Byla Nr. 1-75-749/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14136-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.7.13.; 1.2.23.1.2.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.2.;

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., I. Ž., dalyvaujant prokurorei K. U., kaltinamajam T. J., jo gynėjai advokatei K. R., nukentėjusiesiems D. Š., S. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą bei per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir iki 2017 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, arešto bausmę atliko 2018 m. kovo 7 d.;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Nuosprendis pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimo, bausmė palikta nepakeista.  

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 2019 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2018 m. liepos 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, skirtomis bausmėmis ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas bausmės vykdymo atidėjimo metu per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždrausti bendrauti su N. Ž. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą,

teistumui neišnykus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 284 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį.

Teismas

nustatė:

T. J. 2020 m. balandžio 10 d. apie 19.40 val. Panevėžyje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio kieme įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nepilnametį nukentėjusįjį D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kai pasinaudodamas pagrįstai nukentėjusiojo išsakytu nepasitenkinimu dėl jo (T. J.) nepageidaujamo priekabiavimo, tai yra menkaverte dingstimi, naudojo fizinį smurtą prieš D. Š. nepaisydamas viešos vietos ir aplinkinių asmenų, o būtent: atsakydamas į nukentėjusiojo D. Š. žodžiu išsakytą nepasitenkinimą jo elgesiu, kumščiu trenkė ant suoliuko sėdinčiam nukentėjusiajam į kairę akį, o šiam po smūgio atsistojus, kumščiu sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kūną. Po to, nukentėjusiajam bandant išvengti smurtinių veiksmų, jis tęsė savo įžūlius veiksmus ir smūgiavo keletą kartų koja grumtynių metu ant žemės pargriautam nukentėjusiajam, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir dėl mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padarytos paviršinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Be to, T. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis:

- 2020 m. balandžio 10 d., apie 20.20 val. Panevėžyje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio kieme įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš S. Š., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kai atsakydamas į pagrįstai nukentėjusiojo išsakytą nepasitenkinimą dėl jo (T. J.) smurtinių veiksmų prieš nepilnametį nukentėjusiojo sūnų D. Š., naudojo fizinį smurtą prieš S. Š., nepaisydamas viešos vietos ir aplinkinių asmenų, tai yra dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido kairę pusę, padarydamas S. Š. muštinę žaizdą burnos ertmės kairio skruosto gleivinėje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Po to, apie 20.40 val., jis tęsdamas savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, tai yra, būdamas su tyrimo metu nenustatytų asmenų grupe prie daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ragino grupę asmenų smurtauti prieš pokalbį su juo bandžiusiu pratęsti nukentėjusiuoju S. Š., ir ne mažiau kaip 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą bei paskatindamas kitus asmenis smurtauti prieš nukentėjusįjį.

- neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,539 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,9 %), 2020 m. balandžio 10 d. laikė šią medžiagą su savimi iki jo sulaikymo 20.55 val. dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) daugiabučio kieme, ir vėliau specialiajame policijos automobilyje "VW Transporter", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje, kol 2020 m. balandžio 10 d., apie 21.10 val. pareigūnai, pristatę T. J. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėję specialųjų policijos automobilį, rado ir paėmė T. J. priklausančią narkotinę medžiagą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas 2020 m. balandžio 10 d., apie 19.40 val.)

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. J. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad susimušė su D. Š.. Sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad ėjo su draugu D. R.. Pamatė ant suoliuko sėdinčius tris jaunuolius: D. Š. ir du jo draugus. Paklausė, kaip sekasi. Buvo išgėręs. Jie (jaunuoliai ant suoliuko) bendravo atgrasiai, nenorėjo su juo (T. J.) bendrauti. Atsisveikindamas norėjo „duoti žaibą“ – bičiulišką pasisveikinimą sutrenkiant kumščiais. Jo (D. Š.) draugai jam „žaibą davė“, o D. Š. jam „žaibo nedavė“ jį apipylė vandeniu ir pastūmė. Taip ir susimušė. Jis (T. J.) norėjo draugiškai atsisveikinti. Buvo neblaivus. Buvo išgėręs 4 buteliukus alaus, viso, iki poros litrų. Jautėsi neblaivus. Nebuvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Konflikto jis nepradėjo. Norėjo draugiškai viską išspręsti. Būtų nuėjęs. Neturi atsakymo, kodėl prie jų priėjo. Buvo išgėręs. Norėjo bendrauti su žmonėmis. Kai priėjo, paklausė, kaip sekasi. Pamatė, kad bendrauja nenoriai ir atsisveikino. Pripažįsta, kad mušėsi, trenkė su ranka. Jam (D. Š.) sėdinčiam netrenkė. Jie susimušė, buvo pergriuvę ant žemės, mušėsi abu. Gavo jis ir gavo D. Š.. Tik kiek, kad po jo smūgio D. Š. matėsi pasekmės. Kiek sudavė smūgių, negali pasakyti. Nelabai galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Jie daugiau laiko vartėsė ant žemės. Jis jo (D. Š.) nespardė kojomis. Kai jie atsistojo, kažkokia mergina ir jo draugas juos išsiskyrė ir jie išsiskirstė. Pripažįsta, kad buvo chuliganiški veiksmai (3 t., b. l. 153-160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs fizinio smurto panaudojimu prieš nepilnametį nukentėjusįjį D. Š.) T. J. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. balandžio 10 d., apie 20 val. jis susimušė su (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių namų kieme ant suolo sėdėjusiais jaunuoliais, kai praeinant paklausus jaunuolių, kaip šiems sekasi, vienas iš jų apipylė jį vandeniu, o kitas jaunuolis jį pastūmė. Dėl šios priežasties jis susistumdė su jaunuoliais, po to pradėjo muštis. Buvo išgėręs alaus. Dėl šio įvykio labai nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 88-90).

Papildomos apklausos metu patikslinus įtarimą, kaltinamasis T. J. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltamas veikas, kuriomis yra įtariamas. Parodymus byloje jau yra davęs, juos prisimena ir tvirtina, naujų ar patikslintų parodymų neduos (2 t., b. l. 125-127).

Iš nukentėjusiojo D. Š. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje-gegužės mėn. pradžioje (tikslios įvykio datos nenurodo),  apie 17-18 val., kai jis su draugu S. J. ir savo drauge G. V. sėdėjo netoli jo namų laiptinės ant suoliuko, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) progimnazijos pusės einančią apie 8 jaunuolių grupę. Vėliau grupė išsiskyrė. Pusė iš tų žmonių nuėjo tolyn, trys iš jų nuėjo prie jo daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) laiptinės, o du ėjo prie jų. Vienas iš jaunuolių pasiliko atokiau, o kitas - rudų plaukų, už jį žemesnis, kaip buvo apsirengęs nepamena, tačiau galėtų tą jaunuolį atpažinti iš nuotraukos. Jaunuolis priėjo prie pat jų ir paprašė parūkyti. Jis ir draugai atsakė, kad neturi. Tada jaunuolis pasakė: "nu, tai duokit žaibą" ("žaibas" yra atsisveikinimo ženklas, kai du asmenys sumuša kumščiais). S. J. pakluso ir "davė" "žaibą", jis nenorėjo jam nusileisti ir žaibo nedavė. Jaunuolis dar kartą pasakė jam, kad duotų „žaibą“, o jis (D. Š.) vėl nedavė. Tada atsistojęs nuo suoliuko jis pajuto nuo jaunuolio burnos sklindantį alkoholio kvapą ir  suprato, kad asmuo neblaivus ir, kad nereikia su juo prasidėti, todėl pasakė jaunuoliui, kad šis atsitrauktų (eitų iš čia). Jis atsakė: "nu gerai, gerai, ramiai". Tada jis (D. Š.) davė T. J. „žaibą“ ir atsisėdo ant suoliuko. Po kokių 3 sekundžių jaunuolis netikėtai jam, jau atsisėdusiam ant suoliuko, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, į kairės pusės akį. Jam po smūgio atsistojus, jaunuolis dešine ranka trenkė jam apie aštuonis smūgius į įvairias kūno dalis. Jis pradėjo gintis ir stengdamasis išvengti smūgių, trenkė jaunuoliui atgal, nepamena nei kuria ranka, nei kiek kartų, nei į kurias kūno vietas trenkė. Kai jaunuolis griebė jį, jis taip pat įsikibo į jaunuolį (griebė už viršutinės kūno dalies) ir abu parkrito ant žolės. Nukritus ant žolės jam buvo aptemusi sąmonė (nebematė vaizdo, tiksliai visko nebeatsimena), todėl tolimesnės įvykio sekos nelabai atsimena. Dar girdėjo, kaip kažkas iš daugiabučio namo rėkė: "Baikit muštynes, nes iškviesim policiją". Atsimena, kad jaunuolis atsistojo ir spardė jam gulinčiam ant žemės į nugarą, nepamena nei kiek kartų, nei iš kurios kojos spyrė. Matė, kaip prie jo priėjo G., jam kažką pasakė. Taip pat matė, kaip priėjo ir jaunuolio draugas, mėgino kalbinti jį mušusį jaunuolį, kad šis ramintųsi, nes jau reikia eiti ir kažkas gali iškviesti policiją. To jaunuolio draugas prieš jį nesmurtavo, jis (D. Š.) neatsimena kaip to jaunuolio draugas atrodė, jo apibūdinti negali, jo atpažinti taip pat negalėtų. Smurto veiksmai (muštynės) truko apie 5-7 minutes, todėl jis nebeturėjo jėgų, buvo šoko būsenoje, tik atsimena, kad jaunuolis vienu metu nuo jo atsitraukė, tada jis atsistojo nuo žolės ir ėjo su draugais link jo namų. Kai grįžo namo, pamatė, kad nebeturi mobiliojo ryšio telefono. Apie įvykį pranešė tėvams, mama apžiūrėjo žaizdas, nuo veido valė jam kraują, o tėvas su G. V. ėjo ieškoti jo telefono "Samsung“. Vėliau, G. V. pasakė, kad rado jo telefoną, nes kažkoks vyras rado telefoną numestą. Iš namų išėjęs daugiau nebuvo, netrukus po įvykio atvyko „greitoji“ (1 t., b. l. 93-96). 

Nukentėjusysis D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jam buvo sužalotas veidas. 2020 m. balandžio 10 d. vakare buvo su S. J. ir drauge G. E. V.. Sėdėjo ant suoliuko prie jo namų, truputį toliau nuo jo laiptinės. Pamatė, kad ateina daugiau nei keturi asmenys. Kai kaltinamasis su draugu priėjo prie jų, kiti asmenys paėjo toliau. Kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs. Kaltinamasis paprašė parūkyti. Kaltinamasis prašė cigaretės. Kitomis temomis nebuvo kalbėta, kalbėjimas buvo susijęs su cigaretės prašymu. Pasakė, kad neturi. Jis dar kurį laiką neatstojo ir prašė, nors jis (D. Š.) buvo pasakęs, kad neturi. Kaltinamasis kažką kalbėjo, paskui pasakė: „duok žaibą“. Jis (D. Š.) nedavė, nes tuo metu siautė korona virusas ir jis nedalina „žaibo“ nepažįstamiems asmenims. Jo draugei jis (kaltinamasis) „žaibo“ nesiūlė. Jam pasiūlė pirmam. Jis nedavė „žaibo“. S. davė jam tą „žaibą“. Tada vėl jam pasiūlė. Jis atsistojo ir pasakė, kad eitų iš čia ir atsisėdo. Jis (kaltinamasis) pasakė: „gerai, ramiai, ramiai, duok „žaibą“ ir aš išeinu“. Tada jis davė tą „žaibą“, kad atstotų. Jis atsitraukė, pasisukiojo ir tada be jokios priežasties sėdinčiam jam (D. Š.) trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę akį. Jis truputį apsvaigo, su ta akimi nebegalėjo matyti. Jis atsistojo, abu pradėjo muštis, vėliau pergriuvo. Visko neatsimena. Parkrito, spardėsi abu. Buvo su striuke, kuprine. Kuprinėje turėjo vandens, kai krito, tas butelis sprogo, jis namo parėjo visas šlapias. Jo draugė bandė juos išsiskirti. Priėjo kaltinamojo draugas ir pradėjo skirti, nors iš pradžių nieko nedarė. Jie išėjo. Draugai jį parvedė namo. Kaip sako kaltinamasis – taip nebuvo, jis jo vandeniu neapipylė. Kai kaltinamasis priėjo, jis rankose nieko neturėjo. Buteliukas su vandeniu buvo kuprinėje.  Kaltinamasis kalbėjo įžūliai, iš dalies nenorėjo jam nusileisti. Negali pasakyti, ar kaltinamasis buvo su kauke. Po pirmo smūgio pradėjo gintis, nes galvojo, kad kažką padarys jam ar jo draugams. Buvo šoko būsenoje, gyvenime nesimušė. Mušėsi abu. Nėra kovų meistras, yra trumpai lankęs bokso treniruotes. Grumtynių metu - nežino ar sudavė smūgius kaltinamajam, nes nematė su sužalota akimi, tai nežino ar pataikė. Viską darė užsimerkęs. Apie įvykį papasakojo tėvui. Pamatė, kad neturi telefono. Jo draugė, tėtis ir S. išėjo ieškoti telefono. Kai tėtis grįžo, ant tėčio nesimatė jokių sužalojimų. Kitą dieną tėtis jam papasakojo, kas nutiko. Mama iškvietė medikus. Buvo kviesta policija. Jam pasakojo, kad išėjus ieškoti telefono, jo nerado. Jo draugė pamačiusi einantį kaltinamąjį, jo tėvui pasakė, kad jis jį sumušė. Jo tėvas priėjo prie jo (prie kaltinamojo) ir paklausė, kur jo (D. Š.) telefonas. Tik tiek žino. Telefonas buvo jo kišenėje, gal grumtynių metu jis iškrito. Buvo šviesu, toje vietoje telefono nerado. Po įvykio kreipėsi į medikus. Jam buvo apžiūrėta akis, nustatyti sužalojimai. Gėda buvo prieš draugus, nes akis buvo mėlyna. Savaitę laiko jautė skausmą. Ant kaktos buvo guzas. Pradžioje nesuprato, kad jis (kaltinamasis) išgėręs. Kai pradėjo muštis, užuodė alkoholio kvapą. Konflikto metu jautė skausmą nugaroje, nes jis atsistojęs jam (D. Š.) spyrė į nugarą. Kai nugriuvo, jis (kaltinamasis) pirmas atsistojo, pajuto skausmą nugaroje. Tuo metu nelabai suprato, kuo buvo smūgiuota. Iki nukrentant, buvo daug smūgių. Stipriausias smūgis buvo pirmas į akį. Tie smūgiai, kol jis stovėjo, buvo suduoti į veidą. Po smūgio jautėsi apsvaigęs. Kai buvo ant žemės, negali pasakyti, kaip jie mušėsi. Draugai sakė, kad jie vartėsi. Kažko, ko pats neprisimintų jam nesakė. Po įvykio kreipėsi pas medikus. Išvažiavo į ligoninę. Jam atrodo tėtis su mama atvažiavo vėliau. Priimamajame jį apžiūrėjo. Kažką uždėjo ant žaizdos ir liepė kelias dienas palaikyti. Pleistrą laikė dvi - tris dienas. Mama kažkokius tepė vaistus. Nebuvo pas teismo medicinos ekspertus. Tyrėja nesiūlė nuvykti pas ekspertus. Patinimas praėjo po savaitės. Dėl neturtinės žalos tėtis nusprendė, kad tokia padaryta neturtinė žala, o jis sutiko. Jis mokosi, šiek tiek dirba. Jo pajamos apie 500 Eur, priklausomai nuo laiko, kiek dirba. Prašo 3000 Eur, nes buvo gėda prieš klasės draugus, mokytojus. Galvojo, kad gali pasikeisti jų nuomone apie jį. Naktimis galvodavo, nerimaudavo. Jam tai sukėlė didelę baimę. Jie ant suoliuko sėdėjo trise, tačiau kaltinamasis smurtavo tik prieš jį. Mano, jog sudavė jam, o ne kažkam kitam, dėl jo išvaizdos, gal nepatiko jo kalbėsena, nes jam (kaltinamajam) nenusileido ir nedavė „žaibo“. Pamokos vykdavo naudojantis „zoom“ programa, kiek galėdavo akį prisidengdavo. Vienas draugas paklausė: „kas tave čia taip subaladojo?“. Tada jis pasakė kitiems klasės draugams. D. G. N. Jis pamatė pamokos metu. Paklausė per programą, kas jam nutiko. Tuo metu buvo labai išsigandęs, naktimis galvojo apie tą įvykį, nesuprato, kodėl buvo sumuštas. Su tėvais apie tai nekalbėjo. Nuotoliniu būdu pamokoje dalyvauja mažiausiai apie 20 bendraklasių ir mokytojas. Visi vieni kitus mato. Mokytojas neklausė, kas nutiko. Mama auklėtojai buvo pasakiusi, kad jis užsigavo akį. Regėjimas nesutriko. Palaiko savo ieškinį (3 t. b. l. 153-160).  

Iš liudytojos G. E. V. apklausos protokolo matyti, kad maždaug 2020 m. kovo mėn. pabaigoje (jau buvo prasidėjęs karantinas), ji su D. Š. bei  S. J. sėdėjo D. Š. gyvenamojo namo kieme, kai pamatė link jų einančią gaują vaikinų. Jie buvo penki ar šeši, ėjo greta vienas kito. Kitiems jaunuoliams  nuėjus, vienas jaunuolis apsirengęs pilkos spalvos purvinomis kelnėmis, pilkos spalvos striuke su gobtuvu, liesas, gal 5 cm už ją aukštesnis, brunetas, užsidėjęs kaukę, nuo kurio labai smirdėjo alkoholiu, priėjo prie jų ir paklausė D. Š., ar šis turi cigaretę. D. Š. atsakius, kad cigaretės jis neturi,  jaunuolis atsisveikindamas prašė duoti "žaibą". S. J. priglaudė savo kumštį prie jaunuolio (davė "žaibą"). D. Š. nesutiko priglausti savo kumščio prie jaunuoliu (nedavė "žaibo") ir jaunuolis taip pristojo prie D. Š., kad šis atsistojo ir pasakė jaunuoliui, kad šis pasitrauktų (eitų iš čia). Tada tas jaunuolis kumščiu trenkė D. Š. į kairę akį (kurios rankos kumščiu trenkė - nepamena). D. Š. buvo "fanaras", vokas "praplyšęs", bėgo kraujas. Po smūgio jie abu su D. pradėjo muštis, jie voliojosi ant žemės, tiesiog mušėsi. Kai jie pradėjo stumdytis, ji bandė įsiterpti, sakė "apsiraminkit, nustokit", bet vaikinai jos neklausė. D. Š. mušusį jaunuolį bandė nuraminti netoliese buvęs jo pažįstamas jaunuolis (buvo apsirengęs juodos spalvos treningais, blondinas, jeigu reikėtų galėtų jį atpažinti), kuris bandė apraminti draugą (pats jokio smurto nenaudojo), sakė, kad kažkas gali iškviesti policiją, tačiau šis nereagavo ir toliau mušė D. Š. - kumščiu smūgiavo į D. Š. į akį, į kaktą, spardė į nugarą, nepamena, kokia koja ir kiek smūgių, apytiksliai 3-5 kartus.  Mušdamas D. Š., jaunuolis keikėsi, o D. nieko nesakė. Visą tą laiką ji buvo šalia. Ji pati nuo šio įvykio nenukentėjo, tik jai buvo nemalonu. Po smūgių koja, viskas baigėsi, jaunuolis nuėjo link tos kompanijos, su kuria jis atėjo. Ji su S. J. palydėjo D. Š. namo. Kai grįžo į namus, D. Š. papasakojo tėvams, kas nutiko. Taip pat, būnant namuose pamatė, kad nebėra D. Š. telefono. Tada S. J. skambino kelis kartus į D. Š. numerį, kuriuo atsiliepęs vyras pasakė, kad rado telefoną ir kad jie ateitų į (duomenys neskelbtini) g. Ji, S. J. ir D. Š. tėvas išėjo į (duomenys neskelbtini) g., kur turėjo susitikti su telefoną radusiu žmogumi.  <...> Ji su S. paėmę D. telefoną ėjo link D. namų. Jiems su S. J. grįžus į  D. Š. namus, netrukus grįžo ir D. Š. tėtis, kuris iškvietė policiją, o D. išvežė greitoji į ligoninę (1 t., b. l. 125-129). 

