Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-12-29][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-310-1060-2017].docx
Bylos nr.: 1-310-1060/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Prienø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61667-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1;

2.12.1.1; 2.12.1.3.

(S)

 

 

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gruodžio 7 d.

Prienai

 

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB „Dadas“ sandėlio darbininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. mušdamas šeimos narį jam sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 25 d. apie 18.00 val., namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, konflikto su sugyventine O. M., su kuria  bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, metu, mažametės dukros L. K., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, vieną kartą kumščiu smogė O. M. į veidą, tuo O. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. K. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017 m. lapkričio 25 d. su mažamete dukra L. K. buvo namuose, adresu, (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 val. į svečius atėjo pusbrolis G. B., su kuriuo išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Vakare apie 17.00 val., namo iš darbo grįžo sugyventinė O. M., ji su mergaite buvo kitame kambaryje. Išėjus pusbroliui, su sugyventine įvykusio konflikto dėl girtumo neprisimena, bei neprisimena, kad jai smogė. Prisimena nuo to momento, kai namuose pasirodė policijos pareigūnai. Galėjo būti, kad sudavė sugyventinei. Maždaug prieš 2,5 metų būdamas girtas taip pat buvo sudavęs O. M., po to įvykio ,,užsikodavo". Savo elgesio nepateisina, dėl to labai gailisi (b.l. 45-46).

Nukentėjusioji O. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, jog 2017 m. lapkričio 25 d., apie 17 val. grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), juose rado neblaivų sugyventinį A. K., kuris kartu su G. B. gėrė alkoholį. Ji su dukra nuėjo į kitą kambarį. Išėjus G. B. sugyventinis atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo šaukti, trenkė durimis. Išėjęs į kitą kambarį, po keleto minučių vėl šaukdamas atėjo, pradėjo mosikuoti rankomis ir kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, į apatinės lūpos dešinį kraštą. Dėl suduoto smūgio ji jautė didelį fizinį skausmą. Tai ne pirmas kartas, kai jis prieš ją vartoja fizinį smurtą. Papildomos apklausos metu parodė, kad A. K. jos atsiprašė, gailisi, todėl jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 6-8, 10).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2017 m. lapkričio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.6-8);

2017 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 25 d. 18.22 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0242, patikros Nr. 0624546, A. K. nustatyta 2,11 promilės girtumas (b.l. 14).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2017m. lapkričio 25 d. apie 18.00 val., namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, konflikto su sugyventine O. M. metu, vieną kartą kumščiu smogė jai į veidą. Pareiškime apie pradėtą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pranešdama apie įvykį O. M. nurodė, kad 2017 m. lapkričio 25 d. apie 18.00 val. sugyventinis A. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais A. K. tyčią suduodamas smūgius sugyventinei O. M. sukėlė jai fizinį skausmą.

              Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 49-51). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, su prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b.l. 56).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. K. – kaltinamasis teistas, teistumai išnykę (b.l. 37-38), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 32-36), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 27), dirba (b.l. 31). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 25 d. 18.20 val. iki 2017 m. lapkričio 26 d. 11.00 val., (b.l. 41, 42), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 47-48) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 25 d. 18.20 val. iki 2017 m. lapkričio 26 d. 11.00 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam A. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam A. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

A. K. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                                                                                                                             Agnė Vyliaudaitė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės