Civilinė byla Nr. e2A-402-657/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24207-2016-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.2.1.; 2.6.8.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio mėn. 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti prievolę natūra ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą (dalies reikalavimų atsisakė ar juos sumažino) prašydamas įpareigoti atsakovę UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu E. J. pirkimo – pardavimo sutartį pagal pirkimo – pardavimo sutarties projektą kaip priedas Nr. 2, pridėtą prie 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties, kurią sudarė ieškovas E. J., atsakovė UAB „Saulex”, P. W. M., B. R. A., J. P. K. ir A. S., ir pagal kurią ieškovui E. J. už 21 750,00 Eur plius PVM kainą būtų perleista nuosavybės teisė į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suformuotą žemės sklypą, jame pažymėtą Nr. 2, po to, kai jis bus pilnai suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas ir jo kadastriniai duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre (registre); priteisti iš atsakovės UAB „Saulex“ ieškovui E. J. 18 000,00 Eur netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad preliminariąja žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta  2013 m. spalio 28 d. tarp B. J. M. ir R. A. B., atstovaujamų įgalioto asmens J. P. K., ieškovo E. J. bei A. S., buvo įsipareigota ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią B. J. M. ir R. A. B. parduotų, o ieškovas ir A. S. nupirktų 1,2523 ha ploto žemės sklypą (jo dalį), adresu (duomenys neskelbtini). Tarp P. W. M. (B. J. M. įpėdinis) R. A. B. ir atsakovės UAB „Saulex“ 2014 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią P. W. M. ir R. A. B. perleido atsakovei nuosavybės teisę į 12223/12523 žemės sklypo dalį. Siekdami išvengti ieškovo ir A. S. atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo P. W. M. ir R. A. B. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia. Civilinė byla buvo nutraukta, teismui patvirtinus taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, jog atsakovei laiku neįvykdžius taikos sutartyje įtvirtintos prievolės atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuoti jį kaip atskirą turtinį vienetą, už kiekvieną pavėluotą mėnesį atsakovė turės sumokėti ieškovui po 3 000,00 Eur baudą. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 15 d., todėl atsakovė ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 15 d. privalėjo įvykdyti savo pareigą. Atsakovė prašyto patvirtinimo apie taikos sutartį nepateikė, ignoravo bet kokias ieškovo pastangas gauti informaciją ir dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo padalinimo procedūros įgyvendinimą, todėl iš jos turėtų būti priteista 18 000,00 Eur netesybų.

3.       Atsakovė UAB „Saulex“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po taikos sutarties sudarymo atsakovė ieškovui perdavė dokumentus, susijusius su taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu; ieškovas buvo tiesiogiai nuolatos informuojamas apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jo eigą bei susijusią dokumentaciją. Šalys susitarė, kad Taikos sutartimi nustatytas 8 mėnesių terminas prasitęsė ir turėtų būti skaičiuojamas ne nuo taikos sutarties įsigaliojimo momento, o nuo 2016 m. balandžio 13 d., kada ieškovas išreiškė neprieštaravimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įkėlimo į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Dėl ieškovo kreipimosi į VĮ Registrų centrą anksčiau laiko įregistruoti juridinį faktą užsitęsė žemės sklypo atidalinimo procesas, nes Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius nesutiko tęsti procedūros, kol VĮ „Registrų centras neišnagrinės minėto ieškovo prašymo. Projektas užtruko dėl valstybinių institucijų kaltės, taip pat dėl pageidavimų pakeisti želdinių aprašymus bei neteisėto veikimo bendrovės vardu. 2016 m. lapkričio mėnesį turėjo būti priimtas įsakymas dėl kadastrinių matavimų bylos patvirtinimo ir šalys galėjo įvykdyti taikos sutartį, tačiau 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovas pareiškė ieškinį ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovės teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančia visa 122,23 arų ploto žemės sklypo dalimi, kai reikalavimai pareikšti dėl 25 arų ploto naujo žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. gruodžio 30 d. informavo atsakovę, kad sprendimą dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo priims tik pasibaigus teisminiam ginčui. Taikos sutartyje įtvirtintas įsipareigojimas turi preliminariosios sutarties požymius, dėl ko atsakovė negali būti įpareigota įvykdyti šios prievolės natūra. Kadangi atsakovė nėra atsakinga dėl laiku neįvykdytos taikos sutartyje nustatytos prievolės atidalinti žemės sklypą, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti po 3 000,00 Eur delspinigių už kiekvieną pradelstą mėnesį įvykdyti minėtą prievolę. Šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, jog netesybos (delspinigiai) mokami iki visiško prievolės įvykdymo, todėl šiuo atveju galioja bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme dienos. 

4.       Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius nurodė, jog atliekant žemės sklypo pertvarkymo procedūras, nepažeidė jokių teisės aktų, nei ieškovas, nei atsakovė neginčijo tarnybos veiksmų, skyriaus raštai ar administraciniai aktai nebuvo panaikinti.

