Civilinė byla Nr. e2A-14-357/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06885-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.4.4; 3.3.1.20

(S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo mažosios bendrijos „Dobusta“ ieškinį atsakovui Č. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas mažoji bendrija (toliau – MB) „Dobusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Č. M. 762,30 Eur skolą už pagamintos pirties transportavimą, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurių ieškovas neturi įrodinėti, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir perduoti/sumontuoti pirtelę 200x500, pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo priimti ir sumokėti nustatytą pinigų sumą pagal sutarties sąlygas ir tvarką. Ieškovas, pagaminęs pirtį, 2021 m. spalio 26 d. pristatė atsakovui į (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas išvykdavo į užsienį, jie tarėsi, jog ieškovas organizuos pirties pristatymą, o atsakovas padengs transportavimo išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas dėl pirties transportavimo kreipėsi į UAB „Karijaną“ ir UAB „Talša“, kuri turėjo pirtelės pastatymui reikalingą autokraną. UAB „Karijana“ už transportavimo paslaugas ieškovas sumokėjo 157,30 Eur, o UAB „Talša“ už autokrano nuomą ir privažiavimą sumokėjo 605 Eur. Iš viso ieškovas už pirties transportavimą sumokėjo 762,30 Eur, todėl tokio dydžio sąskaitą – faktūrą išrašė atsakovui. Iš pradžių sutikęs mokėti už pirties transportavimą, vėliau atsakovas atsisakė mokėti, teigdamas, jog pirtis pagaminta pavėluotai, o jis sumokėjęs už ją visą sutartyje nurodytą kainą, t. y. 5800 Eur ir ieškovui nieko neskolingas.

3.       Atsakovas Č. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis ieškojo pirties ir rado gamintoją, ieškovą, kuris sutiko pagaminti pirtį. 2021 m. balandžio 4 d. jie pasirašė sutartį, kurioje buvo aptarta ir pirties kaina – 5800 Eur. Dalį pinigų, t. y. 3000 Eur avansą, jis sumokėjo pasirašant sutartį, o likusią sumą sumokėjo likus savaitei iki atvežant pirtį. Sutartyje nebuvo numatyta, jog pirkėjas turi pats parsigabenti pirtį ar sumokėti papildomai už jos atvežimą, todėl jis nesutinka mokėti ieškovo pageidaujamos sumos. Atsakovo nuomone, prekės pristatymas yra pardavėjo pareiga, už kurią pirkėjas neprivalo atsiskaityti.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo Č. M. ieškovui MB „Dobusta“ 762,30 Eur skolą, ir 8 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 11 Eur žyminį mokestį, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, 40 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad sutartyje nėra konkrečiai aptartas pirties atgabenimo į vietą būdas ir kaina, tik nurodyta, jog tiekėjas perduoda prekę, o pirkėjas įsipareigoja priimti perduodamą gaminį ir pilnai atsiskaityti su tiekėju. Teismas vertino, kad šalių 2021 m. balandžio 4 d. sudaryta sutartis apima pirties pagaminimą, jos kainą ir gaminio perdavimą užsakovui. Pirties atvežimo į vietą kaštai ir išlaidos konkrečiai sutartyje aptarti nebuvo, todėl teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė nauji santykiai. Pažymėjo, kad atsakovui buvo žinoma, jog pirtį veš ieškovas, kuris, buvo informavęs atsakovą apie pirties pervežimo kaštus. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas neprieštaravo, jog ieškovas pasirūpintų pirties pervežimu ir pastatymu, kad ieškovas įrodė išrašytos sąskaitos faktūros pagrįstumą, ieškinį tenkino.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovas Č. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.       Iš ieškovės pirko pirtelę už 5800 Eur, kurią MB ,,Dobusta“ vėlavo pagaminti ir pristatyti 4 mėn., tai patvirtina pateiktas byloje susirašinėjimas. Ieškovė turėjo pareigą pristatyti pirtelę adresu: (duomenys neskelbtini), jokių papildomų paslaugų iš ieškovės nepirko ir dėl jų nesitarė.

6.2.       Jam atsiųstos ieškovo sutarties 2.1 punkte aiškiai numatyta, kad šia sutartimi tiekėjas įsipareigoja pagaminti ir perduoti pirtelę. Su ieškovu niekada nesitarė dėl pirties pristatymo, nes pirtį privalėjo pristatyti ieškovė. Sąskaitą už pirtelės pristatymą atsiuntė tik po pirties pristatymo atsakovui, iki pristatymo nebuvo jokių susirašinėjimų su ieškovu ir reikalavimų, kad jam dar reikės papildomai mokėti už pirtelės pristatymą.