Liudytoja G. E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad  2020 m. kovo pabaigoje, balandžio pradžioje išėjo su D. Š. į kiemą ir susitiko su S. J.. Pamatė grupelę ateinančių jaunuolių, jų buvo 5 – 6. Prisėdo ant suoliuko. Kokie keturi pro juos praėjo, o vienas, kaltinamasis, sustojo ir paklausė, ar jie turi cigaretę. Pasakė, kad neturi. Jis vis įkyriai klausinėjo ar turi cigaretę. D. paprašė duoti „žaibą“. D. nenorėjo nusileisti ir nedavė „žaibo“. S. J. davė. Vėl įkyriai klausinėjo, D. supyko, atsistojo prie jo. Kaltinamasis pasakė: „ramiai, ramiai“. D. sėdant ant suoliuko, kaltinamasis sudavė D. į kairę akį.  Jai atrodo po smūgio D. jam sėdint ant suoliuko, D. nukrito nuo suoliuko nepilnai. D. supyko ir puolė ant kaltinamojo gintis, atsistojo ir jie abu pradėjo muštis. Mušdamiesi jie nuėjo į kitą vietą ir abu nugriuvo ant žemės, vartėsi. Jie nugriuvo, nes kaltinamasis per daug smūgiavo, o D. su ta akimi beveik nieko nematė. Gavosi taip, kad kaltinamasis D. tąsė ir todėl jie nugriuvo ant žolės. Kaltinamasis stovėjo, D. buvo ant žemės ir tada kaltinamasis spyrė. Kaltinamasis jam smūgiavo, kiek atsimena, spyrė D. kelis kartus į nugarą. Ji bandė juos išskirti, bet pamatė, kad nieko nebus. Buvo priėjęs vienas kaltinamojo draugas, jis kažką rodė kaltinamajam ir sakė: „ einam, jau reikia eiti“. Kai baigė muštis, kaltinamais su savo draugais nuėjo. Matė, į kurią pusę nuėjo tie jaunuoliai kartu su kaltinamuoju. Jie su S. parvedė D. namo. Jo tėvai išsigando, nes ta akis į kurią sudavė buvo mėlyna, paraudusi. D. tėtis su ja kartu išėjo ieškoti kaltinamojo. <...>. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus (3 t. b. l. 179-183).

Iš liudytojo S. J. apklausos protokolo matyti, kad  2020 m. balandžio 10 d. apie 19.30 val. prie D. Š. namų laiptinės jis susitiko su D. Š. ir G. V.. Atsisėdo ant suoliuko, ramiai šnekėjo. Kalbėdamas jis pamatė, kaip takeliu eina keturi jaunuoliai, apie 17-18 m. amžiaus. Pirmi ėję du jaunuoliai praėjo. Paskui šiuos jaunuolius ėję kiti du, ėjo prie jų. Vėliau, vienas jam iš matymo pažįstamas jaunuolis, su kuriuo jam teko mokytis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, nuėjo prie jau nuėjusių dviejų jaunuolių,  o kitas jaunuolis, kuris buvo su slidininko kauke, apie 186 cm ūgio, pasportavęs,  apsirengęs pilkos spalvos treningais, baltos spalvos kojinėmis, priėjo prie jų ir bendrai jų visų paprašė cigaretės, sakė: "ar turite parūkyti?". Jis atsakė "nerūkom", o kiti du jo (S. J.) draugai nieko nesakė. Tada tas jaunuolis dar pasitikslino, ar tikrai jie nerūko ir pasakęs: "nu gerai aišku, duok "žaibą" (žaibas yra atsisveikinimo veiksmas, kai abu asmenis suglaudžia kumščius), tiesė D. Š. sugniaužtą kumštį ("žaibą"). D. Š. kumščio jaunuoliui netiesė. Tada jaunuolis tiesė žaibą jam, jis žaibą davė. Tuomet, suglaudęs kumštį su juo, jaunuolis vėl tiesė ranką ("žaibą") D. Š., tačiau, kai šis nereagavo (vėl nedavė), jaunuolis iš karto trenkė D. Š. kumščiu į kairę veido pusę, ties akimi. Trenkė su dešine ranka. Po šio smūgio D. Š. nukrito nuo suoliuko nugara ant žemės, pasivertė ant šono. Jaunuoliui artinantis prie D. Š., šis atsistojo. Tada jaunuolis pradėjo daužyti D. Š., t. y. rankomis ir kojomis smūgiavo į galvą ir apatinę pilvo dalį, buvo daugiau nei 10 smūgių. Kai jaunuolis daužė D. Š., šis buvo gynybos pozicijoje, t. y.  jis buvo susilenkęs, laikė rankas priešais veidą, galvą nuleidęs į apačią. Tada, jaunuolis pradėjo D. Š. iš dešinės kojos spardyti į pilvą (keliu sudavė 3-4 kartu) ir D. Š. nugriuvo. Tada jaunuolis pradėjo D. Š. gulintį spardyti, spyrė 3-4 kartus. Tuo metu "skraidė" abiejų daiktai. Jis matė, kaip ant žemės gulėjo telefonas, galvojo, kad telefonas yra to jaunuolio. Tada atėjo G. jų išskirti, t.y. priėjo prie jaunuolio ir sakė, kad ramintųsi. Tada jaunuolis pasakė „pisk nuo vaizdo šliūcha“, tada G. sakė jam „raminkis, rinkis „šmutkes“ ir eik“. Kai jaunuolis kalbėjo su G., D. nemušė, tada D. atsistojo. Kai įsikišo G. V., D. Š. atsistojo ir ėjo ginti G. V., nes iš jaunuolio žodžių ir kūno kalbos buvo galima suprasti, kad jis gali trenkti G. V..  Kai D. Š. atsistojo tarp jaunuolio  ir G. V. ir pradėjo stumti jaunuolį tolyn nuo jos, jie abu susikabino, t. y., jaunuolis griebė už gobtuvo D. Š., o D. Š. griebė jaunuoliui už jo kaukės. Tada D. Š. nuėmė kaukę jaunuoliui nuo veido, pamatė, kad jaunuolis plaukus apsikirpęs trumpai "po vienetu", stipraus vyriško žandikaulio, kaukė liko D. Š. rankoje. Tada prie jaunuolio priėjo iki įvykio kartu su juo ėjęs jaunuolis, kuris mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir pasakė jaunuoliui: "greičiau einam, laiko neturim", nuo žemės paėmė gulintį telefoną, įsikišo jį į kišenę ir nuėjo. Jis (S. J.), įsiterpė tarp besigrumiančių ir juos išskyrė.  Jaunuolis liepė D. atiduoti kaukę, D. atidavė o jaunuolis nuėjo link tų trijų asmenų grupės. D. Š. matėsi kraujosruva po kaire akimi, praskeltas akies vokas, matėsi kraujas, tačiau D. Š. atsakė, kad ne taip jau ir skauda, kaip baisiai atrodo. Tada jie su G. V. palydėjo D. Š. namo. Namuose buvo D. Š. tėtis ir mama. Kai D. Š. mama apžiūrėjusi D. Š. daiktus pamatė, kad nėra telefono, jie suprato, kad telefonas iškrito muštynių metu. Tada D. Š. tėtis su G. V. išėjo į kiemą ieškoti telefono, o jis liko su D. Š. jo namuose. <...>. Jie su G. nuėjo į D. namus, jis daugiau nematė to įvykio ir nežino kas buvo nes liko namuose. Pats šio įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 148-152).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusįjį pažįsta apie 8 metus. Apie 18 val. jis, G. E. V. ir D. Š. buvo lauke ant suoliuko. Atėjo prie jų kaltinamasis su dar 5 draugais. Paprašė jų parūkyti. Jie pasakė, kad neturi. Kai sužinojo atsakymą, jis vis tiek prašė. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad atsisveikiname „žaibu“. Jis davė jiems „žaibą“, jie „žaibo“ nedavė. D. pasakė, kad duotų „žaibą“, D. pasakė, kad neduos. D. atsistojo, pasakė, kad neduos ir atsisėdo ant suoliuko. Kaltinamasis pasakė, kad „viskas gerai, ramiai“. Kai D. atsisėdo, kaltinamasis jam trenkė kumščiu į kairę akį. D. nugriuvo nuo suoliuko ir tada prasidėjo muštynės. Kai D. nugriuvo, kaltinamasis pradėjo pulti ant D. Kaltinamasis bėgo į D., kol jis atsistojo ir pradėjo gintis. Kiek matė, D. kaltinamąjį laikė už striukės kapišono, o kaltinamasis jį mušė. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių. Kai D. buvo nugriuvęs, kaltinamasis jį spardė. Kaltinamasis nebuvo nugriuvęs. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti. Spyrė ties pilvu. Draugė buvo šalia, apie 2 m nuo jų. Ji rėkė, kad jie nustotų muštis. Jie išsiskyrė ir kaltinamasis nuėjo. Kaltinamasis buvo su slidininko kauke. Ji pilnai dengė veidą, matėsi tik akių sritis. Muštynių metu kaukė buvo nukritusi. Kaltinamasis tą kaukę atsiėmė. Iš elgesio nesuprato, kad jis (kaltinamasis) išgėręs, bet užuodė alkoholio kvapą, kai buvo prie jų ir bandė išskirti. D. atsistojo, pasakė, kad neturi parūkyti ir atsisėdo. D. atsistojimą suprato, kad tai savigyna. Jis nesakė atsistodamas atsitraukti. Prisiminė, „Žaibą“ jis davė, nes nenorėjo problemų. Kaltinamojo nepažįsta. Pažįsta jo draugą, jis turi daug problemų su policija, tai padarė išvadą, kad jis toks pats, kaip draugas kol vyko muštynės, didžiąją laiko dalį stovėjo šalia, vienu metu bandė įsiterpti, kad juos išskirti, buvo tarp jų įkišęs rankas, kad padaryti tarp jų atstumą. Didžiąją laiko dalį tik stovėjo, nes yra toks žmogus, kuris tokiose situacijose reaguotų. Vieną kartą D. ėjo link kaltinamojo dėl kaukės. Kai jie susikabino, kaukę nuo jo nutraukė. Tada kaltinamasis sakė, kad atiduotų jam kaukę ir jie vėl pradėjo grumtis. Kažkokia moteris pradėjo šaukti pro balkoną, kad iškvies policija ir tai įtakojo, kad jie nustojo muštis. Kaltinamojo draugas taip pat bandė juos išskirti. Kaltinamojo draugas pasiėmė nukritusį telefoną. Vėliau jie suprato, kad tai D. telefonas. D. pamėlynavo paakys, buvo prakirstas antakis, kaktoje buvo guzas. D.  jautėsi, kaip ir normaliai, bet sakė, kad nemalonu pamokose sėdėti su mėlyne. Grįžo pas D. į namus ir suprato, kad nėra D. telefono. Bandė skambinti į jo telefoną, atsiliepė kažkoks žmogus ir pasakė, kad rado telefoną. Susitarė susitikti ir pasiimti telefoną. <...> (3 t. b. l. 153-160).

Dėl kitos nusikalstamos veikos nukentėjęs S. Š. parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d., apie 20 val. 00 min. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs sumuštas jo sūnus D. Š. papasakojo, kad jis kartu su draugais G. V. ir S. J. sėdėjo ant suoliuko gyvenamojo namo kieme ir prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai, vienas iš jų buvo apsirengęs pilkai, kitas tamsiai juodais rūbais. Jaunuolis, vilkėjęs pilkos spalvos rūbais, paprašęs sūnaus parūkyti ir negavęs, smogė sūnui į kairę akį, po smūgio jo sūnus nugriuvo, pilkai apsirengęs vaikinas jį pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno dalis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po muštynių jo sūnus su draugais parbėgo pas jį į namus ir papasakojo apie įvykį ir taip pat sūnus pasakė, kad neberanda savo mobilaus telefono, kurį galimai pametė muštynių metu (1 t., b. l. 58-61; 65-69).

Iš liudytojos B. K. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio mėn., galimai 10 d. (tikslios datos nepamena) po darbo apie 19.00 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą. Suprato, kad triukšmas sklinda iš kitoje namo pusėje esančio (duomenys neskelbtini) namo kiemo (balkono ir ir miegamojo langai yra toje pusėje). Girdėjo, kaip kažkas garsiai kalbėjo. Tikslių žodžių negirdėjo, nes nesiklausė. Triukšmas nenutilo ir netrukus jai pasirodė, kad vyksta muštynės, todėl priėjo prie miegamojo lango ir pamatė prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme, prie suoliuko kelis jaunuolius. Tiksliai nepamena, kiek jaunuolių buvo, tačiau jai atrodo, kad buvo trys vaikinai ir viena mergina. Matė, kaip du vaikinai stumdėsi tarpusavyje, vienas kitam galimai smūgiavo, o mergina mėgino juos išskirti. Vienas iš vaikinų, kuris buvo stambesnio kūno sudėjimo, stovėjo atokiau, nieko nedarė. Matė, kaip mergina prašė liautis muštis, stojosi tarp vaikinų ir mėgino atstumti vienas nuo kito. Jai pasirodė, kad konflikto dalyviai jauni, tačiau jokių jų požymių ar duomenų neįsidėmėjo. Per miegamojo langą ji sušuko: "baikit muštis, iškviesiu policiją", taip pakartojo kelis kartus, jai pasirodė, kad niekas negirdėjo, nes nei vienas iš jaunuolių niekaip nesuregavo, nepakėlė galvos. Po jos pasakytų žodžių jaunuoliai stumdėsi dar kelias minutes, po to išsiskirstė. Įvykio nefilmavo, jaunuolių požymių neįsidėmėjo. Kas kiek ir į kokias kūno vietas sudavė smūgius nežino, neprisimena (1 t., b. l. 158-161).

Teismo posėdžio metu liudytoja B. K. parodė, kad matė pro langą, kai vaikinukai susimušė. Tai vyko pernai pavasarį po darbo valandų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Išgirdo triukšmą, suprato, kad vyksta muštynės. Pažiūrėjo pro langą, pasakė, kad liautųsi. Jos butas penktame aukšte. Kiek pamena, vaikinukai mušėsi buvo dar keli vaikinukai ir viena mergina. Kiti vaikinukai stovėjo per metrą nuo jų. Mergina bandė juos skirti. Jai tuo metu pasirodė, kad nukentėjusysis, kai juos išskirdavo, vėl norėdavo aiškintis, pulti. Dar kažką pasakė ir po kiek laiko jie pradėjo skirstytis. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Praėjusio teismo posėdžio metu suprato, kuris yra kuris. Suprato, kad aktyvesnis buvo tos mergaitės draugas. Niekas jų nebandė skirti, tik ta mergina. Atsidariusi langą pasakė, kad iškvies policiją, kad skirstytųsi. Suprato, jog jie mušasi tarpusavyje. Mergaitės draugas žemesnis, o kitas buvo aukštesnis. Tas žemesnis turėjo kuprinę, o mergaitė buvo su languota apranga. Negali pasakyti, kuriam buvo suduota daugiau smūgių. Jie buvo susikibę. Pavienių, atskirų smūgių, nematė. Nukentėjusysis buvo susinervinęs, atrodė, kad jam sunku. Matė ant žemės kuprinę. Negali pasakyti, ar jie buvo nukritę ant žemės. Gal ir buvo. Nukentėjusysis atrodė, kad iš nevilties norėjo kovoti (3 t., b. l. 153-160).

Iš liudytojo D. R. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio mėn., atsitiktinai gatvėje prie "(duomenys neskelbtini)" esančios kebabinės, susitiko pažįstamą T. J., kurį žino jau daug metų, tarpais su juo bendrauja. T. J. jam sakė, kad eis susitikti su draugu, pasiūlė eiti kartu. Jam sutikus, kartu ėjo pro (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Pakeliui, einant pro suoliuką, ant kurio sėdėjo du vaikinai ir viena mergina, jis tiesiog praėjo juos. Šiek tiek paėjęs atsisuko ir pamatė, kad nebėra T. su juo. Priėjęs prie to suoliuko pamatė, kad kartu su juo ėjęs T. J. guli šalia suoliuko susikibęs su vienu iš ant suoliuko sėdėjusių jaunuolių. Kuris pirmas pradėjo muštynes, jis nematė, matė tik kaip jie jau gulėjo ant žolės. Jis nedelsiant priėjo prie T. J., paėmė ant žemės besimėtanti, kaip jis suprato, T. J. mobiliojo ryšio telefoną ir išskyrė jį su jaunuoliu. Šalia jų stovėjo kitas vaikinas ir mergina, jie kažką sakė, rėkė. Paraginęs T. J. eiti, jis kartu su T. J. ėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur T. J. turėjo susitikti su savo draugu. Einant, jis T. J. padavė nuo žemės pakeltą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau T. J. pasakė, kad telefonas ne jo ir jį tiesiog išmetė ant žemės. Su T. J. nuėję prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, pamatė, kad jokio T. J. draugo ten nėra, todėl apsisuko ir grįžo link (duomenys neskelbtini) namo. Ėjo specialiai tuo pačiu keliu, nes grįžtant T. J. norėjo paimti išmestą telefoną, kad grąžintų jį, tačiau netoli (duomenys neskelbtini) namo jie sutiko prie suoliuko buvusius jaunuolius ir vyresnį vyrą, kaip jis suprato, kažkurio iš jaunuolių tėvą. Paklausti apie telefoną,  jaunuoliai atsakė, kad telefoną rado. Vyresnis vyras kažką rėkė, neatsimena ką. T. lyg ir nieko jam nesakė. Matė, kaip tas vyras pradėjo bėgti link T. J., todėl T. J. bėgo nuo vyro. Tuomet, jis išėjo ir nebematė, ar T. J. smurtavo prieš tą vyrą (1 t., b. l. 173-176).

Iš 2020 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame kieme. Kieme yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės kuriose stovi įvairios autotransporto priemonės. Tarp (duomenys neskelbtini) g. pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra išasfaltuoti pėsčiųjų takai, aplink minėtus takus auga veja ir medžiai. Tai pat tarp minėtų pastatų yra įrengtas nublukusios žalios spalvos medinis suoliukas, šalia kurio buvo sumuštas D. Š. (1 t., b. l. 29-30; 33-35).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėto D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) veide ant kairės akies viršutinio voko užklijuota pleistru kirstinė žaizda, kairė akis patinusi, bei matoma mėlynos spalvos mėlynė, bei paraudimas. Nosis viršutinė dalis paraudusi ir patinusi, virš kairės akies ant kaktos viršaus matomos kraujosruvos ir gumbas. Iš veido dešinės pusės virš dešinio smilkinio, ties plaukų zona matomas gumbas ir kraujosruvos (1 t., b. l. 38-43).

