Civilinė byla Nr. 2A-50-236/2016

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.7.; 2.5.8.11.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-781/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ieškinį atsakovams Ukmergės rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir 15 563 546, 85 Lt priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Miesto energija“ 2012 m. spalio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams Ukmergės rajono savivaldybei ir UAB „Ukmergės šiluma“, prašydamas priteisti:

1) 5 856 085 Lt solidariai iš atsakovų UAB „Ukmergės šiluma“ ir Ukmergės rajono savivaldybės kaip kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius;

2) 2 209 629,28 Lt solidariai iš atsakovų UAB „Ukmergės šiluma“ ir Ukmergės rajono savivaldybės kaip kompensaciją už kitą iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą;

3) 50 000 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją už jo perimtą trumpalaikį turtą;

4) 468 334,67 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola;

5) 239 475,33 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją dėl ieškovo iš UAB „Ukmergės šiluma“ perimto trumpalaikio turto ir įsipareigojimų skirtumo;

6) 58 195,03 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją už ieškovo už UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį;

7) 1 739 197,52  Lt solidariai iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ kaip ieškovo tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, atlyginimą;

8) 1 930 770 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją dėl kuro ir vandens kainų skirtumo;

              9) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo 2014 m. spalio 8 d. procesinių prašymų ir paaiškinimų Priede Nr. 2 nurodytas vartotojų skolas, nustatant 14 dienų terminą UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti, bei nurodyti, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir priteisti ieškovui 1 292 175,01 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis;

10) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo rezervinį kurą, nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti, bei nurodyti, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir priteisti ieškovui 1 163 801,21 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją už šias perimtas rezervinio kuro atsargas;

11) įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo 2014 m. spalio 8 d. procesinių prašymų ir paaiškinimų Priede Nr. 5 nurodytus karšto vandens skaitiklius, nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodyti, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skiriama 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas ir priteisti ieškovui 555 883,80 Lt (neskaitant PVM) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas;

12) priteisti iš kiekvieno atsakovo 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą iš atitinkamo atsakovo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

13) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakovu Ukmergės rajono savivaldybe ir UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ 2000 m. gruodžio 20 d. sudarė SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį (toliau – Modernizavimo sutartis), pagal kurią šalys susitarė dėl UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos. Modernizavimo sutartis buvo sudaryta Ukmergės rajono savivaldybės skelbto 2000 m. rugsėjo 12 d. konkurso dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos (toliau – konkursas) rezultatų pagrindu, UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ laimėjus šį konkursą. Modernizavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad Operatorius – UAB „Ukmergės energija“ (ieškovas), UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ dukterinė įmonė, šios sutarties prieduose Nr. 1a, 1b ir 1c patvirtintose „Turto nuomos formose“ vadinamas Nuomininku. Ieškovas pažymėjo, jog Ukmergės rajono savivaldybės organizuoto konkurso tikslas buvo parinkti šilumos tinklų modernizavimo ir renovacijos investuotoją Ukmergės rajono šilumos ūkio sutvarkymui (konkurso nuostatų 1.1 punktas). Atitinkami pagrindiniai investuotojo įsipareigojimai buvo numatyti konkurso rezultatų pagrindu 2000 m. gruodžio 20 d. sudarytoje modernizavimo sutartyje (2.2 punktas). Modernizavimo sutarties Priede Nr. 2 buvo numatyta, kad iki 2008 metų ieškovas investuos ne mažiau kaip 8 015 000 Lt į Investicijų grafike, kuris buvo sudarytas pagal konkursinio pasiūlymo programą, numatytus objektus. Investicijų grąža konkurso laimėtojui turėjo pasireikšti per teisę nustatytą sutarties terminą tiekti šilumos energiją Ukmergės rajono šilumos ūkio vartotojams. Minėta sutartis turėjo galioti 15 metų nuo jos pasirašymo dienos, bet ne trumpiau kaip 15 šildymo sezonų skaičiuojant po 2000 m. rudens – 2001 m. žiemos šildymo sezono (Modernizavimo sutarties 10.4 p.).

Ieškovas nurodė, kad įgyvendinant Modernizavimo sutarties nuostatas 2001 m. sausio 2 d. su atsakovu UAB „Ukmergės šiluma“ atskirai sudarė Turto nuomos sutartį Nr.1, su UAB „Šventupė“ Turto nuomos sutartį Nr. 2 ir su UAB „Dainavos energetika“. Turto nuomos sutartys numatė, kad turtas ieškovui išnuomojamas 15 metų terminui, bet ne trumpiau, nei pasibaigs 15 šildymo sezonų skaičiuojant po 2000 m. rudens – 2001 m. žiemos šildymo sezono iki paskutinių nuomos metų birželio 1 d.

Ieškovas pažymėjo, jog nepasibaigus Modernizavimo sutarties ir turto nuomos sutarčių galiojimo terminui, 2009 metais Ukmergės rajono savivaldybė priėmė sprendimą nutraukti Modernizavimo sutartį ir informavo apie siūlymą ją nutraukti šalių susitarimu. 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 7-82 Ukmergės rajono savivaldybės taryba nusprendė nuo 2010 m. gegužės 30 d. vienašališkai nutraukti Modernizavimo sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu. Savivaldybės meras 2010 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (6.17)-18-841 taip pat informavo ieškovą, jog nutrūkus modernizavimo sutarčiai, nutrūksta ir turto nuomos sutartys.

Ieškovas nurodė, jog tarp ieškovo ir Ukmergės rajono savivaldybės kilo ginčas dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ukmergės rajono savivaldybė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui padavimo dienos taikymo. Teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino Ukmergės rajono savivaldybės prašymą ir nurodė ieškovui nedelsiant perduoti Ukmergės rajono savivaldybei valdyti turtą pagal 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Miesto energija“ naujai sukurto turto sąrašą. Ukmergės rajono savivaldybė 2010 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir nuosavybės teisių pripažinimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-131-178/2011 nusprendė Ukmergės rajono savivaldybės ir šilumos ūkio įmonių ieškinį tenkinti iš dalies. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai sprendimą peržiūrėję apeliacine ir kasacine tvarka, jį paliko nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, jog minėtais teismų sprendimais nebuvo spręstas kompensavimo už ieškovo investicijų pagrindu pagerintą bei naujai sukurtą ir įgytą turtą, kuris buvo perduotas šilumos ūkio įmonėms, klausimas, tačiau minėtuose teismų sprendimuose buvo patvirtinta ieškovo teisė reikalauti kompensacijos už praradimus, patirtus dėl sutarties nutraukimo, šį klausimą sprendžiant derybų keliu, o šalims nesusitarus – kreipiantis dėl savo teisių gynybos į teismą.

Ieškovo teigimu, ieškiniu yra reiškiamas reikalavimus dėl Modernizavimo sutarties pagrindu padarytų investicijų, o taip pat ir nuostolių kompensavimo. Ieškovo reikalavimai turi būti nagrinėjami, remiantis bendrosiomis prievolių teisės normomis – nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.237 straipsnis, 6.242 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad ieškinyje nurodyti atskiri ieškovo reikalavimai yra grindžiami ir kitais civilinių teisių gynimo institutais: reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su darbo užmokesčio (prastovų) sąnaudomis ir darbuotojų atleidimo sąnaudomis, patirtomis dėl atsakovų kaltės, atlyginimo yra grindžiamas civilinės atsakomybės taisyklėmis; reikalavimas dėl kompensacijos už šilumos ūkio įmonių perimtą ilgalaikį  turtą iš dalies (kiek tai susiję su turto pagerinimais pagal turto nuomos teisinius santykius) yra grindžiamas specifiniais CK numatytais nuomininko teisių gynimo būdais.

Ieškovas pažymėjo, jog teismų sprendimais nagrinėjant ginčą dėl sutarčių nutraukimo inter alia buvo konstatuota, kad tiek visas šilumos ūkio turtas, tiek ir visi investicijų pagal modernizavimo ir turto nuomos sutartis pagrindu atlikti jo pagerinimai bei sukurti nauji objektai laikytini turtiniu kompleksu, todėl pasibaigus sutarčių galiojimui jie perduotini atsakovams. Dėl to ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“, kuris šiuo metu valdo šilumos ūkį ir vykdo šilumos tiekimo veiklą Ukmergės rajone, perimti toliau nurodytą turtą, kuris sudarė neatskiriamą šilumos ūkio, kaip turtinio komplekso, dalį: rezervinio kuro atsargas, turtines reikalavimo teises į vartotojus ir vartotojų butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius.

Ieškovo teigimu, tikslas sutvarkyti Ukmergės rajono šilumos ūkį buvo pasiektas: iki sutarčių nutraukimo ieškovo atliktos investicijos iš esmės pagerino šilumos ūkio technologinius rodiklius, todėl Ukmergės rajono savivaldybė ir šilumos ūkio įmonės gavo iš esmės visą naudą iš sudarytų modernizavimo bei turto nuomos sutarčių. Tuo tarpu, ieškovo investicijos, Ukmergės rajono savivaldybei ir šilumos ūkio įmonėms nutraukus minėtas sutartis prieš terminą, nebuvo susigrąžintos.

Ieškovas nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 24 d. nepriklausomas turto vertintojas parengė ataskaitą dėl šilumos ūkyje ieškovo atliktų turto pagerinimų bei naujai sukurto (įgyto) turto rinkos vertės (toliau – turto vertinimo ataskaita), kuri pagrindė tikrąją ginčo objektų vertę. Atsižvelgdamas į turto vertinimo ataskaitoje nurodytas turto vertes, ieškovas galutinai suformulavo ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius bei kompensacijos už kitą iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą. Pažymėjo, jog turto vertinimo ataskaitoje nebuvo vertinama ieškovo atliktų turto remontų vertė, todėl, manė, jog ieškovo atliktų remontų vertė turėjo būti apskaičiuojama ir kompensacija už juos išmokama pagal ieškovo teismui pateiktus remonto faktinių išlaidų dokumentus.

Ieškovo teigimu, tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai patenka į Investicijų įstatymo teisinio reguliavimo sritį, todėl vadovaudamasis šiomis teisės normomis, ieškovas prašė atlyginti ne visą jo faktinių išlaidų dydį, o tik turto vertinimo ataskaitoje nustatytą ieškovo padarytų šilumos ūkio turto pagerinimų ir ieškovo naujai sukurto (įgyto) šilumos ūkio turto rinkos vertę šio turto perdavimo atsakovams dienai, t. y. 5 856 085 Lt kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir 2 209 629,28 Lt kompensaciją už kitą iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 50 000 Lt už UAB „Ukmergės šiluma“ perimtą trumpalaikį turtą, kurį kartu su ilgalaikiu turtu atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ Modernizavimo sutarties ir turto nuomos sutarčių nutraukimo dieną, t.y. 2010 m. gegužės 30 d., perėmė iš ieškovo.

Ieškovas nurodė, jog su atsakovu UAB „Ukmergės šiluma“ pagal Turto nuomos sutarties Nr. 15.2. p. susitarė, jog viena sudėtinių nuomos mokesčio, mokėtino pagal Turto nuomos sutartį Nr. 1 dalių yra ilgalaikės paskolos grąžinimas (ir palūkanos) pagal Finansų ministerijos paskolos sutartį su SP AB „Ukmergės šiluma“. Todėl ieškovas Finansų ministerijai 2009 m. grąžintą paskolą laikė turto nuomos mokesčio dalimi už visą sutarties terminą, tai yra 15 metų. Kadangi turto nuomos sutartis prieš terminą buvo nutraukta 2010 m., tai yra praėjus 10 metų nuo Turto nuomos sutarties Nr. 1 sudarymo ir nepasibaigus turto nuomos sutarties terminui ir likus 1/3 šio termino, ieškovas darė išvadą, jog 1/3 išmokėtos Finansų ministerijos paskolos dalis yra būsimas nuomos mokestis, kuris turi būti grąžinamas ieškovui ir todėl iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ priteistina 468 334,67 Lt išmokėtos ilgalaikės paskolos dalis.

Ieškovas pažymėjo, jog Turto nuomos sutartis Nr. 1 buvo papildyta 2001 m. kovo 22 d. susitarimu dėl trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų perėmimo, sudarančiu neatskiriamą Turto nuomos sutarties Nr. 1 priedą. Minėtas susitarimas papildomai numatė, kad greta kitų savo, kaip nuomininko, finansinių įsipareigojimų UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovas papildomai perima UAB „Ukmergės šiluma“ trumpalaikio turto 1 666 975 Lt sumai ir įsipareigojimų 2 385 401 Lt sumai. Ieškovas, įvertinęs trumpalaikio turto ir įsipareigojimų santykį, pažymėjo, jog pastarasis perėmė 718 426 Lt įsipareigojimų daugiau nei trumpalaikio turto. Ieškovas minėtus 718 426 Lt dydžio įsipareigojimus laikė ieškovo sumokėto nuomos mokesčio pagal Turto nuomos sutartį Nr. 1 sudėtine dalimi. Kadangi turto nuomos sutartis prieš terminą buvo nutraukta 2010 m., tai yra praėjus 10 metų nuo Turto nuomos sutarties Nr. 1 sudarymo ir nepasibaigus turto nuomos sutarties terminui ir likus 1/3 šio termino, ieškovas darė išvadą, jog 1/3 dalis perimtų finansinių įsipareigojimų sumos yra būsimas nuomos mokestis, kuris yra grąžintinas ieškovui. Ieškovas sprendė, jog iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ priteistina 239 475,33 Lt suma, lygi 1/3 ieškovo pagal Turto nuomos sutartį Nr. 1 perimtų įsipareigojimų sumos, nepadengtos ieškovo perimto trumpalaikio turto verte.

Ieškovas nurodė, jog 2010 m. gegužės 31 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas de jure išliko statinių savininku, tačiau prarado turto valdymo ir naudojimo teises. Atsakovas Ukmergės miesto savivaldybė, perėmusi turtą iki tol, kol įsiteisėjo galutinis teismų sprendimas dėl modernizavimo sutarties nutraukimo, šį turtą valdė ir naudojo kaip savo ir perdavė jį valdyti atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. sumokėjo 58 195,03 Lt nekilnojamojo turto mokesčio už atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ perimtą turtą, todėl laikė, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nepagrįstai sutaupė šią sumą. Ieškovas sprendė, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ įpareigotinas kompensuoti ieškovui 58 195,03 Lt nekilnojamojo turto mokesčio sumą.

Ieškovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas įsipareigojo interalia įdarbinti visus SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“, UAB „Dainavos energetika“ dirbančius darbuotojus (Modernizavimo sutarties 5.3 p.). Ieškovas šį įsipareigojimą įvykdė: tarp ieškovo, SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ buvo sudaryti darbdavių susitarimai, kurių pagrindu 2001 m. sausį pas ieškovą (operatorių) buvo perkelti ir įdarbinti 81 darbuotojas. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė įsipareigojo savo kompetencijos ribose priimti sprendimus ir patvarkymus, kuriais užtikrintų, kad pasibaigus turto nuomos sutarčiai ir atlikus ūkinės veiklos auditą, operatoriaus darbuotojai, kurių darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su išnuomoto turto bei su šiuo turtu technologiškai susijusio kito turto priežiūra, aptarnavimu ir administravimu, bus įdarbinti SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“, UAB „Dainavos energetika“ ar kitose minėtų įmonių (turto savininko) ar Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, išlaikant šių asmenų socialines garantijas (Modernizavimo sutarties 4.2.4 p.). Be to, Turto nuomos sutarties Nr. 1 ir Turto nuomos sutarties Nr. 3 6.1.4 punkto pagrindu šilumos ūkio įmonės įsipareigojo pasibaigus sutarčiai įdarbinti nuomininko darbuotojus, kurių darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su turto bei su šiuo turtu technologiškai susijusio kito turto priežiūra, aptarnavimu ir administravimu. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2010 m. gegužės 31 d. atsakovų reikalavimu Ukmergės rajono apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas faktiškai negalėjo valdyti ir naudoti šilumos ūkio įmonių, negalėjo suteikti darbuotojams darbo vietų, buvo priverstas skelbti prastovas, todėl 2010 m. birželio mėn. – 2012 m. balandžio mėn. patyrė 1 272 135,36 Lt darbo užmokesčio (prastovų) sąnaudų (įskaitant socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokas). Taip pat buvo priverstas darbuotojus atleisti bei išmokėti atleistiems darbuotojams darbo užmokestį, išeitines išmokas, pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma (įskaitant socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokas) yra 467 062,16 Lt. Ieškovas sprendė, jog dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų dėl darbuotojų perėmimo neįvykdymo ieškovas patyrė 1 739 197,52 Lt tiesioginių nuostolių, kurie solidariai priteistini iš atsakovų.

Ieškovas nurodė, jog iki 2009 m. lapkričio mėnesio taikant ieškovui patvirtintą šilumos kainą, susidarė 3 082 200 Lt nepadengtų ieškovo kuro ir palūkanų sąnaudų. Dėl Modernizavimo sutarties ir turto nuomos sutarčių nutraukimo šias sąnaudas ieškovas pasidengė tik iš dalies. Likusi nepadengtų kuro ir palūkanų sąnaudų suma yra 1 922 500 Lt, likusi nepadengtų vandens sąnaudų suma - 8 200 Lt. Ieškovo teigimu, teisę bei pareigą susigrąžinti likusią nepadengtų kuro ir palūkanų sąnaudų bei vandens sąnaudų sumą, įtraukiant šias sumas į Ukmergės rajono vartotojams tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą, perėmė tik atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, kuris nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, įgijęs turtinę teisę (ir pareigą) gauti likusią dalį nepadengtų ieškovo kuro ir palūkanų bei vandens sąnaudų, iš viso 1 930 700 Lt sumai.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” 1 292 175,01 Lt kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis, kurios susidarė iki teismų sprendimais perdavimo viso šilumos tiekimo veiklai Ukmergės rajone vykdyti reikalingo turto, kaip turtinio komplekso iš ieškovo atsakovams ir atitinkamai pasikeitus šilumos tiekėjui Ukmergės rajone. Ieškovo teigimu, už šią iš jo perimtą teisę turi būti kompensuota.

Ieškovas nurodė, jog nuo 2005 m. kaupė su šilumos ūkiu susijusias rezervinio kuro atsargas. Iki Modernizavimo sutarties nutraukimo dienos įgijo rezervinio kuro ir patyrė su tuo susijusių išlaidų. Iš viso yra sukaupęs 982,259 tonas rezervinio kuro (117,713 tonų dyzelino šildymui (žymėto) ir 864,546 tonas skalūno alyvos), kurio bendra vertė yra 1 163 801,21 Lt, todėl prašė įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo rezervinio kuro atsargas bei kompensuoti ieškovui šio perimto turto vertę (1 163 801,21 Lt). 

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo šilumos ūkio vartotojų butuose ieškovo įrengtus karšto vandens skaitiklius bei kompensuoti ieškovui šių skaitiklių vertę: 555 883,80 Lt (neskaitant PVM), kadangi ieškovas, vykdydamas Modernizavimo sutartį, vartotojų, kurių aptarnavimą po Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimo perėmė atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, butuose įrengė iš viso 7 192 vnt. karšto vandens skaitiklių už 555 883,80 Lt (neskaitant PVM).

Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad konkurso organizavimo tikslas buvo užtikrinti įstatymais apibrėžtą vietos savivaldos kompetenciją – organizuoti centralizuotą šilumos tiekimą Ukmergės rajono apibrėžtoje rinkoje galimai mažiausiomis kainomis kaip atitinkančiomis valstybės teisės principais apibrėžtą viešą interesą. Atsakovo teigimu, ieškovas konkurso tikslus pabrėždamas tik kaip techninius dalykus, grindžiamus išimtinai nuomininko investicijomis ir nenurodydamas investuotojo įsipareigojimus dėl mažiausios kainos ir apie investuotojo gautą naudą, perimant iš Ukmergės rajono savivaldybės teises valdyti apibrėžtą Ukmergės rajono rinką, klaidina teismą.

Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad investicijų grąža konkurso laimėtojui turėjo pasireikšti per teisę nustatytą sutarties terminą tiekti šilumos energiją Ukmergės rajono šilumos ūkio vartotojams, tačiau ieškovo turtas sumažėjo ir jis patyrė nuostolius dėl atsakovų veiksmų nutraukus modernizavimo sutartį. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovams inicijavus sutarties nutraukimą, dėl jų veiksmų Modernizavimo sutarties pagrindu atliktos investicijos ieškovui nuostolių nesukėlė, sutarties galiojimo metu ieškovą praturtino, didžiausią žalą patyrė atsakovai ir Ukmergės rajono gyventojai.

Atsakovo teigimu, mokėjimai pagal ilgalaikės paskolos grąžinimą Finansų ministerijai yra baigti. Ieškinio reikalavimas priteisti 468 334,67 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola, yra nepagrįstas.

Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. ieškovo visos sąnaudos buvo suderintos su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos nebuvo skirstomos pagal Modernizavimo sutarties trukmę, todėl ieškovo siekis atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ priskirti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai nesuderintas sąnaudas pažeistų valstybės reguliavimu įtvirtintą mažiausių kaštų principą centralizuotam šilumos tiekimui. Atsakovas laikė ieškovo reikalavimą priteisti pastarajam 1 930 700 Lt kompensaciją už nepadengtas kuro ir vandens sąnaudas nepagrįstu.

Atsakovas pažymėjo, jog dėjo visas pastangas įdarbinti ieškovo darbuotojus, tačiau pastariesiems atsisakius pasiūlymų, atsakovas buvo priverstas skubiai suformuoti naują kvalifikuotų specialistų kolektyvą. Atsakovo teigimu, ieškovas dėl savo paties kaltų veiksmų neatleido darbuotojų, nesutiko leisti darbuotojams įsidarbinti pas atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ ir tokiu būdu patyrė nuostolių, kurių atsakovai neprivalantis atlyginti.

Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti pastarajam 1 136 428,57 Lt lėšas, susijusias su reikalavimo teisės į vartotojus perėmimu.

Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad per paminėtą laikotarpį būtų sutrikęs vartotojų aprūpinimas centralizuota šilumos energija, todėl sprendė, kad ieškovo siūlomas rezervinis kuras nėra priskirtinas turtiniam kompleksui, būtinam užtikrinti viešą interesą Ukmergės rajone. Atsakovo teigimu, ieškovas, siekdamas rezervinio kuro apmokėjimo iš vartotojų, kurie jį tam tikra dalimi ar pilnai jau yra apmokėję, pažeidė valstybinio reguliavimo nuostatą – užtikrinti šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis, todėl darė išvadą, jog rezervinio kuro, esančio už Ukmergės rajono ribų, pirkimo-pardavimo galimi sandoriai turėtų būti vykdomi viešųjų pirkimų pagrindu.

Atsakovas nurodė, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti perimti ieškovo įsipareigojimus pagal dvišales sutartis su konkrečiais vartotojais, prieštarauja laisvai konkurencijai vartojimo pusėje ir gali pažeisti vartotojų teisę pasirinkti karšto vandens tiekėją, kadangi ieškovas įrengė vartotojams karšto vandens skaitiklius, o tai leidžia daryti išvadą, kad vartotojai yra pasirinkę karšto vandens tiekėju ieškovą, o ne atsakovo įgaliotą įmonę.

Atsakovo teigimu, ieškovas visiškai nepagrįstai kėlė klausimą dėl atsakovo įgaliotos įmonės nepagrįstų sutaupymų tiekiant karštą vandenį vartotojams, kadangi ieškovas ir nutraukus Modernizavimo sutartį po 2010 m. gegužės 30 d. rinko iš savo klientų Ukmergės rajone karšto vandens pardavimo mokestį.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovas, investuodamas į atsakovų UAB „Ukmergės šiluma“ turto pagerinimą, veikė savo rizika.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nesutiko su ieškovu, jog ginčą dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo nagrinėję teismai yra pripažinę ieškovo teisę gauti kompensaciją. Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 pažymėta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atsakovų atlikto turto pagerinimo kompensavimo klausimą paliko šalių susitarimui, o nesusitarus inicijuoti atskirą teisminį procesą šiam ginčui išspręsti.

Atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ teigimu, ieškovas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį ir nesant teisėto pagrindo reikalavo iš atsakovų priteisti 14 762 598,75 Lt. Ieškovui siekiant investicijų pagrindu atliktų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turėjo būti taikomos specialiosios nuomos santykius reguliuojančios teisės normos – CK 6.501 straipsnis bei šalių dokumentų nuostatos. Dėl to atsakovas sprendė, jog ieškovas neturėjo teisinio pagrindo kelti klausimo, kad jam būtų grąžinamos investicijos, padarytos vykdant modernizavimo ir turto nuomos sutartis.

Atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ teigimu, ieškovas, siekdamas iš atsakovų prisiteisti 5 327 498,50 Lt kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius, nenurodė, kokie, kurie ieškovo atlikti darbai laikytini išnuomotų daiktų pagerinimu CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ teigimu, ieškovas nenurodė dėl kokių jo atliktų darbų ir kaip realiai pagerinti nuomos daiktai, neatskyrė, kurie darbai pagerino nuomos daiktus, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad ieškovas siekė pritaikyti katilinių, administracines patalpas ir kitą turtą savo veiklai, iš kurio buvo gauta ekonominės naudos.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti, jog jis visas turėtas investicijas į išsinuomoto turto pagerinimą padarė atsakovų leidimu, nurodė, jog Modernizavimo sutartimi patvirtintas Investicijų grafikas patvirtina, kad Ukmergės rajono savivaldybė sutiko, kad grafike nurodyti darbai yra šilumos ūkio pagerinimai turto nuomos santykių kontekste ir kad Ukmergės rajono savivaldybė sutiko, jog šie pagerinimai yra būtini šilumos ūkiui modernizuoti, tačiau, atsakovo teigimu, šios ieškovo nurodytos aplinkybės bei kita bylos medžiaga nepatvirtina fakto, kad ieškovas gavo turto savininkų, t.y. UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“, leidimą pagerinti nuomos objektus. Tai, kad ieškovas ir UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“ turto nuomos sutartimis susitarė dėl tokių sąlygų, kurios yra nurodytas Modernizavimo sutarties investicijų grafike, kuriuo ieškovas ir atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė susitarė dėl ieškovo pareigos investuoti 8,015 mln. Lt į rajono šilumos ūkio modernizavimą, siekiant išlaikyti vartotojams nekintamą šilumos kainą, savaime nereiškia nuomotojų UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“ duoto leidimo, kad ieškovas, kaip nuomininkas, atliktų bet kokius remonto darbus išsinuomotiems daiktams, nederindamas konkrečių darbų su nuomotojais UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“. Dėl to atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ darė išvadą, jog ieškovas nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad turtą, už kurio pagerinimą prašė priteisti kompensaciją iš atsakovų, įrengė (pagerino) atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“, kaip turto savininko ir nuomotojo, leidimu, ir laikė ieškovo reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atmestinu.

Atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ teigimu, ieškovas neįrodė prašomų atlyginti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų realumo, protingumo ir būtinumo. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jo nurodytą trumpalaikį turtą būtų perdavęs atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ pažymėjo, jog viena iš turto nuomos sudėtinių dalių buvo ilgalaikės paskolos grąžinimas (ir palūkanos) pagal Finansų ministerijos paskolos ilgalaikę sutartį su SP UAB „Ukmergės šiluma“. Jeigu šalys būtų susitarę, kad Finansų ministerijai grąžintina paskola laikytina turto nuomos mokesčio dalimi už visą sutarties terminą – 15 metų, tai sutartyje būtų įvardinta kaip avansinė įmoka. Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. ieškovo visos sąnaudos, įskaitant ir nagrinėjamas šioje dalyje buvo suderintos su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Suderintos sąnaudos nebuvo skirstomos pagal Modernizavimo sutarties trukmę, todėl, atsakovo teigimu, ieškovo siekis atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ priskirti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nesuderintas sąnaudas pažeistų valstybės reguliavimu įtvirtintą mažiausių kaštų principą centralizuotam šilumos tiekimui.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas prašomą priteisti 239 475,33 Lt kompensaciją dėl perimto trumpalaikio turto ir įsipareigojimų skirtumo grindžia 1/3 Modernizavimo sutarties termino ankstesniu pasibaigimu, tačiau Modernizavimo sutartis pasibaigė anksčiau termino dėl grubių paties ieškovo sutarties pažeidimų. Pažymėjo, kad nuo 2004 m. lapkričio 1 d. ieškovo visos sąnaudos buvo suderintos su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ir jos nebuvo skirstomos pagal Modernizavimo sutarties trukmę.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, pasisakydamas dėl kompensacijos už ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį nurodė, kad atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė, priėmusi 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą nutraukti Modernizavimo sutartį nuo 2010 m. gegužės 30 d., nedelsiant raštu kreipėsi į ieškovą, kad visas šilumos ūkio turtas nuo 2010 m. gegužės 31 d. būtų perduotas valdyti ir eksploatuoti atsakovams, tačiau ieškovas atsisakė perduoti atsakovams išsinuomotą ir naujai sukurtą turtą. Dėl to atsakovas darė išvadą, jog paties ieškovo valia ieškinyje nurodytas turtas iki 2012 m. birželio mėnesio buvo įregistruotas kaip valdomas ieškovo ir laikantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo reikalavimų nekilnojamojo turto mokestį privalėjo mokėti ieškovas.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus dėl kompensacijos už prastovų ir darbuotojų atleidimo sąnaudas (1 739 197,52 Lt), kompensacijos už nepadengtas kuro ir vandens sąnaudas (1 930 700 Lt), kompensacijos už karšto vandens skaitiklius (555 883,80 Lt) priteisimo, nurodė analogiškus motyvus, kaip atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė savo atsiliepime. 

Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas ir atsakovai Modernizavimo sutartyje buvo susitarę, kad pasibaigus turto nuomos sutarčiai, turto savininkas perims iš ieškovo visas reikalavimo teises į vartotojų skolas, susidariusias per vienerius metus iki turto nuomos sutarties galiojimo pasibaigimo (4.2.3 p.). Turto nuomos sutartys pasibaigė nutraukus Modernizavimo sutartį dėl esminio šios sutarties pažeidimo nuo 2010 m. gegužės 30 d., tačiau ieškovas, reikalaudamas jo naudai priteisti 1 136 428,57 Lt, nenurodė, už kurį laikotarpį yra susidariusios gyventojų skolos. Be to, ieškovas, pateikdamas duomenis dėl gyventojų susidariusių skolų, nedetalizavo, už kurį laikotarpį jos yra susidariusios, taip pat nenurodė, už ką konkrečiai gyventojai ieškovui yra skolingi.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, pasisakydamas dėl kompensacijos už rezervinio kuro atsargas (1 163801,21 Lt), nurodė, kad ieškovas kurą pradėjo kaupti nuo 2005 metų, kai ieškovo įmonės veikla buvo išplėsta po Lietuvos teritoriją, todėl ieškovas nepagrįstai teigė, jog sukaupto kuro atsargos buvo reikalingos tiekiant šilumą Ukmergės rajone ir dėl to jos turi būti laikomos Ukmergės šilumos ūkio turtiniu kompleksu. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš jo rezervinį kurą, esantį už Ukmergės rajono šilumos ūkio ribų, įrodo, kad toks rezervinis kuras nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki šiol nėra naudojamas Ukmergės rajono šilumos ūkio apibrėžtoje rinkoje.

Trečiojo asmens UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu nusprendė:

ieškovo UAB „Miesto energija“ ieškinį atsakovams Ukmergės rajono savivaldybei ir UAB „Ukmergės šiluma“ tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui UAB „Miesto energija“:

1) 1 696 039,45 Eur (5 856 085 Lt) solidariai iš atsakovų UAB „Ukmergės šiluma“ ir Ukmergės rajono savivaldybės, kaip kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius;

2) priteisti 227 269,46 Eur (784 716 Lt) solidariai iš UAB „Ukmergės šiluma“ ir Ukmergės rajono savivaldybės kaip kompensaciją už kitą iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą;

3) priteisti 135 639,10 Eur (468 334,67 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola;

4) priteisti 16 854,45 Eur (58 195,03 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją už ieškovo už atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį;

5) priteisti 503 706,42 Eur (1 739 197,52 Lt) solidariai iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ kaip ieškovo tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, atlyginimą;

6) priteisti 559 189,64 Eur (1 930 770 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją dėl kuro ir vandens kainų skirtumo;

7) priteisti 37 423,97 Eur (129 217,50 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis įpareigojant atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas, nustatant 14 dienų terminą UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 289,62 Eur (1 000 Lt)dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas;

8) priteisti 337 060,12 Eur (1 163 801,21 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją už perimtas rezervinio kuro atsargas, įpareigojant atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo rezervinį kurą, nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skiriama 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas;

9) priteisti 160 995,08 Eur (555 883,80 Lt) (neskaitant PVM) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas.

Priteisti solidariai iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 427 015,33Eur (8 379 998,52 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 247 162,36 Eur (4 306 202,21 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui UAB „Miesto energija“ po 12 963,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui UAB „Miesto energija“ – 13 355,97 Eur (46 115,51 Lt).

Priteisti iš ieškovo UAB „Miesto energija“ atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ – 1 420,85 Eur (4 905,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ po 474,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 489,15 Eur.

Priteisti iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ po 9,40 Eur pašto išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 9,68 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovo UAB „Miesto energija“ - 6,25 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Dėl 5 856 085 Lt kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir 2 209 629,28 Lt kompensacijos už kitą iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą teismas nustatė, kad pagal konkurso sąlygas investuotojas (ieškovas) privalėjo modernizuoti, renovuoti ir eksploatuoti SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“, UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkį (toliau - šilumos ūkis), užtikrindamas optimalų šilumos ūkio funkcionavimą bei garantuoti techniškai tvarkingą jo būklę, investicijų sutarties galiojimui pasibaigus; atnaujinti šilumos energijos generavimo, paskirstymo ir vartojimo įrenginius, statyti naujus; perimti visus bendrovių darbuotojus darbui savo įmonėje, vykdyti mokymą ir žinių perdavimą (nuomos atveju); daryti investicijas naujam turtui įsigyti; jokiomis aplinkybėmis neturėjo teisės įkeisti, parduoti arba kitaip perleisti perimto ir naujai sukurto turto; esant nuomos sutarčiai, atlikus šilumos ūkio sutvarkymą ir nuomos sutarties galiojimui pasibaigus, parduoti Ukmergės rajono savivaldybei (jos bendrovėms) naujai sukurtą turtą už vieną litą (1 t., b. l. 31). Pagal Investicijų grafiką, kuris yra Modernizavimo sutarties neatsiejamas priedas, šalys susitarė, kad ieškovas į šilumos ūkį investuos 8 015 000 Lt (su PVM) (1 t., b. l. 69).

Teismas pažymėjo, jog ieškovo iniciatyva bylą nagrinėjant teisme 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo atliktas šilumos ūkio, vertinimas turto rinkos vertės nustatymui ir surašyta Turto vertinimo ataskaita Nr. 10A0-1308-0009 (toliau – Turto vertinimo ataskaita) (13 t., b. l. 1-114). Ieškovas reikalavimą dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus grindė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nuostatomis, CK 6.237 straipsniu, CK 6.242 straipsniu bei modernizavimo sutarties 10.6.1. punktu, paaiškino, kad prašo atlyginti ne visą jo faktinių išlaidų, vykdant investicijas, dydį, o tik Turto vertinimo ataskaitoje nustatytą šilumos ūkio turto vertę šio turto perdavimo atsakovams dieną (Investicijų įstatymo 7 str.).

Teismas taip pat nustatė, jog Turto vertinimo ataskaitoje sukurtas ilgalaikis turtas pagal Investicijų grafiką įvertintas 5 856 085 Lt, kitas naujai sukurtas ir įgytas ilgalaikis turtas – 2 209 629,28 Lt (784 716 Lt – turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė, 1 175 692,43 Lt – investicijos (remontai) į išnuomotą turtą, 249 220,85 Lt –investicijos (remontai) į nuosavą ilgalaikį turtą) (13 t., Turto vertinimo ataskaitos 98-99, 104, 114 l., 4 t., b. l. 110-200, 5-19 t., 20 t. b. l. 1-76).

Teismas, įvertinęs investavimą reglamentuojančias nuostatas ir bylos aplinkybes,  nesutiko su ieškovu, kad šalių ginčui išspręsti gali būti taikoma Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl investicijų grąžinimo po modernizavimo sutarties, sudarytos tarp dviejų lygiaverčių ūkio subjektų, nutraukimo, bet ne dėl neatlygintino jų paėmimo Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau teismas pažymėjo, jog pastaroji išvada, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti grąžinti jam lėšas, investuotas į šilumos ūkio pagerinimą ar naujų objektų sukūrimą remiantis kitu teisiniu pagrindu.

Teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 pagal ieškovų Ukmergės rajono savivaldybės, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ ieškinį atsakovams UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Miesto energija“ dėl turto išreikalavimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui Ukmergės rajono savivaldybei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti ją natūra bei kompensacijos priteisimo, nurodyta, kad siekiant UAB „Miesto energija“ investicijų pagrindu atliktų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi būti taikomos specialios nuomos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos – CK 6.501 straipsnis bei ikisutartinių dokumentų nuostatos (Investicijų projektas – Modernizavimo sutarties Priedas Nr. 2 ir kt.) (1 t., b. l. 137-155).

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei Modernizavimo sutarties nuostatas, sprendė, jog atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė privalėjo atlyginti ieškovui lėšas, kurios buvo skirtos šilumos ūkio pagerinimui bei sukūrimui (CK 6.501 str. 1 d., Modernizavimo sutarties 10.6.1. p., 10.5.2.p., 10.5.3.p, 10.5.5. p.,), tačiau pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju  privalu atsižvelgti į ginčo turto – šilumos ūkio - pobūdį, kuris vertintinas kaip vienas turtinis kompleksas, iš kurio eliminavus nors vieną dalį, nebus užtikrintas šilumos tiekimas vartotojams. Kadangi turtinis kompleksas kaip civilinių teisių objektas laikomas bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma (CK 1.110 str. 2 d.), turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant ar atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, todėl teismas konstatavo, jog nutraukus Modernizavimo sutartį, atsakovams buvo perduotas visas – ir investicijų pagrindu naujai sukurtas, ir pagerintas turtas, neskaidant jo į iki investicijų buvusį turtą ir investavimo pagrindu modernizuotą ar sukurtą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog po Modernizavimo sutarties nutraukimo iš ieškovo atsakovams perduotas turtas vertintinas kaip turtinis kompleksas, kurio neįmanoma suskaidyti į sudėtines dalis, sprendė, kad ir galimybės atskirti į šilumos ūkį investuotas lėšas nuo bendros turto masės, buvusios iki investicijų, taip pat nėra.

Teismas nustatė, jog Turto vertinimo ataskaitoje sukurtas ilgalaikis turtas pagal Investicijų grafiką įvertintas 5 856 085 Lt, kito naujai sukurto ir įgyto ilgalaikio turto rinkos vertė nurodyta –784 716 Lt – turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė, viso vertinamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (pagal užsakovo pateiktą sąrašą), esančio Ukmergės r., Ukmergės m. teritorijoje ir Ukmergės rajono savivaldybės Vidiškių sen., Šventupės k. bei Ukmergės r. Deltuvos sen., Dainavos k. bendra rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2010 m. gegužės 30 d.) buvo 6 640 801 Lt (13 t., Turto vertinimo ataskaitos 98-99 l.). Turto vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad pagal užsakovo vertintojui pateiktą ilgalaikio turto sąrašą turto pagerinimais laikomi atlikti remontai, tačiau vertinimo prasme tai yra naujai sukurtas ilgalaikis materialusis turtas ir yra vertinamas kaip ilgalaikis materialusis turtas (13 t., Turto vertinimo ataskaitos 2-3 l.). Teismas, atlikęs Turto vertinimo ataskaitos analizę, darė išvadą, kad vertintojai pateikė atsakovų iš ieškovo perimto turto, kaip viso komplekso, rinkos vertę, t.y. apskaičiavo pinigų sumą, už kurią galėtų būti perduotas visas turtas ar verslas jo vertinimo dieną, nenustatinėjant iki pagerinimų jo rinkos kainos ir pagerinimų apimties.

Teismas vertino atsakovų perimtą šilumos ūkio turtą kompleksiškai, po investavimo galintį funkcionuoti tik esant visoms jo sudedamosioms dalims, kaip naujai sukurtą, kas sąlygoja jo kompleksinį funkcionavimą ir visiškai naują vertę. Teismas atsižvelgdamas į tokį iš ieškovo perimto ilgalaikio turto pagal Investicijų grafiko traktavimą bei į atsakovų pareigą grąžinti ieškovui investicijas, pripažino ieškovo reikalavimą dėl 5 856 085 Lt priteisimo už šilumos ūkio pagerinimus pagrįstu.

Teismas nurodė, jog atsakovai byloje ne kartą kvestionavo ieškovo pateiktos Turto vertinimo ataskaitos teisėtumą. Pažymėjo, kad priežiūros įstaiga – Turto vertinimo priežiūros tarnyba – Turto vertinimo ataskaitos atitikties įstatymo 22 straipsnio reikalavimams klausimą nagrinėjo pagal Ukmergės rajono savivaldybės paklausimą ir ataskaitos neatitikimų imperatyviai įstatymo normai nenustatė (15 t., b. l. 79-81, 14 t., b. l. 45). Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Ukmergės rajono savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. birželio 30 d. išvadą Nr. T-13(14)-I „Dėl UAB korporacijos „Matininkai“ vardu parengtos Turto vertinimo ataskaitos Nr. 10A0-1308-0009 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ ir įpareigoti Turto vertinimo priežiūros tarnybą pakartotinai patikrinti UAB korporacijos „Matininkai“ vardu 2013 m. rugsėjo 24 d. parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. 10A0-1308-0009 dėl atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui bei Turto ir verslo vertinimo metodikai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjusia 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė Ukmergės rajono savivaldybės prašymą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB korporacijai „Matininkai“, UAB „Ukmergės šiluma“ dėl išvados panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti, kadangi skundžiama išvada nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė Turto vertinimo ataskaitos neteisėtumo. Be to, atsakovai, neigdami savo prievolę ieškovui ir turto vertintojo pateiktą turto rinkos vertę, nepateikė apskaičiavimo, kokia suma, jų manymu, būtų realiausia siekiant kompensuoti investicijas ir kiek kainuoja ieškovo pagal Investicijų grafiką sukurtas ilgalaikis turtas. Teismas atsakovų pateiktų turto vertinimo ataskaitų Nr. 340/2183 (UKM):12, Nr. 340/2184 (UKM):12, Nr. 340/2218 (UKM):13, Nr. 340/2167 (UKM):12, Nr. 340/2187 (UKM):12, Nr. 340/2204 (UKM):12, Nr. 340/2128 (UKM):12 nepripažino tinkamais įrodymais nustatant atsakovų perimto šilumos ūkio vertę (14 t., b. l. 1-203), kadangi Turto vertinimo priežiūros tarnyba, patikrinusi minėtų verslo vertinimo ataskaitų atitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams pripažino jas neteisingomis ir neatitinkančiomis įstatymo normoms (15 t., b. l. 9-50).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo eiga, pažymėjo, nors atsakovų prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo išspręstas posėdžio metu, tačiau atsakovams buvo sudarytos visos galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės teikiant reikiamus įrodymus, pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tuo tarpu, atsakovams nepasinaudojus šia galimybe, pastarieji privalantys prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovams nepagrindus argumentų dėl ieškovo atlikto Turto vertinimo ataskaitos neteisingumo, nenuginčijus joje pateikto turto rinkos vertės apskaičiavimo, teismas nenustatė pagrindo nesiremti Turto vertinimo ataskaita kaip įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo reikalaujamos kompensacijos dydį.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė 2010 m. kovo mėn. rašte dėl sutarties nutraukimo ir kompensacijos skaičiavimo, sutiko kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius nutraukus Modernizavimo sutartį 5,5 mln. Lt apimtyje (1 t., b. l. 156). Šią aplinkybę teismas vertino kaip pripažinimu, jog ieškovas turėjo teisę į jo investuotų lėšų grąžinimą modernizavimo sutartį nutraukus anksčiau termino.

Teismas sutiko su ieškovu, kad jis, vykdydamas Modernizavimo sutartį, turėjo renovuoti ir modernizuoti šilumos ūkį, surasdamas ir panaudodamas reikalingas investicijas, valdyti, eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti įrengimus, įrengimų tobulinimus, kad jie būtų tinkamos būklės, užtikrinti patikimą ir saugų šilumos energijos, karšto vandens ir šilumnešio tiekimą vartotojams (Modernizavimo sutarties 5.2. punkto (a) papunktis, 5.4. punkto (b, d) papunkčiai, 1 t., b. l. 44-45).

Teismas nustatė, jog ieškovas, formuodamas reikalavimą dėl atlyginimo už kitą naujai sukurtą ir įgytą ilgalaikį turtą, prie turto vertintojo nustatytos turto rinkos vertės (784 716 Lt) pridėjo lėšas, panaudotas išnuomoto ilgalaikio turto remontui (1 175 692,43 Lt), ir lėšas, kurios buvo skirtos nuosavo ilgalaikio turto remontui (249 220,85 Lt). Teismas taip pat nustatė, jog turto vertintojas, nustatinėdamas kito naujai sukurto ir įgyto ilgalaikio turto rinkos vertę, ją apskaičiavo neatsižvelgdamas į iki pagerinimų buvusią turto rinkos kainą ir pagerinimų apimtį atskirai bei turto pagerinimus laikydamas naujai sukurtu ilgalaikiu turtu. Teismas nesutiko su ieškovo pateiktu kompensacijos už iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą dydžiu. Pažymėjo, kad kompensacijos dydis ieškovo yra apskaičiuotas imant padidėjusią turto rinkos vertę po remonto, t.y. pagerinus turtą, prie jos pridedant į remontą investuotas lėšas. Tuo tarpu, ieškovas byloje neįrodinėjo jo iš atsakovų pagal Modernizavimo sutartį ir Turto nuomos sutartį Nr. 1, perimto turto kainos, buvusios iki investavimo į jį momento. Todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo

dėl kompensacijos už iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą priteisimo pilna apimtimi.

Teismas ieškovo naujai sukurtą ir ieškovui perduotą ilgalaikį turtą vertino kaip galintį funkcionuoti tik kompleksiškai atsakovams perduotą kaip turtinį kompleksą, todėl laikė, kad turto vertintojų nustatyta turto rinkos vertė po atliktų pagerinimų negalėjo būti mažesnė nei į jį investuotų lėšų dydis, be to, vertintojo nustatyta turto rinkos vertė apėmė ir remonto į išnuomotą bei nuosavą ilgalaikį turtą išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą dėl 2 209 629,28 Lt kompensacijos už kitą iš ieškovo perimtą ir pagerintą turtą laikė tenkintinu iš dalies, priteisiant ieškovui 784 716 Lt.

Teismas nurodė, jog ieškovas pareiškė solidarius 5 856 085 Lt bei 2 209 629,28 Lt dydžio reikalavimus atsakovams Ukmergės rajono savivaldybei ir UAB „Ukmergės šiluma“. Po Modernizavimo sutarties nutraukimo šilumos ūkio turtas buvo perimtas abiejų atsakovų, nors Modernizavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės, ieškovo ir trečiojo asmens UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė priėmė sprendimus dėl šios sutarties vykdymo ir nutraukimo, taip pat ji yra atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ pagrindinė akcininkė (15 t., b. l. 136). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ atsakomybę ieškovui pripažino solidaria ir sprendė, kad solidariai priteistina iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės bei UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui 5 856 085 Lt, 784 716 Lt.

Dėl 50 000 Lt kompensacijos už perimtą trumpalaikį turtą teismas nustatė, kad ieškovo teigimu, atsakovui Ukmergės rajono savivaldybei vienašališkai nuo 2010 m. gegužės 30 d. nutraukus Modernizavimo sutartį bei Turto nuomos sutartį Nr. 1 bei perėmus ieškovo valdyme bei disponavime buvusį turtą, kartu buvo perimtas ir trumpalaikis turtas, kurio vertė yra 50 000 Lt, todėl atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ privalo šią sumą atlyginti ieškovui (1 t., b. l. 167). Ieškovas savo reikalavimo teisėtumą grindė 2012 m. rugsėjo 24 d. antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (27 t., b. l. 2-5).

Teismas, susipažinęs su 2012 m. rugsėjo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei 2012 m. rugsėjo 24 d. perdavimo-priėmimo aktu, nustatė, jog ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos perimti jam priklausantį turtą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovo atstovas UAB „Ukmergės šiluma“ pažadėjęs patalpose esantį turtą perduoti ieškovui, kitą dieną pakeitė savo nuomonę. Teismas, pagal bylos duomenis, nustatė, jog šalių susirašinėjimas vyko iki 2012 m. rugsėjo 24 d., tačiau susirašinėjimo medžiaga neįrodo fakto apie pasikeitusią atsakovo valią perduoti turtą ar aplinkybių, trukdančių perimti turtą, egzistavimą (25 t., b. l. 148-151).

Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas, skaičiuodamas jam priklausančią kompensaciją už trumpalaikį turtą, į sąrašą įtraukė ne tik Šviesos g. patalpose esantį turtą, bet ir pjuvenas, automobilines dujas, skaitiklius ir pan. (1 t., b. l. 167-168), tačiau 2010 m. birželio 10 d. atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ kreipėsi į ieškovą su prašymu iki 2010 m. birželio 21 d. pasiimti pjuvenas, esančias Šventupės katilinės teritorijoje (22 t., b. l. 4). Dėl to teismas darė išvadą, jog ieškovui buvo sudarytos sąlygos pasiimti ne tik Šviesos g. patalpose esantį, jam priklausantį, bet ir kitą turtą, ieškovas buvo įspėtas apie kuo greitesnį turto paėmimą ir turto sunaikinimą palikimo atveju (27 t., b. l. 4), tačiau pats ieškovas tinkamai neorganizavęs turto paėmimo, prisiėmė dėl to riziką.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti 50 000 Lt kompensaciją iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ už jo perimtą trumpalaikį turtą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 1 739 197,52  Lt tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, atlyginimo teismas nustatė, jog, ieškovo teigimu, pastarasis nuo 2010 m. gegužės 31 d. (atsakovui perėmus turtą) iki 2012 m. balandžio mėn. buvo priverstas skelbti prastovas bei už tai sumokėjo darbuotojams 1 272 135,36 Lt, o sulaukęs 2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, 2012 m. gegužės 31 d. atleido darbuotojus, išmokėdamas jiems darbo užmokestį, išeitines išmokas, pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma sudaro 467 062,16 Lt; iš viso dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovas patyrė 1 739 197,52 Lt nuostolių. Atsakovai, atsikirsdami į ieškovo reikalavimą priteisti 1 739 197,52 Lt remiasi argumentu, kad jie dėjo visas pastangas įdarbinti buvusius ieškovo darbuotojus, tačiau ieškovas dėl savo paties kaltų veiksmų neatleido darbuotojų, todėl patyrė nuostolių, kurių atsakovai neturi atlyginti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog byloje trūksta duomenų, leidžiančių konstatuoti atsakovų siekį po Modernizavimo sutarties nutraukimo perimti ieškovo darbuotojus, ir duomenų, kad ieškovas prieštaravo šių asmenų perėjimui pas atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“. Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas siekė užtikrinti darbuotojų perėmimą. Kadangi Modernizavimo sutarties 4.2.4. punktas, Turto nuomos sutarties Nr. 1 6.1.4. punktas nebuvo įgyvendinti dėl atsakovų kaltės, teismas darė išvadą, jog atsakovams kilo pareiga atlyginti ieškovo tiesiogiai patirtus nuostolius dėl darbuotojų neperėmimo.

Teismas nustatė, jog ieškovas pažymoje apie darbo užmokesčio (prastovų) sąnaudas dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. ieškovas iš viso išmokėjo darbuotojams 1 307 458,59 Lt (2 t., b. l. 52); 2012 m. spalio 22 d. pažymoje apie atleistiems darbuotojams priskaičiuotas sumas užfiksuota, kad darbo užmokestis, išeitinės išmokos, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas yra 467 062,16 Lt (3t., b. l. 53-54). Atsakovai, nesutikdami su ieškovo reikalavimu dėl 1 739 197,52 Lt priteisimo, nekėlė klausimo dėl šios sumos dydžio pagrįstumo. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, darė išvadą, laikė ieškovo reikalavimą, priteisti 1 739 197,52 Lt kaip tiesioginius nuostolius, patirtus dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, pagrįstu, todėl tenkintinu.

Teismas sprendė, kad tenkintinas ieškovo prašymas nurodytą sumą solidariai  priteisti iš abiejų atsakovų – Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“.

Teismas nesutiko su atsakovais, kad iš dalies (dėl patirtų 427 436, 90 Lt nuostolių, t. y. darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. liepos 31 d.) analogiškas reikalavimas jau buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-2059/2012, kadangi teismas nenustatė ieškinio tapatumo. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemą LITEKO nustatė, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarčių matyti, kad prašymas administracinėje byloje priteisti turtinę žalą buvo kildinamas iš 2010 m. rugsėjo 28 d. skundžiamo įsakymo „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“ priėmimo ir užkirtimo kelio pareiškėjui teikti atitinkamas ginčo paslaugas, kas ir nulėmė atitinkamo dydžio žalą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju reikalavimo dėl nuostolių, patirtų darbuotojams išmokėjus 1 739 197,52 Lt, pagrindas yra atsakovų pareigos perimti darbuotojus neįvykdymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog administracinių teismų bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesirėmė aplinkybe apie atsakovų vengimą perimti darbuotojus, nepripažino, kad šioje byloje ir administracinėse byloje ieškinių pagrindai sutapo.

