Civilinė byla Nr. e2-540-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00045-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.3; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „InLT“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „InLT“ dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti nemokumo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „InLT” (toliau – atsakovė).

2.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovė įregistruota Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) 2009 m. vasario 9 d., vykdo(-ė) turistinių autobusų nuomos veiklą. Pareiškėja yra atsakovės kreditorė. 2022 m. vasario 15 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 1 209 152,51 Eur, iš kurių 148 000,78 Eur pelno mokestis, 1 044 360,00 Eur – pridėtinės vertės mokestis. Nurodyta nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 26 d. Vykdant nepriemokos išieškojimą 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. liepos 21 d. buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2021 m. rugpjūčio 9 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (1 281 095,68 Eur). Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolis Vaidas Drungilas vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174.

3.       Atsakovė dar nepateikė 2021 m. balanso, tačiau iš atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovės turto vertė ataskaitiniais metais buvo 2 738 919 Eur, iš kurio 2 280 184 Eur – ilgalaikis turtas ir 458 716 Eur – trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimas sudarė 3 719 268 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „InLT“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė Miroslavą Vrublevskają.

5.       Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad UAB „InLT“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2009 m. vasario 9 d. Atsakovė vykdo turistinių autobusų nuomą (EVRK kodas 771220). Atsakovės vadovas nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra O. R.. Atsakovė nuo 2020 m. balandžio 6 d. buvo įtraukta į 75 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 5 d. – į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Atlikus monitoringą, atsakovė buvo išbraukta iš 89 grupės. Pareiškėja yra atsakovės kreditorė. Pareiškėjos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. vasario 15 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 1 209 152,51 Eur, iš kurių 148 000,78 Eur – pelno mokestis, 1 044 360 Eur – pridėtinės vertės mokestis. Atsakovės nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 26 d. Vykdydama nepriemokos išieškojimą pareiškėja atliko šiuos veiksmus: 2021 m. birželio 30 d. priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (1 299 694,99 Eur), 2021 m. liepos 21 d. priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (10 163,40 Eur), 2021 m. liepos 29 d. priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (8 906 Eur), 2021 m. rugpjūčio 9 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (1 281 095,68 Eur). Pareiškėjos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolis Vaidas Drungilas vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174.

6.       Teismas nurodė, jog atsakovės nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d., nepriemokos išieškojimas iš atsakovės nerezultatyviai vykdomas nuo 2021 m. birželio 30 d., todėl atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Be to, atsakovė dar nepateikė 2021 m. balanso, tačiau iš atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovės turto vertė ataskaitiniais metais buvo 2 738 919 Eur (iš kurio: 2 280 184 Eur – ilgalaikis turtas ir 458 716 Eur – trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimas sudarė 3 719 268 Eur, taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies reglamentavimu, atsakovė jau 2020 m. buvo nemoki. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitros duomenis, atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, taigi, manytina, kad atsakovės į 2020 m. balansą įtraukto 1 860 184 Eur ilgalaikio – materialiojo turto vertė yra ženkliai mažesnė, nei nurodyta balanse.

7.       Pareiškėja nustatė, kad atsakovės vykdoma veikla nesudaro pagrindo esamos būklės sieti su karantinu ir jo taikytais ekonominės veiklos ribojimais, kadangi pati atsakovė priėmė sprendimus perleisti turimą turtą kitoms susijusioms bendrovėms iki turto bus mažiau nei įsipareigojimų kreditoriams, sumažinti veiklos apimtis ir galimas gauti pajamas iš veiklos. Dėl to buvo nuspręsta atsakovę išbraukti iš „Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ sąrašo. Atsakovė šį pareiškėjos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau skundas buvo atmestas.

8.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos duomenimis, atsakovė turėjo 1 185 245,61 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėja netenkino atsakovės prašymų išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Teismas sprendė, jog egzistuoja abi sąlygos pripažinti, kad atsakovė yra nemoki: atsakovė nevykdo turtinių prievolių bei neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, atsakovė neatsiskaito su pareiškėja; pareiškėjos taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nedavė rezultatų; atsakovė, jos akcininkas ir vadovas duomenų, patvirtinančių atsakovės mokumą, teismui nepateikė (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu ūkinė veikla nebevykdoma, įmonė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atsakovė yra nemoki, todėl yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB ,,InLT“ iškelti bankroto bylą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „InLT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymo netenkinti ir atsisakyti iškelti UAB „InLT“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismas nevertino visų pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl reikšmingos dalies faktinių aplinkybių, nevertino atsakovės pateiktų duomenų bei nepagrįstai įrodytomis pripažino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.

9.2.                      Iki 2021 m. birželio 5 d. atsakovei buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės ir nepriemoka nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 26 d., kaip nurodyta pareiškime, susidaryti negalėjo, už nurodytą laikotarpį negali būti skaičiuojami delspinigiai.

9.3.                      Teismas neįvertino, kad prievolės įvykdymo terminą pareiškėja pati pakeitė vienašališku sprendimu, o šios prievolės įvykdymo terminas ir pareiškėjos neteisėti veiksmai yra ginčijami administracinėje byloje Nr. eI3-826-872/2022 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nurodytoje administracinėje byloje atsakovė ginčija ir pareiškėjos teisę į priverstinį nepriemokos išieškojimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad prievolės įvykdymo terminai yra suėję, o vykdomi išieškojimo veiksmai yra teisėti. Taip nurodydamas teismas iš esmės išsprendė administracinėje byloje keliamus klausimus ir peržengė savo kompetencijos ribas. Klaipėdos apygardos teismas nenustatė termino, kada atsakovė turėjo įvykdyti prievolę pareiškėjai, nes tai bus nustatyta tik išsprendus nurodytą administracinį ginčą. Atsakovės nuomone pareiškėja apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

9.4.                      Kol nėra išnagrinėtas nurodytas ginčas administracinėje byloje, nėra pagrindo spręsti, ar egzistuoja JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas pareiškėjai inicijuoti atsakovės nemokumo procesą. Teismas turi arba atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9.5.                      Klaipėdos apygardos teismas netyrė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nes atsakovė į bylą buvo pateikusi 2021 m. balansą ir finansinės veiklos dokumentus, tačiau teismas vadovavosi išimtinai pareiškėjos nurodytais argumentais, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.

10.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Iš teismui pateikto atsakovės balanso matyti, kad atsakovė 2020 m. birželio 21 d. pateikė Pelno mokesčio deklaraciją už 2019 m., kuria deklaravo mokėtiną 184 981 Eur mokestį. Atsakovės deklaruoto pelno mokesčio mokėjimo terminas buvo 2020 m. birželio 15 d. (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 (toliau – Taisyklės) reglamentavimu, atsakovei neįvykdžius prievolės, mokesčio nepriemoka susidarė 2020 m. birželio 16 d., todėl atsakovės argumentai, kad šios prievolės įvykdymo terminą pareiškėja pakeitė vienašališku sprendimu, yra nepagrįsti.

10.2.                      Įtraukimas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus neįtakojo mokestinės nepriemokos susidarymo momento, tačiau suteikdavo bendrovėms galimybę sudaryti Mokestinės paskolos sutartį, nebuvo skaičiuojami delspinigiai bei būdavo stabdomas/nepradedamas priverstinis nepriemokos išieškojimas – įtraukimas į nuketėjusių nuo COVID-19 sąrašus suteikė nukentėjusioms įmonėms tam tiktas lengvatas, tačiau nepanaikino mokesčių mokėtojams MAĮ nustatytų pareigų.

10.3.                      Pareiškėja, siekdama įsitikinti, ar atsakovė, vykdydama veiklą, patyrė realių finansinių sunkumų dėl COVID-19 paplitimo, dėl kurių tikslinga būtų jai taikyti pagalbos priemones, išsamiai išanalizavusi atsakovės buhalterinius ir kitus veiklos dokumentus, nustatė, kad atsakovės vykdoma veikla nesudaro pagrindo esamos būklės sieti su karantinu ir jo taikytais ekonominės veiklos ribojimais, kadangi pati atsakovė priėmė sprendimus perleisti turimą turtą kitoms susijusioms bendrovėms iki turto bus mažiau nei įsipareigojimų kreditoriams, sumažinti veiklos apimtis ir galimas gauti pajamas iš veiklos. Dėl to atsakovė buvo išbraukta iš „Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ sąrašo. Atsakovė šį pareiškėjos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau skundas buvo atmestas.

10.4.                      Mokesčių mokėjimo terminus nustato įstatymai. Ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta dėl pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-29440 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir 2021 m. liepos 1 d. Sprendimo pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-30591. Šios bylos išsprendimas neįtakoja atsakovės (ne)mokumo klausimo.

11.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėja VMI ir atsakovė UAB „InLT“ pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.

13.       CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.

14.       Pateiktoje šalių rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad ją sudariusiems asmenims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės. Taikos sutarties sąlygose išreikšta aiški bylos šalių valia taikiai išspręsti šioje byloje iškilusį ginčą.

15.       Aptariamu atveju sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo pažymėtina, kad:

15.1.                      Atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra neįsiteisėjusi, laikytina, kad bankroto byla neiškelta (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-910/2022). Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008); 

15.2.                      Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019);

15.3.                      Nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis);

15.4.                       Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui teikė preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą už 2021 m., taip pat preliminarų 2021 m. balansą bei 2022 m. iki pareiškimo teismui pateikimo dienos sudarytą atsakovės balansą, be to, atsakovė teismui buvo pateikusi kreditorių ir skolininkų sąrašus, tačiau pirmosios instancijos teismas neatliko šių atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo, nenustatinėjo, ar į balansą įrašyta turto vertė yra reali ir pagrįsta. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016);

15.5.                      Teisme vyksta ginčas dėl reikalavimo, kurio pagrindu pareiškėja prašo iškelti atsakovei bankroto bylą (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. eI3-826-872/2022 (procesinio sprendimo kategorija Nr. 3-61-3-02228-2021-2));

15.6.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė teikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog atsakovė nėra nemoki, buvo susidūrusi su sunkumais dėl pandemijos metu sustabdytos veiklos ir jos pasekmių turizmo ir keleivių pervežimo sektoriui. Atsakovė nurodė, jog ji kreditorinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, nepažeidžia sutartinių įsipareigojimų, o atsakovės veiklos priemonės – autobusai – yra įgyti ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu, todėl ilgalaikiai atsakovės įsipareigojimai yra didesni už jos turto vertę, nes atsakovė moka palūkanas, kitus mokesčius.

16.       Teismas atsisako iškelti nemokumo bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba juridinio asmuo nėra nemokus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „InLT“ po skundžiamos teismo nutarties iškelti jai bankroto bylą su kreditore (pareiškėja) VMI:

16.1.                      Susitarė jos kreditorinį reikalavimą patenkinti dalimis iki 2023 m. lapkričio mėn.

16.2.                      Atsakovė UAB „InLT“, vadovaujantis taikos sutarties 3 punktu, iki taikos sutarties pasirašymo patenkino dalį kreditorės, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, reikalavimo, dėl likusios nepriemokos sumos grąžinimo šalys sudarė nepriemokos dalių grąžinimo grafiką. Taip atsakovė iš dalies įrodė savo pajėgumą vykdyti prievoles kreditorei.

