Administracinė byla Nr. A-3763-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00137-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 14.6.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ūrus“ ir Ko ir „Nektonas“ ir Ko, dėl administracinių sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Utenos antrinis popierius“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) Utenos rajono agentūros (toliau – ir Utenos rajono agentūra) 2017 m. kovo 10 d. privalomuosius nurodymus Nr. (11-KE)-15 ir Nr. (11-KE)-16 bei atsakovo Utenos RAAD 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (4.2)-S-514 „Dėl skundo dėl privalomųjų nurodymų Nr. (11-KE)-15 ir Nr. (11-KE)-16“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. TU(2)-17. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi Bendrovei iškėlus bankroto bylą, dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2013 m. birželio 14 d. visiems ūkio subjektams viešo paskelbimo būdu buvo pranešta, jog Bendrovė nevykdys jokios veiklos ir kad yra nutraukiamos visos sutartys bei įsipareigojimai. Pareiškėjas 2013 m. birželio 12 d. kreipėsi į Utenos RAAD ir pranešė apie jai iškeltą bankroto bylą. Utenos RAAD 2013 m. birželio 20 d. pateikė raštą Nr.(11-2)-232, kuriuo pranešė, jog atliekas tvarkantiems ūkio subjektams nutraukus veiklą, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469, nesutvarkytų atliekų sutvarkymo procedūras pagal nustatytus reikalavimus vykdo regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, tokia pozicija buvo nurodyta ir Utenos rajono agentūros 2013 m. liepos 23 d. patikrinimo akte Nr.(11-KD)-90.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, vykdydamas atliekų tvarkymo veiklą, sukaupė tam tikrą kiekį atliekų, kurios nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams. Utenos RAAD, gavęs duomenis apie UAB „Utenos antrinis popierius“ bankrotą, 2013 m. spalio 11 d. raštu Nr. (8.23)-S-2118 kreipėsi į BTA Insuranse Company SE filialą Lietuvoje dėl lėšų išmokėjimo pagal laidavimo raštą Nr. 069990. Utenos RAAD, kaip naudos gavėjas, gavęs garanto ir draudimo sumą, nedalyvaujant Bendrovės bankroto administratoriui, vykdė atliekų perdavimą kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms. 2014 metais Utenos RAAD pakeitė savo poziciją. Utenos rajono agentūra 2014 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (11-KD)-63 pateikė išvadą, kad, įvertinus, jog Bendrovė nevykdo ūkinės veiklos, neturi lėšų likusių atliekų sutvarkymui, įmonės bankroto administratorius privalo užtikrinti likusių sukauptų pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymą. Tačiau pareiškėjas jokių atliekų nebeturi ir jomis nebedisponuoja. Be to, kad bankroto administratorius 2015 m. gegužės 10 d. sudarė Trišalę paslaugų ir reikalavimų perleidimo sutartį (toliau – ir Trišalė sutartis), kuria buvo susitarta, jog Bendrovės turimas atliekas sutvarkys šiuo metu bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ūrus“ ir Ko“ (toliau – BUAB „Ūrus“ ir Ko), o už atliktus darbus atsiskaitys G. U.. Bendrovės kreditorių komitetas apsvarstė šią sutartį ir ją patvirtino. Remdamasi Trišale sutartimi, Bendrovė kreipėsi į BUAB „Ūrus“ ir Ko prašymu perkelti atliekas į jai priklausančią ir saugomą teritoriją. BUAB „Ūrus ir Ko šį prašymą įvykdė ir taip prisiėmė atsakomybę už tolimesnį šių atliekų tvarkymą ir saugojimą. BUAB „Ūrus“ ir Ko realiai pradėjo tvarkyti į savo teritoriją perkeltas atliekas ir 2015 m. spalio 6 d. išvežė 5,480 t naftos produktų/vandens separatorių tepaluoto vandens (kodas 130507) į akcinę bendrovę „Palemono keramika“. G. U., vykdydamas Trišalę sutartį, atsiskaitė už atliktus darbus. 2016 m. birželio 2 d. buvo pasirašytas sutikimas, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko turimas atliekas tvarkys šiuo metu bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nektonas“ ir Ko (toliau – BUAB „Nektonas“ ir Ko). Pareiškėjas neturėjo ir neturi jokio nekilnojamo turto, į kurį galėtų būti perkeltos atliekos, be to, Bendrovė neturi lėšų ir nevykdo jokios veiklos, bankroto administratorius negali išnuomoti žemės ir įrengti atliekų saugojimo aikštelę. Todėl pareiškėjas ginčijamus 2017 m. kovo 10 d. privalomuosius nurodymus perkelti atliekas į šios bendrovės bankroto administratoriaus valdomą ir saugomą teritoriją vertino realiai neįgyvendinamus ir todėl nepagrįstus.
4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. kovo 10 d. privalomieji nurodymai Nr. (11-KE)-15 ir Nr. (11-KE)-16 Bendrovės administratoriui buvo surašyti siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 6 dalimi, 18 straipsniu. Iškėlus UAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto bylą, teismo paskirtas bankroto administratorius yra tinkamas subjektas vykdyti privalomuosius nurodymus. Atsakovas pabrėžė, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko direktorė I. V. pripažino, jog BUAB „Ūrus“ ir Ko neperėmė ir nepriėmė jokių atliekų iš BUAB „Utenos antrinis popierius“, 
kadangi atliekų tvarkymą galėjo vykdyti tik teisės aktų nustatyta tvarka. Prie Trišalės sutarties pasirašytas 2016 m. birželio 2 d. sutikimas, pagal kurį, BUAB „Ūrus“ ir Ko turimas atliekas tvarkys BUAB „Nektonas“ ir Ko, nebegalioja, nes Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi BUAB „Ūrus“ ir Ko iškėlus bankroto bylą, informacija apie visų sandorių nebevykdymą 2016 m. rugpjūčio 6 d. buvo patalpinta UAB „Notisa“ internetinėje svetainėje. Šiame pranešime išimties dėl 2016 m. gegužės 25 d. tarp BUAB „Ūrus“ ir Ko ir UAB „Nektonas“ ir Ko sudarytos Paslaugų sutarties Nr. 2016/05/25-1 ir atskirųjų susitarimų nurodyta nebuvo.
6. Atsakovas Utenos rajono agentūra atskiro atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jokių BUAB „Utenos antrinis popierius“ pavojingų ar kitokių atliekų buvęs bankroto administratorius neperdavė ir BUAB „Ūrus“ ir Ko tokiomis atliekomis nedisponuoja. Teigė, kad visos iki BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos sustabdymo surinktos atliekos yra perduotos BUAB „Nektonas“ ir Ko, kuri ketina įvykdyti sutartį dėl atliekų sutvarkymo. Utenos RAAD savo pareigą nepagrįstai bando perkelti nemokių BUAB „Utenos antrinis popierius“ ir BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriams. Utenos RAAD elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą teise, nes jau išnagrinėtose civilinėse ir administracinėse bylose Utenos RAAD nuslėpė informaciją, kad dėl tų pačių atliekų yra davusi privalomuosius nurodymus ir kitiems asmenims, t. y. atliekų turėtojais kiekvieno privalomojo nurodymo atveju laiko vis kitą asmenį ir inicijuoja neteisėtas administracines procedūras.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Nektonas“ ir Ko bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Mokumo valdymo sprendimai“ (toliau – ir UAB „Mokumo valdymo sprendimai“) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad turimais duomenimis BUAB „Nektonas“ ir Ko dar iki bankroto bylos iškėlimo ėmėsi visų pastangų, jog gautų visus būtinus leidimus, reikalingus vykdant sutartį dėl atliekų išvežimo iš atliekų turėtojo BUAB „Ūrus“ ir Ko. BUAB „Nektonas“ ir Ko ir BUAB „Ūrus“ ir Ko yra sudarę 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/05/25-1, kurios vykdymui BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimas pritarė. Nurodė, kad Utenos RAAD apskundė kreditorių susirinkimo nutarimą šiuo klausimu.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“ skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad Utenos rajono agentūra 2017 m. kovo 10 d. privalomuosius nurodymus Nr. (17-KE)-15 ir Nr. (17-KE)-16 BUAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto administratoriui A. M. davė vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkto nuostata, t. y. nustačius, kad yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.
11. Teismas taip pat nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Utenos rajono agentūros 2017 m. kovo 10 d. privalomųjų nurodymų Nr. (17-KE)-15 ir Nr. (17-KE)-16 bei Utenos RAAD 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (4.2)-S-514 teisėtumo ir pagrįstumo. Utenos rajono agentūra Privalomuosius nurodymus surašė BUAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto administratoriui A. M..
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Utenos RAAD be pagrindo BUAB „Utenos antrinis popierius“ administratorių A. M. prilygina verslo subjektui ir laiko atsakingu už pareiškėjo veikloje susidariusias atliekas. Teismas sprendė, kad administratorius turi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytą pareigą sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog valstybės įgaliota institucija jai suteiktos kompetencijos ribose atliko veiksmus, skirtus tvarkyti atliekas, kurias sukaupė ūkio subjektas, nutraukęs atliekų tvarkymo veiklą, nesudaro pagrindo teigti, kad toks ūkio subjektas (BUAB „Utenos antrinis popierius“) yra atleidžiamas nuo tolimesnio pareigos sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas vykdymo. Įvertinęs pateiktus į bylą duomenis apie atliekų pavadinimus ir jų kiekius, teismas sprendė, kad Trišalės sutarties II dalies 1 punktas parengtas remiantis 2014 m. gegužės 26 d. patikrinimo akto Nr. (11-KD)-63 duomenimis apie BUAB „Utenos antrinis popierius“ priklausančių pavojingų ir nepavojingų atliekų rūšis, jų kiekius, taip pat kad pateikti duomenys sutampa su 2014 m. gegužės 26 d. patikrinimo akto Nr. (11-KD)-63 duomenimis apie BUAB „Utenos antrinis popierius“ priklausančias atliekas. Teismas taip pat vertino, kad UAB „Ūrus“ ir Ko iš esmės pripažino aplinkybę, jog ji 2015 m. liepos mėn. perkėlė BUAB „Utenos antrinis popierius“ priklausančias atliekas į saugomą teritoriją, tačiau šios atliekos buvo perkeltos į servitutinio kelio, o ne į UAB „Ūrus“ ir Ko priklausančią teritoriją. Teismas, išanalizavęs 2017 m. kovo 2 d. situacijos įvertinimo aktą, konstatavo, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko saugojamoje teritorijoje prie BUAB „Utenos antrinis popierius“ priklausančių 10 t panaudotų padangų (kodas 160103), yra ir apytikriai 1,00 t nenustatytų asmenų išmestų panaudotų padangų. Atliekų perkėlimo į BUAB „Ūrus“ ir Ko saugomą teritoriją faktas užfiksuotas 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. kovo 2 d. padarytose fotonuotraukose, kurias pateikė Utenos RAAD. Teismas taip pat nustatė aplinkybes, kad nuo 2015 m. balandžio 29 d. teismine tvarka buvo apribota BUAB „Ūrus“ ir Ko vykdoma ūkinė veikla ir dėl to šis ūkio subjektas neturėjo teisės iš tiekėjų ar gamintojų priimti pavojingas ir nepavojingas atliekas bei jas kaupti veiklavietėje, esančioje Utenos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini); o UAB „Ūrus“ ir Ko išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000392 nustojo galioti nuo 2016 m. birželio 2 d. Teismas nurodė, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko iš esmės pripažįsta aplinkybę, jog Trišalėje sutartyje nurodytos BUAB „Utenos antrinis popierius“ atliekos buvo tik fiziškai perkeltos į UAB „Ūrus“ ir Ko saugomą teritoriją. Teismas, įvertinęs krovinio važtaraščio Nr. 70 ir pavojingų atliekų lydraščio Nr. 183800829 duomenis, nurodė, jog UAB „Ūrus“ ir Ko iš Utenos rajono savivaldybės, Dičiūnų kaimo (buvęs Vaikutėnų k.) 2015 m. spalio 6 d. į AB „Palemono keramika“ išvežė 5,480 t naftos produktų ir padarė išvadą, kad pavojingos atliekos (vandens separatorių tepaluotas vanduo, kodas 130507*) siuntėjas (jų turėtojas) buvo BUAB „Utenos antrinis popierius“, o UAB „Ūrus“ ir Ko suteikė tik vežimo paslaugą ir veikė kaip vežėjas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti šiais duomenimis: dokumentai turi reikalaujamus rekvizitus, vienas iš dokumentus pasirašiusių asmenų yra pavojingas atliekas pervežimui pridavęs BUAB „Utenos antrinis popierius“ administratorius A. M., dokumentai patvirtinti UAB „Utenos antrinis popierius“ antspaudu.
13. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Utenos antrinis popierius“ 2015 m. liepos mėn. perdavė šiuo metu bankrutuojančiai UAB „Ūrus“ ir Ko, o ji teisės aktų nustatyta tvarka priėmė tvarkyti pareiškėjui priklausančias pavojingas ir nepavojingas atliekas, jas apskaitė ir taip tapo jų turėtoja. Teismas vertino, kad pareiškėjui priklausančių pavojingų ir nepavojingų atliekų turėtoja nelaikytina ir BUAB „Nektonas“ ir Ko.
14. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad kai kurios talpos su BUAB „Utenos antrinis popierius“ priklausančiomis atliekomis yra apvirtusios, iš jų ištekėjusios skystos atliekos, kurios galimai pavojingos; popieriaus ir kartono atliekos susimaišiusios su stiklo atliekomis; popieriaus ir kartono atliekos pradėjusios irti; talpos su pavojingomis atliekomis nepaženklintos, atviros ir į jas patenka krituliai. Be to, į teritoriją prie BUAB „Utenos antrinis popierius“ jau anksčiau sukauptų 10 t panaudotų padangų yra naujai išmesta apytikriai 1,00 t fizinių asmenų panaudotų padangų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Utenos rajono agentūra ir Utenos RAAD pagrįstai tokią BUAB „Utenos antrinis popierius“ priklausančių atliekų būklę, jų laikymo ir saugojimo sąlygas vertino kaip keliančias grėsmę, t. y. gali būti padaryta žala aplinkai. Taigi BUAB „Utenos antrinis popierius“, kaip pavojingų ir nepavojingų atliekų turėtojos, bankroto administratorius, likviduojant bankrutavusią Bendrovę, privalo imtis visų įmanomų veiksmų, skirtų įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 ir 5 punktuose nustatytas pareigas užtikrinti likviduojamos įmonės turto apsaugą bei sutvarkyti jos turimas atliekas. Todėl teismas sprendė, kad Utenos rajono agentūra, surašydama 2017 m. kovo 10 d. privalomuosius nurodymus Nr. (11-KE)-15 ir Nr. (11-KE)-16, o Utenos RAAD, priimdamas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (4.2)-S-514, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir neviršijo šiems viešojo administravimo subjektams suteiktos kompetencijos.
15. Teismas nurodė, kad atmetus BUAB „Utenos antrinis popierius“ skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
16. Pareiškėjas BUAB „Utenos antrinis popierius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Utenos rajono agentūros 2017 m. kovo 10 d. privalomuosius nurodymus Nr. (11-KE)-15 ir Nr. (11-KE)-16 ir Utenos RAAD 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimą bei priteisti pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas byloje pateiktus įrodymus vertino itin formaliai, sprendime nepasisakė dėl dalies pareiškėjo pateiktų įrodymų ir jų nevertino, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais. Nesutinka su teismo išvada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Utenos antrinis popierius“ 2015 m. liepos mėn. perdavė UAB „Ūrus“ ir Ko pavojingas ir nepavojingas atliekas ir UAB „Ūrus“ ir Ko tapo jų turėtoja. Dalis atliekų 2015 m. spalio 6 d. buvo priduota AB „Palemono keramika“. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Utenos antrinis popierius“ neturi nesutvarkytų įmonei priklausančių atliekų. Byloje pateikta 2016 m. gegužės 10 d. pažyma rodo, kad pagal 2015 m. gegužės 10 d. Trišalę paslaugų ir reikalavimų įskaitymo sutartį Bendrovė visiškai atsiskaitė su UAB „Ūrus“ ir Ko. Trišalės paslaugų ir reikalavimų įskaitymo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Taigi šalims sudarius sutartį ir visiškai įvykdžius jos sąlygas, t. y. perdavus atliekas ir apmokėjus sutarties kainą, tarp šalių sudaryta sutartis laikoma įvykdyta, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
18. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atliekos buvo tik fiziškai perkeltos į BUAB „Ūrus“ ir Ko teritoriją. Susidarė situacija, kai Utenos RAAD tų pačių atliekų turėtojais kiekvieno privalomojo nurodymo davimo atveju laiko vis kitą asmenį, tačiau teismas sprendime šių aplinkybių taip pat nenagrinėjo ir nevertino. Pažymi, kad 2016 m. gegužės 25 d. atskirtuoju susitarimu prie paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/05/25/1 UAB „Nektonas“ ir UAB „Ūrus“ ir Ko susitarė, jog UAB „Nektonas“ perima iš BUAB „Utenos antrinis popierius“ atliekų tvarkymą. Taigi visos BUAB „ Utenos antrinis popierius“ atliekos, kurios buvo perduotos UAB „Urus“ ir Ko, yra perduotos BUAB „Nektonas“, t. y. atliekų turėtojas yra ne BUAB ..Utenos antrinis popierius“, o BUAB „Nektonas“. Tretieji asmenys, priešingai nei sprendė teismas, patvirtino faktą, jog BUAB „Utenos antrinis popierius“ atliekos sutarties pagrindu buvo perduotos UAB „Ūrus“ it Ko ir pradėtos faktiškai tvarkyti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Utenos antrinis popierius“ atliekos buvo perduotos UAB „Ūrus“ ir Ko 2015 metais, t. y. kai UAB „Ūrus“ ir Ko turėjo galiojančią licenciją. Pažymi, kad Trišalės paslaugų ir reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Ūrus“ ir Ko nebuvo taikomi jokie veiklos apribojimai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis dėl veiklos apribojimo įsiteisėjo tik 2015 m. birželio 3 d.
20. Pareiškėjas nesutinka, kad aplinkybė, jog UAB „Ūrus“ ir Ko neįtraukė į savo apskaitą iš Bendrovės 2015 metais perimtų atliekų, patvirtina, jog atliekos buvo tik fiziškai perkeltos į UAB „Ūrus“ ir Ko teritoriją. Pažymi, kad Bendrovė negali įtakoti ir būti atsakinga už kito asmens veiksmus ir apskaitos tvarkymą. Be to, tokia situacija galėjo susidaryti dėl žmogiškosios klaidos.
21. Be to, UAB „Ūrus“ ir Ko direktorės I. V. 2015 m. raštuose išsakyta pozicija dėl UAB „Utenos antrinis popierius“ atliekų perkėlimo turėtų būti vertinama itin kritiškai ir laikytina gynybine, nes tuo metu įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir jai grėsė bankrotas, be to įmonė turėjo teisminių ginčų.
22. Pareiškėjas vertina, kad bankroto administratorius yra ne įmonės vadovas, tačiau bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo, veikiantis pagal su juo sudaromą pavedimo sutartį ir ĮBĮ nuostatas. Taigi bankroto administratorius nėra asmeniškai atsakingas už bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės prievoles, todėl jam negali būti taikoma asmeninė atsakomybė/sankcijos; jis veikia tik pagal ĮBĮ nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjo bankroto administratorius atliko visus veiksmus, kad įmonei priklausiusios atliekos būtų sutvarkytos, t. y. jis 2015 m. gegužės 10 d. sudarė reikalavimų įskaitymo sutartį ir įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi BUAB „Utenos antrinis popierius“ yra bankrutavusi įmonė, kuri neturi lėšų, nevykdo jokios veiklos, bankroto administratorius neturi jokių galimybių išnuomoti žemės ir įrengti atliekų saugojimo aikštelės pagal reikalavimus. Taigi akivaizdu, kad įpareigojimas administratoriui perkelti atliekas į BUAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto administratoriaus valdomą ir saugomą teritoriją yra neįgyvendinamas.
