Administracinė byla Nr. AS-52-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00876-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno rajono savivaldybės administracija) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 7SD-8611-(14.7.104. (toliau – ir NŽT raštas); 2) panaikinti NŽT 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1T-6-(7.5) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT patvirtinti pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pasirinko iš laisvo valstybinio žemės fondo Nr. (duomenys neskelbtini).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos skundas buvo priimtas.
Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 25 d. padavė patikslintą skundą, prašydama: 1) atnaujinti terminą Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gruodžio 11 d. raštui „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ Nr. SD-(duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. raštą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ Nr. SD-(duomenys neskelbtini); 3) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. raštą dėl žemės sklypo (Kačerginės kadastro vietovėje) Nr. 7SD-8611-(14.7.104.); 4) panaikinti NŽT 2018 m. kovo 29 d. sprendimą „Dėl O. K. skundo“ Nr. lT-6-(7.5.); 5) įpareigoti Administraciją suderinti pareiškėjai O. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pasirinko iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini); 6) įpareigoti NŽT patvirtinti pareiškėjai O. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pasirinko iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja paaiškino, kad ruošdamasi bylai pastebėjo, kad jai teisines pasekmes galbūt sukelia ne tik NŽT raštas ir NŽT sprendimas, bet ir Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. SD-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ (toliau – ir Administracijos raštas), kuriuo Administracija atsisakė suderinti ginčo sklypą. Pareiškėjai yra parengta išvada dėl lygiaverčio žemės sklypo neatlygintino suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Rengiant 2016 m. Kačerginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo nagrinėjamas Administracijos 2015 m. balandžio 9 d. prašymas „Dėl teritorijos prie koplyčios“ ir kitų objektų suprojektavimo Kauno rajono savivaldybei, kuri pripažinta būtina visuomenės poreikiams. 2016 m. gruodžio 17 d. savivaldybė dalyvavo pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų ribų suprojektavimo ir plotų nustatymo, suderino Kauno rajono savivaldybei projektuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Koplyčia) ribas ir (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą. Šis žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, pasirašyta valstybinės žemės panaudos sutartis tarp NŽT Kauno rajono skyriaus ir Kauno rajono savivaldybės. Likusi (duomenys neskelbtini) ha žemės dalis (prie (duomenys neskelbtini) gatvių) rengiant kitą 2017 m. Kačerginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo įtraukta į laisvą valstybinį žemės fondą.
NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7VĮ-998-(14.7.2.) patvirtintame Asmenų sąraše pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę 9 eiliškumo grupėje įrašyta 1 eilės numeriu. 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 7SD-7064-(14.7.104.). Administracija, atsakydama į NŽT skyriaus paklausimus rengiant Kačerginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2017 m. spalio (duomenys neskelbtini) d. rašte Nr. SD-2285 nurodė, jog plotas Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į urbanizuojamą teritoriją, kad prioritetinė yra kita paskirtis, o galimi pobūdžiai: visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirų želdynų teritorijos bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, paslaugoms: socialinei bei aptarnavimo veiklai (mokslo, sveikatos apsaugos, maldos namų ir kt.), taigi nebuvo kliūčių plote Nr. (duomenys neskelbtini) formuoti ir suteikti piliečiams žemės sklypus.
2017 m. spalio (duomenys neskelbtini) d. įvyko pretendentų susirinkimas dėl žemės sklypų pasirinkimo, kuriame dalyvavo ir pareiškėja (per atstovą) ir pareiškė valią gauti lygiavertį žemės sklypą Kačerginės miestelyje iš minėto ploto Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinko žemės sklypą, kurio projektinis numeris (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,18 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (toliau – ir Sklypas), kuris buvo pareiškėjai suprojektuotas.
Administracija pakeitė poziciją ir, prieštaraudama savo ankstesniems aktams, 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (1.9.)-KASD-245 kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, prašydama išbraukti Sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo sąrašo, iš esmės motyvuodama tuo, kad Sklypas yra reikalingas Koplyčiai, jog būtų galima gėrėtis jos vaizdu, ir, kad teritoriją aplink Koplyčią prižiūri seniūnijos darbuotojai. Į minėtą raštą NŽT Kauno rajono skyrius atsakė 2017 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 7SD-8225-( 14.7.104.), kuriame atkreipė Administracijos dėmesį į tai, kad sklypas prie Koplyčios jau anksčiau buvo suformuotas, ir, jog jis buvo suformuotas tokio dydžio, kokio prašė pati Administracija, Sklypą pasirinko pretendentė (t. y. pareiškėja) gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. NŽT Kauno rajono skyrius 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 7SD-8234-(14.7.104.) kreipėsi į Administraciją dėl Sklypo projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio suderinimo, tačiau Administracija 2017 m. gruodžio 11 d. raštu informavo NŽT, kad nederina Sklypo. Gavęs Administracijos raštą, NŽT Kauno rajono skyrius 2017 m. gruodžio 15 d. NŽT raštu nusprendė netvirtinti Sklypo ir apie tai informavo pareiškėją.