16.3.                      Atsakovė ir VMI taip pat susitarė dėl atsakovės akcininko nekilnojamojo turto įkeitimo, kaip garanto, taikos sutartimi pareiškėjai taip pat suteikta teisė pradėti visos nepriemokos išieškojimą, jei atsakovė vieną mėnesį ar ilgiau nemokės įmokų ar einamųjų mokesčių bei delspinigių;

16.4.                      Taikos sutartimi išspręsti kiti (procesiniai) klausimai – nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo valstybei tvarka.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, bylos duomenis dėl atsakovės (ne)mokumo, procesinį bylos nagrinėjimo etapą, sprendžia, kad nėra pagrindo netenkinti prašymo patvirtinti taikos sutartį, kuria išsprendžiamas atsakovės įsiskolinimo pareiškėjai ir nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo klausimas, nes šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. 

18.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, o sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis) ir civilinė byla pagal pareiškėjos VMI ieškinį atsakovei UAB „InLT“ dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas) (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1018-381/2017).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „InLT“ (juridinio asmens kodas 302305313) iškelta bankroto byla, panaikinti.

Patvirtinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ (juridinio asmens kodas 302305313) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1.       Taikos sutartimi yra išsprendžiamas ginčas, kilęs tarp šalių Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-540-933/2022.

2.       Pareiškėja patvirtina, kad, sudarius taikos sutartį, ji neturės pretenzijų ir/ar reikalavimų atsakovei dėl civilinėje byloje Nr. e2-540-933/2022 iškeltų reikalavimų.

3.       Atsakovė įsipareigoja iki taikos sutarties pasirašymo sumokėti pareiškėjai 50 proc. 2019 metų pelno mokesčio, t. y. 62 045,44 Eur.

4.       Šalys sutaria, kad likusi atsakovės nepriemoka 1 123 161,25 Eur (1 185 206,69 Eur – 62 045,44 Eur) bus grąžinta per 36 mėnesių laikotarpį, iš kurio: 35 mėnesius kas mėnesį sumokant 31 198,92 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 31 199,05 Eur.

5.       Patvirtinti nepriemokos grąžinimo grafiką:

6.        Šalys sutaria, kad atsakovė perveda pareiškėjai taikos sutarties 5 punkte nurodytas sumas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

7.        Atsakovė įsipareigoja per vieną mėnesį nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos kaip garantą įkeisti atsakovės akcininko E. R., gim. (duomenys neskelbtini) (įkaito davėjo), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pasirašant maksimaliąją svetimo daikto hipoteką.

8.        Atsakovė įsipareigoja laiku ir tiksliai mokėti įmokas pagal taikos sutartį ir vykdyti einamąsias mokestines prievoles.

9.        Šalys sutaria, kad pareiškėja įgyja teisę nutraukti taikos sutartį be atskiro įspėjimo ir pradėti visos nepriemokos išieškojimą, jei atsakovė vieną mėnesį ir ilgiau nemoka visų arba dalies einamųjų mokesčių bei delspinigių ir/arba įmokų pagal taikos sutartį.

10.        Pareiškėja įgyja teisę kreiptis dėl vykdomojo įrašo atlikimo atsakovei vieną mėnesį ir ilgiau nemokant visų arba dalies einamųjų mokesčių bei delspinigių ir/arba įmokų pagal taikos sutartį.

11.        Šalys sutaria, kad bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina, o teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, jei tokių būtų, atlygina atsakovė.

12.        Taikos sutartis įsigalioja nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, priėmimo dienos.

13.        Atsakovei neįvykdžius taikos sutarties 7 punkte nustatytos sąlygos, sutartis automatiškai nutrūksta.

14.        Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną – sutarties šalims bei vieną Lietuvos apeliaciniam teismui.

15.        Pasirašydamos taikos sutartį, šalys patvirtina, kad yra susipažinusios su visomis šios taikos sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jas sąžiningai vykdyti.

16.        Taikos sutarties šalys patvirtina, kad joms yra žinoma bei suprantama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 dalies nuostata, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį bei nutraukus bylą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalimi jos nebegalės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

17.        Taikos sutarties šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res iudicata) galią.

Civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „InLT“ dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti.

Teisėjas        Irmantas Šulcas