Civilinė byla Nr. 2-1791/2011
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo AB „DnB NORD bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, civilinėje byloje Nr. B2-2226-343/2010,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi UAB ,,Gertauta“ iškelta bankroto byla.
2010 m. balandžio 8 d. įvyko pakartotinis BUAB ,,Gertauta“ kreditorių susirinkimas. AB „DnB NORD bankas“ 2010 m. balandžio 22 d. padavė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Nurodė, kad nesutinka su 2010 m. balandžio 8 d. pakartotino kreditorių susirinkimo nutarimais dalyje dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos, lizingo bendrovei priklausančių automobilių pardavimo, todėl prašo juos pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Nurodė, kad priimti sprendimai neatitinka bankroto proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kreditorių interesų apsaugos principų bei pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams, o kreditorių susirinkimų nutarimus galima skųsti ir tuo atveju, kai tokių sprendimų turinys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams ir pan. Anot pareiškėjo, nurodytame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, nors joje yra daugybė neaiškumų, neatitikimų įstatymo reikalavimams, kurių administratorius nepašalino nei susirinkimo metu, nei po jo.
Be to, administratorius ataskaitoje nurodo, kad 2 155 Lt buvo sumokėti R. N., kuris į įmonę buvo priimtas juristu, o jo pareiga buvo įvertinti įmonės sudarytus sandorius. Tačiau sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai jis buvo įmonės vadovas ir sudarinėjo sandorius su įmonėmis, susijusiomis su juo. Tokie administratorius veiksmai, pareiškėjo nuomone, sukelia interesų konfliktą, pažeidžia kreditorių teises. Dėl pasakyto pareiškėjas nurodo, kad šiems administratoriaus veiksmams buvo pritarta nepagrįstai. Be to, peržiūrėti sandorius yra administratoriaus pareiga, o jeigu jis šiam darbui atlikti samdo kitus asmenis, tai ir turėtų jiems sumokėti iš savo atlyginimo. Beje, nepagrįstai buvo samdomas ir advokatas, kuriam sumokėta 2 950 Lt, kadangi juristas privalėjo atstovauti įmonę. Be to, visos transporto išlaidos yra susiję tik su R. N.. Pareiškėjas manė, kad 60 000 Lt išlaidos juristui, kurio tinkamumas atlikti tokį darbą yra abejotinas, yra neprotingai didelės. Be to, pats administratorius nurodė, kad lizingo sutartys nutrauktos, todėl visiškai nesuprantami administratoriaus veiksmai mokant už automobilių remontą, draudimą. Todėl ši išlaidų grupė yra nepagrįsta ir jos kreditorių susirinkimas neturėjo tvirtinti. Nesutiko su pastato nuoma. Pastatas yra išnuomotas R. K. už 500 Lt per mėnesį, o ji pastatą nuomoja subnuomininkams. Įmonės transportas pravažiuoja kelis šimtus kilometrų apžiūrėdamas įmonės turtą, o administratorius net negali nurodyti, kas yra subnuomininkai ir kokias nuomos kainas jie moka. Todėl šiai ataskaitos daliai kreditorių susirinkimas negalėjo pritarti. Ataskaitos, kurioje nurodomos išlaidos, nesusijusios su bankrutuojančios įmonės tikslais, patvirtinimas pažeidžia kreditorių teises ir interesus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti panaikintas. Taip pat kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Buvo patvirtinta ta pati sąmata kaip ir prieš metus, nevertinant darbo apimčių, kaip ir kodėl ji buvo naudojama per praėjusius metus. Manė, kad administratorius nepagrįstai administravimo lėšas naudojo darbo sąnaudoms dengti, transporto išlaidoms, lizingui, draudimui, teisinių paslaugų apmokėjimui. Duomenų apie faktinį išlaidų poreikį 2010 metams pateikta nebuvo. Todėl sprendimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą turi būti panaikintas.
Kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas sprendimas surasti potencialų lizinguojamų automobilių pirkėją. Toks sprendimas, pasak pareiškėjo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi lizingo sutartys yra nutrauktos, todėl apie jų perrašymą negali būti kalbos. Antra, bet kokie sprendimai perleisti teises pagal sutartį yra galimi tik gavus antrosios šalies sutikimą. Trečia, toks sprendimas yra finansiškai žalingas įmonei, nes šiam turtui išlaikyti buvo išleista 60 000 Lt, o jį perleisti ketinama už 5 000 Lt ir 3 000 Lt. Tokiu sprendimu vilkinamas automobilių grąžinimas jų savininkui, didina įmonės išlaidas jų išlaikymui ir atitinkamai mažina įmonės turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė AB „DnB NORD bankas“ skundą. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad nenustatyta jokių procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamus nutarimus, minėti nutarimai priimti esant kreditorių daugumai ir šiuos nutarimus naikinti pareiškėjo motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu AB „DnB NORD bankas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: jo skundą patenkinti ir pripažinti BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus 2, 3 ir 5 darbotvarkės klausimais negaliojančiais. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) AB „DnB NORD bankas“ nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, o tai yra pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
2) Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į banko skunde pateiktus argumentus, kad įmonės bankroto administratoriaus veiksmų ar įmonės kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo patikrinimas teisme negali apsiriboti vien formaliu procedūrų įvertinimu. Aplinkybė, kad dauguma kreditorių susitarime pritarė administratoriaus veiksmams negali būti pagrindu vertinti administratoriaus veiksmus ar priimtus sprendimus kaip teisėtus.
3) Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjad nepateikė jokių įrodymų argumentams, kad administratorius bankrutuojančios įmonės teisininku priėmė dirbti R. N., buvusį bankrutuojančios įmonės vadovą. Pareiškėjas minėtus įrodymus pateikė į BUAB „Gertauta“ bankroto bylą, nes nežinojo, jog jo skundas bus atskirtas nuo minėtos bankroto bylos.
4) AB „DnB NORD bankas“ argumentą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti skunde nurodė ne todėl, kad ginčija bankrutuojančios įmonės teisę samdyti advokatą (ką nurodė teismas), o kaip akivaizdų įrodymą, kad įmonėje priimtas dirbti buvęs įmonės vadovas ir, kaip nurodyta atskirajame skunde, ankstesniais verslo ryšiais susijęs su buvusia įmonės veikla R. N. nevykdė jokių juristo funkcijų.
5) Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodė, jog bankrutuojančios įmonės išlaidos R. N. kaip įmonės juristui sudarė 60 000 Lt. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius, nepakankamai įsigilino į šiuos teiginius ir dėl to padarė minėtą nepagrįstą išvadą.
6) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad AB „DnB NORD bankas“ nepateikė įrodymų apie BUAB „Gertauta“ priklausančio pastato rinkos kainą. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes skunde nėra keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo ar nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir pareiškėjas neturi galimybės pateikti reikalaujamų duomenų. Taigi teismas, remdamasis nepagrįstomis išvadomis, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį.
7) Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumento, kad administravimo išlaidų sąmata turi būti grindžiama perspektyviniais duomenimis, o ne anksčiau buvusios sąmatos skaičiais.
8) Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 5 darbotvarkės klausimo atmetė, nurodydamas argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Pirma, teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog lizingo bendrovė reikalautų nedelsiant automobilius grąžinti. UAB „DnB NORD lizingas“ dar 2009 m. spalio 5 d. nutraukdamas lizingo sutartis pareikalavo grąžinti lizingo automobilius. Įmonės administratoriui to nepadarius, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Antra, teismas nurodo, kad lizingo bendrovė skundų nėra pateikusi. UAB „DnB NORD lizingas“, kaip automobilių savininkas, turi galimybę savo teises ginti kitomis priemonėmis, o ne tik teikdamas skundą bankroto byloje. Be to, UAB „DnB NORD lizingas“ pareiškimu net yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilių grąžinimo. Trečia, teismas nurodo, kad yra pateiktas UAB „Solotransa“ komercinis pasiūlymas, „kuris tenkina abi puses“. UAB „DnB NORD lizingas“ su lizingo sutarčių perrašymu pasiūlytomis sąlygomis nesutiko, nes komerciniame pasiūlyme nurodyta lizingo bendrovei mokama suma yra beveik du kartu mažesnė už neišpirktą automobilių vertę.
BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir bylą pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalyje dėl 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 pripažinimo negaliojančiu sustabdyti ir apelianto reikalavimo pripažinti negaliojančiu, 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 nagrinėjimą išskirti į atskirą bylą. Atsiliepime administratorius nurodo, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių, o teismas visas bylos aplinkybes įvertino tinkamai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Taip pat administratorius nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2886-605/2010, kurioje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę Lietuvos apeliaciniame teisme sprendžiamam ginčui dėl 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5, o tai yra pagrindas atskirti klausimą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 į atskirą bylą ir ją stabdyti.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį pakeitė. Panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas AB „DnB NORD bankas“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 pripažinimo negaliojančiu, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimo nepagrįstumas įrodinėjamas R. N. netinkamumu dirbti BUAB „Gertauta“ teisininku, administratoriaus neįvykdytu 2009 m. kovo 27 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo administratorius buvo įpareigotas pateikti informaciją apie bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto subnuomos sutartį. Remdamasi bylos medžiaga, kolegija pažymėjo, kad R. N. buvo BUAB „Gertauta“ NT projektų vadovu ir nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. paskirtas laikinai eiti BUAB „Gertauta“ direktoriaus pareigas, BUAB „Gertauta“ laidavo už R. N. atstovaujamų subjektų įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tačiau tai nėra teisinės aplinkybės, kurioms esant pagal ĮBĮ ar kitų teisės normų pagrindu būtų draudžiama R. N. dirbti bankrutuojančios įmonės teisininku. BUAB „Gertauta“ kreditoriai pritarė tokiam administratoriaus pasirinkimui. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad laidavimo sutartys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas ir kuriomis grindžiamas R. N. netinkamumas dirbti šios įmonės teisininku, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-383/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2009 pripažintos teisėtomis. Dėl argumento, kad bankroto administratorius neįvykdė pareigos pateikti informaciją apie nekilnojamojo turto subnuomos sutartį, kolegija nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo pripažintas negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimas, taigi administratoriui nebeliko pareigos pateikti informaciją apie nekilnojamojo turto subnuomos sutartį. Kolegija pažymėjo, kad net jei tokia pareiga būtų išlikusi, subnuomininko ir nuomininko teisiniai santykiai neturėtų teisinės reikšmės, nes BUAB „Gertauta“ sudaryta nuomos sutartis nenutraukta ir galioja. Vadovaudamasi šiais argumentais, kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punkto pagrįsta.
Pasisakydama dėl administratoriaus pateiktos kreditoriams tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos projekto, kolegija nurodė, kad administratorius pateikė analogišką 2009 m. sąmatai administravimo išlaidų sąmatą, nes, tvirtinant ją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios iš esmės keistų BUAB „Gertauta“ bankroto proceso eigą. Kreditoriai pateiktai sąmatai pritarė ir taip, administratorius nuomone, išreiškė nuoseklią, tęstinę kreditorių daugumos valią. Dėl to kolegija laikė, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria netenkinta skundo dalis dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3 punkto.
Vertindamas kreditorių susirinkimo 5 punktą lizinguojamų automobilių klausimu, kolegija nustatė, kad UAB „DnB NORD lizingo“ ir BUAB „Gertauta“ buvo sudariusios dvi lizingo sutartis. Kadangi po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti finansines prievoles, iškėlus BUAB „Gertauta“ bankroto bylą, ji neturėjo pareigos mokėti pagal sudarytas lizingo sutartis, o UAB „DnB NORD lizingas“ – turėjo nutraukti ĮBĮ numatytų sumų pagal lizingo sutartis skaičiavimą, t. y. sustojus lizingo sutarčių vykdymui, BUAB „Gertauta“ turėjo perduoti automobilius lizingo davėjui, o dėl nesumokėtų skolų UAB „DnB NORD lizingas“ turėjo kreiptis į bankroto administratorių su kreditoriaus reikalavimu. Kolegija nurodė, kad pareigos perduoti lizingo dalykus lizingo davėjui bankrutuojanti įmonė neįvykdė ir nepagrįstai lizingo dalykų likimą sprendė kreditorių susirinkime. Dėl to, kolegijos nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5 pripažintinas negaliojančiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi pareiškėjo kreditoriaus AB „DnB NORD bankas“ ir suinteresuoto asmens BUAB ,,Gertauta“ kasacinius skundus 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas išdėstė tokius argumentus:
1) Dėl draudimo iškėlus bankroto bylą vykdyti finansines prievoles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta tvarka turėjo nutraukti UAB „DnB NORD lizingas“ ir BUAB ,,Gertauta“ sudarytą finansinės nuomos sutartį ir perduoti lizingo sutarčių dalykus teisėtam jų savininkui, dėl nesumokėtų skolų UAB „DnB NORD“ lizingas turėjo kreiptis su kreditoriaus reikalavimu į bankroto administratorių. Dėl to, neįvykdžius pareigos perduoti lizingo dalykus jų davėjui, kreditorių susirinkimas neteisėtai sprendė šių objektų likimą. Šiuo atveju po bankroto bylos iškėlimo toliau vykdant finansinės nuomos sutartis nebuvo atsižvelgta į visų kreditorių interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą, neįvertinti bankrutuojančios įmonės interesai, taip pat kitos sutarties šalies teisės ir interesai. Taigi, tokių sutarčių vykdymas po bankroto bylos iškėlimo negali būti pripažįstamas teisėtu ir atitinkančiu bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus ir turėjo būti nutraukiamas.
2) Dėl administratoriaus ataskaitos vertinimo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pripažinus faktą, jog po bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai buvo vykdomos lizingo sutartys, apeliacinės instancijos teismas nevertino šių lizingo sutarčių pagrindu atsiradusių išlaidų pagrįstumo, t. y. nagrinėdamas kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir administravimo išlaidų sąmatos, nesvarstė ir nevertino, ar tokios išlaidos atitinka administravimo išlaidų paskirtį, ar jos gali būti pripažintos teisingomis ir protingomis išlaidomis tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesų atžvilgiu, be to, ar jos buvo būtinos tinkamai įmonės administravimo veiklai užtikrinti ir pan. Dėl nepagrįstai po bankroto bylos iškėlimo vykdytų lizingo sutarčių atsiradusių išlaidų dydis šiuo atveju nepagrindžia bankrutuojančios įmonės naudos ir nesuponuoja išvados, kad tokiais veiksmas buvo siekiama užtikrinti kreditorių interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, administratoriaus veiksmai po bankroto bylos iškėlimo negrąžinant lizinguojamų automobilių jų savininkui turi įtakos ne tik vertinant kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo sprendžiamas tolesnis šių automobilių likimas, bet pirmiausia ši konstatuota aplinkybė turi esminę reikšmę administravimo išlaidų ir administratoriaus veiklos pagrįstumui vertinti. Dėl to teisėjų kolegija pripažino pagrįstu kasatoriaus AB „DnB NORD bankas“ kasacinio skundo argumentą, kad, netinkamai vertinant byloje nustatytas aplinkybes, buvo pažeistos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios administravimo išlaidų sąmatos nustatymą.
3) Dėl proceso teisės normų, formuluojant rezoliucinę sprendimo dalį, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas motyvuojamojoje dalyje argumentus daromai išvadai pagrįsti, ir panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, nei pats išsprendė ginčą, nei perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų pagrindu nepadarė (nesuformulavo) rezoliucinėje dalyje galutinės išvados, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies, 326 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 5 dalies nuostatas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 320 str. 1 d.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
2008 m. balandžio 8 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime buvo svarstomi šeši darbotvarkės klausimai, kuriais buvo priimti nutarimai. Apeliantas skundė nutarimų, priimtų dėl 2, 3 ir 5 darbotvarkės klausimų, teisėtumą ir pagrįstumą bei prašė pirmosios instancijos teismo pripažinti šiuos nutarimus negaliojančiais. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „DnB NORD bankas“ skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi apelianto atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Taigi po bankroto bylos iškėlimo yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles ir yra nutraukiamas netesybų, palūkanų ir kt. sumų skaičiavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvada, kad 2008 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą BUAB „Gertauta“, BUAB „Gertauta“ neturėjo pareigos mokėti pagal sudarytas lizingo sutartis tarp UAB „DnB NORD lizingas“, o UAB „DnB NORD lizingas“ turėjo nutraukti ĮBĮ numatytų sumų pagal lizingo sutartis skaičiavimą. Sustojus lizingo sutarčių vykdymui, BUAB „Gertauta“ turėjo perduoti lizingo sutarčių dalykus teisėtam jų savininkui pagal įstatymą t. y. UAB „DnB NORD lizingas“, o dėl likusių nesumokėtų skolų UAB „DnB NORD lizingas“ turėjo kreiptis su kreditoriniu reikalavimu į BUAB „Gertauta“ bankroto administratorių. BUAB „Gertauta“, nors ir turint pareigą perduoti lizingo sutarties dalykus lizingo davėjui, bet to nepadarius, ir šių lizingo sutarties dalykų likimą sprendžiant kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5, yra pagrindas šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme gauti BUAB „Gertauta“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2011 m. balandžio 12 d. atsakovas perdavė lizingo sutarties objektus (automobilius) UAB „DnB NORD lizingas“, tik patvirtina aplinkybę, kad šie objektai nebuvo perduoti iš karto po BUAB „Gertauta“ bankroto bylos iškėlimo, nors tai privalėjo būti padaryta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad visų bankroto procedūrų vykdymas yra susijęs su tam tikromis išlaidomis. Kadangi su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis tiesiogiai susijęs klausimas, kokios išlaidos bus skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, ĮBĮ 23 straipsnio, kuriame nustatyta kreditorių susirinkimo kompetencija, 5 punkte garantuota teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Tačiau apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, teismas turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat tai, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Byloje nustatyta, kad BUAB „Gertauta“ administratorius samdė juristą, kuriam buvo pavesta tikrinti BUAB „Gertauta“ sudarytus sandorius. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius turėjo pareigą pats tikrinti BUAB „Gertauta“ sudarytus sandorius, o ne šias funkcijas pavesti vykdyti pasamdytam juristui, kuriam už teikiamas paslaugas buvo mokamas užmokestis. Be to, pažymėtina, kad už 2 950 Lt įmonės bankroto procedūrų vykdymo metu buvo samdomas ir advokatas, kuris atstovavo įmonę, nors bankrutuojanti įmonė buvo pasisamdžiusi nurodytą juristą. Pagal ĮBĮ teisinį reglamentavimą kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos išlaidos nebuvo būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimų.
Be to, atsižvelgtina į tai, kad po to, kai administratorius nepagrįstai ir neteisėtai negrąžino lizinguojamų automobilių savininkui, jis ir toliau mokėjo lizingo, draudimo įmokas bei kitas su automobilių priežiūra susijusias išlaidas, kurios negali būti priskirtos prie bankroto administravimo išlaidų, nes jos neatitinka administravimo išlaidų paskirties, nėra teisingos tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesų atžvilgiu. Dėl nepagrįstai po bankroto bylos iškėlimo vykdytų lizingo sutarčių atsiradusių išlaidų dydis nepagrindžia bankrutuojančios įmonės naudos ir nesuponuoja išvados, kad tokiais veiksmas buvo siekiama užtikrinti kreditorių interesus. Todėl darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 3 taip pat pripažintinas negaliojančiu.
Kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitą, bei šią ataskaitą tvirtinti. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 2 patvirtino administratoriaus ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas dėl administravimo išlaidų pripažintinas negaliojančiu, kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 taip pat negali būti laikomas tinkamu, kadangi kreditoriaus veiklos ataskaita yra sudaryta administravimo išlaidų pagrindu ir dėl to negali būti pripažinta teisėta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, patenkinant pareiškėjo AB „DnB NORD bankas“ skundą dėl BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų 2, 3 ir 5 darbotvarkės klausimais pripažinimo negaliojančiais (CPK 337 str. 2 p.).
Kasaciniam teismui išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimą palikus išspręsti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir patenkinus AB „DnB NORD bankas“ atskirąjį skundą, valstybei iš BUAB „Gertauta“ priteistinos 39 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 93 str., 302 str., 338 str., t. 2, b. l. 54).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti AB „DnB NORD bankas“ skundą ir pripažinti BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus 2, 3 ir 5 darbotvarkės klausimais negaliojančiais.
Priteisti valstybei iš BUAB „Gertauta“, į. K. 135980818, 39 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Danutė Milašienė
Marytė Mitkuvienė