Pareiškėja nurodė, kad Administracijos raštas yra adresuotas NŽT Kauno rajono skyriui, o ne pareiškėjai, jai jo kopijos įteiktos nebuvo, todėl NŽT Kauno rajono skyrius ir Administracija suklaidino pareiškėją dėl Administracijos rašto pobūdžio ir sukeliamų teisinių padarinių. Administracijos raštas nėra adresuotas pareiškėjai, todėl Administracija nėra išaiškinusi pareiškėjai, ar ji turi teisę jį skųsti ir kokia tvarka. Pareiškėjai adresuotame NŽT rašte nurodyta, kad nesutikimo atveju, pareiškėja gali skusti NŽT raštą, bet nepaminėta, jog nesutinkant su NŽT raštu, turėtų būti skundžiamas ir Administracijos raštas, tai nenurodyta ir NŽT sprendime išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ikiteismine tvarka. Pareiškėja suprato, kad galutinis sprendimas, sukeliantis jai teisines pasekmes, yra būtent NŽT raštas, o Administracijos raštą pareiškėja suvokė kaip procedūrinį, tarpinį aktą. Pareiškėja sąžiningai ir operatyviai naudojasi procesinėmis teisėmis bei nepiktnaudžiavo teise, o Administracijos raštas per teismo nustatytą terminą nebuvo apskųstas ne dėl pareiškėjos piktavališkumo, o dėl sąžiningos jos klaidos, už kurią atsakingi viešojo administravimo subjektai – Administracija ir NŽT.
Atsakovas NŽT prašė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmesti.
Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys atnaujinti skundo padavimo terminą yra subjektyvios ir nepagrįstos įrodymais, nes Administracijos rašto turinys jai buvo žinomas jau 2018 m. sausio 15 d., skundu kreipiantis į NŽT (pateiktas su skundu) dėl NŽT rašto panaikinimo, jis buvo faktiniu pagrindu priimti ginčijamą NŽT raštą. Įstatymai nenumato atsakovo pareigos aiškinti asmenims, kurie administraciniai aktai pažeidžia jų teises, tai turi suvokti patys asmenys.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmesti.
Administracija nurodė, kad pareiškėjai dar 2018 m. sausio 15 d. skundu kreipiantis į NŽT direktorių buvo žinoma apie ginčijamą Administracijos raštą bei jo turinį, minėtas aktas buvo pridėtas prie skundo kaip jo priedas, todėl skundą teismui pareiškėja turėjo pateikti iki 2018 m. vasario 15 d. Pareiškėja patikslintu skundu į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 24 d. (pirminiu skundu – 2018 m. gegužės 4 d.), taigi 7 mėnesius ir 9 dienas praleido skundo padavimo teismui terminą. Aplinkybė, kad iš ginčijamo akto turinio pareiškėja nesuprato, jog sprendimas jai sukelia teisines pasekmes, jog tik vėliau suvokė Administracijos poziciją, kad sprendimas yra galutinis, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstama svarbia sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Iš 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjos skundo NŽT direktoriui matyti, kad Administracijos rašto esmė – nederinti Kačerginės kadastro vietovės suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo suprantama, sprendimo turinys yra aiškus, jame išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, o pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, suvokdama sprendimo esmę, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos O. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjos O. K. patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. SD-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją suderinti pareiškėjai O. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pasirinko iš laisvos žemės fondo, žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad skundžiamas Administracijos raštas priimtas 2017 m. gruodžio 11 d., o pareiškėja, siekdama jį nuginčyti į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 25 d.
Teismas nustatė, kad Administracija raštu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7 ir 84 punktu, NŽT Kauno skyriui pranešė, kad nederina pateikto Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio M 1:5 000, nes šie sklypai vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299, patenka į urbanizuojamą teritoriją, prioritetinis žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, galimi pobūdžiai: visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, paslaugoms: socialinei bei aptarnavimo veiklai (mokslo, sveikatos apsaugos, maldos namų ir kt). Taip pat atkreipė dėmesį, kad Aleksoto dekanato Zapyškio šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas J. F. kreipėsi 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 40, kuriuo prašė inicijuoti procesą dėl valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kadangi šia teritorija naudojasi parapijos tikintieji. Analogišką poziciją išreiškė ir Kačerginės bendruomenė bei seniūnaičiai.
Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 7SD-8611-(14.7.104.) „Dėl žemės sklypo (Kačerginės kadastro vietovėje)“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog NŽT Kauno skyrius priėmė sprendimą netvirtinti Administracijos nesuderintų suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 15 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl minėto rašto panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog minėtame skunde pareiškėja nurodė, kad Administracija 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. SD-(duomenys neskelbtini) informavo NŽT Kauno skyrių, jog nederina pateikto Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio M 1:5 000. Dėl šių priežasčių NŽT Kauno rajono skyrius priėmė sprendimą netvirtinti pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prie 2018 m. sausio 15 d. skundo NŽT kaip priedą pateikė ir Administracijos rašto kopiją.
Teismas sprendė, kad Metodikos 85 punkto (ginčus, kilusius tarp projekto autoriaus ir derinančiųjų institucijų, nagrinėja valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija – NŽT) prasme pareiškėjai šis raštas ir neturėjo būti siunčiamas. Pareiškėja jau 2018 m. sausio 15 d. žinojo apie Administracijos raštą bei jo turinį, o į teismą dėl minėto akto panaikinimo kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 25 d.
Teismas pabrėžė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Tokia priežastis, kaip teisinės reikšmės nesuvokimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstama svarbia, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Vien tos aplinkybės, kad pareiškėja tik teisminio bylos nagrinėjimo metu suprato atsakovo poziciją, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog skundžiamas aktas nebuvo jai adresuotas, kad iki besiruošiant 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžiui ji nesuvokė Administracijos rašto teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos atžvilgiu, taip pat argumentai, jog atsakovas suklaidino pareiškėją, nevertintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir laikytinos subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su pačios pareiškėjos pasirinktu jo elgesio variantu. Teismas sprendė, kad pareiškėja skundo dėl Administracijos rašto panaikinimo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl termino neatnaujino, skundo reikalavimą panaikinti Administracijos raštą ir su juo tiesiogiai susijusį išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją suderinti pareiškėjai O. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pasirinko iš laisvos žemės fondo, žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė priimti (ABTĮ 30 str., 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėja O. K. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį; 2) atnaujinti terminą Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. raštui „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ Nr. SD-(duomenys neskelbtini) ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 3) pareiškėjos O. K. patikslinto skundo reikalavimų dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. rašto „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ Nr. SD-(duomenys neskelbtini) panaikinimo ir dėl įpareigojimo Kauno rajono savivaldybės administraciją suderinti pareiškėjai O. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pasirinko iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji buvo aktyvi, sąžininga ir laiku nustatyta tvarka skundė jai siųstus jos atžvilgiu priimtus NŽT sprendimus, tačiau dėl institucijų jai neišaiškintos skundimo tvarkos ir teisinių padarinių, nesuprato, kad jai teisines pasekmes sukelia ir Administracijos raštas. Kadangi Administracijos raštas sąlygojo NŽT sprendimų priėmimą, NŽT privalėjo jai išaiškinti, kokie priimti aktai sukelia jai teisines pasekmes ir galbūt pažeidžia jos teises. Pareiškėja teigia, kad besirengdama 2018 m. rugsėjo 27 d. įvyksiančiam teismo posėdžiui, suvokė Administracijos rašto reikšmę ginčo situacijai ir nedelsdama operatyviai pateikė patikslintą skundą. Pareiškėja nurodė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl terminų atnaujinimo asmeniui administraciniame procese elgiantis operatyviai ir sąžiningai, pažymėjo, kad šiuo atveju asmuo (pilietis) yra silpnesnioji teisinių santykių pusė, todėl kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai. Be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1-ojo protokolo 1-ąjį straipsnį yra ginama ne tik egzistuojanti nuosavybė, bert ir teisėti lūkesčiai ją gauti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja jau 2018 m. sausio 15 d. turėjo suprasti, kad Administracijos raštas jai sukelia teisines pasekmes, o aplinkybę, jog ji Administracijos raštą turėjo teikdama skundą NŽT išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, vertino atsietai nuo bylos aplinkybių visumos. Kadangi Sklypas turėjo būti suformuotas būtent pareiškėjai, o Administracijos raštas yra aktas, užkertantis kelia pareiškėjai įgyti nuosavybėn Sklypą, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį Administracija privalėjo informuoti pareiškėją apie šio akto priėmimą ir išaiškinti jo apskundimo tvarką.
Pareiškėja teigia, kad neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių, buvo suklaidinta valstybės institucijų, negalėjo žinoti, kad turi skųsti ir Administracijos sprendimus, nes nuosavybės teisių atkūrimo klausimais bendravo tik su NŽT padaliniais, negalėjo suprasti, kad teisinę reikšmę gali turėti kiti procedūrinio pobūdžio Administracijos sprendimai. Pirmosios instancijos teismas, po pareiškėjos pirminio skundo priėmimo neišaiškino jai teisės ginčyti Administracijos raštą, nors tuo metu ji nebuvo atstovaujama advokato. Pareiškėjos procesinis elgesys yra sąžiningas, o bylos aplinkybių visuma atitinka išimtinę ir ekstraordinarinę situaciją, kurios atveju praleistas skundo padavimo teismui terminas turi būti atnaujintas. Neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos tik pareiškėjai, o neatnaujinus termino būtų pažeidžiamas proceso šalių lygiateisiškumo principas, nes Administracija taip pat neskundė ir nenuginčijo anksčiau priimtų NŽT individualių aktų, kuriais pareiškėjai buvo priimti palankūs sprendimai dėl Sklypo perdavimo nuosavybėn.
Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad Regionų apygardos administracinis teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybės, tinkamai joms taikė procesines normas, todėl pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai apie Administracijos rašto turinį ir jo pasekmes buvo žinoma dar 2018 m. sausio 15 d., o nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui, tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos O. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakyta priimti pareiškėjos O. K. patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. SD-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją suderinti pareiškėjai O. K. suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pasirinko iš laisvos žemės fondo, žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti dėl Administracijos rašto panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, nes terminas praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, kadangi pareiškėjai minėtas aktas nebuvo įteiktas, nes jis adresuotas ne pareiškėjai, jai nebuvo išaiškintos jo sukeliamos teisinės pasekmės ir apskundimo tvarka, pareiškėja šiuo aspektu buvo suklaidinta valstybės valdžios institucijų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja jau 2018 m. sausio 15 d. turėjo suprasti, kad Administracijos raštas jai sukelia teisines pasekmes, o aplinkybę, jog ji Administracijos raštą turėjo teikdama skundą NŽT išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, vertino atsietai nuo bylos aplinkybių visumos, kurios iš esmės patvirtina išskirtinių, pateisinančių termino praleidimą priežasčių buvimą. Pareiškėja teigia buvusi procesiškai sąžininga ir operatyvi, todėl dėl nurodytų aplinkybių visumos praleistas terminas turi būti atnaujintas.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015).
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą 2018 m. gegužės 7 d., skunde (b. l. 6) nurodė aplinkybes apie tai, kad Administracija 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. SD-(duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ informavo NŽT Kauno rajono skyrių, jog nederina pateikto Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio M 1:5 000, dėl to NŽT Kauno rajono skyrius priėmė sprendimą netvirtinti O. K. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prie skundo teismui pridėjo ir patį Administracijos raštą, kuriame, be kita ko, aiškiai išdėstyta ir jo apskundimo tvarka, t. y., jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui (b. l. 24). Pareiškėja analogiškas aplinkybes dėl Administracijos rašto išdėstė ir 2018 m. sausio 15 d. skunde NŽT, prašydama panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus sprendimą netvirtinti jai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei NŽT raštą, Administracijos raštą pateikė kaip priedą (b. l. 32–38).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracijos rašte aiškiai ir nedviprasmiškai kalbama apie priežastis, dėl kurių Administracija nederina pateikto Kačerginės kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio M 1:5 000. Pareiškėjos 2018 m. sausio 15 d. skundo NŽT ir 2018 m. gegužės 7 d. skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinomos Administracijos rašto sukeliamos pasekmės, t. y., kad dėl šio rašto NŽT Kauno rajono skyrius priėmė sprendimą netvirtinti pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors Administracijos raštas pareiškėjai ir nebuvo adresuotas, jau 2018 m. sausio 15 d. jai tapo žinoma apie esminius minėto rašto elementus, be to, kaip minėta, jame išdėstyta ir apskundimo tvarka.
Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio (duomenys neskelbtini) d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Tačiau dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 str. 1 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo (prašymo) pagrindas ir dalykas nustato pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę.
Taigi, aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai operatyvi ir rūpestinga, nes jau 2018 m. sausio 15 d. žinojo apie Administracijos raštą, turėjo jo kopiją, tačiau patikslintą skundą dėl jo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus padavė tik 2018 m. rugsėjo 25 d., prieš 2018 m. rugsėjo 27 d. numatytą teismo posėdį. Taigi terminas buvo praleistas žymiai – daugiau nei 8 mėnesius. Toks pareiškėjos procesinis elgesys vertintinas kaip jos pasirinktas teisių gynybos būdas. Pareiškėja jokių kitų svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad Administracijos raštą ji vertino kaip tarpinį dokumentą, buvo suklaidinta valstybės institucijų dėl minėto rašto apskundimo ar tai, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino jai būtinybės ginčyti Administracijos raštą, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip objektyvios kliūtys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas.
Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti patikslintą skundą dėl Administracijos rašto panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė