Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-11-10][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-552-1117-2022].docx
Bylos nr.: 1-552-1117/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Telðiø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra 291884920 prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Pagreitintas procesas
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka (BPK 440 str.)
Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimas arba bylos perdavimas prokurorui (BPK 429 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Kiti su pagreitintu procesu susiję klausimai
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)

?Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ),

                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-552-1117/2022

                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37814-2022-2

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

       1.1.8.1.1; 1.2.14.10.3;  2.3.6.4.2

(S)

 

                                                                         img1

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                                   2022 m. lapkričio 3 d.

                                                                              Telšiai

 

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui, 

kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

             A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsnį, 2 mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, 34 parų areštu; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, 40 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 65 paros arešto; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams 5 dienoms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

        kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

 

     Teismas

 

n u s t a t ė:

 

        A. M. 2022 m. rugsėjo 29 d., apie 10 val., būdamas(duomenys neskelbtini), tyčia mesdamas stiklinę peleninę į kambaryje buvusį televizorių LG - 250 Eur vertės, jį sugadino, taip nukentėjusiajai E. S. padarydamas 250 eurų turtinę žalą.

 

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

 

        Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo jo sugyventinės R. S. gimtadienis. Jis pasveikino sugyventinę su gimtadieniu ir jie, namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), dviese šventė visą naktį, vartojo alkoholį. Kitos dienos ryte apie 10 val. tarp jo ir R. S. kilo žodinis konfliktas. Jis susinervino, paėmė nuo stalelio stiklinę peleninę ir metė ją į vazą su gėlėmis, buvusią šalia televizoriaus. Pataikė į televizoriaus ekraną, dėl ko šis suskilo, nustojo veikti. Iki tol, televizorius veikė, nors ir buvo apgadintas jo brolio P.. Televizorius priklausė R. S. motinai E. S., jo vertės nežino, bet sumokėjo nukentėjusiajai tiek, kiek ji prašė – 250 Eur. Sudaužęs televizorių jis išėjo, tik sekančią dieną sužinojo, kad R. S. iškvietė policiją. Įvykio metu jis buvo labai neblaivus, tiksliai neatsimena ar taikėsi būtent į televizorių. Prieš išeidamas jis dar nuskabė sugyventinei padovanotas gėles. Jis nukentėjusiosios E. S. atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą, gailisi dėl savo poelgio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

        Kaltinamajam A. M. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

E. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. vakare pas jos dukrą R. S., gyvenančią kartu su ja, atėjo draugas A. M.. Visą vakarą ir naktį A. M. praleido dukros kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos rytą, apie 10 val., ji išgirdo triukšmą, sklindantį iš dukros kambario. Dėl jai nežinomų priežasčių A. M. keikė dukrą, šūkavo, o R. S. kvietėsi ją į pagalbą. Atėjusi į dukros kambarį, ji pradėjo varyti A. M. lauk, tačiau nesėkmingai. Jis lauk nėjo, žodžiais užsipuolė ir ją. Nenorėdama veltis į konfliktą, ji išėjo į kiemą. Kas vyko jos namuose jai išėjus, ji nežino, tačiau po valandėlės A. M. išėjo iš jos namų ir nuėjo Masčio gatvės link. Tuomet ji grįžo į savo butą. Įėjus į dukros kambarį, dukra pasakė, kad konflikto metu A. M. tyčia sudaužė dukros kambaryje buvusį, jos prieš keletą metų pirktą, televizorių. Kiek ankščiau jai išeinant iš dukros kambario, televizorius tikrai veikė. Pasak dukros A. M. tyčia metė į veikiančio televizoriaus ekraną stiklinę peleninę, po ko televizorius jau neberodė. Šalia televizoriaus, kurio ekranas akivaizdžiai buvo pažeistas, ant grindų matėsi keletas nuorūkų. Televizorių "LG", kurį sugadino A. M., išperkamosios nuomos būdu ji buvo pirkusi už 500 eurų "Topo centro' parduotuvėje Telšiuose. Jo dokumentų (pirkimo čekio) neišsaugojo. Televizorius nebebuvo naujas, turėjo keletą defektų, todėl įvykio dienai jo vertė buvo 250 Eur. Būtent tokiai pinigų sumai ji pageidauja reikšti civilinį ieškinį (b. l. 23).