Dėl 468 334,67 Lt kompensacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog Turto nuomos sutartimi Nr. 1 ieškovas ir atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ sulygo dėl nuomos mokesčio, privalomo mokėti nuomotojui (atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“), sudedamųjų dalių, tarp kurių yra ilgalaikės paskolos grąžinimas (ir palūkanos) pagal Finansų ministerijos paskolos sutartį su SP AB „Ukmergės šiluma“ (Turto nuomos sutarties Nr. 1 5.22 punktas, 1 t., b. l. 73). Nuomos mokestis turėjo būti mokamas tokia tvarka – paskola grąžinama ir palūkanos mokamos Finansų ministerijos paskolos sutartyje su SP AB „Ukmergės šiluma“ nustatyta tvarka ir terminais mokėjimo dienos valiutos kursu pagal pridedamą mokėjimo grafiką (Turto nuomos sutarties Nr. 1 5.3.1. punktas 1 t., b. l. 73). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutartis Nr. 1 buvo sudaryta 15-os metų terminui, o 2010 m. balandžio 20 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-82 vienašališkai nutraukta nuo 2010 m. gegužės 30 d., t.y. praėjus 10 nuomos metų arba 2/3 nuomos termino ir iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos likus 5 metams arba 1/3 nuomos termino, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 468 334,67 Lt (1 t., b. l. 169).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pažymėjo, jog nežiūrint į tai, kad ieškovas įsipareigojimus Finansų ministerijai pagal su SP AB „Ukmergės šiluma“ įvykdė 2009 m. III ketvirtį (1 t., b. l. 170-172), tačiau šalys susitarė dėl viso nuomos mokesčio sudėtinių dalių, galiojančių visą šios sutarties galiojimo laikotarpį. Teismo vertinimu, ieškovas, sudarydamas Turto nuomos sutartį Nr. 1 15 metų terminui (Turto nuomos sutarties Nr. 1 3.1. punktas) ir sutikęs prisiimti įsipareigojimus dėl 1 405 004,00 Lt sumokėjimo Finansų ministerijai už atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“, pagrįstai tikėjosi šias išlaidas patirti viso sutarties galiojimo laikotarpiu (15 metų) ir apskaičiuodamas savo išlaidas, jų pagrįstumą jas vertino ir paskirstė būtent šiam terminui.

Teismas pažymėjo, jog šalys Turto nuomos sutartimi Nr. 1 nustatydamos nuomos mokesčio sudedamąsias dalis, neaptarė situacijos dėl jo dydžio pasikeitimo grąžinus paskolą anksčiau laiko, todėl teismas laikė, kad šalys dėl nuomos mokesčio apimties susitarė visam turto nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui. Dėl to teismas 2009 m. III ketvirtyje paskutinės įmokos Finansų ministerijai pagal su SP AB „Ukmergės šiluma“ pasirašytą sutartį sumokėjimą vertino kaip dalies nuomos mokesčio, galiojusio 15 metų, sumokėjimą, t. y. investavimą į išankstinį dalies nuomos mokestį. Teismas aplinkybę, kad paskola, vadovaujantis mokėjimo grafiku, buvo grąžinta anksčiau nei turėjo pasibaigti Turto nuomos sutartis Nr. 1, vertino, kaip ieškovo sutikimą kuo greičiau įvykdyti pareigą sumokėti paskolą, tačiau pažymėjo, jog ši aplinkybė nesumažino minėtos paskolos apimties, įsipareigojimų Finansų ministerijai. Teismas pažymėjo, jog Turto nuomos sutartį Nr. 1 nutraukus prieš terminą – nuo 2010 m. gegužės 30 d., t.y. praėjus 10 nuomos metų arba 2/3 nuomos termino ir iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos likus 5 metams arba 1/3 nuomos termino, neatsižvelgiant į tai, jog paskola buvo grąžinta iki sutarties pasibaigimo, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti priteisti jam kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola.

Teismas, įvertinęs paskolos mokėjimo grafiką nustatė, kad pagal jį nuomos mokestis nuo 2010 m., t. y. baigus mokėti paskolą, yra lygus „0,00“ (1 t., b. l. 77), tačiau minėtas mokėjimo grafikas buvo pakeistas atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ir ieškovo susitarimu Nr. 01/05/14-01/42 dėl prie 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutarties Nr. 1 pridedamo, 5.3.1. punkte nurodyto mokėjimo grafiko pakeitimo, kurio FM paskolos mokėjimo grafikas jau nenumatė grafos „nuomos mokestis“ (1 t., b. l. 171-172), todėl teismas sprendė, jog minėti įrodymai nepatvirtina paskolos išskaičiavimą iš ieškovo mokamo nuomos mokesčio po 2009 m. III ketvirčio.

Teismas laikė nepagrįstais atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ argumentus, jog 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5127-560/2011 Vilniaus apygardos teismas iš ieškovo priteisė nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m. Teismas pažymėjo, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nepateikė duomenų, kaip buvo apskaičiuotas priteistas nuomos mokestis, ar pasikeitė, o jei pasikeitė, tai kaip, jo dydis įvykdžius prievolę Finansų ministerijai. Be to, atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nepateikė nei vienos sąskaitos-faktūros, patvirtinančios, jog po 2009 m. III ketvirčio nuomos mokestis, mokamas atsakovui, neapėmė tam tikros dalies Finansų ministerijai sumokėtos paskolos.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, taip pat pripažino ieškovo teisę reikalauti grąžinti į išankstinį nuomos mokestį investuotas lėšas (1 t., b. l. 153). Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, priėmęs Turto nuomos sutarties Nr. 1 sąlygas dėl nuomos mokesčio sudėtinių dalių bei sutikęs sumokėti Finansų ministerijai paskolą, ją sumokėjus visa apimtimi iki Modernizavimo sutarties galiojimo pasibaigimo, priešingai nei teigia atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, lėšas investavo į išankstinį nuomos mokestį, o ne į šilumos ūkio turtą, kas suteikia jam teisę reikalauti grąžinti į išankstinį nuomos mokestį investuotas lėšas.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nurodė, kad nuomos mokestį sudarė nuomotojo išlaidos, susijusios su nuomojamojo turto išlaikymu (pvz. kelių, nekilnojamojo turto mokestis) ar ilgalaikės paskolos grąžinimu (1 t., b. l. 73, 81-82). Teismas nustatė, jog ieškovas pagal Modernizavimo sutartį įsipareigojo investuoti 8 015 000 Lt į šilumos ūkį ir paraleliai turto nuomos sutartimi prisiėmė prievolę mokėti už jam išnuomotą turtą nuomos mokestį. Tuo tarpu, atsakovai nenurodė, kokiu pagrindu atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nuomos mokestį priskyrė prie investicijų į šilumos ūkį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, laikė tenkintinu ieškovo reikalavimą priteisti 468 334,67 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola.   

Dėl 239 475,33 Lt kompensacijos dėl ieškovo iš UAB „Ukmergės šiluma“ perimto trumpalaikio turto ir įsipareigojimų skirtumo teismas nustatė, jog ieškovas reikalavimą dėl 239 475,33 Lt priteisimo kildina iš 2001 m. kovo 22 d. susitarimo dėl trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų perėmimo, kuriuo jis perėmė UAB „Ukmergės šiluma“ trumpalaikį turtą 1 666 975 Lt ir įsipareigojimus 2 385 401 Lt, t.y. 718 426 Lt įsipareigojimų daugiau nei trumpalaikio turto. Ieškovas laikė, jog nutraukus Turto nuomos sutartį Nr. 1 prieš terminą 2010 m., tai yra praėjus 10 metų nuo Turto nuomos sutarties Nr. 1 sudarymo ir nepasibaigus Turto nuomos sutarties Nr. 1 terminui ir likus 1/3 šio termino, 1/3 dalis perimtų finansinių įsipareigojimų sumos yra būsimas nuomos mokestis, kuris grąžintinas ieškovui (CK 6.487 straipsnio 3,4 dalys).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, darė išvadą, jog ieškovas, perimdamas turtą, sutiko su atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ buvusiais įsipareigojimais ir būsimomis sąnaudomis. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad Modernizavimo sutarties galiojimo laikotarpiu tam tikra 718 426 Lt įsipareigojimų dalimi būtų mažinamas ieškovo atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ mokamas nuomos mokestis, kas patvirtintų šios sumos įskaitymą į nuomos mokestį ar leistų priskirti jį prie būsimo nuomos mokesčio. Dėl to teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ pareigos sumokėti jam 239 475,33 Lt kompensaciją dėl ieškovo iš UAB „Ukmergės šiluma“ perimto trumpalaikio turto ir įsipareigojimų skirtumo.

Dėl 58 195,03 Lt kompensacijos už ieškovo už UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį teismas nustatė, jog ieškovas reikalaudamas priteisti kompensaciją už sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, rėmėsi aplinkybe, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė perduoti Ukmergės rajono savivaldybei valdyti turtą pagal 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Miesto energija“ naujai sukurto turto sąrašą (1 t., b. l. 110-111), tačiau ieškovas iki 2012 m. gegužės 8 d., t. y. kol buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, už atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ mokėjo nekilnojamojo turto mokestį.

Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.). Ieškovo teigimu,  laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 30 d. jis sumokėjo 58 195,03 Lt nekilnojamojo turto mokesčio (1 t., b. l. 177, 178).

Teismas nesutiko su atsakovu, kuris teigė, jog ieškovas, nesutikdamas perduoti atsakovams išsinuomotą ir naujai sukurtą turtą, pats vilkino turto perregistravimą atsakovų vardu, todėl ir turėjo mokėti minėtą mokestį, kadangi teismas ieškovo delsimą perduoti atsakovams nuosavybės teisę į perimtą turtą laikė pateisinamu. Teismas pažymėjo, jog vykstant teisminiams ginčams dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepriėmus galutinio sprendimo byloje, nebuvo aišku, ar atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė 2010 m. gegužės 31 d. teisėtai iš ieškovo perėmė ir naudojasi turtu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. gegužės 8 d. patvirtinus sutarties nutraukimo pagrįstumą, atsirado neginčytinas nuosavybės perregistravimo pagrindas, todėl teismo vertinimu, iki to momento ieškovas, įsitikinęs savo pozicijos teisingumu, neprivalėjo perduoti nuosavybės teises į turtą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ ir laikydamas save turto savininku mokėjo už jį nekilnojamojo turto mokestį.

Teismas nurodė, jog net ir tuo atveju, jei ieškovas sutiktų savo noru perduoti turtą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“, jis privalėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį valstybei, t. y. patirtų tam tikras išlaidas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus turto perdavimą nuo 2010 m. gegužės 31 d. atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ pagrįstu, negali būti pateisinama situacija, kuomet atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nuo 2010 m. gegužės 31 d. valdantis turtą, gali apskritai išvengti nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 30 d.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį valstybei nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 30 d., į tai, jog atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ naudai išspręstas ginčas dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo, į tai, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nemokėdamas nuomos mokesčio valstybei atsakovas nepagrįstai praturtėjo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), darė išvadą, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ privalo atlyginti ieškovui jo patirtas 58 195,03 Lt išlaidas.

              Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl 1 930 770 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ dėl kuro ir vandens kainų skirtumo, nustatė, jog iš viso iki 2009 m. lapkričio mėn. nepadengtų kuro ir palūkanų sąnaudų susidarė 3 082,2 tūkst. Lt (2 t., b. l. 52). Teismas nurodė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 03-96 dėl šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau - Metodika) pažymima, kad ji nustato šilumos bazinių kainų, šilumos kainų dedamųjų bei šilumos kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir nustatymo tvarką (1 punktas). Vadovaujantis Metodikos 118 punktu šilumos kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu šilumos tiekėjo ar Metodikos 51 ir 52 punktuose numatyto nepriklausomo šilumos gamintojo gautos papildomos pajamos arba patirtos, bet nepadengtos sąnaudos, susidariusios dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias dedamąsias. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 7-222 dėl UAB „Miesto energija“ tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 03-96 2.7 punktu, nusprendė 12 mėnesių laikotarpiui nustatyti UAB „Miesto energija“ nuo 2009 m. lapkričio 1 d. tiekiamos šilumos kainų dedamąsias (be PVM) ir 3082,2 tūkst. Lt nepadengtas kuro sąnaudas, susidariusias dėl kuro faktinių kainų pasikeitimo, paskirstyti 24 mėn. laikotarpiui nustatant šilumos kainas įskaičiuoti kainų skirtumą 2,30 ct/kWh (3 t., b. l. 55-57). Be to, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. spalio 29 d. nutarime Nr. 03-176 nustatė, kad 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 03-106 2.4 punktu, nepadengtas 20,4 tūkst. Lt sąnaudas, susidariusias dėl geriamojo vandens faktinių bei nustatant karšto vandens kainas įvertintų kainų skirtumo, ir paskirstytas 12 mėnesių laikotarpiui – 0,14 Lt/m³ (3 t., b. l. 58). Teismas nurodė, jog, ieškovo teigimu, dėl Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimo nuo 2010 m. gegužės 30 d. jis spėjo tik dalinai padengti kuro bei vandens sąnaudas, nesusigrąžintos nepadengtos sąnaudos kurui yra 1 922 500 Lt, vandens – 8 200 Lt (3 t., b. l. 59-60).

              Teismas, pagal bylos duomenis nustatė, jog atsakovai UAB „Ukmergės šiluma“ neįrodinėjo nurodytos tokios paskaičiuotos skolos dydžio neteisingumo.

              Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovo paaiškinimus, nurodė, jog ieškovas dėl sutartinių santykių su atsakovais nutraukimo neteko galimybės padengti faktiškai patirtas sąnaudas kurui ir vandeniui, o atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, tapęs šilumos tiekėju, priešingai – įgijo teisę gauti likusią dalį nepadengtų kuro ir vandens sąnaudų. Teismas nenustatė, jog šalys būtų susitarusios dėl reikalavimo perleidimo.

              Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Metodikos 118 punktas įpareigoja šilumos tiekėją, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias dedamąsias įvertinti ir gautas papildomas pajamas arba patirtas, bet nepadengtas sąnaudas, darė išvadą, jog atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ perėjo reikalavimo teisė į nepadengtas kuro ir vandens sąnaudų padengimą, ir leido taikyti reikalavimo perleidimo (cesija) institutą. Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 1 930 770 Lt kompensaciją iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ dėl kuro ir vandens kainų skirtumo tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

              Teismas laikė nereikšmingais atsakovų argumentus, jog Šilumos ūkio įstatymas nenumatė kompetencijos savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei nustatyti šilumos kainas rinkose, kuriose realizuojama daugiau nei 10 mln. kWh per metus, todėl jis negalėjo įtraukti 2,30 ct/kWh priemokos į šilumos kainą vartotojams.

              Teismas nustatė, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. liepos 22 d. sprendimais nustatė UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos kainas iš esmės tokias pačias, kaip ir UAB „Miesto energija“. Teismo teigimu, UAB „Miesto energija“ šiuo metu galiojančioje šilumos kainoje įvertintas už praėjusį laikotarpį nepadengtų kuro sąnaudų dydis (3082,2 tūkst. Lt), kurį Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 7-222 turėjo padengti visi vartotojai per 24 mėn., papildomai mokėdami 2,30 ct/kWh. Savivaldybė nustatė šilumos kainas UAB „Ukmergės šiluma“ be nepadengtų kuro sąnaudų, tačiau nenurodė, kas ir kokiais terminais padengs šias nepadengto kuro sąnaudas (21 t., b. l. 81). Dėl to teismas darė išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė, pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 2 punktą turinti įgaliojimus nustatyti šilumos bazines ir šilumos kainų dedamąsias kiekvienam tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, 2010 m. liepos 22 d. sprendimais Nr. 7-140, Nr. 7-141, Nr. 7-142 nustatydama šilumos energijos kainas atitinkamai Šventupės gyvenvietėje, Šilo teritorijoje ir Dainavos gyvenvietėje, į jas neįtraukė nepadengtų kuro ir vandens sąnaudų. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepaaiškino, kodėl 2010 m. liepos 22 d. sprendimu nustatant šilumos kainas, jose nebuvo įvertintos šios sąnaudos, kokios aplinkybės trukdė atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“, jei jis realizuotų daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją su bazinės kainos projekto teikimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalis. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, įgijęs teisę padengti kuro ir vandens sąnaudas, nesiimdamas jo kompetencijoje esančių veiksmų į šilumos kainas įtraukti šias sąnaudas, negali išvengti prievolės kompensuoti šias išlaidas ieškovui.

              Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo vartotojų skolas, nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skiriama 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir priteisti ieškovui 1 292 175,01 Lt iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis, nesutiko su ieškovu, jog po Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimo pastarasis neteko galimybės naudotis šilumos ūkio turtu, tuo pačiu ir išieškoti vartotojų skolas, kurios 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 1 292 175,01 Lt (31 t., b. l. 160 - 32t., b. l. 168), šilumos ūkio turto valdymą perdavus atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“, turi įvykti ir ieškovo teisių bei pareigų šilumos vartotojų atžvilgiu perkėlimas (CK 6.101 str. 4 d. 2 p., Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d., 2 str. 38 d.).

              Teismas pažymėjo, jog reikalavimo teisių perleidimas CK 6.101 straipsnio prasme gali įvykti sutarties ar įstatymo pagrindu. Pagal CK 6.101 straipsnio 4 dalies 2 punktą reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jei šią galimybę numato įstatymai. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, jog šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šilumos tiekėjas – asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutartį Nr. 1 atsakovui Ukmergės rajono savivaldybei nutraukus 2010 m. gegužės 30 d. ir teismams pripažinus šį veiksmą teisėtu, ieškovas nustojo būti šilumos tiekėju Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies prasme, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė patvirtinančia, kad atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ įgijo besąlygišką reikalavimą šilumos vartotojų atžvilgiu, todėl jis privalo ieškovui kompensuoti šią iš jo perimtą teisę visa apimtimi.

              Teismas nurodė, jog nei viena iš teisės normų, kuriomis rėmėsi ieškovas, nenurodo galimybės perkelti ieškovo reikalavimo teisę atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos vartotojų atžvilgiu. Teismas nenustatė, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ turi prievolę perimti reikalavimo teises į visas vartotojų skolas, susidariusias iki šilumos ūkio perėmimo. Teismas, sistemiškai vertindamas Šilumos ūkio 2 straipsnio 38 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog minėtos nuostatos įgalino šilumos tiekėją reikalauti atsiskaitymo už šilumos tiekimą konkrečiu, jo vykdomo šilumos tiekimo metu, laikotarpiu, bet ne kito šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos laikotarpiu.

              Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas ir atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė susitarė, kaip bus sprendžiamas reikalavimo teisės perėmimo į visas vartotojų skolas nutraukus Modernizavimo sutartį, t. y. Modernizavimo sutarties 10.6.1. punkte numatė, kad nutraukus Modernizavimo sutartį 10.5.2. (Savivaldybės vienašališku reikalavimu), 10.5.3. (Operatoriaus vienašališku reikalavimu) arba 10.5.5. (prieš terminą pasibaigus Turto nuomos sutarčiai) punktų pagrindu, Savivaldybė privalo per 60 dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos <...> perimti reikalavimo teises į visas vartotojų skolas Operatoriui už šių skolų nominalią vertę (su delspinigiais ir baudomis), susidariusias per vienerius metus iki Sutarties nutraukimo dienos (1 t., b. l. 48). Dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių buvo susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo perimti reikalavimo teisę į vartotojų skolas, susidariusias tik per vienerius metus iki sutarties nutraukimo dienos, pripažino, jog atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė privalėjo perimti reikalavimo teises tik į tas vartotojų skolas, kurios susidarė nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. (Modernizavimo sutartis buvo nutraukta 2010 m. gegužės 30 d.).