5.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad UAB „Saulex“ 2015 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu pertvarkyti minėtą žemės sklypą, padalijant jį į du ar daugiau žemės sklypų. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių dėl reikalavimų pertvarkomam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo, kadangi, prašomo pertvarkyti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise buvo valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnyba nepritarė UAB „Saulex“ pateiktai žemės sklypo rengiamo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo pasiūlymų schemai, kadangi neplanuojama Lietuvos Respublikai priklausančią 300 kv. m žemės sklypo dalį išskirti atskiru sklypu, be to, dėl žemės sklypo vyksta teisminiai ginčai. Atsakovė buvo informuota, kad negalima toliau tęsti procedūrų, susijusių su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu. Gavus pakartotinį atsakovės prašymą, 2016 m. vasario 15 d. priimtas sprendimas pradėti rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Visos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros buvo vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS sistemą, todėl atsakovė ir ieškovas turėjo galimybę savarankiškai stebėti ir susipažinti su projekto rengimo organizavimo pradžia, tolimesne eiga, paslaugos rezultatais. Parengus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei suderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 8 d. patvirtino minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo inicijuotas asmens, turinčio iniciatyvos teisę, parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas ir patikrintas teisės aktuose nurodytose institucijose, patvirtintas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Saulex“ su ieškovu E. J. sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį pagal 2015 m. liepos 3 d. Taikos sutarties, kurią sudarė ieškovas E. J., atsakovė UAB „Saulex“, P. W. M., R. A. B., J. P. K. ir A. S., priedu Nr. 2 pridėtą pirkimo – pardavimo sutarties projektą, pagal kurį ieškovui E. J. už 21 750,00 Eur plius PVM kainą būtų perleista nuosavybės teisė į 0,2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini); likusioje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartis buvo rašytinės formos, pasirašyta visų šalių, joje nebuvo pastabų dėl sutarties sąlygų; taikos sutartyje buvo išreikšta tikroji šalių valia (Taikos sutarties 3.23 p.); joje aptartos visos šalių ginčo išsprendimo ir vykdymo sąlygos. Nenustatyta, kad sutartis buvo sudaryta išimtinai išskiriant kurią nors vieną šalį, kad sudarant sutartį kuriai nors sutarties šaliai būtų teikiamas prioritetas. Taikos sutarties 3.6 punktas patvirtina, jog atsakovė pasirašydama taikos sutartį jau yra pateikusi prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kas patvirtina, kad UAB „Saulex“ taikos sutarties pasirašymo dienai valdė nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės argumentus, jog pasirašyta taikos sutartis buvo preliminari, kadangi preliminari sutartis sudaroma šalių derybų etape arba ikisutartinių santykių stadijoje, o šia taikos sutartimi buvo sukurti teisiniai santykiai tarp šalių jau kilusių ginčų išsprendimui, todėl atsakovės prisiimta prievolė laikytina jos savanorišku, laisva valia prisiimtu įsipareigojimu sudaryti su ieškovu pirkimo – pardavimo sutartį pagal šalių sutartas sąlygas. Tikroji šalių valia, išreikšta 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartyje buvo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl 2013 m. spalio 28 d. preliminarios sutarties ir 2014 m. gruodžio 29 d. mainų sutarties. Atsakovei neįvykdžius taikos sutarties 3.1 punkte ir 3.2 punkte susitartų sąlygų, ieškovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę, nes juose buvo susitarta dėl atlygio ieškovui, kuris teikė paslaugas veikiant B. J. M. ir R. A. B. naudai atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą natūra. Byloje nustatytos aplinkybės, teisingumo ir protingumo kriterijai, sąžiningumas neginčijamai patvirtina, jog sutartis atitinka visas taikos sutarties sąlygas, šalių valia išreikšta tinkamai, sutarties tikslas išspręsti jau vykstantį ginčą teisme bei užkirsti kelią ginčams kilti ateityje, ieškovui gauti sąžiningą atlygį už atliktą darbą. Nustačius tikruosius šalių ketinimus dėl 2015 m. liepos 3 d. sudarytos taikos sutarties, atmestini atsakovės argumentai, jog 2017 m. liepos 3 d. taikos sutartis turi preliminarios sutarties požymių. Atsakovė UAB „Saulex“ nagrinėjant bylą teisme 2014 m. balandžio 4 d. įvykdė dalį taikos sutarties 3.1 punktu prisiimto įsipareigojimo ir atidalijo ginčo žemės sklypą. Ši aplinkybė yra labai reikšminga ir patvirtina, jog atsakovė pripažino 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartį su joje sutartomis sąlygomis. Šalys sutartį pasirašė laisva valia, todėl atsakovei atsirado pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu E. J. žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties 3.1, 3.2 punktus, todėl ieškinys dalyje tenkintinas. Šalys taikos sutarties 3.12 punkte sutarė, kad atsakovei laiku, sutarties 3.5 bei 3.8 punktuose nustatytais terminais, dėl jos kaltės neįvykdžius sutartyje įtvirtintos prievolės atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuoti jį kaip atskirą turtinį vienetą, pirkėjui mokama bauda po 3 000,00 Eur už kiekvieną pavėluotą mėnesį. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu, įvykdžius ieškovo reikalavimą, suformavus ginčo žemės sklypą kaip atskirą turtinį vienetą, ieškovas atsisakė šio reikalavimo, bei atsižvelgęs į tai, jog atsakovė pateikdama atsiliepimą prašė taikyti ieškinio senatį, sumažino netesybų sumą iki 18 000,00 Eur. Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė intensyviai bendradarbiavo vykdant taikos sutartį nuo jos pasirašymo momento. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu bei pateikti rašytiniai įrodymai prie ieškovo ieškinio ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė prie pateikto atsiliepimo į ieškinį pateikė išsamų sąrašą tarp šalių vykusio susirašinėjimo. Šalys bendravo elektroniniu paštu bei telefonu. Atsakovė apie atliekamus veiksmus dėl taikos sutarties vykdymo parašė ieškovui 32 elektroninius laiškus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė vengė su juo bendrauti bei teikti informaciją dėl taikos sutarties vykdymo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų. Pats ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie šalių bendravimą elektroniniais laiškais. Tai, kad ieškovas aktyviai dalyvavo rengiant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, byloje patvirtina ir Kauno miesto savivaldybes pateiktas atsiliepimas, kuriame patvirtinama, jog atsakovės prašymu ieškovui buvo suteikta galimybė ŽPDRIS sistemoje savarankiškai stebėti ir susipažinti su ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo eiga bei paslaugos rezultatais. Trečiųjų asmenų atlikti veiksmai apskųsti nebuvo, jiems nereiškė pretenzijų nei ieškovas nei atsakovė, todėl atmestinas atsakovės argumentas, jog taikos sutartis nebuvo įvykdyta dėl valstybės institucijų kaltės. Ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo ruošiamas keletą kartų – 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. sausio 4 d. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. J., kuri ruošė ginčo žemės sklypo projektą, patvirtino, jog kiekvieną kartą nepatvirtinus pateikto projekto, projektas pradedamas ruošti nuo pradžių, ir tai užima pakankamai laiko; projekto ruošime teikė pasiūlymus ir ieškovas ir atsakovė, ir į juos buvo atsižvelgiama ruošiant galutinį projektą, kuris Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-25-84 buvo patvirtintas. Nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu abejoti liudytojos parodymais. Tai, kad žemes sklypo pertvarkymo projekto galutinis variantas, tinkantis abiem šalims buvo patvirtintas, ieškovui buvo žinoma, ir tai patvirtina jo prisijungimas prie ŽPDRIS sistemos, to jis neneigė ir teismo posėdžio metu. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad ši aplinkybė jam nebuvo žinoma. Atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl adreso ginčo žemes sklypui suteikimo ir apie tai informavo ieškovą. Ginčo žemes sklypui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas registruotos pašto siuntos 2016 m. lapkričio 17 d. pranešimas patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovą dėl tolimesnės eigos vykdant taikos sutartį, patvirtinant, kad ji bus vykdoma ir bus įvykdyta taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis. Ieškovė 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą ir 2016 m. gruodžio 1 d. Nekilnojamo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie ieškovo inicijuotą bylą. Neginčijamai nustatyta, jog derinant žemės sklypo pertvarkymo projektą tiek ieškovas, tiek atsakovė intensyviai jame dalyvavo, reiškė savo pastabas ir pasiūlymus, dėl ko pertvarkymo projekto ruošimas užtruko ilgiau, negu šalys buvo sutarusios sutarties 3.5 punkte. Ieškovė neįrodė, jog ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektas užtruko išimtinai tik dėl atsakovės kaltės. Nustačius, jog ieškovas aktyviai dalyvaudamas ruošiant ginčo žemės pertvarkymo projektą suprato, jog jis užtruks dėl abiejų šalių kaltės, privalo dėl to prisiimti atsakomybę. Ieškovui neįrodžius atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo iš atsakovės atmestinas, kaip neįrodytas. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi šiuo sprendimu patenkinta reikalavimų dalis dėl vieno neturtinio reikalavimo, todėl iš atsakovės priteistina 31,00 Eur ieškovės 2016 m. lapkričio 24 d. sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė 1 940,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už suteiktą advokato pagalbą. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc., patenkintas vienas reikalavimas), iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 970,27 Eur atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidos.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8.       Apeliacinius skundus pateikė ieškovas E. J. ir atsakovė UAB „Saulex“.

9.       Apeliaciniame skunde ieškovas E. J. atstovaujamas advokato Antano Paulausko prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo E. J. ieškinio reikalavimas priteisti ieškovo naudai iš atsakovės UAB „Saulex“ 18 000,00 Eur netesybas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti; panaikinti sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovo E. J. atsakovės UAB „Saulex“ naudai buvo priteistos 970,27 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti atsakovės UAB „Saulex“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovės UAB „Saulex“ buvo priteista ieškovo E. J. naudai 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš atsakovės UAB „Saulex“ ieškovo E. J. naudai 571,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „Saulex“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 18 000,00 Eur netesybų, teigė, kad teismas netinkamai aiškino taikos sutartį bei CK nuostatas, reglamentuojančias netesybas bei civilinę atsakomybę, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 000,00 Eur netesybas buvo grindžiamas taikos sutarties 3.12. punktu, kuris nustatė atsakovės sutartinę atsakomybę dėl netinkamo taikos sutarties 3.5. punkto vykdymo. Taikos sutartis įsigaliojo 2015 m. liepos 17 d., taigi, prievolę atsakovė privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 17 d. Ši prievolė pilnai buvo įvykdyta tik 2017 m. balandžio 4 d., tokiu būdu, atsakovės įsipareigojimai buvo įvykdyti beveik 13 mėnesių vėliau. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės baudą už 6 pavėluotus mėnesius užbaigti pagal sudarytiną pirkimo – pardavimo sutartį parduotino žemės sklypo atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės procesą, t. y. po 3 000,00 Eur už kiekvieną pavėluotą mėnesį.

2.2.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, jog skolininko kaltė preziumuojama. Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kurie paneigtų atsakovės kaltės prezumpciją, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė įrodė, jog ji taikos sutarties 3.5. punkte nustatytą prievolę įvykdė tinkamai ir / ar dėl jos netinkamo vykdymo nebuvo jos kaltės. Teismas nepagrįstai pareigą įrodyti atsakovės kaltę perkėlė ieškovui. 

2.3.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 18 000,00 Eur netesybų, pirmiausia turėjo vertinti, ar pagal byloje esančius įrodymus, galima konstatuoti, jog taikos sutarties 3.5. punkto vykdymo terminas prasitęsė pagal šios sutarties 3.8 ir/ar 3.9 punktus, o jeigu prasitęsė, tai kuriam terminui. Taikos sutarties 3.5 punkte įtvirtinta prievolė turėjo būti baigta vykdyti iki 2016 m. liepos 22 d. Po 2016 m. sausio 26 d. iki ieškinio pareiškimo momento nebuvo jokių nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, ar valstybės ir/ar vietos savivaldos institucijų netinkamo ir nesavalaikio veikimo/neveikimo, dėl kurio taikos sutarties 3.5. punkto prievolės vykdymo terminas galėtų būti pratęstas, nes jo pratęsimas apskritai tapo nebegalimas, kadangi, vadovaujantis logikos dėsniais, pratęstas gali būti tik nepasibaigęs terminas. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė taikos sutarties 3.5. punkto prievolės nesavalaikį vykdymą siekė pateisinti ir aplinkybėmis, atsiradusiomis po to, kai jau buvo praleidęs šiame punkte nustatytą terminą ir ieškovas dėl šio prievolės netinkamo vykdymo buvo pateikęs ieškinį. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. rašto matyti, jog Tarnyba sustabdė šią procedūrą būtent 2016 m. gruodžio 30 d., po to, kai atsakovė pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių dėl pradinio žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo. Atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl pradinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nors šį veiksmą jau buvo atlikusi 2015 m. birželio 19 d. Be to, šį veiksmą ji atliko jau praėjus beveik mėnesiui nuo taikos sutarties įsigaliojimo momento. Atsakovė pateikė naują prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pradinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, 2016 m. vasario 9 d. jį tikslino, nors tokį prašymą jau buvo teikusi 2015 m. rugpjūčio 13 d. Šių veiksmų būtų neprireikę, jei atsakovė anksčiau būtų pateikusi tinkamai suformuotą prašymą. Atsakovė 2016 m. kovo 15 d. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama nurodyti, ar yra taikomi specialieji paveldosaugos reikalavimai pradiniam žemės sklypui ir ar žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privaloma derinti su Kultūros paveldo departamentu, nors tai galėjo atlikti dar projekto rengimo proceso pradžioje. Apie parengtą pradinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo paskelbta 2016 m. liepos 22 d. Atsakovė 2016 m. spalio 28 d. pataisymui atsiėmė iš Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. spalio 14 d. pateiktą prašymą dėl pradinio žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, o pakartotinai jį pateikė tik 2016 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. gruodžio 30 d. informavo atsakovę, jog sprendimo dėl pradinio žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo nepriims dėl tarp atsakovės ir ieškovo vykstančio teisminio ginčo. Tuo tarpu atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui būtų paaiškinta kilusio ginčo esmė ir pašalintos jo abejonės dėl kilusio ginčo reikšmės minėto sprendimo priėmimui. 2017 m. kovo 24 d. notarė atidėjo turto atidalijimo sutarties tarp atsakovės ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus patvirtinimą, kol jai nebus pateikta informacija apie civilinę bylą, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, jog notarei būtų paaiškinta kilusio ginčo esmė ir sudaryta sutartis. Žemės sklypas suformuojamas ir įregistruojamas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turtinis vienetas. Atsakovė pavėlavo įvykdyti prievolę, kurią įsipareigojo įvykdyti savo rizika. 

2.4.                      Teismui nepagrįstai atmetus ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir priteis iš atsakovės ieškovo prašomas netesybas, turės panaikinti ir sprendimo dalį dėl 970,27 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo bei pakeisti sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės buvo priteista ieškovo naudai 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 571,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovė UAB „Saulex“, atstovaujama advokato Sauliaus Brazausko, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, nes ieškovas nepaneigė sprendimo motyvų, patvirtinančių, kad atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė netesybų forma už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Taikos sutarties 3.12 punkte nustatyta, kad tik už taikos sutarties 3.5 punkte numatytą pirmąjį veiksmą – naujo žemės sklypo (Turto) atidalinimo iš atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies – pavėluotą atlikimą ieškovui atsiras netesybų reikalavimo teisė. Iki ieškinio pareiškimo 8 mėnesių terminas prievolei įvykdyti buvo automatiškai prasitęsęs daugiau kaip 9 mėnesių laikotarpiui taikos sutarties 3.5, 3.8, 3.9 punktuose numatytais pagrindais dėl trečiųjų asmenų bei paties ieškovo veiksmų.

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Saulex“, atstovaujama advokato Sauliaus Brazausko, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkintas ieškovo E. J. ieškinys ir priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia:

5.1.                      Teismas nepagrįstai taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.10 punktuose ieškovo ir atsakovės sudarytą susitarimą nekvalifikavo preliminaria sutartimi. Ieškovas ir atsakovė susitarė ateityje sukurti naujus sutartinius teisinius santykius, t. y. preliminariai aptartomis sąlygomis sudaryti naujo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties pridedamą rašytinės sutarties projektą. Ieškovas ir atsakovė susitarė dėl būsimo pirkimo – pardavimo sandorio, susitardami dėl dalyko, kainos, termino, per kurį turi būti sudaryta naujo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, bei kad iki susitarimo, inkorporuoto į taikos sutartį, sudarymo ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, prieš susitarimą atsakovė ir ieškovas vykdė derybas dėl nurodytų būsimo pirkimo – pardavimo sandorio sąlygų, sprendime nepagrįstai atmesti atsakovės motyvai dėl preliminaraus susitarimo sudarymo, vadovaujantis tuo, kad taikos sutartis pasirašyta ne ikisutartinių santykių stadijoje.  Atsakovė, civilinėje byloje Nr. e2-3247-191/2015 būdama tik trečiuoju asmeniu, neturėjo teisės sudaryti taikos sutarties, todėl sudarė tik preliminariąją sutartį, inkorporuotą į minėtos bylos šalių sudarytą taikos sutartį. Atsakovė ir ieškovas preliminariai susitarė ne dėl žemės sklypo, o dėl naujo žemės sklypo, suformuoto atidalijus žemės sklypą, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Sprendime akcentuojamos daugiašalės taikos sutarties sudarymo priežastys negali paneigti atsakovės motyvų, kad taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.10 punktuose užfiksuotas ieškovo ir atsakovės susitarimas atitinka preliminarios sutarties požymius. Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog taikos sutartis buvo sudaryta siekiant sąžiningai atlyginti ieškovui už atliktą darbą. Atsakovei ginčijant šią faktinę aplinkybę, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie B. J. M. ir R. A. B. jo teiktas paslaugas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese, todėl teismas visiškai nepagrįstai pripažino šią faktinę aplinkybę nustatyta. Tuo labiau, kad atstovas negali sudaryti sandorių su tuo asmeniu, kurio atstovu jis tuo metu yra.

5.2.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti įvykdyti taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.10 punktuose numatytą susitarimą natūra. Susitarimas atitinka preliminariosios sutarties požymius, todėl taikos sutarties 3.23 punktas turi būti aiškinamas kaip preliminarioje sutartyje numatytas savanoriškas įsipareigojimas sudaryti naujo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurio pažeidimo atveju ieškovas galėtų reikalauti tik dėl to patirtų nuostolių atlyginimo. Taikos sutarties 3.23 punktas dalyje, kurioje numatyta ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl susitarimo įvykdymo natūra, prieštarauja CK 6.165 straipsnio 4 dalies imperatyvioms nuostatoms, todėl teismas turėjo vertinti sutarties teisėtumą ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią sutarties sąlygą savo iniciatyva pripažinti niekine ir negaliojančia bei atsisakyti ją taikyti. Aplinkybė, kad šalys, pasirašydamos taikos sutartį, patvirtino, jog joje yra išreikšta tikroji šalių valia, savaime nereiškia sutarties sąlygų teisėtumo. Šiuo atveju sprendimu buvo pritaikytas ikisutartiniuose santykiuose netaikytinas pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas, konstatavęs, kad taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.10 punktuose užfiksuotas susitarimas neatitinka preliminarios sutarties požymių, šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, ar šiuo atveju nėra CK 6.213 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, kada įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra negalimas.