Liudytoja R. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. pas ją į svečius pasveikinti su gimtadieniu atėjo jos buvęs sugyventinis A. M.. Jos kambaryje jie visą  vakarą ir naktį  girtavo. Ryte, tęsiant išgertuves, A. M. pradėjo priekaištauti dėl neva jos neištikimybės jam. Kilo žodinis konfliktas. Matydama, kad A. M. darosi nebevaldomas, ji į pagalbą pasikvietė savo mamą, tačiau tai nepadėjo. A. M. siautėjo, keikė ją ir jos mamą žodžiais. Nenorėdama veltis į jų konfliktą, mama išėjo į kiemą. Tada A. M. pagriebė nuo stalo stiklinę peleninę ir tyčia metė ją į veikiantį televizorių, kuris buvo padėtas jos kambaryje ant spintelės. Po šio jo veiksmo televizoriaus, kuris priklauso jos mamai E. S., ekranas suskilo. Televizorius nebeveikė. Tai padaręs A. M. pasakė jai "kodėl P. gali gadinti televizorių, o aš ne". Kiek ankščiau, prieš kokį mėnesį laiko, A. M. brolis P., lankydamasis jos namuose, metė į grindis savo mobiliojo ryšio telefoną, o sudužusio telefono šukė, atšokusi nuo grindų, nežymiai buvo televizorių apgadinusi. Tuomet ji ir jos mama P. jokių pretenzijų nereiškė, nes P. televizoriaus sugadinti nenorėjo. Sudaužęs televizoriaus ekraną, A. M. nuėjo į tualetą. Jam išėjus, ji užsirakino savo kambaryje ir jo nebeįsileido. Grįžęs iš tualeto ir neįėjęs į kambarį, A. M. dar kurį tai laiką kažką veikė virtuvėje, o paskui išėjo. Netrukus grįžusiai mamai papasakojo kas nutiko. Sugadintas televizorius priklausė jos mamai. Televizorius nebebuvo naujas, tačiau iki A. M. jį sugadinant, veikė gerai (b. l. 45-46).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo salkose esantis butas. Bute esančiame kambaryje (R. S.) užfiksuotas 49 colių įstrižainės televizorius „LG“ su akivaizdžiai pažeistu ekranu. Televizoriaus kairė ekrano pusė ties viduriu suaižėjusi, o priešingoje pusėje matomas ekrano įbrėžimas. Televizorius neveikiantis. Tame pačiame kambaryje ant spintelės matoma stiklinė, 10 cm skersmens peleninė (b. l. 8-17).

Pareiškimo apie padarytą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad E. S. pranešė apie tai, jog dukros R. S. draugas A. M. konflikto metu, mesdamas stiklinę peleninę, sugadino jai priklausantį televizorių „LG“ 250 Eur vertės (b. l. 22-25).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina nukentėjusiosios E. S., liudytojos R. S. parodymai, rašytiniai įrodymai. A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, kurio jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis).

 

Bausmės skyrimas

 

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis A. M. teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, administracine tvarka baustas (b. l. 69-70), nedirbantis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam A. M. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimą, galintį turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

 

Dėl civilinio ieškinio

 

 Nukentėjusioji E. S. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 250 Eur sumai (b. l. 39). Kaltinamasis A. M. šį civilinį ieškinį atlygino ( b. l. 104). Nukentėjusioji E. S. 2022 m. spalio 18 d. pareiškime nurodė, kad A. M. pretenzijų nebeturi, prašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Šis nukentėjusiosios pareiškimas laikytinas atsisakymu nuo ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau ir – BPK) nenustato civilinio ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje išsprendimo tvarkos. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu šios neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nukentėjusiosios pareiškimo turinį, kaltinamojo parodymus apie žalos atlyginimą, E. S. ieškinio atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslintą) (b. l. 109-111), kurioje nurodyta, kad už A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 175,63 Eur. Kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas nėra, teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, todėl iš A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

 

n u s p r e n d ė :

 

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. S. ieškinio atsisakymą priimti ir bylos dalį dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

 

 

Teisėja                                                                                                 Aida Stulpinienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BPK
  • BPK 291 str. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • BK 190 str. Turto vertės išaiškinimas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • 2K-632/2007
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas
  • BPK 113 str. Civilinio ieškinio nagrinėjimas
  • CPK 140 str. Ieškinio atsisakymas, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutarties sudarymas
  • BPK 51 str. Būtinas gynėjo dalyvavimas