23. Atsakovas Utenos RAAD atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovas nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovei priklausančios pavojingos ir nepavojingos atliekos nuo 2015 m. liepos mėn. yra perkeltos į Utenos rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo teritoriją, kurios apsaugą užtikrino BUAB „Ūrus“ ir Ko. Taip pat teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nustatyti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė 2015 m. liepos mėn. perdavė šiuo metu bankrutuojančiai UAB „Ūrus“ ir Ko, o pastaroji bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka priėmė tvarkyti pareiškėjui priklausančias pavojingas ir nepavojingas atliekas, jas apskaitė ir taip tapo jų turėtoja. Teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjui priklausančių pavojingų ir nepavojingų atliekų turėtoja negali būti ir BUAB „Nektonas“ ir Ko. Dėl bankroto administratoriaus pareigų kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas.
25. Pareiškėjas BUAB „Utenos antrinis popierius“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo aktas Nr. (11- KD)-182 aiškiai patvirtina, jog atliekos yra suvežtos į UAB „Ūrus“ ir Ko teritoriją ir pradėtos tvarkyti, 2015 m. spalio 6 d. priduota 5,48 t. pavojingų atliekų AB „Palemono keramika“. Šalys sutartimi iš esmės susitarė sutvarkyti atliekas ir UAB „Ūrus“ ir Ko tapo atliekų turėtoja. UAB „Ūrus“ ir Ko tuometinės direktorės I. V. pozicija, kad UAB „Ūrus“ ir Ko nepriėmė jokių atliekų iš BUAB „Utenos antrinis popierius“, turėtų būti vertinama itin kritiškai. Priešingai, nei teigia atsiliepime Utenos RAAD, 2016 m. gegužės 25 d. tarp UAB „Ūrus“ ir Ko bei UAB „Nektonas“ sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 2016/05/25-1 ir 2015 m. gegužės 3 d. Trišalis susitarimas dėl Bendrovės atliekų tvarkymo minėtomis sąlygomis yra galiojantys ir bus vykdomi. Pabrėžia, kad šiuo metu jokio galiojančio teisės akto, kuris numatytų, kaip turi būti tvarkomos atliekos, jei bankrutuojanti įmonė nei turto, nei piniginių lėšų tam neturi, nėra. Jeigu lėšos atliekų sutvarkymui ir būtų skiriamos, jos būtų skirtos ne bankroto administratoriui, o regionų aplinkos apsaugos departamentams ir savivaldybėms.
26. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė naujus įrodymus – Utenos apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2017 m. kovo 10 d. privalomųjų nurodymų Nr. (11-KE)-15 ir Nr. (11-KE)-16 teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis: BUAB "Utenos antrinis popierius" nesutvarkytų įmonei priklausančių atliekų neturi, nes 2015 m. liepos mėn. perdavė UAB "Ūrus" ir Ko pavojingas ir nepavojingas atliekas bei UAB "Ūrus" ir Ko tapo jų turėtoja (1) ir pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas bankroto administratorius nėra bankrutuojančios įmonės vadovas, t. y. jis neorganizuoja ir nevykdo įmonės veiklos (2).
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB "Utenos antrinis popierius" bankroto administratorius 2015 m. birželio 15 d. su prašymu kreipėsi į UAB "Ūrus" ir Ko, kuriame nurodė, jog bankrutavusioje UAB „Utenos antrinis popierius“ yra susidarę pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekiai bei prašė šias atliekas perkelti į UAB "Ūrus" ir Ko priklausančią saugomą teritoriją. UAB "Ūrus" ir Ko 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 2.2-97 informavo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrą, kad atliekos yra saugomos pagal bankroto administratoriaus prašymą, jos perkeltos į servitutinio kelio, o ne į UAB "Ūrus" ir Ko priklausančią teritoriją, bei pažymėjo, jog UAB "Ūrus" ir Ko iš BUAB "Utenos antrinis popierius“ neperėmė ir nepriėmė jokių atliekų, nes šių atliekų tvarkymas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Tarp BUAB "Utenos antrinis popierius" ir UAB "Ūrus" ir Ko 2015 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta trišalė paslaugų ir reikalavimų įskaitymo sutartis. Šios sutarties turinys ir 2015 m. spalio 5 d. krovinio važtaraščio (serija URU Nr. 70) bei pavojingų atliekų lydraščio Nr. 183800829 duomenys patvirtina, jog UAB "Ūrus" ir Ko 2015 m. spalio 6 d. iš Utenos raj. sav., Dičiūnų kaimo, į AB "Palemono keramika" išvežė 5,480 t naftos produktų. Pagal šiuos dokumentus pavojingų atliekų (vandens separatorių tepaluotas vanduo, kodas 130507) siuntėjas, t. y. jų turėtojas nurodytas BUAB "Utenos antrinis popierius", o UAB "Ūrus" ir Ko suteikė tik vežimo paslaugą ir veikė kaip vežėjas. Vienas iš dokumentus pasirašiusių asmenų yra pavojingas atliekas pervežimui pridavęs pareiškėjo bankroto administratorius bei jie patvirtinti UAB "Utenos antrinis popierius" antspaudu. Taip pat nenustatyta, jog BUAB "Nektonas" ir Ko, vykdydamas 2016 m. birželio 2 d. sutikimą prie 2015 m. Trišalės sutarties, būtų priėmęs tvarkyti BUAB "Utenos antrinis popierius" sukauptas pavojingas ir nepavojingas atliekas, jas apskaitęs.
32. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad BUAB "Utenos antrinis popierius" į bylą pateikta buhalterinė pažyma nelaikytina įrodymu patvirtinančiu, kad pagal 2015 m. gegužės 10 d. trišalę paslaugų ir reikalavimų įskaitymo sutartį, BUAB 'Utenos antrinis popierius" visiškai atsiskaitė su UAB "Ūrus" ir Ko, kadangi šis dokumentas pilnai neatspindi atliktos buhalterinės operacijos esmės.
33. Įvertinęs bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuo 2015 m. balandžio 29 d. teismine tvarka buvo apribota UAB "Ūrus" ir Ko vykdoma veikla, ir dėl to šis ūkio subjektas neturėjo teisės iš tiekėjų ar gamintojų priimti pavojingas ir nepavojingas atliekas bei jas kaupti veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nereikšminga aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis dėl UAB „Ūrus“ ir Ko veiklos apribojimo įsiteisėjo tik 2015 m. birželio 3 d.
34. Taigi anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog BUAB "Utenos antrinis popierius" atliekas perdavė UAB "Ūrus" ir Ko, kuri tapo jų turėtoja, o tai reiškia, kad pareiškėjo bankroto administratorius nėra tinkamai įvykdęs pareigos sutvarkyti visas BUAB „Utenos antrinis popierius“ veikloje susidariusias ir jai priklausančias atliekas. Be to, <... vien atliekų perleidimas tretiesiems asmenims (<...>) nėra tinkamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1002-756/2017).
35. Įmonių bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija). Šio įstatymo 31 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Taigi pastaroji nuostata nustato pareigą įmonės administratoriui likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla.
36. Aiškindamas anksčiau minėto įstatymo nuostatą analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris anksčiau minėtoje 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1002-756/2017 pažymėjo, jog apibendrinant išdėstytus motyvus ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą, darytina išvada, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. VR-14.6-205 teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte administratoriui nustatytos pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nėra aišku, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis turi būti sutvarkytos bankrutavusios įmonės atliekos. Kokiomis lėšomis turėtų būti įvykdytas Privalomasis nurodymas, teisėjų kolegijos nuomone, nepatenka į šios administracinės bylos ginčo nagrinėjimo dalyką. Administraciniam teismui teko pareiga nustatyti, ar priimant Privalomąjį nurodymą nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (Privalomasis nurodymas) neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus - ir ši užduotis buvo įvykdyta, nenustačius ką tik paminėtų pažeidimų. Privalomojo nurodymo įvykdymo sąnaudos bei jų šaltiniai – bankroto administratoriaus įstatymų leidėjo priskirtos bendros veiklos sudėtinė dalis, apibrėžta ĮBĮ ir kituose teisės aktuose, todėl apeliacija į tai, kad nėra aišku, kokiu būdu, kokiomis lėšomis turi būti sutvarkytos bankrutavusios įmonės cheminės atliekos, negali pasitarnauti skundžiamo teismo sprendimo naikinimui ar korektūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016).
38. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo BUAB "Utenos antrinis popierius" apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė