Civilinė byla Nr. e2-9693-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05252-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.10; 1.3.6.4.1.4; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Raimondai Vičienei,

dalyvaujant ieškovės T. Š. atstovams advokatui Dimitrijui Fomkin ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkui J. P.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei Jekaterinai Šutovai,

vertėjai Julijai Portnovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė T. Š. (toliau – ieškovė, darbuotoja) nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. DGKS-1525, kuriuo ieškovės skundas buvo atmestas, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – atsakovė, darbdavys), kuriame prašo panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. IS-232 bei įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimą T. Š.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232 ieškovei T. Š. buvo paskirtas rašytinis įspėjimas už tai, kad ji pažeidė atsakovės 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-242 (1.12) patvirtintų atsakovės darbo tvarkos taisyklių: 67.17 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „darbuotojai privalo laikytis darbo vietoje ir viešoje veikloje visuotinai priimtų elgesio bei etikos normų ir tarpusavio santykių reikalavimų, etikos principų“; 68.7 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta kad „darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas, kuriomis būtų siekiama sukelti nepasitikėjimą bendradarbiais ir/ar bendrovės vadovais“; 76.7 punkto reikalavimus, kad neva ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas priekabiavimas dėl lyties, seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ir darbo vietoje“; 76.11 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas necenzūrinių žodžių vartojimas bendrovės klientų, svečių, partnerių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidimas, žeminimas“. Ieškovė paaiškino, kad 2022 m. spalio 17 d. apie 14 val. 12 min. baigė savo pamainą, vykdydama pagal grafiką keleivių pervežimo maršrute funkcijas ir turėjo perduoti autobusą kitos pamainos vairuotojui E. L. E. L. buvo pamainos priėmimo teritorijoje, tačiau stovėjo prie kito autobuso. Ieškovė atsidariusi prie vairuotojo vietos autobuso langelį, iš tolo pakvietė E. L. į autobusą, kuriuo jis turėjo dirbti, tačiau E. L. ignoravo ieškovės kvietimą ir pamainos priėmimą. Prie autobuso, kuriuo turėjo dirbti, nepriėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. Ieškovė pažymėjo, kad iš jos pusės jokio agresyvaus elgesio, keiksmažodžių, kitokio įžeidinėjimo nebuvo. Kadangi E. L. nenorėjo priimti autobuso, ieškovė 14 val. 19 min. paskambino Departamento vadovui, o kai vadovas neatsiliepė į skambutį, 14 val. 20 min. iš savo mobilaus telefono paskambino mechanikui. Ieškovė 14 val. 24 min. dar paskambino Departamento vadovo pavaduotojui A. M., o po pokalbio paliko autobusą perdavimo vietoje. Kai ieškovė pasišalino, E. L. išvažiavo į savo maršrutą. Nurodė, kad vėliau ieškovė prisiminė, kad ne visus nesklandumus, kuriuos technikai po pamainų turėtų patikrinti ir pataisyti, įrašė į kelionės lapą. Todėl po vieno maršruto reiso sugrįžo į tą pačią vietą ir E. L. paprašė kelionės lapo, techninėms pastaboms įrašyti. E. L. nenoriai, tačiau kelionės lapą padavė, ieškovė įrašė būtiną informaciją ir atgal atidavė kelionės lapą bei pasišalino. Jokio apsižodžiavimo nebuvo. Po dviejų dienų, t. y. 2022 m. spalio 19 d. E. L. atsakovei elektroniniu paštu pateikti pranešimą, kad 2022 m. spalio 17 d. tarp jo ir ieškovės įvyko konfliktas, kad neva ieškovė pradėjo keiktis rusiškais keiksmažodžiais, įžeidinėjo jį. Pasak E. L., kadangi ieškovė baiginėjo darbą, jis nusprendė netęsti konflikto, ignoravo ieškovės kvietimą priimti autobusą, laukė, kol ieškovė pasišalins. Taip pat neva po apvažiuoto ,,rato“ ieškovė priėjo antrą kartą jam sugrįžus iš maršruto į tą pačią vietą, ir jam grasino rimtu susidorojimu, net panaudojimu „elektrošokerį“. Taip pat E. L. dar nurodė liudininką A. T., kurio ieškovė pamainų pasikeitimo vietoje tuo laiku nematė. Ieškovė pažymėjo, kad pokalbį tarp ieškovės ir E. L. girdėjo įmonės darbuotojas, vairuotojas G. T. su stažuotoja. Ieškovė papildomai nurodė, kad dėl atsakovės įsakymu Nr. IS-232 skirto rašytinio įspėjimo, ieškovei buvo padaryta didelė moralinė ir net materialinė žala. 2022 m. lapkričio 18 d. buvo organizuota UAB „Vilniaus viešasis transportas“ metinė šventė per kurią buvo numatyta pagerbti ir šventės proga skirti premijas. Į tokį sąrašą buvo įtraukta ir ieškovė premijai už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą. Tačiau paskyrus rašytinį įspėjimą, ieškovė premijos negavo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog 2022 m. sausio 19 d. buvo gautas atsakovės darbuotojo, autobusų vairuotojo E. L. pranešimas apie atsakovės darbuotojos, autobuso vairuotojos, ieškovės neetišką elgesį jo atžvilgiu 2022 m. spalio 17 d. Po gauto ieškovės paaiškinimo dėl gauto skundo, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veiklos atsparumo vadovas, išnagrinėjęs E. L. skundą ir atlikęs išsamų tyrimą, 2022 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. PR-412(1.21) pateikė išvadą, kad ieškovė pažeidė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių punktus: 67.17 (Bendrovės darbuotojai privalo laikytis darbo vietoje ir viešojoje vietoje visuotinai priimtinų elgesio bei etikos normų ir tarpusavio santykių reikalavimų, etikos principų), 68.7 (Bendrovės darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas, kuriomis būtų siekiama sukelti nepasitikėjimą bendradarbiais ir / ar Bendrovės vadovais) punktų reikalavimus ir padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus Darbo tvarkos taisyklių 76.7 (šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje) ir 76.11 (šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas necenzūrinių žodžių vartojimas darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas). UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232 „Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo T. Š. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“. Ieškovė buvo įspėta, kad jai padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių, darbo sutartis su ja gali būti nutraukta. Atsakovė prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atliekant 2022 m. spalio 17 d. įvykio tyrimą iš darbuotojų buvo gauti pasikartojantys nusiskundimai dėl ieškovės elgesio kitų kolegų atžvilgiu. Pirmiausia, tai paties pranešimą darbdaviui išdrįsusio pateikti E. L. parodymai. Antra, A. T. žodžiu išsakyti parodymai, kurie yra užfiksuoti tyrimo medžiagoje, kad ieškovė panašiai elgiasi ir su kitais kolegomis, kaip vieną iš jų, kurį neretai užsipuola ieškovė, A. T. įvardijo autobuso vairuotoją V. B. Pastarasis 2022 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodė kitą 2022 m. spalio 16 d. įvykusį įvykį, kurio metu, keičiantis pamainai, T. Š. išlipdama iš autobuso išvadino V. B. „urodu“, sakydama, kad jo ilga nosis. Darbuotojas patvirtino, kad T. Š. nuolat įžeidinėja kitus bendradarbius. Atsakovė kartu nurodė, kad E. L. pranešimu gavus informaciją apie galimą T. Š. darbo pareigų pažeidimą, atliko išsamų galimo pažeidimo aplinkybių tyrimą: surinko visus galimus įrodymus, susijusius su pažeidimu, darbuotojų paaiškinimus, kreipėsi į darbuotoją rašte nurodydama, kokiais konkrečiais pažeidimais ji kaltinama, ir paprašydama pateikti savo paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, būdama ilgamete bendrovės darbuotoja, yra supažindinta su Darbo tvarkos taisyklėmis ir žino, kokio elgesio iš jos reikalaujama ir koks elgesys bus darbdavio netoleruojamas. Pažymėjo, kad iš ieškovės ieškinio matyti, kad E. L. stengėsi ignoruoti ieškovės elgesį, o jo galimą susierzinimą neišvengiamai lėmė kryptingas ir tikslingas ieškovės priešiškas elgesys ir nuolatinis priekabiavimas jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad E. L. pačios ieškovės tiesiogiai visiems matant ir girdint neįžeidinėjo, neužgauliojo, nesityčiojo iš jos ir jai negrasino, darbuotojas stengėsi išvengti eilinio konflikto, pasitelkdamas ignoravimo taktiką, ir siekdamas tinkamai atlikti savo pareigas. Ieškovė, priešingai, būdama agresyviai nusiteikusi jo atžvilgiu, sąmoningai kėlė konfliktą, elgėsi neetiškai, grubiai ir užgauliai, o E. L. padarius reisą, dargi grįžo į (duomenys neskelbtini) žiedą, tęsė ir provokavo konfliktą. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbi ieškovės kaltės forma, t. y. kad ji darbo pareigų pažeidimus padarė tyčiniais veiksmais, neatsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklėse nurodytus reikalavimus darbo vietoje laikytis visuotinai priimtinų elgesio bei etikos principų, tarpusavio santykių bei ignoruodama draudimą kelti konfliktines situacijas, kuriomis būtų siekiama sukelti nepasitikėjimą bendradarbiais. Būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, agresyvaus bendravimo atsirado neigiami padariniai, jog jos kolega E. L. patyrė patyčias ir žeminimą, ieškovei grasinant, pasijautė nesaugus darbo vietoje, kadangi kilo grėsmė ne tik jo psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Dėl šių priežasčių atsakovė privalo reaguoti į tokius savo darbuotojų veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, ir griežtai juos kontroliuoti bei imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad visi darbuotojai darbo metu jaustųsi saugiai ir nepatirtų neigiamų emocijų. Atsakovė nurodė, kad įspėdama ieškovę siekia ne tik nubausti, bet ir daryti įtaką jos tolesniam elgesiui. Rašytiniu įspėjimu norima atkreipti kaltos darbuotojos dėmesį, kad jos elgesys vertintinas kaip netinkamas ir pažeidžiantis darbo tvarką, kad darbo metu ir darbo vietoje yra privaloma laikytis nustatytų taisyklių. Rašytinis įspėjimas yra teisingas, nes pasižymi auklėjamąja ir prevencine reikšme ieškovės atžvilgiu. Atsakovė dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį ir nepriekaištingą darbą skyrimą T. Š. nurodė, kad vadovaujantis UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-107(1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų apdovanojimo nuostatų 4.1, 9 punktais ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. laikinuoju įsakymu Nr. V-136 patvirtinto UAB „Vilniaus viešasis transportas“ laikinojo darbuotojų papildomo naudų aprašo 3.10.1 punktu, darbuotojams, padariusiems šiurkščius darbo pareigų pažeidimus per paskutinius 5 (penkerius) metus, premija už nepriekaištingą ir ilgametį nepertraukiamą darbą bendrovėje, neskiriama. Priešingu atveju, darbdaviui priėmus sprendimą skirti ieškovei minėtą premiją, būtų pažeista bendrovėje galiojanti tvarka ir kitų darbuotojų teisėti lūkesčiai.

Teismo posėdyje ieškovė T. Š. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad prieš baigiantis pamainai atvyko į (duomenys neskelbtini) žiedą, kur ją turėjo pakeisti E. L. Sustojo šalia (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso, atsidarė langą ir pasisveikino su E. L. ir (duomenys neskelbtini) maršruto vairuotoju. E. L. pradėjo necenzūriškai kalbėti. Vėliau jis priėjo prie (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso, ėmė necenzūriškai bartis, pasakė „dink iš autobuso, aš sėsiu prie vairo“. Stažuotoja paklausė, ar visi taip bendrauja. Buvo skaudu, ji paskambino A. M., bet šis neatsiliepė, tada paskambino mechanikams. Šie dėl gedimų liepė parašyti paraišką. Grįžusi namo prisiminė, kad nepadarė įrašo kelionės lape, todėl sugrįžo į (duomenys neskelbtini) žiedą. E. L. paprašė duoti kelionės lapą, kad galėtų padaryti įrašą. Žinojo, kad jei to nepadarys, bus nubausta. Kelionės lapo prašė 3 kartus. Atvažiavo A. Š. E. L. padavė kelionės lapą, ji padarė įrašą ir išėjo. Pirmojo susitikimo su E. L. metu, ji jo paklausė, kodėl jis stovi toliau ir neateina perimti pamainos. Jis pasakė, kad ateis, kai ji išeis. Jis priėjo prie (duomenys neskelbtini) autobuso, keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius. Antro susitikimo su E. L. metu ji priėjo ir paprašė kelionės lapo. Autobusas buvo atidarytas, ji priėjo prie autobuso. Tuo metu, kai ji paprašė kelionės lapo, privažiavo A. Š. Gali būti, kad tuo metu ji buvo autobuse. Kelionės lapą reikia užpildyti apvažiavus ratą, o paraišką vėliau. Kadangi įvyko konfliktas, pamiršo užpildyti kelionės lapą. E. L. jos atžvilgiu sakė „eik tu, teik tu...“ ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Iki tol su E. L. konflikto nebuvo, tačiau buvo įvykis dėl kurio ji buvo apkaltinta neetišku elgesiu. Neigia turėjusi elektros šoką. Vairuotoja dirba 17 metų, buvo skatinta, paskutinius 5 metus bausta nebuvo. Konfliktų su kitais kolegomis nebuvo. Per paskutinius kelis metus nerašė nei vieno pasiaiškinimo dėl elgesio su keleiviais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė Jekaterina Šutova palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės elgesys buvo neetiškas, ji priekabiavo prie E. L., kaltino jį dėl tvarkos autobuse, nepasidomėjusi, ar su minėtu autobusu E. L. dirbo, jo nesiklausė, bendravo ne kaip kolegė, o iš vadovo pozicijų. Ji sukėlė konfliktinę situaciją. E. L. siekė išvengti konflikto, tačiau konfliktas išsirutuliojo. Ieškovė žemino E. L., elgėsi netinkamai, nekorektiškai, sukūrė priešišką aplinką, E. L. jautėsi nesaugus. Ieškovė puola silpnesnius – toks jos būdas. Yra gauta keleivių nusiskundimų. Neetiškas, nekultūringas bendravimas, necenzūriniai žodžiai - tai padarytą (duomenys neskelbtini) žiede, kitiems darbuotojams girdint. Atlikti diskriminacinio pobūdžio veiksmai – orumo įžeidimas. E. L. ji vadina vardu. Jie kartu nedirba susitiko tik tą dieną ir buvo kaltinamas netvarka. Ieškovė anksčiau yra turėjusi konfliktą su kolega B. prieš porą dienų. A. T. paliudijo, kad tai ūmaus būdo vairuotoja. Bandyta su ja kalbėti, tačiau ji savo elgesį laiko priimtinu. Priemoka neišmokėta, ir tai yra padaryto pažeidimo pasekmė, jei priemoka būtų paskirta, būtų pažeista Vidaus tvarka.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas Nerijus Šiaulys palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, jog ieškovės iniciatyva parodymus davę liudytojai nedalyvavo visą konflikto laiką. Vienintelio A. T. buvimo laikas idealiai sutampa ir jis visą konflikto laiką buvo šalia. Kadangi profesinė sąjunga susitikime su darbdaviu iškėlė papildomų klausimų, todėl papildomai buvo apklausti liudytojai.

Teismo posėdyje liudytojas E. L. parodė, kad su ieškove yra bendradarbiai. Tai ne pirmas konfliktas. Parodė, jog atėjo į (duomenys neskelbtini) žiedą, nežinojo, kas atvažiuos. Pamatė autobuse T. už vairo. Kadangi su ja anksčiau buvo konfliktas, atsistojo toliau, 20 metrų atstumu. Ji aukštu tonu pasakė „ko tu stovi su savo batonais, ateini čia“. Jis priėjo prie autobuso priekinių durų, ieškovė sėdėjo už vairo. Ji sako „ten tavo autobusas, nedirba ten kažkas“. Tačiau tai ne jo autobusas. Atsakė, kad jei kažkas neveikia, reikėjo skambinti į parką ir būtų pakeitę. Prasidėjo keiksmažodžiai. Iš jos išgirdo įžeidimus, ji išėjo namo. Ieškovė vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius tokius kaip „blet, piderast, nachui“. Tie žodžiai buvo jam nukreipti, ieškovė juos sakė žiūrint į jį. Sugrįžęs į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad T. vėl stovi. Atidarė duris, ji užėjo į vidų ir sako; „duok kelionės lapą“. Jį paėmė, pradėjo rašyti ir sako „tu save veidrodyje matei“, sako „tu toks ten“. Jis išlipdamas iš autobuso pasakė „eik namo“. Ji išsitraukė elektros šokerį ir gąsdindama sako „ateini čia“. Taip jie išsiskyrė antrą kartą. Šalia 3-5 metrų atstumu stovėjo A. Š. vairuojamas autobusas. A. Š. langas buvo uždarytas, ji kalbėjo telefonu. Jam priėjus prie autobuso, ji atidarė langą ir paklausė, ar turi M. telefoną, bet neturėjo. Jis paskambino į dispečerinę, kur jam patarė ramiai vairuoti. A. T. autobusas stovėjo iš dešinės pusės, (duomenys neskelbtini) iš kairės. Tą dieną jis su autobusu atidirbo, gedimų nebuvo. Dėl anksčiau buvusio eismo įvykio jis pretenzijų T. Š. neturėjo.

Teismo posėdyje liudytoja A. Š. parodė, kad su ieškove yra bendradarbės, santykiai normalūs, draugės nėra, moteriškai pasikalba. Su E. L. santykiai tokie patys. Nei su vienu nekonfliktuoja. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) žiedą, pasistatė autobusą, ieškovė su E. L. abu stovėjo kabinoje, atidarė langą, pasisveikino. Sėdėjo prie atidaryto lango. Autobusas stovėjo 1 ar 1,5 metrų atstumu. Jie kalbėjo, ieškovė stovėjo pusiau nugara. E. L. buvo prie vairo, ieškovė autobuse, abu buvo kabinoje. Jokių pakeltų balsų, keiksmažodžių negirdėjo. Pokalbio turinio negirdėjo. Paiškinimai yra skirtingi, nes gerai neatsiminė aplinkybių. Pradėjo gilintis ir geriau prisiminė aplinkybes po 3 mėnesių. Kai jie buvo kabinoje, T. Š. su tušinuku rankose kažką rašė. Kai išėjo, rankose nieko neturėjo. Matė kaip T. Š. išlipo iš kabinos. Su jas pasisveikino, ieškovė pildė kelionės lapą, ji užsiėmė savais reikalais. Į jų pokalbį nekreipė dėmesio. Kai išlipo iš autobuso, T. Š. veide buvo šypsena. Negalėjo paaiškinti, kodėl vienas paaiškinimas vienoks, vėliau kitoks. T. Š. paprašė parašyti paaiškinimą, jį parašė namuose ir pateikė T. Ji buvo pakviesta pas vadovą A. M. ir jis paprašė parašyti paaiškinimą. Buvo užduoti klausimai, kai rašė paaiškinimą. Neprisimena, ar autobuso varikliai buvo užgesinti. T. Š. autobuse buvo gal dvi minutes. A. M. susitikime ištraukė laikus, kada kuris vairuotojas atvažiavo į (duomenys neskelbtini) žiedą. Atvažiavus pasisveikino, T. Š. pasisveikino ir išlipdamas dar kartą linktelėjo ir pasisveikino. Teigė, kad reikia tikėti antru paaiškinimu, matyt prierašas yra dėl kelionės lapo.

Teismo posėdyje liudytoja J. M. parodė, kad apie įvykį nieko neatsimena. Asmenis matė (duomenys neskelbtini) žiede. Neprisimena, ar buvo priėjęs E. L. Jokio konflikto tarp vairuotojų negirdėjo. Negirdėjo, kad vairuotojai būtų keikęsi.

Teismo posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad atvažiavo į žiedą, stovėjo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusas šone, jis sustojo iš dešinės, atvažiavo ir T. Š. autobusas. Sustojo priekyje tarp autobusų. Jis pildė dokumentus, pro šalį praėjo E. L., pasisveikino, linktelėjo. Jis sustojo prie priekinių durų, ieškovė kalbėjo aukštu tonu, kalbėjo necenzūrinius žodžius. Jis pagalvojo, jog ieškovė savam stikliuj: kas trečias žodis keiksmažodis, žargoninė kalba. Išlipusi iš autobuso pasakė „ti piderast“, jis pagalvojo „nieko sau“. Paklausė E. L., kas yra, šis atsakė: „ką nežinai T.“. Po to nuvažiavo. Vėliau paskambino E. L., sako grįžo jo po valandos, vėl pradėjo keiktis, paklausė, ar paliudys. Su T. Š. pažįstamas daug metų, nekonfliktuoja, tačiau konfliktas yra buvęs, porą metų kalbėjo, po to vėl pradėjo bendrauti. Paaiškino, kad tarp autobusų buvo 3-4 metrai, autobusų priekiai nebuvo susilyginę. Teigia, jog girdėjo visą pokalbį, girdėjo ką sakė T. Š. paaukštintu tonu. Sakė: „tu nežiūri autobuso, aš vos atidirbau, buvo sunku dirbti“. Kalba buvo su keiksmažodžiais, jis tai vertina kaip žargoną, bet ne E. L. skirtą. Du paskutiniai keiksmažodžiai buvo skirti E. L. Su ieškove pasisveikina, bet nebendrauja.

Teismo posėdyje liudytojas G. T. parodė, kad T. Š. žino tik iš matymo, asmeniškai nepažįsta. E. L. nepažįsta, jei šis daug metų dirba, tuomet iš matymo žino. Jis buvo už vairo, durų puselė atidaryta. Paaiškino, jog atsidaro nepilnos durys, o jų pusė. Matė, kaip atvažiavo T., ji buvo atsidariusi langą. Ji pakvietė E. L., kad ateitų, priimtų pamainą. E. L. kažką garsiai sakė. Buvo triukšmas, ką kalbėjo negirdėjo. Kai jie prasilenkė. E. L. jam pasakė negražų žodį apie T. Ar ji tai girdėjo, nežino. Buvo keikiamasi, apšmeižiama, žodžiai negražūs, idealiai neprisimena. T. jo paprašė parašyti paaiškinimą, kurį parašė namuose ir atidavė T. Darbe parašė dar vieną paaiškinimą. Dėl paaiškinimuose esančių skirtumų paaiškino, kad E. L. garsiai kalbėjo, negirdėjo, ką sakė. Jis buvo gal keletą minučių, vėliau nuėjo į tualetą, grįžo ir išvažiavo. T. E. L. kvietė vieną sykį, po to kitą sakė: „prašom prieiti priimti pamainą“, keiksmažodžių nebuvo. Antrąjį paaiškinimą rašė savarankiškai, pas darbdavį. Pirmame paaiškinime buvo surašyta viskas kaip buvo. Jis pats buvo kabinoje, o J. ko gero buvo autobuse, kurį apžiūrėjo. Vairuotojo kabinoj durys buvo uždarytos, klausė muzikos. Jo autobuso durų puselė atidaryta, T. autobuso langas atidarytas. E. L. buvo autobuso priekyje ir garsiai kalbėjo. Autobusai stovėjo per metrą. E. L. stovėjo už 5 ar daugiau metrų.

Ieškinį atmesti.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. IS-232 bei siekia įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimą T. Š.

Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. Taikydamas drausminio poveikio priemones, darbdavys atkreipia kitų darbuotojų dėmesį į baudžiamo darbuotojo veiksmus kaip neigiamą darbo pareigų atlikimo pavyzdį. Kad toks darbuotojo įvertinimas būtų efektyvus, būtina siekti, kad jis būtų teisingas, t. y. adekvatus vertinamiems darbuotojo veiksmams. Tiek per griežtai, tiek per švelniai vertinant darbo drausmės pažeidimą, nuobaudos taikymas gali nepadaryti reikiamo poveikio darbo drausmei gerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208).

Šiuo atveju, ieškovei skirta drausminė nuobauda - įspėjimas, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkštus darbo pažeidimas yra priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Atsakovė drausminę nuobaudą paskyrė vadovaujantis minėtomis nuostatomis, laikydamasi nuoseklios pozicijos, kad ieškovės netinkamas elgesys yra akivaizdus. Pasak atsakovės, darbdaviui yra keliama pareiga imtis visų būtinų psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 21 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, jo orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų žaloti, žeminti jo orumą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). DK 30 straipsnyje „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas“ įtvirtinta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar jų grupės garbę, orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai. Atitinkamai UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-242(1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 67.17 punkte nurodyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbo viešoje ir viešoje veikloje visuotinai priimtų elgesio bei etikos normų ir tarpusavio santykių reikalavimų, etikos principų; 68.7 punkte nurodyta, kad darbuotojams draudžiama kelti konfliktines situacijas, kuriomis būtų siekiama sukelti nepasitikėjimą bendradarbiais ir/ ar bendrovės vadovais; 76.7 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas priekabiavimas dėl lyties, seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ir darbo vietoje; 76.11 punkte nurodyta, kad šiukščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas necenzūrinių žodžių vartojimas Bendrovės klientų, svečių, partnerių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidimas, žeminimas. Šie punktai savo turiniu atitinka aukščiau išdėstytų Konstitucijos bei kitų įstatymų nuostatas, kurios gina žmogaus asmens neliečiamumą, jo orumą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IS-232 ieškovei T. Š. buvo paskirtas rašytinis įspėjimas už tai, kad ji pažeidė atsakovo 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-242(1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 67.17, 68.7, 76.7 ir 76.11 punktų reikalavimus. Šiuo įsakymu ieškovė taip pat buvo įspėta, kad padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių, darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Įsakymas priimtas įvertinus 2022 m. lapkričio 15 d. Eismo tarnybos Verkių transporto departamento vadovo A. M. tarnybinį pranešimą “Dėl rašytinio įspėjimo skyrimo“, kuriame nurodoma, kad Eismo tarnybos Verkių transporto departamento autobuso vairuotoja T. Š. 2022 m. spalio 17 d. dirbdama maršrute Nr. (duomenys neskelbtini) autobusu garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), keičiantis vairuotojų pamainai tarp 14:12 val. ir 14:23 val., netinkamai ir agresyviai elgėsi, įžeidinėjo ją keičiantį vairuotoją E. L. Panašius veiksmus atliko ir vėliau, ne savo darbo metu, apie 16:00 val., priėjusi prie E. L. vairuojamo autobuso. Taip pat nurodoma, kad T. Š. ir anksčiau netinkamai bendravo ir su kitais bendradarbiais. Nesutikdama su minėtu įsakymu, ieškovė kreipėsi į DGK, kuri išnagrinėjusi ginčą DGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2623/2023 ieškovės skundą atmetė.

Taigi, ieškovė kreipėsi į teismą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teigdama, jog ji drausmės pažeidimo nepadarė, iš jos pusės jokio agresyvaus elgesio, keiksmažodžių, kitokio įžeidinėjimo nebuvo. Tačiaut, priešingai tokiems paaiškinimams, liudytojas E. L. tvirtino, jog jis ieškovės buvo įžeidinėjamas, vartoti jo atžvilgiu keiksmažodžiai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir garso įrašus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė pažeidė visuotinai priimtas elgesio bei etikos normas, sukėlė konfliktinę situaciją, vartojo necenzūrinius žodžius, atliko diskriminacinio pobūdžio veiksmus, o tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė T. Š. ir liudytojas E. L. skirtingai paaiškino jų bendravimo ypatumus abiejų susitikimų, įvykusių 2022 m. spalio 17 d. metu, tačiau teismas įtikinama laiko liudytojo E. L. nurodytą versiją ir parodymus duotus teismo posėdžio metu, kadangi jie yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Šioje situacijoje būtina paminėti tai, jog abi ginčo šalys patvirtino, jog prieš tai jos yra turėję konfliktą. Be to, liudytojas E. L. parodė, jog jis vengė ieškovės, siekdamas išvengti konflikto, kas patvirtina, jog šis ginčas nebuvo atsitiktinis, o santykiai tarp ginčo šalių nebuvo neutralūs ar kolegiški.

Iš bylos duomenų matyti, jog dėl kilusio konflikto, 2022 m. spalio 19 d. liudytojas E. L. elektroniniu paštu informavo darbdavį, nurodydamas, kad 2022 m. spalio 17 d. 14:12 val. (duomenys neskelbtini) žiede tarp jo ir bendradarbės T. Š. įvyko konfliktas. Darbuotoja pradėjo elgtis agresyviai, garsiai keiktis rusiškais keiksmažodžiais, įžeidinėti. Nusprendė netęsti konflikto, ignoravo jos elgesį. Apvažiavęs ratą apie 16 val. vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini) žiedą, kur jo laukė T. Š. Ji vėl pradėjo keiktis ir įžeidinėti. Patyčios iš T. Š. pusės vyksta jau ne pirmą kartą (T.1, e. b. l. 22). Pastarąją aplinkybę liudytojas taip pat nurodė 2022 m. spalio 26 d. paaiškinime darbdaviui (T.2, e. b. l. 86). Tai, kad liudytoją E. L. ieškovė įžeidinėjo, bendraudama vartojo keiksmažodžius, grubiai pašaukė ir toliau nuosekliai tvirtino, t. y. rašydamas 2023 m. vasario 6 d. paaiškinimą bei duodamas parodymus teismo posėdžio metu (T.2, e. b. l. 88-89). Tas pačias aplinkybes, jog su E. L. ieškovė bendravo aukštu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius patvirtino liudytojas A. T., kuris gretimai buvo tą dieną vykusio konflikto metu ir girdėjo visą pokalbį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, nes jie, visų pirma, atitinka liudytojo E. L. parodymus, buvo gretimai konflikto vietos - tarp autobusų buvo 3-4 metrai, duodamas parodymus konkrečiai galėjo įvardinti necenzūrinį žodį, kuris buvo ieškovės buvo adresuotas E. L. Teismo posėdyje taip pat buvo apklausti ir kiti liudytojai, tačiau teismas abejoja jų patikimumu ir objektyvumu. Liudytoja J. M. parodė, kad apie įvykį nieko neatsimena. Neprisimena, ar buvo priėjęs E. L. Jokio konflikto tarp vairuotojų negirdėjo. Negirdėjo, kad vairuotojai būtų keikęsi. Teismo posėdyje taip pat apklausti liudytojai A. Š. ir G. T., tačiau pastarųjų liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jų parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, t.y. tiek darbdaviui atliekant tyrimą, tiek teismo proceso metu. 2022 m. lapkričio 22 d. paaiškinime A. Š. nurodė, jog ji jokio triukšmo ar konflikto negirdėjo. (T. Š.) Atidavus kelionės lapą ramiai išėjo (T.2, e. b. l. 80). 2023 m. vasario 26 d. paaiškinime taip pat teigė, jog jokio triukšmo ar balso pakėlimo negirdėjo. T. nuotaikos buvo geros (T.2, e. b. l. 90). Teismo posėdyje parodė, jog sėdėjo prie atidaryto lango, esant išjungtam varikliui, tačiau nieko negirdėjo. Tačiau vien tai, jog abi konflikto šalys teigia, jog buvo vartojami keiksmažodžai (ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad E. L. pradėjo vėl keikti, E. L. abiejuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė keikėsi ir įžeidinėjo), akivaizdu, jog tokiomis sąlygomis liudytoja A. Š. negalėjo nieko negirdėti, be to, esant tokio turinio bendravimui (su necenzūriniais žodžiais) mažai tikėtina, jog ieškovė iš autobuso galėjo išlipti rami ar geros nuotaikos, juolab, jog jos atėjimo tikslas – užpildyti paraišką, siekiant išvengti skundo. Liudytojas G. T. pirminiame 2022 m. lapkričio 19 d. paaiškinime nurodė, jog E. L. vietoj to, jog priimti pamainą, stovėjo lauke ir kalbėjo necenzūriniais žodžiais, vėliau priėjo prie jo ir kalbėjo apie ją (t.y. ieškovę) necenzūriniais žodžiais (T.2, e. b. l.79). Tačiau 2023 m. vasario 3 d. patikslintame paaiškinime nurodė, jog E. L. kažką garsiai kalbėjo (T.2, e. b. l.87). Teismo posėdyje duodamas parodymus teigė, kad buvo triukšmas, ką kalbėjo negirdėjo. Kai jie prasilenkė. E. L. jam pasakė negražų žodį apie T. Ar ji tai girdėjo, nežino. Buvo keikiamasi, apšmeižiama, žodžiai negražūs, idealiai neprisimena. Taigi teismas tokius nenuoseklius liudytojo parodymus negali vertinti kaip pakankamus faktinėms aplinkybėms nustatyti. Pastarasis liudytojas, be to, negalėjo pasakyti nei kas buvo kalbama, nei įvardinti kokius konkrečius necenzūrinius žodžius E. L., pasak jo, vartojo. Taip pat būtina pastebėti, jog pirminius paaiškinimus liudytojai A. Š. ir G. T. parašė paprašyti ieškovės ir būtent jai, o ne darbdaviui juos įteikė, todėl jų objektyvumas kelia teismui abejonių ir šiuo aspektu.

Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, išanalizavęs aukščiau aptartus liudytojų parodymus ir jų teiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes padarė išvadas jų patikimumo aspektu. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimus, kuriuose ji teigė, jog būtent E. L. jos atžvilgiu elgėsi neetiškai, vartojo keiksmažodžius ir įžeidinėjo, teismas vertina, kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti drausminės atsakomybės, nes kitų objektyvių įrodymų tokiems paaiškinimams patvirtinti byloje nėra pateikta. Taigi, įvertinus liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia jog šioje ginčo situacijoje akivaizdu, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas darbdaviui inicijuoti procedūrą dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovei.

Kaip matyti iš bylos duomenų, DK nustatyta tvarka darbdavys 2022 m. spalio 28 d. reikalavimu Nr. RP3-170(1.52), paprašė ieškovės raštu iki 2022 m. lapkričio 4 d. 14.30 val. pasiaiškinti dėl kokių priežasčių ji pažeidė 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-242(1.12) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 67.17, 68.7, 76.7 ir 76.11 punktų reikalavimus (T.2, e. b. l. 51). Nurodė, jog gautas pranešimas apie jos neetišką elgesį kolegos E. L. atžvilgiu, paaiškinant, kad spalio 17d. 14:12 val. (duomenys neskelbtini) žiede ji elgėsi agresyviai, garsiai keikėsi rusiškais keiksmažodžiai, įžeidinėjo E. L. ir nors baiginėjo darbą ir perdavė pamainą 16 val. E. L. sugrįžus į (duomenys neskelbtini) žiedą, jo laukė ir vėl pradėjo keiktis ir įžeidinėti bei ištraukė elektrošoko prietaisą ir keikdamasi rusiškais keiksmažodžiais pradėjo juo grasinti.

Vertinant, ar ieškovė savo veiksmais pažeidė darbdavio nurodytus Darbo taisyklių reikalavimus, būtina pažymėti, jog pati ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad ji E. L. šaukė atidariusi langą, o šiam priėjus prie autobuso ji paklausė, ar yra paraiška dėl durų (neveikia trečios durys) ir elektrinio bilieto (t.2, e. b. l. 52-54). Liudytojas A. T. parodė, jog ieškovė E. L. sakė „tu nežiūri autobuso, aš vos atidirbau, buvo sunku dirbti“. Tai, kad E. L. ieškovė priekaištavo dėl autobuso būklės, teismo posėdyje parodė ir jis pats.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Transporto departamentų autobuso, troleibuso vairuotojo bei autobuso ir troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-105(1.12), 20 p., nustatyta, kad (keičiantis vairuotojų pamainoms) vairuotojas privalo supažindinti kitos pamainos vairuotoją su transporto priemonės būkle ir eismo sąlygomis, perduoti visus per pamainą gautus nurodymus, kurie turi būti užrašyti kelionės lape, elektroninio bilieto sistemoje užfiksuoti pamainos pabaigą. Šių nuostatų 21 p., nustatyta, kad vairuotojas privalo kelionės lape nurodyti pamainos keitimosi vietą ir laiką, parašu patvirtinti transporto priemonės perdavimo ir priėmimo faktą, patikrinti transporto priemonės techninę būklę ir dokumentus. Rasti trūkumai nurodomi kelionės lape, po kuriuo pasirašo abu vairuotojai.

Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, akivaizdu, jog keičiantis vairuotojų pamainoms iškyla būtinybė vairuotojams kontaktuoti. Šiuo atveju, vairuotojas E. L., siekdamas išvengti konflikto, keičiantis pamainai, ėmėsi veiksmų, kad tiesiogiai nesusitiktų su ieškove - stovėjo atokiau. Tačiau vis tik bendravimas dėl darbo pobūdžio buvo neišvengiamas ir akivaizdu, jog ieškovė savo veiksmais iniciavo konfliktą. Vertinant ieškovės elgesį, t. y. ji klausė E. L. (tai nurodė savo paaiškinime), ar yra paraiška dėl durų (neveikia trečios durys) ir elektrinio bilieto, kas neabejotinai reiškia, jog ji peržengė savo kompetencijos ribas, todėl sutiktina su atsakovės vertinimu, jog tai buvo ne kolegiškas bendravimo būdas, tačiau iš  vadovo pozicijos, kas nesant jokių pavaldumo santykių yra neetiška. Be to, kaip jau minėta, tai buvo išreikšta priekaištų forma, kas taip pat nėra korektiška. Juolab, jog byloje nėra jokių duomenų, jog E. L. nuolat būtų vairavęs minėtą autobusą ir ieškovė, kaip ilgametė atsakovės vairuotoja tai privalėjo įvertinti, o E. L. apie dėl autobuso pateiktas mechanikams paraiškas objektyviai galėjo nežinoti. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys neatitiko dalykinio bendravimo ir tarpusavio bendravimo santykių reikalavimų normų, todėl vertintinas kaip netinkamas ir neetiškas. Be to, ieškovės pasirinktas bendravimo būdas, E. L. paaiškinimais, tai jog ieškovė jam priekaištavo, kad autobusas yra techniškai netvarkingas ir kad jis turi būti jai dėkingas, kad atidirbo pamainą, akivaizdu, jog kėlė įtampą ir iniciavo konfliktą, be to, pati ieškovė nurodė paaiškinime, jog „E. L. pas mus priklauso privilegijuotųjų grupei: dirba tik antrą pamainą, tik (duomenys neskelbtini) maršrutu. Kodėl, už kokius nuopelnus. Mašina yra nešvari, o pats L. su švara nedraugauja“. Tokie pasisakymai sietini su diskriminavimo kategorija, menkina asmenį. Sutiktina, jog ieškovė savo neetišką elgesį priima kaip objektyviai priimtiną. Tai, kad ieškovė bendraudama su E. L. naudojo keiksmažodžius ir necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti jo atžvilgiu, nurodė ne tik jis pats, tačiau patvirtino ir liudytojas A. T., kuris teigė, jog ieškovė kalbėjo aukštu tonu, kalbėjo necenzūrinius žodžius. Jis pagalvojo, jog ieškovė savam stikliuj: kas trečias žodis keiksmažodis, žargoninė kalba, be to, nurodė jog buvo ir toks necenzūrinis žodis, kuris buvo nukreiptas tiesiogiai E. L. Teismo vidiniu įsitikinimu, ieškovės su E. L. pasirinkta bendravimo forma yra nederama, šiurkšti, žeminanti, įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti viešai girdi kitiems asmenims, todėl spręstina jog taip buvo pažeistas E. L. garbė ir orumas.

Teismas laiko neįrodyta aplinkybe, kad ieškovė 2022 m. spalio 17 d. konflikto metu grasino E. L. elektrošoko prietaisu. Teismas negali vadovautis vienintelio liudytojo E. L. parodymais, tvirtinusio, jog tai, kad ieškovė turėjo būtent tokį prietaisą išsiaiškino ieškodamas informacijos internete. Kitų minėtą  aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Taigi, nurodytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad T. Š. ieškinyje nurodyti ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nepaneigia E. L. 2022 m. spalio 19 d. pranešime nurodytų aplinkybių, jog ieškovė elgėsi agresyviai ir jį įžeidinėjo, vartojo rusiškus keiksmažodžius, iniciavo konfliktą. Atsakovės padaryta išvada, įvertinus ieškovę charakterizuojančių aplinkybių visumą, jog ieškovė padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, yra pagrįsta ir tinkamai kvalifikuota. Todėl tai suponuoja teismo išvadą, jog drausminė nuobauda įspėjimas yra ieškovei paskirta teisėtai, naikinti jos ieškovės nuodytasis argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pastebėtina, jog vadovaujantis UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-107(1.12) patvirtinta uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas darbuotojų apdovanojimo nuostatų 2 p., 4.1 p. apdovanojimai skiriami už nepriekaištingą darbą, reiškiančiu, jog darbuotojas tinkamai ir sąžiningai vykdo savo pareigas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų bei įspėjimų per paskutinius kalendorinius metus, neturi šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, išvardintų DK, per paskutinius 5 metus. Teismui padarius išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovei skirta pagrįstai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos už ilgametį (15 metų) ir nepriekaištingą darbą skyrimo. Ieškinys atmestinas dėl visų reikalavimų.

Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas, kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas ne ieškovės naudai.

Išsprendus šį darbo ginčą iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje DGK priimtas sprendimas naikintinas.

Šioje byloje patirta 20,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,07 Eur (dvidešimt eurų ir 07 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 17 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-2623/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė