Civilinė byla Nr. e2-675-762/2021

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01299-2020-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.1; 3.2.6.5

 (S)

(N)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,

sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. R.,

trečiajam asmeniui P. G.,

uždarame teismo  posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovė R. G., trečiasis asmuo P. G..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas pateiktame ieškinyje prašo:

atskirti vaiką V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteisti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo motinos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 30 Eur dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad R. G. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Tarnyba) žinoma nuo 2008 m. lapkričio 28 d., kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, tačiau nei vienas su ja neauga. 2007 m. balandžio 27 d. gimusi dukra A. R. ir 2011 m. kovo 22 d. gimusi dukra A. G., Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1208-620/2017 atskirtos nuo motinos. Tuo pačiu teismo sprendimu, vaikams nustatyta vaiko nuolatinė globa, globėju paskirtas P. G. (R. G. tėvas) bei iš R. G. priteistas išlaikymas dukroms po 30 Eur per mėnesį kiekvienai. 2012 m. liepos 8 d. gimęs sūnus A. Ž. auga savo tėvo šeimoje. 2016 m. liepos 18 d. gimusiam atsakovės vaikui V. D. nustatyta vaiko laikinoji globa.

Manoma, kad dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo R. G. valios nepriklausančių, aplinkybių, nesant jos kaltei tai yra dėl ligos, ji negali tinkamai vykdyti pareigų savo nepilnamečio sūnaus V. D. atžvilgiu, todėl tikslinga atskirti vaiką nuo motinos, kad jis galėtų gyventi tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

Prašoma priteisti išlaikymą atsakovės sūnui po 30 Eur dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko poreikius, į vaiko motinos turtinę padėtį, sveikatos būklę, turimų nepilnamečių vaikų skaičių.

Atsakovė R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu byloje neišreiškė.  

Tretysis asmuo P. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau dalyvaudamas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinyje nurodytais reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad atsakovė R. G. yra jo dukra. Šiai dienai jis savo šeimoje augina ir globoja savo anūkus, tai yra dvi nepilnametes R. G. dukras ir mažametį sūnų V. D.. V. D. pas jį pradėjo gyventi nuo to momento kai R. G. buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę. R. G. su savo dukromis apskritai nenori bendrauti, o su sūnumi – V. D. bendrauja tik retkarčiais, tai yra vieną – du kartus į mėnesį, tačiau ir tie susitikimai būna labai trumpalaikiai ir formalūs. Jo nuomone R. G. nelabai galėtų pasirūpinti savo vaikais, nes jai būna nuotaikų kaitos, darželio darbuotojos taip pat skundėsi R. G. agresyviu elgesiu savo vaikų atžvilgiu. Gali patvirtinti, kad anūkams patinka gyventi pas jį, tam neprieštarauja ir R. G.. R. G. gauna neįgalumo išmokas ir pagal galimybes po keliasdešimt eurų prisideda prie vaikų išlaikymo. V. D. tėvas V. D., jo žiniomis, yra išvykęs į užsienį. Jis savo vaiku visiškai nesidomi, neprisideda prie vaiko išlaikymo, apskritai yra tik vieną kartą paskambinęs pasidomėti vaiko gyvenimu.  

Ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis numato, jog kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų.

Iš pateiktame ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurias pagrindžia prie ieškinio pateikti priedai žinoma, kad R. G. nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2052 m. kovo 12 d. nustatytas 45 procentų darbingumas. Diagnozės kodas pagal TLK-10 – F70.1 (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0909578). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos klinikinių tyrimų skyriaus ŽIV serologinio patvirtinimo tyrimo protokolą 2020 m. vasario 18 d. Nr. SR 3047/2020 R. G. atliktas ŽIV serologinis patvirtinimas, kad pas ją rasti žmogaus imunodeficito viruso 1 tipo antikūnai.

Nuo 2018 m. birželio 15 d. R. G. šeimai Rokiškio socialinės paramos centre taikoma atvejo vadyba.

Pagal 2020 m. sausio 6 d. tarnyboje gautą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pranešimą (ROIK: 0120000008641), 2020 m. sausio 5 d. mažametis V. D. buvo paliktas prižiūrėti asmeniui, kuris netinkamai juo rūpinosi ir taip kėlė realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei bei pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai. Atsižvelgus į tai vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir paguldytas į VšĮ Rokiškio ligoninę medikų apžiūrai (2020 m. sausio 5 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 7VLA-19). Po apžiūros, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 30.1 papunkčiu, V. D. buvo laikinai apgyvendintas senelio P. G., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

2020 m. sausio 10 d. Tarnybai atlikus vaiko V. D. situacijos vertinimą. Vertinant vaiko apsaugos poreikį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyti sekantys rizikos veiksniai: 30.1 punktas (vaikas galimai patyrė kartu gyvenančių asmenų smurtą tai yra iš motinos sugyventinio; 30.6 punktas (vaiko atstovas pagal įstatymą tai yra motina, laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, o apie tėvą duomenų nėra) (Vaiko situacijos vertinimo anketa 2020 m. sausio 10 d. Nr. 7VSV-23). Dėl nustatytų rizikos veiksnių, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę. Nuo 2020 m. sausio 8 d. V. D. nustatyta vaiko laikinoji priežiūra P. G. gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje (Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamoje vietoje aktas 2020 m. sausio 8 d. Nr. 7LPA-1).

