroras J. L. veiksmų byloje ėmėsi anksčiau (2009 m. rugsėjo 24 d.), nei ji gauta Generalinėje prokuratūroje ir perduota minėtam prokurorui (2009 m. rugsėjo 25 d.), t. y. viršydamas įgaliojimus. 2009 m. spalio 6 d. pareiškus ieškovui įtarimus, 2009 m. spalio 7 d. jam pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas 20 dienų. Teismas įpareigojo prokurorą apie suimamo ieškovo saugotiną turtą nedelsiant pranešti jo artimiesiems, tačiau šio įpareigojimo prokuroras J. L. nevykdė, nors žinojo, kad ieškovas turi avių ūkį. Teismas pažymėjo, kad byloje Nr. 384 yra dokumentų kopijos, tačiau nėra originalų, įskaitant pranešimą apie įtarimą, teismo nutartis dėl suėmimo skyrimo ir kitus dokumentus. Be to, tolimesnis suėmimo taikymas byloje (pratęsimas iki 2009 m. gruodžio 26 d.) ir vėlesnis pakeitimas nuo 2009 m. gruodžio 10 d. į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstato taikymą derinti su kardomosiomis priemonėmis byloje Nr. 405. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartyje, kuria ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 384 nutrauktas dėl per ilgos trukmės, konstatuota, kad 2010 m. jokie veiksmai nebuvo atliekami, vis prašant pratęsti tyrimo terminus bei akcentuojant, jog būtina sulaukti bylos Nr. 405 išnagrinėjimo, nors tai nebuvo būtina, kadangi melagingų parodymų davimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Byloje Nr. 405 nei vienas teismas nekonstatavo melagingų parodymų davimo, kas patvirtina tyrimo byloje Nr. 384 neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad prokuroras J. L. ir byloje Nr. 384 Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi buvo nušalintas dėl šališkumo ieškovo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad prokuroras J. L. tikslingai siekė bet kokiomis priemonėmis kuo daugiau pakenkti ieškovui ir pabloginti jo turtinę, moralinę, psichologinę padėtį.

12.       Teismas sprendė, kad prokuroras J. L., pažeisdamas Generalinio prokuroro Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo, patvirtintų Generalinio prokuroro 2004 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-20 (toliau – Rekomendacijos), 7 punkto reikalavimus, neturėdamas pavedimo iš departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo, 2009 m. gruodžio 3 d. pats atskyrė ikiteisminį tyrimą iš bylos Nr. 384 į bylą Nr. 111 ir pats sau pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 111. Teismas konstatavo, kad šis nutarimas yra neteisėtas, t. y., ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 111 nebuvo pradėtas. Teismo vertinimu, šis prokuroro J. L. nutarimas yra nelogiškas, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas, siekiant padidinti baudžiamųjų bylų kiekį ir, informavus Klaipėdos apygardos teismą, nagrinėjantį bylą Nr. 405, apie ieškovo tariamai padarytas naujas nusikalstamas veikas, laikyti ieškovą suėmime ilgesnį laiką. Nors bylą Nr. 111 sudarė 12 tomų, joje atlikti vos 24 procesiniai veiksmai. Byloje Nr. 111 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 12 d. nutartimi ištaisė Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose padarytas klaidas ir išteisino ieškovą dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) padarymo, o dėl poveikio liudytojui ir nukentėjusiajam pagal BK 233 straipsnio 1 dalį bylą nutraukė dėl senaties. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad prokuroras J. L., veikdamas Lietuvos valstybės vardu, ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ir jo veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje.

13.       Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 43 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnio 1 dalyje (nepagarba teismui). Nors 2011 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. 2012 m. vasario 3 d. nutarimu, pažeisdamas Rekomendacijų 7.2–7.3 punktuose įtvirtintas kompetencijos ribas, panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tyrimą užbaigus ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą ieškovas buvo išteisintas, kaip nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

14.       Byloje Nr. 63 ieškovas kaltintas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį dėl prokuroro I. M. apšmeižimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu ieškovas išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, bei kartu konstatuodamas, kad bylos Nr. 43 medžiagą prokuroras I. M. išsireikalavo ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikino viršydamas įgaliojimus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

15.       Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl neteisėto suėmimo, neteistai jo atžvilgiu pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, patyrė didelius netikrumo išgyvenimus, ši procesinė padėtis neigiamai veikė emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek klientų, tiek kitų jį pažįstančių žmonių rate, yra objektyvios ir pateisinamos, todėl joms pagrįsti nereikia surinkti patvirtinančių įrodymų, tai yra stipri, bet nuginčijama prezumpcija, kuri nebuvo nuginčyta. Vertindamas ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už 250 paras, neteisėtai praleistas suėmime, teismas sprendė, kad šiuo atveju pakanka fakto, jog ieškovo teisė į laisvę buvo pažeista jį neteisėtai laikant suimtą. Teismas pažymėjo, kad, nustatant neturtinės žalos skaičiavimo atspirties sumą, yra pagrįsta atsižvelgti į BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Viešai prieinamas duomenimis, bazinės socialinės išmokos dydis (BK 66 straipsnio prasme – MGL) nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 49 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl neteisėto suėmimo patyrė 12 250 Eur (250 × 49 Eur) neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad, įvertinus visus reikšmingus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, siekiant suteikti pakankamą ir teisingą satisfakciją ieškovui už sukeltus neigiamus padarinius dėl neteisėto suėmimo, priteistina 12 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, o dėl neteisėtų baudžiamųjų persekiojimų, kuomet ieškovas prarado sveikatą ir tapo neįgalus, priteistina 87 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kaip turtinės žalos atlyginimas ieškovui priteistina 2 896,20 Eur prarasto užstato suma. Teismas netenkino ieškovo reikalavimų dėl transporto išlaidų, dienpinigių pripažinimo žala, nes šie reikalavimai nebuvo pakankamai konkretizuoti ir nėra pateikta šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

 

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

16.       Apeliaciniu skundu (16 t., b. l. 63–69) ieškovas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas dėl sudėtingos ir didelės bylos Nr. 405 apimties nepasisakė dėl dalies neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu: dėl prieš ieškovą įvykdytos provokacijos, teisės turėti advokatą, dokumentų klastojimo, pareigūnų naudoto psichologinio smurto, neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 137, įtarimo pagal BK 1471 straipsnį, ieškovo buvimo vietos slėpimo, turto (ūkio) apsaugos nevykdymo, neteisėto nuteisimo, šališko bausmės subendrinimo, nušalinto prokuroro J. L. pateikto apeliacinio skundo, kardomosios priemonės paskyrimo telefonu, atimtos kardomosios priemonės (užstato) apskundimo teisės, neteisėto bylos Nr. 137 perdavimo, neteisėto organizavimo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl STT, prokuroro J. L. piktnaudžiavimo, iš ieškovo paimtų gynybos dokumentų, ikiteisminio tyrimo kontrolės neužtikrinimo, ieškovo apklausos protokolų teisėtumo, kankinimo badu, ieškovo nepristatymo į teismo posėdį sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, dėl prokuroro J. L. ikiteisminių tyrimų prisiskyrimo sau. Teismas taip pat nevertino įrodymų dėl provokacijos, STT pareigūnų poveikio liudytojams, pažeistos ieškovo teisės į gynybą, vykstant apeliaciniam procesui prieš ieškovą pradėto ikiteisminio tyrimo, rėmimosi šališko Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu byloje Nr. 137 skiriant bausmę, apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio pateikimo pažeidžiant prokurorų kompetencijos ribas, ieškovo nuteisimo šališkų Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pažeistos ieškovo konstitucinės teisės į teisingą ir nešališką teismą dėl bylos Nr. 405 atnaujinimo. Teismas sprendime netiksliai nurodė apie ieškovo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus 2008 m. balandžio 14 d., ieškovo patirtų ūmių miokardo infarktų skaičių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kartu su byla Nr. 405 dėl prokuroro J. L. sistemingų neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu vienu metu vyko dar 5 ikiteisminiai tyrimai ir teismų procesai skirtingose Lietuvos vietose.

1.2.                      Teismas nevertino baudžiamojo proceso byloje Nr. 137 trukmės (1 058 dienos), aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, ieškovas buvo nuteistas šališko Panevėžio apygardos teismo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovui nebuvo leista pasisakyti, teikti įrodymus dėl STT pareigūnų ir prokuroro J. L. piktnaudžiavimo. Teismas taip pat nevertino ieškovo procesinių teisių pažeidimų ikiteisminiame tyrime, ieškovo teiktų skundų dėl pažeistų konstitucinių, procesinių teisių, kurių nevertino nei prokurorai, nei ikiteisminio tyrimo teisėjai. 

1.3.                      Teismas nevertino, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 384 pradėtas įvykdžius provokaciją prieš ieškovą, ieškovas nuo 2012 m. spalio 6 d. reiškė nušalinimus prokurorui J. L., tačiau teismai ieškovo prašymų netenkino, STT pareigūnai ieškovą etapavo iš Klaipėdos STT būstinės į Vilniaus areštinę gyvybei pavojingomis sąlygomis (viršydami leistiną greitį), prokuroras J. L. iš ieškovo atėmė visą bylos Nr. 405 gynybos medžiagą, dėl neteisėtų prokuroro J. L. veiksmų ieškovas suėmime prabuvo 5 mėnesius, ikiteisminio tyrimo teisėjai klastojo įtariamųjų apklausos protokolus. Taip pat nevertinti nepagrįstai pratęsinėti ikiteisminio tyrimo terminai, dokumentų klastojimas, kiti ieškovo atžvilgiu atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, nusikaltimų tiražavimas ieškovo atžvilgiu byloje Nr. 384, ieškovo atžvilgiu vykdyta cenzūra, prokuroro J. L. melavimas Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl ieškovo negalėjimo atvykti į teismo procesą dėl sveikatos būklės.

1.4.                      Teismas nevertino, kad teisėja A. K., susipažinusi su byla Nr. 111, Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjo bylą Nr. 405, iš kurios dokumentų buvo sudaryta byla Nr. 111, ieškovas negalėjo tinkamai gintis, nes procesai byloje Nr. 111 prasidėjo tik po metų, ieškovas prašė sujungti bylas Nr. 111 ir Nr. 405, kad kuo greičiau baigtųsi procesai.

1.5.                      Teismas neįvertino, kad byla Nr. 43 pradėta piktnaudžiaujant prokurorui J. L. ir kitiems Generalinės prokuratūros pareigūnams, liko neįvertinti kiti padaryti pažeidimai, taip pat ieškovo išgyvenimai dėl nuteisimo, teismo posėdžių skaičius, poveikis jo sveikatai.

1.6.                      Teismas neįvertino byloje Nr. 63 ieškovo reputacijai, jo sveikatai padarytos žalos, teismo proceso trukmės.

1.7.                      Teismo priteista neturtinės žalos suma yra per maža, neatitinka ieškovo patirtų išgyvenimų ir nepatogumų, žalos dydis nustatytas teismui įvertinus tik dalį ieškovo atžvilgiu vykdytuose baudžiamuosiuose procesuose atliktų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Dėl neteisėtų tyrimų pradėjimo, nuteisimo, neteisėto suėmimo, ieškovas patyrė neigiamus padarinius jo profesiniam gyvenimui, nepataisomai sugadinta ieškovo sveikata (jis tapo iš dalies nedarbingu), dalykinė reputacija, sužlugdytas ūkis, 11 metų atimta teisė medžioti, prarastos darbo pajamos, dėl ko yra pagrindas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai.

1.8.                      Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas patyrė išlaidas vykdamas į teismo posėdžius kiekvienoje baudžiamojoje byloje, naudojo savo lėšas įsigyjant degalus transporto priemonei. Nepagrįsta teismo pozicija, kad pateikti įrodymai dėl kelionės išlaidų, dienpinigių nėra pakankamai konkretizuoti ir nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Nelogiška manyti, kad ieškovas nepatyrė kelionių išlaidų arba per daugiau nei 10 metų laikotarpį turėjo rinkti ir saugoti kuro išlaidas patvirtinančius kvitus. Teismas nepasisakė ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų dėl turėtų išlaidų dantų gydymui ir nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti šias išlaidas. Teismas taip pat nepasisakė dėl ieškovo turėtų išlaidų už bylų kopijas, nakvynės išlaidas ir šių išlaidų atlyginimo nepagrįstai nepriteisė. Ieškovas prašė teismo priteisti nuostolius, patirtus už sužlugdytą ūkį ir įmonę (UAB „Teisinių žinių centras“), tačiau reikalavimai buvo nemotyvuotai atmesti. Dėl sveikatos būklės (dviejų širdies operacijų) ieškovas neturėjo galimybės pateikti duomenų, patvirtinančių ieškovo patirtus nuostolius dėl sužlugdyto ūkio, todėl teiks prašymą apeliacinės instancijos teismui, kad šie įrodymai būtų priimti.

17.       Apeliaciniu skundu (16 t., b. l. 55–60) atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas nepagrįstai ieškovo suėmimą ir suėmimo pratęsimą byloje Nr. 405 pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, nurodydamas argumentus, kurie iš esmės prieštarauja motyvams ir išvadoms, kurios buvo padarytos teismų baudžiamojo proceso metu. Teismai, skirdami suėmimą, spręsdami dėl suėmimo termino pratęsimo, nagrinėdami ieškovo skundus dėl suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys duoda pagrindą manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat ieškovas galimai trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ar kitus įtariamuosius. Aplinkybės, kad ieškovas nori trukdyti procesui, pasitvirtino, kadangi po ieškovo paleidimo iš suėmimo į laisvę jis pradėjo įkalbinėti proceso dalyvius keisti parodymus, todėl ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Taip pat teismas klaidingai nurodė, kad ieškovo suėmimas buvo grindžiamas tik tuo, jog ieškovas padarė sunkų nusikaltimą, kuris nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2.2.                      Neįmanoma suprasti teismo išvadų, kodėl visas procesas byloje Nr. 405 yra neteisėtas, jeigu dėl dalies nusikalstamų veikų ieškovas buvo nuteistas, o dėl dalies nusikalstamų veikų procesas buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismo sprendime neatsakyta į esminius bylos klausimus, kurie buvo susiję su senaties termino taikymu, teisėtu ir pagrįstu ieškovo nuteisimu, ilgu bylos nagrinėjimu dėl ieškovo negalėjimo dalyvauti procese (dėl ūmių miokardo infarktų). Taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovo nedarbingumo laikotarpių, kuriais ieškovas dalyvavo kituose teisminiuose ginčuose ir taip galimai sąmoningai vilkino procesą.

2.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje Nr. 384 užstatas buvo neteisėtai pakeistas į suėmimą, taip pat nepagrįstai nuspręsta priteisti sumokėto užstato sumą (2 896,20 Eur) iš atsakovės, nes Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė ieškovui paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) užstatą – pakeisti į suėmimą, kadangi ieškovas proceso eigoje kontaktavo su kita kaltinamąja, nukentėjusiaisiais, liudytojais, nepaisė nustatyto draudimo kliudyti procesui ir bendrauti su šiais asmenimis, tokiais savo veiksmais galimai padarydamas naujas nusikalstamas veikas. Teismo motyvai, kad jam nesuprantami prokuroro J. L. atlikti procesiniai veiksmai, patvirtina, jog teismas priėmė sprendimą neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis dėl ieškovo suėmimo buvo patikrinta instancine tvarka, tačiau nagrinėjamojo byloje teismas nenurodė motyvų, kodėl jis nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria buvo išspręstas kardomosios priemonės pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

2.4.                      Teismas, nustatydamas, kad baudžiamasis procesas byloje Nr. 384 buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, nepateikė jokių argumentų dėl atsakovės atsikirtimų, kuriuose prašyta dėl reikalavimo, kuris buvo kildinamas iš šios bylos, taikyti ieškinio senatį, vertinimo.

2.5.                      Teismas, nuspręsdamas, kad baudžiamasis procesas byloje Nr. 111 buvo neteisėtas, o prokuroras J. L. dirbtinai didino bylų skaičių, todėl jo veiksmuose yra tyčios dėl piktnaudžiavimo, neatsižvelgė į tai, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu dėl įtarimų ir kaltinimų pagal BK 233 straipsnio 3 dalį pasibaigė, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės taikymo senaties terminas, t. y. nereabilituojančiu pagrindu. Teismas nevertino šių motyvų ir dėl jų nepasisakė.

2.6.                      Teismas išėjo iš ieškinio ribų, kadangi įvertino ieškovo nuteisimą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apie kurį ieškovas pasisakė tik žodinių paaiškinimų metu, taip pat įtarimo ieškovui pareiškimą pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį, apie kurį procese (nei raštu, nei žodžiu) pats ieškovas nenurodė.

2.7.                      Teismas nurodė visų procesų laikotarpius, kuriais ieškovo atžvilgiu vyko baudžiamasis persekiojimas, tačiau nevertino priežasčių, dėl kurių atskirų bylų nagrinėjimas galimai užsitęsė. Teismas iš esmės nekonstatavo jokių pažeidimų dėl baudžiamųjų procesų trukmės, o tik formaliai nurodė, kad procesai vyko per ilgai. Teismas nenurodė laikotarpių, kuriais procesiniai veiksmai nebuvo atliekami arba buvo atliekami pažeidžiant procesines taisykles. Nors teismas ir nustatė, kad ieškovas patyrė tris infarktus, tačiau nevertino, ar infarktai ir kiti ieškovo susirgimai turėjo įtakos baudžiamųjų procesų trukmei.

2.8.                      Nepagrįsti teismo motyvai, kad dėl neteisėtų baudžiamųjų procesų valstybės perimta užstato suma turi būti priteista ieškovui iš atsakovės, nes Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė kaip užstatą sumokėtą piniginę įmoką (2 896,20 Eur), kuri buvo saugoma Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, perduoti valstybei, konstatavęs, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pažeidė kardomosios priemonės sąlygas.

2.9.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 12 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovo suėmimų, kurie buvo teisėti ir pagrįsti, be to, ieškovo suėmimų laikas jam buvo įskaitytas į bausmę, taip pat 87 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovo netekto darbingumo, nenurodęs jokių motyvų, kaip ieškovo netektas darbingumas yra susijęs su baudžiamaisiais procesais, nepateikęs žalos dydį pagrindžiančių motyvų, nenurodęs teismų praktikos dėl tokio žalos dydžio, argumentų dėl žalos individualizavimo, neatsižvelgęs į atsakovės atstovo argumentus, kad dalyje įvykusių procesų ieškovas nebuvo reabilituotas.

