Civilinė byla Nr. 2-99-763/2015
(ProcesoNr.2-45-3-00728-2015-8) Procesiniosprendimo kateg.:76.4.; 78.2.1.;113.1.;113.8.
(S)

ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 18 d.
Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas,
sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovei J. S., atsakovui R. L., išvadą byloje teikiančios institucijos - Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. ieškinį ir R. L. priešieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. S. teismui pateikė ieškinio pareiškimą dėl tėvystės nustatymo dukrai E. S., gim.1999-10-14, dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo R. L.. Pastarasis pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo tėvystę dukters E. S. atžvilgiu, nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai.
Ieškovė J. S. paaiškino, kad kartu su atsakovu gyveno nuo 1997 metų, nors dar buvo santuokoje su N. S.. 1999 (duomenys neskelbiami) gimė dukra E. S., kurios biologiniu tėvu yra R. L., nors vaiko liudijime jos tėvu buvo įrašytas N. S., su kuriuo tuomet santuoka dar nebuvo nutraukta. 2013-10-16 sprendimu Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nuginčyta N. S. tėvystė E. S. atžvilgiu. Su atsakovu kartu gyveno iki 2007 metų. Kadangi R. L. atsisako pripažinti savo tėvystę E. S. atžvilgiu, nors jo iniciatyva teisme buvo nuginčyta N. S. tėvystė E. S., todėl ji kreipiasi į teismą, kad šis faktas būtų nustatytas. Jos santykiai su dukra E. yra labai geri. Jeigu anksčiau E. nesutarė su jos vyresniąja dukterimi A., tai šiuo metu vyresnioji dukra su savo šeima gyvena atskirai ir jos retai besusitinka ir daugiau nekonfliktuoja. Ji (ieškovė) šiuo metu alkoholiu nepiktnaudžiauja, turi sveikatos problemų-gydosi. Kadangi atsakovas jau beveik metus laiko neteikia išlaikymo dukrai, tai prašo priteisti prašomą sumą nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio, atsižvelgiant į tai, kad dukters poreikiai, kuriai šiuo metu yra šešiolika metų yra, dideli.
Atsakovas R. L. paaiškino, kad jis iš esmės neprieštarauja ieškovės reikalavimams. Jis pažymėjo, kad nuo 2013 metų birželio iki 2014 metų birželio jo dukra E. gyveno kartu su juo, kadangi ieškovės šeimoje ji tuomet gyventi negalėjo dėl konfliktų su seserimi A. S.. Nors jo tuometinė sutuoktinė ir prieštaravo, kad jis pasiimtų savo dukrą E. gyventi kartu, tačiau jis išsinuomojo atskirą butą ir ten kartu su dukra gyveno, ją išlaikė, rūpinosi jos auklėjimu ir lavinimu. Jis savo priešieškiniu norėjo, kad teismas nustatytų dukters E. gyvenamąją vietą kartu su juo, tačiau, išklausęs jos paaiškinimus teismo posėdyje su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, nusprendė neprieštarauti ieškovės reikalavimui dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su J. S.. Jis taip pat pažymėjo, kad atsisakė savo ieškinio dėl J. S. iškeldinimo iš jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo ir su ja 2015-05-08 Švenčionių rajono apylinkės teisme pasirašė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino.
Liudytoja L. C. paaiškino, kad ji E. S. auklėtoja nuo 5-os klasės. Tai labai gera ir nuoširdi mergaitė. Jokių problemų su ja nebuvo išskyrus vieną kartą dėl pamokų nelankymo, kai pora savaičių ji praleido pamokas. Tuomet ji apie tai ji pasakė mergaitės tėvams. Apie tai su kuriuo iš tėvų mergaitė norėtų gyventi mokytoja su savo auklėtine nekalbėjo.
Nepilnametė E. S. teismo posėdyje pažymėjo, kad su savo motina J. S. ją sieja artimas ryšys, jos supranta viena kitą, motina ją myli ir ji norėtų likti gyventi su ja.
Išvadą byloje teikiančios institucijos - Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rimanta Jurkevičienė pažymėjo, kad nesant prieštaravimui tarp šalių dėl tėvystės nustatymo E. S. atžvilgiu, nepilnamečio vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo yra labai svarbi sprendžiant su kuriuo iš tėvų ji turėtų gyventi. Kadangi vaiko santykiai su savo motina yra geri, ji tinkamai rūpinasi savo vaiku, sudaro jam geras buities ir mokymosi sąlygas, tai ieškovės ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai.
Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis -iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų bei proceso dalyvių, liudytojos, nepilnamečio vaiko paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas R. L. su ieškinyje pareikštais reikalavimais sutiko: pripažino esąs E. S., gim. (duomenys neskelbiami), tėvas. Šį faktą patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertų atliktas DNR tyrimas -2015-03-20 ekspertizės Nr. (duomenys neskelbiami) išvada, kurioje nustatyta, kad R. L. yra vaiko E. S.,a.k(duomenys neskelbiami) tėvas su 99.999999998 procentų tikimybe (b.l.71-74). Pažymėtina, kad N. S. tėvystė vaiko E. S. atžvilgiu buvo nuginčyta 2013-10-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu būtent pagal atsakovo R. L. ieškinį (žiūr. civ. bylą Nr.2-846-763/2013). E. S. teismo posėdyje pareiškė savo nuomonę, kad norėtų likti gyventi su savo motina, kuri ją myli ir tinkamai ja rūpinasi. Tam neprieštaravo ir išvadą byloje teikiančios institucijos-Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri patvirtino išvadą, jog sąlygos vaikui su motina gyventi yra geros (b.l.22,54,65). Atsakovas neprieštaravo mokėti išlaikymą vaikui, tačiau prašė priteisti mažesnį išlaikymą nei reikalauja ieškovė. Nors atsakovas ir pripažįsta tėvystę vaiko E. S. atžvilgiu, tačiau kurį laiką jis neteikia išlaikymo šiam savo vaikui. Pagal LR CK 3.192 str.1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str.2d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir apsaugos gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo-bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pajamas ir turtinę padėtį bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes iš atsakovo priteistina jo dukters E. S. išlaikymui po 145 eurus (500 Lt) kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos.
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinas valstybei sumokėtas žyminis mokestis.
3
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., str. 387-392 str., LR CK 3.146-3.148 str., 3.153 str., teismas
n u s p r e n d ė:
J. S. ieškinį patenkinti visiškai, atsakovo R. L. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad R. L. ,a.k(duomenys neskelbiami) yra vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbiami) tėvas.
Nustatyti nepilnametės dukters E. S. gyvenamąją vietą kartu su jos motina J. S., (duomenys neskelbiami) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. L. išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. S., gim. 1999 (duomenys neskelbiami), nuo ieškinio padavimo teismui dienos-2014-08-05 iki jos pilnametystės mokant periodinėmis išmokomis po 145 eurus kiekvieną mėnesį.
Priteisti iš atsakovo R. L. ieškovei J. S. bylinėjimosi išlaidas- 41.70 eurą žyminį mokestį
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Rimvydas Petrauskas