Civilinė
byla Nr. 2A48-93/ 2008
Procesinio
sprendimo kategorija: 42.8.; 42.11.1.; 44.5.1.; 50.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A
S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos teisėjų Neringos
Švedienės ir Romualdos Janovičienės,
sekretoriaujant L.Jasiulionienei,
dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovui adv.
R.Jonynui,
vertėjai T.Gavrilovai,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M.
S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio
30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui M. S. dėl nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė:
ieškovas M. S. 2007-03-28 kreipėsi į
Varėnos rajono apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovo V. B. priteisti 944 Lt skolą už žemės nuomą ir
VMI sumokėtą žemės mokestį (b.l.2, 18). Nurodė, kad 2005-03-01 žemės sklypų
nuomos sutartimis Nr. 1, 2 ir 3 išnuomojo atsakovui tris 62,88 ha bendro ploto
žemės ūkio paskirties žemės sklypus už 100 Lt/ ha. Pagal sutartis už 2005 -
2006 m. atsakovas turėjęs sumokėti 6288 Lt nuomos mokestį ir valstybės
nustatytą 656 Lt žemės mokestį, kurį ieškovas, kaip žemės sklypų savininkas, už
atsakovą sumokėjo VMI, iš viso 6944 Lt. Tačiau sumokėjo šiuo laikotarpiu tik
6000 Lt, taigi liko skolingas 944 Lt.
Atsakovas V. B. ieškovo reikalavimo
priteisti 944 Lt skolą nepripažino (b.l.15, 27) ir padavė priešieškinį (b.l.
27), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 4 267,91 Lt nuostolių, atsiradusių dėl
žemės nuomos sutarčių nepagrįsto nutraukimo prieš terminą, atlyginimą
(b.l.28-29). Priešieškinyje ir dublike (b.l.46) teigia, už 2005 - 2006 m.
laikotarpį su ieškovu atsiskaitė dar iki 2006-04-13. 2006-10-18 šalys susitarė
dėl didesnės žemės nuomos už 1 ha kainos (priklausomai nuo žemės būklės
ekologiniu požiūriu) už 2006 ir vėlesnius metus bei dėl nuompinigių mokėjimo
„iš anksto“. Nuo 2006-03-01 iki 2007-03-01 priklausantį ieškovui sumokėti 10
250 Lt nuomos mokestį jis, atsakovas, sumokėjo dalimis, atitinkamai 2006-08-07,
2006-10-19 ir 2007-03-14 dienomis. Tačiau ieškovui 2007 m. pavasarį
vienašališkai ir be pateisinamų priežasčių nutraukus žemės nuomos sutartis,
atsakovas patyrė 4 267,91 Lt dydžio nuostolių, nes 2006 m. rudenį suarė 39,43
ha nuomojamos žemės, nuostolius skaičiuoja pagal minėtų darbų savikainą.
Ieškovas M. S. atsiliepimu į
priešieškinį (b.l.36) ir tripliku (b.l.49) priešieškinį laikė nepagrįstu ir
prašė jį atmesti. Pasak ieškovo, jis buvo apsisprendęs nutraukti visas žemės
nuomos sutartis dėl nuolatinio atsakovo vėlavimo atsiskaityti su juo dar 2006
m. vasarą ir 2006-07-27 per notarą pranešė apie tai atsakovui. 2006 m. rudenį
atsakovas padengė skolą ir šiek tiek pamokėjo į priekį. Ieškovas sutiko toliau
nuomoti atsakovui žemės sklypus esant dviem esminėms sąlygoms: dėl didesnės
žemės nuomos kainos ir dėl nuompinigių mokėjimo iš anksto, t.y. 2007 m. sausio
mėn. pradžioje. Nesulaukęs iš atsakovo apmokėjimo, ieškovas 2007-01-19
galutinai nutraukė nuomos sutartis ir 2007 m. žemę išnuomojo S. L., kuris 2007 m. pavasarį ir suarė ginčo
laukus.