2.10.                      Teismas, nusprendęs priteisti iš atsakovės 40,23 Eur pašto išlaidų atlyginimą, neįvertino, kad tokias bylinėjimosi išlaidas atsakovė turėtų sumokėti valstybei. Kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir apskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų dydį proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

2.11.                      Teismas galimai buvo šališkas, kadangi priimant sprendimą nesilaikė CPK 263, 265, 270 straipsniuose įtvirtintų sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

18.       Apeliaciniu skundu (16 t., b. l. 36–53) atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Teismas neteisingai baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir taikytos procesinės prievartos priemonės nepagrįstumą tiesiogiai siejo su aplinkybe, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai šešiose bylose, ikiteisminius tyrimus atliko ar organizavo prokuroras J. L., ieškovas pagal atskirus kaltinimus buvo išteisintas. Teismo nurodyti motyvai yra formalūs, grindžiami prielaidomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

3.2.                      Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 405 vykdytas operatyviai, įtarimai tikslinti atsižvelgiant į tyrimo eigoje gautus papildomus duomenis. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo baudžiamojo persekiojimo byloje Nr. 405 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendyje padarytomis išvadomis, kurios apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos nepagrįstomis. Nors liudytojų parodymai nebuvo pakankami tam, kad ieškovui kiltų baudžiamoji atsakomybė, tačiau kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudarė pagrindą pagrįstai įtarti ieškovą padarius nusikaltimą ir pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą. Dėl dalies nusikalstamų veikų ieškovas buvo nuteistas. Dėl dalies veikų ieškovas išteisintas ne dėl netinkamai organizuoto ar atlikto ikiteisminio tyrimo, o dėl baudžiamojoje byloje esančių įrodymų kitokio galutinio įvertinimo teisme. Vien aplinkybė, kad teismas išteisino ieškovą, nesudaro pagrindo civilinėje byloje konstatuoti dėl šios veikos nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą ir neteisėtus prokuroro veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui nebuvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1471 straipsnio 1 dalyje, todėl teisiškai nepagrįsta su tuo susijusi teismo išvada. Be to, teismas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad pareigūnų veiksmai renkant duomenis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1471 straipsnio 1 dalyje, lėmė ieškovo teisių pažeidimą ir žalą.

3.3.                      Teisiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas vykdytas šešiose bylose, prokuroras viršydamas įgaliojimus nurodė STT Panevėžio valdybai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, byloje Nr. 384 yra tik dokumentų kopijos, byloje Nr. 405 nei vienas teismas nepriėmė nutarties dėl apklaustų liudytojų duotų melagingų parodymų, todėl ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 384 dėl liudytojų melagingų parodymų davimo nuo pat pradžios buvo neteisėtas. Baudžiamąsias bylas pagal kompetenciją išnagrinėję teismai nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 384 ar byloje Nr. 111 buvo pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu. Prokuroras J. L. nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. turėjo teisinį pagrindą atlikti atskirus ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmus (tarp jų ir duoti pavedimus STT Panevėžio valdybai) Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento žinion perimtoje byloje Nr. 384, o nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., kai, sprendžiant pagal gavimo spaudą, ši byla buvo gauta Generalinėje prokuratūroje, ir tos pačios dienos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro rezoliucija jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą – ir atlikti visą ikiteisminį tyrimą. Prokuroro 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimo atskirti tyrimus rezoliucinės dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, kad iš bylos Nr. 384 į bylą Nr. 111 išskiriami dokumentų originalai ir kopijos pagal pridedamą sąrašą.

3.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl prokuroro kaltės ieškovas 2008 m. birželio 10–12 d. buvo kankinamas badu, dėl prokuroro nerūpestingai organizuoto ikiteisminio tyrimo areštinės darbuotojai negalėjo ieškovo maitinti dvi paras. Ši nekorektiška, abstraktaus pobūdžio išvada padaryta netinkamai įvertinus tiek Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. vasario 23 d. pažymos Nr. 4D-2008/1-1422 turinį, tiek byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant aukštesniojo prokuroro ir teismo, pagal kompetenciją išnagrinėjusio baudžiamąją bylą, šiuo klausimu priimtus procesinius sprendimus.

3.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 111 nebuvo pradėtas, nes prokuroras grubiai pažeidė Rekomendacijų 7 punkto reikalavimus ir priėmė neteisėtą 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimą. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nutarimas yra nelogiškas ir tokie prokuroro veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas, siekiant dirbtinai padidinti baudžiamųjų bylų skaičių ieškovo atžvilgiu. Teismas išvadas grindžia Rekomendacijų 7, 7.2, 7.3 punktais, nurodydamas šiame teisės akte neegzistuojantį turinį. Ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 384 atliko prokuroras J. L. ir tik šis prokuroras galėjo priimti procesinį sprendimą dėl tyrimų atskyrimo bei ikiteisminio tyrimo atlikimo atskirtoje byloje. 2009 m. gruodžio 3 d. prokuroro nutarimas atskirti tyrimus byloje Nr. 384 priimtas ne siekiant didinti baudžiamųjų bylų skaičių ir tęsti suėmimo terminą, o užtikrinant BPK 1, 2 straipsnių reikalavimus ir nepažeidžiant BPK 30 straipsnio, 170 straipsnio 4 dalies 1 punkto bei Rekomendacijų nuostatų. Teismas nevertino prokuroro priimto procesinio sprendimo atskirti tyrimus turinio arba susipažino tik su jo dalimi, ir, netinkamai nustatęs faktines aplinkybes, nepagrįstai pripažino prokuroro veiksmus neteisėtais. Ieškovo skundai dėl 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimo atskirti tyrimus teisėtumo, galimo prokuroro piktnaudžiavimo buvo nagrinėti prokuratūroje ir teisme. Teismo argumentai dėl galimai tyčinių prokuroro veiksmų yra grįsti tik prielaidomis.

3.6.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, nevertino ir nepasisakė dėl šios procesinės prievartos priemonės skyrimo tikslo, pagrindų ir kitų reikšmingų aplinkybių, kurios konstatuotos, be kita ko, ir baudžiamojo proceso tvarka, neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, EŽTT praktikoje formuojamą jos aiškinimą, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovo suėmimas nuo pat paskyrimo momento buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Priešingai, nei nurodoma sprendime, Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2008 m. birželio 10 d. nutartimi skirdamas ieškovui suėmimą, nepažeidė BPK įtvirtintų šios kardomosios priemonės skyrimui keliamų reikalavimų, pateikė išsamius argumentus dėl taikomos kardomosios priemonės pagrindų ir reikalingumo, kurie sprendime nenurodomi ir neaptariami. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovui suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, o 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi suėmimo terminas nepratęstas. Tai, kad prokuroras teikė skundą dėl šios nutarties aukštesnės instancijos teismui, teismas nepagrįstai vertino kaip prokuroro neteisėtą veikimą. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas byloje Nr. 384 pradėtas ir suėmimas jam taikytas esant pagrįstam įtarimui, atitikusiam Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus. Skiriant ieškovui suėmimą ir tęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga nepažeista. Teismų nutartys išsamiai motyvuotos ir pagrįstos konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais dėl taikomos procesinės prievartos priemonės pagrindų ir reikalingumo. Sprendime iš esmės nenurodyti motyvai, kuriais grindžiamas byloje Nr. 384 2009 m. spalio 7 d. paskirtos ir vėliau tęstos kardomosios priemonės – suėmimo – neteisėtumas.

3.7.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad prokuroras nepaisė BPK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo priemonių turtui apsaugoti aptarimo su suimtuoju ir neįvykdė teismo įpareigojimo. Byloje Nr. 384 esami duomenys patvirtina, kad prokuroras ėmėsi priemonių betarpiškai iš ieškovo sužinoti, kokiu turtu jam, kaip prokurorui, vadovaujantis BPK 129 straipsniu, privalu pasirūpinti. Kadangi turtu rūpinosi ne tik ieškovas, bet ir jo žmona bei motina, nebuvo pagrindo vertinti, kad turtas lieka be priežiūros ir jam apsaugoti reikia imtis priemonių.

3.8.                      Nepagrįstos teismo išvados dėl prokuroro šališkumo vykdant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, darant neteisėtą įtaką Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjusiam bylą Nr. 405. Ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 111, kuri 2009 m. gruodžio 3 d. prokuroro nutarimu atskirta iš bylos Nr. 384, visi septyni įtariamojo ar jo gynėjo skundai dėl prokuroro J. L. nušalinimo, pateikti nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2010 m. sausio 21 d., buvo išnagrinėti teisme ir atmesti. Byloje Nr. 405 esami įrodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nereiškė nušalinimo prokurorui J. L. Bylą Nr. 405 nagrinėjant teisme, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo pareikštą nušalinimą prokurorui J. L. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino kitos kaltinamosios gynėjo pareikštą nušalinimą prokurorui J. L., nustatęs neformalų prokuroro J. L. ir kitos kaltinamosios gynėjo bendravimą 2009 m. balandžio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio pertraukos metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 2K-162-303/2017, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog savo pareigas prokuroras J. L. atliko pagal savo kompetenciją, nepažeisdamas konstitucinių prokuroro tarnybos principų, proceso veiksmus byloje atliko vadovaudamasis BPK nuostatomis. Byloje yra prokuroro J. L. užklausimai įvairiais klausimais, kurie buvo reikalingi jo tiriamose baudžiamosiose bylose.

3.9.                      Teismas, nevertindamas byloje esančių faktinių duomenų, teisės aktų, reglamentuojančių prokuroro kompetencijos ribas, padarė samprotavimais pagrįstą išvadą, kad prokuroro I. M. veiksmai, išreikalaujant ikiteisminio tyrimo medžiagą byloje Nr. 43 ir perduodant ją procesinio sprendimo priėmimui į kitą departamentą, prieštarauja Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatoms. Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras I. M. turėjo teisę ne tik pareikalauti iš kitos prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą (byla Nr. 43), bet ir perduoti ją pagal kompetenciją kitam aukštesniajam prokurorui, be kita ko, perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą (byla Nr. 384) Panevėžio apygardos prokuratūrai. 

3.10.                      Teismo išvada, kad byloje Nr. 405 procesas užtruko tik dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo teismuose, todėl šiuo atveju yra valstybės kaltė, yra neargumentuota ir padaryta neįvertinus bylos aplinkybių, todėl negali būti pripažinta pakankama valstybės neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

3.11.                      Teismas, konstatuodamas neturtinės žalos faktą ir nustatydamas jos dydį, neįvertino ieškovo veiksmų, turėjusių įtakos baudžiamajam persekiojimui prasidėti, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnyje išdėstytais bendraisiais reikalavimais ir kriterijais neturtinės žalos faktui nustatyti, išvadas grindė aplinkybėmis, kurios prieštarauja paties teismo byloje nustatytiems faktams.

3.12.                      Teismas neišnagrinėjo atsakovės atstovų pateiktų argumentų ir prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo.

19.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus (16 t., b. l. 95–112) prašo juos atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde remiasi suklastotais apklausų protokolais, procesinių dokumentų turinio perrašymu, vengia pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, deklaratyviai teigia, kad teismo išvados negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir teisėtomis.

4.2.                      Sulaikyti ir suimti ieškovo nebuvo pagrindo, juo labiau, kad ieškovas buvo pareigūnų kontrolėje (buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių). Ieškovas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, avių ūkį, vykdytinų prievolių kreditoriams ir nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teismui daryti išvadą, kad būtina jį laikyti suimtą, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

4.3.                      Nepriklausomai nuo to, buvo apskųsti procesiniai sprendimai baudžiamuosiuose procesuose, ar ne, teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo, gali padaryti priešingą išvadą. Atsakovė nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų ieškovo suėmimus (suėmimų pratęsimus) buvus teisėtais ir pagrįstais. Teismų instancinė sistema neveikė tinkamai, ieškovo prašymai/skundai buvo nagrinėjami per trumpą laiką, neatidžiai ir nerūpestingai, nesigilinant į skunduose nurodomas aplinkybes, jų nevertinant ir neanalizuojant, tai ieškovui sukėlė neigiamus padarinius.

4.4.                      Ieškovas pažeidė paskirtą kardomąją priemonę išprovokuotas pareigūnų.

4.5.                      Prokuroras J. L., turėdamas pareigą ir galėdamas užtikrinti jo žinioje esančio sulaikyto įtariamojo (ieškovo) tinkamą maitinimą, tyčia nesiėmė jokių veiksmų šiai pareigai įvykdyti, taip kankindamas sukėlė ieškovui fizinį skausmą skrandžio srityje, didžiules dvasines ir moralines kančias. Generalinė prokuratūra nepagrįstai kaltę siekia perkelti policijai, kai būtent dėl prokuroro J. L. neteisėtų veiksmų areštinėms nebuvo sudaryta galimybė užtikrinti maitinimą ieškovui.

4.6.                      Prokuroras J. L. nuo 2008 m. birželio 9 d. žinodamas, kad 1 000 avių ūkiui reikalinga priežiūra, privalėjo imtis aktyvių veiksmų turtui apsaugoti, tačiau sąmoningai ignoravo ieškovo pateiktus duomenis. 

4.7.                      Klaipėdos apygardos teismas, nušalinęs prokurorą J. L. nuo baudžiamosios bylos Nr. 405 nagrinėjimo, neatsakingai ir aplaidžiai priėmė apeliacinį skundą, surašytą nušalinto prokuroro J. L. ir pasirašytą laikinai einančio pareigas vyriausiojo prokuroro A. S. Visų instancijų teismai neužtikrino ieškovo teisės į teisingą procesą, padarė teisės aktų reikalavimų pažeidimus, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai lėmė neteisėtų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimą.

4.8.                      Tai, kad įtariamasis (ieškovas) ikiteisminio tyrimo metu nereiškė nušalinimo prokurorui J. L., o skundė tik atskirus procesinius veiksmus, nesudaro pagrindo teigti, jog prokuroras nebuvo šališkas.

4.9.                      Neteisėti prokuroro J. L. veiksmai, o ne ieškovo sveikata, lėmė ilgą baudžiamojo proceso Nr. 405 trukmę.

4.10.                      Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 137 pradėtas nesant įstatyminio pagrindo. Neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo sistemingi ir tendencingi nuo pat baudžiamojo persekiojimo pradžios, sąmoningi ir tyčiniai, nes ieškovas nepakluso prokuroro J. L. diktuojamoms taisyklėms, nesitaikstė su šiurkščiu jo teisių pažeidinėjimu, ikiteisminio tyrimo principų negerbimu.

4.11.                      Teismas neturėjo procesinio pagrindo taikyti ir pagrįstai netaikė ieškinio senaties ieškinio reikalavimui, kildinamam iš bylos Nr. 384.

4.12.                      Generalinės prokuratūros teiginiai dėl prokuroro galimybės sujungti ir atskirti ikiteisminius tyrimus nepaneigia teismo išvados, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 111 buvo dirbtinai atskirtas iš bylos Nr. 384.

4.13.                      Pagal prokurorų specializaciją ir kompetenciją Generalinėje prokuratūroje prokuroras I. M., kuris tuo metu buvo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, negalėjo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą byloje Nr. 43, nes tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo bylos (BK 232 straipsnis) nebuvo šio departamento kompetencijos ribose.

4.14.                      Generalinė prokuratūra vengia pripažinti neteisėtus savo veiksmus, nepagrįstai gina prokurorą J. L. ir siekia įtikinti teismą, kad ieškovui žala nebuvo padaryta.

4.15.                      Teismas, atsižvelgęs į ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškinio reikalavimus, kuriais ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą už neteisėtais teisėsaugos institucijų, pareigūnų veiksmais padarytą žalą viso baudžiamojo proceso metu, neperžengė ieškinio ribų.

20.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (16 t., b. l. 82–83) prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                      Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo civilinės bylos faktiniu pagrindu, todėl teismas negalėjo peržengti ieškinio ribų ir sprendime pasisakyti tais klausimais, kurie nėra susiję su byla arba išeina iš ieškinio ribų.

5.2.                      Teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų dėl transporto išlaidų, dienpinigių priteisimo. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam kelionės išlaidas vykstant į teismus viešuoju transportu, vėliau savo poziciją pakeitė ir prašė priteisti kelionės išlaidas jam vykstant į teismo posėdžius lengvuoju automobiliu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytomis datomis vyko teismo posėdžiai ir ieškovas juose dalyvavo. 

5.3.                      Ieškovo nurodyta neturtinė žala atsirado dėl teisėtų pareigūnų veiksmų, tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas ir teisėtai suvaržant ieškovo teises. Ieškovo pripažinimas kaltu dėl jo atliktų nusikalstamų veikų iš esmės įrodo baudžiamųjų procesų teisėtumą, todėl negali būti pagrindu atlyginti jam neturtinę žalą

21.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (16 t., b. l. 87–91) prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.                      Apeliaciniame skunde bendro pobūdžio teiginiais įvardyti prokurorų, teismo neteisėti veiksmai, tačiau nenurodyta teisinių ir faktinių argumentų, kurie patvirtintų sprendimo ar jo dalies nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.

6.2.                      Sprendime nurodyta, dėl kokių esminių klausimų kilo ginčas tarp bylos šalių, išdėstytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, todėl teisiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad sprendime turi būti pasisakyta ir dėl kitų veiksmų, kurie, ieškovo nuomone, yra neteisėti.

6.3.                      Ieškovo nurodomi valstybės pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai grindžiami ieškovo subjektyviu vertinimu ir prieštarauja byloje esamiems įrodymams.

6.4.                      Ieškovo baudžiamieji persekiojimai buvo pradėti pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas. Baudžiamąsias bylas, ieškovo skundus pagal kompetenciją išnagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais pareigūnų ar institucijų veiksmai baudžiamajame procese nėra pripažinti neteisėtais.

6.5.                      Ieškovo patirtas išlaidas dantų gydymui, kelionėms ir nakvynėms viešbutyje lėmė paties ieškovo veiksmai ir priimti sprendimai. Apeliaciniame skunde aptariamos aplinkybės dėl bylos dokumentų kopijų darymo, neaptartų priemonių turtui apsaugoti, nesuponuoja valstybės pareigos atlyginti ieškovui išlaidų už kopijų darymą, žlugusį ūkį ir veiklą.

6.6.                      Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi 6 baudžiamieji procesai, taikomos procesinės prievartos priemonės, pati savaime negali būti pripažįstama pakankama konstatuoti faktą, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovas prarado nepriekaištingą reputaciją, darbo pajamas, patyrė sunkius ir ilgalaikius išgyvenimus, neturtinę žalą.

6.7.                      Ieškovo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo, sąžiningumo ir protingumo principų, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nukreiptas į siekį praturtėti, o ne į realų galimos žalos atlyginimą.

22.       Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

23.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24.       Nors ieškovas apeliaciniame skunde teikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o vėliau ir siūlymą sudaryti byloje mišrią teisėjų kolegiją (16 t., b. l. 126), šie procesiniai prašymai atmesti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi (16 t., b. l. 127–128), o byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš dalies pagrįstu pripažino ieškovo reikalavimą taikyti valstybei civilinę atsakomybę CK 6.272 straipsnio pagrindu dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų vykdant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą bylose Nr. 405, Nr. 137, Nr. 384, Nr. 111, Nr. 43 ir Nr. 63.

26.       Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. 

27.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Šias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).

28.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, jog gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme, kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).

29.       Nagrinėjamu atveju ginčas byloje yra kilęs dėl sąlygų taikyti civilinę atsakomybę už pareigūnų ir institucijų veiksmus inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą, taikant kardomąsias priemones, taip pat galimą pareigūnų šališkumą, piktnaudžiavimą, procesų vilkinimą ir kitų ieškovo procesinių teisių pažeidimą.

 

Dėl baudžiamojo persekiojimo iniciavimo (ne)teisėtumo

 

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas, gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 2023 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais. Vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl žalos atlyginimo taip pat įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Tačiau kasacinio teismo praktikoje vien ta aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio, t. y. reikalaujamos kaltės formos, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).

31.       Pirmasis baudžiamojo persekiojimo procesas byloje Nr. 405 ieškovo atžvilgiu buvo inicijuotas 2008 m. balandžio mėn. dėl veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje (tarpininko kyšininkavimas). Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ieškovo atžvilgiu buvo inkriminuota eilė kitų nusikalstamų veikų. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą priimtais Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-557/2011 (byla Nr. 405, 20 t., b. l. 2–112), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-483/2016 (byla Nr. 405, 30 t., b. l. 101–171), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 (byla Nr. 405, 32 t., b. l. 40–82) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-197/2018 (byla Nr. 405, 33 t., b. l. 161–181) ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas ne tik dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (tarpininko kyšininkavimas), bet ir dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimo kurstymas), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje (poveikio liudytojui, nukentėjusiajam organizavimas), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimo organizavimas) numatytų nusikaltimų, t. y. pažado pasinaudojant savo, kaip advokato, statusu, už kyšį paveikti jo atstovaujamų asmenų atžvilgiu atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurorę, prokurorės kurstymo piktnaudžiauti tarnyba, kad būtų nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas, poveikio liudytojui ir nukentėjusiajam dėl parodymų pakeitimo minėtame ikiteisminiame tyrime organizavimo ir dokumentų (ikiteisminio tyrimo veiksmų įforminimo protokolų) klastojimo organizavimo. Be to, byloje kaltinimai ieškovui buvo reiškiami ir BK 227 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl penkių epizodų, susijusių su kyšio prokurorei siūlymu ir/ar davimu už neteisėtus prokurorės veiksmus. Teismams konstatavus, kad egzistuoja nurodytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi būti vertinami kaip tęstinis nusikaltimas, baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu nutraukta dėl senaties. Vien šios aplinkybės pačios savaime vertintinos kaip pagrindas spręsti, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai.

32.       Kaip matyti iš ieškovo reikštų reikalavimų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo, pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra siejamas su papildomai byloje Nr. 405 ieškovui reikštais kaltinimais. Pabrėžtina, kad ieškovas taip pat buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį (trukdymo prokuroro veiklai organizavimas) bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį (dokumento sunaikinimo organizavimas), tačiau buvo išteisintas konstatavus, jog nėra pakankamai įrodymų, kad ieškovas organizavo ir papildomas veikas, už kurias byloje buvo nuteista prokurorė (įskaitant ikiteisminio tyrimo pareigūno parengto dokumento sunaikinimą). Kaip minėta aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, išteisinimas dėl įrodymų nepakankamumo pats savaime negali būti vertinamas kaip patvirtinantis neteisėtą baudžiamojo persekiojimo iniciavimą. Kartu akcentuotina, kad minėtos veikos, dėl kurių ieškovas buvo išteisintas, nebuvo visiškai savarankiškos, jos buvo vertinamos kaip kylančios iš nusikaltimų visumos, už kuriuos nuteistas ieškovas ir prokurorė, sudedamoji dalis, todėl vien dviejų kaltinimų eliminavimas dėl įrodymų nepakankamumo negali būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas, dirbtinis kaltinimų apimties išplėtimas.

33.       Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat akcentuoja, kad jis buvo provokuojamas nusikalsti, kadangi pareigūnų užfiksuoto 2018 m. balandžio 16 d. pokalbio su ieškovu metu jo atstovaujamas asmuo, kuriam kartu su bendrininkais pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovas kaltinamas įtakojęs, veikė bendradarbiaudamas su teisėsauga. Šis argumentas atmestinas, kaip prieštaraujantis bylos medžiagai. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 (byla Nr. 405, 32 t., b. l. 40–82) ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-197/2018 (byla Nr. 405, 33 t., b. l. 161–181), su pareigūnų žinia buvo veikiama esant teisėtam pagrindui, be to, ieškovas nebuvo skatinamas daryti nieko, ko pats neketino daryti, t. y. nebuvo provokuojamas. Priešingus ieškovo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip siekį iš naujo kelti klausimą, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais, beje, ieškovas nuteistas už veikas, dėl kurių atlikto ikiteisminio tyrimo teisėtumo siekia sukelti abejones.

34.       Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 405 buvo surinkti duomenys bei ieškovui pareikšti kaltinimai dėl trijų tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas organizuoti savavaldžiavimą), dėl kurių ieškovas taip pat buvo išteisintas. Ieškovas buvo kaltinamas smurtavęs prieš du jo avių ūkyje dirbusius darbuotojus, taip pat organizavęs vieno iš minėtų darbuotojų grąžinimą į ūkį per prievartą. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-557/2011, kaltinimai buvo grindžiami nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos teismas įvertino kaip nenuoseklius, t. y. ikiteisminio tyrimo metu davę ieškovui nepalankius parodymus, 2009 m. birželio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji parodymus pakeitė, pradėjo neigti savo ikiteisminio tyrimo metu reikštas pretenzijas ieškovui, o vėliau 2010 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje dar kartą pakeitė savo poziciją, grįždami prie pradinių kaltinimų ir nurodydami 2009 m. birželio 9 d. teisiamajame posėdyje melavę, nes ieškovas jiems darė poveikį. Išteisinimą lėmė teismo pozicija, kad nėra galimybių objektyviai nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių nukentėjusieji teikė melagingus parodymus (2009 m. birželio 9 d. teisiamajame posėdyje dėl ieškovo jiems daryto neteisėto poveikio ar ikiteisminiame tyrime ir 2010 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje dėl konfliktiškų santykių su ieškovu). Šių aplinkybių visuma nagrinėjamos civilinės bylos kontekste leidžia spręsti, kad egzistavo pakankamas pagrindas (nukentėjusiųjų parodymai) baudžiamajam persekiojimui dėl aptartų nusikalstamų veikų inicijuoti, o pats faktas, jog dėl šių parodymų nepakankamo patikimumo ieškovas buvo išteisintas, tik patvirtina ieškovo naudai suveikusius procesinius saugiklius, bet neleidžia daryti išvados dėl paties proceso neteisėtumo.

35.       Toje pačioje byloje Nr. 405 ieškovui buvo pareikšti kaltinimai ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas sukčiauti dideliu mastu) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), t. y., kad tardamasis dėl nužudymu įtariamo asmens gynybos už tariamą neteisėtą poveikį tyrimui ieškovas reikalavo iš į jį besikreipusių įtariamojo artimųjų didelės pinigų sumos (250 000 Lt), o taip pat iš vienos artimosios paėmė 2 000 Lt, kad būtų kompensuota jo tariamai tyrimą atliekančiai pareigūnei sumokėta kyšio suma. Ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojama, kad šios veikos ieškovui inkriminuotos dirbtinai, siekiant pateisinti prokurorų prašymą skirti ieškovui suėmimą. Su tokia pozicija, kaip ir su tuo, kad šių kaltinimų pareiškimas galėtų būti vertinamas kaip pagrindas valstybės atžvilgiu taikyti atsakomybę, teisėjų kolegija nesutinka dėl kelių priežasčių:

13.1.                      Išteisinimas dėl pasikėsinimo sukčiauti dideliu mastu buvo nulemtas įrodymų nepakankamumo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, konstatavo, kad dalis telefoninių pokalbių įrašų, kurie buvo naudoti kaip įrodymai kaltinimams pagrįsti, padaryti neteisėtai, t. y. surinkti atliekant tyrimo veiksmus dėl galimai atliktų su aptariamais kaltinimais dėl sukčiavimo nesusijusių korupcinio pobūdžio nusikaltimų, neiniciavus ikiteisminio tyrimo bei pažeidžiant advokato ir klientų bendravimui taikomas paslapties garantijas, o tyrimo neiniciavimas lemia ir vėliau vykdytų nukentėjusiųjų apklausų neteisėtumą, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino pagrįsta tik iš dalies, akcentavo, kad dėl to, jog ikiteisminis tyrimas buvo formaliai pradėtas po kelių dienų (2008 m. birželio 27 d.; byla Nr. 405, 1 t., b. l. 19), telefoninių pokalbių kontrolės tiriant kitą neteisėtą veiką metu surinkti duomenys negalėjo tapti įrodymu baudžiamajame procese, tačiau kiti pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai, susiję su nukentėjusiųjų apklausomis, yra teisėti, ir juos atliekant surinktus duomenis pripažino įrodymais, kartu konstatuodamas jų nepakankamumą. Kitaip tariant, techninė pareigūnų klaida lėmė teismų išvadą dėl dalies ieškovui nepalankių įrodymų panaudojimo kaltinimui negalimumo, bet pati savaime nepatvirtina fakto, kad pareigūnai neturėjo jokių teisėtai surinktų ir įrodymais byloje tapusių duomenų apie galimai ieškovo atliktą neteisėtą veiką. Vien įrodymų pripažinimas nepakankamais pats savaime negali būti vertinamas kaip patvirtinantis baudžiamojo persekiojimo iniciavimo neteisėtumą.

13.2.                      Tas pats pasakytina ir apie kaltinimus BK 182 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kaip galima spręsti iš Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžių, nukentėjusiojo skundas nėra būtinoji ikiteisminio tyrimo iniciavimo prielaida, bet tokio skundo nesant reikalinga atlikti formalų veiksmą – turi būti įformintas prokuroro reikalavimas inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. Ne aplinkybė, kad tyrėjų disponuojami duomenys negalėjo būti pagrindu įtarimams, o vėliau ir kaltinimams pareikšti, bet formali procesinė klaida šiuo atveju ir nulėmė bylos dėl aptariamo kaltinimo nutraukimą. Jeigu tyrimo metu ši klaida nebūtų buvusi padaryta, pasekmės būtų buvę priešingos, nei nurodo ieškovas: tai nebūtų kliūtis ikiteisminiam tyrimui inicijuoti, tai būtų kliūtis bylai nutraukti, kaltinimai būtų buvę vertinami iš esmės.

13.3.                      Kartu svarbu pažymėti, kad aptariamos veikos nebuvo tiriamos atskirame baudžiamojo persekiojimo procese, tai buvo plataus baudžiamojo tyrimo, kuriame buvo konstatuotas netinkamas atsakovo elgesys darant nusikalstamas veikas, sudėtinė dalis, kurio eigoje, suveikus baudžiamojo proceso taisyklėms, ieškovas nuteistas ne dėl visų jam inkriminuotų veikų. Net jei minėtos veikos ieškovui nebūtų buvę inkriminuotos, byloje Nr. 405 buvo pareikšta visa eilė kitų kaltinimų, kurių didžioji dalis pasitvirtino, o išteisinimus dėl dalies veikų lėmė įrodymų nepakankamumas, t. y. procesas ieškovo atžvilgiu buvo nulemtas ne pareigūnų veiksmų, bet paties ieškovo vykdytų nusikaltimų.

36.       Apibendrindama nutarties 31–35 punktuose aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės atsakomybės taikymo aspektu baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu iniciavimą byloje Nr. 405 nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtą veiksmą, dėl kurio ieškovas galėjo patirti žalos.

37.       Antrajame baudžiamojo persekiojimo procese byloje Nr. 137 ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168-2010 (byla Nr. 137, 7 t., b. l. 139–161) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2011 (byla Nr. 137, 7 t., b. l. 239–247) nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), t. y. ieškovas, vykdydamas advokato veiklą, į apskaitą įtraukė ne visas gautas pajamas. Nekvestionuojant sąlygų inicijuoti procesą dėl nurodyto nusikaltimo egzistavimo, pretenzijos civiliniame procese reiškiamos dėl to, ar pagrįstai Generalinės prokuratūros 2008 m. spalio 7 d. nutarimu (byla Nr. 137, 1 t., b. l. 2–4) baudžiamasis persekiojimas išskirtas kaip savarankiška byla Nr. 137 iš bylos Nr. 405, taip pat dėl to, kad tyrimas buvo vykdomas ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 1471 straipsnio 1 dalyje (priverstinis darbas), tačiau nėra duomenų nei apie tai, jog tyrimas pradedamas ar ieškovui pareiškiami įtarimai, nei apie tai, kaip tyrimas buvo užbaigtas. Įvertinus šiuos argumentus, reikšmingomis pripažįstamos kelios aplinkybės:

15.1.                      Nors ieškovas nurodo, kad tyrimai išskirti dirbtinai, siekiant ieškovą parodyti kaip daug nusikalstamų veikų darantį asmenį, pabrėžtina, jog į atskirą ikiteisminio tyrimo procesą išskirtos veikos, susijusios su ūkinės veiklos vykdymu. Kaip parodė tolimesnė tyrimo eiga, tiriant veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo būtina atlikti didelį kiekį tyrimo veiksmų (apklausti itin didelį kiekį liudytojų), todėl išskyrimas buvo orientuotas į didesnį procesų efektyvumą. Kita vertus, jeigu prokurorai būtų buvę suinteresuoti ieškovo atžvilgiu inicijuoti kuo daugiau savarankiško baudžiamojo persekiojimo procesų, jie nebūtų elgesį priešingai ir į bylą Nr. 405 apjungę didelį kiekį nusikalstamų veikų, kurių pagrindu buvo gauti duomenys pradėjus tirti korupcinį nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

15.2.                       Vykdant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą taip pat buvo gauta duomenų apie galimą ieškovo siekį susigrąžinus į jo valdomą avių ūkį darbuotoją, kurio sumušimu ir savavaldžiavimu jo atžvilgiu ieškovas kaltintas byloje Nr. 405, priverstinai įdarbinti jį ūkyje be darbo užmokesčio. Renkant duomenis buvo bendradarbiaujama su Valstybine darbo inspekcija (byla Nr. 137, 1 t., b. l. 32–69, 3 t., b. l. 71) ir, gavus informaciją, kad už su darbo santykiais susijusius pažeidimus ūkyje administracinė atsakomybė pritaikyta ūkio bendrasavininkei ieškovo sutuoktinei G. K. (byla Nr. 137, 3 t., b. l. 73–99), tyrimo veiksmai nebuvo tęsiami. Pabrėžtina, kad teikiant ieškovui įtarimus (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 62–64) ir vėliau formuluojant kaltinimą (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 130–137) nieko neužsimenama apie nusikalstamą veiką, numatytą BK 1471 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra aišku, kokią įtaką aptariamas duomenų rinkimas galėjo turėti ieškovo teisėms ir pareigoms.

38.       Apibendrindama nutarties 37 punkte aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės atsakomybės taikymo aspektu baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu iniciavimą ir išskyrimą į bylą Nr. 137 nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtą veiksmą.

39.       Vertinant argumentus dėl bylos Nr. 384 iniciavimo ir vėlesnio ikiteisminio tyrimo dėl atskirų nusikalstamų veikų išskyrimo iš šios bylos į bylą Nr. 111 pažymėtina, kad byloje Nr. 384 buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje (melagingų parodymų davimo teisme organizavimas), BK 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis liudytojams, nukentėjusiesiems; 4 epizodai), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje (poveikio liudytojams, nukentėjusiesiems organizavimas), BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis liudytojams, nukentėjusiesiems bendrininkų grupėje), BK  233 straipsnio 3 dalyje (poveikis liudytojams, nukentėjusiesiems panaudojant smurtą ar kitokią prievartą; 2 epizodai), BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaudmenimis). Tyrimas buvo vykdomas dėl to, kad ieškovas, siekdamas išvengti atsakomybės pagal jam pareikštus kaltinimus byloje Nr. 405, t. y. dėl jo avių ūkyje dirbusių asmenų sužalojimo bei savavaldžiavimo vieno iš jų atžvilgiu, o taip pat dėl trukdymo prokurorui vykdyti funkcijas, prokuroro piktnaudžiavimo tarnyba organizavimo bei poveikio liudytojams ir nukentėjusiesiems, vienas ar bendrininkų grupėje darė poveikį liudytojams ir nukentėjusiesiems, o taip pat organizavo poveikio darymą, poveikį vykdė panaudodamas smurtą ar prievartą, taip pat organizavo melagingų parodymų davimą teisme byloje Nr. 405. Tuo pačiu tyrimas buvo atliekamas ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Prokuroro 2009 m. gruodžio 3 d. nutarime, kuriuo kaltinimai pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, BK 233 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį išskirti į atskirą baudžiamojo persekiojimo procesą byloje Nr. 111 (12 t., b. l. 93–96, byla Nr. 111, 1 t., b. l. 1–4), aiškiai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra iš esmės baigti, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje (melagingų parodymų davimo teisme organizavimas), negali būti užbaigtas, kol tebesitęsia procesas byloje Nr. 405, kurioje ir buvo duodami galimai melagingi parodymai. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 111 užbaigtas ir kaltinamasis aktas surašytas jau 2010 m. vasario 1 d. (byla Nr. 111, 12 t., b. l. 73–139), o byloje Nr. 384 ikiteisminis tyrimas dėl per ilgos trukmės nutrauktas beveik po 3 metų (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi byloje Nr. 1S-118-300/2013; byla Nr. 384, 16 t., b. l. 110–111), kas patvirtina skirtingas situacijas tiriant atskiras nusikalstamas veikas, o kartu ir pagrindą tyrimams atskirti, bei priešingą pirmosios instancijos teismo išvadą skundžiamame sprendime dėl civilinės atsakomybės taikymo leidžia vertinti kaip niekuo nepagrįstą, bylos medžiagai prieštaraujančią prielaidą.

40.       Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad prokuroras, pažeisdamas Generalinio prokuroro Rekomendacijų 7 punkto reikalavimus, neturėdamas pavedimo iš departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo, 2009 m. gruodžio 3 d. pats atskyrė ikiteisminį tyrimą iš bylos Nr. 384 į bylą Nr. 111 ir pats sau pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 111. Teismas konstatavo, kad šis nutarimas yra neteisėtas, t. y., ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 111 nebuvo pradėtas. Tokią išvadą teisėjų kolegija vertina kaip aiškiai nepagrįstą. Pirma, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, prokurorui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo ir atskyrimo. Antra, nei iš ieškovo teiktų argumentų, nei iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokį konkretų pažeidimą prokuroras padarė. Trečia, ieškovo ir pirmosios instancijos teismo cituojamas generalinio prokuroro priimtas dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, o, įvertinus ieškovo teiktus skundus aptariamu klausimu, Generalinės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d. nutarimu (byla Nr. 384, 14 t., b. l. 25–27) buvo konstatuota, kad jokio pažeidimo padaryta nebuvo. Ketvirta, prokuroro veiksmai buvo įvertinti ir pagrįstais pripažinti teismine tvarka – Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi (byla Nr. 384, 14 t., b. l. 112–114) ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi byloje (byla Nr. 384, 14 t., b. l. 118–121).

