Civilinė byla Nr. e2S-1034-1092/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01116-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.5; 3.1.10.7

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7831-1071/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Financial Management Group“ prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir ieškinį atsakovei O. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Financial Management Group“ 2020 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. DGKS-3263 panaikinimo. Ieškovė taip pat pateikė prašymą atnaujinti jai terminą ieškiniui pareikšti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą elektroniniu paštu gavo tik 2020 m. birželio 23 d. Tokiu būdu jai buvo apribota teisė apginti savo teises teisme dėl pavėluoto DGK sprendimo gavimo, ji negalėjo žinoti apie reikiamybę šias teises ginti iki sprendimo gavimo dienos, nes karantino laikotarpiu ginčo nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu susirašinėjant el. paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Financial Management Group“ prašymo dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pateiktą ieškinį.

3.       Teismas nustatė, kad DGK ieškovės prašomą panaikinti sprendimą priėmė 2020 m. gegužės 18 d., todėl terminas ieškiniui pareikšti baigėsi po mėnesio nuo skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. 2020 m. birželio 18 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. liepos 3 d., praleidusi tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatyme nustatytą terminą.

4.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta termino praleidimo priežastis – kad ji DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą gavo tik 2020 m. birželio 23 d., negali būti laikoma svarbia priežastimi. Ieškovė buvo informuota apie individualaus ginčo darbo bylos nagrinėjimą, ji teikė ginčo nagrinėjimui būtinus rašytinius įrodymus, atsiliepimą, taigi, jai buvo žinoma apie prašymo nagrinėjimą DGK. Be to, ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę domėtis procesu ir ginti savo interesus. Be to, DGK, laikydamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 228 straipsnio 5 dalies reikalavimų, prašomą panaikinti sprendimą ieškovei išsiuntė 2020 m. gegužės 28 d. registruotu laišku Nr. RE215080717LT. 2020 m. birželio 1 d. ieškovei buvo paliktas pranešimas apie siuntą, tačiau ji siuntą atsiėmė tik 2020 m. birželio 25 d.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Financial Management Group“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti ieškovei terminą ieškiniui pareikšti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Ieškinio pareiškimo terminas buvo praleistas dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių – ieškovei DGK sprendimas elektroniniu paštu buvo persiųstas tik 2020 m. birželio 23 d.

5.2.                      Nors, kaip pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovei 2020 m. birželio 1 d. buvo paliktas pranešimas apie siuntą, šalyje vis dar buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 viruso grėsmės ir ieškovė šiuo laikotarpiu beveik visą įmonės veiklą vykdė nuotoliniu būdu. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo ne tik atsiimti sprendimo šiuo laikotarpiu, bet ir žinoti apie jai paliktą siuntą.

5.3.                      Ieškovė taip pat pažymi, kad DGK byloje bendravimas su šalimis vyko elektroniniu būdu – visi procesiniai dokumentai bei užklausos buvo siunčiami elektroniniu paštu ieškovės atstovams. Todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog priimtas DGK sprendimas taip pat bus siunčiamas tokia pačia tvarka. Vis dėlto, sprendimas buvo išsiųstas registruotu paštu tiesiogiai ieškovei, o ne jos atstovams, nors DGK byloje buvo pateiktas prašymas visus dokumentus siųsti būtent ieškovės atstovams elektroniniu būdu.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl praleisto procesinio termino ieškiniui pateikti atnaujinimo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9.       Darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jo (straipsnio) 1 dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Klausimą, ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir dėl jų yra pagrindas atnaujinti terminą, teismas sprendžia atsižvelgdamas į nustatyto termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, bet individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas.

10.       Remiantis apeliacinės instancijos teismui pateiktos darbo ginčo bylos duomenimis, O. S. 2020 m. balandžio 21 d. kreipėsi į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl ieškovės UAB „Financial Management Group“ neišmokėto galutinio atsiskaitymo. UAB „Financial Management Group“, atstovaujama advokatų profesinės bendrijos Jurkonis ir parneriai LINDEN, 2020 m. balandžio 30 d. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė atmesti O. S. prašymą. Ieškovė pateiktame atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad darbo ginčo procesą ves per advokatą ir procesinius dokumentus bei informaciją prašė siųsti tiesiogiai advokatui jo elektroniniu paštu (Atsiliepimo 11 punktas). Darbo ginčo bylos medžiaga patvirtina, kad po šio atsiliepimo pateikimo vykę susirašinėjimai bei procesinių dokumentų siuntimai vyko būtent elektroniniu būdu. Tačiau galutinis DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas buvo išsiųstas ne elektroniniu būdu, bet registruota pašto siunta 2020 m. gegužės 28 d. (ieškovei registruota siunta įteikta 2020 m. birželio 25 d.). Tik pačiai ieškovės atstovei 2020 m. birželio 23 d. pasikreipus į DGK, DGK išsiuntė 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą elektroniniu būdu.

11.       Ieškovė UAB „Financial Management Group“ 2020 m. liepos 3 d. (išsiųsta per EPP) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo panaikinimo, kartu pateikdama prašymą atnaujinti jai terminą ieškiniui pareikšti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – jai DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas elektroniniu paštu buvo pateiktas tik 2020 m. birželio 23 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pateiktą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyta procesinio termino praleidimo priežastis negali būti laikoma svarbia, nes ieškovei buvo žinoma apie O. S. prašymo nagrinėjimą DGK ir ji pati turėjo galimybę domėtis procesu. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

12.       Nors pagal bylos medžiagą ieškovei išties buvo žinoma apie O. S. prašymo nagrinėjimą DGK, ji darbo ginčo nagrinėjimo procese teikė atsiliepimus bei paaiškinimus ir turėjo galimybę pasidomėti DGK sprendimo priėmimu, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pavėluotas DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo įteikimas įvyko išimtinai tik dėl ieškovės UAB „Financial Management Group“ kaltės. Remiantis DK 227 straipsnio 3 punktu, jeigu ginčo šalys nurodė, dokumentai nagrinėjant ginčus DGK siunčiami tik šalių nurodytais elektroninio pašto adresais. Šiuo atveju ieškovė buvo pateikusi prašymą procesinius dokumentus bei informaciją siųsti tiesiogiai ją atstovaujančiam advokatui jo elektroniniu paštu dar 2020 m. balandžio 30 d. atsiliepime į O. S. prašymą. Be to, po šio atsiliepimo visi kiti procesiniai dokumentai ir susirašinėjimai vyko būtent elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad jai galutinis DGK sprendimas bus siunčiamas ne registruota pašto siunta tiesiogiai ieškovės buveinės adresu, bet elektroniniu paštu ieškovės atstovui. Šiame kontekste reikalavimas, kad darbo ginčo subjektas, nedalyvavęs komisijos posėdyje, reguliariai teirautųsi, ar darbo ginčų komisijos sprendimas jau yra priimtas ir surašytas (pagal DK 228 straipsnio 2 dalį DGK sprendimas gali būti priimtas ir surašytas (išdėstytas raštu) ne tą pačią dieną), ir (arba) pakartotinai prašytų jį atsiųsti, atrodo neproporcingas. Būtent darbo ginčų komisijai tenka pareiga išsiųsti darbo ginče priimtą sprendimą darbo ginčo šalims (DK 228 straipsnio 5 dalis (tiek šiuo metu galiojanti, tiek ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija).

13.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto procesinio termino atnaujinimo ieškovei klausimą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo šių metų kovo 16 d. 00 val. buvo paskelbtas karantinas ir rekomenduojama juridiniams asmenims, kiek tai yra įmanoma, veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, bei Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. 36P-53-(7.1.10) „Dėl tam tikrų procesinių klausimų sprendimo karantino laikotarpiu“, kuriame Teisėjų taryba pažymėjo, kad karantino laikotarpiu pasitaikę pavėluoto procesinių dokumentų pateikimo teismui atvejai turi būti vertinami itin kruopščiai ir neformaliai. Nagrinėjamu atveju DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta ieškovei, jos buveinės adresu, tačiau ieškovės buveinės adresu jo įteikti 2020 m. birželio 1 d. nepavyko, kadangi, kaip nurodė ieškovė, beveik visa įmonės veikla buvo vykdoma nuotoliniu būdu.

14.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą apribojimai (terminai kreiptis į teismą taip pat tokiais laikomi) yra nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei nėra laikomasi protingo proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamų tikslų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Kamenova prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 62784/09). Vadinasi, jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę kreiptis į teismą, būtina įvertinti, ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jei terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pagal analogiją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).

15.       Atsižvelgiant į nutarties 12–14 punktuose nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė ieškinio pareiškimo terminą praleido vos dvi savaites, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti ieškovei procesinį terminą ieškiniui pateikti nepagrįstai apribotų ieškovės teisę į teisminę gynybą bei pažeistų proporcingumo principą, reikalaujantį, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto procesinio termino atnaujinimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas ieškovei terminas ieškiniui pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia DGK dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismui pateikta darbo ginčo byla yra be aiškaus eiliškumo ir tvarkos, joje nėra duomenų, kad darbo ginčo šalims būtų pranešta apie DGK rengiamą darbo ginčo posėdį, taip pat darbo ginčo byloje nėra duomenų apie DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo siuntimą šalims, nors pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus duomenis ieškovei sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Financial Management Group“ terminą ieškiniui pareikšti.

Grąžinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Išsiųsti šios nutarties kopiją Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos žiniai.

Teisėjas                                                                           Aurimas Brazdeikis