Varėnos rajono
apylinkės teismas 2007-10-30 sprendimu (b.l.118-128) ieškinį atmetė, o
priešieškinį patenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trys
žemės nuomos sutartys buvo sudarytos 5 metų laikotarpiui, nurodant, jog nuomos
kaina kiekvienais metais bus tikslinama (Sutarčių 5 p.). Žemės mokestį
valstybei moka nuomininkas (Sutarties 4 p.). Nuomos mokestis išdalinamas
lygiomis dalimis per metus; už praeitą mėnesį atsakovas privalo sumokėti iki
einamojo mėnesio 15 d. imtinai (Sutarčių 7 p). Sutartis gali būti nutraukta
nuomotoju rašytiniu reikalavimu, jeigu nuomininkas laiku nemoka nuomos mokesčio
arba šalys nesusitaria dėl žemės nuomos kainos patikslinimo (Sutarties 11 p.).
Už 2005-03-01 – 2006-03-01 laikotarpį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 6 250
Lt nuompinigių, o sumokėjo 6 000 Lt. Teismas laikė, kad iki 2006-10-19 ieškovas
turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartis, nes 2006-08-07
atsakovas sumokėjo tik 2 000 Lt, nors skola rudenį siekė 5 978 Lt (~855 Lt/
mėn.). Bet 2006-10-18 atsakovas sumokėjo ieškovui tiesiogiai į rankas 250 Lt
likutį už 2005-2006 m., 2006-10-19 - pervedė ieškovui 8 000 Lt, t.y. sumokėjo
už praėjusį ir dalį būsimų 2006-2007 m. laikotarpių, liko mokėti 250 Lt (10 250
Lt – 2 000 Lt – 8 000 Lt). Dar nesuėjus terminui sumokėti nuompinigių likutį už
2007-02-19 – 2007-02-28 (tą buvo galima padaryti iki 2007-03-15), 2007-01-19
ieškovas įspėjo nutrauksiantis sutartis nuo 2007-03-01, ką ir padarė be
sutartinio pagrindo bei pažeisdamas CK 6.564 str. 2 d.. Būtent dėl minėtos
priežasties ieškovui tenka pareiga kompensuoti atsakovo nuostolius, kurie yra
susiję su žemės paruošimu, atliktu 2006 metų rudenį. Tai, kad ginčo žemę 2006 m
suarė atsakovas, teismas nustatė iš atsakovų kviestų liudytojų parodymų, kitų
rašytinių įrodymų, vadovaudamasis agronominėmis žiniomis, 2006 – 2007 m. oro
sąlygomis bei tikimybių pusiausvyros principu. Pripažino pagrįstu nuostolių dydžio
apskaičiavimus pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2007-04-24
pažymą apie atliktų žemės ūkio darbų savikainą (b.l.30). Kartu teismas
pripažino, jog atsakovas neprivalo mokėti ieškovui 656 Lt žemės mokesčio: 2005
m. gruodžio mėn. atsakovo sutuoktinė O.
B. sumokėjo ieškovui 600 Lt, o už 2005 m. sausio – vasario mėnesius
atsakovui mokėti nurodytą mokestį nepriklauso (Sutartys įsigaliojo nuo
2005-03-01 dienos).
Ieškovas
apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-10-30
sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį
atmesti (b.l.133-136). Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, jog atsakovas
sistemingai pažeidinėjo pareigą nustatytu laiku mokėti nuompinigius, todėl
ieškovas neprivalėjo suteikti atsakovui 3 mėn. terminą ištaisyti pažeidimus ir,
apelianto nuomone, jis turėjo teisę nutraukti žemės nuomos sutartis,
nelaukdamas 3 mėn. 2007 m. pradžioje tarp bylos šalių įvyko konfliktas dėl
malkų iš miško vagystės, kurios metu atsakovas pasakė jokių nuompinigių
ieškovui iš anksto nemokėsiąs, t.y. pažeidė 2006-10-19 pasiektą susitarimą. Iki
sutarčių nutraukimo atsakovas buvo skolingas 9 000 Lt, nes laiko, jog
2006-10-19 susitarimas dėl išankstinių mokėjimų įsigaliojo nuo ateinančių
kalendorinių (2007-01-01). Formuluotę „mokėti iš anksto“ pasiūlė atsakovas,
todėl visos abejonės turi būti aiškinamos ieškovo, kaip sąlygą priėmusios
šalies, naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Antra, remdamasis tikimybių pusiausvyros
principu teismas turėjo labiau patikėti liudytojų, kviestų ieškovo, parodymais,
o ne atsakovo, kurie tarpusavyje yra susiję giminystės (santuokos) ryšiais.