41.       Vertinant baudžiamojo persekiojimo byloje Nr. 111 iniciavimo pagrįstumą akcentuotina tai, kad, nors Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-651/2014 (byla Nr. 111, 18 t., b. l. 92–99), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-495/2016 (byla Nr. 111, 20 t., b. l. 19–44) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017 (2 t., b. l. 104–114, byla Nr. 111, 20 t., b. l. 140–155) ieškovas išteisintas dėl kaltinimo neteisėtai disponavus šaudmenimis, o kaltinimų dėl poveikio liudytojams ir nukentėjusiesiems nagrinėjimas nutrauktas dėl senaties, išteisinimą nulėmė teisinio reglamentavimo dėl subjektyviosios nusikaltimo sudėties dalies aiškinimas (ieškovas disponavo šaudmenimis esant pasibaigusiam leidimui turėti ginklą, tačiau nebuvo įrodyta tiesioginė tyčia, kaip privaloma nusikalstamos veikos sudėties sąlyga), o bylos nutraukimas dėl senaties pagal kaltinimus dėl poveikio liudytojams negali būti vertinamas kaip reabilituojantis, priešingai, teisminio nagrinėjimo metu buvo konstatuotas ieškovo veiksmų neteisėtumas.

42.       Įvertinusi baudžiamojo persekiojimo byloje Nr. 384 iniciavimo pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 41 punkte, egzistavo pagrindas inicijuoti tyrimą dėl veikų, kurios vėliau buvo išskirtos į bylą Nr. 111. Kita vertus, nors dėl byloje Nr. 384 pareikštų įtarimų ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl per ilgos tyrimo trukmės (byla Nr. 384, 16 t., b. l. 110–111), skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad tyrimas pradėtas ir įtarimai ieškovui reikšti be pagrindo. Kaip minėta nutarties 34 punkte, byloje Nr. 405 tiriant ieškovui pareikštus kaltinimus dėl jo avių ūkyje dirbusių asmenų nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, o taip pat pasikėsinimo organizuoti savavaldžiavimą prievarta grąžinant darbuotoją į ūkį nukentėjusieji du kartus keitė savo parodymus – ikiteisminio tyrimo metu apkaltinę ieškovą, 2009 m. birželio 9 d. teisiamojo posėdžio metu savo parodymus pakeitė, o vėliau patvirtino tai padarę įtakojami ieškovo. Būtent šie duomenys buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui inicijuoti.

43.       Skundžiamame sprendime taip pat akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 384  inicijuotas 2009 m. rugsėjo 23 d. pareiškimo pagrindu (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 1), išreikalauta byla generalinėje prokuratūroje gauta ir prokurorui perduota 2009 m. rugsėjo 25 d. (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 2–3), o veiksmų šis ėmėsi anksčiau, dar 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu suformuluodamas pavedimą vykdyti ikiteisminio tyrimo veiksmus Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 4). Tokį prokuroro J. L. elgesį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip įgaliojimų viršijimą, sudarantį pagrindą taikyti valstybės atžvilgiu civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Nors už aptartą veiksmą prokuroras J. L. Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi byloje Nr. ITS3-307-893/2011 (8 t., b. l. 110–111, byla Nr. 384, 1 t., b. l. 122–123) nušalintas nuo dalyvavimo byloje Nr. 384, pabrėžtina, kad tuo metu ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas bei buvo priimtas sprendimas jį tęsti Generalinėje prokuratūroje (sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išsireikalavimo į Generalinę prokuratūrą buvo priimtas ir įgyvendintas dar 2009 m. rugsėjo 23 d. (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 2)), todėl nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, jog kito prokuroro byloje paskyrimas arba vėlesnis užduočių ikiteisminio tyrimo pareigūnams formulavimas būtų turėjęs įtakos tam, kad baudžiamojo persekiojimo procesas nebūtų buvęs inicijuotas. Be to, kaip teisingai nurodoma Generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2001 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 85, 22.5 punkte buvo įtvirtinta prokuroro teisė atlikti įvairaus pobūdžio tyrimo veiksmus. Įvertinus aplinkybę, kad vėliau prokuroras J. L. buvo paskirtas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 384 grupės vadovu, leidžia daryti išvadą, jog aptartas techninio pobūdžio procedūrinis niuansas neturėjo jokios įtakos nei paties ikiteisminio tyrimo eigai ir pobūdžiui, nei ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Nors tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad būtent prokuroro J. L. šališkumas ar piktnaudžiavimas turėjo įtakos baudžiamojo persekiojimo iniciavimui, svarbu pažymėti, kad ieškovas pretenzijas reiškė ir kitų prokurorų atžvilgiu (pvz., nepagrįstu pripažintas prokurorą J. L. byloje Nr. 384 pakeitusiai prokurorei N. G. reikštas nušalinimas (byla Nr. 384, 15 t., b. l. 84–86), byloje Nr. 111 ieškovas nepagrįstai šalino ir prokurorą J. M. (byla Nr. 111, 16 t., b. l. 163), byloje Nr. 63 – prokurorę V. C. (byla Nr. 63, 12 t., b. l. 73–76), byloje Nr. 43 – prokurorę O. L. (byla Nr. 43, 2 t., b. l. 162–163, 4 t., b. l. 147–148) ir pan.). Kartu akcentuotina, kad proceso eigoje buvo atmesti visi ieškovo skundai dėl prokuroro J. L. šališkumo byloje Nr. 384 ir byloje Nr. 111 (byla Nr. 111, 9 t., b. l. 60, 74, 99–100, 11 t., b. l. 48–49, 53, 12 t., b. l. 58–59, 65–66, 68–69), o nušalinimas taikytas ne dėl ieškovo reikštų pretenzijų dėl prokuroro suinteresuotumo, šališkumo, siekio dirbtinai didinti kaltinimų ieškovui skaičių.

44.       Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir ieškovo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo iniciavimo byloje Nr. 384 pagrindu tapo jo atžvilgiu įvykdyta provokacija. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas inicijuotas gauto pareiškimo pagrindu (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 1). Pareiškimą pateikė D. G., kuriai daryto poveikio organizavimu ieškovas buvo kaltinamas byloje Nr. 405, nurodydama, kad, nagrinėjant bylą Nr. 405 Klaipėdos apygardos teisme, ieškovas vėl ėmėsi veiksmų, siekdamas, jog pareiškėja pakeistų savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinimai poveikio liudytojams darymu vėliau buvo išskirti į bylą Nr. 111, kurioje priimtais Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-495/2016 (byla Nr. 111, 20 t., b. l. 19–44) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017 (2 t., b. l. 104–114, byla Nr. 111, 20 t., b. l. 140–155) buvo ne tik konstatuoti nusikalstami ieškovo veiksmai siekiant paveikti liudytojus ir nukentėjusiuosius (įskaitant D. G.), bet ir vadovautasi visuma įvairiapusiškų byloje surinktų įrodymų, nepripažįstant proceso trūkumu ieškovo akcentuotų aplinkybių, susijusių su galimu jo provokavimu. Kaip ir nutarties 33 punkte aptartoje situacijoje, ieškovo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip siekį iš naujo kelti klausimą, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

45.       Apibendrindama nutarties 39–44 punktuose aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės atsakomybės taikymo aspektu baudžiamųjų procesų ieškovo atžvilgiu iniciavimą byloje Nr. 384 ir išskyrimą į bylą Nr. 111 nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtą veiksmą.

46.       Penktasis baudžiamojo persekiojimo procesas byloje Nr. 43 ieškovo atžvilgiu pradėtas dėl BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (nepagarba teismui). Vilniaus miesto I apylinkės teisme nagrinėjant ieškovo skundą, kuriuo buvo siekiama nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 384, 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo jo skundą nagrinėjusiai teisėjai reikštas nušalinimas, bet patenkintas pačios teisėjos nusišalinimas nuo bylos, savo poziciją grindžiant nesiliaujančiais užgauliais ieškovo pasisakymais jos atžvilgiu, psichologiniu stresu, įžeidimais, dėl ko teisėja nebegali būti objektyvi (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 82–83). Būtent šios nutarties ir joje nurodytų motyvų pagrindu buvo inicijuotas baudžiamojo persekiojimo procesas. Nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-720-312/2015 (byla Nr. 43, 9 t., b. l. 160–171) ieškovas buvo išteisintas, kaip ir kituose procesuose, tokią išvadą lėmė įrodymų, t. y. ieškovo pasisakymų, jo vartotų formuluočių, teisinis vertinimas, kuris pats savaime neleidžia spręsti, kad baudžiamasis persekiojimas inicijuotas nesant pagrindo.

47.       Kartu pabrėžtina, kad vienu iš pagrindinių aspektų, su kuriuo siejamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę, įvardijamos aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2011 m. lapkričio 11 d. buvo priėmusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (8 t., b. l. 114–117, byla Nr. 43, t. 1, b. l. 4–7), tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras I. M. 2011 m. gruodžio 5 d. raštu išreikalavo bylą susipažinimui (byla Nr. 43, 1 t., b. l. 11) ir 2012 m. vasario 3 d. buvo priimtas sprendimas 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti bei ikiteisminį tyrimą perduoti tęsti toliau (8 t., b. l. 119–122, byla Nr. 43, 1 t., b. l. 16–19). Nors ieškovas kaltina prokurorą I. M. šališkumu, svarbu pažymėti, kad jis atlikto techninį veiksmą – ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimą, o patį 2012 m. vasario 3 d. nutarimą priėmė kitas prokuroras. Be to, ieškovui iniciavus šio nutarimo vertinimą, pagrįstu ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pripažino tiek generalinis prokuroras (byla Nr. 43, 2 t., b. l. 165–167), tiek Vilniaus miesto III apylinkės teismas (byla Nr. 43, 4 t., b. l. 118–120), nurodydamas, kad tokia prokuroro teisė numatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 57.2 punkte. Pabrėžtina, kad lygiagrečiai ieškovas teikė ir prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą, juose įvardindamas ir argumentus dėl galimo prokuroro I. M. nepagrįsto kišimosi, tačiau šios ieškovo iniciatyvos buvo pripažintos nepagrįstomis Vilniaus miesto III apylinkės teismo 2012 m. birželio 1d. nutartimi (byla Nr. 43, 4 t., b. l. 135–138) ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi (byla Nr. 43, 4 t., b. l. 142–143). Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo ieškovas išteisintas dėl kaltinimų apšmeižus prokurorą I. M. byloje Nr. 63 (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 1–58), buvo konstatuota, jog bylos Nr. 43 medžiagą prokuroras I. M. išsireikalavo ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikino viršydamas įgaliojimus. Minėtame procesiniame sprendime nurodoma, kad prokuroro I. M. vadovaujamas Generalinės prokuratūros padalinys neturi nieko bendro su nusikaltimais, numatytais BK 232 straipsnyje, tačiau kartu pažymima, jog Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras turėjo įgaliojimus teritorinės prokuratūros prokuroro atžvilgiu, o byloje vertintoje publikacijoje pateikti teiginiai dėl prokuroro elgesio priežasčių (galimo kerštavimo) tėra paties ieškovo įsitikinimas. Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad publikacijoje nėra nurodoma, jog I. M. nepagrįstai ir neteisėtai išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, dėl ko šios aplinkybės vertinimas nesusijęs su byloje reikštais kaltinimais.

48.       Apibendrindama nutarties 46–47 punktuose aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės atsakomybės taikymo aspektu baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu iniciavimą byloje Nr. 43 nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtą veiksmą.

49.       Šeštasis baudžiamojo persekiojimo procesas byloje Nr. 63 pradėtas prokuroro I. M. pareiškimo pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje (prokuroro apšmeižimas) ieškovo ir kito asmens (žurnalisto) atžvilgiu už po bylos Nr. 43 išnagrinėjimo spaudoje paskelbtą informaciją minėto prokuroro atžvilgiu (11 t., b. l. 101–102, byla Nr. 63, 1 t., b. l. 3–8). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-827/2018 (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 1–58) ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-584-315/2018 (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 119–138) ieškovas išteisintas, išteisinimą nulėmė įrodymų vertinimas, kas leidžia daryti išvadą, kad civilinės atsakomybės aspektu inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą neteisėtų veiksmų nebuvo atlikta. Jokių duomenų apie prokuroro suinteresuotumą, siekį dirbtinai kelti ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimą, į bylą nėra pateikta.

50.       Tiek ieškovui inicijuojant teisminį ginčą, tiek ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojama ne tik atskirų baudžiamojo persekiojimo procesų iniciavimas, bet ir bendras procesų skaičius, pabrėžiant pareigūnų bei institucijų veiksmų kryptingumą, šališkumą, piktnaudžiavimą. Tokia pozicija vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Baudžiamasis persekiojimas buvo inicijuojamas esant aiškiai įvardintiems pagrindams, t. y. dėl nusikalstamo ieškovo elgesio ar jo veiksmų, kuriais buvo balansuojama ant nusikalstamumo ribos, todėl baudžiamojo persekiojimo iniciavimas negali būti pagrindu civilinei atsakomybei taikyti.

 

Dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo ieškovui (ne)teisėtumo

 

51.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad žalos ieškovui buvo padaryta bylose Nr. 405 ir Nr. 384 jo atžvilgiu taikus kardomąją priemonę suėmimą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Konvencijos 5 straipsnio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021, 2023 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).

52.       Pagal EŽTT formuojamą praktiką pirminė laisvės atėmimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai sąlyga yra ta, kad laisvės atėmimas turi būti teisėtas, įskaitant įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Konvencija šiuo aspektu iš esmės nukreipia į nacionalinę teisę ir įtvirtina pareigą laikytis jos materialiosios ir proceso teisės normų. Be to, bet koks laisvės atėmimas turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio tikslą, t. y. apsaugoti asmenis nuo savivalės (žr. EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą byloje Venskutė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10645/08, 2016 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Žekonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 19536/14). EŽTT praktikoje apsaugos nuo savivalės kontekste, be kita ko, išaiškinta, kad laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. būti griežtai būtinas siekiant šioje nuostatoje nurodytų tikslų, kai kitų, švelnesnių, priemonių jiems pasiekti nepakanka (žr. EŽTT 2008 m. kovo 18 d. sprendimą byloje Ladent prieš Lenkiją, peticijos Nr. 11036/03, 2018 m. vasario 27 d. sprendimą byloje Sinkova prieš Ukrainą, peticijos Nr. 39496/11). Iki nuteisimo įtariamasis (kaltinamasis) turi būti laikomas nekaltu ir reikalaujama jį paleisti iš karto, kai tik besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas (žr. EŽTT 2006 m. spalio 3 d. sprendimą byloje McKay prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 543/03, 2016 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Zherebin prieš Rusiją, peticijos Nr. 51445/09). Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymasis iš esmės vertinamas žvelgiant į teismų sprendimuose dėl suėmimo taikymo pateiktus motyvus. Pagrindai, kuriais grindžiamas suėmimas, turi būti įtikinamai motyvuoti, nurodomi argumentai dėl suėmimo taikymo neturi būti bendro ir abstraktaus pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 2023 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02, 2023 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Hysa prieš Albaniją, peticijos Nr. 52048/16). Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje taip pat reikalaujama, kad kompetentingos nacionalinės institucijos parodytų „ypatingą stropumą“ baudžiamajame procese prieš suimtą kaltinamąjį. Vertinant, ar „ypatingo stropumo“ reikalavimo laikytasi, atsižvelgiama, be kita ko, į bendrą bylos sudėtingumą, bet kokius nepateisinamo delsimo laikotarpius ir priemones, kurių valstybės institucijos ėmėsi procesui paspartinti, siekdamos užtikrinti, kad bendra suėmimo trukmė išliktų „pagrįsta“ (žr. EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą byloje Lisovskij prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36249/14).

53.       Nagrinėjamu atveju byloje Nr. 405 ieškovas buvo sulaikytas 2008 m. birželio 9 d. (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 13), pagrindine sulaikymo priežastimi įvardijant galimą trukdymą procesui, poveikio proceso dalyviams darymą. Pabrėžtina, kad įtarimai byloje buvo susiję su nusikalstamomis veikomis, orientuotomis į trukdymą ikiteisminiam procesui, poveikį tiek ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei, tiek ir ikiteisminio tyrimo dalyviams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovui skirtas suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui, akcentuojant 5 apysunkius nusikaltimus, kurių padarymu ieškovas įtariamas, aplinkybę, jog nusikaltimai susiję su jo, kaip advokato, statusu, daromu neteisėtu poveikiu (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 11–14). Ši nutartis palikta nepakeista ją peržiūrėjus apeliacine tvarka (Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-439/2008; byla Nr. 405, 7 t., b. l. 28–30). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 40–44) suėmimo terminas pratęstas papildomam dviejų mėnesių laikotarpiui, akcentuojant įtarimuose nurodytus sistemingus, aktyvius, kryptingus ieškovo veiksmus įtakojant ikiteisminį tyrimą, aplinkybę, kad įtarimų skaičius išsiplėtė iki 9 veikų, kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams. Akcentuojama ir tai, kad kiti proceso dalyviai nurodė bijantys ieškovo (prokurorė, kurios įtakojimu ieškovas buvo įtariamas, apklausiama įtariamąja 2008 m. birželio 9 d. nurodė, jog choleriškai besielgiantis ieškovas imsis prieš ją poveikio, siekdamas išvengti atsakomybės, todėl įtariamoji jo bijanti (byla Nr. 405, t. 9, b. l. 8–12)). Pratęsiant suėmimą taip pat pažymėta ir tai, kad ieškovas tyrimo eigoje keitė savo poziciją, pradžioje prisipažino nusikaltęs, tačiau vėliau pradėjo jam reiškiamus įtarimus neigti, todėl pradinėje tyrimo stadijoje itin svarbu apriboti ieškovo bendravimo su kitais proceso dalyviais galimybes. Palikdamas šią nutartį nepakeistą Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi akcentavo, kad, atsižvelgiant į bylos apimtį, akivaizdu, jog tyrimas dar tik pradėtas, būtina atlikti daug tyrimo veiksmų, kuriuos ieškovas, pasinaudodamas savo statusu, gali bandyti įtakoti. Poveikio tyrimui darymas, kai pagrindinė priežastis atmesti ieškovo prašymą pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, aiškiai įvardintas ir Generalinės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarime (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 102–104). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 87–91) ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 106–107) nutarta ieškovui taikomo suėmimo nebepratęsti ir jį paleisti iš suėmimo akcentuojant, kad pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti. Nors, kaip teisingai nurodė ieškovas, atmetant prokuroro skundą dėl suėmimo termino nepratęsimo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi konstatuotas nepakankamas ikiteisminio tyrimo minėtoje stadijoje intensyvumas, šios nuostatos negalima vertinti išėmus iš konteksto. Toje pačioje nutartyje teismas akcentavo, kad poreikis skirti suėmimą ir jį vieną kartą pratęsti egzistavo, tačiau situacija pasikeitusi, daugelis veiksmų atlikta (kitaip tariant, intensyvioji ikiteisminio tyrimo stadija, kai, netrukdant ieškovui, buvo atliekama didelis kiekis tyrimo veiksmų, yra pasibaigusi), ieškovas išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, dėl ko statusu naudotis nebegali, o duomenų, kad jis linkęs nusikalsti, byloje nėra (ieškovas tuo metu neturėjo teistumų). Nurodytų aplinkybių visuma, skirtingai nei nurodė ieškovas ir pirmosios instancijos teismas, leidžia spręsti, kad ne įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo (kėsinimosi kvalifikuotai sukčiauti), dėl kurio ieškovas vėliau buvo išteisintas, bet būtent įtarimai ieškovui darius korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus, kuriais siekta įtakoti ikiteisminį tyrimą, daryti poveikį prokurorei, nukentėjusiajam, liudytojai, kurie vėliau pasitvirtino, o taip pat atliekamo ikiteisminio tyrimo pobūdis, apimtis, jame atliktini veiksmai, kuriems ieškovas būtų taip pat galėjęs daryti poveikį, ir tapo priežastimi apriboti jo laisvę, o minėtiems pagrindams išnykus ieškovas buvo paleistas. Argumentų, kurie leistų spręsti, kad ieškovo laisvės apribojimas nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. tęsėsi neproporcingai ilgai, nebuvo pateikta, visi procesiniai sprendimai peržiūrėti instancine tvarka.

54.       Svarbu pažymėti ir tai, kad teismui 2008 m. rugsėjo 9 d. paleidus ieškovą iš suėmimo, prokuroras 2008 m. rugsėjo 10 d. paskyrė jam švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kartu įpareigodamas nebendrauti su kitais proceso dalyviais (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 109–111), taip pat užstatą, kuriuo užtikrinama, kad ieškovas kviečiamas atvyks, netrukdys tyrimui, nedarys naujų nusikalstamų veikų (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 113–114). Ieškovo skundas dėl užstato nustatymo atmestas Vilniaus miesto II apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 135–137), užstatą už ieškovą 2008 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo jo sutuoktinė (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 115). Tačiau, kaip paaiškėjo iš vėlesnių ieškovo veiksmų, dėl kurių jam pareikšti įtarimai byloje Nr. 384 ir byloje Nr. 111, ieškovui pritaikyti švelnesnio pobūdžio suvaržymai nebuvo pakankami. Kaip minėta nutarties 41, 44 punktuose, ieškovas ne tik bendravo su visa eile asmenų, su kuriais bendrauti jam buvo uždrausta, bet ir darė jiems neteisėtą poveikį, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės byloje Nr. 405. Būtent akcentuojant ieškovo polinkį nusikalsti, trukdyti baudžiamajam persekiojimui, daryti poveikį kitiems tokio persekiojimo dalyviams, 2009 m. spalio 6 d. prokuroro nutarimu ieškovas sulaikytas byloje Nr. 384 (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 46–47), Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi jam taikytas suėmimas 20 dienų (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 61–63), suėmimo skyrimo pagrįstumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartimi (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 77–79). Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi suėmimas pratęstas akcentuojant, kad tyrimas sudėtingas, įtarimai pareikšti veikus bendrininkų grupėje, būtina įvertinti kiekvieno įtariamojo vaidmenį, būdamas laisvėje ieškovas gali vėl daryti neteisėtą poveikį tyrimo eigai, trukdyti procesui (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 102–105). Tokiai išvadai pritarė ir apeliacine tvarka klausimą išsprendęs Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 127–131). Įvertinusi šiuos duomenis teisėjų kolegija pažymi, kad ne prokurorų veiksmai inicijuojant baudžiamojo persekiojimo procesus ieškovo atžvilgiu, bet ieškovo neteisėtas elgesys įtakojo jo atžvilgiu taikytus suvaržymus. Ignoruodamas pareigą nebendrauti su bylos Nr. 405 dalyviais, ieškovas ėmėsi jų atžvilgiu neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo neteisėtų veiksmų pobūdis, apimtis, kryptingumas, sistemingumas leido pagrįstai spręsti, kad švelnesnės kardomosios priemonės nebus veiksmingos, jog būtina ieškovą laikinai izoliuoti.

55.       Nesibaigus ieškovo suėmimo byloje Nr. 384 terminui, byloje Nr. 405 priimta 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, konstatavęs, kad ieškovas pažeidė jam 2008 m. rugsėjo 10 d. nustatytus įpareigojimus, nutarė už ieškovą sumokėtą užstatą perduoti valstybei, o švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė į suėmimą trijų mėnesių laikotarpiui (byla Nr. 405, 17 t., b. l. 47–56). Šių išvadų pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi (byla Nr. 405, 17 t., b. l. 92–103). Suėjus suėmimo terminui, jis nebuvo pratęstas, konstatavus, kad atlikta didžioji dalis teisminio proceso veiksmų, baigtas įrodymų tyrimas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovui skirtos švelnesnės kardomosios priemonės (byla Nr. 405, 18 t., b. l. 41–49). Šias faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip paneigiančias pirmosios instancijos teismo išvados, kad suėmimo pagrindai buvo deklaratyvūs, neatitinkantys bylos medžiagos, suėmimai skirti neteisėtai, derinant veiksmus keliuose baudžiamojo persekiojimo procesuose, pagrįstumą. Bylos Nr. 384 ir Nr. 111 ieškovui inicijuotos surinkus duomenis dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su poveikiu proceso byloje Nr. 405 dalyviams, melagingų parodymų byloje teikimo organizavimu, kas tapo ne tik savarankišku pagrindu spręsti suėmimo klausimą, bet ir patvirtino byloje Nr. 405 taikytų švelnesnio pobūdžio suvaržymų pažeidimą, jų neefektyvumą. Todėl spręsti, kad informacijos pasidalijimas iš vieno baudžiamojo persekiojimo proceso į kitą bei suvaržymų panaikinimas naujai pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 159–160) po to, kai kardomąsias priemones ieškovui sugriežtino bylą Nr. 405 nagrinėjantis teismas, patvirtina suėmimo neteisėtumą, perteklinį ieškovo teisių ir teisėtų interesų suvaržymą taikant aptariamą kardomąją priemonę, nėra jokio pagrindo.

56.       Apibendrindama nutarties 53–55 punktuose aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepagrįsto ieškovo laisvės suvaržymo yra neteisėta, priimta netinkamai įvertinus bylos medžiagą.

 

Dėl prokurorų (ne)šališkumo ir (ne)piktnaudžiavimo

 

57.       Sutikdamas su ieškinio motyvais pirmosios instancijos teismas konstatavo prokurorų, vykdžiusių ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, šališkumą, piktnaudžiavimą ne tik inicijuojant ikiteisminius tyrimus, bet ir juos vykdant. BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, o tam prokuroras įpareigojamas imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir (ar) prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, jog asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Tai gali būti konkrečių įrodymų surinkimo galimybių neišnaudojimas (pvz., liudytojų nenustatymas ir neapklausimas, neįsitikinimas asmenų parodymų patikimumu juos patikrinant vietoje, ekspertizės neatlikimas ar nepakankamos medžiagos jai pateikimas, įvykio vietos neapžiūrėjimas ar netinkamas jos atlikimas, nesurenkant visų įkalčių), įrodymų netinkamas fiksavimas (kaip antai, neįrašymas buvusių duomenų, įrašymas realybėje nebuvusių dalykų, technikos nepanaudojimas įrodymo duomenims patikimai fiksuoti), įrodymo duomenų praradimas, įvykio reikšmingų aplinkybių neištyrimas ar net bylai reikšmingos informacijos nuslėpimas bei kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).

58.       Vertinant į bylą surinktus duomenis, kuriais grindžiamas prokurorų šališkumas, dėmesys atkreiptinas į šias reikšmingas aplinkybes:

36.1.                      Kaip minėta nutarties 43 punkte, procesų eigoje ieškovas šališkumu kaltino įvairius tyrimams vadovavusius prokurorus, tačiau jo skundai dėl prokurorų šališkumo bei prašymai dėl prokurorų nušalinimo absoliučia dauguma atvejų buvo atmesti.

36.2.                      Vienas iš tokio nepagrįsto nušalinimo prokurorui J. L. iniciavimo pavyzdžių – Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 405 (byla Nr. 405, 15 t., b. l. 131–132). Nors jau kitą dieną priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prokuroras buvo nušalintas nuo bylos (8 t., b. l. 140–141, byla Nr. 405, 15 t., b. l. 137–138), nušalinimą šiuo atveju iniciavo ne ieškovas, bet kitos kaltinamosios minėtoje byloje gynėjas, o nušalinimo pagrindas nebuvo niekaip susijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis (prokuroras nušalintas dėl neformalaus bendravimo su kaltinamosios gynėju teismo posėdžio pertraukos metu). Ši aplinkybė akcentuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-483/2016 (byla Nr. 405, 30 t., b. l. 101–171) pasisakant dėl prokuroro J. L. šališkumo.

36.3.                      Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, minėtame 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė prokuroro šališkumo faktą, pažymėjo, kad dalis nusikaltimų, vertintų byloje Nr. 405, buvo nesusiję su skyriaus, kuriame dirbo prokuroras J. L., kompetencija (t. y. korupciniais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu), be to, tyrimo eigoje prokuroras priimdavo ieškovo atžvilgiu nepalankius parodymus teikusiems asmenims parankius procesinius sprendimus jų atžvilgiu vykdytuose ikiteisminiuose tyrimuose, šias išvadas vėliau paneigė tiek kasacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017 (byla Nr. 405, 32 t., b. l. 40–82), tiek ir pakartotinai bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-197/2018 (byla Nr. 405, 33 t., b. l. 161–181) akcentuodami, kad prokuroras J. L. kaltinimą palaikė kaip Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, byloje nėra jokių jo šališkumą ar psichologinę prievartą ieškovo atžvilgiu patvirtinančių įrodymų, net jeigu ir būtų buvę padaryta procesinių/procedūrinių pažeidimų (duomenų apie tai nėra), patys savaime jie nepatvirtina šališkumo; kartu minėtuose procesiniuose sprendimuose akcentuojama, kad abu kaltinamieji byloje buvo profesionalūs teisininkai, žinantys ir gebantys apsiginti nuo nepagrįsto procesinio elgesio jų atžvilgiu.

36.4.                      Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien pats prokuroro J. L. nušalinimo byloje Nr. 405 faktas buvo kliūtis jam vadovauti ikiteisminiams tyrimams bylose Nr. 384 ir Nr. 111, tokia išvada yra nuosekliai paneigta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Svarstant suėmimo ieškovui skyrimo byloje Nr. 384 klausimą Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 60) ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 74) buvo atmestas ieškovo prokurorui aptariamu pagrindu pareikštas nušalinimas akcentuojant, kad nėra jokių duomenų apie prokuroro šališkumą. Lygiagrečiame procese Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi (byla Nr. 384, 13 t., b. l. 48–49) ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi (byla Nr. 384, 11 t., b. l. 53) atmestas ieškovo reikalavimas nušalinti prokurorą nuo viso tyrimo. Kad aplinkybės, dėl kurių prokuroras buvo nušalintas nuo bylos Nr. 405, nesusijusios su ieškovu, akcentuojama ir kituose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais atmestos ieškovo pretenzijos (pvz., Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d., 2010 m. sausio 26 d. nutartyse; byla Nr. 384, 9 t., b. l. 99–100, 14 t., b. l. 16–17).

36.5.                      Kaip deklaratyvų teisėjų kolegija vertina ir pirmosios instancijos teismo motyvą, kad teikdamas duomenis iš bylų Nr. 384 ir Nr. 111 į bylą Nr. 405, nuo kaltinimo palaikymo kurioje jis buvo nušalintas, bei prašydamas pateikti duomenis iš bylos Nr. 405 į bylas Nr. 384 ir Nr. 111 prokuroras J. L. padarė kokį nors pažeidimą. Nurodyti veiksmai (8 t., b. l. 143–144, 148, 150, 152–153, byla Nr. 384, 2 t., b. l. 1–3, 4 t., b. l. 1–2, 9 t., b. l. 154–158, 11 t., b. l. 1) negali būti vertinami kaip neįprasti baudžiamojo persekiojimo procesui. Be to, nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas, teikdami apibendrinto pobūdžio argumentus, neįvardijo jokios konkrečios situacijos, kai duomenų teikimas ar reikalavimas būtų nesusijęs su prokuroro J. L. kuruotais tyrimais, nenurodė, kokios ieškovo procesinės teisės tokiais veiksmais buvo pažeistos.

36.6.                      Nuo dalyvavimo byloje Nr. 384 prokuroras J. L. buvo nušalintas Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi (8 t., b. l. 110–111, byla Nr. 384, 1 t., b. l. 122–123). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 384 nutraukimo buvo konstatuota, kad nėra duomenų apie prokuroro suinteresuotumą byla, tačiau siekiama pašalinti abejones, susijusias su nutarties 43 punkte aptartomis aplinkybėmis dėl to, kad prokuroras ėmėsi tyrimo veiksmų viena diena anksčiau, nei ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo gauta Generalinėje prokuratūroje. Minėtas techninis netikslumas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis prokuroro šališkumą, pažeidžiantis ieškovo teises ar teisėtus interesus (plačiau žiūrėti nutarties 43 punktą). Tokią išvadą leidžia daryti ne tik visa eilė išaiškinimų byloje Nr. 384 ir byloje Nr. 111 dėl šio ieškovo argumento ir jo pagrindu reikštų nušalinimų prokurorui J. L. nepagrįstumo (byla Nr. 111, 9 t., b. l. 60, 74, 99–100, 11 t., b. l. 48–49, 53, 12 t., b. l. 58–59, 65–66, 68–69), bet ir nepagrįstais pripažinti ieškovo reikalavimai inicijuoti ikiteisminį tyrimą prokuroro atžvilgiu (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 182–188, 26 t., b. l. 159–162, 33 t., b. l. 89–92).

36.7.                      Nutarties 47 punkte detaliai pasisakyta dėl argumentų, kad išreikalaudamas nutrauktą ikiteisminio tyrimo medžiagą byloje Nr. 43 Generalinės prokuratūros prokuroras I. M. nepadarė jokio pažeidimo, jo darbinių funkcijų įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis jo šališkumą. Dar kartą akcentuotina, kad ne šis prokuroras priėmė nutarimą, kurio pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Vien deklaratyvios abejonės dėl tikrųjų savo funkcijas įgyvendinusių prokurorų ketinimų ir subjektyvios ieškovo prielaidos dėl dirbtinio siekio jam pakenkti negali būti pagrindu konstatuoti savo kompetencijos ribose veikusių pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

59.       Apibendrinant nutarties 58 punkte aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neįrodė prokurorų šališkumo, kaip sąlygos taikyti valstybės atžvilgiu civilinę atsakomybę.

60.       Savo teisių pažeidimu ieškovas taip pat įvardija tai, kad jam taikyti suėmimai turėjo neigiamos įtakos ieškovo valdytam avių ūkiui, kuris buvo paliekamas be priežiūros. Vadovaujantis BPK 128 straipsnio 1 dalimi, paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui ar sudaryti galimybę tą padaryti pačiam suimtajam. Vadovaujantis BPK 129 straipsnio 2 dalimi, jeigu suimtasis turi turtą arba būstą, liekantį be priežiūros, prokuroras arba teismas privalo aptarti su suimtuoju priemones turtui ar būstui apsaugoti ir jų imtis. Įvertinus bylos medžiagą šio argumento kontekste pažymėtinos kelios reikšmingos aplinkybės:

38.1.                      Pirmą kartą ieškovas buvo sulaikytas 2008 m. birželio 9 d. atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 405. Nors ieškovas teikdamas informaciją prokurorui suėmimo metu į klausimą, ar turi saugotino turto, atsakė, kad turi didelį ūkį (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 16), prašymas imtis priemonių turtui apsaugoti nebuvo pateiktas. Teikdamas 2008 m. liepos 25 d. skundą dėl nutarties pratęsti suėmimą ieškovas nurodė, kad ūkininkauja ne jis vienas, bet visa šeima, kartu save įvardindamas kaip svarbią ūkio dalį (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 48–50). Svarbu pažymėti, kad šiame skunde nebuvo akcentuojama būtinybė užtikrinti ūkio apsaugą ieškovo suėmimo laikotarpiu, aptariamą aplinkybę pateikiant kaip argumentą netaikyti ieškovui suėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BPK 129 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip numatanti prokuroro pareigą organizuoti ūkio veiklą. Kaip matyti iš 2008 m. birželio 9 d. nutarimo dėl laikino sulaikymo ir sulaikymo protokolo (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 13), ieškovui buvo sudaryta galimybė telefonu susisiekti su mama ir pranešti šiai apie suėmimą, t. y. ieškovo šeimos nariams, kurie, kaip nurodė pats ieškovas, kartu su juo ūkininkauja, tą pačią dieną tapo žinoma, kad ieškovas kurį laiką ūkiu rūpintis nebegalės ir tą turi padaryti jie.

38.2.                      Kartu akcentuotina, kad 2022 m. gegužės 22 d. patikslintame ieškinyje (6 t., b. l. 1–16) ir prie jo pridedamuose žalos avių ūkiui skaičiavimuose (6 t., b. l. 28–36) ieškovas 3 000 Eur žalą sieja ne su tuo, kad per kelias dienas po jo suėmimo buvo neišsaugotas konkretus ūkiui priklausantis turtas, bet su pajamų ir/ar pelno iš ūkininkavimo veiklos praradimu, kas negali būti siejama su BPK 129 straipsnio 2 dalyje aptariama prokuroro pareiga.

38.3.                      Antrą kartą ieškovas buvo sulaikytas 2009 m. spalio 6 d., sulaikymo protokole taip pat užfiksuojant prašymą apie sulaikymą pranešti ieškovo mamai (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 48–49). Nors tos pačios dienos apklausos protokole ieškovas paminėjo turįs didelį avių ūkį (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 6–7), nei prašymo imtis priemonių jam apsaugoti, nei duomenų, kad pirmą kartą jį suimant buvo pažeistos BPK 129 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl ko jis patyrė žalos, kurios pasikartojimo būtina išvengti, nebuvo įvardinta. Pabrėžtina, kad minėtos apklausos metu ieškovas paminėjo automobilį, kurį prašė perduoti žmonai. Duomenys apie automobilio perdavimą žmonai (byla Nr. 384, 13 t., b. l. 55–56), žmonos informavimą apie ieškovo suėmimą (byla Nr. 384, 13 t., b. l. 95, 142–145) paneigia ieškovo argumentus dėl jo teisėtų interesų ignoravimo. Be to, tiek ieškovo paaiškinimai, kad jis ūkininkauja kartu su mama ir žmona, tiek ir duomenys apie ūkyje dirbusius samdomus darbuotojus (byla Nr. 111, 8 t., b. l. 115–128) leido prokurorui pagrįstai spręsti, kad jis neturi pareigos imtis kokių nors papildomų priemonių aptariamam ieškovo turtui saugoti.

38.4.                      Klausimas dėl ieškovui priklausančio ūkio apsaugos fiksuotas ir Vilniaus miesto I apylinkės teismui 2009 m. spalio 7 d. sprendžiant ieškovo suėmimo klausimą, ieškovo gynėjui akcentavus prokuroro pasyvumą imantis priemonių ieškovo turtui apsaugoti, kaip kliūtį taikyti ieškovui suėmimą. Ši aplinkybė vėlgi atskleidžia, kad tikrasis ieškovo tikslas teikiant minėtą informaciją buvo išvengti suėmimo, bet ne užtikrinti, kad būtų atlikti kokie nors prokuroro kompetencijai priskiriami veiksmai, susiję su suimto asmens turto apsauga. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto I apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi tenkindamas prokuroro prašymą dėl suėmimo taikymo nurodė, jog duomenų apie saugotiną ieškovo turtą nėra, o jeigu tokio turto būtų, prokuroras privalėtų ieškovo artimiesiems pranešti apie poreikį turtą saugoti (byla Nr. 384, 9 t., b. l. 61–63). Taigi informavimo pareigos įvykdymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip prokuroro pasyvumas užtikrinant ieškovo interesų apsaugą.

61.       Apibendrindama nutarties 60 punkte nurodytų argumentų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo teikti argumentai dėl tariamai netinkamos jo ūkio apsaugos tiek po pirmojo, tiek ir po antrojo suėmimo yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti įrodymais, ieškovo reikalavimai priteisti turtinės žalos atlyginimą iš esmės siejami su jo ūkinės veiklos rezultatais, kuriems galėjo turėti įtakos pats suėmimo faktas, sąlygotas ieškovo darytų nusikaltimų, bet ne prokuroro pareigos, įtvirtintos BPK 129 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas.

62.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kad neturtinė žala jam buvo padaryta 2008 m. birželio 9–12 d. ieškovą kankinant badu, t. y. neužtikrinant sulaikytam, o vėliau ir suimtam ieškovui maitinimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija reikšmingomis pripažįsta keletą aplinkybių.

40.1.                      Kaip teisingai nurodyta Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartyje, kurioje buvo vertinamas ieškovo pretenzijų aptariamu klausimu pagrįstumas, ieškovo maitinimą turėjo užtikrinti ne prokuroras, o įstaiga, kurioje ieškovas buvo laikomas suimtas, prokurorui priskirtina tik pareiga informuoti apie tai, kada ieškovas bus grąžintas į minėtą įstaigą, kad ši galėtų planuoti ir organizuoti maitinimą (byla Nr. 405, 9 t., b. l. 5–7). Būtent šios prokuroro pareigos pažeidimas yra akcentuojamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. vasario 23 d. pažymoje (byla Nr. 63, 10 t., b. l. 196–197) nurodant, kad maitinimas areštinėse ieškovui nebuvo užtikrinamas dėl informacijos apie tai, kada jis bus pristatytas į areštinę ir vėliau į ją grąžinamas neturėjimo (ieškovas 2008 m. birželio 10 d. ryte buvo išvežtas iš Rokiškio rajono policijos komisariato areštinės, neinformuojant apie jo tolimesnį laikymą ar etapavimą į kitą areštinę, todėl jam nebuvo užsakyta pietų norma; 2008 m. birželio 11 d. ieškovas iš Rokiškio rajono policijos komisariato areštinės į Panevėžį konvojuotas prieš pietus, todėl Rokiškyje pietūs jam nebuvo pateikti; apie ieškovo pristatymą iki tos dienos 9 val. ryto nesužinojo ir Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinė, todėl maisto ieškovui neužsakė).

40.2.                      Aplinkybė, kad apklausiamas liudytoju 2015 m. spalio 9 d. prokuroras J. L. patvirtino nurodytomis dienomis ieškovui maisto pirkęs iš asmeninių lėšų (byla Nr. 405, t., 29, b. l. 96–112), vertintina kaip atskleidžianti, jog prokurorui buvo žinoma apie tai, kad intensyvus procesinių veiksmų atlikimas (2008 m. birželio 9 d. iki pietų ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą ir vyko jo apklausa (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 5–9), 2008 m. birželio 10 d. prieš pietus ieškovas buvo apklausiamas dar kartą (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 27), tuomet buvo pristatytas į teismą suėmimo klausimui spręsti (byla Nr. 405, 7 t., b. l. 9–10), 2008 m. birželio 11 d. po pietų vyko jo akistata su kita įtariamąja (prokurore), kurios pabaigoje ieškovas išreiškė norą būti apklausiamas nedelsiant ir viską smulkiai papasakoti (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 29–31), dėl ko procesinių veiksmų atlikimas užsitęsė iki vakaro (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 32–35) bei buvo tęsiamas 2008 m. birželio 12 d. iki pietų (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 37–40)) turi įtakos ieškovo teisės į maitinimą įgyvendinimui.

40.3.                      Vertinant Generalinės prokuratūros poziciją, kad, kaip konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartyje (byla Nr. 405, t. 27, b. l. 1–3), skųsdamasis Seimo kontrolieriui ieškovas nenurodė maitinimo negavęs, tik pažymėjo negavęs karšto maisto, akcentuotina, jog ieškovo pozicijai, kad jam areštinėse maistas iš viso nebuvo tiekiamas (jog minėtomis dienomis ieškovas negavo ne tik pietų, kurių neužsakymas patvirtintas Seimo kontrolieriaus 2009 m. vasario 23 d. pažymoje, bet ir pusryčių bei vakarienės), paneigti į bylą nebuvo surinkta jokių įrodymų, neskaitant prokuroro J. L. minėto maisto ieškovui pirkimo iš savo lėšų.

40.4.                      Nors ieškovo skundai dėl maitinimo atmesti Generalinės prokuratūros 2008 m. liepos 14 d. nutarimu (byla Nr. 405, 27 t., b. l. 75–81), Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi (byla Nr. 405, t. 27, b. l. 1–3), pagrindų taikyti prokurorui tarnybinę ar baudžiamąją atsakomybę nebuvimas sietinas su tuo, kad nebuvo pateikta jokių piktybišką, valingą prokuroro elgesį, siekį tokiu būdu ieškovą kankinti ir taip įtakoti jo elgesį ikiteisminiame tyrime patvirtinančių įrodymų, tačiau savaime nepaneigia fakto, jog dėl organizacinių spragų ieškovas patyrė teisių suvaržymų.  

40.5.                      Aplinkybės, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog jis išsakė pretenzijas dėl alkio ar su tuo susijusios blogos savijautos bei reikalavimus užtikrinti jam maitinimą, nors apie galimybę reikšti tokias pretenzijas, kaip profesionalus teisininkas, viso proceso eigoje aktyviai įgyvendinęs įvairaus pobūdžio savo procesines teises, negalėjo nežinoti, po 2008 m. birželio 10 d. įvykusios akistatos pats išsakė pageidavimą nedelsiant atlikti kitą procesinį veiksmą – jo, kaip įtariamojo, apklausą, 2008 m. birželio 16 d. vykusios papildomos apklausos metu patvirtino neturintis jokių priekaištų dėl anksčiau vykdytų apklausų (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 47–48), yra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovo teisių suvaržymo masto, jam padarytos neturtinės žalos dydžio, tačiau negali būti vertinamos kaip paneigiančios patį teisių suvaržymo faktą, t. y. neteisėtą veiksmą civilinės atsakomybės taikymo aspektu.  

63.       Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat akcentuoja kitus trūkumus, sąlygotus netinkamo pareigūnų elgesio. Pabrėžtina, kad didžioji ieškovo nurodomų trūkumų dalis yra susijusi su kritika įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose baudžiamosiose bylose pateiktoms išvadoms, kas patvirtina nepagrįstą jo siekį inicijuoti pakartotinį aplinkybių, kurios jau yra įvertintos teismine tvarka, vertinimą. Be to, ieškovo akcentuojamas jo teisės į gynybą pažeidimas buvo paneigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-197/2018 (byla Nr. 405, 33 t., b. l. 161–181). Ieškovas taip pat teikė argumentus dėl pareigos informuoti bendraįtariamąjį apie kito bendraįtariamojo apklausą, niekaip nepaaiškindamas, kaip kitų asmenų nepakvietimas į jo apklausą galėjo pažeisti ieškovo teises ar teisėtus interesus. Kaip formalų ieškovo argumentą dėl bylos Nr. 384 suformavimo įvairių dokumentų kopijų pagrindu leidžia vertinti tiek aplinkybė, kad iš šios bylos dalis dokumentų buvo perduota į atskirtą bylą Nr. 111, o taip pat buvo dalinamasi duomenimis su lygiagrečiai nagrinėta byla Nr. 405, tiek ir faktas, jog nebuvo keliamos abejonės dėl kurio nors iš byloje esančių dokumentų autentiškumo.

 

Dėl baudžiamojo persekiojimo procesų trukmės (ne)pagrįstumo

 

64.       Civilinėje byloje dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimo, jeigu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pernelyg ilgas, iš esmės įvertinama, ar institucijų ir pareigūnų veikla lėmė per ilgą proceso trukmę ir asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. Neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas, dėl per ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės gali būti institucijų, pareigūnų, teismo ar teisėjo neveikimas pagal teisės aktų reikalavimus taip, kad baudžiamojo persekiojimo procesas įvyktų per įstatymais reikalaujamą trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).

65.       BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (žr. EŽTT 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimą byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą, įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009, 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 ir kt., o taip pat EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05).

66.       Nors ieškovas nurodė, kad procesas byloje Nr. 405 truko virš 10 metų (pradėtas 2008 m. balandžio 14 d., baigtas 2018 m. birželio 20 d.), pirmas pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2009 m. birželio 9 d., t. y. būtent tada jis sužinojo apie jo atžvilgiu atliekamus tyrimo veiksmus. Kartu akcentuotina, kad procesas apėmė penkias stadijas – ikiteisminį tyrimą, nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, apeliaciją, kasaciją ir pakartotinę apeliaciją:

44.1.                      Nors byloje buvo reiškiami įtarimai dėl visos eilės skirtingų nusikalstamų veikų (žr. nutarties 2.1 punktą), atlikus didelį kiekį tyrimo veiksmų, kelis kartus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pildžius įtarimų apimtį (byla Nr. 405, 6 t., b. l. 5–7, 23–26, 86–89, 90–94, 109–118), jau 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. lapkričio 28 d. pranešimais įtariamieji informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (byla Nr. 405, 14 t., b. l. 11, 16), nustatytas terminas iki 2008 m. gruodžio 15 d. susipažinti su tyrimo medžiaga (byla Nr. 405, 14 t., b. l. 21–22), vėliau ieškovo prašymu pratęstas iki 2008 m. gruodžio 18 d. (byla Nr. 405, 14 t., b. l. 43–46), kaltinamasis aktas surašytas 2008 m. gruodžio 29 d. (byla Nr. 405, 14 t., b. l. 119–250). Šios aplinkybės nekelia abejonių dėl to, kad procesas nebuvo vilkinamas, ikiteisminis tyrimas atliktas operatyviai.

44.2.                      Tas pats pasakytina ir apie bylos nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme, kuris užtruko šiek tiek ilgiau nei du metus ir baigėsi 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio priėmimu. Byloje buvo posėdžiaujama intensyviu grafiku, keli posėdžiai neįvyko dėl proceso dalyvių neatvykimo (vienas iš jų dėl neatvykusio ieškovo gynėjo) (pvz., 2009 m. kovo 30 d. posėdis (byla Nr. 405, 15 t., b. l. 106–108), 2010 m. spalio 8 d. posėdis (byla Nr. 405, 19 t., b. l. 92)), vienas posėdis – dėl ieškovo nepagrįstai reikšto nušalinimo prokurorui (2009 m. balandžio 7 d. posėdis; byla Nr. 405, 15 t., b. l. 123–132).

44.3.                      Ilgiausiai procesas truko Lietuvos apeliaciniame teisme pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (daugiau nei 5,5 metų; nuosprendis priimtas 2016 m. gruodžio 19 d. (byla Nr. 405, 30 t., b. l. 101–171)). Nors pirmieji du apeliacinės instancijos teismo posėdžiai buvo atidėti dėl dalies proceso dalyvių (vienu atveju ir ieškovo gynėjo) neatvykimo (byla Nr. 405, 22 t., b. l. 66–67, 23 t., b. l. 1–2), dėmesys atkreiptinas į teismo skirtų posėdžių periodiškumą – posėdžiai skirti keturių mėnesių intervalais (2011 m. gegužės 25 d., 2011 m. rugsėjo 22 d. ir 2012 m. vasario 2 d.). Trečiasis (2012 m. vasario 2 d.) posėdis neįvyko dėl to, kad ieškovas pareiškė nepagrįstu pripažintą nušalinimą vienam iš kolegijos narių (byla Nr. 405, 23 t., b. l. 9–11, 31–32), tačiau jau 2012 m. vasario 17 d. dėl vieno kolegijos nario įgaliojimų pabaigos suformuota nauja teisėjų kolegija (byla Nr. 405, 23 t., b. l. 33), kuri bylos nagrinėjimą tęsė 2012 m. balandžio 5 d. Šis posėdis taip pat neįvyko dėl ieškovo pateiktų prašymų dėl naujų įrodymų tyrimo bei pateikto didelio kiekio dokumentų (byla Nr. 405, 25 t., b. l. 75–76), tačiau kitas posėdis paskirtas tik 2012 m. rugsėjo 7 d. (t. y. po 5 mėn.). 2012 m. rugsėjo mėn. įvykus trims posėdžiams (2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. rugsėjo 19 d. ir 2012 m. rugsėjo 27 d.; byla Nr. 405, 25 t., b. l. 87–88, 100–105, 116–121), vėl padaryta 4,5 mėn. pertrauka iki 2013 m. vasario 13 d. Trys teismo posėdžiai įvyko ir 2013 m. vasario mėn. (2013 m. vasario 13 d., 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. vasario 22 d.; byla Nr. 405, 26 t., b. l. 11–24, 36–41, 54–60), o tuomet sekė dviejų mėnesių pertrauka iki 2013 m. gegužės 2 d. posėdžio (byla Nr. 405, 27 t., b. l. 94–99) bei 4 mėn. pertrauka iki 2013 m. rugsėjo 4–5 d. posėdžių (byla Nr. 405, 27 t., b. l. 154–173). 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi byloje paskyrus ekspertizę (byla Nr. 405, 27 t., b. l. 177–180), kuri užbaigta 2013 m. spalio 3 d. aktu (byla Nr. 405, 27 t., b. l. 185–187), kitas posėdis paskirtas tik 2014 m. kovo 28 d. (beveik po 6 mėn.) ir neįvyko dėl ieškovo ligos (infarkto), kas nulėmė dar vieną ilgą tarpą bylos nagrinėjime, jį tęsiant 2014 m. spalio 30 d. posėdyje (byla Nr. 405, 28 t., b. l. 8). Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. įvykus keturiems teismo posėdžiams (byla Nr. 405, 28 t., b. l. 119–148, 160–172, 201–219), vėl padaryta ilgesnė nei 4 mėn. pertrauka iki 2015 m. kovo 26 d., dar viena 5,5 mėn. pertrauka buvo tarp 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. spalio 9 d. posėdžių, o laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. įvyko 8 posėdžiai (2015 m. spalio 9 d., 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. gegužės 26 d.), iš kurių 4 buvo skirti ieškovo baigiamajai kalbai (byla Nr. 405, 29 t., b. l. 36–52, 63–69, 96–112, 118–133, 134, 137, 141, 146, 30 t., b. l. 78–83). Be to, išnagrinėjus bylą du kartus buvo perkeliamas nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas, dėl ko šis etapas užtruko 5,5 mėn. (byla Nr. 405, 30 t., b. l. 79–83, 85, 99). Užsitęsęs procesas nulėmė tai, kad dalies nusikalstamų veikų nagrinėjimas nutrauktas dėl senaties. Nesant duomenų, kurie leistų spręsti, kad atskiri įrodymų tyrimo veiksmai buvo atlikti nepagrįstai, sutinkant su atsakovės atstovių pozicija, jog įtakos proceso trukmei turėjo ir su ieškovu susijusios aplinkybės (jo bei jo gynėjo negalėjimas dalyvauti procese, nesavalaikių ar nepagrįstų prašymų teikimas), dėmesys atkreiptinas į tai, kad proceso metu net 9 kartus pertraukos tarp posėdžių viršijo 4 mėn., papildomai 5,5 mėn. užtruko nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas, kas negali būti vertinama kaip BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje aptartus principus atitinkantis baudžiamojo proceso organizavimas.

44.4.                      Bylai persikėlus į kasacinę instanciją, pirmasis posėdis įvyko 2017 m. gegužės 30 d. (byla Nr. 405, 31 t., b. l. 150–155), 2017 m. birželio 8 d. nutartimi dėl įgaliojimų pabaigos buvo pakeistas vienas teisėjų kolegijos narys (byla Nr. 405, 31 t., b. l. 156), kiti du posėdžiai įvyko 2017 m. spalio 2–4 d. (byla Nr. 405, 31 t., b. l. 177–191), o nuosprendis paskelbtas 2017 m. lapkričio 13 d. (byla Nr. 405, 32 t., b. l. 40–82). Nors viena pertrauka tarp posėdžių truko beveik 4 mėn., iš esmės bylos išnagrinėjimas kasacinėje instancijoje negali būti vertinamas kaip nepagrįstai užtęstas.

44.5.                      Tas pats pasakytina ir apie pakartotinį bylos nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame, po laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. birželio 7 d. įvykusių 6 teismo posėdžių (byla Nr. 405, 32 t., b. l. 146–155, 33 t., b. l. 94–111, 115–126, 139–157), nuosprendis paskelbtas 2018 m. birželio 20 d. (byla Nr. 405, 33 t., b. l. 161–181).

67.       Nurodęs, kad procesas byloje Nr. 137 truko beveik 3 metus (pradėtas 2018 m. birželio 19 d., iš bylos Nr. 405 išskirtas 2008 m. spalio 7 d. nutarimu (byla Nr. 137, 1 t., b. l. 2–4), baigtas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2011 m. gegužės 12 d. nutartį (byla Nr. 137, 7 t., b. l. 239–247), ieškovas nepateikė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad procesas užtruko per ilgai. Procesas apėmė 4 stadijas: ikiteisminį tyrimą, pirmąją instanciją, apeliaciją ir kasaciją:

45.1.                      Nors ikiteisminis tyrimas byloje truko beveik pusantrų metų ir buvo užbaigtas 2009 m. lapkričio 25 d. kaltinamuoju aktu (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 130–137), tyrimo pradžioje buvo atliekami intensyvūs veiksmai. 2009 m. sausio 19 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl termino ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatymo Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo, kad tyrimo metu apklausta 40 liudytojų, liko apklausti dar 10, duoti pavedimai Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinio patikrinimo (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 94). Spręsdamas klausimą dėl termino ikiteisminiam tyrimui pratęsimo pagrįstumo Panevėžio apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu būtina atlikti daug veiksmų, kurie turi būti atliekami tam tikra tvarka (pirmiausia būtina apklausti liudytojus, tuomet atlikti mokestinį patikrinimą, dar vėliau – ūkinės veiklos patikrinimą) (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 109–110). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi terminą pratęsiant dar dviem mėnesiams akcentuota, kad 2009 m. birželio 2 d. baigtas mokestinis patikrinimas ir 2009 m. birželio 8 d. pradėtas ūkinės veiklos patikrinimas, t. y. didelės apimties tyrimas dar nebaigtas dėl objektyvių priežasčių (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 114). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. ir 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimis pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminus konstatuota, kad vilkinimo faktas nenustatytas, po atliktų patikrinimų būtina apklausti keletą liudytojų, patikslinti įtarimus ieškovui ir jį apklausti (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 117–119) .

45.2.                      Bylos nagrinėjimas Kėdainių rajono apylinkės teisme užtruko nepilną pusmetį (byla gauta 2009 m. lapkričio 30 d. (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 143), nuosprendis priimtas 2010 m. gegužės 12 d. (byla Nr. 137, 6 t., b. l. 148–158)). Nors 2009 m. gruodžio mėn. buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos grąžinimo prokurorui (byla Nr. 137, 5 t., b. l. 146, 183–188, 206–208), 2010 m. vasario – balandžio mėn. įvyko 4 teisiamieji posėdžiai, kuriuose byla išnagrinėta iš esmės (byla Nr. 137, 6 t., b. l. 1, 86–96, 135–147).

45.3.                      Tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka byla išnagrinėta sklandžiai, bendra proceso trukmė šiose instancijose – lygiai vieneri metai.

68.       Nors byloje Nr. 384 procesas tęsėsi daugiau nei 3 metus (pradėtas 2009 m. rugsėjo 23 d., baigtas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi (1 t., b. l. 23–26)) ir buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės, akcentuotina, kad esminiai tyrimo veiksmai buvo atlikti iki prokuroro 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalį įtarimų išskirti į bylą Nr. 111, o byloje Nr. 384 palikti tik įtarimus BK 24 straipsnio 4 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies (melagingų parodymų davimo teisme organizavimas) pagrindu (12 t., b. l. 93–96, byla Nr. 111, 1 t., b. l. 1–4). Šiame nutarime prokuroras konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas yra iš esmės baigtas, bet tam, kad byla BK 24 straipsnio 4 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies pagrindu būtų paruošta perduoti teismui, svarbi bylos Nr. 405, kurioje galimai buvo duodami melagingi parodymai, eiga, t. y. būtina sulaukti teismo posėdžio protokolo, o vėliau ir teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokios prokuroro pozicijos pagrįstumą patvirtino ieškovo skundą dėl bylos vilkinimo atmetęs Vilniaus miesto I apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 50–51) ir Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 61–63). Ieškovo skundai dėl proceso vilkinimo tuo pačiu pagrindu atmesti ir Generalinės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d., 2020 m. liepos 27 d. nutarimais (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 68–70, 74–75). Kartu buvo tenkinami ir bylą kuruojančio prokuroro prašymai pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 141–147). Pratęsiant terminus akcentuota, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu byloje Nr. 405 išteisino ieškovą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas organizuoti savavaldžiavimą), nurodydamas, jog kaltinimai grindžiami nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu davę ieškovui nepalankius parodymus, 2009 m. birželio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji parodymus pakeitė, pradėjo neigti savo ikiteisminio tyrimo metu reikštas pretenzijas ieškovui, o vėliau 2010 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje dar kartą pakeitė savo poziciją, grįždami prie pradinių kaltinimų ir nurodydami 2009 m. birželio 9 d. teisiamajame posėdyje melavę, nes ieškovas jiems darė poveikį. Išteisinimą lėmė teismo pozicija, kad nėra galimybių objektyviai nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių nukentėjusieji teikė melagingus parodymus. Kitaip tariant, Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. 405 suabejojo nukentėjusiųjų paaiškinimų dėl 2009 m. birželio 9 d. teisiamojo posėdžio metu įtakojant ieškovui jų duotų melagingų parodymų, t. y. paaiškinimais, kuriais iš esmės buvo grindžiami įtarimai byloje Nr. 384. Nesutikdama su tokia išvada Generalinė prokuratūra byloje Nr. 405 teikė apeliacinį skundą, t. y. aptariama aplinkybė tapo apeliacijos minėtoje byloje dalyku, todėl buvo pasirinkta strategija sulaukti nuosprendžio byloje Nr. 405 įsiteisėjimo. Tokios pozicijos pagrįstumas patvirtintas atmetant ieškovo skundus Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 128–129) ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (byla Nr. 384, 1 t., b. l. 139–140). 2011 m. antrojoje pusėje ir 2012 m. pirmojoje pusėje sekė dar keletas ikiteisminio tyrimo termino pratęsimų, nuosekliai laikantis pozicijos, kad būtina sulaukti nuosprendžio byloje Nr. 405 įsiteisėjimo (byla Nr. 384, 15 t., b. l. 2–7). Dar vieną prašymą nutraukti tyrimą dėl pernelyg ilgos trukmės atmetus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi (byla Nr. 384, 15 t., b. l. 58–59), Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi įpareigojo tyrimą užbaigti per 3 mėn. (byla Nr. 384, 15 t., b. l. 88–89). Nors buvo konstatuota, kad nėra vilkinimo, tyrimo trukmė siejama su poreikiu sulaukti nuosprendžio byloje Nr. 405 įsiteisėjimo, kas įvertinta kaip pateisinama priežastis, dėmesys atkreiptas į EŽTT praktiką, pagal kurią baudžiamasis persekiojimas negali tęstis neribotą laiką. Visgi esant duomenų, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali greitu laiku išnagrinėti bylą Nr. 405, terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti iki 2012 m. lapkričio 23 d. pratęstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (byla Nr. 384, 16 t., b. l. 33) ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi (byla Nr. 384, 16 t., b. l. 66). Ir tik Zarasų rajono apylinkės teismui 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetus dar vieną ieškovo skundą dėl per ilgos tyrimo trukmės (byla Nr. 384, 16 t., b. l. 81), Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį panaikino ir nutraukė tyrimą (byla Nr. 384, 16 t., b. l. 110–111) konstatuodamas, kad nusikaltimo sudėtis yra formali, jis laikomas baigtu po melagingų parodymų davimo, todėl sulaukti nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas melagingų parodymų byloje davimo faktas, nėra būtina. Nekvestionuojant tokios išvados pabrėžtina, kad bylos Nr. 384 perspektyvumui bei pagrindo ją su kaltinamuoju aktu perduoti teismui egzistavimui itin reikšmingas buvo byloje Nr. 405 pateikiamas nukentėjusiųjų parodymų vertinimas, tačiau užsitęsęs apeliacinis procesas byloje Nr. 405 tapo kliūtimi ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 384 užbaigti (kaltinamojo akto surašymu arba bylos nutraukimu, priklausomai nuo bylos Nr. 405 rezultatų), todėl suveikė procesiniai saugikliai ir baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas teismo nutartimi, kad besitęsiančiu procesu nebūtų pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Nurodytos aplinkybės proceso byloje Nr. 384 trukmės neleidžia vertinti kaip neteisėto veiksmo civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

69.       Byloje Nr. 111 procesas tęsėsi beveik 6,5 metų (pradėtas 2009 m. rugsėjo 23 d., pirmas pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2009 m. spalio 6 d. (byla Nr. 111, 9 t., b. l. 4–5), byla Nr. 111 iš bylos Nr. 384 išskirta 2009 m. gruodžio 3 d. (12 t., b. l. 93–96, byla Nr. 111, 1 t., b. l. 1–4), procesas užbaigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017 (byla Nr. 111, 20 t., b. l. 140–155)). Procesas apėmė 4 stadijas – ikiteisminį tyrimą, pirmąją instanciją, apeliaciją ir kasaciją:

47.1.                      Kaip minėta nutarties 68 punkte, dar iki bylos Nr. 111 išskyrimo iš bylos Nr. 384 buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o po išskyrimo tyrimas operatyviai baigtas surašant 2010 m. vasario 1 d. kaltinamąjį aktą (byla Nr. 111, 12 t., b. l. 73–139) su keturiais kaltinamaisiais ir devyniais nusikalstamų veikų epizodais.

47.2.                      Nors procesas Klaipėdos apygardos teisme užtruko beveik 4 metus ir pasibaigė 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio priėmimu (byla Nr. 111, 18 t., b. l. 167–182), spręsti, kad už proceso trukmę yra atsakinga prokuratūra ar teismas, nėra jokio pagrindo. Priešingai, pagrindinėmis priežastimis, nulėmusiomis ilgą bylos nagrinėjimo trukmę, o kartu ir bylos dalies dėl atskirų kaltinimų nutraukimą dėl senaties Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi (byla Nr. 111, 18 t., b. l. 92–99), tapo bylos apimtis (kaltinamųjų ir kaltinimų skaičius) bei bylos dalyvių, įskaitant ieškovą ir jo gynėją, procesinis elgesys. Būtent dėl vieno ar kelių proceso dalyvių neatvykimo į keturis pirmuosius teismo posėdžius (dviem atvejais nedalyvavo ieškovas ar jo gynėjas) (byla Nr. 111, 13 t., b. l. 62–64, 114–115, 14 t., b. l. 1–3, 92), 2011 m. balandžio 26 d. posėdyje ieškovo ir jo gynėjo pareikšto vėliau nepagrįstu pripažinto nušalinimo prokurorui (byla Nr. 111, 14 t., b. l. 145–148), ieškovo ir jo gynėjo neatvykimo į 2011 m. birželio 6 d. posėdį (byla Nr. 111, 14 t., b. l. 184–186), byla pradėta nagrinėti tik 2011 m. birželio 7 d. (byla Nr. 111, 15 t., b. l. 2–17). Kituose dviejuose posėdžiuose vykdžius liudytojų apklausą (byla Nr. 111, 15 t., b. l. 71–76, 104–115), 2011 m. lapkričio 23 d. posėdis vėl neįvyko dėl ieškovo gynėjo ligos (byla Nr. 111, 15 t., b. l. 130), o 2012 m. kovo 5 d. ir 2012 gegužės 11 d. posėdžiai – dėl ieškovo ligos (byla Nr. 111, 15 t., b. l. 139–140, 151, 158–164, 175). Nors bylos nagrinėjimas ir toliau buvo planuojamas intensyviu grafiku, vien dėl ieškovo ar jo gynėjo neatvykimo neįvyko 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. vasario 21 d., 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. gegužės 23 d. teismo posėdžiai (byla Nr. 111, 16 t., b. l. 135–137, 17 t., b. l. 10–11, 105–106, 115–116, 130, 141, 165–166).

47.3.                      Tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka byla išnagrinėta sklandžiai, bendra proceso trukmė šiose instancijose buvo apie dveji metai. Lietuvos apeliaciniame teisme byla buvo nagrinėjama 4 posėdžiuose (2015 m. lapkričio 20 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. gegužės 13 d.; byla Nr. 111, 19 t., b. l. 150–157, 188–192, 20 t., b. l. 1–5, 16–17), kuriuose vyko įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta priimant 2016 m. birželio 23 d. nuosprendį (byla Nr. 111, 20 t., b. l. 19–44). Kasaciniame teisme bylai išnagrinėti pakako vieno posėdžio (2017 m. sausio 17 d.; byla Nr. 111, 20 t., b. l. 116–139), byla išnagrinėta priimant 2017 m. vasario 21 d. nutartį (byla Nr. 111, 20 t., b. l. 140–155).

70.       Pabrėžtina, kad ieškovas neteikė argumentų dėl per ilgos proceso byloje Nr. 43 trukmės. Nors byla Nr. 43 tęsėsi 4,5 metų (pradėta 2011 m. birželio 1 d., tačiau pranešimas apie įtarimą įteiktas tik 2012 m. kovo 8 d. (byla Nr. 43, 1 t., b. l. 81), byla baigta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-720-312/2015 (byla Nr. 43, 9 t., b. l. 160–171). Procesą sudarė trys stadijos – ikiteisminis tyrimas, pirmoji instancija ir apeliacija:

48.1.                      Po to, kai ieškovas buvo informuotas apie jam pareikštus įtarimus, 2012 m. kovo–birželio mėn. vyko jo apklausos (byla Nr. 43, 1 t., b. l. 86, 92–98), netenkinti ieškovo prašymai nutraukti tyrimą (byla Nr. 43, 2 t., b. l. 146–147, 4 t., b. l. 93–94, 118–120, 135–138) ir nušalinti prokurorę (byla Nr. 43, 2 t., b. l. 162–163, 4 t., b. l. 147–148). Būtent dėl pareikšto nušalinimo prokurorei iki 2012 m. kovo mėn. 30 d. neįvyko planuotas pranešimas ieškovui apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą (byla Nr. 43, 4 t., b. l. 153–155). 2012 m. gegužės 16 d. dėl ieškovo gynėjo ligos paskelbimas neįvyko dar kartą (byla Nr. 43, 4 t., b. l. 97–102), 2012 m. liepos 23 d. nutarimu nepagrįstu pripažintas dar vienas ieškovo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą (byla Nr. 43, 4 t., b. l. 173–174), kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. liepos 24 d. (byla Nr. 43, 5 t., b. l. 2–5).

48.2.                      Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ieškovo prašymu buvo sprendžiamas bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis; byla Nr. 43, 5 t., b. l. 148–150), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (byla Nr. 43, 5 t., b. l. 151–152). Byla pradėta nagrinėti 2012 m. gruodžio 9 d. posėdyje (byla Nr. 43, 5 t., b. l. 166–174), 2013 m. vasario 11 d. posėdis neįvyko neatvykus ieškovo gynėjui (byla Nr. 43, 6 t., b. l. 12–15), 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. birželio 4 d. posėdžiai – neatvykus nukentėjusiajai ir/ar liudytojai (byla Nr. 43, 6 t., b. l. 21–23, 77), dėl ko buvo imtasi į proceso spartinimą nukreiptų priemonių (byla Nr. 43, 6 t., b. l. 24–25, 78–79). Bylos nagrinėjimas tęstas 2013 m. spalio 7 d., 2013 m. lapkričio 26 d. posėdžiuose (byla Nr. 43, 6 t., b. l. 144–148, 7 t., b. l. 115–118), po kurių buvo spręstas ieškovo pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai pagrįstumo klausimas (byla Nr. 43, 7 t., b. l. 129–131). 2014 m. vasario 12 d. posėdis buvo skirtas ieškovo tą pačią dieną pateiktam prašymui skirti byloje ekspertizę (byla Nr. 43, 7 t., b. l.134, 136–141), klausimas dėl ekspertizės, gavus dėl jo ieškovo skundą, galutinai išspręstas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi (byla Nr. 43, 7 t., b. l. 164–166). Ekspertizė byloje užbaigta 2014 m. gegužės 28 d. aktu (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 3–10), 2014 m. birželio 17 d., 2014 m. liepos 21 d. posėdžiai byloje neįvyko neatvykus ieškovui ir jo gynėjui (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 17, 36), 2014 m. rugpjūčio 21 d. posėdis – dėl ieškovo nepagrįstai pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 59–60, 65–66). Bylos nagrinėjimas tęstas 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. sausio 13 d. posėdžiuose (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 75–77, 80–87). Į 2015 m. sausio 29 d. posėdį neatvyko nukentėjusioji ir liudytoja, posėdyje buvo sprendžiami nepagrįstais pripažinti ieškovo prašymai skirti nukentėjusiajai baudą ir nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją (byla Nr. 43, 8 t., b. l., 100–104, 107–109). Nors prašymą dėl teisėjo nušalinimo ieškovas reiškė ir 2015 m. vasario 10 d. posėdyje, ši aplinkybė įvertinta kaip piktnaudžiavimas procesu ir bylos nagrinėjimą nutarta tęsti (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 126–128), prašymas atmestas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi (byla Nr. 43, 8 t., b. l30–132). Kadangi 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra įpareigota atlikti su liudytojos apklausa susijusius veiksmus (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 117–118), suplanuotuose 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. kovo 2 d. posėdžiuose byla nebuvo nagrinėjama (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 137–138), teisminis nagrinėjimas tęstas 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. liepos 2 d. posėdžiuose (byla Nr. 43, 8 t., b. l. 165–171, 174–185, 193–197, 9 t., b. l. 1–11, 16–20), kurie iš esmės buvo skirti ieškovo paaiškinimų teikimui, jo prašymo pagarsinti byloje esančius įrodymus tenkinimui bei baigiamosioms kalboms. Nuosprendis byloje paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 14 d. (byla Nr. 43, 9 t., b. l. 72–88). Nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko apie 3 metus, tokią proceso trukmę lėmė tiek objektyvios aplinkybės, susijusios su byloje tirtų įrodymų apimtimi, tiek ir nuo teismo nepriklausiusios aplinkybės, susijusios su proceso dalyvių (įskaitant ieškovą ir jo gynėją) neatvykimu į teismo posėdžius, o taip pat ieškovo byloje intensyviai teiktais procesiniais prašymais, kurių ženkli dalis buvo nepagrįsti, balansuojantys ant piktnaudžiavimo procesu ribos. Dėl nurodytų priežasčių bylos nagrinėjimo trukmę vertinti kaip pažeidžiančią ieškovo teises ar teisėtus interesus nėra jokio pagrindo.

48.3.                      Apeliacinis procesas byloje vyko operatyviai ir sklandžiai, byla išnagrinėta 2015 m. spalio 20 d. posėdyje (byla Nr. 43, 9 t., b. l. 153–158), nuosprendis paskelbtas 2015 m. gruodžio 3 d. (byla Nr. 43, 9 t., b. l. 160–171).

71.       Byloje Nr. 63 procesas tęsėsi daugiau nei 2,5 metų (pradėtas 2016 m. balandžio 11 d., tačiau apie procesą ieškovas po ilgų paieškų telefonu informuotas tik 2016 m. lapkričio 24 d. (byla Nr. 63, 6 t., b. l. 99–109), procesas pabaigtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-584-315/2018 (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 119–138). Procesą sudarė trys stadijos – ikiteisminis tyrimas, pirmoji instancija ir apeliacija:

49.1.                      Po ieškovo informavimo apie procesą, 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. sausio mėn. vyko jo apklausos (byla Nr. 63, 6 t., b. l. 111–123) ir tyrimas užbaigtas 2017 m. vasario 20 d. kaltinamojo akto surašymu (byla Nr. 63, 7 t., b. l. 79–89).

49.2.                       Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtas pirmasis 2017 m. balandžio 13 d. posėdis neįvyko neatvykus ieškovui ir jo gynėjui (byla Nr. 63, 7 t., b. l. 155–156), byla nagrinėta 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžiuose (byla Nr. 63, 7 t., b. l. 183–206, 11 t., b. l. 14–29, 50–59, 63–67, 149–161, 168–172). 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. spalio 4 d. nutartimis byloje paskirtos ekspertizės (byla Nr. 63, 11 t., b. l. 132–133, 183–187), kurių aktai parengti 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. (byla Nr. 63, 12 t., b. l. 7–10, 27–32). Tęsiant bylos nagrinėjimą 2018 m. vasario 5 d. posėdyje ieškovas pareiškė vėliau nepagrįstais pripažintus nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai ir kaltinimą palaikančiai prokurorei (byla Nr. 63, 12 t., b. l. 67–76), 2018 m. vasario 9 d. posėdis neįvyko neatvykus nukentėjusiajam ir ieškovo gynėjui (byla Nr. 63, 12 t., b. l. 78–79), bylos nagrinėjimas tęstas 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 18 d. posėdžiuose (byla Nr. 63, 12 t., b. l. 138–150, 161–166, 13 t., b. l. 36–54, 143–149, 160–165, 166–185), kuriuose, be kita ko, buvo sprendžiami ir įvairaus pobūdžio kaltinamųjų procesiniai prašymai. Procesas pirmosios instancijos teisme užbaigtas priėmus 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 1–58).

49.3.                      Apeliacinis procesas byloje vyko sklandžiai ir operatyviai, byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 2018 m. spalio 9 d., 2018 m. lapkričio 13 d. posėdžiuose (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 106–107, 109–117), nutartis paskelbta 2018 m. gruodžio 19 d. (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 119–138).

72.       Apibendrinant nutarties 64–72 punktuose aptartų aplinkybių visumą spręstina, kad ieškovo teisių į maksimaliai trumpą baudžiamojo persekiojimo trukmę pažeidimu, kaip neteisėtu veiksmu civilinės atsakomybės taikymo prasme, pripažintinas tik užsitęsęs bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka byloje Nr. 405 (žr. nutarties 66.3 punktą).

 

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

 

73.       Įvertinus ieškovo reikštas pretenzijas dėl jo baudžiamojo persekiojimo metu padarytų neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, konstatuoti du pažeidimai byloje Nr. 405 – teisės į maitinimą neužtikrinimas taikius sulaikymą ir suėmimą (žr. nutarties 62 punktą) bei pirmosios apeliacijos trukmė (žr. nutarties 66.3 punktą). Kiti ieškovo įvardinti argumentai dėl konkrečių pažeidimų, o taip pat jo keltos prielaidos dėl sistemingo, kryptingo neteisėto pareigūnų ir institucijų elgesio, kaip sąlyga taikyti civilinę atsakomybę, vertintini kaip nepasitvirtinę.

74.       Neturtinės žalos sąvoka yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2018 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 2024 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2024).

75.       Kaip matyti iš ieškovo 2022 m. gegužės 5 d. patikslinto ieškinio turinio (6 t., b. l. 1–16), reikalaudamas 330 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovas nurodė, kokią žalos dalį ieškovas sieja su kiekviena byla: byla Nr. 405 – 110 000 Eur, byla Nr. 137 – 30 000 Eur, byla Nr. 384 – 40 000 Eur, byla Nr. 111 – 70 000 Eur, byla Nr. 43 – 50 000 Eur, byla Nr. 63 – 30 000 Eur. Penkiose bylose (visose, išskyrus bylą Nr. 405) nenustatyta neteisėtų pareigūnų ar institucijų veiksmų, kuriais padarytos neturtinės žalos atlyginimo reikalaujama. Byloje Nr. 405 ieškovas taip pat įvardijo visą eilę neteisėtų veiksmų (nuo neteisėto bylos iniciavimo, neteisėto suėmimo, iki prokurorų šališkumo ir kryptingo, sistemingo elgesio), su kuriais siejo žalos jam padarymą, tačiau neteisėtais, kaip minėta nutarties 73 punkte, buvo pripažinti tik teisės į maitinimą neužtikrinimas taikius sulaikymą ir suėmimą bei pirmosios apeliacijos trukmė.

76.       Nors ieškovas su jo atžvilgiu vykdytais procesais sieja pajamų iš vykdytų advokato bei ūkininkavimo veiklų praradimą, sveikatos sutrikimus, dvasinius, moralinius išgyvenimus, byloje nėra pateikta jokių priežastinį ryšį tarp šia nutartimi konstatuojamų neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomų pasekmių patvirtinančių įrodymų. Pasekmės ieškovui kilo dėl jo vykdomų nusikaltimų ir jų pagrindu pradėto baudžiamojo ieškovo persekiojimo. Dvasiniai išgyvenimai, sveikatos sutrikimai objektyviai gali būti sąlygojami suvokimo, kad nusikalstamas elgesys nepraeis be pasekmių. Vertinant ieškovo išgyvenimus šia nutartimi konstatuotų nepagrįstų jo teisių suvaržymų kontekste dar kartą akcentuotina, kad, kaip minėta nutarties 62.5 punkte, ieškovas yra profesionalus teisininkas, žinantis įtariamojo ir kaltinamojo teises baudžiamajame procese ir jomis aktyviai naudojęsis, tačiau 2008 m. birželio 9–12 d. nereiškė pretenzijų dėl alkio ar su tuo susijusios blogos savijautos bei reikalavimų užtikrinti jam maitinimą, po 2008 m. birželio 10 d. įvykusios akistatos pats išsakė pageidavimą nedelsiant atlikti kitą procesinį veiksmą – jo, kaip įtariamojo, apklausą, 2008 m. birželio 16 d. vykusios papildomos apklausos metu patvirtino neturintis jokių priekaištų dėl anksčiau vykdytų apklausų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo nurodomų teisės į maitinimą apribojimo pasekmių realumo ir apimties. Dėl nurodytų priežasčių adekvačiu teisėjų kolegija pripažįsta 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą už aptartą pažeidimą.

77.       Kaip nurodyta nutarties 66 punkte, nors procesas byloje Nr. 405 tęsėsi virš 10 metų, ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, kasacija ir pakartotinė apeliacija vyko pakankamai operatyviai, be nepagrįsto delsimo, atsižvelgiant į proceso dalyvių ir nusikalstamų veikų epizodų skaičių, vertintų teisiškai reikšmingų aplinkybių pobūdį bei proceso dalyvių procesinį elgesį. Bendrą proceso trukmę labiausiai įtakojo 5,5 metų trukęs bylos nagrinėjimas pirmą kartą Lietuvos apeliaciniame teisme. Kaip matyti iš detalaus proceso aprašymo, pateikto nutarties 66.3 punkte, proceso eigai įtakos turėjo tiek tenkinant ieškovo prašymą byloje atliktas įrodymų tyrimas, tiek ir proceso dalyvių (įskaitant ieškovą bei jo gynėją) veiksmai (neatvykimas į teismo posėdžius, nesavalaikių procesinių prašymų teikimas, pasirinkta procesinė taktika itin plačia apimtimi išnaudoti procesinę teisę į baigiamąją kalbą), todėl spręsti, kad posėdžių, kuriuose byla nagrinėta, skaičius buvo perteklinis, buvo atliekami nereikalingi procesiniai veiksmai ir tokiu būdu vilkinamas procesas nėra jokio pagrindo. Esminis organizacinis bylos trūkumas, turėjęs reikšmės proceso trukmei, buvo susijęs su posėdžių grafiku, darant daugybines pertraukas, kurių trukmė viršijo 4 mėn., taip pat itin ilgai (5,5 mėn.) rengiant nuosprendį byloje. Įvertinusi tokį ilgos proceso trukmės priežasčių balansą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui iš valstybės už per ilgą proceso byloje Nr. 405 trukmę priteisti 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

78.        Teisėjų kolegijos vertinimu, bendra ieškovui priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma (200 Eur + 1 300 Eur = 1 500 Eur) atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Ieškovo reikalavimas priteisti jam didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą atmetamas, kas yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

79.       Nors ieškovas prieš civilinės bylos išnagrinėjimą pirmosios instancijos teisme teikė prašymus dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą sumos patikslinimo (15 t., b. l. 36–38, 57–58), teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė vertinantis reikalavimo priteisti 38 441,52 Eur turtinės žalos atlyginimą pagrįstumą, o ieškovas šios aplinkybės apeliaciniame skunde nekvestionavo, būtent pirmosios instancijos teismo nurodytą dydį įvardindamas kaip sudarantį ginčo sumą.

80.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalį dėl 2 896,20 Eur sumos, kurią sudaro ieškovo prarastas užstatas byloje Nr. 405. Nutarties 53–55 punktuose konstatavus, kad suėmimas ieškovui buvo taikomas pagrįstai, o užstatą jis prarado dėl to, kad darė nusikalstamas veikas, kuriomis pažeistos jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės, o ne dėl kokių nors pareigūnų ar institucijų veiksmų, egzistuoja pagrindas aptariamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai pakeisti, konstatuojant, kad ieškovas neįrodė šios reikalavimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo.

81.       Tas pats pasakytina ir apie ieškovo reikalavimą priteisti jam 3 000 Eur žalos atlyginimą, kurį ieškovas sieja su jo avių ūkio žlugimu. Kaip minėta nutarties 60–61 punktuose, ieškovas neįrodė BPK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prokuroro pareigos imtis priemonių ieškovo turto saugumui užtikrinti pažeidimo, o taip pat ir priežastinio ryšio tarp minėtos prokuroro pareigos ir jo ūkio veiklos rezultatų. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir reikalavimas priteisti 3 000 Eur žalos atlyginimą, kaip su ieškovu susijusios UAB „Teisinių žinių centras“ veiklos praradimus.

82.       Kaip ir nutarties 76 punkte pasisakant dėl to, kad ieškovas neįrodė ryšio tarp jo sveikatos sutrikimų ir šia nutartimi konstatuotų pareigūnų ar institucijų atliktų nepagrįstų jo teisių ribojimų, nepagrįstu pripažintinas ieškovo reikalavimas atlyginti su jam teiktomis 12 613,08 Eur odontologo paslaugomis ieškovo siejamą turtinę žalą (3 t., b. l. 200–206, 6 t., b. l. 24–27, 15 t., b. l. 42–43).

83.       Ieškovas taip pat nurodė patyręs su bylų nagrinėjimais susijusių išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

84.       Ieškovo teikiamas prašymas priteisti jam 12 945,98 Eur turtinės žalos atlyginimą už UAB „Teisinių paslaugų centras“ suteiktas teisines paslaugas ne tik nepakankamai detalizuotas, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl šių išlaidų realumo. Kaip matyti iš dokumentų, kuriais įrodinėjamas žalos dydis (2 t., b. l. 86, 6 t., b. l. 81–82), ieškovas pateikė su juo susijusioje įmonėje laikotarpiu dirbusio darbuotojo darbo užmokesčio už 2012–2016 m. skaičiavimus ir, pridėjęs prie šių sumų pridėtinės vertės mokestį, nurodo 2017 m. pervedęs į įmonės sąskaitą prašomą žalos atlyginimo forma priteisti sumą, abstrakčiai įvardijant bylų numerius, kuriose ieškovui buvo teikiama teisinė pagalba. Nesant jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovo nurodomos paslaugos jam buvo teikiamos, jog jos yra kokiu nors būdu susijusios su procesiniais veiksmais, kurių neteisėtumas konstatuotas šia nutartimi, tenkinti aptariamą reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalį nėra jokio pagrindo.

85.       Konstatavus, kad procesai ieškovo atžvilgiu pradėti teisėtai, o bylose Nr. 405, Nr. 137 ir Nr. 111 konstatuotas ieškovo padarytų nusikaltimų faktas, tenkinti prašo dalį dėl šiose bylose turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo (byloje Nr. 405 – 1 874,28 Eur kelionės išlaidų ir 69,36 Eur bylos medžiagos kopijavimo išlaidų; byloje Nr. 137 – 140,48 Eur kelionės išlaidų, byloje Nr. 111 – 1 018,40 Eur išlaidų; 6 t., b. l. 37–41, 44–48) nėra pagrindo. 

86.       Ieškovas taip pat nurodo bylose Nr. 43 ir Nr. 63, kuriose jis buvo išteisintas konstatavus, kad nebuvo padaryta jam inkriminuota nusikalstama veika, turėjęs šias išlaidas: byloje Nr. 43 – 384,32 Eur (iš jų 379,92 Eur kelionės išlaidos ir 4,40 Eur už bylos medžiagos kopijas) (6 t., b. l. 49), byloje Nr. 63 – 499,62 Eur (iš jų 489,20 Eur kelionės išlaidos ir 10,42 Eur už bylos medžiagos kopijas) (6 t., b. l. 50–51). Pirmosios instancijos teismui atmetus šią reikalavimo dalį dėl įrodymų nebuvimo, ieškovas apeliaciniame skunde pateikia bendro pobūdžio argumentus, kad posėdžiuose jis dalyvavo, todėl akivaizdu, jog turėjo į juos vykti, o reikalavimas 10 metų saugoti išlaidų kvitus yra perteklinis. Nesutikdama su tokia pozicija teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, todėl negalėjo nežinoti, kad išlaidos atlyginamos pagal jas pagrindžiančius dokumentus. Teoriniai vykimo į teismo posėdžius lengvuoju automobiliu išlaidomų skaičiavimai negali būti vertinami kaip pakankamas įrodymas. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nurodytų sumų pripažinimo jam padaryta turtine žala.

87.       Ieškovas taip pat nurodė bylose Nr. 43 ir Nr. 63 patyręs su dokumentų kopijavimu susijusių išlaidų, tačiau netiksliai nurodo šių išlaidų sumas. Jeigu byloje Nr. 43 esantis kvitas patvirtina 15,20 Lt arba 4,40 Eur išlaidas (byla Nr. 43: 1 t., b. l. 191), tai byloje Nr. 63 ieškovo išlaidos sudarė ne 10,42 Eur, bet 0,42 Eur (6 lapai po 0,07 Eur; byla Nr. 63, 11 t., b. l. 164). Šių išlaidų paskirstymo klausimas baudžiamuosiuose procesuose nebuvo sprendžiamas, todėl konstatuotina, kad ieškovas turi teisę į jų (4,40 Eur + 0,42 Eur = 4,82 Eur), kaip turtinės žalos, atlyginimą.

88.       Kartu pažymėtina, kad atsiliepimuose į ieškinį buvo prašoma taikyti ieškinio senatį. Didžiąją dalį ieškovo reikalavimų atmetus, ieškinio senaties taikymo klausimas vertintinas tik pagrįstais pripažintų reikalavimų kontekste.

89.       Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties pradžia CK 1.127 straipsnio 1 dalyje susieta su asmens sužinojimu apie jo teisių pažeidimą. Praleistas senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas dėl svarbių priežasčių šio termino neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 1–2 dalys).

90.       Bylos Nr. 405 nagrinėjimas buvo baigtas 2018 m. gruodžio 20 d., o reikalavimus dėl su šia byla sietinos neturtinės žalos atlyginimo ieškovas pirmą kartą pareiškė jau 2017 m. vasario 6 d. patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 29–40), todėl spręsti, kad šie reikalavimai pareikšti praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo.

91.       Kita vertus, apie savo teisių pažeidimą byloje Nr. 43 (aplinkybę, kad jis byloje yra išteisintas, tačiau nėra išspręstas jo turėtų išlaidų atlyginimo klausimas) ieškovas sužinojo 2015 m. gegužės 3 d., kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Gi reikalavimas priteisti su dokumentų kopijavimu susijusias procesines išlaidas pirmą kartą įvardintas 2022 m. gegužės 5 d. patikslintame ieškinyje (6 t., b. l. 1–16), t. y. po 7 metų. Toks ieškovo delsimas, atsižvelgiant į faktą, kad senaties terminas prasidėjo dar iki pradinio ieškinio pateikimo, o vėliau ieškinys dar buvo kelis kartus tikslinamas, ieškovas aktyviai atstovavo save teisminiame procese, negali būti vertinamas kaip pateisinamas, t. y. kaip pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti. Dėl nurodytos priežasties, nesant pagrindo praleistą terminą atnaujinti, atmetamas ir ieškovo reikalavimas priteisti jam 4,40 Eur turtinės žalos atlyginimą už byloje Nr. 43 turėtas kopijavimo išlaidas.

92.        Tuo pačiu pagrindu atmetamas ir ieškovo reikalavimas priteisti 0,42 Eur turtinės žalos atlyginimą už byloje Nr. 63 turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi procesas minėtoje byloje baigėsi 2018 m. gruodžio 19 d., o reikalavimas priteisti nurodytas išlaidas, kaip turtinę žalą, pareikštas tik 2022 m. gegužės 5 d. patikslintame ieškinyje (6 t., b. l. 1–16), t. y. beveik po 3,5 metų. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad minėtoje byloje nukentėjusysis ir prokuratūra teikė kasacinius skundus (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 140–145, 152–157), kadangi juos atsisakyta priimti 2019 m. kovo 25 d. ir 2019 m. kovo 28 d. nutartimis (byla Nr. 63, 14 t., b. l. 149–151, 160–161), t. y. likus daugiau nei 3 metams iki reikalavimų suformulavimo patikslintame ieškinyje.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

93.       Konstatavus, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą būtent ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės.

94.       Be to, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 500 Eur sumą nuo dienos, kai ieškovas, tikslindamas ieškinio reikalavimus, byloje Nr. 405 padarytus pažeidimus įvardijo kaip ieškinio pagrindą (2017 m. vasario 6 d.; 2 t., b. l. 29–40), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

95.       Kartu pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesprendė ieškovo reikalavimo priteisti jam byloje turėtų išlaidų atlyginimą motyvuodamas tuo, jog ieškovas nepateikė tokio prašymo. Prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nuosekliai formuluoti ieškinyje ir jo patikslinimuose (1 t., b. l. 2–10, 65–73, 2 t., b. l. 29–40, 88–103, 6 t., b. l. 145–146), į bylą taip pat teikti duomenys, kuriais ieškovas grindžia išlaidų faktą: už dokumentų kopijas prokuratūroje (27,80 Eur; 15 t., b. l. 44) ir teisme (40,46 Eur + 6,65 Eur + 27,80 Eur = 74,91 Eur; 5 t., b. l. 59–60, 93, 10 t., b. l. 77, 14 t., b. l. 66), iš viso 102,71 Eur (27,80 Eur + 74,91 Eur); už apgyvendinimo paslaugas (80 Eur + 60 Eur + 30 Eur = 170 Eur; 14 t., b. l. 129–130); už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (675,57 Eur; 2 t., b. l. 23, 26, 3 t., b. l. 24, 51, 4 t., b. l. 108–109, 5 t., b. l. 106).

96.       Pasisakydama dėl šių išlaidų realumo teisėjų kolegija pažymi, kad akcentuodamas apgyvendinimo išlaidas ieškovas pateikė 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. vasario 25 d. sąskaitas, nors tomis dienomis posėdžiai byloje nebuvo organizuojami. Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad ieškovas neįrodė šių išlaidų ryšio su byla.

97.       Byloje ieškovas reiškė 368 441,52 Eur (38 441,52 Eur + 330 000 Eur) dydžio piniginį reikalavimą, patenkinta jo dalis (1 500 Eur) sudaro 0,4 proc. (1 500 Eur ÷ 368 441,52 Eur × 100 proc.). Pabrėžtina ir tai, kad ieškovas įvardijo daugybinius jo teisių pažeidimus, kurių absoliuti dauguma nepasitvirtino, todėl spręsti, jog atsakovei turi tekti pareiga atlyginti didesnę ieškovo išlaidų dalį, nėra jokio pagrindo.

98.       Kaip minėta nutarties 95 punkte, į bylą pateikti duomenys apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas 675,57 Eur išlaidas atstovaujant ieškovą. Taikant nutarties 97 punkte aptartą proporciją atlygintina suma sudarytų 2,70 Eur (675,57 Eur × 0,4 proc.), ši suma yra mažesnė už minimalų valstybei atlygintiną 8 Eur dydį, todėl neskirstytina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

99.       Ieškovui turėjus 102,71 Eur išlaidų, susijusių su bylos medžiagos kopijavimu, jam iš atsakovės priteistina atlygintina šių išlaidų dalis apskaičiuojama taip: 102,71 Eur × 0,4 proc. = 0,41 Eur.

100.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o atsakovas byloje yra valstybė, nei žyminis mokestis, nei pašto išlaidos byloje neskirstytini, pripažįstant nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl teismo turėtų pašto išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

101.       Nors ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jam apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą, jokie išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Atsakovės atstovai neteikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur sumą nuo 2017 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,41 Eur (41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Marius Bartninkas

 

 

                Egidijus Tamašauskas

 

 

        Lina Žemaitienė