Pranešėjas Rimas Švirinas                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-736-319-2013

Teisėja Danutė Giačaitė                                                  Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01422-2012-2

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6; 2.4.7

   (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei R. M., nuteistojo gynėjui advokatui  Arnoldui Blaževičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. Pagal BK 178 str. 1 d. (už 2012-12-19 nusikaltimą) jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, pagal BK 178 str. 1 d. (už 2013-02-13 nusikaltimą) – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė -  70 (septyniasdešimties) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžia skaičiuotina įsiteisėjus nuosprendžiui nuo A. A. sulaikymo dienos.

Nukentėjusiosios S. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. A. priteista 500 Lt (penki šimtai litų) turtinės ir 300 Lt (trys šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. A. naudai. Nukentėjusiosios D. Z. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. A. priteista 5500 Lt (penki tūkstančiai penki šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. Z. M. naudai, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. A. nuteistas už tai, kad jis 2012-12-19, apie 13.00 val., atėjęs pas S. A. į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistatęs poliklinikos darbuotoju, atėjusiu pasiūlyti įsigyti kraujospūdžio matuoklį, pagrobė bute esantį svetimą turtą – nukentėjusiajai S. A. priklausančius 500 litų, taip padarė S. A. 500 litų turtinę žalą;

be to, jis 2013-02-13, apie 12.45 val., atėjęs pas D. Z. M. į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, prisistatęs poliklinikos darbuotoju, atėjusiu pasiūlyti įsigyti kraujospūdžio matuoklį, pagrobė bute esantį svetimą turtą – nukentėjusiajai D. Z. M. priklausančius 5500 litų, taip padarė D. Z. M. 5500 litų turtinę žalą.

Nuteistasis A. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad su priimtu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka iš dalies, mano, kad teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimus ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, turi vadovautis BK nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmės skyrimo taisykles, taip pat BK 55 str., be to, įvertinti, ar kaltininkui, paskyrus atitinkamą bausmę, bus įgyvendinta BK 41 str. 2 d. nustatyta bausmės paskirtis, ar tokia bausmė bus teisinga. BK 55 str. nuostatos reiškia ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą atitinkamų straipsnių sankcijose alternatyviai su laisvės atėmimo bausme yra numatytos ir kitos bausmės, pirmiausia turi apsvarstyti galimybę skirti kitą, ne laisvės atėmimo bausmę. Nors BK 55 str. žodis „nusikaltimas“ vartojamas vienaskaitos forma, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 55 str. nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais kaip šis, kai asmuo teisiamas už du ar daugiau analogiškus nusikaltimus vienu metu. Apeliantas pažymi, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, padarė du BK 178 str. 1 d. numatytus nesunkius nusikaltimus, kurių sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos - alternatyvios bausmių rūšys. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog vertina aplinkybę, kad jis yra neteistas, tačiau to nemotyvuoja. Apelianto nuomone, teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai netaikė BK 55 str. nuostatų ir nepagrįstai jam neskyrė bausmės, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamų veikų kvali­fi­ka­vi­mas. Nuteistasis A. A. prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir, skirdamas A. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.

A. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam už nusikaltimų padarymą pa­grįstai skyrė arešto bausmes, manydamas, kad šios bausmės pasky­ri­mas A. A. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, bet ir siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

Nustatydamas arešto bausmės trukmes apylinkės teismas va­do­vavosi BK 178 str. 1 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. BK 61 str. 3 d. numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Byloje nustatyta viena A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nančių aplinkybių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydžius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, padarytus nusikaltimus bei A. A. asmenybę ir pagrįstai už abi nusikalstamas veikas skyrė bausmės dydžius, artimus BK 49 str. nustatyto arešto bausmės trukmės minimumo ir maksimumo vidurkiui. Subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė, be to, pridėjo tik mažą dalį už antrą nusikaltimą paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad A. A. paskirta ir subendrinta bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.).

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad A. A. netikslinga skirti kitas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, ir, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, tinkamai tai motyvavo. BK 55 str. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą atitinkamų straipsnių sankcijose alternatyviai su laisvės atėmimo bausme yra numatytos ir kitos bausmės, pirmiausia turi apsvarstyti galimybę skirti kitą, ne laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas skunde pažymi, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, padarė du BK 178 str. 1 d. numatytus nesunkius nusikaltimus, kurių sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos - alternatyvios bausmių rūšys, todėl, jo nuomone, teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai netaikė BK 55 str. nuostatų ir nepagrįstai jam neskyrė bausmės, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nors BK 55 str. žodis „nusikaltimas“ vartojamas vienaskaitos forma, teismas turi apsvarstyti galimybę su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir tais atvejais, kai asmuo padaro kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau tik tada, kai šie nusikaltimai yra padaryti viena veika arba naujas nusikaltimas nėra susijęs su anksčiau padaryta veika ir kokybiškai yra kitokio pobūdžio. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam A. A. laisvės atėmimo bausmė skirta nebuvo. Su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bausmė, kurios turinyje nenumatytas laisvės atėmimas. Pagal BK 49 str. areštas priskirtinas prie bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšis ir dydžius, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistasis A. A. apelia­ci­niu skun­du nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs pirmosios instan­ci­jos teis­mas.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmių rūšies, jų dy­džio, subendrinimo ir civilinių ieškinių priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 

n u t a r i a :

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                           Rimas Švirinas                                         

Teisėjai:                                                                                        Jūratė Jakubonienė

                                                                                       Giedrius Endriukaitis