Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-57-976/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00419-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.1.7; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. P. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       V. P., UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriui, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarimu nutraukta pradėta administracinė teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties. V. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jo vadovaujama Bendrovė, vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) operatyvaus patikrinimo metu nustatytus mokėjimus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. VMI, operatyvaus patikrinimo metu patikrinusi mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, Bendrovės buhalterinės apskaitos, banko dokumentus, atsiskaitymus su valstybės biudžetu per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nustatė, kad Bendrovės vadovas, žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

2.       Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinis skundas netenkintas.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutartimi VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Čebelio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą (pastaba – prašyme klaidingai nurodyta šioje byloje priimto nutarimo data) ir Kauno apygardos teismo 2020  m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naują nutarimą: pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovą V. P. padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatas ir netinkamai taikė ANK 22 straipsnį, 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, 34 straipsnio 2 ir 5 dalis ir CK 6.9301 straipsnį, t. y. padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų (nutarimo ir nutarties) priėmimui. 

4.2.                      Byloje nustatyta, kad Bendrovė, atlikdama operatyvaus patikrinimo metu nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. 

4.3.                      Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 straipsnyje įtvirtinta mokestį išskaičiuojančio asmens mokestinė prievolė, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą apibrėžiama kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsiradusi mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pajamų mokesčio nuo gyventojams išmokamų išmokų, pagal mokesčio išskaičiavimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, mokesčio mokėtojas yra mokestį išskaičiuojantis asmuo, todėl jis yra atsakingas už tinkamą mokestinės prievolės įvykdymą. Kai per GPMĮ nustatytą terminą mokestį išskaičiuojantis asmuo neįvykdo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius mokėtiną pajamų mokestį ir delspinigius apskaičiuoja mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Pagal mokestinės nepriemokos balansus, paimtus iš Mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos, nustatyta, kad tą dieną, kai buvo mokamas darbo užmokestis samdomiems darbuotojams, iš darbo užmokesčio išskaitytas gyventojų pajamų mokestis nebuvo sumokamas į valstybės biudžetą. Šiame kontekste pažymima, kad nors gyventojų pajamų mokestį, išskaitytą iš samdomų darbuotojų darbo užmokesčio, apskaičiuoja ir sumoka darbdavys, realiai jį moka darbuotojas ir šis mokestis, išskaitytas iš darbo užmokesčio, tiesiogiai mažina sutartą darbuotojo bruto darbo užmokestį.

4.4.                      Bendrovės vadovo V. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, patvirtina operatyvaus patikrinimo metu nustatyti duomenys, kad Bendrovėje buvo vykdomi mokėjimai už prekes ir paslaugas iš kasos, per atskaitingą asmenį, mokamas darbo užmokestis samdomiems darbuotojams, tačiau nebuvo dengiama turima mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui. Teismai konstatavo, kad Bendrovė per tikrinamąjį laikotarpį atliko mokėjimus, atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, nors mokėjimo dieną turėjo nesumokėtą mokestinę prievolę valstybei, tačiau tokių veiksmų nevertino kaip įstatymo pažeidimo ir nelaikė šių atsiskaitymų CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo teisės pažeidimu.

4.5.                      Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad Bendrovė, susidūrusi su finansiniais sunkumais, savo ūkinę veiklą vykdė ir toliau ir kad būtent iš kasdienės veiklos vykdymo atsirado poreikis ir būtinybė įsigyti paslaugas ir prekes bei prievolė mokėti samdomiems darbuotojams atlyginimus, pateisino įstatyme įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nesilaikymą. Toks teismo vertinimas sudaro prielaidas nesilaikyti įstatyme įtvirtintos mokėjimų eiliškumo tvarkos ir pažeisti lygias konkurencijos sąlygas (vieni ūkio subjektai sumoka mokestines prievoles valstybei, o kiti, nevykdydami finansinių prievolių valstybei, iškreipia rinkos sąlygas). CK 6.9301 straipsnio nuostatų tikslas yra įvesti finansinę drausmę pakankamai pinigų visoms skoloms sumokėti neturinčio skolininko mokėjimo eiliškumo srityje.

4.6.                      Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų CK 6.9301 straipsniui taikyti reikšmingų aplinkybių (nenustatęs, ar Bendrovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ar mokėjimo atlikimo metu buvo pirmesnės eilės pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK  6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017), netinkamai taikė CK  6.9301 straipsnio normą ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

5.       Administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo, kuriam byla nutraukta, V. P. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodo:

5.1.                      Pareiškėjo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir materialiosios teisės normų – ANK 22 straipsnio, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, 34 straipsnio 2 ir 5 dalių – pažeidimų ir netinkamo ANK 120 straipsnio 1 dalies, su nuoroda į CK 6.9301 straipsnį, taikymo grindžiami bendro pobūdžio – teoriniais ir deklaratyviais – samprotavimais.