Trečia, atsakovas žalos nepatyrė, o siekia nesąžiningai pasipelnyti iš sutarčių
nutraukimo. Atsakovas, būdamas sąžiningas, apie išlaidas dėl žemės 2006 m.
rudenį suarimo turėjo nurodyti prieštaravimuose dėl kreditoriaus pareiškimo
išduoti teismo įsakymą, bet to sąmoningai nepadarė, suklaidindamas teismą.
Atsakovas
atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.141-144) su skundu nesutinka ir prašo
Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-10-30 sprendimą palikti galioti
nepakeistą. Nurodo, kad tvirtinimas, esą atsakovas 2007 m. pradžioje buvo
skolingas ieškovui 9 000 Lt nuompinigių, atsirado tik apeliaciniame skunde,
anksčiau apie tokios skolos buvimą nebuvo užsiminta. Apelianto aiškinimas, jog
nuomos mokestis už 2007-03-01 – 2008-03-01 turėjo būti sumokėtas 2007 m. sausį,
yra nelogiškas; apie kelių tūkstančių litų dydžio skolą ieškovas neužsiminė ir
2007-01-19 per notarą atsiųstame pranešime dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Be
atsakovo kviestų liudytojų, kurių tik dalis susijusi su juo giminystės
(svainystės) ryšiais, nuomojamos žemės suarimo 2006 m. rudenį faktą patvirtino
ir rašytiniai įrodymai: žemės sklypų kaimynės S. J. 2006-12-18 ir 2007-02-13 prašymai,
adresuoti Alytaus apskrities viršininkui, dėl riboženklių išvertimo ir dalies
jos žiemkenčių užarimo atsakovui atliekant lauko arimo darbus. Tikina
prieštaravimuose nurodęs tik tas aplinkybes, kurios tiesiogiai siejosi su
teismo įsakymo turiniu (priešieškinys buvo pareikštas vėliau).
Apeliacinis
skundas tenkintinas.
Apeliacinio
proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų,
patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei
pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos
puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal
teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės
normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex
officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimus,
išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas
nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė
nepagrįstas išvadas.
Vertinant, ar apelianto argumentai, jog egzistavo prielaidos nutraukti
terminuotas nuomos sutartis prieš terminą, tai sąlygojo nuomininko ( atsakovo)
netinkamas prievolių pagal šias sutartis vykdymas – nuolatinis vėlavimas
sumokėti nuomą ir skolos buvimas nuomos sutarčių nutraukimo momentu, teisingi, pirmiausiai
aptartini bylos įrodymai, susiję su nuomos mokesčio apskaičiavimais bei jo
sumokėjimu ginčo laikotarpiais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad
2005-03-01 – 2006-03-01 laikotarpiu atsakovo turima sumokėti nuompinigių suma
yra 6 250 Lt, tačiau pagal visas tris sutartis vieno mėnesio nuompinigiai sudaro
524 Lt ( 41 Lt + 425 Lt + 58 Lt), taigi metinė nuompinigių suma lygi 6 288 Lt.
Pagal sutarčių sąlygas, kurių neginčijo ir atsakovas, pastarasis taip pat
įsipareigojo sumokėti valstybės nustatytą žemės mokestį. Apeliantas 2005-11-28
už 2005-01-01 – 2005-12-31 apmokestinamą laikotarpį sumokėjo valstybei 656,56
Lt ( b.l. 38, 91-92), taigi atsakovas įgijo pareigą būtent tokio dydžio ieškovo
išlaidas kompensuoti ( CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str.). Teismas
nepagrįstai mažino šio mokesčio kompensuojamąją dalį ir neteisingai nustatė
faktinę aplinkybę, kad už 2005 m. sausio – vasario mėnesius ieškovui teko
pareiga pačiam susimokėti šio mokesčio dalį. Pirma, ieškinio tuo aspektu, kad
per didelis mokestis valstybei, kad kurios tai dalies neprivalo pagal sutarčių
sąlygas ieškovui kompensuoti, atsakovas neginčijo. Be to, šalys pripažįsta, kad
ir anksčiau buvo sudariusios rašytinę sutartį dėl tų pačių žemės sklypų nuomos,
kurią transformavo atsakovo pageidavimu, šiam ketinant įregistruoti ekologinį
ūkį 5 metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad nuomos santykiai faktiškai egzistavo
nuo 2004 metų, taigi ir 2005 m. sausio bei vasario mėnesiais, o ankstesnę
sutartį, pasak atsakovo, ieškovas suplėšė pasirašant naująją. Antra vertus,
žemės sklypų nuomos sutartys Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (b.l. 4-9) faktiškai
nutrauktos tik nuo 2007-03-01 ( b.l. 31), jos galiojo dvejus metus. 2006 metais
ieškovas buvo atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo ( b.l . 93). Todėl ieškovo
reikalavimas sumokėti sutarčių galiojimo laikotarpiu VMI apskaičiuotą žemes
nuomos mokestį atitinka ne tik šalių sudarytų sutarčių nuostatas ( sutarčių 4
p.), bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ( CK 1.5 str.).
Pastebėtina, kad šalys nesusitarė mažinti kompensuojamosios šio mokesčio dalies
dėl kurių nors priežasčių, įvyksiančių ar neįvyksiančių sąlygų, sutarties
trumpesnio galiojimo ar kitų panašių aplinkybių ( CK 6.156 str. 4 d., 6.159 str.).
Pripažinus, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovui visą
mokestį, VMI apskaičiuotą už kalendorinius metus, iki 2006-03-01 iš viso mokėtina
suma lygi 6 944,56 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad
atsakovas iki 2006-04-14 sumokėjo 6 000 Lt pačiam ieškovui ar per banko įstaigą
pavedimu ( b.l. 62,63,66). Savo atsikirtimus, kad šio laikotarpio
įsiskolinimas yra pilnai apmokėtas, atsakovas grindžia savo paties bei
liudytojų O. B. ir V. B. paaiškinimais. Teisėjų
kolegija sutinka su apelianto argumentais bei pažymi, kad pirmosios instancijos
teismas, spręsdamas šią ginčo dalį, nepagrįstai rėmėsi vien nurodytų asmenų,
susijusių giminystės ryšiais, todėl akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi
atsakovo naudai, paaiškinimais, neanalizavo susiklosčiusios tarp šalių
tarpusavio atsiskaitymų ir jų fiksavimo praktikos, nepaneigė jų tarpusavio
prieštaringumo. Priešieškinyje atsakovas tvirtino pilnai baigęs mokėti šio
laikotarpio nuomą 2006-04-13 ( b.l.28), tokias aplinkybes apie skolos iki kovo
mėn. nebuvimą nurodo ir pranešime notarui ( b.l. 21), o prieštaravimuose dėl
teismo įsakymo tvirtina 250 Lt sumokėjęs 2006-10-18 savo namuose ir tuomet pabaigęs
atsiskaityti už ankstesnį laikotarpį. Be to, tiek šios sumos, tiek, kaip teigia
atsakovas, O. B. 2005 m.
pabaigoje 600 Lt sumokėjimas nėra patvirtinti CK 6.65 str. įvardintu prievolės
įvykdymo dokumentu – pakvitavimu arba įrašu dokumente apie prievolės įvykdymą,
arba mokėjimo pavedimu ( kvitu ), nors šalys visuomet tokias aplinkybes, tame
tarpe ir kuomet buvo mokama ne per banko įstaigą, fiksavo ( b.l. 66). Darytina
išvada, kad atsakovo bei liudytojų O.
B. ir V. B. paaiškinimai
teisme prieštarauja susiformavusiai šalių atsiskaitymo praktikai ( CK 6.193
str. 5 d., 6.200 str. 2 d.), nesutampa ir tarpusavyje – pasak O. B., 600 Lt davusi ieškovui prie „Maxima“
parduotuvės, o raštelio nepaėmė, nes šis pažadėjo surašyti tokį pakvitavimą atvykęs
pas atsakovą į namus ( b.l. 85); V.
B. teigimu, jos neturėjusios tušinuko, priešingu atveju būtų surašę
raštelį (b.l. 85). Pats V. B.,
teikdamas paaiškinimus, taip pat raštelio nepaėmimą pateisino tuo, kad mieste
nėra kur gauti tušinuko ( b.l. 82). Teisėjų kolegija šiuos paaiškinimus vertina
kaip neįtikinamus, juo labiau, kai kalbama apie tokios ženklios sumos
sumokėjimą, o veiksmas vyksta prie prekybos centro, kuriame nesunkiai galima
įgyti rašymui reikalingų priemonių, bei juos atmeta. Konstatuotina, kad
atsakovas savo prievoles sumokėti ieškovui nuompinigius sutartyje numatyta
tvarka ir terminais už pirmuosius nuomos metus nebuvo pilnai įvykdęs, 944 Lt
skola, kurią prašė priteisti ieškovas, egzistavo. Atsakovo atsiliepimo į
ieškinį teiginys, esą pats M. S. 2006-10-18
patvirtino, kad nuompinigių skolos už pirmuosius nuomos metus nėra (b.l. 27),
jokiais įrodymais neparemtas ( CPK 178 str.).
Laikytina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę (CK 6.63 str.
1 d. 1 p. ir 2 p.), o nuomos mokesčio laiku mokėjimas yra esminė ir pagrindinė
tokios rūšies sutarties sąlyga (CK 6.477 str.1 d., 6.545 str. 1 d., 6.162 str.
2 d., 6.2174 str. 2 d. 1 p., taip pat nuomos sutarčių 11 p., b.l. 4,6,8),
kurios nepaisymas sudaro prielaidas žemės nuomos sutarčių nutraukimui prieš
terminą (CK 6.564 str. 1 d. p. ir 2 d.). Ieškovas tokia savo teise pasinaudojo
ir, esant 944 Lt. dydžio įsiskolinimui už laikotarpį iki 2006-03-01, bei
atsakovui toliau nemokant naujuoju šalių susitarimu padidinto žemės nuomos
mokesčio ( b.l. 10, 148) už 2006 metus ( sutarčių 5 p.), t.y. po 854,17 Lt per
mėnesį, įstatyme nustatyta tvarka bei terminais - 2006-07-25 pranešė atsakovui
apie numatoma sutarties nutraukimą nuo 2006-10-30 ( b.l. 21, 60). 2006-07-28 O. B. pareiškimu notarui (
b.l. 21) taip pat pripažino skolą už 2006 metus egzistuojant ir įvardino to
priežastis – dar negavę išmokų, nepavyksta susisiekti su ieškovu jo gyvenamojoje
vietoje ar telefonu, tą patį tvirtino ir teisme apklausiama liudytoja ( b.l.
84-85).
Atsakovas, gręsiant sutarties nutraukimui, 2006-08-07 sumokėjo 2000 Lt
( b.l. 63), 2006-10-19, kartu raštu įsipareigodamas laikytis sutarties sąlygų
ir nuompinigius mokėti iš anksto ( b.l. 148), sumokėjo 8000 Lt ir dar 250 Lt.
sumokėjo 2007-03-14, t.y. po realaus sutarties nutraukimo 2007-03-01 ( b.l. 31,
64). Pažymėtina, kad už 2006-03-01 – 2007-03-01 laikotarpį ( arba antruosius
nuomos metus ) šalių suderėta metinė nuompinigių suma – 10250 Lt ( b.l. 148).
Ir nors tokio dydžio sumą atsakovas sumokėjo, tačiau, esant ankstesnei 944 Lt
skolai ir atsakovui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką,
pripažintina, kad pirmiausiai buvo sumokėtos seniausios skolos, t.y. tos, kurių
sumokėjimo terminas buvo suėjęs – už pirmuosius nuomos metus. Būtent tokią
įmokų paskirstymo tvarką reglamentuoja CK 6.55 str. nuostatos, šios normos 2
dalis. Antra vertus, be kreditoriaus sutikimo skolininkas ir negali skirti
įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal
prievolę, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs ( CK 6.55 str. 1 d.). Atsakovas byloje
neįrodė buvus tokiam kreditoriaus (ieškovo) sutikimui. Dėl aptartų motyvų
atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai, esą apmokėjimas už antruosius nuomos
metus beveik pilnai buvo atliktas net anksčiau sutartyse nustatyto termino,
atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys įstatymui bei nustatytoms faktinėms
bylos aplinkybėms. Mokėjimus užskaitant seniausioms skoloms padengti, ta pati nesumokėta
skolos dalis, tik jau už paskesnį laikotarpį, išliko. Todėl apeliacinio skundo
argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktus
bei nepagrįstai atmetė apelianto ieškinį, pripažintini teisingais, atsakovas
privalo atlyginti ieškovui nesumokėtą žemės nuomos mokesčio dalį – 944 Lt ( CK 6.200
str., 6.487 str. 1 d., 6.552 str. 1 d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su priešieškinio, kuriuo
ieškovas įpareigotas atlyginti atsakovui nuostolius, patenkinimu, su nuomos sutarčių
nutraukimo prieš terminą teisėtumo įvertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su
atsakovo atsiliepimo į skundą motyvais, kad apeliaciniame skunde nurodomos
aplinkybės apie 9000 Lt dydžio skolos buvimą sutarties nutraukimo momentu ir
apie susitarimą mokėti už visus metus iš anksto yra naujos aplinkybės, kuriomis
šis anksčiau nei savo reikalavimų, nei atsikirtimų į priešieškinį negrindė, o
pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, jų netyrė. Todėl ši
apeliacinio skundo dalis bei su skundu pateikta tarpusavio atsiskaitymu lentelė
( b.l. 137), sutinkamai su CPK 3056 str. 2 d. ir 314 str. nuostatomis,
nevertintini, dėl jų teisinės reikšmės nepasisakytina, nes pirmosios
instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali būti
grindžiamas.
Kilus šalių ginčui dėl sutarčių nutraukimo tvarkos bei terminų, teisėjų
kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju 2007-01-19 ieškovo pranešimas
Nr.2 (b.l. 31) apie sutarčių nutraukimą pagal 11 p. vertintinas ne kaip naujas
pranešimas nuomininkui (atsakovui) CK 6.564 str. 2 d. prasme, sudarantis
savarankišką pagrindą sutartims nutraukti, kaip kad jį savo atsiliepime
traktuoja atsakovas, teigdamas, kad 2007-01-19 neturėjęs skolos ieškovui, taigi
nebuvę ir jokio teisėto pagrindo ieškovui atsisakyti vienašališkai nuo sutarčių.
Kolegijos manymu, minėtas pranešimas pripažintinas CK 6.218 str. 2 d.
reglamentuotu nukentėjusios šalies (apelianto) nepriėmimu netinkamo sutarties
įvykdymo. Šaliai iš esmės pažeidus sutartį (toks pažeidimas nustatytas) ir
pavėluotai pasiūlius ją įvykdyti arba siūlymui neatitinkant sutarties
reikalavimų (taip pat nustatyta, kad nebuvo visiško skolos sumokėjimo),
nukentėjusi šalis per protingą laiką turi apsispręsti dėl sutarties nutraukimo.
Tokiu atveju nukentėjusi šalis gali nevaržomai laiko požiūriu pasirinkti savo
pažeistų teisių gynybos būdą: laukti, kol kita šalis pasiūlys jai įvykdyti
sutartį, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pan. Apeliantą po
pranešimo apie sutarčių būsimą nutraukimą (b.l. 60) kurį laiką tenkino atsakovo
įsipareigojimai mokėti ateinančiais metais iš anksto (b.l. 148) bei prievolės
vykdymas dalimis, o tai reiškia, kad iš esmės jis nustatė papildomą terminą
sutartims įvykdyti. Tačiau atsakovas ir šių savo įsipareigojimų šalių aptartomis
sąlygomis neįgyvendino, skola faktiškai išliko, taigi kreditorius (apeliantas)
sprendė, jog atsakovo veiksmai neatitinka tinkamo prievolės įvykdymo ir raštu
per protingą terminą pranešė apie vis tik įvyksiantį vienašalį sutarčių
nutraukimą.
Sutarčių nutraukimo tvarka nepažeista, apelianto veiksmai atitiko ir
protingumo bei sąžiningumo principus, nes būtent atsakovas, ieškovui
neprieštaraujant, pasiūlė pavyzdingai laikytis sutarčių nuostatų, įtvirtino šį
įsipareigojimą raštu (b.l. 148), tačiau pats šio įsipareigojimo ir nesilaikė.
Nuomos pagrindinis tikslas - laiku gauti užmokestį už išnuomotą daiktą, šiuo
atveju realiai visą buvusį nuomos laikotarpį ieškovas jam priklausančio nuomos
mokesčio turėdavo ieškoti pats, raginti atsakovą vykdyti prievolę, skola likusi
iki šiol. Tokie veiksmai teisės požiūriu netoleruotini - nuomotojo interesus
gina teisės normos, leidžiančios iš nuomininko, kuris iš esmės pažeidžia nuomos
mokesčio mokėjimo terminus, nepaisant esamų susitarimų (sutarties sąlygų)
pareikalauti iš anksto sumokėti nuomos mokestį už du mokėjimo terminus iš
eilės ar iš viso atsisakyti nuo sutarties ( CK 6.487 str. 6 d., 6.497 str. 1
d., 6.564 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus. Prielaidos
šalių sudarytoms nuomos sutartims nutraukti egzistavo, jų nutraukimo procedūra
imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė, taigi vien dėl šios priežasties
atsakovo priešpriešiniai reikalavimai ieškovui negalėjo būti patenkinti - dėl
iš delikto kylančių nuostolių, net jei tokių atsakovas ir patyrė, nėra ieškovo
kaltės, jo veiksmų neteisėtumo; sutartinė atsakomybė šiuo atveju taip pat neatsiranda,
nes ieškovas neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl sutarčių nutraukimo prieš
terminą, išskyrus jų 11 p. išvardintus - leisti užauginti kultūras bei nuimti
derlių, jei tokios kultūros pasėtos galiojant sutarties nuostatoms.
Netinkamas
įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas turėjo
įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir tai yra pagrindas panaikinti
skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.)
ir M. S. ieškinį patenkinti,
o V. B. priešieškinį atmesti.
Sutinkamai su
CPK 93 str.4 d., atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas
turėjo 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų ( b.l. 3,22), 1000 Lt teisinės pagalbos
išlaidų ( b.l. 95) ir 29 Lt jau sumokėtų pagal skundžiama teismo sprendimą
bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo išlaidų ( b.l. 129, 131). Todėl
jo naudai šios išlaidos iš atsakovo priteistinos, iš viso – 1079 Lt (CPK 93
str. 2 d.).
Už atstovavimą
apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1500 Lt ( b.l. 149), taip pat
sumokėjo 156,36 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą ( b.l. 132).
Pastarosios išlaidos priteistinos pilnai, o išlaidų už teisines paslaugas
kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos
advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas). Įvertinus
ginčo pobūdį, bylos apimtį (1 t.), procesinių dokumentų skaičių ir faktą, kad
pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavo tas pats advokatas, maksimali priteistina
suma už teisines paslaugas šiuo atveju nustatytina 920 Lt ( 1 MMA, arba 800 Lt
už apeliacinio skundo surašymą bei 120 Lt už atstovavimą apeliacinės
instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.10 p., 8.18 p., 9 p.), o iš viso
išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo naudai priteistina 1076,36 Lt
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p. kolegija
n u s p r e n d ė:
Varėnos rajono
apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti.
M. S. ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. B. 944 ( devynis šimtus
keturiasdešimt keturis ) litus skolos ir 1079 ( vieną tūkstantį septyniasdešimt
devynis ) litus bylinėjimosi išlaidų M. S. naudai.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B. 1076 ( vieną tūkstantį
septyniasdešimt šešis ) litus 36 centus M. S. naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės
instancijos teisme atlyginti.
Kolegijos pirmininkė Dalia
Kačinskienė
Teisėjos Neringa
Švedienė
Romualda
Janovičienė