Iš 2020 m. birželio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š. atpažino asmenį (T. J.), apie kurį davė parodymus, kaip prieš jį fizinį smurtą naudojusį asmenį (1 t., b. l. 106-113).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. balandžio 16 d.  specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Š. nustatyta paviršinė žaizda kairės akies viršutiniame voke. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimas padarytas kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Mažai tikėtina, kad D. Š. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobudis ir lokalizacija. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu D. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo D. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 48).

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis T. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad pirmas kumščiu trenkė nukentėjusiajam D. Š. į kairę akį, dėl šio veiksmo nuoširdžiai gailėjosi. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi anksčiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis T. J. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, įžūliu elgesiu (pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo D. Š. atžvilgiu) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, išgąsdino liudytojus G. E. V., S. J., nukentėjusįjį D. Š., nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam D. Š. sveikatą. Tokia kaltinamojo T. J. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinime nurodyta, kad atsakydamas į nukentėjusiojo D. Š. žodžiu išsakytą nepasitenkinimą jo elgesiu, T. J. kumščiu trenkė ant suoliuko sėdinčiam nukentėjusiajam į kairę akį, o šiam po smūgio atsistojus, kumščiu sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kūną. Po to, nukentėjusiajam bandant išvengti smurtinių veiksmų, jis tęsė savo įžūlius veiksmus ir smūgiavo keletą kartų koja grumtynių metu ant žemės pargriautam nukentėjusiajam taip sukeldamas fizinį skausmą ir dėl mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padarytos paviršinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo ir liudytojų: G. E. V. ir S. J. parodymais. Kaip jau minėta ta aplinybė, kad kaltinamasis pirmas sudavė nukentėjusiąjam vieną smūgį į kairę akį įrodyta ir ginčo šioje dalyje nėra. Teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismo posėdžio metu patikrintą bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinimo dalis dėl suduotų ne mažiau kaip aštuonių smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kūną patvirtinta objektyviais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jaunuolis netikėtai jam, jau atsisėdusiam ant suoliuko, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, į kairės pusės akį. Jam po smūgio atsistojus, jaunuolis dešine ranka trenkė jam apie aštuonis smūgius į įvairias kūno dalis. Jis pradėjo gintis ir stengdamasis išvengti smūgių, trenkė jaunuoliui atgal, nepamena nei kuria ranka nei kiek kartų nei į kurias kūno vietas trenkė (1 t., b. l. 93-96). O teismo posėdžio metu jau parodė, kad po pirmo smūgio pradėjo gintis, nes galvojo, kad kažką padarys jam ar jo draugams. Mušėsi abu (3 t. b. l. 153-160).

Taip pat G. E. V. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po smūgio jie abu su D. pradėjo muštis stovėdami, paskui voliojosi ant žemės. Kai jie pradėjo stumdytis, ji bandė įsiterpti, sakė "apsiraminkit, nustokit", bet vaikinai jos neklausė (1 t., b. l. 125-129). Teismo posėdžio metu liudytoja parodė, kad D. sėdant ant suoliuko, kaltinamasis sudavė D. į kairę akį. Jai atrodo, kad po smūgio D. nukrito nepilnai nuo suoliuko. D. supyko ir puolė ant kaltinamojo gindamasis. Mušdamiesi jie nuėjo į kitą vietą ir nugriuvo ant žemės, vartėsi ant žemės (3 t., b. l. 179-183). Iš šių parodymų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu liudytoja nuosekliai davė parodymus ir patvirtino T. J. nusikalstamus veiksmus. 

S. J. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po to kai D. Š. nedavė jauoliui „žaibo“, jaunuolis iš karto trenkė D. Š. kumščiu į kairę veido pusę, ties akimi. Trenkė iš dešinės rankos. Po šio smūgio D. Š. nukrito nuo suoliuko nugara ant žemės, pasivertė ant šono. Jaunuoliui artinantis prie D. Š., šis atsistojo. Tada jaunuolis pradėjo daužyti D. Š., t. y. rankomis ir kojomis smūgiavo į galvą ir apatinę pilvo dalį, buvo daugiau nei 10 smūgių. Kai jaunuolis daužė D. Š., šis buvo gynybos pozicijoje, t. y. jis buvo susilenkęs, laikė rankas priešais veidą, galvą nuleidęs į apačią. Tada, jaunuolis pradėjo D. Š. iš dešinės kojos spardyti į pilvą (keliu sudavė 3-4 kartu) ir D. Š. nugriuvo. Tada jaunuolis pradėjo D. Š. gulintį spardyti, spyrė 3-4 kartus. Tada atėjo G. jų išskirti, t.y. priėjo prie jaunuolio ir sakė, kad ramintųsi. Kai jaunuolis kalbėjo su G. D. nemušė, tada D. atsistojo. Kai įsikišo G. V., D. Š. atsistojo ir ėjo ginti G. V., nes iš jaunuolio žodžių ir kūno kalbos buvo galima suprasti, kad jis gali trenkti G. V.. Kai D. Š. atsistojo tarp jaunuolio ir G. V. ir pradėjo stumti jaunuolį tolyn nuo jos, jie abu susikabino (1 t., b. l. 148-152).

Teimo posėdžio metu S. J. parodė, kad kai D. atsisėdo, kaltinamasis jam trenkė kumščiu į kairę akį. D. nugriuvo nuo suoliuko ir tada prasidėjo muštynės. Kai D. nugriuvo, kaltinamasis pradėjo pulti ant D.. Kaltinamasis bėgo į D., kol jis atsistojo ir pradėjo gintis. Kiek matė, D. kaltinamąjį laikė už striukės kapišono, o kaltinamasis jį mušė. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių. Kai D. buvo nugriuvęs, kaltinamasis jį spardė. Kaltinamasis nebuvo nugriuvęs. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti. Spyrė ties pilvu (3 t. b. l. 153-160). Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jo parodymai buvo nenuoseklūs, teisme jis aiškino, kad muštynės prasidėjo iš kart po pirmojo suoduoto smūgio.

Nukentėjusysis dėl kitų sužalojimų, apart to vieno, kurį patvirtino Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyriuje, niekur nesikreipė, pirminės apžiūros metu nuvykęs į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių dėl papildomų sužalojimų nesiskundė ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aptartas tik vienas sužalojimas atsiradęs mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje.

Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, ko neneigia ir pats kaltinamasis, kad jis pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau iš aptartų įrodymų matyti, kad po minėto smūgio nukentėjusysis gynėsi ir taip pat atliko nenustatytą skaičių smūgių, taip pat įrodyta ir antroji šio epizodo dalis, kad nukentėjusiajam bandant išvengti smurtinių veiksmų, jis (T. J.) tęsė savo įžūlius veiksmus ir smūgiavo keletą kartų koja grumtynių metu ant žemės pargriautam nukentėjusiajam taip sukeldamas fizinį skausmą. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, jog D. Š. po smūgio atsistojus, T. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kūną yra visiškai patvirtinama. Taip pat patvirtinama, kad kaltinamasis po to, kai sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, tęsė savo įžūlius veiksmus ir smūgiavo keletą kartų koja grumtynių metu ant žemės pargriautam nukentėjusiajam. Tas įrodyta G. E. V., S. J. ir paties nukentėjusiojo parodymais. G. E. V. apklausų metu yra nurodžiusi, kad kaltinamsis toliau mušė D. Š. - kumščiu smūgiavo į D. Š. į akį, į kaktą, spardė į nugarą, nepamena kokia koja ir kiek smūgių, apytiksliai 3-5 kartus. <...>. Visą tą laiką ji buvo šalia. <...> Po smūgių koja viskas baigėsi. S. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kai D. buvo nugriuvęs, kaltinamasis jį spardė. Tas pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui už alternatyvias nusikaltamas veikas t.y. asmuo tam, kad kiltų įstatyme numatyta aplinkybė turėjo viešoje vietoje įžūliu elgesiu arba grasinimais arba piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio sudėtis reikalauja nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti ne tik viešoje vietoje padarytus įžūlius veiksmus, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, bet nurodyti dėl viešosios tvarkos pažeidimo atsiradusias pasekmes: sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Vadovaujantis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo T. J. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įrodyta. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kai pasinaudodamas pagrįstai nukentėjusiojo išsakytu nepasitenkinimu dėl jo (T. J.) nepageidaujamo kibimo, tai yra menkaverte dingstimi, naudojo fizinį smurtą prieš D. Š. nepaisydamas viešos vietos ir aplinkinių asmenų, savo smurtiniai veiksmais nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį fizinį skausmą.

Kaltinamasis yra sveikas, nors ir yra įrašytas į priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro įskaitas, tačiau nesant duomenų, leidžiančių abejoti įtariamojo psichikos būkle, informacija apie T. J. psichikos sveikatos būklę netikrinta, todėl atlikdamas kaltinime nurodytą veiką viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu, neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė galinčius kilti padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o nukentėjusiajam nustatyti bei specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai neabejotinai susieti priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais.

Teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. J. padarė kaltinime nurodytą veiką pagal BK 284 straipsnį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas 2020 m. balandžio 10 d., apie 20.20 val.)

Teisiamojo posėdžio metu dėl šios veikos kaltinamasis T. J. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis buvo tik su draugu D. Jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini) mokyklos. Laukė draugo, kuris nepasirodė. Grįžinėjo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pro įvykio vietą. Su juo visą laiką buvo D. R.. Grįždamas namo ėjo specialiai pro tą pačią vietą. Buvo išmetęs D. Š. telefoną, kurį jam buvo padavęs D. R.. Pastebėjo, kad telefonas buvo ne jo, nežinojo, ką daryti ir jį išmetė. Einant atgal pagalvojo, kad reikia surasti tą telefoną ir grąžinti, nes viskas gavosi negražiai. Einant atgal susitiko vieną iš tų jaunuolių. Jam pasakė, kad telefoną rado. Tuo tarpu atbėgo rėkdamas D. Š. tėvas, bandė jam smogti, smūgio išvengė, spyrė. Smūgio išvengė, gal jį stumtelėjo ir pabėgo. Jam (S. Š.) nesudavė nei vieno smūgio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis konfliktavo visai su kitais jaunuoliais. Tų jaunuolių kompanijoje jo nebuvo, jis jų nepažįsta. Viskas vyko tą pačią dieną, valandos bėgyje. Alkoholio nebevartojo, tačiau dar jautėsi apsvaigęs. Kai jį užpuolė D. tėvas, jis (D.) kažkur nubėgo. Negali pasakyti, ar matė, S. Š. kalbantis su tais jaunuoliais. S. Š. priėjo prie jo. Kai jį puolė, D. R. jį (T. J.) matė. Vėliau jis D. R. nebematė. Kitos kompanijos nematė. Iš bylos medžiagos žino, kad buvo kita kompanija. Bėgo link buvusios mokyklos pro stadioną link (duomenys neskelbtini). Bėgo, nes jį užpuolė. Nežino, ar jį vijosi, nes nebežiūrėjo. Nesuprato, kad jį vejasi policijos pareigūnai. Išgirdo, kad jam sako sustok. Taip jį ir sulaikė (3 t. b. l. 153-160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje prieš nukentėjusįjį S. Š., T. J. parodė, kad nukentėjusiajam S. Š. jis nesudavė nei vieno smūgio ir paaiškino, kad šaukdamas: "kur mano telefonas", nukentėjusysis pribėgo prie jo, bandė jį sučiupti ir užsimojo bandydamas suduoti. Pasilenkęs, jis smūgio išvengė, bei pastūmęs nukentėjusįjį, kad šis ant jo nepultų, bėgo tolyn nuo to vyriškio. Tuo metu su juo buvo D., kuris viską matė. Bėgant nuo to vyriškio jie su D. išsiskyrė. (Duomenys neskelbtini) gatvėje jį sulaikė policijos pareigūnai (2 t. b. l. 88-90).

Papildomos apklausos metu patikslinus įtarimą kaltinamasis T. J. parodė, kad nepsisipažįsta padaręs nusikaltamas veikas kuriomis yra įtariamas. Parodymus byloje jau yra davęs, juos prisimena ir tvirtina, naujų ar patikslintų parodymų neduos (2 t. b. l. 125-127).

Iš nukentėjusiojo S. Š. apklausos protokolo matyti, kad jis išėjo į lauką kartu su G. V. ir ji kieme pamatė pilkai apsirengusį jaunuolį kuris sumušė jo sūnų. Jis pasakė G. V., kad ji grįžtu į jo butą. Tada apie 20 val. 20 min. jis priėjo prie minėto jaunuolio, jis buvo apsirengęs pilkais rūbais, lieso kūno sudėjimo apie 18-20 metų amžiaus, 165-175 m. ūgio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, šalia esančio daugiabučio. Priėjo prie minėto pilkai apsirengusio jaunuolio ir paklausė kur jo sūnaus telefonas ir tada minėtas pilkai apsirengęs jaunuolis iš dešinės rankos jam smogė į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir pabėgo link (duomenys neskelbtini) esančio stadiono. Tada dėl įvykio jis iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant policijos jam paskambino G. V., kuri paaiškino, kad turi jo sūnaus telefoną ir kartu su S. J. eina link jo namų adresu (duomenys neskelbtini), taip pat G. V. papasakojo, kaip surado jo sūnaus telefoną, ji teigė, kad paskambino į jo sūnaus telefoną ir į signalą atsiliepė nepažįstamas vyriškis, kuris rado jo sūnaus telefoną gulintį ant žemės. G. V. susitikusi su žmogumi kuris rado jo sūnaus telefoną jį pasiėmė. Jis ėjo pasitikti G. V. ir S. J., jie susitiko prie PC „MAXIMA“ adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys ir visi kartu ėjo link jo namų, tarp (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo apie 10 jaunuolių apie 18-20 metų amžiaus, jis pasakė G. V. ir S. J., kad nebijotų ir tiesiai eitų link jo namų greitesniu žingsniu negu jo. Jiems atsilikus jis priėjo prie minėto būrio jaunuolių ir staiga vienas iš jų į jį papurškė galimai pipirinių dujų ir tada jis pradėjo bėgti, fizinio skausmo nepajuto. Pabėgęs nuo minėto būrio jaunuolių jis vėl paskambino į policiją ir pasakė, kad pilkai apsirengęs jaunuolis sumušęs jo sūnų ir jį yra adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Belaukiant jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad sulaikė pilkai apsirengusį jaunuolį, jis priėjo prie jam skambinusio ekipažo tikslaus adreso nežino ir pastebėjo, kad policijos ekipažas sulaikė minėtą jaunuolį, kuris trenkė jam ir primušė jo sūnų. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti. Civilinį ieškinį reikš vėliau, kai bus teisme įrodytas kaltas asmuo (1 t., b. l. 58-61).

Iš nukentėjusiojo S. Š. papildomo apklausos protokolo matyti, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina, papildomai nori patikslinti keletą aplinkybių, kuriomis prašo vadovautis. Grįžęs į namus sūnus D. Š. jam pasakė, kad kuomet jis kartu su draugais G. V. ir S. J. sėdėjo ant suoliuko, kieme, netoli daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, matė, kaip takeliu eina keturi jaunuoliai, iš kurių du nuėjo prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys, o kiti du, iš kurių vienas apsirengęs pilkos spalvos rūbais, o kitas tamsios spalvos rūbais, sustojo šalia jo sūnaus ir jo sūnaus draugų. Vaikinas, apsirengęs šviesios spalvos rūbais paprašė jo sūnaus parūkyti, jam atsakius, kad neturi, jis vieną kartą smogė sūnui į kairę akį, o S. Š. nugriuvus (apklausos protokole padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes turėtų būti D. Š.), tas pats jaunuolis jį pradėjo kojomis spardyti į įvairias kūno dalis. Tamsiai apsirengęs jaunuolis fizinio smurto D. Š. atžvilgiu nevartojo. Prieš G. V. ir S. J. fizinis smurtas naudotas nebuvo. D. Š. pasakė, kad tikriausiai tuomet, kai nugriuvo ant žemes, netyčia pametė savo mobiliojo ryšio telefoną "Huawei". Po D. Š. pasakojimo, paliko sūnų namuose kartu su S. J. ir pats išėjo kartu su G. V. ieškoti sūnaus mobiliojo ryšio telefono. Kai išėjo į kiemą, G. V. pasakė jam, kad mato pilkai apsirengusį jaunuolį, kuris sumušė D. Š., jaunuolis stovėjo vienas, aplink daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Jis tuomet pasakė G. V., kad ji grįžtų į jo butą, ji išėjo. Tada apie 20.20 val. jis vienas priėjo prie pilkai apsirengusio jaunuolio, kuris stovėjo prie daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir paklausė: "Kur mano sūnaus telefonas?" nuėjo prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jaunuolis jam nieko neatsakęs, iš dešinės rankos smogė į kairės pusės veido sritį, po šio smūgio jaunuolis pabėgo link stadiono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jis bandė jį (tą jaunuolį) vytis, tačiau jaunuolis buvo greitesnis ir pabėgo. Tuomet jis ėjo link savo namų kiemo. Būnant savo gyvenamo namo kieme, praėjus maždaug 10 min. nuo smūgio, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino G. V. ir pasakė, kad turi D. Š. mobiliojo ryšio telefoną. G. V. jam pasakė, kad paskambino į D. Š. telefoną, atsiliepė kažkoks asmuo ir pasakė, kad rado telefoną, prie parduotuvės "Maxima" ir kad asmuo šiuo metu yra prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. G. V. jam pasakė, kad po šio skambučio ji kartu su S. J. nedelsiant nuėjo minėtu adresu ir iš nepažįstamo pašalinio asmens paėmė D. Š. mobiliojo ryšio telefoną. G. V. sakė, kad asmuo buvo jai nepažįstamas, jo duomenų neturi, tai tikrai nebuvo tas žmogus iš jaunuolio, apsirengusio pilkais rūbais, kompanijos. Jis G. V. pasakė, kad eina link daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jų pasitikti. Kai pasitiko juos, jie visi trys ėjo link jo namų, ėjo pro takelį, esantį tarp daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Einant pamatė apie 10 jaunuolių, su kuriais stovėjo ir pilkai apsirengęs jaunuolis. Ar kartu su toje grupėje jaunuolių buvo ir tamsiai apsirengęs jaunuolis, kuris buvo kartu, kai buvo naudotas fizinis smurtas D. Š. atžvilgiu bei tie kiti du jaunuoliai, kurie stovėjo prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jis nežino, G. V. nieko nesakė. G. V. ir S. J., pamatę grupę jaunuolių, išsigando, pasakė, kad jiems baisu, tad jis jiems pasakė, kad eitų spartesniu žingsniu namo, o pats tyčia atsiliko ir nuėjo link grupės jaunuolių, kad jie "neužkabintų" vaikų. G. V. ir S. J. nuėjo, o jis vienas priėjo prie grupės jaunuolių, vienas iš grupėje esančių jaunuolių papurškė jam į veidą ašarinių dujų (tai padarė ne pilkai apsirengęs jaunuolis, nes jis stovėjo apie 10 m nuo tos grupės), plačiau to jaunuolio apibūdinti negali. Po dujų jis pasitraukė, bėgo link pilkai apsirengusio jaunuolio. Tada visa tų jaunuolių grupė išsiskirstė ir atbėgo link jo, pilkai apsirengęs jaunuolis surėkė minėtai grupei jaunuolių "pulkit", suprato, kad jie visi yra iš tos pačios draugų kompanijos. Priešais jį stovėjo pilkai apsirengęs jaunuolis, jis iš nepamena kurios kojos jam kelis kartus spyrė į krūtinės sritį, tuo tarpu iš kitų toje grupėje asmenų taip pat jį puolė, t. y. stovintys iš nugaros asmenys jį kojomis spardė į nugarą, sėdmenis, jis muistėsi, bandė atsitraukti, tikrai nematė, kas ir kokius smūgius iš asmenų konkrečiai sudavė, fizinio smurto naudojimas jo atžvilgiu truko apie 10 min. Šių aplinkybių apklausiamas policijoje neminėjo, nes tuo metu buvo pavargęs ir nebenorėjo gilintis į smulkmenas. Jis vienu momentu ištrūko ir pabėgo į savo namo kiemą, jo grupė jaunuolių nesivijo. Jis tada būdamas savo namo kieme paskambino policijai ir pranešė apie įvykį bei nurodė, kad šiuo metu jaunuoliai yra prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Netrukus pamatė, kad atvyko policijos pareigūnų ekipažas prie minėtos jaunuolių grupės, tada ekipažas privažiavo prie jo ir pasakė, kad du jaunuoliai pabėgo, jis pareigūnams greitai nurodė požymius jaunuolio, kuris smurtavo prieš jį ir sūnų, t. y. apsirengęs šviesios spalvos striuke ir pilkos spalvos kelnėmis, bei kito jaunuolio, kuris buvo kartu su šviesiai apsirengusiu jaunuoliu, kai jis smurtavo prieš jo sūnų, t. y., apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Jis liko laukti kieme. Maždaug po 15-20 min. jam paskambino policijos pareigūnai ir paprašė, kad ateitų prie "devynaukščio", esančio (duomenys neskelbtini) g. Jis iškart nuėjo. Ten stovėjo du pareigūnų policijos ekipažai. Jam pareigūnai parodė šviesiai apsirengusį jaunuolį, kurį jis atpažino, kaip prieš jį ir sūnų smurtavusį asmenį. Taip pat pareigūnai parodė kitą, tamsiai apsirengusį jaunuolį, pareigūnams jis pasakė, kad galimai (nėra visisiškai tikras) šis asmuo buvo kartu toje grupėje asmenų, kurie buvo kartu su pilkai apsirengusiu jaunuoliu, tačiau nežino ar tamsiai apsirengęs jaunuolis naudojo smurtą jo atžvilgiu, ar ne. Po to pareigūnai jaunuolius išvežė, o jis grįžo namo. Nori paminėti, kad tiek pilkais rūbais apsirengusį jaunuolį, tiek tamsiais, matė pirmą kartą, seniau jų nebuvo matęs. Kitų asmenų, kurie buvo toje grupėje neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 65-69).