              Teismas nustatė, jog vartotojų skolos ieškovui, susidariusios per vienerius metus iki Modernizavimo sutarties nutraukimo, yra 2 061 517,65 Lt (28 t., b. l. 223). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl kompensacijos, susijusios su vartotojų skolomis priteisimo, kompensacijos dydį (1 292 175,01 Lt) apskaičiavo 2014 m. rugpjūčio 31 d. (31 t., b. l. 176), todėl teismas darė išvadą, jog 2014 m. rugpjūčio 31 dienai vartotojai iš dalies padengė įsiskolinimą ieškovui. Teismas nurodė, jog nesant byloje nėra duomenų, kokia apimtimi buvo padengtos skolos, patenkančios į 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. laikotarpį, remiantis protingumo principu, siekiant apskaičiuoti ieškovui priklausančią kompensaciją už vartotojų skolas, susidariusias per vienerius metu iki Modernizavimo sutarties nutraukimo, ieškovo apskaičiuotas 1 292 175,01 Lt skolos dydis padalintinas iš viso sutarties galiojimo laikotarpio (10 metų) bei 129 217,50 Lt priteistina iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui.

              Teismas taip pat sprendė, kad įpareigotinas atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas, susidariusias nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d., nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti, bei nurodytina, kad jo neįvykdžius atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ skiriama 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas.

Teismas nurodė, jog ieškovas reikalavimą dėl įpareigojimo perimti rezervinį kurą ir 1 163 801,21 Lt kompensacijos už perimtas rezervinio kuro atsargas grindė įstatymine pareiga kaupti rezervinį kurą. Ieškovas pažymoje, kurioje apskaičiavo rezervinio kuro likučius 2012 m. balandžio 30 d. nurodė, jog sandėlyje sukaupė 117,713 t dyzelino ir 864,546 t skalūno alyvos už 1 163 801,21 Lt (4 t., b. l. 4), 2005 m. gruodžio 15 d. raštu dėl rezervinio kuro naudojimo ieškovas informavo atsakovą Ukmergės rajono savivaldybę apie įpareigojimo kaupti rezervinį kurą realizavimą (4 t., b. l. 1-2). Teismo teigimu, ieškovas pateikė rezervinio kuro įsigijimą patvirtinančias PVM sąskaitas-faktūras (4 t., b. l. 5-26).

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kuris įpareigojo ieškovą turėti rezervines kuro atsargas, laikė šias atsargas vientisu būtinu kompleksu su turtu, reikalingu vykdyti nepertraukiamą šilumos energijos tiekimą, perduotinu atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ po Modernizavimo sutarties nutraukimo.

Teismo vertinimu, faktas, jog atsakovų valdomas šilumos ūkis vykdė veiklą ir be rezervinio kuro, likusio pas ieškovą, nepaneigė išvados apie atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ perduotino šilumos ūkio vientisumo. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina apie kitose vietovėse (pvz. Naujojoje Akmenėje) laikomo rezervinio kuro priskyrimą būtent Ukmergės miesto ir rajono šilumos ūkiui (22 t., b. l. 56-57, 58).

Teismo teigimu, atsakovai neįrodė, jog rezervinio kuro įsigijimo išlaidos buvo įskaičiuotos į vartotojams nustatytą šilumos kainą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kuras įsigytas didesne nei rinkos kaina (CPK 178 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, pripažino, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ privalo perimti iš ieškovo rezervinį kurą, sumokant už jį 1 163 801,21 Lt, nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo atsakovui skiriama 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas.

Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo karšto vandens skaitiklius, nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skiriama 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir priteisti ieškovui 555 883,80 Lt (neskaitant PVM) iš UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, nustatė, kad ieškovas, vykdydamas Modernizavimo sutartį, vartotojų patalpose įrengė 7 192 vnt. karšto vandens skaitiklius, kurie po sutarties nutraukimo buvo perimti atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kartu su kitu turtu. Ieškovo teigimu, atsakovas, išvengęs reikalingumo įrenginėti savo apskaitos prietaisus, ir juos perėmęs iš ieškovo, nepagrįstai praturtėjo 555 883,80 Lt.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, jog (4 t., b. l. 27, 70-92, 3 t., b. l. 63, 64) nuo 2010 m. gegužės 31 d. atsakovas tapo vieninteliu šilumos ir karšto vandens tiekėju Ukmergėje ir Ukmergės rajone. Šiai veiklai vykdyti iš ieškovo buvo perimtas turtas, turintis užtikrinti sklandų šilumos ūkio funkcionavimą ir vartotojų aprūpinimą šilumos energija. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-212/2012 išaiškino, jog kai turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad nesant ar atskyrus kurį nors iš sudedančiųjų dalių, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, tai tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas (1 t., b. l. 153). Dėl to teismas darė išvadą, jog karšto vandens skaitikliai, nutraukus Modernizavimo sutartį, atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ buvo perimti kartu su kitu turtu, taip pat be jų atsakovas negalėtų organizuoti šilumos ūkio veiklos. Tuo tarpu, atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, laikydamas, kad jis nėra perėmęs ieškovui priklausančių skaitliukų, nepaaiškino, kaip galėtų funkcionuoti šilumos ūkis be šių apskaitos prietaisų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovo sumontuotus skaitiklius vartotojų butuose savo iniciatyva pradėjo keisti po 2013 m. rugpjūčio 2 d. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės taryba sprendimu dėl UAB „Ukmergės šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo nustatė atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 1,84 Lt per mėn. už karšto vandens apskaitos prietaisą be pridėtinės vertės mokesčio, nustatant, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai yra įrengti ir nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui UAB „Ukmergės šiluma“ (26 t., b. l. 186). 2013 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ informavo ieškovą apie karšto vandens skaitiklių keitimą (26 t., b. l. 188). Atsakydamas į raštą ieškovas neleido nuimti jam nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių (24 t., b. l. 189), tačiau atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nepaisė ieškovo nesutikimo ir pažymoje apie karšto vandens skaitiklių keitimą atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ nurodė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. pakeitęs 528 skaitiklius (24 t., b. l. 190); 2014 m. lapkričio 17 d. raštu atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ pranešė ieškovui apie 1 378 skaitiklių pakeitimą vartotojams (34 t., b. l. 8-33).

Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog apskaitos prietaisai ieškovo buvo pradėti montuoti 2009 m., jų naudojimas tinkamas iki 2015 m. (25 t., b. l. 74, 75-77).

Teismas sutiko su ieškovu, jog perėmęs apskaitos prietaisus, atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ jais naudojosi tiekdamas karštą vandenį ir tokiu būdu išvengė reikalingumo juos įrenginėti vartotojų patalpose. Vėlesnis masinis skaitliukų keitimo faktas atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ iniciatyva nepaisant jų pakeitimo būtinumo, nepaneigė šių prietaisų perėmimo iš ieškovų po Modernizavimo sutarties nutraukimo, naudojimosi jais kaip neatsiejama šilumos ūkio dalimi. Teismas nurodė, jog skaitiklių keitimas atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ neįrodžius jų eksploatavimo netinkamumo neatleido jo nuo pareigos atlyginti ieškovui šių prietaisų įsigijimo ir sumontavimo kaštus, t.y. 555 883,80 Lt. Teismas laikė ieškovo reikalavimą nustatyti 14 d. perdavimo terminą netikslingu, kadangi atsakovas UAB ,,Ukmergės šiluma“ iki skaitiklių keitimo naudojosi ieškovui priklausančiais apskaitos prietaisais, tai yra faktiškai perėmė skaitiklius.

Dėl palūkanų teismas sprendė, kad priteistina solidariai iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybė ir UAB „Ukmergės šiluma“ 6 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamas nuo 9 804 911,80 Lt, atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – nuo 4 306 202,21 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, jog ieškovas patyrė 80 262,21 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 44 407 Lt išlaidų, patirtų sumokėjus už Turto vertinimo ataskaitos atlikimą, ir 42 780 Lt žyminio mokesčio išlaidų, viso 167 449,21 Lt (1 t., b. l. 29, 34 t., b. l. 47-69). Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma” patyrė 27 255 Lt bylinėjimosi išlaidų (14 t., b. l. 110-138). Teismas pažymėjo, jog šalis atstovaujančių teisininkų atlyginimų dydžiai viršijo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas maksimalius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą (su šilumos energijos tiekimu susiję klausimai), apimtį (34 tomai), šalis (didelės įmonės), pripažino, jog yra pagrindas neatsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus teisinės pagalbos išlaidų dydžius, šalims tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį apskaičiuojant nuo jų nurodytos sumos.

Teismas nurodė, jog ieškinys tenkintinas 82 proc., todėl iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui priteistina po 44 759,17 Lt (12963,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 46115,51 Lt (13 355,97 Eur) (patenkintų solidariai reikalavimų dalis sudaro 66 proc. visų patenkintų reikalavimų), iš ieškovo atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ – 4 905,90 Lt (1 420,85 Eur).

Teismas sprendė, jog trečiajam asmeniui UAB „Energijos taupymo centras“, palaikančiam ieškovo poziciją, priteistina iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ po 474,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 489,15 Eur (14 t., b. l. 150-152).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai Ukmergės rajono savivaldybė ir UAB „Ukmergės šiluma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą dalyse, kuriose ieškovo ieškinys atsakovui Ukmergės rajono savivaldybei ir/ar UAB „Ukmergės šiluma“ buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atsakovams Ukmergės rajono savivaldybei ir UAB „Ukmergės šiluma“ atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Modernizavimo sutarties 10.6.1 punktą, kadangi Modernizavimo sutartis nuo 2010 m. gegužės 30 d. nepasibaigė nei vienu iš 10.6.1 punkte nurodytų sutarties galiojimo prieš terminą pasibaigimo pagrindų. Modernizavimo sutarties galiojimas pasibaigė CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ieškovui sistemingai netinkamai vykdžius sutartį, kuris buvo esminis sutarties pažeidinėjimas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino modernizavimo sutarties pasibaigimo aplinkybių;
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino išsinuomoto daikto pagerinimo sampratą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas sprendime apsiribojo teiginiu, jog galimybės atskirti į šilumos ūkį investuotas lėšas nuo bendros turto masės, buvusios iki investicijų, neįmanoma. Apeliantų teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, ar atsakovų išnuomotas turtas ieškovui yra pagerintas;
3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie (kurie) ieškovo atlikti darbai laikytini išnuomotų daiktų pagerinimu CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas nenurodė, dėl kokių ieškovo atliktų darbų ir kaip realiai pagerinti nuomos daiktai, neatskyrė, kurie darbai pagerino nuomos daiktus, o kurie buvo įvykdyti dėl to, kad ieškovas siekė pritaikyti katilinių, administracines patalpas ir kitą turtą savo veiklai, iš kurio buvo gauta ekonominės naudos. Teismas neanalizavo ieškovo atliktų darbų apimties ir pobūdžio bei nenustatė, kokie darbai buvo reikalingi daiktų būklės palaikymui, kokie atitiko tik ieškovo poreikius, kokie pripažintini daikto pagerinimu;
4. Pirmosios instancijos teismas netyrė bylai svarbių aplinkybių ir sprendime nepasisakė dėl atsakovų argumentų, jog nuomotojas nebuvo davęs leidimo nuomininkui atlikti daiktų pagerinimus. Be to, turto nuomos sutartys Nr. l ir Nr. 3 nenustatė nuomotojų pareigos atlyginti ieškovui, kaip nuomininkui, jo padarytus turto pagerinimus. Apeliantai Modernizavimo sutarties bei turto nuomos sutarčių nuostatas aiškindami ir taikydami kartu su CK 6.501 straipsniu, daro išvadą, kad visiems konkretiems išsinuomoto turto pertvarkymo darbams atlikti ieškovas, kaip nuomininkas, turėjo gauti nuomotojų UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“ konkretų ir detalų leidimą, iš kurio turinio kiekvienu atveju turėtų būti aišku, kokios apimties nuomotojo turto pagerinimus ieškovui leidžiama atlikti;
5. Ieškovas nenurodė, dėl kokių atliktų statybos remonto darbų ir kaip realiai pagerintas nuomos objektas, neatskyrė, kurie darbai pagerino išsinuomotą turtą, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad nuomininkas siekė prisitaikyti išsinuomotą turtą savo veiklai, iš kurios buvo gauta ekonominės naudos. Ieškovo pateikti teismui įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad ieškovas nurodytas medžiagas įsigijo, tam tikrus darbus atliko, tačiau pats medžiagų, prekių įsigijimo faktas nepatvirtina, kad jos buvo panaudotos būtent konkretaus išsinuomoto daikto pagerinimui. Apeliantų teigimu, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kokie konkretūs daiktų gerinimo darbai buvo atlikti, kokios jų apimtys, kokios medžiagos kiekvienam konkrečiam darbui buvo panaudotos, koks jų kiekis ir kaina. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog jis turėjo būtinas išsinuomoto turto pagerinimo išlaidas;
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė A. R. Turto vertinimo ataskaita, kadangi, pasak apeliantų, jos turinys laikytinas prieštaringu, išvados neatsiranda iš tyrimo eigos, kelia pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertę;
7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 135 639,10 Eur (468 334,67 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola, netinkamai aiškino teisės normas ir netinkamai ištyrė bei nustatė bylos aplinkybes. Šalims sutarus nuomos mokestį mokėti taip, kaip nurodyta CK 6.487 str. 3 dalies 1 p. nustatyta konkrečia pinigų suma, kuri būtų mokama iš karto, toks nuomos mokestis būtų laikomas avansiniu, tačiau nagrinėjamu atveju tokios sutarties sąlygos šalys nebuvo susitarę. Turto nuomos sutartyje Nr. l ieškovas ir atsakovas susitarė, kad turto nuomos mokestis bus sudėtinis, o sudėtines dalis išvardina sutarties 5.2 punktas, sutarties 5.3 punkte išvardinama turto nuomos mokesčio sudėtinių dalių apskaičiavimo tvarka, kuri nėra pastovi, kintama priklausomai nuo kiekvienos iš mokėtinų sudėtinių dalių tam tikrų aplinkybių;
8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 16 854,45 Eur (58 195,03 Lt) kaip kompensaciją už ieškovo už atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, kadangi pats ieškovas 2010 - 2012 metais,  ginčydamas atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės sprendimą dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo ir iki 2012 m. birželio mėnesio neperdavęs 16 turto vienetų atsakovo nuosavybėn, prisiėmė riziką dėl neigiamų pasekmių;
9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 559 189,64 Eur (1 739 197,52 Lt) solidariai iš atsakovų kaip tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus nevykdymo. Apeliantų teigimu, sistemiškai aiškinant Modernizavimo sutarties kartu su ikisutartinių santykių metu šalių pateiktų dokumentų bei Turto nuomos sutarties Nr. 1 turinį, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog atsakovų įsipareigojimai perimti ieškovo darbuotojus turi būti įvykdyti nepriklausomai nuo sutarties pasibaigimo pagrindo. Ieškovas dėl savo paties kaltų veiksmų neatleido darbuotojų, nesutiko leisti darbuotojams įsidarbinti UAB „Ukmergės šiluma“, todėl patyrė galimus nuostolius, kurių atsakovai neturi pareigos atlyginti. Teisės aktai bei tarp ieškovo ir atsakovų sudaryti susitarimai neįpareigojo apeliantų ir UAB „Dainavos energetika“ atleisti iš darbo savo darbuotojus tam, kad būtų įdarbinti ieškovo pasirinktu laiku pas ieškovą dirbę asmenys;
10. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, įsigijęs teisę padengti kuro ir vandens sąnaudas, nesiimdamas jo kompetencijoje esančių veiksmų į šilumos kainas įtraukti šias sąnaudas, negali išvengti prievolės kompensuoti šias išlaidas ieškovui, patvirtina atsakovų teiginius, jog teismas neatskleidė atskleidė bylos esmės šioje dalyje;
11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 129 217,50 Lt kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis, įpareigojant perimti skolas. Apeliantų teigimu, ieškovo reikalavimo teisės į vartotojus perkėlimas atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, sudarantis sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita;
12. Pirmosios instancijos teismas sprendimas, patenkinti ieškovo reikalavimą dėl 1 163 801,21 Lt kompensacijos  už perimtas rezervinio kuro atsargas priteisimo, priimtas tenkinant išimtinai ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, pažeidžiant atsakovo bei šilumos vartotojų interesus atitinkamai gaminti ir gauti šilumos energiją mažiausiomis sąnaudomis, nes tenkinant ieškovo reikalavimą nebuvo paisoma nei atsakovo poreikio įsigyti iš ieškovo kurą, nei atsakovui perduodamo kuro rūšies, nomenklatūros, kainų ir pan.;
13. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 160 995,08 Eur kompensacijos už karšto vandens skaitiklių įrengimo priteisimo, nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ jau faktiškai yra perėmęs ieškovui nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, todėl ieškovui priteistina reikalaujama suma. Iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas yra pakeitęs virš trečdalio ieškovo skaitiklių naujais karšto vandens skaitikliais ir nurodęs ieškovui pasiimti nebenaudojamus skaitiklius. Atsakovui gaunant pajamas, kurias jam sukuria ir ieškovui priklausantys karšto vandens skaitikliai, suteikia ieškovui teisę reikalauti grąžinti dalį atsakovo gautų pajamų, kurias įgijo naudodamasis ieškovui priklausančiais skaitikliais, bet ne reikalauti įpareigoti atsakovą nusipirkti ieškovo skaitiklius.