6.3.       Kaip vartotojas nebuvo supažindintas ir informuotas, kad turės papildomai mokėti už pirtelės pristatymą. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

7.       Ieškovas MB „Dobusta“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Apeliantas neteisingai supranta daikto perdavimą pirkėjui. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios parduoto (nupirkto) daikto perdavimą, įpareigoja pardavėją nekliudomai perduoti parduotą daiktą. Akivaizdu, jog jokių kliūčių ieškovas nesudarė apeliantui priimti (pasiimti) daiktą.

7.2.       Pirties atvežimo į vietą išlaidos konkrečiai sutartyje aptartos nebuvo, todėl tarp šalių susiklostė nauji santykiai. Atsakovas neprieštaravo, jog ieškovė pasirūpintų pirties pervežimu ir pristatymu, tai patvirtina ir prie bylos prijungti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai dėl pirties pervežimo.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

9.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė prekės pristatymo išlaidas.

10.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl skundo argumentų

11.       Byloje nustatyta, kad ieškovas MB „Dobusta“ su atsakovu Č. M. 2021 m. balandžio 4 d. sudarė sutartį, kuria tiekėjas, ieškovas, įsipareigojo pagaminti ir perduoti/sumontuoti pirtelę 200x500, o pirkėjas, atsakovas, įsipareigojo priimti ir sumokėti nustatytą pinigų sumą pagal sutarties sąlygas ir tvarką. Sutarties 3.1.p. numatyta pilna gaminio kaina yra 5800 Eur. Minėtą sumą atsakovas sumokėjo.

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirties pristatymo išlaidų apmokėjimo atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalys 2021 m. balandžio 4 d. sutartyje nenumatė pirties atgabenimo į vietą būdo ir kainos, todėl šalys sudarė papildomą susitarimą.

13.       Apeliantas nurodo, kad sutarties 2.1 punkte aiškiai numatyta, kad šia sutartimi tiekėjas įsipareigoja pagaminti ir perduoti pirtelę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu. Sutarties 2.1 punkte numatyta „Šia sutartimi Tiekėjas įsipareigoja pagaminti ir perduoti / sumontuoti“. Pažymėtina, kad perdavimas nereiškia prekės pristatymo į atsakovui nurodytą vietą. CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo – pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 str. 2 d.). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (CK 6.317 str. 4 d.). Taigi, sutartyje numatyti žodžiai „perduoti / sumontuoti“ nereiškia, kad ieškovas įsipareigojo nemokamai pristatyti prekę į atsakovo nurodytą vietą. Sutartis nenumatė pirties atgabenimo į vietą būdo ir kainos.

14.       Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas nesudarė jokių kliūčių atsakovui pačiam pasiimti prekę, tačiau pats atsakovas prekės pasiimti negalėjo. Šalių susirašinėjimo turinys byloje patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, jog pirtį veš ieškovas, kuris, kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo telefoninėmis žinutėmis, buvo informavęs atsakovą apie pirties pervežimo kaštus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neprieštaravo, jog ieškovas pasirūpintų pirties pervežimu ir pastatymu, ieškovas išsiuntė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, todėl atsakovui buvo žinoma paslaugų kaina.

15.       Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo remtis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Sutiktina, kad remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2021 m. balandžio 4 d. sutartyje nenumatė prekės pristatymo ir kainos, dėl to tarėsi atskiru susitarimu, tai patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimo turinys, todėl vartojimo santykius reglamentuojančios normos šiuo atveju neturi įtakos, kadangi susitarimo turinys dėl prekės pristatymo buvo aiškus. Byloje esančios sąskaitos – faktūros KAR Nr.: 103 ir Talš Nr. 201876 patvirtina UAB „Karijana“ ir UAB „Talša“ atliktų pervežimo paslaugų kainą. Byloje apklausti liudytojai R. Ž. ir A. J. patvirtino apie atliktas paslaugas ir jų įkainius. Ieškovas MB „Dobusta“ sumokėjo pagal jam pateiktas sąskaitas: UAB „Karijana“ PVM sąskaitą faktūrą KAR Nr. 103 už transporto paslaugas 157,30 Eur ir UAB „Talša“ PVM sąskaitą faktūrą TALŠ Nr. 201876 už autokrano FAUN RTF 80-4 nuomą ir privažiavimą – 605 Eur. Taigi, iš viso MB „Dobusta“ už pirties pristatymo transporto paslaugas sumokėjo 762,30 Eur ir būtent šiai sumai 2021-10-26 atsakovui buvo išrašyta ir pateikta sąskaita faktūra DB Nr. 022. Sąskaitą atsakovas privalėjo apmokėti iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau jos neapmokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo Č. M. ieškovui MB „Dobusta  priteisė 762,30 Eur skolą.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties.

17.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

18.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

19.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra prisiteistinos. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 500 Eur, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui MB „Dobusta, juridinio asmens kodas 305709193, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                               Rasa Bartašienė