Nukentėjusysis S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam smogė į veidą. Kai sūnus grįžo sumuštas, pasigedo telefono. Jis su jo drauge G. išėjo ieškoti telefono. Kieme, kur viskas vyko, jo nerado. Pradėjo ieškoti tų kaltininkų. Kai priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo jis dar laukė, stovėjo o G. nubėgo pažiūrėti, kaip laikosi D.. Kol jis stovėjo jokių žmonių nematė, kai G. grįžo parodė į kaltinamąjį ir pasakė, kad tai jis sumušė D.. Kaltinamąjį jam parodė sūnaus draugė G.. Ji pasakė, kad jis mušė D.. Jis (kaltinamasis) ėjo vienas. Jis priėjo paklausti, kur telefonas. Jis (ksltinamasis) jam smogė į žandą. Jis to nesitikėjo. Kaltinamasis puolė bėgti. Bandė vytis, tačiau jis pabėgo. Tada ėjo link namų, jam paskambino vaikai ir pasakė, kad atsirado telefonas. Jie pasakė, kad telefoną rado kažkoks žmogus ir jie eina jo pasiimti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis nuėjo jų pasitikti. Susitiko ties „(duomenys neskelbtini)“. Eidami atgal pamatė didelę jaunuolių grupę. Joje buvo ir kaltinamasis. Buvo šviesu. Kai jų buvo visa minia, jį (kaltinamąjį) atpažino, nes buvo jį matęs ir iš aprangos. Jis buvo be kaukės. Ar jis (S. Š.) buvo su kauke, nepamena. Atpažino jį iš veido bruožų, bet labiausiai iš aprangos, nes visi buvo apsirengę juodai, o jis pilkai. Ėjo link pilkai apsirengusio jaunuolio, kad vaikai pareitų laisvai namo. S. labai išsigando, jis nebežinojo, ką daryti. Jis (S. Š.) jam pasakė, kad jie eitų namo. Jis (S. Š.) ėjo link jų (tų jaunuolių), kad jaunuolių grupė jų (S. ir G.) neliestų. Pasuko į šoną. Jie pradėjo artėti prie jo. Ėjo į jų (tų jaunuolių) pusę. Jie atsisukę stovėjo, tačiau nieko nedarė. Kaltinamasis pasakė: „ko čia stovit? Pulkit“. Vienas išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo pūsti. Jis pranėrė pro šoną. Jam teko dujų, pradėjo griaužti akis. Bėgo link kaltinamojo. Visi iš visų pusių jį puolė. Mušė, spardė. Kaltinamasis jam sudavė kokius tris kartus į krūtinę (kokius tris kartus spyrė). Po to, vienu metu bandė pabėgti, paslydo ir nugriuvo. Užsidengė galvą. Jį spardė. Kas spardė, negali pasakyti. Visi buvo apsirengę juodai, kaltinamasis buvo apsirengęs pilkai, todėl jį atskyrė. Po nupurškimo dujomis, ėjo link pilnai apsirengusio asmens, nes jam nebuvo, kur eiti. Negalėjo eiti namo, nes buvo apsuptas. Kiti asmenys jam sudavė kelis spyrius į nugarą, šonus kaltinamasis spardė į krūtinę. Ar spardė į galvą, negali pasakyti, veidą buvo užsidengęs rankomis. Jam buvo sumušta krūtinė. Nugarą paskaudėjo. Į ligoninę nesikreipė. Kreipėsi pas savo šeimos gydytoją, kai jam pradėjo skaudėti krūtinę. Buvo apžiūrėtas priimamajame. Gydytojas apžiūrėjo gerklę, dantų netikrino. Pabėgo nuo jų, jie jo nebesivijo. Iškvietė policiją. Nuėjo pažiūrėti, kur jie (tie jaunuoliai), jie vaikščiojo. Policijos pareigūnams nurodė, kur jie yra. Policija nuvažiavo ten (į (duomenys neskelbtini) g. prie devynaukščio). Jam pasakė laukti kieme. Vėliau jam paskambino ir pasakė, kad pagavo. Jo tikslas buvo ieškoti telefono. Viskas vyko tą pačią dieną. Nuvažiavo į policijos komisariatą. Iki 1 val. prabuvo policijos komisariate. Papuolė naujokas, kuris nemokėjo viso pildyti. Pasakė, kad po sūnaus sumušimo dar buvo konfliktas. Jam pasakė, kad viską surašys vėliau. Daugiausia klausinėjo dėl telefono. Rašė pareiškimą sūnaus vardu, nes jis tuo metu buvo nepilnametis. Paaiškino, kad jis taip pat buvo sumuštas. Kaltinamasis sako netiesą. Jis (kaltinamasis) jam smūgiavo į žandą, pabėgo, pakvietė savo draugus. Nesitikėjo, kad jie gali sugrįžti. Jie nieko nežinojo, vaikščiojo aplink iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Dvi savaites turėjo nedarbingumą. Jam labai skaudėjo krūtinę. Galvojo, kad su širdimi kažkas. Gydytoja padarė kardiogramą. Kai kėlėsi nuo kušetės, ji pamatė, kad jam skauda. Jis jai papasakojo, kas įvyko, ji jam pasakė, kad tai nuo sumušimo. Žymių nebuvo. Liepos mėnesį jam iškrito dantų tiltas. Buvo 4 dantys. Po įvykio nulūžo dantys, liko tik šaknys. Po įvykio jam tie dantys buvo keisti, bet jis galvojo, kad tas jausmas yra dėl smūgio į žandą. Po smūgio dantys buvo pakrypę, bet jis galvojo, kad nuo žando patinimo. Po truputį jie pradėjo judėti. Vėliau jam jie nulūžo. Kaltinamasis negriuvinėjo. Negali pasakyti, ar jis buvo blaivus, ar ne. Suprato, kad tai ne žando sutinimas, o problemos dantyse, nes po savaitės dantys jam pradėjo klibėti. Po kokio mėnesio suprato, kad tai dėl įvykio. Norėjo viską pateikti, tyrėja jam pasakė, kad byla nusitęsė dėl karantino. Ji jam pasakė, kad byla dar labiau nusitęs. Tyrėja pasakė ieškinį pateikti teisme. Gydymą planuoja pradėti. Dantys visiškai iškrito birželio pabaigoje. Jo pajamos apie 1000 Eur. Buvo pas advokatą konsultacijai dėl civilinio ieškinio. Advokatas jį išklausė ir patarė teikti ieškinį 5000 Eur sumai. Jis norėjo, jog jis (advokatas) jam surašytų ieškinį, bet sužinojęs kainas, atsisakė. Jo išgyvenimai verti 5000 Eur, nes išgyveno dėl nepilnamečio sūnaus, juto skausmą krūtinėje, jautė nepatogumus dėl danties, jaudinosi dėl situacijos, pergyveno dėl darbo. Naktį atsibudęs galvojo apie įvykį.

Vadovaujantis BPK 290 straipsniu, teismas pagarsino VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo įrašą (1 tomas, b. l. 81). 

Nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad dantų netikrino. Protezai, kurie iškrito metalo keramikos. Jie dėti gal prieš 4 metus, nepamena, kur. Šiuo metu ta klinika dirbanti. Jie buvo protezuoti, nes buvo pašalintas vienas dantis. Negali atsakyti, kodėl protezuoti 4. Tai gali pasakyti gydytojas. Negali pasakyti, kas yra vertikalus kaulų atstatymas, IMK ir kodėl nurodytos tokios sumos gydymo plane. Jokių kvitų pateikti negali. Šeimos gydytoja išrašė vaistų nuo skausmo. Pavadinimo nepamena. Vaistų nuo nerimo negėrė (3 t. b. l. 153-160).

S. Š. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad reiškia ieškinį remiantis pateiktu gydymo planu. Reikia atstatyti 4 dantis, nes tiltas buvo iš 4 dantų. Tas tiltas buvo įdėtas 2015 m., 2014 m. buvo gydytis. Prašo protezuoti 24, 26, 25, 27 dantis. 2015 m. buvo įdėtas tiltas. Buvo du dantys. Prie tų dantų buvo pritaisytas tiltas. Tiltas buvo ant dantų. Nebuvo 2 dantų. Nežino, kada neteko jų, t. y. 24, 26 dantų. Kaip dėl T. J. veiksmų jam jis iškrito, kitokio gydymo metodo nėra, tik implantai, nes nėra už ko užkabinti. Ant 25 ir 27 danties buvo prikabintas tiltas. Gydymo metu jam būtų įdėti trys implantai. Buvo du dantys. Ant tų dantų buvo užkabintas tiltas. Tai buvo keturi dantys. Dabar norint padaryti keturių dantų tiltą, reikia dėti implantus. Be implantų padaryti tilto nėra įmanoma. Pateiktą informaciją dėl gydymo plano ir kainų rado internete. Ką rado, tą pateikė. Nuėjo pas savo gydytoją, jis jam pasakė pavadinimus implantų ir jis juos atspausdino. Kitokių implantų nerado. Žiūrėjo tose klinikose, kurias jam nurodė gydytojas. Kol kas gydymo nepradėjo. Nėra sudaręs su gydymo įstaiga sutarties dėl gydymo. Prieš tai gydėsi pas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten nebesigydo, nes pakeitė gyvenamąją vietą. Lankosi pas gydytoją prie namų. (Duomenys neskelbtini), nežino, ar implantuoja, jo neklausė kokios pas jį implantavimo kainos (3 t. b. l. 179-183).

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad kaltinamąjį pirmą kartą pamatė, kai išėjęs buvo lauke ir atėjo G. E. V. ir jį jam parodė. Tada jis prie jo priėjo. Su juo buvo G.. S. jis nematė. Kai T. J. jam trenkė ir pradėjo bėgti, jis jį nusivijo. Tada G. nebematė. Iki smūgio G. jam parodė kaltinamąjį, jis buvo į jį atsisukęs. G. stovėjo priešais, 5 m atstumu. Jis ją matė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.  Nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad G. išėjo, nors ji pasiliko. Taip pasakė, nes G. buvo išsigandusi, jie visi nutarė, jog sakys, jog jos nebuvo ir ji nieko nematė. Taip kalbėjo su G.. Su S. J. nekalbėjo. Su G. iš dalies aptarė, kokius ji duos parodymus. Su G. tai aptarė po įvykio, prieš policiją. Jie apsitarė tik dėl vieno momento, kad ji pasakytų, jog nematė, nes išėjo namo. Tuo metu buvo geriau, kad ji nematytų, jam buvo gėda prieš ją, jog kaltinamasis jam trenkė. Buvo stresas ir nutarė, jog ji sakytų, jog jos nebuvo, nes ji buvo išėjusi pasiimti telefono. Kai jam sudavė, S. nematė. Po to jie jam paskambino ir pasakė, kad S. paskambino į D. telefoną ir atsiliepęs žmogus pasakė, jog rado telefoną, jie išėjo pasiimti to telefono ir jis pasakė, kad juos pasitiks. Nesuprato S. parodymų. Reiškiasi jis taip pat buvo, tik jis jo nematė. Duodamas tokius parodymus, jis gal galvojo, kad padarys kažką geriau. Jo (S. Š.) parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo netikslūs, nes norėjo pasaugoti vaikus, galvojo, jog bus geriau jei jie sakys, jog nieko nematė. G. duodama parodymus nesiekė kažko apkaltinti. Tai neturi jokios reikšmės dėl kaltinimo. Buvo tik netikslumai kada ji atėjo ir kada ji išėjo (3 t., b. l. 189-193).

Iš liudytojos G. E. V. apklausos protokolo matyti, kad po įvukio su D. Š., kai grįžo į namus, D. Š. papasakojo tėvams, kas nutiko. Taip pat, būnant namuose pamatė, kad nebėra D. Š. telefono. Tada S. J. skambino kelis kartus į D. Š. numerį, kuriuo atsiliepęs vyras pasakė, kad rado telefoną ir kad jie ateitų į (duomenys neskelbtini) g. Ji, S. J. ir D. Š. tėvas išėjo į (duomenys neskelbtini) g., kur turėjo susitikti su telefoną radusiu žmogumi. Eidami link (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės "Maxima" jie susitiko grupę jaunuolių (apie 10-12), kurių tarpe buvo ir tas, kuris smurtavo prieš D. Š. ir tas kuris buvo apsirengęs juodais treningais. Sužinojęs, kad grupėje yra ir prieš D. Š. smurtavęs asmuo, S. Š. nuėjo link tų jaunuolių. Ji su S. J. nuėjo paimti telefono. Telefoną jiems padavė apie 30-40 m. amžiaus vyriškis, kuris sakė, kad ant žolės numestą telefoną jis rado išėjęs iš parduotuvės. Ji su S. paėmę D. telefoną ėjo link D. namų. Jiems su S. J. grįžus į D. Š. namus, netrukus grįžo ir D. Š. tėtis, kuris iškvietė policiją, o D. išvežė greitoji į ligoninę (1 t., b. l. 125-129). 

Liudytoja G. E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio su D. Š. jie su S. parvedė D. namo. Jo tėvai išsigando, nes ta akis į kurią sudavė buvo mėlyna, paraudusi. D. tėtis su ja kartu išėjo ieškoti kaltinamojo. Papasakojo D. tėčiui, kaip viskas buvo ir nuėjo link tos vietos, kur jie nuėjo. Muštynių metu D. pametė telefoną, kaltinamasis jį buvo paėmęs. Kai nuėjo prie laiptinės, jai S. paskambino ir pasakė, kad kažkoks vyras rado telefoną. Tuo metu pamatė kaltinamąjį ir tuos jaunuolius. Priėjo prie kaltinamojo, jis (kaltinamasis) jai pasakė, kad buvo ant žolės padėjęs telefoną, bet jo nebėra, kad gal kažkas jį paėmė. Tuo metu D. tėtis priėjo prie kaltinamojo ir paklausė: „kur mano sūnaus telefonas?“. Su S. ji buvo šalia ir kalbėjosi. Jiems kalbantis, išgirdo smūgio garsą, atsisuko ir pamatė bėgantį kaltinamąjį, o D. tėtis buvo susiėmęs už žando. Iš D. namų pirmas išėjo D. tėtis, nes D. tėčiui ji turėjo atnešti telefoną. Namuose liko D. mama, S. ir D.. Išėję sustojo prie laiptinės. S. jai paskambino dėl D. telefono, nes S. skambino į D. telefoną, atsiliepė, kažkoks vyras ir pasakė, kad rado telefoną. Ji nuėjo link D. namų pasitikti S. ir jie ėjo pasiimti telefono. D. tėtis liko prie laiptinės, panašiai prie tos vietos, kur jie nuėjo. Su kaltinamuoju nekalbėjo, jis prie jos priėjo, jai tik pasakė, kad čia numetė telefoną ir jo nebėra. Tuo metu buvo su S. D. tėtis buvo už kokių 5 m nuo jos. Jos D. tėtis klausė, ar čia tas, kuris sumušė D.. Ji pasakė, kad taip. Tada D. tėtis priėjo prie kaltinamojo ir klausė, kur D. telefonas. Išgirdo garsą panašų į smūgį. Smūgio nematė, nes blaškėsi, kalbėjo su S., neatkreipė dėmesio, ką veikia D. tėtis. Tada ji su S. nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o D. tėtį paliko prie tos laiptinės. Jie su S. nenorėjo kiškis ir nuėjo pas tą vyrą, kuris rado D. telefoną. Pasiėmę telefoną, ėjo atgal. Pamatė, kad tų jaunuolių susirinko daugiau. Grįždami, pamatėme 10-15 jaunuolių ir D. tėtį. D. tėtis ėjo link jų (jos ir S.). Ėjo trise link namų. Kai pamatė tuos jaunuolius, D. tėtis nuėjo link jų, jiems sakė: „eikite namo, aš tuoj grįšiu“. Jie nuėjo namo. Ji suprato, kad D. tėtis norėjo juos apsaugoti, kad tie jaunuoliai jų neužpultų. Kai ėjo pro juos, D. tėtis nuėjo link jų, kad jie nepultų ant jų (G. E. V. ir S.). Ji grįžo su S. namo. Jiems buvo saugiau, kad jis (D. tėtis) nuėjo link jų. Buvo stresas, nes nesuprato, kas įvyko. D. tėtis grįžo po kokių 10-15 minučių. D. tėčio kairysis žandas buvo paraudęs, ir sakė, kad jam skauda, nes sudavė. Jis buvo piktas, susinervinęs. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus (3 t., b. l. 179-183).

Iš liudytojo S. J. apklausos protokolo matyti, kad po įvyio su D. Š. jie su G. V. palydėjo D. Š. namo. Namuose buvo D. Š. tėtis ir mama. Kai D. Š. mama apžiūrėjusi D. Š. daiktus pamatė, kad nėra telefono, jie suprato, kad telefonas iškrito muštynių metu. Tada D. Š. tėtis su G. V. išėjo į kiemą ieškoti telefono, o jis liko su D. Š. jo namuose. Būdamas namuose, jis paskambino į D. Š. telefono numerį ir apie 20.30 val. atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad rado telefoną ir, kad ateitų pasiimti prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Tada jis išėjo paimti telefono. Einant  link minėto adreso, kieme jis pamatė tą pačią 4 asmenų kompaniją, su jais buvo dar du jaunuoliai. Toje kompanijoje buvo jaunuolis, kuris smurtavo prieš D. Š.. Jaunuolis jam pasakė, kad rado D. Š. telefoną ir išmetė jį, paprašė padėti paieškoti. Jis jaunuoliui atsakė, kad telefonas jau rastas ir nuėjo link sutarto adreso. Beeidamas sutiko D. Š. tėtį ir G. V.. Sužinojęs, kad jo matytoje kompanijoje yra prieš D. Š. smurtavęs jaunuolis, D. Š. tėtis nuėjo link tos kompanijos pašnekėti. Jie su G. V. nuėjo pasiimti D. Š. telefono. Susigrąžinę telefoną ir susitikę D. Š. tėtį, jie ėjo link D. Š. namų, kai pamatė, kad prie jo matytų jaunuolių grupėje yra jau dešimt asmenų. Kartu buvo ir tas jaunuolis, kuris smurtavo prieš D. Š.. Tada 5 jaunuoliai nuėjo už (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, o 5 pasiliko toje pačioje vietoje. Jie su G. V. nuėjo į D. Š. namus, o D. Š. tėvas nuėjo link tų 5 jaunuolių kompanijos, kuri nuėjo už namo. Jie su G. nuėjo į D. namus, jis daugiau nematė to įvykio ir nežino kas buvo nes liko namuose. Pats šio įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 148-152).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. J. parodė, kad po įvykio su D. Š. grįžo pas D. į namus ir suprato, kad nėra D. telefono. Bandė skambinti į jo telefoną, atsiliepė kažkoks žmogus ir pasakė, kad rado telefoną. Susitarė susitikti ir pasiimti telefoną. Jis, G. ir D. tėtis išėjo pasiimti telefono. Pamatė kaltinamąjį su būriu draugu. Matė, kaip kaltinamasis užpuolė D. tėvą, o jis su G. nuėjo pasiimti telefono. Pamatė, kad kaltinamasis bėgo į D. tėtį, jam trenkė ties krūtine kumščiu. Daugiau nieko nebematė, nes nuėjo. Jie ėjo atsiimti telefono. Aplink be kaltinamojo dar buvo kokie 8 žmonės. Spėja, kad tie asmenys kaltinamojo draugai. Jų kartu nėra matęs. Iš pradžių, kai jie pro juos praėjo šešiese, tuos pačius žmones matė tame būryje. Pamatęs grupę asmenų juto grėsmę, buvo nejauku. Jiems reikėjo praeiti pro juos. Grėsmės išvengti padėjo tai, kad kartu su jais ėjo D. tėtis, jis suaugęs. Jis buvo vienas išėjęs ieškoti telefono toje vietoje, kur jie mušėsi. Telefono nerado ir grįžo pas D. į namus. Kai sutiko kaltinamąjį antrą kartą, jis buvo be kaukė. Jis buvo prie jo priėjęs, kai ėjo pasiimti telefono. Jis paklausė, ar tai ne jo draugo telefonas ir atsiprašė, nes nenorėjo jo paimti, jį išmetė ir dabar neberanda. Neprašė padėti ieškoti. Jis (S. J.) jau buvo susisiekęs su žmogumi, kuris rado telefoną, kaltinamajam pasakė, kad žino, kur telefonas. Nebenorėjo su juo turėti jokio kontakto. Kai atsiėmė telefoną, grįždami atgal pamatė stovintį kaltinamąjį su draugais. D. tėvas nuėjo prie jų, kad juos apsaugotų, o jie grįžo pas D. į namus. Matė, kai sudavė smūgį, kai ėjo į priekį po pokalbio. D. tėvas nuėjo prie jo, jie su G. pradėjo eiti, įvyko smūgis ir jie nuėjo. Daugiau nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad viską prisiminė geriau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nematė S. Š. kontakto su jokiu žmogumi. To, ką pasakojo teisme, nematė. Praėjo daug laiko ir jo atmintis taip viską sudėliojo. Girdėjo pasakojimus apie S. Š. konfliktą su kaltinamuoju. Jis jokio kontakto nematė (3 t., b. l. 153-160).

Iš liudytojo G. R. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 10 d. jis dirbo kartu su specialistu S. R. ekipaže "(duomenys neskelbtini)", kai 20.43 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur pranešėjo sūnų prie laiptinės užpuolė 8 asmenų grupė, atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kieme prie minėto daugiabučio juos pasitiko pranešėjas S. Š. kuris nurodė, kad vienas jaunuolis, apsirengęs pilkos spalvos striuke su gobtuvu ir šviesiomis kelnėmis, vartojo smurtą jo ir jo sūnaus atžvilgiu. Taip pat pranešėjas nurodė, kad iš jo sūnaus atėmė telefoną, kurį vėliau susigrąžino. Pranešėjas nurodė, kad buvo būrys jaunuolių, apsirengusių daugiausiai tamsiais rūbais, tačiau kaip suprato, smurtą panaudojo vienas iš jų (ar kitų akivaizdoje nežino). Daugiau detalių nesigilino, kadangi svarbiausia buvo gauti trumpą informaciją apie nusikalstamą veiką įvykdžiusį (-ius) asmenį (-ius) ir juos rasti. Bekalbant su pranešėju, pamatė, kaip per stadioną, link (duomenys neskelbtini) g., bėga du jaunuoliai, iš kurių vienas buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke su gobtuvu ir šviesiomis kelnėmis, o kitas buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Jaunuoliai stadionu bėgo vienas šalia kito, o prabėgę stadioną išsiskyrė į priešingas puses. Jis tada sėdo į tarnybinį automobilį, važiavo pro kiemus link minėtų jaunuolių, o S. R. liko su pranešėju ir ėjo pėsčiomis link stadiono. Automobiliu išsukus iš (duomenys neskelbtini) ir pasukus į pirmą daugiabučių namų įvažiavimą (važiuojant link centro), prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio jis pamatė šviesiai apsirengusį jaunuolį, tada jis iš kart išlipo iš tarnybinio automobilio ir pasakė jaunuoliui, kad sustotų, jaunuolis nereagavo į reikalavimą sustoti ir bėgo, jis pradėjo jį vytis. Prie tarnybinio automobilio tuo metu priėjo kolega S. R. kuris pasiliko prie automobilio, todėl jis (G. R.) vijosi bėgantį jaunuolį. Šviesiai apsirengęs jaunuolis bėgo link (duomenys neskelbtini). Bėgdamas paskui šį jaunuolį jis pastebėjo, kaip į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) laiptinę įbėgo kitas, tamsiai apsirengęs jaunuolis. Prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio pasivijęs šviesiai apsirengusį jaunuolį ir panaudojo spec. priemonę - antrankius, jį sulaikė ir perdavė tarnybiniu automobiliu prie jo privažiavusiam kolegai S. R., su kuriuo kartu įsodino sulaikytąjį į automobilį. Buvo nustatyta, kad šviesiai apsirengęs jaunuolis yra T. J., jis sėdėjo ramus, nieko nekalbėjo. Sulaikius įtariamąjį, jis grįžo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio ir tikėdamasis, kad kažkas iš gyventojų atidarys laiptinės, į kurią, jo manymu, įbėgo su nusikaltimu galimai susijęs asmuo, duris, skambino į bent kurį laiptinės butą. Tuomet pamatė, kaip tamsiai apsirengęs jaunuolis išėjo iš to paties daugiabučio namo, nepamena tiksliai iš kurios laiptinės. Pareikalavus šio asmens sustoti jis nereagavo, todėl prieš asmenį teko panaudoti fizinę jėgą ir spec. priemonę - antrankius. Sulaikytas jaunuolis, D. K., buvo labai agresyvus, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Į sulaikymo vietą iškviestas pranešėjas atpažino T. J. ir nurodė, kad tai šis asmuo naudojo smurtą jo ir jo sūnaus atžvilgiu ir, kad jis yra "pravadyrius". Pradarius kito tarnybinio automobilio duris, kuriame sėdėjo sulaikytas D. K., pranešėjas nurodė, kad jo manymu tai vienas iš kartu su T. J. buvusių asmenų. Todėl asmenys nedelsiant buvo pristatyti į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180-183).

Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena, ar yra matęs kaltinamąjį. Prašo pagarsinti jo tarnybinį pranešimą. Buvo gautas pranešimas, kad užpuolė ir atėmė telefoną vaiko. Jiems atvykus juos pasitiko vaiko tėtis kuris nurodė, jog du asmenys pasišalino stadionu. Jie juos pamatė. Kolega S. R. liko prie nukentėjusiojo. Jis ėjo stadionu paskui juos bandė juos pasivyti. O jis (G. R.) apvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, dairytis jų. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvės kiemą, pastebėjo pilkai apsirengusį asmenį, pagal nukentėjusiojo parodymus apibūdinimas atitiko. Jam išlipus iš automobilio, pasakė, kad sustotų, jis puolė bėgti. Paliko automobilį ir puolė jo vytis. Paskambino kolegai, kad paimtų automobilį. Vydamasis išreiškė jam reikalavimus, tačiau jis jų neklausė. Bėgant dar prasilenkė su kitu asmeniu, kuris galimai dalyvavo, jis taip pat nuo kažko bėgo. Pastebėjo, kad tas asmuo užbėgo už namo. Galvojo, kad jis įbėgo į namą. Pirmą asmenį, kurį vijosi pasivijo ties stadionu, sulaikė. Kolega privažiavo prie jo ir jie jį pasodinimo į automobilyje esančias laikino sulaikymo patalpas. G. R. sulaikė abu asmenis. Tada ėjo link to namo, jis (D. K.) išėjo iš laiptinės, jis pribėo iš nugaros ir jį sulaikė. Jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, buvo agresyvus. Vienas iš asmenų buvo apsirengęs pilkai, kitas tamsios spalvos rūbais. Šviesiai apsirengusį asmenį sulaikė stadione. Sulaikymo metu negali pasakyti vienas ar abu buvo agresyvūs. Pirma asmens apžiūra buvo paviršutiniška, nes jis ėjo ieškoti antro asmens. Kai sulaikė antrą asmenį, jis buvo gana agresyvus ir jie laukė kito ekipažo. Prie namo. Automobilis buvo prie pat. Antro asmens į automobilį, kuriame sėdėjo pirmas sulaikytas asmuo, nesodino. Jam atrodo, buvo atėjęs nukentėjusysis. Nežino, kokiu būdu. Jam atrodo, tėtis atpažino abu asmenis. Atpažinimo veiksmas buvo svarbus, nes norėjo įsitikinti, ar tai tie asmenys ir vienas asmuo buvo sulaikytas vienu metu, kitas kitu. Neatsimena, ar asmuo buvo išlaipintas atpažinimui. Kai nukentėjusysis bandė atpažinti asmenis, antrasis jau taip pat turėjo būti automobilyje, tiksliai nepamena. Pristatė į laikino sulaikymo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)  (3 t., b. l. 179-183). 

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio G. R. 2020 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės analogiškos liudytojo G. R. apklausoje nurodytoms aplinkybėms (1 t., b. l. 189-190).

Iš liudytojo D. R. apklausos protokolo matyti, kad jis kartu su T. J. (po įvykio su D. Š.) ėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur T. J. turėjo susitikti su savo draugu. Einant, jis T. J. padavė nuo žemės pakeltą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau T. J. pasakė, kad telefonas ne jo ir jį tiesiog išmetė ant žemės. Su T. J. nuėję prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, pamatė, kad jokio T. J. draugo ten nėra, todėl apsisuko ir grįžo link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Ėjo specialiai tuo pačiu keliu, nes grįžtant T. J. norėjo paimti išmestą telefoną, kad grąžintų jį, tačiau netoli (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo jie sutiko prie suoliuko buvusius jaunuolius ir vyresnį vyrą, kaip jis suprato, kažkurio iš jaunuolių tėvą. Paklausti apie telefoną, jaunuoliai atsakė, kad telefoną rado. Vyresnis vyras kažką rėkė, neatsimena ką. T. lyg ir nieko jam nesakė. Matė, kaip tas vyras pradėjo bėgti link T. J., todėl T. J. bėgo nuo vyro. Tuomet, jis išėjo ir nebematė, ar T. J. smurtavo prieš tą vyrą (1 t., b. l. 173-176).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. nustatyta muštinė žaizda burnos ertmės kairio skruosto gleivinėje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveiku, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 54). 

Iš 2020 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Kieme yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kurios stovi įvairios autotransporto priemonės. Tarp (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) pastato ir Nr. (duomenys neskelbtini) pastato yra trinkelėmis išklotas pėsčiųjų takas, vedantis link PC "MAXIMA", aplink minėtą taką auga veja ir medžiai. Tarp minėtų pastatu, arčiau pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas S. Š. (1 t., b. l. 31-35).

Ekspertas R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad tyrimas buvo atliktas remiantis medicininiais dokumentais. Buvo pateikta Panevėžio ligoninės gydytojo išrašo kopija. Joje buvo nustatyta muštinė žaizda burnos ertmės kairiojo skruosto gleivinėje. Daugiau sužalojimų teoriškai veide nebuvo nustatyta. Asmuo pas jį nebuvo atvykęs. Pacientas, kiek supranto, kreipėsi į kliniką dėl protezų iškritimo. Dantų protezai pagal sveikatos sutrikdymo mąsto taisykles nekvalifikuojami kaip sveikatos sutrikdymas. Tik nuolatinių dantų netekimas yra kvalifikuojamas. Kvalifikacija nesikeistų. Jei netenkama mažiau nei pusė danties yra nuskilimas, o ne netekimas. Išvada, po nukentėjusiojo parodymų, išlieka ta pati. Pagal pasakojimą suprato, kad nedarbingumas buvo tęsiamas dėl krūtinės skausmų. Negali pasakyti, ar gydytojas apžiūrėdamas patikrino dantis ar tik tai įrašė. Vidinė gleivinė pasižeidė nuo smūgio į skruostą atsitrenkus į dantis. Priklauso nuo paciento, kuo jis skundžiasi, ką akcentuoja gydytojui. Priėmimo skyriuje dirba ne specialistai, o nukreipia pas odontologus. Sunku pasakyti, ar dantys buvo apžiūrėti. Nenurodyta, kad asmuo skundėsi dėl dantų. Galėjo būti taip, kad smūgio metu galėjo nukentėti dantys. Skruosto patinimas gali sukelti tokį efektą, kad skauda dantis. Jis galėjo nesuprasti, ką jam skauda (3 t., b. l. 153-160).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalis nustato pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis teismai ir pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020). BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti visi būtini nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų (požymių) negalima ir asmens atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą, tuo pačiu negalimas ir asmens baudžiamasis persekiojimas. Tokiu atveju baudžiamasis procesas asmens atžvilgiu turi būti nutraukiamas. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nagrinėjamu atveju buvo aiškinamasi, ar T. J. 2020 m. balandžio 10 d., apie 20.20 val. Panevėžyje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio kieme įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš S. Š., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kai, atsakydamas į pagrįstai nukentėjusiojo išsakytą nepasitenkinimą dėl jo (T. J.) smurtinių veiksmų prieš nepilnametį nukentėjusiojo sūnų D. Š., naudojo fizinį smurtą prieš S. Š. nepaisydamas viešos vietos ir aplinkinių asmenų, tai yra dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido kairę pusę, padarydamas S. Š. muštinę žaizdą burnos ertmės kairio skruosto gleivinėje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Po to, apie 20.40 val., jis tęsė savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, tai yra, būdamas su tyrimo metu nenustatytų asmenų grupe prie daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ragino grupę asmenų smurtauti prieš pokalbį su juo bandžiusiu pratęsti nukentėjusiuoju S. Š. ir ne mažiau kaip 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į krūtinę taip sukeldamas fizinį skausmą bei paskatindamas kitus asmenis smurtauti prieš nukentėjusįjį.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui už alternatyvias nusikaltamas veikas t.y. asmuo tam, kad kiltų įstatyme numatyta aplinkybė turėjo viešoje vietoje įžūliu elgesiu arba grasinimais arba piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio sudėtis reikalauja nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti ne tik viešoje vietoje padarytus įžūlius veiksmus, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, bet nurodyti dėl viešosios tvarkos pažeidimo atsiradusias pasekmes: sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-489/2021, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Pažymima, kad nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, daro išvadą, jog įrodymų visetas nesudaro pagrindo teismui be abejonės spręsti, jog kaltinamasis T. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Iš S. Š. parodymų teismas nustatė, kad S. Š. pirmosios apklausos metu nurodė, kad jis išėjo į lauką kartu su G. V. ir ji kieme pamatė pilkai apsirengusį jaunuolį, kuris sumušė jo sūnų. Jis pasakė G. V., kad ji grįžta į jo butą. Tada apie 20 val. 20 min. jis priėjo prie minėto jaunuolio (T. J.). Priėjo prie to jaunuolio ir paklausė, kur jo sūnaus telefonas, ir tada minėtas pilkai apsirengęs jaunuolis iš dešinės rankos jam smogė į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir pabėgo link (duomenys neskelbtini) esančio stadiono. Antrosios apklausos metu D. Š. patvirtino tas pačias aplinkybes. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis jau parodė, kad kaltinamąjį pirmą kartą pamatė, kai išėjęs buvo lauke ir atėjo G. E. V. ir jį jam parodė. Tada jis prie jo priėjo. Su juo buvo G.. S. jis nematė. Kai T. J. jam trenkė ir pradėjo bėgti, jis jį nusivijo. Tada G. nebematė. Iki smūgio G. jam parodė kaltinamąjį, jis buvo į jį atsisukęs. G. stovėjo priešais, 5 m atstumu. Jis ją matė. Nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad G. išėjo, nors ji pasiliko. Taip pasakė, nes G. buvo išsigandusi, jie visi nutarė, jog sakys, jog jos nebuvo ir ji nieko nematė. Taip kalbėjo su G.. Su S. J. nekalbėjo. Su G. iš dalies aptarė, kokius ji duos parodymus, tai aptarė po įvykio, prieš vykstant į policiją. Jie apsitarė tik dėl vieno momento, kad ji pasakytų, jog nematė, nes išėjo namo. Tuo metu buvo geriau, jog sakytų, kad ji nematė, jam buvo gėda prieš ją, jog kaltinamasis jam trenkė. Buvo stresas ir nutarė, jog ji sakytų, jog jos nebuvo, nes ji buvo išėjusi pasiimti telefono.

Kaip matyti, S. Š. parodymai yra nenuoseklūs, aplinkybės skirtingų apklausų metu nurodytos nevienodai, nenuosekliai, nenuoseklumą sudaro jo parodymai dėl liudytojos G. E. V. dalyvavimo, kai prieš jį galimai buvo panaudotas smurtas. Jo paties duoti paaiškinimai teisme, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo netikslūs, nes norėjo apsaugoti vaikus, galvojo, jog bus geriau, jei jie sakys, jog nieko nematė, teismas vertina kritiškai, be kita ko, pats S. Š. pripažino, kad kalbėjo su G. E. V. apie tai, ką ji sakys duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taigi parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs.

Teismas priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis teismo posėdžio metu ištirtų ir patikrintų įrodymu visetu. Nagrinėjamu atveju kaltinimas grindžiamas liudytojų G. E. V. ir S. J. parodymais. Abu įrodymus, kaip kaltinamojo kaltę pagrindžiančius, teismas vertina juos sugretindamas su kitais bylos duomenimis.

Iš liudytojos G. E. V. apklausų metu duotų parodymų matyti, kad pagal pirmosios apklausos metu duotus parodymus yra aišku, kad G. E. V. nematė nei pirmojo galimai suduoto smūgio, nei vėliau galimo smurto prieš S. Š. tų 10 jaunuolių grupėje. Pagal jos pirminius parodymus šių abiejų įvykių metu ji su S. Š. nebuvo. Teismui kelia abejonių jos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad su S. ji buvo šalia ir kalbėjosi. Jiems kalbantis, išgirdo smūgio garsą, atsisuko ir pamatė bėgantį kaltinamąjį, o D. tėtis buvo susiėmęs už žando. Šie parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių, nes iš byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų matyti, kad pirmiausia G. E. V. su D. Š. tėčiu išėjo dviese ieškoti D. Š. telefono, tada kaip ji pati nurodė, ir kaip nurodė S. Š. pirmųjų apklausų metu išėjo susitikti su S. J., tad S. J. tuo metu šalia nebuvo (ką patvirtino ir pats S. J.) todėl tikėtina, kad G. E. V. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingesnius parodymus, ką ji pati patvirtimo ir teismo posėdžio metu nurodydama, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus. Todėl teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai nesuteikia pagrindo pripažinti kaltinamąjį kaltu šio epizodo aspektu.

Teismas taip pat atkreipa dėmesį, kad iš liudytojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra aiškiai matyti, kad jis šio įvykio nematė, nors ir teismo posėdžio metu aiškino kitaip, tačiau vadovaujantis BPK 276 straipsniu teismui pagarsinus jo paties parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pripažino, kad prisiminė geriau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nematė S. Š. kontakto su jokiu žmogumi. To, ką pasakojo nematė. Praėjo daug laiko ir jo atmintis taip viską sudėliojo. Girdėjo pasakojimus apie S. Š. konfliktą su kaltinamuoju. Jis jokio kontakto nematė. Šiais savo parodymais liudytojas patvirtino, kad smurto S. Š. atžvilgiu nematė.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į T. J. ir D. R. parodymus. D. R. duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, iškart po sulaikymo nurodė, kad kai jie su T. J. grįžo tuo pačiu keliu link įvykio vietos, sutiko kažkurį iš tų jaunuolių ir vyrą, kuris, kaip suprato, buvo vieno iš tų jaunuolių tėtis. Vyresnis vyras kažką rėkė, neatsimena ką. T. J. lyg ir nieko jam nesakė. Matė, kaip tas vyras pradėjo bėgti link T. J., todėl T. J. bėgo nuo vyro. Tuomet, jis išėjo ir nebematė, ar T. J. smurtavo prieš tą vyrą. Pats T. J. duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam S. Š. jis nesudavė nei vieno smūgio ir paaiškino, kad šaukdamas: "kur mano telefonas", nukentėjusysis pribėgo prie jo, bandė jį sučiupti ir užsimojo bandydamas suduoti. Pasilenkęs, jis smūgio išvengė, bei pastūmęs nukentėjusįjį, kad šis ant jo nepultų, bėgo tolyn nuo to vyriškio. Teismo posėdžio metu T. J. parodė, kad atbėgo rėkdamas D. Š. tėvas, bandė jam smogti, smūgio išvengė, spyrė. Smūgio išvengė, gal jį stumtelėjo ir pabėgo. Jam (S. Š.) nesudavė nei vieno smūgio. Patvirtino, kad D. R. šią dalį matė, bet pats išsigandęs S. Š. pabėgo. Kaip matyti iš T. J. parodymų, jis juos davė nuosekliai, aiškino tas pačias aplinkybes, neigė smūgio sudavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. R. parodymai sutampa su visom kitom, tiek T. J., tiek ir paties S. Š. nurodytom aplinkybėm, kad po susidūrimo T. J. pabėga. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kad T. J. būtų sudavęs smūgį S. Š..

Kaltinimą, kad po to, apie 20.40 val., T. J. tęsė savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, tai yra, būdamas su tyrimo metu nenustatytų asmenų grupe prie daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ragino grupę asmenų smurtauti prieš pokalbį su juo bandžiusiu pratęsti nukentėjusiuoju S. Š. ir ne mažiau kaip 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą bei paskatindamas kitus asmenis smurtauti prieš nukentėjusįjį, teismas vertina kaip nepagrįstą objektyviais bylos duomenimis.

Analizuodamas S. Š. parodymus teismas nustatė, kad pirmosios apklauos metu S. Š. parodė, kad po šio smūgio jis iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant policijos, jam paskambino G. V., kuri paaiškino, kad turi jo sūnaus telefoną ir kartu su S. J. eina link jo namų adresu (duomenys neskelbtini). Jis ėjo pasitikti G. V. ir S. J., jie susitiko prie PC „MAXIMA“ adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys ir visi kartu ėjo link jo namų, tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo apie 10 jaunuolių apie 18-20 metų amžiaus, jis pasakė G. V. ir S. J., kad nebijotų ir tiesiai eitų link jo namų greitesniu žingsniu negu jo. Jiems atsilikus jis priėjo prie minėto būrio jaunuolių ir staiga vienas iš jų į jį papurškė galimai pipirinių dujų ir tada jis pradėjo bėgti, fizinio skausmo nepajuto. Pabėgęs nuo minėto būrio jaunuolių, jis vėl paskambino į policiją ir pasakė, kad pilkai apsirengęs jaunuolis, sumušęs jo sūnų ir jį, yra adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Sekančios apklausos metu jis jau parodė, kad po smūgio jis ėjo link savo namų kiemo. Būnant savo gyvenamo namo kieme, praėjus maždaug 10 min. nuo smūgio, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino G. V. ir pasakė, kad turi D. Š. mobiliojo ryšio telefoną. Jis G. V. pasakė, kad eina link daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jų pasitikti. Kai pasitiko juos, jie visi trys ėjo link jo namų, ėjo pro takelį, esantį tarp daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Einant pamatė apie 10 jaunuolių, su kuriais stovėjo ir pilkai apsirengęs jaunuolis. G. V. ir S. J., pamatę grupę jaunuolių, išsigando, pasakė, kad jiems baisu, tad jis jiems pasakė, kad eitų spartesniu žingsniu namo, o pats tyčia atsiliko ir nuėjo link grupės jaunuolių, kad jie "neužkabintų" vaikų. G. V. ir S. J. nuėjo, o jis vienas priėjo prie grupės jaunuolių, vienas iš grupėje esančių jaunuolių papurškė jam į veidą ašarinių dujų (tai padarė ne pilkai apsirengęs jaunuolis, nes jis stovėjo apie 10 m nuo tos grupės), plačiau to jaunuolio apibūdinti negali. Po dujų jis pasitraukė, bėgo link pilkai apsirengusio jaunuolio. Tada visa tų jaunuolių grupė išsiskirstė ir atbėgo link jo, pilkai apsirengęs jaunuolis surėkė minėtai grupei jaunuolių "pulkit", suprato, kad jie visi yra iš tos pačios draugų kompanijos. Priešais jį stovėjo pilkai apsirengęs jaunuolis, jis nepamena, iš kurios kojos jam kelis kartus spyrė į krūtinės sritį, tuo tarpu iš kitų toje grupėje asmenų kažkas taip pat jį puolė, t. y. stovintys iš nugaros asmenys jį kojomis spardė į nugarą, sėdmenis, jis muistėsi, bandė atsitraukti, tikrai nematė, kas ir kokius smūgius iš asmenų konkrečiai sudavė, fizinio smurto naudojimas jo atžvilgiu truko apie 10 min. Šių aplinkybių apklausiamas policijoje neminėjo, nes tuo metu buvo pavargęs ir nebenorėjo gilintis į smulkmenas. Jis vienu momentu ištrūko ir pabėgo į savo namo kiemą, jo grupė jaunuolių nesivijo. Jis tada būdamas savo namo kieme paskambino policijai ir pranešė apie įvykį bei nurodė, kad šiuo metu jaunuoliai yra prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Teismo posėdžio metu jis jau parodė, kad po smūgio ėjo link namų, jam paskambino vaikai ir pasakė, kad atsirado telefonas. Jis nuėjo jų pasitikti. Susitiko ties „(duomenys neskelbtini)“. Eidami atgal pamatė didelę jaunuolių grupę. Joje buvo ir kaltinamasis. Buvo šviesu. Kai jų buvo visa minia, jį (kaltinamąjį) atpažino, nes buvo jį matęs ir iš aprangos. Atpažino jį iš veido bruožų, bet labiausiai iš aprangos, nes visi buvo apsirengę juodai, o jis pilkai. Ėjo link pilkai apsirengusio jaunuolio, kad vaikai pareitų laisvai namo. Jis (S. Š.) ėjo link jų (tų jaunuolių), kad jaunuolių grupė jų (S. ir G.) neliestų. Pasuko į šoną. Jie pradėjo artėti prie jo. Ėjo į jų (tų jaunuolių) pusę. Jie atsisukę stovėjo, tačiau nieko nedarė. Kaltinamasis pasakė: „ko čia stovit? Pulkit“. Vienas išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo į jį pūsti. Jis pranėrė pro šoną. Jam teko dujų, pradėjo griaužti akis. Bėgo link kaltinamojo. Visi iš visų pusių jį puolė. Mušė, spardė. Kaltinamasis jam sudavė kokius tris kartus į krūtinę (apie tris kartus spyrė). Po to, vienu metu bandė pabėgti, paslydo ir nugriuvo. Užsidengė galvą. Jį spardė. Kas spardė, negali pasakyti. Visi buvo apsirengę juodai, kaltinamasis buvo apsirengęs pilkai, todėl jį atskyrė. Po nupurškimo dujomis, ėjo link pilkai apsirengusio asmens, nes jam nebuvo, kur eiti. Negalėjo eiti namo, nes buvo apsuptas. Kiti asmenys jam sudavė kelis spyrius į nugarą, šonus kaltinamasis spardė į krūtinę. Ar spardė į galvą, negali pasakyti, veidą buvo užsidengęs rankomis. Jam buvo sumušta krūtinė. Nugarą paskaudėjo. Į ligoninę nesikreipė. Kreipėsi pas savo šeimos gydytoją, kai jam pradėjo skaudėti krūtinę.

Kaip matyti S. Š. parodymų nenuoseklumas pasireiškia ir tuo, kad pirmosios apklauos metu S. Š. parodė, kad pamatė 10 jaunuolių grupę ir nuėjo link jų, vienas iš ten esančių jaunuolių papuršė į jį ašarinių dujų ir jis pabėgo, jokio fizinio skausmo nejautė. Antrosios apklausos netu jis jau nurodo, kad toje 10 asmenų grupėje jis pamatė kaltinamąji vienas, ėjo link tos grupės jaunuolių ir vienas iš grupėje esančių jaunuolių papurškė jam į veidą ašarinių dujų, tada jis pradėjo bėgti link kaltinamojo, tada visa tų jaunuolių grupė išsiskirstė ir atbėgo link jo, pilkai apsirengęs jaunuolis surėkė minėtai grupei jaunuolių "pulkit", tada kaltinamasis jam kelis kartus spyrė į krūtinės sritį, tuo tarpu tie jaunuoliai taip pat jį puolė, t. y. stovintys iš nugaros asmenys jį kojomis spardė į nugarą, sėdmenis, jis muistėsi, bandė atsitraukti, tikrai nematė, kas ir kokius smūgius iš asmenų konkrečiai sudavė, fizinio smurto naudojimas jo atžvilgiu truko apie 10 min. Teismo posėdžio metu jis jau aiškino, kad ėjo į tų jaunuolių pusę. Jie atsisukę stovėjo, tačiau nieko nedarė. Kaltinamasis pasakė: „ko čia stovit? Pulkit“. Vienas išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo pūsti. Tada bėgo link kaltinamojo. Visi iš visų pusių jį puolė. Mušė, spardė. Kaltinamasis jam sudavė kokius tris kartus į krūtinę (kokius tris kartus spyrė). Po to, vienu metu bandė pabėgti, paslydo ir nugriuvo. Užsidengė galvą. Jį spardė. Kas spardė, negali pasakyti.

Teismas atkreipia dėmesį ir D. Š. parodymus, kad kai tėtis grįžo į namus, jis nematė jokių sužalojimų. Visi šie neaiškumai, vadovautis in dubio pro reo principu, nesant galimybės jų pašalinti, yra aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Jau minėta, kad BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. O nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis ir pan. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nėra nei vieno liudytojo, galinčio objektyviai patvirtinti kaltinimo įvykio aplinybes, nagrinėjamu atveju nebuvo nei nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms nebuvo sukeltas didelis išgąstis ar pan.

Nepasitvirtinus T. J. pareikštam kaltinimui, t.y. nustačius, kad T. J. nepadarė  BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (prokurorė prašė perkvalifikuoti į BK 259 str. 2 d.) 

Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamos   nusikalstamos veikos nepripažįsta ir paaiškino, kad jį, kai sulaikė prie policijos automobilio, iš jo paėmė visus daiktus, patikrino kišenes, jį visą patikrino, kišenes iškraustė. Vaizdo įrašas nieko neparodo. Jis neturėjo jokių narkotinių medžiagų. Jis buvo uždarytas mažoje patalpoje. Jam buvo labai bloga (pagirios) todėl ten jis ir bruzdėjo. Vaizdo medžiagoje viskas matyti. Iš karto pas jį narkotinių medžiagų nerado, nes jų nebuvo. Narkotinių medžiagų nevartojo. Galėjo paimti jo kraujo mėginius. Paimti rankų nuoplovų mėginiai rodo, kad jis neturėjo jokio kontakto su narkotinėmis medžiagomis (3 t. b. l. 153-160).

 Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, T. J. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir paaiškino, kad 2020-04-10, apie 21.00 val. jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir patalpintas į tarnybinį automobilį, kuriame sėdėjo apie pusę valandos, kol jį pareigūnai nuvežė adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Tada pareigūnai atidarė pirmas automobilio duris, o kitos apsauginės durys dar nebuvo atidarytos. Pirmas automobilio duris atidaręs pareigūnas per uždarytas apsaugines duris parodė plastikinį maišelį ir pasakė, kad jis (T. J.) turi narkotinių medžiagų. Jis (T. J.) pasakė, kad tai ne jo ir negali būti jo, nes dar neatidarytos net durys. Pareigūnas pašvietė jam po kojomis. Prie jo kojų mėtėsi kažkokie žali gabaliukai. Pareigūnas pasakė, kad čia jo (T. J.) "žolė". Tada jį išlaipino iš automobilio ir nuvedė į laikino sulaikymo patalpas. Iš kur tie žali gabaliukai atsirado automobilyje, nežino, nes jie ne jo (2 t., b. l. 116-119).

Papildomos apklausos metu patikslinus įtarimą kaltinamasis T. J. parodė, kad nepsisipažįsta padaręs nusikaltamas veikas kuriomis yra įtariamas. Parodymus byloje jau yra davęs, juos prisimena ir tvirtina, naujų ar patikslintų parodymų neduos (2 t. b. l. 125-127).

Iš liudytojo G. R. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 10 d. darbo pamainą pradėjo 16.00 val., dirbo ekipaže r/š "(duomenys neskelbtini)" kartu su vyriausiuoju patruliu S. R.. Pradėjus darbo pamainą patikrino, ar tvarkingas tarnybinis automobilis, apžiūrėjo automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą, policijos tarnybinį automobilį apžiūri prieš pradedant dirbti kiekvieną pamainą. Prisimena, kad tą dieną, t. y. 2020 m. balandžio 10 d.  apie 20.43 val. iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ką tik pranešėjo sūnų prie laiptinės užpuolė grupė asmenų. Nuvykus tarnybiniu automobiliu r/š "(duomenys neskelbtini)" minėtu adresu, pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, buvo sulaikytas jaunuolis, vardu T. J. ir nuveistas į policijos tarnybinio įrengtą laikino sulaikymo patalpą. Prieš sulaikant T. J., atliko dalinę išorinę apžiūrą, draudžiamų daiktų nerado. Sulaikant T. J. jis užuodė specifinį marihuanos kvapą, taip pat matė, kad asmens vyzdžiai išsiplėtę. T. J. įsodino ant laikino sulaikymo kameroje esančio suolelio, įjungė šviesą, asmuo atsisėdo ir jis uždarė policijos tarnybinio automobilio dureles, užrakino jas bei ėjo prie kitų asmenų aiškintis aplinkybes. Netrukus prie tarnybinio automobilio atsivedė pareiškėją S. Š., pradarė policijos tarnybinio automobilio dureles ir parodė sulaikytą T. J., kurį S. Š. atpažino, kaip nusikaltimą įvykdžiusį asmenį, dėl ko kvietė policiją. Pradaręs dureles, pajautė dar stipresnį marihuanos kvapą. Įvykio vietoje atlikę pirminius būtinus veiksmus, su kolega S. R. vyko į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kad į laikino sulaikymo patalpas pristatyti T. J.. Nuvykus į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas, su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie galinių automobilio durelių, kad išvesti sulaikytą T. J.. Atidarius dureles pastebėjo, kad tarnybinio automobilio įrengtoje laikino sulaikymo patalpoje, ant grindų, pribarstyta žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga marihuana, taip pat buvo rastas tuščias plastmasinis peršviečiamas paketėlis, kuriame galimai buvo supakuota galimai narkotinė medžiaga marihuana. Kolega S. R. paklausė T. J., kas čia per medžiaga, kieno ji, ar tai jis išmetė, tačiau jaunuolis nieko nesakė, sėdėjo nuleidęs galvą, neprisipažino, kad tai jo galimai narkotinė medžiaga. T. J. buvo nuvestas į laikino sulaikymo patalpas, o jie apie šį įvykį, kuomet rado galimai narkotinės medžiagos policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje po T. J. pristatymo, informavo Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojus bei ekspertus, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nori pažymėti, kad tą dieną, t. y. 2020 m. balandžio 10 d. prieš šį įvykį, jie su kolega turėjo keletą iškvietimų, vežė asmenis tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpose, tačiau po kiekvieno asmens pristatymo, jis patikrino sulaikymo patalpą, taip daro po kiekvieno asmens pristatymo, kadangi kartais būna panašių įvykių, kai asmenys pameta daiktus ar bando nuslėpti neleistinus daiktus ar įrankius. Be to, dėl COVID-19 viruso jiems privaloma po kiekvieno sulaikyto asmens transportavimo tarnybiniu automobiliu pilnai dezinfekuoti automobilį. Todėl, prieš šį įvykį jie taip pat dezinfekavo automobilį. Narkotinių medžiagų nebuvo. Po T. J. pristatymo rasta galimai narkotinė medžiaga negalėjo būti kito asmens (2 t., b. l. 50-53).

Teismo posėdžio metu G. R. parodė, kad pirma asmens apžiūra buvo paviršutiniška, nes jis ėjo ieškoti antro asmens. Kai sulaikė antrą asmenį, jis buvo gana agresyvus ir jie laukė kito ekipažo. Prie namo. Automobilis buvo prie pat. Antro asmens į automobilį, kuriame sėdėjo pirmas sulaikytas asmuo, nesodino. Jam atrodo, buvo atėjęs nukentėjusysis. Nežino, kokiu būdu. Jam atrodo, tėtis atpažino abu asmenis. Atpažinimo veiksmas buvo svarbus, nes norėjo įsitikinti, ar tai tie asmenys ir vienas asmuo buvo sulaikytas vienu metu, kitas kitu. Neatsimena, ar asmuo buvo išlaipintas atpažinimui. Kai nukentėjusysis bandė atpažinti asmenis, antrasis jau taip pat turėjo būti automobilyje, tiksliai nepamena. Pristatė į laikino sulaikymo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kolega pasakė, kad automobilyje yra primėtyta galimai narkotinės medžiagos. Prieš tai automobiliu nieko negabeno ir kiekvieną pamainą pradedant automobilį nuodugniai apžiūri. Dirbo vakarinėje pamainoje. Kolega rado augalinę medžiagą. Nepamena, ar jam rodė rastą medžiagą. Kolega turbūt iškvietė ekspertus. Tuo automobiliu darbą tęsti galėjo, kai iš automobilio buvo išimtos narkotinės medžiagos ir turėjo parašyti išsamų tarnybinį pranešimą, kol tai darė viskas jau buvo padaryta ir darbą galėjo tęsti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas G. R. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dabar neatsimena visų detalių. Šiandien parodymai ne tokie, kaip ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo daug laiko ir visko nepamena (3 t., b. l. 179-183). 

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio G. R. 2020 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės analogiškos liudytojo G. R. apklausoje nurodytoms aplinkybėms (2 t., b. l. 54).

Iš liudytojo S. R. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 10 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. R., jiems buvo priskirtas tarnybinis automobilis r/š "(duomenys neskelbtini)", darbo pamainą pradėjo 16.00 val. Prieš pradedant darbo pamainą, visada kartu su kolega patikrina automobilį, ar jis tvarkingas, ar netrūksta darbo priemonių, esant dabartinei karantino situacijai Lietuvoje, automobilį dezinfekuoja spec. dezinfekciniu skysčiu, taip darė ir minėtą dieną, automobilis buvo tvarkingas. 20.43 val. iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, kad reikalinga nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur pranešėjo sūnų ką tik užpuolė grupė asmenų, atėmė telefoną, kurį šiuo metu jau atgavo. Nuvykus minėtu adresu, aiškinantis aplinkybes, jo kolega G. R. sulaikė jaunuolį, kuris vėliau paaiškėjo, kad yra T. J., jį nuvedė į policijos tarnybinio automobilio įrengtą laikino sulaikymo patalpą. Jis tuo metu aiškinosi aplinkybes su pareiškėju. Išsiaiškinus aplinkybes, su kolega į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vežė sulaikytą T. J.. Atvykus į komisariato aikštelę, su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie automobilio galinių durelių, atidarius jas, pamatė, kad ant grindų pribarstyta žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga marihuana, šalia peršviečiamas baltos spalvos tuščias maišelis, kuriame galimai buvo galimai narkotinė medžiaga marihuana, taip pat užuodė stiprų specifinį marihuanos kvapą. Paklausė jaunuolio, kas tai per medžiaga, kodėl ją išbarstė, tačiau jaunuolis jam nieko nesakė, sėdėjo nuleidęs galvą. Dėl šio įvykio informavo Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojus, ekspertus, o T. J. nuvedė į laikino sulaikymo patalpas. Rasta galimai narkotinė medžiaga galėjo būti tik T. J., kadangi prieš šį įvykį, po turėtų įvykių ir asmenų pristatymų, jie su kolega kiekvieną kartą apžiūrėdavo automobilį ir jį dezinfekuodavo, ypač įrengtą laikino sulaikymo patalpą, joje jokių pašalinių ar neleistinų daiktų iki įsodinant į jį T. J., nebuvo (2 t., b. l. 57-60).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. parodė, kad kaltinamasis jam matytas iš įvykio dėl muštynių. Datos nepasakys. Viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gaudynės persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vieną asmenį kolega pagavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jis pėsčiomis ėjo per stadioną, nes žmonės nurodė, kad nubėgo per stadioną. Žmonės nurodė, kaip jie atrodė. Dabar pasakyti, ką jie nurodė, negali. Kolega su mašina važiavo aplink, pastebėjo vieną ir sulaikė. Dar vieną tas pats kolega sulaikė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam atrodo, jog žmonės iš daugiabučių nurodė kur nebėgo ir kolega vieną išsivedė iš laiptinės. Tas asmuo buvo gana agresyvus, nuo jo sklido specifinis žolės kvapas, buvo apsvaigęs, jam atrodo buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, dėjo antrankius. Mašinoje elgėsi agresyviai. Pasikvietėme kolegas į pagalbą. Negali pasakyti, ar tas asmuo kaltinamasis. Tą, kurį sulaikė (duomenys neskelbtini)  gatvėje, buvo agresyvus, nuo jo sklido žolės kvapas. Su jais nukentėjusieji kartu nevažiavo. Vėliau buvo pakvietę atpažinti asmenis. Jam atrodo, kad bendravo su tėvu. Kaip jei atrodo, buvo nurodyta pranešime, žmonės taip pat pasakė, į kurią pusę jie nubėgo. Su tėčiu pabendravo, užsirašė telefoną, o vėliau jį išsikvietėme į (duomenys neskelbtini)  gatvę. Tėtis vieną iš asmenų atpažino. Aplinkybių detaliai neatsimena. Žmonės, gyvenantys (duomenys neskelbtini)  gatvės daugiabutyje nurodė, jog asmuo nubėgo į laiptinę. Jis eidamas išgirdo per raciją, kad kolega sulaikė vieną asmenį, pasakė paimti tarnybinį automobilį. Prie kolegos privažiavo tarnybiniu automobiliu, nes jis buvo palikęs tarnybinį automobilį ir vijosi vieną iš asmenų. Mašina buvo užkurta ir palikta. Jam paskambino kolega telefonu ir pasakė, kur automobilis. Privažiavo prie kolegos ir sulaikyto asmens. Pasodino asmenį į laikino sulaikymo vietą. Prieš sodinant į sulaikymo vietą turi apžiūrėti asmenį. Neatsimena, ar apžiūrėjo. Važiavo į (duomenys neskelbtini)  gatvės pusę ieškojo antro asmens, žmonės rodė, kur nubėgo. Nubėgęs kolega atsivedė antrą asmenį prie automobilio. Išsikvietėme kitą ekipažą. Pirmasis asmuo, kurį sulaikė, nebuvo išlaipintas iš automobilio. Įtariamuosius laiko atskirai. Prie to namo, kur sulaikė antrą asmenį, išsikvietė nukentėjusįjį. Pravėrė duris ir nukentėjusysis pasakė, kad tai tie asmenys. Negali pasakyti, ar abu sulaikytus asmenis, nukentėjusysis atpažino. Vieną iš jų atpažino, nes jį sulaikė. Atpažinimo metu asmuo nebuvo išlaipintas, tik atidarė duris. Jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini), pamatė automobilyje narkotines medžiagas ant automobilio grindų. Jam atrodo, kad jis pirmas pamatė narkotines medžiagas. Mėtėsi augalinės kilmės medžiaga, gumulėlis. Yra ne kartą susidūręs su narkotinėmis medžiagomis ir jas atpažįsta. Kai asmenis pristato, automobilius apžiūri. Kai asmenį pridavė į (duomenys neskelbtini) budėtojams, informavo operatyvinę grupę, ekspertus. Automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų. Automobilio vidus turėtų būti filmuojamas. Jei narkotinių medžiagų randa pas asmenį, jie gali paimti, o iš automobilio ne. Iki įsodinant įtariamąjį tą dieną į automobilį, negali pasakyti, ar tą dieną dar kažką vežė automobilyje. Atvežus asmenį ir prieš važiuojant į kitą įvykį, automobilį dezinfekuoja. Purškiamos ir sulaikymo patalpos. Mano, kad iki išvykstant į šį įvykį, to gumulėlio automobilyje nebuvo, nes automobilis apžiūrimas, nes dažnai pasitaiko, kad sulaikyti asmenys bando atsikratyti įkalčių, ir dezinfekuojamas. Asmens apžiūros metu ne visada pavyksta atrasti, nes būna užsikišę už kelnaičių, batų ir kitų vietų. Antrasis sulaikytasis elgėsi gana agresyviai. Pirmas sulaikytasis elgėsi padoriai. Buvo žolė susukta į gumulėlį, žalios spalvos. Įpakavimo nepamena. Įvykio metu sulaikė 2 asmenis. Vieną (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitą (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Jam atrodo, kad nukentėjusiajam parodė abu sulaikytus asmenis. Dalyvavo atpažinime kolega G. R.. Ar jis, ar kolega atidarė duris nepamena. Jam atrodo, atpažino abu. Visko nepamena. Jie į komisariatą pristatė vieną, kitas važiavo su kitu ekipažu. Asmuo, kuris buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini)  gatvėje, elgėsi agresyviai. Nežino, kurioje gatvėje buvo sulaikytas kaltinamasis. Negali pasakyti iš kurios gatvės sulaikytą asmenį vežė jie, ar iš (duomenys neskelbtini), ar iš (duomenys neskelbtini) . Įvykis senas, visko nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas S. R. paaiškino, kad geriau atsiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina (3 t., b. l. 179-183).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad tarnybinio policijos automobilio "VW Transporter", valtybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra atlikta Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)  g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme. Tarnybinio automobilio galinėje salono dalyje yra sulaikymo patalpa. Tai patalpa, kur prie kairės automobilio sienos pritvirtintas plastmasinis pilkos spalvos suolas. Sulaikymo patalpa uždaroma grotuotomis durimis, kurios yra rakinamos. Sulaikymo patalpos lubose yra apšvietimas, o lubų priekiniame dešiniajame kampe yra pritvirtinta vaizdo kamera. Po suolu, 6 cm atstumu nuo užpakalinės sienos ir 5 cm atstumu nuo automobilio kairės pusės sienos, ant grindų yra tuščias, skaidrus plastikinis maišelis. Sulaikymo patalpoje prie priekinės sienos, 12 cm atstumu nuo automobilio kairės sienos, ant grindų yra augalinės kilmės medžiaga, kuri susukta į "gumulą". Sulaikymo kameroje ant grindų yra pribarstyta birios augalinės kilmės medžiagos, kuri buvo surinkta. Augalinės kilmės medžiaga su plastikiniu maišeliu supakuota voke. Vokas užklijuojamas, ant jo užrašomas paaiškinamasis užrašas, antspauduojamas antspaudu "Kriminalistiniai tyrimai P50-15" (2 t., b. l. 29-36).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,539 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,9 %). Vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo T. J. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 41-44).

Iš 2020 m. gegužės 6 d. policijos tarnybinio automobilio "VW Transporter", r/š "(duomenys neskelbtini) " vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra užfiksuota skaitmeninėje laikmenoje Verbatim DVD+R 16x 4,7 GB esančių 3 failų (pirmo failo pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", antrojo failo pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", trečiojo failo pavadinimas "(duomenys neskelbtini)"), su policijos tarnybinio automobilio, skirto sulaikytiems asmenims vežti, patalpos vaizdais .

Pirmame vaizdo įraše matyti, kad (pradžia 2020 m. balandžio 10 d. 19:59:39, pabaiga 20:30:22, vaizdo įrašo trukmė yra 30.43 min.), vaizdo įrašas nespalvotas, su garsu. Ekrane rodomu laiku 20:01:05 val. užfiksuota, kaip du policijos pareigūnai (ikiteisminio tyrimo duomenimis - G. R. ir S. R.) atlieka asmens (ikiteisminio tyrimo duomenimis - T. J.) dalinę apžiūrą. 20:02:05 val. asmens dalinei apžiūrai pasibaigus, T. J. atsisėda ant suolelio, esančio sulaikytiems asmenims patalpoje, 20:02:21 val. pareigūnai uždaro tarnybinio automobilio dureles, T. J. kaire ranka atsisega striukę. 20:02:23 val. fone girdimas uždaromų šoninių automobilio durų garsas ir T. J. iš karto kiša kairę ranką į dešinės pusės striukės atlapą, ištraukia ranką ir sėdi susigūžęs, t. y. pasidėjęs abi alkūnes ant kelių, delnais vienas šalia kito, nuleidęs galvą iki 20:02:58 val., kol matyti, kaip jis nežymiai judina kairės rankos pirštus. 20:03:27 val. matyti, kaip T. J. atsitiesia, vėl užkiša kairę ranką į dešinės pusės striukės atlapą, greitai ištraukia kairę ranką ir sėdi nuleidęs galvą, praskėstomis kojomis, ant kelių pasirėmęs alkūnėmis, tačiau sunertais delnais, delnai žemiau nei sulenktų kojų kelių padėtyje, t. y. arčiau grindų. 20:03:37 val. matyti, kaip T. J. judina abiejų rankų delnus (dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nematyti, ką konkrečiai laiko rankose, nuotrauka Nr. 1), fone girdimas čiuženimas iki 20:03:52 val., kol T. J. vėl kiša kairę ranką į dešinės pusės striukės atlapą ir greitai ištraukia, rankas tiesia link žemės, kažką rankose judina iki 20:04:01 val., kai užfiksuota, jog kaire koja po savimi kažką stumdo, fone girdimas braukimo per grindis garsas. 20:04:10 val. matyti, kaip T. J. pasilenkia, kad kaire ranka liečia grindis, atsitiesia, vėl liečia grindis, vėl atsitiesia iki 20:04:57 val., kai užfiksuota, jog T. J., stipriai kelis kartus purto kairę ranką. 20:05:02 val. matyti, kaip T. J. pasilenkia ir kiša kairę ranką ties grindimis, tada 20:05:20 val. šiek tiek atsitiesia, tačiau vis tiek sėdi nuleidęs galvą. 20:05:55 val. užfiksuota, kad T. J. vėl pasilenkia ir tiesia kairę ranką link grindų, kairę ranką braukia atgal, t. y. po suoleliu, kuriuo sėdi. 20:06:14 val. T. J. atsitiesia, kiša abi rankas į striukės šonuose esančias kišenes, tada dešine ranka prilaikydamas kairį striukės atlapą, kairę ranką įkišęs į striukės kairės pusės kišenę, ją judina, užsega kišenės užtrauktuką ir sėdi nuleidęs galvą, ant šlaunų pasirėmęs alkūnėmis. 20:07:30 val. T. J. per galvą nusirengia striukę, palikdamas rankas striukės rankovėsė. 20:12:24 val. įjungiamas apšvietimas, vaizdas tampa spalvotas, matyti, kad T. J. vilki raudonos spalvos marškinėliais, mūvi šviesiai rudos spalvos kelnes, turi pilkos spalvos striukę. 20:13:20 val. matyti, kaip T. J., įkišęs abi rankas į striukės rankoves, užsideda striukę ant galvos, jo galvos ir rankų nematyti, pasilenkęs sėdi (nuotrauka Nr. 2). Užfiksuota, kaip juda T. J. pečiai, tačiau po striuke nematyti, kaip juda jo rankos. 20:15:10 val. T. J. visu kūnu pasilenkia į kameros pusę, tad matoma tik jo apatinė nugaros dalis, asmuo taip sėdi iki 20:18:30 val., kol policijos pareigūnas (G. R.) atidaro automobilio duris, pašviečia žibintuvėliu, pasako kažką nesuprantamai ir vėl uždaro duris. T. J. atsitiesia, pasitaiso striukę ir vėl sėdi susilenkęs. Daugiau informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, nėra.

Antrame vaizdo įraše matyti, kad (pradžia 2020 m. balandžio 10 d. 20:30:00, pabaiga 21:00:02, vaizdo įrašo trukmė yra 30.02 min.), fiksuojamas pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Užfiksuotas T. J., kuris sėdi susilenkęs, pasisukęs į durelių pusę taip, kad matyti tik jo nugara ir kairės kojos dalis. 20:45:22 val.  policijos pareigūnas (S. R.) atidaro automobilio dureles, grotas, pasilenkia į automobilio grindis, sako: "Normaliai, žolė, ane? Opapa", uždaro grotas. 20:48:02 val. matyti, kaip policijos pareigūnas (S. R.) atidaro policijos automobilio dureles ir iš automobilyje įrengtos laikino sulaikymo patalpos išveda T. J., uždaro automobilio dureles. 20:50:41 val. policijos pareigūnas (S. R.) atidaro policijos automobilio dureles, su prožektoriumi apžiūri grindis, uždaro dureles ir nueina. Daugiau informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, nėra.

Trečiame vaizdo įraše matyti, kad (pradžia 2020 m. balandžio 10 d. 20:59:42, pabaiga 21:30:00, vaizdo įrašo trukmė yra 30.17 min.), fiksuojamas antrojo vaizdo įrašo tęsinys. 21:23:30 val. užfiksuota, kaip policijos pareigūnas atidaro automobilio dureles, pasilenkęs apžiūri automobilio grindis, lenkiasi po suoleliu, fotografuoja, pakelia plastikinį maišelį nuo grindų, jį apžiūrinėja, nuo grindų renka smulkius daiktus. Daugiau informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, nėra (2 t., b. l. 64-68).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, teisme peržiūrimas vaizdo įrašas (2 tomas, b. l. 63). Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kaltinamasis T. J. parodo, kad buvo išgėręs. Striukę dėjosi ant galvos, stipriai pasilenkė į priekį, nes prastai jautėsi nuo bėgimo, jam buvo negera, jį pykino, jam trūko oro. Kai beldė į duris, policijos pareigūnų norėjo paprašyti, kad išleistų jį išsivemti, nes jį pykino. Tą dieną buvo be akinių. Blogai mato be akinių. Pripažįsta, kad vaizdo įraše yra jis. Jis išsitraukė iš kišenės kaukę, o ne narkotines medžiagas. Jam buvo negera, todėl nekoordinavo savo veiksmų. Iš įrašo sunku suprasti, ką jis ten daro (3 t., 189-193).

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.

Nagrinėjamu atveju buvo aiškinamasi, ar T. J. išvis neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, nepaisant medžiagų kiekio, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,539 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,9 %), 2020 m. balandžio 10 d. laikė šią medžiagą su savimi iki jo sulaikymo 20.55 val. dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką viešoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio kieme, ir vėliau specialiajame policijos automobilyje "VW Transporter", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje, kol 2020 m. balandžio 10 d., apie 21.10 val. pareigūnai pristatę T. J. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, apžiūrėję specialųjų policijos automobilį, rado ir paėmė jam priklausančią narkotinę medžiagą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, 2021-06-09 galiojančioje suvestinėje redakcijoje, 19 eilutėje nustatyta, kad nedidelis kiekis kanapių (antžeminės dalys) yra ne daugiau kaip 5 gramai. 

Iš teismui pateiktos ir teismo posėdžio metu ištirtos medžiagos matyti, kad žalios spalvos augalinė medžiaga rasta tarnybiniame automobilyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,539 gramai, todėl akivaizdu, kad tai nesiekia 259 straipsnio 1 dalyje numatyto kiekio, todėl veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pagal rastą narkotinių medžiagų kiekį tai yra baudžiamasis nusižengimas ir kvalifikacija turėtų būti pagal 259 straipsnio 2 dalį.

Teismas priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis teismo posėdžio metu ištirtų ir patikrintų įrodymu visetu. Nagrinėjamu atveju kaltinimas buvo grindžiamas liudytojo G. R., liudytojo S. R. parodymais, tarnybinio automobilio "VW Transporter", r/š "(duomenys neskelbtini) " vaizdo kamerų įrašais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada. Šiuos įrodymus, kaip kaltinamojo kaltę pagrindžiančius, teismas vertina juos sugretindamas su kitais bylos duomenimis.

Iš liudytojo G. R. apklausos protokolo matyti, kad prieš sulaikant T. J., atliko dalinę išorinę jo apžiūrą, tačiau draudžiamų daiktų nerado. Nuvežus kaltinamąjį į laikino sulaikymo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie galinių automobilio durelių, kad išvesti sulaikytą T. J.. Atidarius dureles pastebėjo, kad tarnybinio automobilio įrengtoje laikino sulaikymo patalpoje, ant grindų, pribarstyta žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga marihuana, taip pat buvo rastas tuščias plastmasinis peršviečiamas paketėlis, kuriame galimai buvo supakuota galimai narkotinė medžiaga marihuana. Sulaikant T. J. jis užuodė specifinį marihuanos kvapą, taip pat matė, kad asmens vyzdžiai išsiplėtę. Pradaręs dureles, pajautė dar stipresnį marihuanos kvapą.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. nurodė, kad kai asmenį pridavė į (duomenys neskelbtini) budėtojams, informavo operatyvinę grupę, ekspertus. Automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų. Jei narkotinių medžiagų randa pas asmenį, jie gali paimti, o iš automobilio ne. Iki įsodinant įtariamąjį tą dieną į automobilį, negali pasakyti, ar tą dieną dar kažką vežė automobilyje. Atvežus asmenį ir prieš važiuojant į kitą įvykį, automobilį dezinfekuoja. Purškiamos ir sulaikymo patalpos. Mano, kad iki išvykstant į šį įvykį, to gumulėlio automobilyje nebuvo, nes automobilis apžiūrimas, nes dažnai pasitaiko, kad sulaikyti asmenys bando atsikratyti įkalčių, ir dezinfekuojamas. Asmens apžiūros metu ne visada pavyksta atrasti, nes būna užsikišę už kelnaičių, batų ir kitų vietų. Buvo žolė susukta į gumulėlį, žalios spalvos. Įpakavimo nepamena. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad išsiaiškinus aplinkybes, su kolega į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), vežė sulaikytą T. J.. Atvykus į komisariato aikštelę, su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie automobilio galinių durelių, atidarius jas, pamatė, kad ant grindų pribarstyta žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga marihuana, šalia peršviečiamas baltos spalvos tuščias maišelis, kuriame galimai buvo galimai narkotinė medžiaga marihuana, taip pat užuodė stiprų specifinį marihuanos kvapą. 

Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų jie abu nurodo, kad nuo T. J. sklido stiprus specifinis marihuanos kvapas. Teismas atkreipia dėmesį, kad prieš tai visi liudytojai aiškino, kad nuo T. J. sklido alkoholio kvapas. Dar vieną aplinkybę liudytojas G. R. nurodo, kaip patvirtinimą, kad tarnybiniame automobilyje rasta narkotinė medžiaga yra kaltinamojo, kad T. J. vyzdžiai buvo išsiplėtę. Vertinanat šią aplinybę teismas pažymi, kad įvykio diena buvo 2020 m. balandžio 10 d., o kaltinamasis buvo sulaikytas tik 20.55 val., t.y. jau nusileidus saulei, todėl natūralu, kad prietemoje-tamsoje žmogaus vyzdžiaia išsiplečia. 

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. R. taip pat pabrėžė, kad rasta galimai narkotinė medžiaga galėjo būti tik T. J., kadangi prieš šį įvykį, po turėtų įvykių ir asmenų pristatymų, jie su kolega kiekvieną kartą apžiūrėdavo automobilį ir jį dezinfekuodavo, ypač įrengtą laikino sulaikymo patalpą, joje jokių pašalinių ar neleistinų daiktų iki įsodinant į jį T. J., nebuvo. Teismo posėdžio metu duodamas tikslesnius paaiškinimu liudytas nurodė, kad iki įsodinant įtariamąjį tą dieną į automobilį, negali pasakyti, ar dar kažką vežė prieš jį vežė su šiuo tarnybiniu utomobiliu. Patvirtino, kad atvežus asmenį ir prieš važiuojant į kitą įvykį, automobilį dezinfekuoja, purškia ir sulaikymo patalpas. Mano, kad iki išvykstant į šį įvykį, to gumulėlio automobilyje nebuvo, nes automobilis apžiūrimas. Teismo vertinimu liudytojų parodymai, kad tarnybinis automobilis prieš sulaikant T. J. turėjo būti išvalytas ir dezinfekuotas, todėl rasta narkotinė medžiaga turi priklausyti kaltinamajam vertintina kritiškai, nes visų įrodymų kontekste šie parodymai negali būti vertinami kaip abejones šalinantys ir kaltinamojo kaltę pagrindžiantys įrodymai.  

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš patalpinant į automobilio laikinojo sulaikymo patalpą, buvo atlikta dalinė T. J. asmens apžiūra ir jokių draudžiamų daiktų pareigūnai nerado. Liudytojas S. R. paaiškino, kad asmens apžiūros metu ne visada pavyksta atrasti draudžiamus daiktus, nes būna užsikišę už kelnaičių, batų ir kitų vietų.

Kaltinimas taip pat grindžiamas vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, kurioje matyti, kad T. J. iš karto po to, kai yra uždaromas tarnybiniame automobilyje, kiša kairę ranką į dešinės pusės striukės vidinę pusę, ištraukia ranką ir sėdi susigūžęs iki 20:02:58 val., kol matyti, kaip jis nežymiai judina kairės rankos pirštus. 20:03:27 val. matyti, kaip T. J. atsitiesia, vėl užkiša kairę ranką į dešinės pusės striukės vidinę pusę, greitai ištraukia kairę ranką ir sėdi nuleidęs galvą, praskėstomis kojomis, ant kelių pasirėmęs alkūnėmis, tačiau sunertais delnais, delnai žemiau nei sulenktų kojų kelių padėtyje, t. y. arčiau grindų. 20:03:37 val. matyti, kaip T. J. judina abiejų rankų delnus (dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nematyti, ką konkrečiai laiko rankose, nuotrauka Nr. 1), fone girdimas čiuženimas iki 20:03:52 val., kol T. J. vėl kiša kairę ranką į dešinės pusės striukės vidinę pusę ir greitai ištraukia, rankas tiesia link žemės, kažką rankose judina iki 20:04:01 val., kai užfiksuota, jog kaire koja po savimi kažką stumdo, fone girdimas braukimo per grindis garsas. 20:04:10 val. matyti, kaip T. J. pasilenkia, kad kaire ranka liečia grindis, atsitiesia, vėl liečia grindis, vėl atsitiesia iki 20:04:57 val., kai užfiksuota, jog T. J., stipriai kelis kartus purto kairę ranką. Galima įtarti, jog T. J. taip stengėsi atsikratyti buvusių įkalčių. Tačiau kaltinimui patvirtinti to nepakanka, nes T. J. galėjo visokius nekordinuotus judesius daryti ir šiaip, kai jautėsi blogai, kai ieškojo kišenėse kaukės ar kit.

Čia ypač vertinama Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo T. J. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Hipotezė, kad T. J. iš vidinės kišenės imant narkotines medžiagas, jas barstant, galėjo ant rankų nelikti žymių arba jis spėjo iki atlikto tyrimo nusiplauti rankas, niekuo nepatvirtinta. Sugretinus visus šiuos įrodymus matyti, kad atlikus dalinę asmens apžiūrą, nebuvo rasta draudžiamų daiktų, iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis kažką traukia iš sriukės kišenės, t.y. ne iš kažkur užsikišęs, o iš dalinės apžiūros metu turėtos patikrinti vietos – striukės vidinės kišenės. Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nėra galimybės nustatyti, ką konkrečiai kaltinamasis išsitraukė iš kišenės, jo aiškinimu jis išsitraukė apsauginę veido kaukę. Visi šie neaiškumai vadovautis in dubio pro reo principu, nesant galimybės jų pašalinti, yra aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl teismo vertinimu šių liudytojų parodymai, vaizdo kamerų įrašų medžiaga neįrodo T. J. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 259 str. 1 d. (pagal kaltinimą) ar 2 d.

Remiantis nurodytu, T. J. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. T. J. formalus kaltės pripažinimas dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam D. Š., tačiau parodymuose jam laikantis save teisinančios pozicijos, neprisipažįstant dėl smūgių sudavimo kojomis, atsižvelgiant į jo poziciją teisiamojo posėdžio metu, negali būti teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas turi matyti kaltinamojo nuoširdumą, apgailestavimą dėl padarytos veikos, sukeltų pasekmių. T. J. teisme parodė, jog atsisveikindamas norėjo „duoti žaibą“ – bičiulišką pasisveikinimą sutrenkiant kumščiais. Jo (D. Š.) draugai jam „žaibą davė“, o D. Š. jam „žaibo nedavė“, jį apipylė vandeniu ir pastūmė. Tokios aplinkybės, kad nukentėjusysis inicijavo konfliktą, apipylė vandeniu kaltinamąjį ir pirmas jį pastūmė, nėra nustatytos. Besimušant, buvo išpiltas vandens buteliukas, buvęs nukentėjusiojo kuprinėje, abu jaunuoliai buvo apsilaistę vandeniu, todėl kaltinamasis šia aplinkybe pasinaudojo savo naudai, tvirtindamas, jog nukentėjusysis jį apipylė vandeniu. Be to, kai D. R. paėmė nukritusį D. Š. mobiliojo ryšio telefoną, galvodamas, kad tas telefonas yra T. J. ir paskui perdavė T. J., T. J. įsidėjo telefoną į kišenę ir nešėsi, o paskui numetė telefoną ant žemės. Apibendrintai, tokią kaltinamojo poziciją teismas negali vertinti kaip nuoširdų kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, nes pagal BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-04-24 nuosprendžiu T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. už veiką, padarytą 2017-09-26; pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už veiką, padarytą 2018-01-20; pagal BK 187 str. 1 d. už veiką, padarytą 2018-01-20. Taigi, jis anksčiau padarė nusikalstamas veikas būdamas nepilnametis, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą jis negali būti įvardinamas, kaip recidyvistas.

Nors kaltinamasis tvirtina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, apie pavartotą alkoholį iš kvapo įtaria ir nukentėjusysis D. Š. bei liudytojai G. E. V. bei  S. J., tačiau po sulaikymo policijos pareigūnai jo blaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų netikrino, be to, ir prokurorė neprašė tokią kaltinamojo būseną pripažinti atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Veiką jis padarė vienas, veika pati pagal savo esmę yra chuliganiška, todėl nėra jokių BK 60 str. nustatytų aplinkybių, kurios sunkintų T. J. atsakomybę.   

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. J., teismas vadovaujasi tiek bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tiek atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis T. J. padarė vieną tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn patraukiamas nebe pirmą kartą. Anksčiau jam skirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į realią arešto bausmę. Paskui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu T. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 5 (penkerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 2019 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu (ne dėl bausmės dydžio ar kaltės) 2018 m. liepos 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

Nuosprendžiu buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas bausmės vykdymo atidėjimo metu per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.,  mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždrausti bendrauti su N. Ž. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą

Šiame nuosprendyje aptariamą veiką T. J. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pats pripažino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, nors girtumas T. J. nebuvo tikrintas jo sulaikymo metu.

Pagal BK 92 str. 2 d. nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal BK 92 str. 7 d. bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

O pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 p., jeigu nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. 

Taigi, pagal Probacijos įstatymą probuojamą asmenį teismas gali pasiųsti atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę net už padarytus administracinius nusižengimus ar nustatytų pareigų nevykdymą.

Pagal Probacijos įstatymo 31 str. 2 d. 4 p. probacijos vykdymas pasibaigia, kai teismo nuosprendis (nutartis), kuriuo paskirta bausmė subendrinama su kita bausme, probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką.

Nustatyta, jog jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (probacijos) laikotarpiu ir šią bylą jau nagrinėjant teisme (teisme byla gauta 2020-10-26), 2021-05-09 T. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 str. 5 d., 45 str. 4 d., 417 str. 1 d., tai yra 2021-05-09, 2:23 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo lengvąjį automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 0,73 prom. girtumas, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantimo metu artimai kontaktavo būdamas kartu lengvajame automobilyje su kitos šeimos ar namų ūkio nariais M.J., N.B., L.J., A.R., A.Č., važiavo lengvajame automobilyje 6 asmenys, kai transporto techninėje charakteristikoje nustatyta, jog gali važiuoti daugiausia 5 žmonės, tuo sukėlė pavojų COVID-19 ligai išplisti. Už šią veiką jis nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėn.

 Anksčiau taikyta arešto bausmė ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nesulaikė kaltinamojo T. J. nuo naujų tyčinių nusikaltimų padarymo. Jis administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų nuobaudų (4 t., b. l. 25-26), priklausomybės ligų gydymo ar psichiatrinio gydymo įskaitose kaltinamasis įrašytas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirbantis (3 t. b. l. 88), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas (3 t. b. l. 89). Šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina T. J., rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, bei tai, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat teisingumo ir protingumo, pagrįstų visuomenės lūkesčių kriterijais, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą vidutinės trukmės – 52 paras (BK 49 str., 61 str.). 

Pagal BK 62 straipsnį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Teismas vertindamas, jog nuo anksčiau T. J. padarytų nusikalstamų veikų praėjo nemažas laikotarpis (veikos padarytos 2017-09-26, 2018-01-20, 2018-01-20), teismas prie anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės prideda dalį arešto bausmės (40 parų) ir vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktas, 2 dalis), skiria galutinę subendrintą bausmę.

Vertindamas visas aukščiau nustatytas T. J. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teismas nenustatė pagrindų, kurie lemtų BK 75 str. 2 d. numatytą subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pakartotinį atidėjimą, nes teigiamos aplinkybės nenusveria neigiamo apibūdinimo.

Kaltinamajam T. J. šioje byloje buvo taikytas laikinasis sulaikymas nuo 2020-04-10 20.55 val. iki 2020-04-12 11.14 val. (2 t., b. l. 74-78). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į bausmę.

Į bausmę taip pat įskaitomas ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-04-24 nuosprendžiu įskaitytas į bausmę T. J. laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2017-09-27 00.01 val. iki 2017-09-28 16.35 val. bei nuo 2018-01-20 05.10 val. iki 2018-01-21 13.30 val. (4 paros).  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam T. J. 2020 m. balandžio 12 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 128-130; 131-133) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos

Nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį 3000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 147).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė, nes jam kaltinamojo smūgio pasėkoje sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, buvo nustatyta paviršinė žaizda kairės akies viršutiniame voke. Jis dėl sumušimo patyrė moralinės ir dvasinės skriaudos, sumušto kūno skausmų, nepatogumo ir gėdos dėl savo išvaizdos, buvo nemalonu prieš klasės draugus nuotolinio mokymosi metu. Vadovaujantis aukščiau nurodytu įstatymo reglamentavimu, daroma išvada, kad neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos reikalavimas (3000 eurų) nėra atitinkantis teismų praktikoje suformuotus preliminarius (rekomenduotinus priteisti) neturtinės žalos dydžius, į tai, kad nukentėjusysis po pirmo kaltinamojo suduoto smūgio įsitraukė į konfliktą ir abu pradėjo muštis, teismas mažina neturtinės žalos dydį iki 700 eurų.

S. Š. civilinis ieškys turtinei bei neturtinei žalai atlyginti (3 t., 143-146, 169-176, 185-187) atmetamas, nes teismas nepatvirtino pareikšto kaltinimo, kad T. J. prieš S. Š. atliko BK 284 straipsnyje numatytus veiksmus.

Taip pat, vadovaujantis BPK 103 str. 1 p., 6 p., 105 str. 1 d., teismas pripažįsta proceso išlaidomis 45,60 Eur už procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą bei jas priteisia iš kaltinamojo valstybei.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Plastikinis peršviečiamas paketas su augalinės kilmės medžiaga, supakuotas voke su paaiškinamaisiais užrašais, tamponas su T. J. rankų nuoplovomis, supakuotas voke su paaiškinamaisiais užrašais, 2020 m. spalio 12 d. nutarimu perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45-46; 47), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2. Šviesiai rudos spalvos sportines kelnės, 1 vnt., raudonos spalvos marškinėliai, 1 vnt., juodos spalvos batai, 1 pora, pilkos spalvos medžiaginė striukė, 1 vnt., paimti 2020 m. balandžio 12 d. poėmio iš T. J. metu, supakuoti kartoninėje dėžėje su paaiškinamaisiais užrašais, 2020 m. spalio 8 d. nutarimu perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 164-165; 166), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. J..

3. D. Š. apklausos garso ir vaizdo įrašas DVD-R laikmena (1 t., b. l. 97) esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

4. G. E. V. apklausos garso ir vaizdo įrašas DVD-R laikmena (1 t., b. l. 129), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

5. S. J. apklausos garso ir vaizdo įrašas CD-R laikmena (1 t., b. l. 153), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

6. D. R. apklausos garso ir vaizdo įrašas DVD-R laikmena (1 t., b. l. 177), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

7. Policijos tarnybinio automobilio r/š „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai CD-R laikmena (2 t., b. l. 63), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu,  305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu, 312 straipsniu, 113 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (veika prieš D. Š.) ir skirti jam 52 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, 2 dalimi, prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos ir subendrintos su 2018 m. gegužės 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2018 m. liepos 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutinės 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (40 parų) šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį skirtą bausmę ir T. J. skirti galutinę 2 (dvejų) metų 40 (keturiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. J. atvykimo į bausmės atlikimo vietą (ar sulaikymo) vykdant teismo nuosprendį dienos.   

Į bausmės laiką įskaityti šioje byloje T. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-04-10 20.55 val. iki 2020-04-12 11.14 val. (2 dienas).

Į bausmės laiką įskaityti T. J. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-04-24 nuosprendžiu įskaitytą į bausmę laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2017-09-27 00.01 val. iki 2017-09-28 16.35 val. bei nuo 2018-01-20 05.10 val. iki 2018-01-21 13.30 val. (4 dienas).

T. J., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (veika prieš S. Š.) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, išteisinti jam nepadarius paminėtų nusikalstamų veikų.

Nuteistajam 2020 m. balandžio 12 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. D. Š. 700 (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo S. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

 Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš T. J. valstybei 45,60 eurus (keturiasdešimt penkis eurus 60 ct) už procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Plastikinį peršviečiamą paketą su augalinės kilmės medžiaga, supakuotą voke su paaiškinamaisiais užrašais, tamponą su T. J. rankų nuoplovomis, supakuotą voke su paaiškinamaisiais užrašais, 2020 m. spalio 12 d. nutarimu perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45-46; 47), sunaikinti.

2. Šviesiai rudos spalvos sportines kelnes 1 vnt., raudonos spalvos marškinėlius 1 vnt., juodos spalvos batus 1 porą, pilkos spalvos medžiaginę striukę 1 vnt., paimtus 2020 m. balandžio 12 d. poėmio iš T. J. metu, supakuotus kartoninėje dėžėje su paaiškinamaisiais užrašais, 2020 m. spalio 8 d. nutarimu perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 164-165; 166), grąžinti T. J. ar jo įgaliotam asmeniui.

3. D. Š. apklausos garso ir vaizdo įrašą (DVD-R laikmena, 1 t., b. l. 97), esantį byloje, palikti saugoti byloje.

4. G. E. V. apklausos garso ir vaizdo įrašą (DVD-R laikmena, 1 t., b. l. 129), esantį byloje, palikti saugoti byloje.

5. S. J. apklausos garso ir vaizdo įrašą (CD-R laikmena, 1 t., b. l. 153), esantį byloje, palikti saugoti byloje.

6. D. R. apklausos garso ir vaizdo įrašą (DVD-R laikmena, 1 t., b. l. 177), esantį byloje, palikti saugoti byloje.

7. Policijos tarnybinio automobilio r/š „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašus (CD-R laikmena, 2 t., b. l. 63), esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendžio nuorašus (kopijas) nedelsiant po paskelbimo išsiųsti prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiesiems.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas                                             Vytautas Krikščiūnas