Nustačius vaiko apsaugos poreikį V. D., buvo sudaryta mobili komanda, kuri dirbo su R. G. šeima. 2020 m. vasario 7 d. Mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. 7TSD-375 nurodoma, kad R. G. buvo konsultuota vaiko auklėjimo klausimais, ugdyti socialiniai įgūdžiai tvarkantis buityje, skatinta domėtis vaiko ugdymusi. Pastebėta, kad nors R. G. vartoja vaistus pas ją nuolat vyrauja nuotaikų kaita. Mobiliosios komandos specialistų manymu, didžiausia problema - R. G. lengvas protinis atsilikimas su elgesio patologija, epilepsija. Vertinant šeimos rizikos ir saugumo veiksnius nustatyta, kad dėl ligos R. G. viena negebės tinkamai atlikti mamos pareigas bei užtikrinti vaikui saugios ir jam tinkamos augti ir vystytis aplinkos. Nustatyta, kad išlieka tie patys rizikos faktoriai, o problemos gali atsikartoti. Manoma, kad pačiai R. G. būtų tikslinga nuolatinė priežiūra, naudojant vaistus dėl kylančių epilepsijos priepuolių, suicidinių minčių bei veiksmų.

2020 m. kovo 5 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akte Nr. 7LPN-13 nurodyta, kad vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, todėl vaiko laikinoji priežiūra nutraukiama.

2020 m. kovo 20 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3230-233/2020 leista paimti mažametį V. D. iš jo atstovų pagal įstatymą R. G. ir V. D..

2020 m. kovo 25 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo V. D. Nr. AV-298, V. D. nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaiko laikinuoju globėju skirtas P. G., vaiko laikinosios globos vietą nustatant kartu su globėju P. G. adresu (duomenys neskelbtini).

2020 m. gegužės 19 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 7GVA-247 nurodoma, kad R. G. vaiką aplankė keturis kartus. Po bendravimo su mama dėl pastarosios emocinės būsenos pasitaiko vaiko tuštinimosi į kelnytes atvejų. R. G. kaltina P. G. ir jo sugyventinę dėl vaiko paėmimo. R. G. emocijos nestabilios, 2020 m. balandžio mėnesį praktiškai su vaiku nebendravo. Pastebėta, kad R. G. nesupranta vaiko poreikių, nesupranta, kad jai draudžiama bučiuoti vaiką, būna, kad jos emocijomis išgąsdina berniuką.

2020 m. gegužės 21 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 7GPA-74 nurodyta, kad priežastys, dėl kurių nustatyta vaiko globa (rūpyba) nėra pasikeitusios, nes vaiko motinos emocinė būsena nėra pagerėjusi, jos šeimos aplinka nėra stabili, stebima situacija dėl motinos sugyventinio alkoholio vartojimo, vaiko tėvo elgesio pokyčių sūnaus atžvilgiu nestebima.

R. G. ir A. M. 2020 m. birželio 4 d. buvo nuvykę į Vilniaus Santaros klinikas infektologų konsultacijai. Abiem nustatyta ŽIV infekcija, paskirti vaistai.

2020 m. rugsėjo 30 d. Pagalbos plane padaryta išvada, kad dėl diagnozuotų susirgimų, R. G. negebės tinkamai atlikti mamos pareigų bei užtikrinti vaikui saugios ir jam tinkamos augti ir vystytis aplinkos. Pačiai R. būtų tikslinga nuolatinė priežiūra, naudojant vaistus, tvarkant finansinius reikalus, tarpininkaujant tarp jos ir gydymo įstaigų.

2020 m. rugsėjo 30 d. Rokiškio socialinės paramos centro Atvejo vadybos posėdžio protokole Nr. 9 nurodyta, kad dirbant su R. G. ir A. M. šeima dažniausiai įžvelgiamos problemos: moters nuotaikų, emocijų kaita, adekvačių veiksmų nekoordinavimas, turimų kitų susirgimų simptomai, periodiškai atsikartojantys pykčio, grasinimų protrūkiai, ilgalaikė bedarbystė. R. G. emocinė būsena dažnai keičiasi: moteris susinervinusi, grasina, kad atkeršys globėjų šeimai, nes jie netinkamai rūpinasi jos sūnumi, kad ji nevyks pas jokius gydytojus ir nesikonsultuos, kad ji nebenori gyventi, nes jai viskas nusibodę. Globos centro nuomone, R. G. būsena yra emociškai itin jautri ir galimai tai kelia stresą jos vaikui V. D.. Rokiškio socialinės paramos centro atvejo vadybininkės nuomone, R. G. šeimai reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra, kadangi dėl savo sveikatos būklės ir trūkstamų įgūdžių tvarkytis buityje ir socialinėje aplinkoje ji tinkamai negeba. R. G. iškilusias socialines problemas vertina paviršutiniškai, yra neatspari konfliktinėms situacijoms, turi ribotus gebėjimus konfliktų sprendimui, vadovaujasi emocijomis, kurios dažnai yra agresyvaus pobūdžio prieš kitus asmenis ir save, nesugeba nuosekliai mąstyti ir vertinti situacijos.

2020 m. spalio 8 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 7GPA-384 nurodoma, kad priežastys dėl kurių nustatyta vaiko laikinoji globa nėra išnykusios. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo įvertinta, kad didesnių pokyčių dėl R. G. emocinės būsenos nėra, pastebimi neadekvatūs motinos veiksmai, kas gali kelti grėsmę vaiko saugumui. Ji nesugeba kritiškai vertinti situacijos, išlieka neatspari konfliktinėms situacijoms.

Teismas įvertindamas išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad atsakovė dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų jau kurį laiką negali ir nesugeba realiai ir adekvačiai vykdyti motinos pareigų, ji labai retai bendrauja su sūnumi, tačiau ir šie susitikimai dėl atsakovės emocinės būsenos vaikui kelia stresą. Laikytina, kad dėl atsakovei diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir dėl to esanti socialinių įgūdžių stoka lėmė tai, kad jos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl atsakovės nuotaikų ir emocijų kaitos, adekvačių veiksmų nekoordinavimo, periodiškai atsikartojančių pykčio protrūkių, turimų susirgimų, ji negeba užtikrinti vaikui saugios ir jam tinkamos augti ir vystytis aplinkos. Duomenų, kad situacija pasikeistų byloje nėra. 

Laikytina, kad dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, dėl savo sveikatos būklės nesant atsakovės kaltei, esant jai diagnozuotiems sveikatos sutrikimams ji negali tinkamai vykdyti pareigų savo mažamečio sūnaus atžvilgiu, todėl nepilnametis V. D. atskirtinas nuo jo motinos R. G..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki sprendimo dėl rūpybos įsiteisėjimo

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos CPK 406 straipsnio 2 dalį  priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovė yra nurodžiusi bei iš bylos duomenų žinoma, kad 2020 m. kovo 25 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV- 298, V. D. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, kuri  tęsiasi iki šiol, o vaiko laikinosios globos vieta nustatyta kartu su globėju (seneliu) P. G. gyv. (duomenys neskelbtini), todėl neprašoma nustatyti vaiko gyvenamosios vietos, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, nes ji yra nustatyta jau minėtu įsakymu.

Be to, iš bylos duomenų žinoma, kad nepilnamečio V. D. tėvo V. D. valdžia vaiko atžvilgiu nėra apribota. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis yra tik inicijuota civilinė byla Nr. e2-1619-504/2021 dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo V. D. atžvilgiu. Iš to seka, kad šio teismo sprendimo priėmimo dienai, tai yra nepilnametį V. D. atskyrus nuo jo motinos R. G., V. D. dar neliks be tėvų globos, nes vaiko tėvo V. D. valdžia vaiko atžvilgiu nėra apribota, todėl po šios bylos išnagrinėjimo neinicijuotinas procesas dėl globos nepilnamečiam V. D. nustatymo ir globėjo jam skyrimo bei atitinkamai nespręstinas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.195 straipsnyje numatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.).

Iš byloje pateiktos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0909578 žinoma, kad R. G. yra tik iš dalies darbinga, jai nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2052 m. kovo 12 d. nustatytas 45 procentų darbingumas.

Iš „SoDra“ duomenų bazės išrašo žinoma, kad R. G. su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, jai mokama šalpos neįgalumo pensija (priskaičiuota kasmėnesinė suma 168,00 Eur).

Iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo žinoma, kad R. G. taip pat mokama darbo paieškos išmoka (priskaičiuota kasmėnesinė suma 200,31 Eur).

Iš pateikto VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašo žinoma, kad R. G. vardu yra registruotas 37,98 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Laikytina, kad atsakovei nustatytas mažesnis nei vidutinis darbingumo lygis užkerta kelią jai susirasti darbą ir gauti pajamas. Nors privalančios teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsakovės sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tačiau atsižvelgiant į faktinę situaciją pagal byloje esančius duomenis, pačios atsakovės sveikatos būklę, į išlaikytinių skaičių (keturi vaikai), atsižvelgiant tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius veiksnius vertinant atsakovės galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui, tai yra 30 Eur kas mėnesį būtų optimaliai atitinkantis tiek atsakovės turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko – V. D. interesą bei proporcingas išlaikymui, kurį atsakovė turi teikti kitiems savo vaikams.

Remiantis išdėstytu, priteistinas iš atsakovės R. G., jos sūnaus V. D., naudai išlaikymas periodinėmis išmokomis po 30 Eur kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).  

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 5 punktas). Tenkinant ieškinį, iš atsakovės R. G. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nepilnametis vaikas nuo motinos buvo atskirtas dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, nesant jos kaltės, dėl jos sveikatos problemų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 406, 496 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

 ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

 Atskirti nepilnametį vaiką V. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 30 Eur (trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                                     Artūras Dilys