5.2.                      Teismai išsamiai ištyrė ir išanalizavo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei motyvuotai nustatė, kad pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus Bendrovės vadovo veiksmuose nėra visų objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl pagrįstai nutraukė administracinę teiseną.

5.3.                      Pareiškėjas jo (V. P.) kaltės nepagrindė ir neįrodė. Pareiškėjas viso proceso metu neturėjo nuoseklios ir konkrečios pozicijos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų neteisėtumo ir kaltės. Tai konstatavo ir abiejų instancijų teismai. Pareiškėjo nenuoseklumą patvirtina ir prašyme dėl administracinio nusižengimo teisenos atnaujinimo pareiškėjo pateikiama darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams analizė ir vertinimas, kuris pirminiame pareiškime tiksliai apibrėžtas nebuvo. Be to, prašyme nurodoma, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimo eiliškumo reikalavimą pažeidė jau ne Bendrovės vadovas, o Bendrovė, nors administracinė teisena pradėta prieš Bendrovės vadovą.

5.4.                      Pareiškėjo prašymas pripažinti V. P. padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad toks nutarimas blogintų jo teisinę padėtį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų vertinti byloje anksčiau neanalizuotas ir nevertintas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.       VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Čebelio prašymas atmestinas.

Dėl ANK 569 straipsnio nuostatų pažeidimo

7.       Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai pažeidė ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatas, todėl neteisingai išsprendė bylą. Toks pareiškėjo argumentas prieštarauja teismų priimtų sprendimų turiniui.

8.       Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos A. T. teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-1073/2019, 2AT-12-628/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.). 

9.       ANK 569 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi (-asis) įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-458/2020, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

10.        Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismai išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis (įrodymus). Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus: VMI pareiškime išdėstytas aplinkybes, 2019 m. spalio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, V. P. teisme duotus parodymus ir rašytinius paaiškinimus, Bendrovės sąskaitos išrašus ir kt., ir remdamasis jų visuma nustatė faktines bylos aplinkybes bei pateikė motyvuotas išvadas dėl V. P. veikos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį vertinimo. Apygardos teismas dar kartą patikrino bylos duomenų vertinimą ir, atsakydamas į pareiškėjo apeliacinį skundą, išdėstė teisinius argumentus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir apylinkės teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Pareiškėjo nesutikimas su teismų išvadomis ir atskirų įrodymų (pvz., operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų) vertinimu savaime nereiškia, kad teismai pažeidė ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio ir įrodymų vertinimą, nuostatas. 

11.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ANK 569 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių ir įrodymų vertinimą, pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti, nenustatyta.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

12.       Pareiškėjo teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 22 straipsnio, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, 34 straipsnio 2 ir 5 dalių ir CK 6.9301 straipsnio nuostatas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad Bendrovės direktoriaus V. P. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties. Tokie pareiškėjo teiginiai (argumentai) nepagrįsti.  

13.       Nagrinėjamoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių teisių pažeidimą, kuris pasireiškė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

14.       Pareiškėjas teisingai nurodo, kad sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Tai konstatavo ir šią bylą nagrinėję teismai, jie savo priimtuose sprendimuose išsamiai aptarė tiek CK 6.9301 straipsnio normą, tiek šios normos taikymo sąlygas. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK  6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

15.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

16.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti faktai patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau teismai, spręsdami Bendrovės vadovo V. P. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, pagrįstai neapsiribojo vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet vertino ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

17.       Minėta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

18.        Apylinkės teismas, įvertinęs per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditoriams (VMI, „Sodrai“), mokestinės nepriemokos dydį ir mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei tokių mokėjimų motyvus (paskesnės eilės mokėjimai, kurių suma yra 261,2 Eur, buvo būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui), konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad V. P. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises. Todėl šis teismas konstatavo, kad V. P. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios. Apygardos teismas, dar kartą išanalizavęs per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės atliktų atsiskaitymų su VMI, „Sodra“, samdomais darbuotojais ir kitais ūkio subjektais už paslaugas ir prekes aplinkybes ir įvertinęs jų visumą, motyvuotai pritarė apylinkės teismo išvadai, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. 

19.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad, teismams nenustačius Bendrovės vadovo V. P. veikoje vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytos tinkamai. 

20.       Prašyme nurodyti teiginiai dėl ANK 22 straipsnio, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, 34 straipsnio 2 ir 5 dalių pažeidimų atmestini kaip deklaratyvūs, nes nepagrįsti teisiniais argumentais. Be to, šių teisės normų taikymas aktualus tik tuo atveju, kai asmuo pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą ir jam skiriama administracinė nuobauda.

21.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai tinkamai išnagrinėjo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad V. P. veikoje nėra visų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė