Civilinė byla Nr. A2-1299-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01949-2009-0

                            Procesinio sprendimo kategorija: 124.4.; 124.5.;

(S)

124.6.; 117.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,

Sekretoriaujant Simonai Nėniškytei,

Dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atstovams M. Z., advokatui Sauliui Brazauskui, atsakovės ir pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės ir administracijos atstovams A. M., advokatui Mindaugui Šeškauskiui,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos mero A. K., ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos direktoriaus D. R., prašymą atnaujintą procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl neteisėto koncesijos sutarties nutraukimo, skolos, koncesijos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorinis skyrius ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl koncesijos sutarties priedo bei atliktų darbų aktų, išlaidų apmokėjimo pažymos ir sąskaitos, sąmatinius skaičiavimus pripažinti negaliojančiais,

n u s t a t ė:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama mero A. K., ir Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus D. R., pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto koncesijos sutarties nutraukimo, skolos, koncesijos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 (mokėjimų tvarka), pripažinimo negaliojančiais UAB „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2007 m. gruodžio mėn. išrašytus 1.341.551,58 Lt sumai atliktų darbų aktus, išlaidų apmokėjimo pažymą ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą KAM Nr.002673, UAB „Kamesta“ pateiktus ir 2006-03-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos kanceliarijoje įregistruotus „Sąmatinius skaičiavimus prie Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 200-2-1717“ bendrai 21.972.565,00 Lt sumai, pripažinti negaliojančiais užsakovo UAB „Kamesta“ objektui „Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Kaune“ rangovei UAB „Kamesta“ išrašytus atliktų darbų aktus bendrai 21.972.565,00 Lt; be to, prašė panaikinti 2012-06-13 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 bei priimti šioje byloje naują sprendimą; pripažinti negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta” sudarytą 2012-05-29 taikos sutartį nuo jos sudarymo momento; įpareigoti UAB „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai grąžinti viską, ką yra gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdant taikos sutartį. Nurodė, jog pasirašyta taikos sutartis pažeidžia savivaldybės teises, nes mokamas nepagrįstai didelis koncesijos mokestis, UAB „Kamesta“ vienašališkai skaičiuoja Kauno miesto savivaldybės administracijai įvairius mokesčius, pateikia apmokėjimui nepagrįstas PVM sąskaitas-faktūras, pati Koncesijos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Be to, Kauno miesto savivaldybei 2014-08-28 gavus Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, jog dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų galimai atliktų neteisėtų veikų ir pačios UAB „Kamesta“ veiksmų Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padaryta ypač didelė žala, ir jeigu Kauno miesto savivaldybė būtų žinojusi apie UAB „Kamesta“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų galimai atliktas neteisėtas veikas, Kauno miesto savivaldybės administracija nebūtų pasirašiusi 2012-05-29 taikos sutarties, o jei Kauno miesto savivaldybės administracija ir būtų sudariusi šią taikos sutartį, tai jos steigėja – Kauno miesto savivaldybė, žinodama tokius faktus, skubiai ją būtų apskundusi.

Uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ nurodė, jog pareiškėjos savo teises dėl koncesijos sutarties vykdymo gina kitoje civilinėje byloje. Iš esmės tos pačios aplinkybės, nurodytos kaip faktinis priešieškinio pagrindas kitoje civilinėje byloje, negali būti pagrindu naikinti pasirašytą taikos sutartį. Finansinių išteklių vykdyti taikos sutartį nebuvimas bei nustatytos faktinės aplinkybės dėl teismo patvirtintos taikos sutarties žalingumo. AB DNB bankas atsiliepime į pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo netenkintinas.              

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi buvo iš dalies patenkintas pareiškėjų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas ir atnaujintas procesą civilinėje byloje Nr. 2-378-173/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (T.3, b.l. 168-174). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Atnaujinus procesą civilinėje byloje, teismas bylą pakartotinai nagrinėja pagal bendrąsias Šio Kodekso taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė pripažinti neteisėtu vienašališką koncesijos sutarties nutraukimą bei priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1.847.590,78 Lt skolos už papildomai atliktus darbus, 8.264,577,64 Lt nesumokėto koncesijos mokesčio, 626.632,85 Lt delspinigių, 636.183,96 Lt palūkanų, bei 5 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (T.1, b.l. 106-117; T.4, b.l. 164-169). Viso ieškovė pareiškė reikalavimų turtinių reikalavimų 11.374.985,23 Lt sumai. Ieškinys buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdo pasirašytą koncesijos sutartį ir nepagrįstai ją vienašališkai nutraukė.

Atsakovė byloje Kauno miesto savivaldybės administracija pareikšdama priešieškinį prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 (mokėjimų tvarka); pripažinti negaliojančiais UAB „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2007 m. gruodžio mėn. išrašytus 1.341.551,58 Lt sumai atliktų darbų aktus, išlaidų apmokėjimo pažymą ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą KAM Nr. 002673, UAB „Kamesta“ pateiktus ir 2006-03-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos kanceliarijoje įregistruotus „Sąmatinius skaičiavimus prie Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 200-2-1717“ bendrai 21.972.565,00 Lt sumai, pripažinti negaliojančiais užsakovo UAB „Kamesta“ objektui „Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Kaune“ rangovei UAB „Kamesta“ per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio išrašytus atliktų darbų aktus bendrai 21.972.565,00 Lt (T.3, b.l. 51-61). Atsakovė priešieškinyje teigė, jog mokestis skaičiuojamas netinkamai, darbai neatlikti, pateikti sąmatiniai paskaičiavimai netikslūs, o ieškovė netinkamai vykdo koncesijos sutartį.

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių – Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kamesta“ sudaryta taikos sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) (T.5, b.l. 147-153). 

Įstatyme numatytą teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, pasirenka asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Vadovaujantis CPK 135 straipsniu, vieni iš esminių ieškinio elementų yra: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei reikalavimai (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis teismas. Tokios pačios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai byloje yra pareiškiamas priešieškinis.

Nagrinėjant bylą iš naujo aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, kontekste, svarbu nustatyti, ar, paaiškėjus šioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas būtų buvęs kitoks. Nagrinėjamos bylos atveju proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės: ar Kauno miesto savivaldybei sudarant taikos sutartį buvo tinkamai įvertintos aplinkybės dėl koncesijos sutarties su UAB „Kamesta“ sudarymo ir jos vykdymo; taip pat ar nebuvo Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų galimai neteisėtų veiksmų, kurie galimai turėjo įtakos taikos sutarties pasirašymui, ir Kauno apygardos teisme išviešinus tas aplinkybes, galimai galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.

Sprendžiant šį klausimą, aktualus ne tik šalių teisinių santykių (sudarytos taikos sutarties) kvalifikavimo klausimas, bet ir galimi taikos sutarties šalių pažeistų teisių gynimo būdai.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

Dėl koncesijos sutarties. Kaip jau minėta, ieškovė UAB „Kamesta“ prašė pripažinti neteisėtu vienašališką koncesijos sutarties nutraukimą, o atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 (mokėjimų tvarka).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Koncesijos sutartį Nr. 200-2-1717, kurios 2 paragrafe numatyta, kad sutarties dalykas – koncesininko vykdoma ūkinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiūrint Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, kai koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusią riziką ir atitinkamas teises ir pareigas už sutartyje nustatytą koncesijos mokestį (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 13-72). Šios sutarties 6 priedas nustato Mokėjimų pagal koncesijos sutartį tvarką.

Sutarties 44.1 punkte nustatyta, jog šalis turi teisę nutraukti šią sutartį iki termino pabaigos, apie tai raštu pranešdama kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo tokio pažeidimo neištaiso. Šios sutarties 44.2.5. punkte numatyta jog esminiu sutarties pažeidimu laikomi tokie įvykiai / veiksmai, kai koncesininkas nevykdo sutarties ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis pažeidimas, o suteikiančioji institucija yra prieš tai pranešusi koncesininkui apie sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tačiau koncesininkas nepašalino esminių sutarties pažeidimų tokiu būdu ir per tokį laikotarpį, kuris nustatytas sutartyje.  

Kauno miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2009 m. spalio 29 d. raštu pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 77-79), kadangi ieškovė negavo statybos leidimo daliai koncesijos ruožo statybos darbų. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutiko, nurodydama, jog padėti gauti būtinus leidimus ir suderinimus pagal sutarties 5.1-5.2, 11.2 punktus turėjo pati atsakovė. 

Byloje nustatyta, jog 2005 m. spalio 27 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-5-IT446-393 Marvelės g. rekonstrukcijai, Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo t.p. 22÷20 iki 26÷20, lietaus nuotekų ir ryšių tinklų statybai, o Kauno miesto savivaldybės tarybai du statybos leidimai: 2009 m. birželio 25 d. Kauno miesto savivaldybės tarybai buvo išduotas statybos leidimas Nr. SL-IT/N-41 Marvelės gatvės rekonstrukcijai, Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimui, krantinės ruožas tarp piketų 0÷00 iki 22÷31, o 2009 m. liepos 15 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. SL-IT/N-41 Marvelės gatvės rekonstrukcijai, Nemuno upės kairiojo kranto tvirtinimui, krantinės ruožas tarp piketų 26÷31 iki 27÷53 (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 80; T.3, b.l. 197-198). Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų 22÷20 iki 26÷20 Veiverių g. buvo pripažintas tinkamu naudoti (Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-05-26 aktas, civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 81-84). Iš minėto akto matyti, jog buvo apžiūrėta krantinės dalis tarp piketų 22÷31 iki 26÷31 Veiverių g., tačiau duomenų apie pripažinimą tinkamu naudoti šios dalies bei pagal 2009 m. liepos 15 d. statybos leidimą atliktus darbus byloje nėra. Pagal sutarties 11.1 punktą visus leidimus ir suderinimus, kurie būtini koncesijos ruožo projektavimui, statybai, priežiūrai ir eksploatacijai, įskaitant leidimus statybai, turėjo gauti ieškovė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog aukščiau nurodyti Kauno miesto savivaldybės tarybai išduoti ir galiojantys leidimai statybai yra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Pažymėtina, jog organizuoti statybos darbus, taip pat statybos užbaigimo procedūras turi statytojas, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės taryba (Statybos įstatymo 12 str.).

Atsakovė priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 (mokėjimų tvarka). Atsakovės teigimu, ši tvarka iš esmės pakeitė koncesijos sutarties nuostatas, ji nebuvo svarstyta ir patvirtinta tarybos sprendimu.

Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. Nr. T-367 sprendimo Dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos būdu sutarties matyti, jog taryba pritarė koncesijos sutarties projektui ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių sutartį pasirašyti (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 81-84). Tiek sutarties, tiek 6 priedas pasirašyti administracijos direktoriaus G. B.. Sutarties 37.2 punkte nurodyta, jog koncesijos mokestis apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka, todėl atsakovei  nepateikus neginčijamų įrodymų, kad šis sutarties priedas nebuvo pateiktas tarybai svarstyti, buvo neleistinai pakeistas, bei nenurodžius atskirų savivaldybės pareigūnų ar darbuotojų konkrečių galimai neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo teigti, jog nebuvo tarybos pritarimo koncesijos sutarties 6 priedui ir buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.      

Pažymėtina ir tai, jog nors ieškovės ginčijamu raštu atsakovė galimai nutraukė koncesijos sutartį, tačiau pats priešieškinio turinys ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu tik sutarties 6 priedą, neleidžia teigti, jog Koncesijos sutartis buvo nutraukta. Sutarties 47 paragrafas numato, jog šalių ginčų sprendimo būdus. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punktą šalys įsipareigojo iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją (tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei įtraukiant DNB banką) Koncesijos sutartyje Nr. 1717 nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti ir nustatyti iš naujo taip, kad būtų priimtina ir aiški abiems sutarties šalims. Šalims nesusitarus dėl siūlomos koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos, Šalys bendru sutarimu privalo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie pateiktų savo siūlymus dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šalims sprendžiant klausimą dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo šiuo klausimu, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas Koncesijos sutartyje Nr. 1717 nustatyta tvarka. Teismo nuomone, sutarties sąlygos (priedai ir pan.) gali būti keičiamos sutartyje ar įstatymuose nustatyta tvarka, juolab, kad ir šalių pasirašytos taikos sutarties 6 punkte nustatyti ne tik konkretūs šalių įsipareigojimai, bet ir ginčų sprendimo tvarka, dėl šios taikos sutarties sąlygos nevykdymo. Juolab, jog tiek pati sutartis, tiek įstatymai (CK šeštosios knygos I dalies III skyrius, II dalies XVI-XVIII skyriai, kt.) numato galimus pažeistų teisių gynimo būdus.   

Atsakovei neįrodžius, galimai neteisėtų atsakovės darbuotojų veiksmų, turėjusių įtakos tiek koncesijos sutarties (taip pat 6 priedo) sudarymui, tiek ir taikos sutarties pasirašymui, bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalys galėjo susitarti tolesnio koncesijos sutarties vykdymo (Taikos sutarties 2 p.) ir sutarties 6 priedo Mokėjimų tvarka pakeitimo sąlygų ir tvarkos (Taikos sutarties 6 p.).

Dėl skolos, atliktų darbų aktų, sąmatinių skaičiavimų, PVM sąskaitos – faktūros. Ieškovė UAB „Kamesta“, kelis kartus tikslinusi ieškinį, taip pat prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 11.374.985,23 Lt, tame tarpe – 1.847.590,78 Lt skolos už papildomai atliktus darbus, 8.264,577,64 Lt nesumokėto koncesijos mokesčio, 626.632,85 Lt delspinigių, 636.183,96 Lt palūkanų, bei 5 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 106-117; T.4, b.l. 164-169). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovei apmokėjimui buvo pateiktos sąskaitos faktūros (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 87-91). Šalių pasirašytos koncesijos sutarties 39.1 ir 39.2 punktuose numatyta, jog koncesijos mokestis mokamas už parėjusį ketvirtį per 30 dienų pagal pateiktas sąskaitas, nepaisant tarp šalių kilusių ginčų dėl koncesijos mokesčio dydžio, o sutarties 40.2 punkte numatyta, jog atsakovė neturi teisės sulaikyti jokių sumų pagal šią sutartį. Sutartyje taip pat buvo numatytos sankcijos dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų – 0,05 % delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 39.3 p.). Be to, ieškovė prašė priteisti įstatyme (CPK 6.210 str. 2 d.) nustatyto dydžio palūkanas už laikotarpį, už kurį neskaičiuojami delspinigiai. Byloje atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog šios sumos buvo paskaičiuotos netiksliai, ar būtų  sumokėjusi pagal sutartį mokėtiną koncesijos mokestį, delspinigius ar palūkanas.

Ieškovės teigimu, papildomus darbus už 1.847.590,78 Lt atliko pagal papildomų darbų aktą, kurį pasirašė tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai, pateiktas sąmatas, 2008 m. kovo 15 d. pasirašytą papildomą susitarimą (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 119-153). Atliktus papildomus darbus pateikti atliktų darbų aktai bei sąskaita apmokėjimui (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.1, b.l. 154-170). Atsakovė, teigdama jog jokie papildomi darbai nebuvo atlikti ar buvo dubliuojami, rėmėsi FNTT specialistės išvada ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-0018-11 (T.1, b.l. 51-204), tačiau kokie konkrečiai nurodyti darbai, jų vertės nebuvo nurodytos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Atsakovės priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus, sąmatinius skaičiavimus bei PVM sąskaitą – faktūrą – už papildomai atliktus darbus. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas priešieškinyje nurodytus reikalavimus, 2011 m. vasario 28 d. nutartimi buvo paskyręs teismo statybos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertei G. L. (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.4, b.l. 86-88). Ekspertizė pagal teismo nutartį nebuvo atlikta, nes iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės ir atsakovės sutarimu buvo kreiptasi į UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ dėl išvadų pateikimo, o gautos išvados 2011-11-04 pateiktos teismui, prašant atnaujinti civilinę bylą ir panaikinti 2011 m. vasario 28 d. nutartį skirti teismo statybos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertei G. L. (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.4, b.l. 104-159). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas A. M. teigė, jog UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ negalėjo atlikti ekspertizės, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, jokių savivaldybės pareigūnų ar darbuotojų neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos teismo paskirtos ekspertės atsisakymui, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ atliktos ekspertizės išvadų teisingumui, taip pat neprašė skirti teismo ekspertizės.

Taikos sutartimi atsakovė pripažino, kad įsiskolinimas ieškovei yra 11.529.829,78 Lt (taikos sutarties 3 p.), bei atsisakė nuo visų byloje pareikšto priešieškinio reikalavimų, t.y. pripažinti negaliojančiu ir niekiniu ab initio Priedą Nr. 6, UAB „Kamesta“ 1.341.551,58 Lt sumai išrašytus atliktų darbų aktus, išlaidų apmokėjimo pažymą ir 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr. 002673, UAB „Kamesta“ pateiktas statybos darbų sąmatas ir atliktų darbų aktus 21.972. 565,00 Lt sumai.

Teismas pažymi, kad savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių. Atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutarties sąlygų svarstymui atsakovė buvo sudariusi darbo grupę (civilinė byla Nr. 2-389-173/2012, T.5, b.l. 136-140). Įrodymų apie tai, jog ši sudaryta darbo grupė parengė išvadas dėl nepritarimo taikos sutarties sudarymui, jos sąlygoms, ar buvo priimtas kitoks sprendimas atsakovė byloje nepateikė, todėl įvertinus bylos medžiagą, inter alia ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų reikalavimų tarpusavio sąsajumą, teismas sprendžia, jog nebuvo kliūčių šalims sudaryti taikos sutartį. Pažymėtina, jog atsakovė ir šiuo metu nėra praradusi galimybės reikalauti, jog ieškovė tinkamai vykdytų tiek koncesijos, tiek taikos sutartį, jeigu tokie faktai (dėl netinkamo sutarčių vykdymo) realiai egzistuoja.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog nenustatyta aplinkybių, kurios tapo proceso atnaujinimo pagrindu, kurios nebuvo žinomoms bylos nagrinėjimo metu, byloje nepateikta jokių įrodymų dėl galimai neteisėtų atsakovės pareigūnų ar darbuotojų veiksmų, dėl ko teismo sprendimas būtų buvęs kokybiškai kitoks, kad teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos ir atsakovės prašymo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės UAB „Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės ir pareiškėjos prašymą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikus nepakeistą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais, yra 834,11 Eur (2.880,00 Lt) ir 938,37 Eur už advokato pagalbą (T.3, b.l. 129-130; 192-193), iš viso – 1.772,48 Eur (CPK98 str.), valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra 7,97 Eur (CPK 96 str.). Šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a:

Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo pakeitimo (panaikinimo) atmesti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) ieškovei UAB „Kamesta“ (įmonės kodas 259805810) 1.772,48 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867) valstybei – 7,97 Eur (septynis eurus 97 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Išieškotoja: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                           Žibutė Budžienė