13.       Ieškovas E. J., atstovaujamas advokato Antano Paulausko, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsiliepime nurodė, kad taikos sutartimi ją sudariusios šalys susitarė išspręsti kelis tarp jų kilusius ir potencialius ginčus, susijusius su preliminariąja sutartimi bei 2014 m. gruodžio 29 d. tarp P. W. M., R. A. B. ir atsakovės sudaryta mainų sutartimi. Tai aiškiai įtvirtinta tiek taikos sutarties preambulėje, tiek sutarties 1 skyriuje bei daugybėje kitų į bylą pateiktų įrodymų. Taikos sutarties 3.1. punkte nustatyta atsakovės prievolė sudaryti su ieškovu joje numatytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo įtvirtinta kaip pagrindinės sutarties (Taikos sutarties) nuostata. Todėl ji yra laikytina atsakovės prisiimtu savanorišku įsipareigojimu sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, siekiant taikaus kilusių ir potencialių ginčų sprendimo, o ne preliminariu susitarimu. Sudarydamos taikos sutartį, šalys nesiekė jokių preliminarioms sutartimis būdingų santykių sukūrimo, o turėjo aiškius ir nekvestionuotinus ketinimus taikos sutartimi susitarti dėl savanoriško atsakovės įsipareigojimo sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties kaip priedas Nr. 2 pridėtą pirkimo – pardavimo projektą. Atsakovės prievolė sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį kyla iš pagrindine laikytinos taikos sutarties, o ne ikisutartinių santykių ir joje tariamai sudaryto preliminaraus susitarimo. Tai, kad ieškovas ir atsakovė nesudarė preliminarios sutarties, visiškai pagrįstai nustatė ir tinkamai motyvavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl atsakovė teismo pagrįstai buvo įpareigota įvykdyti prievolę natūra. Atsakovės pateiktas samprotavimas dėl taikos sutarties 3.23 punkte įtvirtintos nuostatos tariamo prieštaravimo CK 6.213 straipsnio 2 daliai yra absoliučiai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Tai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl šio atsakovės visiškai atsikirtimo, nereiškia, jog teismas jo nevertino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

16.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėti netesybas.

17.       Byloje nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

- 2013 m. spalio 28 d. B. J. M. su R. A. B. (pardavėjos) ir E. J. su A. S. (pirkėjai) sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2, pagal kurią pardavėjos įsipareigojo parduoti pirkėjams 0,20 ha - 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį joms ateityje bus atkurtos nuosavybės teisės. Pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta per 6 mėnesius nuo to momento, kai pardavėjos įgis nuosavybės teisę į žemės sklypą;

- UAB „Saulex“ yra 12223/12523 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas  1,2523 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Sklypas įgytas 2014 m. gruodžio 29 d. mainų sutarties Nr. 2-3490, sudarytos tarp UAB „Saulex“ ir P. W. M. ir R. A. B., atstovaujamų A. Š., pagrindu. Mainų sutartyje pažymėta, jog yra sudaryta preliminarioji sutartis su E. J. ir A. S.; 

- P. W. M. ir R. A. B. (sutartyje įvardinti kaip pardavėjai), E. J. (sutartyje nurodytas kaip pirkėjas), J. P. K., A. S. ir UAB „Saulex“ 2015 m. liepos 3 d. pasirašė taikos sutartį, kurioje susitarė, kad  UAB „Saulex“ už 21 750,00 Eur plius PVM parduos E. J. arba jo nurodytam trečiajam asmeniui dalį žemės sklypo – 0,25 ha, pridedama plane pažymėta „C“, kuri iki perleidimo momento turi būti atidalinta pagal pridedamą pirkimo – pardavimo sutarties projektą (priedas Nr.2) (sutarties 3.1 – 3.2 p.).

- Taikos sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad UAB „Saulex“ per 8 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo momento savo lėšomis ir rizika atliks visus būtinus veiksmus, reikalingus parduodamos sklypo dalies atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios sutarties 3.10 punkte nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta per 14 dienų nuo atidalinto turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atskiru nekilnojamojo turto vienetu, dienos, Kauno miesto 15-ajame notarų biure (sutarties 3.11 p.);

- Taikos sutarties 3.12 punkte nustatyta, jog UAB „Saulex“  dėl jos kaltės sutarties 3.5 bei 3.8 punktuose nustatytais terminais neįvykdžius sutartyje įtvirtintos prievolės atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuoti jį kaip atskirą turtinį vienetą, pirkėjui mokama bauda po 3 000,00 Eur už kiekvieną pavėluotą mėnesį;

- Taikos sutartis buvo sudaryta nesikreipus į teismą; ji nebuvo patvirtinta teismo;

- Ginčo žemės sklypas, kurio plotas 0,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gautas atidalijus UAB „Saulex“ ir Lietuvos Respublikai priklausiusių žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (pagrindas 2017 m. kovo 30 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. 3098) ir kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. balandžio 4 d. 

Dėl taikos sutarties kvalifikavimo ir ieškinio reikalavimų teisinio pagrindo įvertinimo (dėl atsakovės apeliacinio skundo)

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo su atsakove UAB „Saulex“ ir kitais asmenimis sudarytą sutartį kvalifikavo kaip taikos sutartį, todėl ginčo išsprendimui taikė CK 6.156 straipsnio  nuostatas.

19.       Atsakovė UAB „Saulex“, nesutikdama su teismo sprendimu dalyje, kurioje ji įpareigota įvykdyti prievolę natūra teigia, jog teismas nepagrįstai taikos sutarties nekvalifikavo kaip preliminariosios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir todėl nepagrįstai pritaikė pažeistų teisių gynimo būdą, kuris netaikytinas ikisutartiniams santykiams.

20.       Sutarties kaip teisinių santykių subjektų tarpusavio teisių ir pareigų reguliavimo priemonės, supratimas yra priklausomas nuo sutarčių aiškinimo – vieno iš sutarčių teisės institutų. Šio instituto esmė ir tikslas yra kildinami iš bendrųjų sutarčių teisės principų. Sutarties laisvės principas reiškia, kad kiekvienas veiksnus asmuo turi teisę sudaryti sutartį su kuo nori, o sutarties šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams

21.       Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983

22.       Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

23.       Pažymėtina, kad tam tikri ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai yra reikšmingi ir tuo atveju, kai sutartis pasirašoma, ir tais atvejais, kai derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Taigi, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties ar jos vykdyti.

24.       Kaip jau minėta, 2015 m. liepos 3 d. buvo pasirašyta daugiašalė taikos sutartis, kuria šalys siekė taikiai išspręsti visus tarp šalių kilusius ar ateityje galinčius kilti ginčus dėl preliminariosios sutarties ir mainų sutarties sudarymo ir vykdymo, atsisakant ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-3247-191/2015 (Sutarties 4.1 p.) ir kuria atsakovė UAB „Saulex“ įsipareigojo ieškovui parduoti 0,25 ha žemės sklypą, pagal prie taikos sutarties pridedamą sutarties projektą už 21 750,00 Eur plius PVM (Sutarties 3.1-3.2 p.).

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2015 m. liepos 3 d. sutartis buvo vykdoma, o P. W. M. ir R. A. B. atsisakė ieškinio, ir civilinė byla buvo nutraukta, atsakovė sutartyje patvirtino, jog jau 2015 m. birželio 19 d. (t. y. dar iki taikos sutarties pasirašymo) yra pateikusi prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Iš pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog tarp atsakovės ir ieškovo buvo kilęs ginčas ne dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, bet dėl ieškovo nesutikimo mokėti sutartą už sklypą kainą.

26.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str. 1 d.). Sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Taigi, civilinėje teisėje galiojantys sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikos sutarties pagrindu ginčo šalys laisva valia susitarė dėl konkretaus žemės sklypo dydžio, vietos ir kainos, apmokėjimo tvarkos ir kitų pirkimo – pardavimo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių sutartinių santykių pobūdį bei turinį, ir tenkino ieškinio reikalavimą, kuriuo atsakovė įpareigota sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis.    

Dėl netesybų priteisimo (dėl ieškovo apeliacinio skundo)

27.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 18 000,00 Eur sutartinių netesybų, dėl atsakovės nesavalaikio taikos sutartyje 3.1 – 3.2 punktuose ir 3.5 punkte numatytų sąlygų vykdymo, sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

28.       Apeliantas E. J., nesutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje, teigė, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kurie paneigtų atsakovės kaltės prezumpciją, nepagrįstai pripažino, kad pertvarkymo projekto ruošimas užtruko ilgiau negu šalys buvo sutarusios taikos sutartimi dėl abiejų šalių kaltės.

29.       Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 str.).

30.       Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, dėl atsakovės kaltės prezumpcijos ir konstatuoja, jog šiuo atveju teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją ieškovui.

31.       Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties 3.12 punkte sutarė, kad atsakovui laiku neįvykdžius dėl jo kaltės taikos sutartyje įtvirtintos prievolės atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuoti jį kaip atskirą turtinį vienetą taikos sutarties 3.5 bei 3.8 punktuose nustatytais terminais, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 3 000,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą mėnesį.