              Ieškovas UAB „Miesto energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Modernizavimo sutarties 10.6.1 p. nuostatą;
2. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, ar egzistuoja CK 6.501 str. taikymo sąlygos;
3. Apeliantai nepagrįstai kvestionuoja ieškovo atlikto išnuomoto turto pagerinimo faktą. Tai, kad išnuomotas turtas buvo pagerintas, patvirtina šilumos ūkio rodiklių teigiami pokyčiai po ieškovo atliktų pagerinimų. Tuo tarpu, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pagerinimų atlikimo faktą;
4. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad išnuomoto turto pagerinimams atlikti nebuvo duoti nuomotojų UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ leidimai;
5. Apeliantai klaidingai nurodo, esą pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios išlaidos buvo būtinos renovuojant ieškovo išsinuomotą turtą bei to, kad neva ieškovo pateikti įrodymai dėl prekių įsigijimo fakto nepatvirtina, kad šios prekės buvo panaudotos būtent konkretaus išsinuomoto daikto pagerinimui;
6. Apeliantai klaidingai nurodo, esą pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovas papildomas (Investicijų grafike nenumatytas) investicijas atliko savo rizika, dėl ko nėra pagrindo jų kompensuoti;
7. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų sutikę ir derinę ieškovo atliekamas papildomas investicijas;
8. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti kompensaciją už ieškovo atliktas investicijas, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Modernizavimo sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės;
9. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas įvairiais būdais yra susigrąžinęs į išsinuomoto turto pagerinimą ir naujo turto sukūrimą (įsigijimą) investuotas lėšas;
10. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Turto vertinimo ataskaita, kurios turinys, pasak apeliantų, yra prieštaringas, išvados neatsiranda iš tyrimo eigos, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Be to, apeliantai nepagrįstai pirmosios instancijos teismą laiko šališku, kadangi pastarasis netenkino apeliantų teiktų prašymų skirti ekspertizę byloje;
11. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus dokumentus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl Finansų ministerijai grąžintos paskolos pripažinimo avansiniu nuomos mokesčiu pagal Turto nuomos sutartį Nr. 1;
12. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog galutinai atsakovo naudai išsprendus ginčą dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo, atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtas 58 195,03 Lt nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas, kadangi pripažino, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nemokėdamas nekilnojamojo turto mokesčio valstybei jis nepagrįstai praturtėjo (CK 6.242 str. 1 d.);
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl 559 189, 64 Eur (1 739 197, 52 Lt) tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus nevykdymo, klausimą atsakovų pareigą perimti darbuotojus pagrįstai kildino iš Modernizavimo sutarties 4.2.4 punkto, Turto nuomos sutarties Nr. 1 6.1.4 punkto ir atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės faktinio elgesio, kuriuo Ukmergės rajono savivaldybė pripažino savo įsipareigojimus pagal Modernizavimo sutarties 4.2.4 punktą;
14. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją dėl kuro ir vandens kainų skirtumo yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinės aplinkybes, šilumos tiekėjų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, įgijęs teisę padengti kuro ir vandens sąnaudas, nesiimdamas jo kompetencijoje esančių veiksmų į šilumos kainas įtraukti šias sąnaudas, negali išvengti prievolės kompensuoti šias išlaidas ieškovui;
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti ieškovo vartotojų skolas ir pagrįstai ieškovui priteisė su tuo susijusią kompensaciją;
16. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikydamas teises normas, pagrįstai įpareigojo atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti rezervinio kuro atsargas ir pagrįstai ieškovui priteisė su tuo susijusią kompensaciją;
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ priteisė ieškovui kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas;
18. Apeliantų prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra nepagrįstas.

              Trečiasis asmuo UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantų solidariai priteisė 1 696 039,45 Eur (5 856 085 Lt) kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir 227 269,46 Eur (784 716 Lt) kompensaciją už kitą iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą;
2. Pirmosios instancijos teismas tinkami aiškino ir taikė Modernizavimo sutarties 10.6.1 p., apeliantai neįrodė ir nepagrindė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, jog Modernizavimo sutarties nutraukimo pagrindas nepatenka į modernizavimo sutarties 10.6.1 p. taikymo apimtį;
3. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino remdamasis CK 6.501 str., kadangi nagrinėjamu atveju  buvo visos CK 6.501 str. 1 d. taikymo sąlygos;
4. Papildomų investicijų pagrindu ieškovo naujai sukurtas (įgytas) turtas buvo perduotas apeliantams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad investicijos turi būti kompensuotos;
5. Apeliantai nepagrįstai laiko, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Modernizavimo sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Investuotojui turi būti kompensuota už padarytas investicijas, jei sutartis bus nutraukta nepasibaigus Modernizavimo sutarties terminui nepriklausomai nuo to, kuri iš šalių bus atsakinga už sutarties nutraukimą;
6. Pirmosios instancijos tesimas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantai nepateikė įrodymų ir argumentų, dėl kurių nebūtų galima remtis ieškovo pateikta Turto vertinimo ataskaita;
7. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog šalys nebuvo sutarusios dėl avansinio nuomos mokesčio. Turto nuomos sutarties Nr. 1 5.2 p. expressis verbis buvo nustatyta, kad nuomos mokestį inter alia sudaro ilgalaikės paskolos grąžinimas (ir palūkanos) pagal Finansų ministerijos paskolos sutartį su UAB „Ukmergės šiluma“. Ši nuostata nebuvo panaikinta, pakeista ar kitaip modifikuota;
8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl 16 854,45 Eur (58 195,03 Lt) kompensacijos už ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį priteisimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai nustatė ir tinkamai juridiškai kvalifikavo faktines aplinkybes dėl nekilnojamojo turto mokesčio;
9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantų solidariai priteisė 503 706,42 Eur (1 739 197,52 Lt) tiesioginių nuostolių, patirtų dėl apeliantų pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, atlyginimą;
10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo ieškovas tik iš dalies padengė kuro ir vandens sąnaudas, o liko nepadengtos 1 922 500 Lt sąnaudos kurui ir 8 200 Lt sąnaudos vandeniui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad apeliantas UAB „Ukmergės šiluma“, tapęs šilumos tiekėju, įgijo teisę iš šilumos ir karšto vandens vartotojų gauti likusią dalį nepadengtų kuro ir vandens sąnaudų, dėl ko apeliantui UAB „Ukmergės šiluma“ perėjo reikalavimo teisė į nepadengtų kuro ir vandens sąnaudų atlyginimą;
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto UAB „Ukmergės šiluma“ priteisė 37 423,97 Eur (129 217,50 Lt) kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis, įpareigojo apeliantą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo vartotojų skolas, nustatant 14 dienų terminą šiam įsipareigojimui įvykdyti ir kt.;
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto UAB „Ukmergės šiluma“ priteisė 337 060,12 Eur (1 163 801,21 Lt) kompensaciją už perimtas rezervinio kuro atsargas, taip pat pagrįstai įpareigojo apeliantą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo rezervinį kurą per 14 dienų ir kt.;
13. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikydamas teises normas, pagrįstai iš apelianto UAB „Ukmergės šiluma“ priteisė 160 995,08 Eur (555 883,80 Lt) kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas;
14. Apeliantų prašymas dėl ekspertizės skyrimo netenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimas pakeistinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-781/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantai prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi išspręstas klausimas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir netenkintas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantai nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi išspręsti klausimai dėl naujų įrodymų, įskaitant ekspertizės skyrimą, priėmimo į bylą.

Dėl ekspertizės skyrimo

Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė skirti byloje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (CPK 212str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant teismo diskrecijos teisės skirti ekspertizę byloje, toks skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 str., 7 str. 1 d., 8, 17, 21 str.).

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai, įskaitant ir eksperto išvadą, teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi išspręstas klausimas dėl ekspertizės skyrimo ir netenkintas prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Nutartyje konstatuota, kad atsakovų prašymas dėl ekspertizės skyrimo netenkintinas, kadangi prašymas pateiktas pavėluotai, prašymas nėra tinkamai parengtas, atsakovai neištaisė Lietuvos apeliaciniame teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, atsakovų siūlomi ekspertais asmenys nesutiko atlikti atsakovų prašomos skirti ekspertizės (CPK 212 str.).

Nors nurodytas klausimas yra išspręstas minėta nutartimi, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad toks tinkamai neparengtas prašymas rodo, kad atsakovai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas, teismas negali būti šalies advokatu ir už ją atlikti procesinius veiksmus (CPK 12 str.), byloje surinktų duomenų pakanka išvadoms dėl ginčo esmės.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

              Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2000 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 34 patvirtino UAB „Ukmergės šiluma“, UAB Šventupė“, UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos konkurso nuostatus (toliau - Nuostatai) (1 t., b. l. 31-35). Šie nuostatai reglamentavo atvirojo konkurso būdu šilumos tinklų modernizavimo ir renovacijos investuotojo parinkimą Ukmergės rajono šilumos ūkio sutvarkymui (Nuostatų 1.1. punktas). 2000 m. gruodžio 20 d. tarp atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės,  trečiojo asmens UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ ir ieškovo buvo sudaryta UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartis (tekste, taip pat toliau - Modernizavimo sutartis) (1 t., b. l. 38-50). Modernizavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad Operatorius – UAB „Ukmergės energija“ (ieškovas), UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ dukterinė įmonė, šios sutarties prieduose Nr. 1a, 1b ir 1c patvirtintose „Turto nuomos formose“ vadinamas Nuomininku. Pagal Modernizavimo sutarties 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo per vieną mėnesį nuo jos įsigaliojimo sudaryti su atsakovais turto nuomos sutartį ir Modernizavimo sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis atlikti išnuomojamo turto – šilumos ūkio – renovaciją ir modernizavimą (1 t., b. l. 44), Turto nuomos sutartys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 (1 t., b. l. 51-55, 57-61, 63-67, 71-76, 85-89, 91-95), kuriomis ieškovui išnuomojamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, yra neatskiriami Modernizavimo sutarties priedai (Modernizavimo sutarties 11.6. p.) (1 t., b. l. 49). Ukmergės rajono savivaldybės meras 2009 m. lapkričio 9 d. raštu pranešė trečiajam asmeniui UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo siūlant iki 2010-2011 m. šildymo sezono pradžios nutraukti šią sutartį šalių susitarimu (1 t., b. l. 108). Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą dėl šios sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2010 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 109). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant perduoti Ukmergės rajono savivaldybei valdyti turtą pagal 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Miesto energija“ naujai sukurto turto sąrašą (1 t., b. l. 110-111). Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant klausimą dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisėtumo buvo pripažinta, kad ši sutartis nutraukta teisėtais pagrindais (1 t., b. l. 112 - 155). Nutraukus Modernizavimo sutartį ir teismams tokį veiksmą pripažinus teisėtu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių.

              Dėl ginčo dėl Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarties Nr. 1  aiškinimo, vykdymo ir nutraukimo pasekmių

Modernizavimo sutarties 10.4 punktas nustatė, kad Sutartis galioja 15 metų nuo jos pasirašymo dienos, o 10.5 punktas numatė, jog Sutarties galiojimas pasibaigia prieš nustatytą terminą 10.5 punkte nustatytais pagrindais - šalių tarpusavio susitarimu (10.5.1 p.), Savivaldybės vienašališku reikalavimu dėl operatoriaus kaltės netiekiant gyventojų grupei šilumos (10.5.2 p.), operatoriaus vienašališku reikalavimu dėl Savivaldybės kaltės (10.5.3 p.), šalių vienašališku reikalavimu nesant kitos šalies kaltės (10.5.4 p.) ir prieš terminą pasibaigus turto nuomos sutarčiai (10.5.5 p.). Tai reiškia, kad šalys nustatė konkrečius sutarties pasibaigimo atvejus sutarties pasibaigimo pasekmėms, o sutarčiai pasibaigus, taip pat sutartį nutraukus kitais pagrindais taikytinos įstatymo nustatytos pasekmės. Sutarties nutraukimas ir pasibaigimas nėra tapačios sąvokos. Ginčo Modernizavimo sutartis nutraukta ne sutartyje nustatytu, bet CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl ieškovo kaltės. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės ir sutarties nutraukimo pasekmės tenka ieškovui. Tai reiškia, kad atsakovai neturi prievolės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovai turi prievolę atlyginti pagal sutartį nuomoto daikto pagerinimo išlaidas (CK 6.501 str.), kitas sutartimi sutartas išlaidas, kurios atlyginamos nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindo.

              Dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus bei kitą iš ieškovo UAB „Miesto energija“ perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą

              Apeliantai, nesutikdami su ginčijam sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Modernizavimo sutarties 10.6.1 punktą. Apeliantų teigimu, Modernizavimo sutartis nuo 2010 m. gegužės 30 d.  nepasibaigė nei vienu iš 10.6.1 punkte nurodytų sutarties galiojimo prieš terminą pasibaigimo pagrindų. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantų argumentus nepagrįstais.

              Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo teisę į kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius bei kitą iš ieškovo perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą, kompleksiškai vadovavosi Modernizavimo sutarties 10.6.1 punktu bei ikisutartinių, šalių kitų dokumentų nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai išanalizavęs ikisutartinių, šalių kitų dokumentų bei Modernizavimo sutarties nuostatas, pagrįstai ir teisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus dėl ieškovo atliktų investicijų kompensavimo, kuriais grindė ginčijamo sprendimo išvadas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Modernizavimo sutarties nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo konkurso nuostatų, tiesiogiai patvirtinančių Modernizavimo sutarties turinį, kadangi konkurso nuostatų realizavimas Modernizavimo sutartyje nurodytas kaip šios sutarties tikslas (Modernizavimo sutarties 2.2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, vykdydamas Modernizavimo sutartį ir Turto nuomos sutartis ir jų pagrindu - šilumos tiekėjo veiklą, privalėjo modernizuoti šilumos ūkį bei tinkamai vykdyti kitas Šilumos ūkio įstatyme nurodytas šilumos tiekėjo pareigas. Ieškovas privalėjo daryti visas investicijas, kurias suponavo Modernizavimo sutarties ir teises aktų reikalavimai, nes toks buvo modernizavimo sutarties tikslas ir esmė.

              Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis nustatė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šalys derėjosi dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo ir ieškovui mokėtinos kompensacijos, t. y. bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė pripažino ieškovo teisę į kompensaciją ir net pasiūlė jos konkretų dydį (1 t., b. l. 156). Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai darė išvadą, jog operatoriui (ieškovui) įvykdžius pareigą modernizuoti, renovuoti šilumos ūkį bei atlikti investicijas, tokios investicijos, Modernizavimo sutarčiai pasibaigus anksčiau termino, nepriklausomai nuo sutarties pasibaigimo pagrindo privalo būti kompensuotos.

              Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie (kurie) ieškovo atlikti darbai laikytini išnuomotų daiktų pagerinimu CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnuomoto turto pagerinimo faktą patvirtina, šilumos ūkio rodiklių teigiami pokyčiai po ieškovo atliktų pagerinimų (1 t., b. l. 162).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantai, nuomotojų sutikimo buvimą pagrindžia konkurso paskelbimas, konkurso nuostatai, Modernizavimo ir Turto nuomos sutarčių pasirašymo faktas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Modernizavimo sutartimi šalims sutarus dėl ieškovo pareigos atlikti investicijas, apeliantai nepagrįstai teigia, jog išnuomojus turtą siekiant investuoti, nėra duotas nuomotojų sutikimas šioms investicijoms atlikti. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog visiems konkretiems išsinuomoto turto pertvarkymo darbams atlikti ieškovas, kaip nuomininkas, turėjo gauti nuomotojų UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“ konkretų ir detalų leidimą, iš kurio turinio kiekvienu atveju turėtų būti aišku, kokios apimties nuomotojo turto pagerinimus ieškovui leidžiama atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-212/2012, dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių pažymėjo, kad vertinant ginčo šalių sutarties nutraukimo padarinius būtina atsižvelgti į sutarties bei ja sulygtų investicijų pagrindu atliktų turto pagerinimo, pertvarkymo ir naujai sukurtų objektų specifiką. Modernizavimo ir Turto nuomos sutarčių objektas šalių susitarimu buvo Ukmergės rajono šilumos ūkio turtas, kuris laikytinas turtiniu kompleksu, būtinu tinkamai tiekti šilumos energiją Ukmergės rajono gyventojams. Investicijų pagrindu atlikti pagerinimai į šį turtą bei naujai sukurti objektai taip pat laikytini turtiniu kompleksu CK 1.110 straipsnio 2 dalies prasme. Laikytina, kad kai turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant ar atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, tai tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, bet ne tokio komplekso sudėtinės dalys.

Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad nesant galimybės investicijų pagrindu atliktų pagerinimų ar naujai sukurtų objektų atskirti nuo Ukmergės šilumos ūkio turto, jis laikytinas turtiniu kompleksu kaip savarankišku civilinių teisių objektu ir pagrįstai apeliacinės instancijos teismo perduotas ieškovams.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal teisinį reglamentavimą bei Modernizavimo sutarties nuostatas, atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė privalo atlyginti ieškovui lėšas, kurios buvo skirtos šilumos ūkio pagerinimui bei sukūrimui (CK 6.501 str. 1 d., Modernizavimo sutarties 10.6.1. p.,  10.5.2.p., 10.5.3.p, 10.5.5. p.,), kad nagrinėjamu atveju  privalu atsižvelgti į ginčo turto – šilumos ūkio - pobūdį, kuris vertintinas kaip vienas turtinis kompleksas, iš kurio eliminavus nors vieną dalį, nebus užtikrintas šilumos tiekimas vartotojams. Teisingi pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad turtinis kompleksas kaip civilinių teisių objektas laikomas bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma (CK 1.110 str. 2 d.), turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant ar atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, todėl nutraukus Modernizavimo sutartį, atsakovams buvo perduotas visas – ir investicijų pagrindu naujai sukurtas, ir pagerintas turtas, neskaidant jo į iki investicijų buvusį turtą ir investavimo pagrindu modernizuotą ar sukurtą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog po Modernizavimo sutarties nutraukimo iš ieškovo atsakovams perduotas turtas vertintinas kaip turtinis kompleksas, kurio neįmanoma suskaidyti į sudėtines dalis, teisingai sprendė, kad ir galimybės atskirti į šilumos ūkį investuotas lėšas nuo bendros turto masės, buvusios iki investicijų, taip pat nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino atsakovų perimtą šilumos ūkio turtą kompleksiškai, po investavimo galintį funkcionuoti tik esant visoms jo sudedamosioms dalims, kaip naujai sukurtą, kas sąlygoja jo kompleksinį funkcionavimą ir visiškai naują vertę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokį iš ieškovo perimto ilgalaikio turto pagal Investicijų grafiko traktavimą bei į atsakovų pareigą grąžinti ieškovui investicijas, teisingai pripažino ieškovo reikalavimus dėl 5 856 085 Lt (1 696 039,45 Eur) priteisimo už šilumos ūkio pagerinimus ir dėl 784 716 Lt (227 269,46 Eur) priteisimo už kitą iš ieškovo UAB „Miesto energija“ perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą pagrįstais.

Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje yra duomenys apie Modernizavimo ir Turto nuomos sutartimis perduoto ieškovui turto vertę perdavimo momentui. Ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo turto vertinimo kaip turtinio komplekso.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo pagerintas, taip pat naujai sukurtas turtas. Atsakovai nepaneigė bylos duomenų dėl ginčo turto pagerinimo, taip pat naujai sukurto turto.

Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė A. R. Turto vertinimo ataskaita, taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertę, tačiau teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantų argumentus nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), todėl diskrecijos teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo priklauso teismui, tačiau teismo ekspertizė nėra vienintelė turto vertės nustatymo priemonė. Tiek ūkinėje-komercinėje veikloje, tiek teismų praktikoje įprasta, kad turto (kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo) bei verslo vertę nustato turto ir verslo vertintojai, kurie pateikia atitinkamas turto vertinimo ataskaitas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ekspertizės (ne)skyrimas neužkirto atsakovams galimybės rinkti ir teikti teismui įrodymus, tačiau šia teise jie tinkamai nepasinaudojo, todėl turi prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų prašymas dėl ekspertizės skyrimo pateiktas pavėluotai, prašymas nebuvo tinkamai parengtas, atsakovai neištaisė Lietuvos apeliaciniame teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, atsakovų siūlomi ekspertais asmenys nesutiko atlikti atsakovų prašomos skirti ekspertizės (CPK 212 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys civiliniame procese turi ne tik procesines teises, bet ir procesines pareigas, privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.); privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai ir kt. (CPK 42 str. 5 d.). Aukščiau aptartas apeliantų ir jų atstovų elgesys dėl įrodymų (įskaitant ekspertės skyrimą) į bylą pateikimo negali būti vertinamas kaip tinkamas procesinių pareigų laikymasis ir procesinių teisių įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai turėjo pakankamai laiko pateikti turto vertę pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Civilinė byla buvo iškelta 2012 m. spalio 26 d., apie pareikštą ieškinį apeliantams vėliausiai tapo žinoma 2012 m. lapkričio 12 d. Byloje buvo surengta daug parengiamųjų ir teismo posėdžių. Baigiantis antriems bylos nagrinėjimo metams, pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šalis įpareigojo iki 2014 m. spalio 8 d. pateikti visus įrodymus ir prašymus, kuriuos ketinama pateikti byloje (2014 m. spalio 8 d. bylos nagrinėjimas nepasibaigė, paskutinis teismo posėdis įvyko 2014 m. sausio 19 d.). Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti nagrinėjamoje byloje ekspertizę.

Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus bei kitą iš ieškovo UAB „Miesto energija“ perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą teisingumą.

Dėl kompensacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola

Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 135 639,10 Eur (468 334,67 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola, netinkamai aiškino teisės normas ir netinkamai ištyrė bei nustatė bylos aplinkybes.

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai abi sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti. CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys yra laisvos savo valia nustatyti nuomos mokesčio mokėjimo klausimą, mokesčio sudėtines dalis, jo apskaičiavimo metodiką, nuo kurios priklausys nuomos mokesčio didėjimas ir/ar mažėjimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutarties šalims sutarus nuomos mokestį mokėti CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. konkrečia pinigų suma, kuri būtų mokama iš karto, nuomos mokestis laikytinas avansiniu, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog šalys ieškovas ir atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ būtų susitarę dėl avansinio mokėjimo.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog Turto nuomos sutartyje Nr. l ieškovas ir atsakovas susitarė dėl sudėtinio turto nuomos mokesčio. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog šalys minėtos sutarties Nr. 1 5.2 punkte nustatė sudėtines dalis, 5.3 punkte - turto nuomos mokesčio sudėtinių dalių apskaičiavimo tvarką, kuri nėra pastovi, kintama priklausomai nuo kiekvienos iš mokėtinų sudėtinių dalių tam tikrų aplinkybių; 5.3.1 punkte detalizavo, kad paskola grąžinama ir palūkanos mokamos Finansų ministerijos paskolos sutartyje su SP AB „Ukmergės šiluma“ nustatyta tvarka ir terminais mokėjimo dienos valiutos kursu pagal prie pridedamą mokėjimo grafiką. Pagal mokėjimo grafiką, kuris yra neatskiriama Turto nuomos sutarties Nr. 1 dalis, numatomas paskolos mokėjimas baigėsi 2009 metais; grafiko 7 pozicijoje yra nurodyta „nuomos mokestis“, kuris nuo 2010 m. lygus 0,00 Lt, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuo 2010 metų šia dalimi nuomos mokestis ieškovui buvo nustatytas mažesnis.

2001 m. gegužės 14 d. susitarimu Nr. 01/05/14-01/42 dėl prie 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutarties Nr. 1 pridedamo nurodyto mokėjimo grafiko pakeitimo 5.3.1 punkte šalys pakeitė paskolos mokėjimo grafiką, pagal kurį paskutinis paskolos mokėjimas nurodytas 2009 m. III ketvirtyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog minėti įrodymai nepatvirtina paskolos išskaičiavimą iš ieškovo mokamo nuomos mokesčio po 2009 m. III ketvirčio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Turto nuomos sutartyje Nr. l, tiek 2002 m. gruodžio 21 d. susitarime dėl Turto nuomos sutarties Nr. l dalinio papildymo bei pakeitimo 5.3 punkte nurodyta, jog nuomininkas Turto nuomos mokestį moka už kiekvieną mėnesį pagal pateiktą sąskaitą faktūrą iki poataskaitinio mėnesio 15 dienos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog grafike nurodyta suma yra to laikotarpio viena iš sudėtinių mėnesinio nuomos mokesčio dalių ir nagrinėjamu atveju tarp nuomos sutarčių šalių buvo sutartas kintamas nuomos mokesčio dydis, kuris turėjo sumažėti 2010 metais. Įstatymas leidžia šalių susitarimu pakeisti nuomos mokesčio dydį ir bylos duomenys patvirtina, jog tai buvo padaryta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 1 617 207,02 Lt skolos už nuomą priteisimo iš ieškovo, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti (civilinė byla Nr. 2-5127-560/2011). Bylos duomenys paneigia ieškovo teiginius, kad šalių susitarimas dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo yra susitarimas dėl avanso mokėjimo.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Modernizavimo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės ir šios sutarties nutraukimo pasekmės tenka ieškovui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 135 639,10 Eur (468 334,67 Lt) kaip kompensaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas. 

Dėl kompensacijos už ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui  iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 16 854,45 Eur (58 195,03 Lt) kaip kompensaciją ieškovo už atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės prašymą tenkinti iš dalies ir iki ieškinio teismui padavimo dienos nedelsiant perduoti Ukmergės rajono savivaldybei valdyti turtą pagal 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Miesto energija“ naujai sukurto turto sąrašą (1 t., b. l.110- 111), tačiau ieškovas iki 2012 m. gegužės 8 d., t. y. kol buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, už atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ mokėjo nekilnojamojo turto mokestį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vykstant teisminiams ginčams dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepriėmus galutinio sprendimo byloje, nebuvo aišku, ar atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė 2010 m. gegužės 31 d. teisėtai iš ieškovo perėmė ir naudojasi turtu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. gegužės 8 d. patvirtinus sutarties nutraukimo pagrįstumą, atsirado neginčytinas nuosavybės perregistravimo pagrindas, todėl teismo vertinimu,  iki to momento ieškovas, įsitikinęs savo pozicijos teisingumu, neprivalėjo perduoti nuosavybės teises į turtą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ ir laikydamas save turto savininku mokėjo už jį nekilnojamojo turto mokestį (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nekilnojamojo turto mokestį mokėjo ieškovas, kuris nesinaudojo šio mokesčio objektu buvusiais nekilnojamaisiais daiktais, jų nevaldė ir jais nedisponavo, o apeliantas UAB „Ukmergės šiluma“ šio mokesčio nemokėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantai, atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ privalo atlyginti ieškovui jo patirtas 58 195,03 Lt (16 854,45 Eur) išlaidas.

Dėl ieškovo tiesioginių nuostolių, galimai patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus nevykdymo

Nagrinėjamu atveju apeliantai taip pat nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė 559 189,64 Eur (1 739 197,52 Lt) solidariai iš atsakovų kaip tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus nevykdymo, atlyginimą.

Modernizavimo sutarties 10.4 punktas nustatė, kad Sutartis galioja 15 metų nuo jos pasirašymo dienos, o 10.5 punktas numatė, jog Sutarties galiojimas pasibaigia prieš nustatytą terminą 10.5 punkte nustatytais pagrindais- šalių tarpusavio susitarimu (10.5.1 p.), Savivaldybės vienašališku reikalavimu dėl operatoriaus kaltės netiekiant gyventojų grupei šilumos (10.5.2 p.), operatoriaus vienašališku reikalavimu dėl Savivaldybės kaltės (10.5.3 p.), šalių vienašališku reikalavimu nesant kitos šalies kaltės (10.5.4 p.) ir prieš terminą pasibaigus turto nuomos sutarčiai (10.5.5 p.). Modernizavimo sutarties 4.2.4 punktas nustatė, kad pasibaigus Turto nuomos sutarčiai ir atlikus ūkinės veiklos auditą, ieškovo darbuotojai, kurių darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su išnuomotu turtu bei su šiuo turtu technologiškai susijusio kito turto priežiūra, aptarnavimu ir administravimu, bus įdarbinti UAB „Ukmergės šiluma“ ir UAB „Dainavos energetika“ ar kitose minėtų įmonių (turto savininko) ar Savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, išlaikant šių asmenų socialines garantijas. Turto nuomos sutarties Nr. 1 6.1.4 punktas nustatė, kad nuomotojas įsipareigoja pasibaigus sutarčiai įdarbinti nuomininko darbuotojus, kurių darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su turto bei su šiuo turto technologiškai susijusio kito turto priežiūra, aptarnavimu ir administravimu.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliantų argumentus, jog sistemiškai aiškinant Modernizavimo sutarties kartu su ikisutartinių santykių metu šalių pateiktų dokumentų bei Turto nuomos sutarties Nr. 1 turinį, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų įsipareigojimai perimti ieškovo darbuotojus turi būti įvykdyti nepriklausomai nuo sutarties pasibaigimo pagrindo. Modernizavimo sutartis nutraukta ne Modernizavimo sutarties 10.5 punkte nustatytais pasibaigimo pagrindais, bet CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl ieškovo kaltės, todėl sutarties nutraukimo pasekmės tenka ieškovui ir atsakovams neatsirado pareiga vykdyti Modernizavimo sutarties 4.2.4 punktą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, jog teisės aktai bei tarp ieškovo ir atsakovų sudaryti susitarimai neįpareigojo apeliantų ir UAB „Dainavos energetika“ atleisti iš darbo savo darbuotojus tam, kad būtų įdarbinti ieškovo pasirinktu laiku pas ieškovą dirbę asmenys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Modernizavimo sutarties 4.2.4 punkto nuostatą dėl apelianto Ukmergės rajono savivaldybės pareigos pasibaigus Turto nuomos sutarčiai perimti ieškovo darbuotojus, kurių darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su išnuomoto turto bei su tuo turtu technologiškai susijusio kito turto priežiūra, aptarnavimu ir administravimu įdarbinti UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“ ar kitose minėtų įmonių (turto savininkų) atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

Be to, teisėjų kolegija papildomai konstatuoja, kad aplinkybė, jog atsakovai tik nutraukus Modernizavimo sutartį, Turto nuomos sutartis nedelsiant sutiko priimti į darbą ieškovo darbuotojus, nereiškia, kad atsakovai turėjo prievolę vykdyti Modernizavimo sutarties 4.2.4 punktą ir nepaneigia apeliacinio teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Pagal bylos duomenis tokie atsakovų veiksmai laikytini geranoriškais. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Ukmergės šiluma“ buvo reikalingi darbuotojai, artėjo šildymo sezonas, reikėjo pasiruošti šildymo sezonui, atlikti šilumos ūkio darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl šilumos ūkio specifikos, pasiruošimo šildymo sezonui, neatidėliotinų šilumos ūkio darbų atlikimo atsakovai neturėjo galimybės laukti, kol teisme išsispręs šalių ginčas dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo, ir nepriimti naujų darbuotojų darbui šilumos ūkyje. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas per protingą terminą nenutraukė darbo sutarčių su darbuotojais ir nesiėmė priemonių dėl jų įdarbinimo UAB „Ukmergės šiluma“ ir kitose šilumos ūkio įmonėse perkėlimo tvarka. Toks ieškovo elgesys nepateisinamas laukimu, kol teisme išsispręs ginčas dėl  Modernizavimo sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo elgesys, kai jis laiku nenutraukė darbo sutarčių su darbuotojais, tačiau nuolat skelbė prastovas ir už jas darbuotojams mokėjo kompensacijas, didino savo nuostolius, laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu. Dėl šilumos ūkio specifikos, šildymo sezonu periodiškumo atsakovai po Modernizavimo sutarties nutraukimo privalėjo skubiai užtikrinti šilumos ūkio funkcionavimą, pasirengti šildymo sezonui ir dėl to priimti reikiamą kiekį darbuotojų. Teisės aktai bei tarp ieškovo ir atsakovų sudaryti susitarimai neįpareigojo apeliantų ir UAB „Dainavos energetika“ atleisti iš darbo savo darbuotojus tam, kad būtų įdarbinti ieškovo pasirinktu laiku pas ieškovą dirbę asmenys.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovas dėl savo paties kaltų veiksmų neatleido darbuotojų, nesutiko leisti darbuotojams įsidarbinti UAB „Ukmergės šiluma“, todėl patirti nuostoliai iš apeliantų nėra atlygintini (CK 6.253 str. 5 d.).

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl priteistos kompensacijos už kuro ir vandens kainų skirtumą

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“, įgijęs teisę padengti kuro ir vandens sąnaudas, nesiimdamas jo kompetencijoje esančių veiksmų į šilumos kainas įtraukti šias sąnaudas, negali išvengti prievolės kompensuoti šias išlaidas ieškovui.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo teisė gali pereiti sutartimi arba įstatymu (CK 6.101 str. 1 ir 2 d.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovas su apeliantais būtų sudarę sutarčių dėl panašaus pobūdžio reikalavimo perėmimo - perdavimo. Be to, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog aptariama reikalavimo teisė atsakovui perėjo pagal CK 6.101 straipsnį, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį bei Šilumos kainų nustatymo metodiką, kadangi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis reglamentuoja šilumos kainodarą šilumos tiekėjui, t.y. asmeniui vykdančiam šilumos tiekimą. Minėta 32 straipsnio 2 dalies norma nustato, kad būtent šilumos tiekėjui, t.y. asmeniui vykdančiam šilumos tiekimą, nustatomos šilumos kainos yra grindžiamos šio šilumos tiekėjo būtinosiomis (valstybės normuojamomis) šilumos ir karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo ir kitomis nurodytomis sąnaudomis. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“, kaip esamo šilumos tiekėjo, nustatoma šilumos kaina gali būti grindžiama ir sąnaudomis, patirtomis ieškovo, t.y. buvusio šilumos tiekėjo.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, jei ieškovo reikalavimą priteisti kompensaciją už kuro ir vandens kainų skirtumą laikyti reikalavimu atlyginti patirtus nuostolius dėl kuro ir vandens kainų skirtumo, tai konstatuotina, kad atsakovas neturi prievolės atlyginti tokius nuostolius, kadangi Modernizavimo sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės ir sutarties nutraukimo pasekmės tenka ieškovui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimo teisę į vartotojus dėl ieškovui nepadengtų kuro ir vandens sąnaudų susigrąžinimo perkėlė atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“, nepagrįstai priteisė 559 189,64 Eur (1 930 770 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją dėl kuro ir vandens kainų skirtumo.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl kompensacijos, susijusios su vartotojų skolomis bei atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ įpareigojimo perimti iš ieškovo vartotojų skolas

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui 37 423,97 Eur (129 217,50 Lt) kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis, bei įpareigojo atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ įpareigotinas perimti iš UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas, susidariusias nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d., nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodė, kad jo neįvykdžius atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ skiriama 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas. Apeliantai laiko šią sprendimo dalį nepagrįsta, nurodo, jog ieškovo reikalavimo teisės į vartotojus perkėlimas atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, sudarantis sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog ieškovas į gyventojams pateiktus mokėjimo nurodymus įtraukė ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, susidedantį iš prietaiso įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudų už įrengtus karšto vandens skaitiklius, o gyventojams nesumokėjus šio mokesčio, ieškovas tokią sumą nurodė kaip vartotojo skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu dėl tokių vartotojų skolų, susidariusių gyventojams nesumokėjus karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, ieškovas reiškė apeliantui UAB „Miesto energija“ reikalavimą dėl priteistinos ieškovui iš atsakovo kompensacijos už vartotojų butuose ieškovo įrengtus karšto vandens skaitiklius.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2007 m. kovo 16 d. nutarimu Nr.03-23 nustatė, kad karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimą, patikrą ir priežiūrą vykdo karšto vandens tiekėjas savo lėšomis, apmokėjimui už šias paslaugas taikydamas karšto vandens pardavimo kainą daugiabučio namo butui, kuri skaičiuojama pagal priklausomybę (nustatytą formulę) (Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos 108 punktas). Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) reglamentavo karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimą ir minėto straipsnio 3 dalyje nustatė, jog savivaldybės taryba pagal komisijos patvirtintą metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalis įpareigojo šilumos tiekėją, realizuojantį ne mažiau kaip 10 GWk šilumos per metus, parengti ir pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai šilumos bazinės kainos projektą prieš tai jį suderinus su savivaldybės institucija. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 6 dalis šilumos teikėjams nustatė pareigą teikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybei perskaičiuotų šilumos kainų projektus ir jų pagrindimą, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalis nustatė karšto vandens tiekėjo pareigą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinamą specialiąją metodiką parengtą karšto vandens kainos projektą pateikti savivaldybės institucijai, kuri ne vėliau kaip per 30 dienų turi pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai karšto vandens kainos suderinimo dokumentus ir/ar pagrįstas pastabas nustatyti karšto vandens kainai.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr.7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“ nusprendė nepritarti UAB „Miesto energija“ pateiktam centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų projektui; nustatyti UAB „Miesto energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas Ukmergės miesto, Šventupės ir Dainavos gyvenviečių vartotojams nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus bazinių kainų ekonominius rodiklius ir kainų skaičiavimo metodikas, tarp jų ir karšto vandens pardavimo daugiabučių namų gyventojams kainą, kai bute įrengtas vienas apskaitos prietaisas - 2,14 Lt/butui per mėnesį (2.6 punktas) ir karšto vandens pardavimo daugiabučių namų gyventojams kainą, kai bute yra daugiau nei vienas apskaitos prietaisas, už kiekvieną papildomą apskaitos prietaisą - 1,39 Lt/prietaisui per mėnesį (2.7 punktas). Kaip teisingai nurodė apeliantai tokiu būdu, ieškovas UAB „Miesto energijas“ būdamas karšto vandens tiekėjas Ukmergės miesto, Šventupės ir Dainavos gyvenviečių vartotojams, turėjo teisinį pagrindą nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. šiems vartotojams pateikti mokėjimo pranešimus, juose nurodant karšto vandens pardavimo kainą pagal 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-23 patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos 108 punktą.

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika (patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-105) nustatė atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo principus ir kainodaros reikalavimus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija minėtu nutarimu taip pat nustatė, kad karšto vandens tiekėjai atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą savivaldybės institucijai teikia kartu su karšto vandens kainos dedamųjų projektu (2 p.), pripažino netekusiais galios Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos punktus, reglamentuojančius karšto vandens pardavimo kainos skaičiavimo tvarką (4 p.).

Metodikos 2 punktas nustatė, kad ši Metodika privaloma visiems Šilumos ūkio įstatymo numatytiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį; atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus (toliau vadinama – apskaitos prietaisai) daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjai ar kiti asmenys, teikiantys atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas (Metodikos 4 p.); atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – tai atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas (Metodikos 7 p.); Metodikos 9 punktas įtvirtino atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio sąvoką - tai mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas; Metodikos 14 punktu šį mokestį (litais vartotojui per mėnesį arba litais per mėnesį už apskaitos prietaisą) veiklos plano vykdymo laikotarpiui pavedė nustatyti savivaldybių taryboms; Metodikos 12 punkte pateikta veiklos plano sąvoka - tai apskaitos aptarnavimo prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai; Metodikos 17 punktas nustatė, jog apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui; apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti savivaldybės institucijai pateikia veiklos planą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą (priedas), jo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (Metodikos 18 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. savivaldybių tarybų kompetencijai priskirta priimti sprendimus nustatant karšto vandens tiekėjo veiklos plano vykdymo laikotarpį bei nustatyti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Be to, įsigaliojus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimui Nr. 03-105 nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. neteko galios Šilumos ūkio įstatymo, 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos nuostatos, iki tol reglamentavusios karšto vandens pardavimo kainą daugiabučio namo butui, todėl neliko karšto vandens pardavimo kainos daugiabučio namo butui, o savivaldybėms tapo įmanoma realiai įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 15 straipsnio  dalies nuostatą dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio įvedimo.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog Modernizavimo sutarties 5.4 punkto f) papunkčiu ieškovas įsipareigojo imtis visų reikiamų priemonių mokėjimams iš vartotojų už ieškovo paslaugas surinkti, tačiau savo prievolės susirinkti iš vartotojų įsiskolinimą ieškovas neįvykdė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas nepagrįstai siekia šią pareigą perkelti apeliantui UAB „Ukmergės šiluma“.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ pagrįstai atsisakė perimti reikalavimus, susijusius su vartotojų skolomis. Pagal teisės normas galima perimti tik galiojančius konkrečius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojo atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas, nenurodydamas konkrečių skolų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog pripažintina atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ pareiga perimti reikalavimo teises tik į tas vartotojų skolas, kurios susidarė nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d., atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ yra įpareigojamas perimti iš UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas, susidariusias nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d., nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad jo neįvykdžius atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ skiriama 1 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas. Tiek ieškovas procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė susidariusių nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. konkrečių vartotojų skolų, konkrečių reikalavimų pagal šias skolas (konkretūs duomenys apie reikalavimą). Tokių konkrečių duomenų apie reikalavimus nepateikimą į bylą bei nenurodymą patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas paskaičiavimo kompensacijos už perimtus reikalavimus būdas ir paskaičiavimo dydis. Pirmosios instancijos teismas nurodytą kompensaciją paskaičiavo ne pagal konkrečias vartotojų skolas, konkrečius reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus nurodyto sprendimo dalis negali būti įvykdyta.

Taip pat pažymėtina, kad Modernizavimo sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, sutarties nutraukimo pasekmės tenka ieškovui, atsakovai neturi prievolės atlyginti ieškovui nuostolius dėl sutarties nutraukimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neįrodė ieškinio šioje dalyje pagrįstumo ir ši ieškinio dalis yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 37 423,97 Eur (129 217,50 Lt) kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis, ir įpareigoja atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas ir sutiktina su apeliantais, kad ieškovo reikalavimo teisės į vartotojus perkėlimas atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, sudarantis sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Dėl kompensacijos už perimtas rezervinio kuro atsargas ir atsakovo UAB ,,Ukmergės šiluma“ įpareigojimą perimti iš ieškovo rezervinį kurą

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 337 060,12 Eur (1 163 801,21 Lt) kompensacijos  už perimtas rezervinio kuro atsargas priteisimo, įpareigojant atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš UAB „Miesto energija“ rezervinį kurą, priimtas tenkinant išimtinai ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, pažeidžiant atsakovo bei šilumos vartotojų interesus atitinkamai gaminti ir gauti šilumos energiją mažiausiomis sąnaudomis, nes tenkinant ieškovo reikalavimą nebuvo paisoma nei atsakovo poreikio įsigyti iš ieškovo kurą, nei atsakovui perduodamo kuro rūšies, nomenklatūros, kainų ir pan.

Energetikos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato (2012 m. gruodžio 1 d. redakcija), jog energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis šaltuoju metų periodu turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų 10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu.

Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių (2013 m. lapkričio 28 d. redakcija) 10 punkte nustatyta, jog rezervinių atsargų nomenklatūrą (kuro rūšis) nusistato energetikos įmonės, atsižvelgdamos į technologines galimybes rezervines atsargas panaudoti ir pagaminti reikiamą energijos kiekį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus įrodymus, sutinka su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 337 060,12 Eur (1 163 801,21 Lt) kompensacijos  už perimtas rezervinio kuro atsargas priteisimo, priimtas tenkinant išimtinai ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, pažeidžiant atsakovo bei šilumos vartotojų interesus atitinkamai gaminti ir gauti šilumos energiją mažiausiomis sąnaudomis, nes tenkinant ieškovo reikalavimą nebuvo paisoma nei atsakovo poreikio įsigyti iš ieškovo kurą, nei atsakovui perduodamo kuro rūšies, nomenklatūros, kainų ir pan.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kuris įpareigojo ieškovą turėti rezervines kuro atsargas, rezervinio kuro atsargas neteisingai laikė vientisu būtinu kompleksu su turtu, reikalingu vykdyti nepertraukiamą šilumos energijos tiekimą, kurios perduotinos atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ po Modernizavimo sutarties nutraukimo. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad ginčo rezervinis kuras gali būti atskirtas nuo ginčo šilumos ūkio komplekso nepažeidžiant šilumos ūkio komplekso funkcionavimo bei vientisumo ir ieškovas (nuomininkas) gali ginčo rezervinį kurą pasiimti. Ginčo rezervinis kuras nagrinėjamu atveju nėra neatskiriama pagerinto išnuomoto daikto dalis. Nėra įstatymo nustatyto pagrindo įpareigoti atsakovą perimti rezervinį kurą. Jei ir laikyti rezervinį kurą neatskiriama ginčo šilumos ūkio komplekso dalimi, tai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus bei kitą iš ieškovo UAB „Miesto energija“ perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą, laikydamas, kad kompensacija priteistina už turtinį kompleksą (CK 1.110 str. 2 d.).

Modernizavimo sutarties nutraukimo dėl ieškovo kaltės pasekmės tenka ieškovui ir atsakovas neturi prievolės atlyginti ieškovui nuostolių dėl sutarties nutraukimo.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl kompensacijos už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas

Apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ jau faktiškai yra perėmęs ieškovui nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, todėl ieškovui priteistina reikalaujama suma.

Šilumos ūkio 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantui UAB „Ukmergės šiluma“ gaunant pajamas, kurias jam sukuria ir ieškovui priklausantys karšto vandens skaitikliai, suteikia ieškovui teisę reikalauti grąžinti dalį atsakovo gautų pajamų, kurias įgijo naudodamasis ieškovui priklausančiais skaitikliais, bet ne reikalauti įpareigoti apeliantą UAB „Ukmergės šiluma“ nusipirkti ieškovo skaitiklius.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nesutiko perimti ir neperėmė ieškovo įrengtų vartotojams skaitiklių, atsakovas neperėmė ir atsakovui neperėjo reikalavimo teisė dėl skaitiklių įrengimo išlaidų. Ginčo skaitikliai nagrinėjamu atveju nėra neatskiriama ginčo šilumos ūkio komplekso dalis.

Modernizavimo sutarties nutraukimo dėl ieškovo kaltės pasekmės tenka ieškovui ir atsakovas neturi prievolės atlyginti ieškovui nuostolių dėl sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto UAB „Ukmergės šiluma“ 160 995,08 Eur (555 883,80 Lt) kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį  argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai bei atsiliepimų į jį atsikirtimai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino dalį ieškinio.

Ieškovas įrodė ir pagrindė ieškinio reikalavimus dėl 1 696 039,45 Eur (5 856 085 Lt) kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir dėl 227 269,46 Eur (784 716 Lt) kompensacijos už kitą iš ieškovo UAB „Miesto energija“ perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą bei dėl priteistos 16 854,45 Eur (58 195,03 Lt) kompensacijos už ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį.

Tuo tarpu, ieškovas neįrodė ir nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl 135 639,10 Eur (468 334,67 Lt) kompensacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola, dėl 503 706,42 Eur (1 739 197,52 L) tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus nevykdymo, atlyginimo, dėl 559 189,64 Eur (1 930 770 Lt) kompensacijos už kuro ir vandens kainų skirtumą, dėl 37 423,97 Eur (129 217,50 Lt) kompensacijos, susijusios su vartotojų skolomis, bei atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ įpareigojimo perimti iš ieškovo vartotojų skolas, dėl 337 060,12 Eur (1 163 801,21 Lt) kompensacijos už perimtas rezervinio kuro atsargas ir atsakovo UAB ,,Ukmergės šiluma“ įpareigojimo perimti iš ieškovo rezervinį kurą, dėl 160 995,08 Eur (555 883,80 Lt) kompensacijos iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas priteisimo.

Dėl to atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl 135 639,10 Eur (468 334,67 Lt) kompensacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola, dėl 503 706,42 Eur (1 739 197,52 Lt) kaip tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus nevykdymo, atlyginimo, dėl 559 189,64 Eur (1 930 770 Lt) kompensacijos už kuro ir vandens kainų skirtumą, dėl 37 423,97 Eur (129 217,50 Lt) kompensacijos, susijusios su vartotojų skolomis, bei atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ įpareigojimo perimti iš ieškovo vartotojų skolas, dėl 337 060,12 Eur (1 163 801,21 Lt) kompensacijos už perimtas rezervinio kuro atsargas ir atsakovo UAB ,,Ukmergės šiluma“ įpareigojimą perimti iš ieškovo rezervinį kurą, dėl 160 995,08 Eur (555 883,80 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kompensacijos už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, ir šioje dalyje ieškinį atmetant, pakeičiant sprendimo dalį dėl priteistų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Apeliacinis teismas sprendžia, jog pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą procesinės palūkanos priteistinos nuo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisiama solidariai iš atsakovų ieškovui iš viso 1 923 308,91 Eur (6 640 801 Lt) ir priteisiama iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui 16 854,45 Eur (58 195,03 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog ieškovas patyrė 80 262,21 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 44 407 Lt išlaidų, patirtų sumokėjus už Turto vertinimo ataskaitos atlikimą, ir 42 780 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 167 449,21 Lt (1 t., b. l. 29, 34 t., b. l. 47-69). Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma” patyrė 27 255 Lt bylinėjimosi išlaidų (34 t., b. l. 110-138). Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo UAB „Miesto energija“ ieškinį 82 proc., iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybė ir UAB „Ukmergės šiluma“ priteisė ieškovui po 44 759,17 Lt (12963,15Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 46115,51 Lt (13 355,97Eur) (patenkintų solidariai reikalavimų dalis sudaro 66 proc. visų patenkintų reikalavimų), iš ieškovo atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ – 4 905,90 Lt (1 420,85 Eur), trečiajam asmeniui UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ (34 t., b. l. 150-152).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į keičiamą ginčijamą sprendimą, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme keistinos CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo ieškinys tenkintinas 43 proc., todėl keistinas iš atsakovų ieškovui UAB „Miesto energija“, trečiajam asmeniui UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis. Pakeičiant teismo sprendimą patenkintų solidariai reikalavimų dalis yra 99 proc. visų patenkintų reikalavimų.

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), galiojusių pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistinas iš atsakovų ieškovui turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti dydis mažintinas nuo 80 262,21 Lt iki 40 000 Lt (11 584,80 Eur).

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistina iš atsakovų ieškovui 43 proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 77 490,41 Lt (22 442,77 Eur) (40 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti + 19 095,01 Lt Turto vertinimo išlaidų + 18 395,40 Lt žyminio mokesčio išlaidų).

Atsižvelgiant, kad pakeičiant teismo sprendimą patenkintų solidariai reikalavimų dalis yra 99 proc. visų patenkintų reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš atsakovų ieškovui po 35 000 Lt (10 136,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir priteistina iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui 774,9 Lt (224,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant, kad pakeičiant teismo sprendimą atmesti 57 proc. ieškinio reikalavimų, apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ 57 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 15 535,35 Lt (4 499,35 Eur).

Tretysis asmuo UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ turėjo 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (34 t., b. l. 150-152).

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistina iš atsakovų trečiajam asmeniui 43 proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 754,44 Eur. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais,  atsižvelgdamas į pakeičiant teismo sprendimą patenkintų solidarių reikalavimų dalį, sprendžia, kad priteistina iš atsakovų trečiajam asmeniui po 373,45 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir priteistina iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ trečiajam asmeniui 7,54 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas turėjo 119,94 Lt (34,74 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 92 ir 96 straipsniais, kad pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistina iš ieškovo valstybei 43 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. 14,93 Eur, priteistina iš atsakovų valstybei 57 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 9,90 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str., 302 str.).

Apeliacinės instancijos teisme apeliacinis skundas patenkintas 43 (42,6) proc., atmestas 57 proc.

Atsakovas UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovo UAB „Miesto energija“  1 358,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (36 t., b. l. 82-85).

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ 43 proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 583,97 Eur.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog ieškovas UAB „Miesto energija“ 2015 m. liepos 15 d. paduotu teismui prašymu prašė priteisti iš atsakovų 6 658,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (36 t., b. l. 68-71). Ieškovas po apeliacinės instancijos teismo išnagrinėjimo bylos ir priėmimo nutarties atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą ne pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus 2016 m. sausio 12 d. pateiktu teismui prašymu prašė priteisti iš atsakovų 6 658,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), galiojančiu apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo momentu, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistinas iš atsakovų ieškovui turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti dydis mažintinas iki 5 000 Eur.

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovų  ieškovui  57 proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 1425 Eur (2 850 Eur / 2).

Trečiasis asmuo UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovų po 499,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (36 t., b. l. 65-67).

Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovų  trečiajam asmeniui 57 proc. turėtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 284,50 Eur (569 Eur / 2).

Dėl baudos apeliantams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.). Piktnaudžiavimu gali būti pripažįstamas elgesys, objektyviai neatitinkantis sąžiningo elgesio standartų, pavyzdžiui, veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str. 1 d.).

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

Ieškovas UAB „Miesto energija“ 2015 m. lapkričio 16 d. atsiliepimu į apeliantų 2015 m. lapkričio 12 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prašė apeliantams skirti po 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (36 t., 95 b. l.). Teisėjų kolegija apeliantų 2015 m. lapkričio 12 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, apeliacinio skundo neturi pagrindo vertinti kaip nesąžiningai pareikšto, taip pat atsakovų veiksmuose neįžvelgia sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl netenkina ieškovo prašymo dėl baudos atsakovams paskyrimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista 135 639,10 Eur (468 334,67 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija, susijusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovo lėšomis grąžinta paskola, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteistas 503 706,42 Eur (1 739 197,52 Lt) solidariai iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ kaip ieškovo tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista 559 189,64 Eur (1 930 770 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija dėl kuro ir vandens kainų skirtumo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista 37 423,97 Eur (129 217,50 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensacija, susijusi su vartotojų skolomis įpareigojant atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš UAB „Miesto energija“ vartotojų skolas, nustatant 14 dienų terminą UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista 337 060,12 Eur (1 163 801,21 Lt) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija už perimtas rezervinio kuro atsargas įpareigojant atsakovą UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovo rezervinį kurą, nustatant 14 dienų terminą atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skiriama 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista 160 995,08 Eur (555 883,80 Lt) (neskaitant PVM) iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma” kaip kompensacija už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteistos solidariai iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ 6 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 427 015,33 Eur (8 379 998,52 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priteisti solidariai iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 923 308,91 Eur (6 640 801 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 6 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 1 247 162,36 Eur (4 306 202,21 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 16 854,45 Eur (58 195,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui UAB „Miesto energija“ po 12 963,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui UAB „Miesto energija“ – 13 355,97 Eur (46 115,51 Lt), ir priteisti iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui UAB „Miesto energija“ po 10 136,70 Eur (35 000 Lt) Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovui UAB „Miesto energija“ – 224,43 Eur (774,9 Lt).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo UAB „Miesto energija“ atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ – 1 420,85 Eur (4 905,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti iš ieškovo UAB „Miesto energija“ atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ – 4 499,35 Eur (15 535,35 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista trečiajam asmeniui UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ po 474,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 489,15 Eur, ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ po 373,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 7,54 Eur.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ po 9,40 Eur pašto išlaidų, iš atsakovo UAB „Ukmergės šiluma“ – 9,68 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovo UAB „Miesto energija“ - 6,25 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, ir priteisti iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ po 9,90 Eur pašto išlaidų, iš ieškovo UAB „Miesto energija“ – 14,93 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Miesto energija“ atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“ 583,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų UAB „Ukmergės šiluma“ ir Ukmergės rajono savivaldybės ieškovui UAB „Miesto energija“ po 1425 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų UAB „Ukmergės šiluma“ ir Ukmergės rajono savivaldybės trečiajam asmeniui UAB „ENERGIJOS TAUPYMO CENTRAS“ po 284,50 Eur  bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.