Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-38-303/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00954-2015-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                        2.1.2.; 2.7.4.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. V. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 28 d. 10.44 val., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino, apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Šiais veiksmais V. Z. pažeidė KET 5, 9, 219.4, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu V. Z. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 45 Eur bauda ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. apeliacinis skundas atmestas, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties priimtas ir ši byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl šio administracinio teisės pažeidimo nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jei teismas atmestų šį prašymą, pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir, pritaikius ATPK 301 straipsnį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti jam įmanomai mažiausią baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.1. Prašyme nurodoma, kad skundžiami nutarimas ir nutartis priimti nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, įrodymai buvo vertinami atskirai vieni nuo kitų, o ne kaip visetas, pirmenybę teikiant V. Z. kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšminant tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertinant kitų įrodymų, jų neatitinkančių, kitų bylos duomenų kontekste, taip iš esmės pažeidžiant ATPK 248, 256 straipsnių reikalavimus. Pagal teismų praktiką ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš jo pasišalina neteisėtai. Išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios turinio turi būti daroma pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-57-139/2015). Kita vertus, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka kontaktinius duomenis arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013,       2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Anot pareiškėjo, aplinkybių, galinčių įrodyti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, šioje byloje nenustatyta. Jis, nors ir nepastebėjo padaręs eismo įvykį, tačiau pagal jam policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes iš karto pripažino eismo įvykį ir jo neginčijo, neatliko jokių veiksmų siekdamas nuslėpti įvykį ar jį padariusį asmenį, nepasunkino jo administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo. Jis nevengė administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, turėjo galiojantį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo polisą, todėl šioje byloje nėra nustatyti jo tikslas ir motyvas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o tai labai svarbu nustatant jo kaltės turinį. Išvadą, kad jis turėjo tyčią neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, apylinkės ir apygardos teismai pagrindė liudytojų Ž. J. ir Z. G. teisme duotais paaiškinimais, jo paties 2015 m. gegužės 29 d. duotais rašytiniais paaiškinimais, tačiau tokia teismų išvada yra padaryta iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Vertindami liudytojų Ž. J. ir Z. G. parodymus kaip objektyvius ir teisingus, teismai neatsižvelgė į šias netirtas aplinkybes: 1) liudytojai atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, nors liudytoja B. J. pagal jos parodymus apie įvykį turėjo sužinoti iš liudytojo Ž. J.; 2) liudytojų paaiškinimus dėl susidūrimo garso paneigia tiesiogiai įvykį matęs liudytojas Ž. Ž.; 3) iš teismo posėdžio protokolo garso įrašo akivaizdu, kad liudytoja Z. G. turi problemų su klausa, nors teisme davė paaiškinimus apie eismo įvykio garsą, girdėtą pro uždarytą langą; 4) liudytojai yra liudytojos B. J. kaimynai, jai gerai pažįstami asmenys, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) neatsižvelgta į tai, kad pagal automobilių apgadinimo pobūdį ir mastą, automobilių susidūrimo garsas negalėjo būti didelis bei girdimas pro uždarytas langus; 6) neįvertinta, kad automobilių kontakto nepajuto kartu su juo, V. Z., automobilyje buvęs liudytojas A. N. Kitaip, nei nurodė apygardos teismas, vien tai, kad liudytoja Z. G. kviečiama neatvyko į apylinkės teismo posėdį, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jos parodymai yra objektyvūs ir teisingi. Vertindami jo 2015 m. gegužės 29 d. rašytinį paaiškinimą, teismai neatsižvelgė į tai, kad dėl jaudulio ir streso rašydamas paaiškinimą jis aprašė ne tai, kaip suvokė įvykio aplinkybės, o pagal policijos pareigūnų papasakotas įvykio aplinkybes, pateikdamas logišką įvykio paaiškinimą ir dirbtinai prisitaikydamas prie buvusių aplinkybių. Kitaip, nei nurodė apygardos teismas, jo aiškinimas apie stresą ir jaudulį negali būti vertinamas kaip nelogiškas, nes rašytinio paaiškinimo duomenys apie skubėjimą į teismo posėdį ir pagal bylos duomenis žinomas teismo posėdžio, į kurį jis vyko, laikas (buvo pakankamai laiko surašyti eismo įvykio deklaraciją, niekur nereikėjo skubėti) kaip tik parodo rašytinio paaiškinimo duomenų neteisingumą. Apylinkės ir apygardos teismai netinkamai įvertino liudytojo A. N. parodymus, kad jis negirdėjo jokio susidūrimo garso, motyvuodami tuo, kad liudytojas yra jo, V. Z., pažįstamas, taip pat tuo, kad jo ir liudytojo parodymai apie bylos aplinkybes tarpusavyje prieštarauja. Pareiškėjas pažymi, kad vien liudytojo A. N. pažintis su juo nereiškia, kad liudytojo parodymai yra netikslūs, neaiškūs ir nelogiški. Be to, jo ir A. N. parodymų prieštaravimai dėl to, ar atvykus į Klaipėdą buvo pastebėti automobilio apgadinimai, gali būti įtikinamai paaiškinti tuo, kad liudytojas A. N. turi regos problemų, todėl duodamas parodymus teisme liudytojas įvykio aplinkybes nusakė pagal pojūčius, kuriuos pajuto ranka perbraukdamas automobilio „Ford Mondeo“ sparną, o ne pagal tai, ką jis matė. Pasak pareiškėjo, šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kitų bylos duomenų kontekste, o ne akcentuojant vieną liudytojo parodymų detalę. Apygardos teismo nutartyje išvada dėl automobilių apgadinimo aplinkybių grindžiama teismo atlikta automobilių apgadinimų nuotraukų analize, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo imtasi veiksmų siekiant nustatyti, ar automobilio „Nissan X-Trail“ apgadinimai galėjo atsirasti tik aptariamo eismo įvykio metu. Iš eismo įvykio schemos, automobilių apgadinimų nuotraukų analizės matyti, kad automobilio „Nissan X-Trail“ sparnas galėjo būti apgadintas ne tik šio, bet ir kito, su juo, V. Z., nesusijusio įvykio metu, nes skiriasi automobilių „Ford Mondeo“ ir „Nissan X-Trail“ apgadinimų aukščiai. Dėl to darytina išvada, kad byloje yra akivaizdžių prieštaravimų, tačiau bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino duomenų apie skirtingą automobilių apgadinimo aukštį, šias aplinkybes vertino nepakankamai objektyviai, todėl padarė proceso teisės normų pažeidimus, lėmusius neteisėtų ir neteisingų nutarimo ir nutarties priėmimą. Pareiškėjas pažymi, kad nuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai yra nežymūs, todėl automobilių kontakto metu būdamas jo salone, ypač atsižvelgiant į tai, kad kontaktas įvyko už regos zonos esančia galine automobilio dalimi, jis galėjo nepajusti neįprastos vibracijos. Be to, ant automobilio „Ford Mondeo“ pastebėti tik slystamieji bamperio apgadinimai, stipresnius garsus skleidžiančių įlenkimų ar lūžimų nėra, todėl jis galėjo negirdėti ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Anot pareiškėjo, dalis automobilio apgadinimų  automobiliui „Nissan X-Trail“ yra padaryti kito eismo įvykio metu. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, šiuo atveju galėjo būti pašalinta bylą nagrinėjusio teismo, tačiau tai pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, nukrypstant juo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas) nebuvo padaryta. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo išplaukiantis neaiškumų aiškinimo kaltinamojo naudai principas reikalauja, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, būtų aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tačiau apylinkės ir apygardos teismai šioje byloje neleistinai rėmėsi prielaida, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl nukrypo nuo šiuo klausimu susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-384-12 ir kitos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013) ir neteisėtai perkėlė jam įrodinėjimo pareigą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl išdėstytų argumentų šioje byloje neįrodyta, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tačiau teismai, nevertindami šios aplinkybės, savo išvadas dėl jo kaltės pagrindė prielaidomis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jo veika atitinka aprašytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taip padarydami esminius ATPK proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimus.

4.2. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamais nutarimu ir nutartimi pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda pažeidžia materialiosios teisės normas, nukrypsta nuo teismų praktikos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pausiausvyra (proporcingumas) (2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi to paties požiūrio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007 ir kitos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-57-139/2015). Pareiškėjas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose, todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Jis yra senyvo amžiaus, pensininkas, gyvena vienas, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas norint pasirūpinti savimi, t. y. nuvykti į polikliniką, ligoninę, parduotuvę ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl sveikatos sutrikimų (radikulopatija) jam sunku įveikti tolimesnius atstumus. Jo materialinė padėtis yra sunki, nes vienintelis pajamų šaltinis yra 398,64 Eur pensija. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad yra sulaukęs 65 metų amžiaus, o jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidimas nėra šiurkštus, žmonės nenukentėjo, padaryta tik nedidelė turtinė žala, kurios atlyginimas reglamentuotas draudimo teisiniais santykiais. Jis pripažino eismo įvykį ir bendradarbiavo jį tiriant, neslėpė įkalčių ir to, kad jis galėjo padaryti šį pažeidimą. Jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė jokių sunkių padarinių, nepasunkino eismo įvykio tyrimo ir įvykio dalyvio nustatymo. Jis nėra piktybiškas Kelių teismo taisyklių pažeidėjas. Dėl šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra neproporcinga teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, teismų praktikoje tokiais atvejais paprastai skiriamos administracinės nuobaudos, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014,         2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015). Pareiškėjo nuomone, ATPK 20 straipsnyje nurodyti tikslai jam gali būti pasiekti sumažinus paskirtą baudą ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjas mano, kad skundžiami nutarimas ir nutartis keistini, pritaikant jam ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskiriant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įmanomai mažiausią baudą, neatimant teisės vairuoti ar nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

5. Atsiliepimu į prašymą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius prašo netenkinti V. Z. prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir palikti galioti skundžiamus nutarimą ir nutartį nepakeistus.

Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir patraukė V. Z. atsakomybėn, o apygardos teismas, išnagrinėjęs V. Z. apeliacinį skundą, motyvuotai priėmė nutartį netenkinti apeliacinio skundo. V. Z. pats paaiškino, kodėl pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodydamas, kad skubėjo į vyksiantį teismo posėdį. Jokio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra, nes nagrinėjant bylą buvo išaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės, materialiosios ar proceso teisės normos nebuvo pažeistos.

              6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 248, 256 straipsnių taikymo

7. Pareiškėjas teigia, kad apylinkės ir apygardos teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos uždavinius reglamentuojančias ATPK 248, 256 straipsnių nuostatas, nes išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, įrodymus įvertino ne kaip visumą, o atskirai vienus nuo kitų, pirmenybę teikdami jį kaltinantiems įrodymams, nevertindami kaltinantiems įrodymams prieštaraujančių įrodymų, perkeldami jam įrodinėjimo pareigą.

7.1. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina byloje priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarimus ar nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme ir yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2 AT-3-2012, 2AT-15-2012, 2AT-2-2013). Proceso atnaujinimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25/2013). Dėl to pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų patikimumo vertinimas, kaip antai nesutinkama su teismo pateiktu liudytojų Ž. J., Z. G., A. N. parodymų vertinimu ir pan., paliekami nenagrinėti.

              7.2. Priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės ir apygardos teismai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, išvadas apie faktines aplinkybes padarė ne pagal atskirus įrodymus, o remdamiesi byloje surinktų įrodymų visetu, vertindami tiek V. Z. kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, nesuteikdami nė vieniems iš jų pirmenybės, neperkeldami administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įrodinėjimo pareigos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas apie faktines aplinkybes padarė įvertinęs tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Z., tiek jo parodymus patvirtinančio liudytojo A. N. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. liudytojų B. J., Ž. J., Z. G., Ž. Ž. parodymus, B. J. ir V. Z. rašytinius paaiškinimus, tarnybinį pranešimą dėl įvykio patikrinimo ir prie jo esančius eismo įvykio schemą, nuotraukas, B. J. pateiktą CD–R diske padarytos žalos įvertinimo medžiagą (transporto priemonės (automobilio „Nissan X-Trail“) apžiūros – defektų aktą, sąmatą, nuotraukas). Liudytojo A. N. parodymus teismas vertino atsižvelgdamas į įrodymų visumą, t. y. prieštaravimą paties V. Z. parodymams teismo posėdžio metu, liudytojų Z. G., Ž. J., Ž. Ž. parodymams, eismo įvykio schemai ir nuotraukoms. Pareiškėjo prašyme keliamos prielaidos, kad automobilis „Nissan X-Trail“ galėjo būti apgadintas ne tik šio bet ir kito, su V. Z. nesusijusio, įvykio metu, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, nesuteikia pagrindo abejoti teismų išvadų pagrįstumu. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas dar kartą patikrino apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, bylos aplinkybių ištyrimo išsamumą, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai apie teismų padarytus esminius ATPK 248, 256 straipsnių pažeidimus laikytini nepagrįstais.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Pareiškėjas teigia, kad nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl jo veikai netinkamai pritaikyta ATPK 130 straipsnio 1 dalis. Šis teiginys nepagrįstas. Išvadą, kad pareiškėjas turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, patikimai patvirtina byloje nustatytos faktinės administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tarp jų tai, kad V. Z. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas stovėjęs automobilis, iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasišalino, apie eismo įvykį nei policijos, nei apgadinto automobilio valdytojo neinformavo, automobilio valdytojo net nemėgino ieškoti, jokių savo kontaktinių duomenų apgadinto automobilio valdytojui nepaliko, aplinkybę, kad dalyvavo šiame eismo įvykyje ir iš jo vietos pasišalino, pripažino tik tada, kai buvo iškviestas į policiją. Pareiškėjo teiginiai, kad, atsižvelgus į automobiliams padarytų apgadinimų pobūdį ir jų padarymo vietą, jis galėjo nepajusti susidūrimo su kitu automobiliu, nepagrįsti, nes padarytų automobilių apgadinimų pobūdis (įlenktas sparnas, padaryti žymūs abiejų automobilių dažų nubrozdinimai ir kt.) rodo, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, kad automobilį vairuojantis asmuo, šiuo atveju pareiškėjas V. Z., susidūrimą pajustų. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad eismo įvykis patraukė net trijų liudytojų dėmesį, tarp jų ir liudytojo Ž. Ž., pastarojo teigimu, dirbusio už 50 metrų nuo eismo įvykio vietos. Iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje straipsnio dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, pasireiškęs vairuotojo pasišalinimu iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, todėl pareiškėjo argumentai, kad nenustatytas jo veikos padarymo tikslas ir motyvas, nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl V. Z. kaltės formos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

              Dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo

   10. Pareiškėjas teigia, kad jam už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) administracinė nuobauda.

10.1. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

10.2. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šį administracinį teisės pažeidimą padariusiam turinčiam teisę vairuoti transporto priemones asmeniui gali būti skiriama nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas pareiškėjui V. Z. administracinę nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir skyrė jam administracinę nuobaudą, artimą minimaliai ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytai nuobaudai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Z. praeityje net šešiolika kartų buvo baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, kurių dauguma susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kas, be kita ko, apibūdina V. Z., kaip asmenį, atsainiai žiūrintį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Taigi, konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje teismai nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose administracinių teisės pažeidimų bylose, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes nėra visumos duomenų, leidžiančių pareiškėjui taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios išvados negali paneigti ir V. Z. prašyme nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės, socialinės ar turtinės padėties. Pažymėtina, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-9-746-2015). Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje taikyti V. Z. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą artimą minimaliam dydžiui nuobaudą nėra teisinio pagrindo.

11. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Vikrotas Aidukas

                                                                                                                              Olegas Fedosiukas

                                                                                                                              Audronė Kartanienė