32.       Kaip jau minėta, taikos sutarties 3.5 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė per 8 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo momento savo lėšomis ir rizika atliks visus būtinus veiksmus, reikalingus parduodamos sklypo dalies atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taikos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties nutraukti civilinę bylą Nr. 2-3247-191/2015 įsiteisėjimo momento. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3247-191/2015 įsiteisėjo 2015 m. liepos 15 d., todėl, ieškovo teigimu,  pagal taikos sutarties 3.5 punktą atsakovė UAB „Saulex“ savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2016 m. kovo 15 d.

33.       Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė 2015 m. birželio 19 d. kreipėsi dėl žemės sklypo atidalijimo. Prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl vykstančių teisminių ginčų Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-252-877/2015. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2-252-877/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės įpareigojančios atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nesiimti veiksmų ir (ar) procedūrų, susijusių su daiktinių teisių į 300/12523 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), keitimu bei nuosavybės teisių į šią sklypo dalį atkūrimu pretendentams, o jeigu tokie veiksmai ir (ar) procedūros pradėtos – įpareigoti atsakovę jas sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ginčas šioje civilinėje byloje galutinai buvo išspręstas 2016 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismui palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą nepakeistą. Tokiu būdu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik 2016 m. balandžio 4 d.

34.       Pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui, atsakovė 2016 m. sausio 26 d. vėl pateikė prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo. 2016 m. balandžio 4 d. panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo buvo patvirtintas sklypo padalijimas į trylika žemės sklypų, tame tarpe atidalijamas ir 0,25 ha ginčo žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 8SK-207 buvo patvirtinti atidalintų žemės sklypų kadastro duomenys. Turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės 2017 m. kovo 30 d. sutartimi Nr. 3098 iš 1,2523 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti atskiri žemės sklypai, iš jų ir 0,2500 ha ploto ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. balandžio 4 d.   

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek atsakovei, tiek ieškovei buvo žinoma apie teisme nagrinėjamą ginčą civilinėje byloje Nr. 2-252-877/2015 pagal ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys R. A. B., P. V. M. dėl 2014 m. birželio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo (Taikos sutarties 5.6 p.), todėl preziumuojama, jog šalims buvo žinoma apie byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, jog būtent ieškovo prašymu šioje nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB ,,Saulex“ perleisti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančią 12223/12523 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Pažymėtina ir tai, jog iš šalių byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys nesusitarė dėl žemės sklypo kainos, todėl nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procesas užtruko dėl atsakovės ar valstybės institucijų kaltės.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išvardintos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė paneigė savo kaltės prezumpcija ir įrodė, kad tinkamai vykdė pagal taikos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nepažeidė taikos sutarties 3.5 punkte nustatyto 8 mėnesių termino pertvarkymo / atidalijimo projektui parengti (CPK 178 str.). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustačius atsakovės kaltės nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo.

37.       Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau neanalizuojami.

38.       Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisiškai pagrįstą procesinį sprendimą todėl jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7 str.), vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), bei atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tikslinga nustatyti protingą terminą, per kurį būtų įvykdyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.53 str. 1 d.). Termino nustatymas užtikrintų abiejų ginčo šalių subjektines teises ir jų gynybą.

41.       Kadangi pagal teismo sprendimą, įpareigojantį atsakovę parduoti ieškovui 0,25 ha žemės sklypą teisės ir pareigos kyla tiek atsakovei (parduoti žemės sklypą taikos sutartyje nustatyta kaina ir sąlygomis), tiek ieškovui (nupirkti žemės sklypą taikos sutartyje nustatyta kaina ir sąlygomis), t. y. šalys gali tik pačios sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, teisėjų kolegija sprendžia ir dėl įstatyme įtvirtintų padarinių – piniginės baudos skyrimo kaltajai šaliai dėl nesudaryto sandorio ir teismo sprendimo neįvykdymo (CK 6.61 str. 2 d., CPK 273 str., 771 str.) išieškant ją iš kaltosios šalies kitos pirkimo – pardavimo sandorio šalies naudai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, skirtina 10 000,00 Eur vienkartinė bauda, atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. 

42.       Pagal pirmiau nurodytus argumentus atitinkamai tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Apeliacinius skundus atmetus, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikus iš esmės nepakeistą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Saulex”, juridinio asmens kodas 302682983, sudaryti su ieškovu E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartyje, sudarytoje tarp E. J., uždarosios akcinės bendrovės „Saulex”, P. W. M., B. R. A., J. P. K. ir A. S., nustatytomis sąlygomis, pagal kurią ieškovui E. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą būtų perleista už 21 750,00 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) plius PVM kainą.  

Nustatyti ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulex”, juridinio asmens kodas 302682983, 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį.

Neįvykdžius teismo įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį per nustatytą terminą skirti kaltajai šaliai 10 000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) baudą, išieškant ją kitos neįvykusio sandorio šalies naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Žibutė Budžienė

             Gintautas Koriaginas

                                                                                                                               Diana Labokaitė