Baudžiamoji byla Nr. 1-187-961/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57636-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei, Ramintai Braškienei, Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant prokurorėms Kristinai Rekertienei, Miglei Lukševičienei,

nukentėjusiesiems A. J., V. K.,

kaltinamajam V. M.,

jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendis pakeistas: V. M. atžvilgiu pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. M. 2017 m. lapkričio 4 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje, biliardinėje ,,Cue club“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13% girtumas), įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad žodžiais užgauliojo biliardinės lankytojus, juos stumdė, mėtė biliardo rutulius, sulaužęs biliardo lazdą, ja sudavė nukentėjusiajam V. K. per galvą, taip pat kumščiu sudavė į lūpas, tuo sukeldamas V. K. fizinį skausmą, o nukentėjusiajam A. J. koja spyrė į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, 21-o danties šaknies lūžiu, poodine kraujosruva dešiniame žaste, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu V. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo su draugu ir jie tuo metu gėrė alkoholį, tada atvažiavo G., tik neatsimena, ar kartu su S., ar ne. Jie trise gėrė degtinę. Kažkas pasiūlė važiuoti žaisti biliardą ir jie nuvažiavo į biliardinę. Konfliktas kilo gal dėl to, kad jie su ta kita kompanija žaidė vienas šalia kito, jis gal užkabino su lazda nukentėjusįjį, tada moteris šaukė ant jo, jį tampė ir taip jį viskas išerzino ir jis sulaužė biliardo lazdą į stalą, tą lazdą tada numetė, nes iš jos liko tik šipuliai. Už ją vėliau susimokėjo. Tą, ką sakė S., kad jis iš „vertako“ trenkė, yra netiesa, kadangi būdamas girtas tikrai nesugebėtų to padaryti. Pripažįsta, kad jis trenkė, bet tikrai ne koja ir ne lazda. Pripažįsta, kad vyko konfliktas, bet kas dėl jo kaltas, negali pasakyti, nes buvo girtas. Koja tikrai negalėjo spirti. Jie norėjo susimokėti už sulaužytą lazdą, bet nukentėjusysis ir jo draugai pradėjo šūkauti ant jų ir taip viskas prasidėjo. Tikrai nevaikščiojo ir neužgauliojo žodžiais klientų. Nestumdė jų. Nemėtė biliardo rutulių. Sulaužė lazdą. Nesudavė lazda V. K.. Nespyrė A. J., trenkė kumščiu, todėl galėjo padaryti sveikatos sutrikdymą. Jis norėjo susitarti su A. J. ir jam atlyginti padarytą žalą, tačiau nepavyko susitarti dėl žalos dydžio. Jis atlygins visą žalą. A. J. atsiprašyti jis nespėjo. Neatsimena, ar V. K. trenkė, pamena tik įvykį su A. J.. Jis V. K. negalėjo trenkti lazda. Negali atsakyti, ar V. K. trenkė kumščiu. 

Atsimena momentą prie apsaugos darbuotojų, pamena, kad apsistumdė, nes jau norėjo išeiti ir sumokėti už lazdą, bet jie pradėjo rėkti kažką iš salės. Jis tikrai prisimena, kad jis tikrai nesikabinėjo prie žmonių. Gal praeidamas pasakė kažką, bet neprovokavo konflikto, stalai šalia vienas kito, tai jis ir vaikščiojo aplink. Kiek laiko praėjo nuo žodinio konflikto iki muštynių, nežino. Jie buvo prie to kito stalo buvusius žmones pavaišinę alkoholiu. Jis trenkė A. Nežino, kodėl sulaužė biliardo lazdą, gal buvo supykęs, nes jį S. kažkaip išvadino. Buvo konfliktas, jis trenkė, ir viskas. Kas sukėlė konfliktą, nežino. Jie stovėjo prie baro, jau norėjo susimokėti už lazdą ir nukentėjusieji pradėjo šaukti kažką. Šaukė kažką apsaugos darbuotojams, priekaištavo jiems, kad jo nesulaikė ir dėl to supyko, buvo ir daugiau žodžių, tik jis jų neatsimena. Pirminius parodymus davė būdamas girtas. Nežino, kodėl K. G. galėtų jį apkalbėti, jie nebuvo pažįstami, gal jai nepatiko jo išvaizda. Barmenei jis iš viso nieko nesakė. Dėl degtinės pretenzijas ji turbūt sakė G. Antradienį po darbo nuėjo pas biliardinės direktorių, bet jo nebuvo, jie jo šiek tiek palaukė, tačiau nesulaukė ir tada jis kitą dieną atėjo ir sumokėjo už lazdą. Lazdą matė, kai už ją mokėjo. Lazda gulėjo ant žemės sandėliuke. Lazdą sulaužė į stalą. Ją sulaužė turbūt tada, kai S. jį paėmė už atlapų. V. K. nemušė. Jis trenkė tik vieną kartą A. J. kumščiu į veido sritį ir jie nukrito. Po to, kai nukrito, jį pakėlė G. ir laikė jį, nes jis buvo girtas ir vos stovėjo ant kojų. Policija atvyko iškart po apsaugos. Girtumas nustatytas po kelių valandų. Paties įvykio metu buvo dar girtesnis. Jis tikrai nemėtė biliardo rutulių. Labai gailisi dėl šio įvykio, dėl to, kad įvyko konfliktas, kad buvo girtas, ir atsiprašo nukentėjusiojo bei atlygins visą gydymą. 

Su ieškiniu sutinka. Gailisi dėl įvykio ir pasirengęs gydymosi išlaidas atlyginti. Neturtinė žala yra šiek tiek jam per didelė. Mano, turėtų būti mažesnė. Sutinka sumokėti dėl rando pašalinimo. Dėl nedarbingumo, jam rodos, „Sodra“ turėtų sumokėti. Jeigu dėl jo kaltės sužalota sveikata, jis sutinka apmokėti gydymosi išlaidas. Jeigu jis kaltas dėl to, kad nukentėjusysis neteko kažkokių pajamų, tai mano, jis turėtų tą žalą atlyginti. Dėl neturtinės žalos nelabai sutinka, nes buvo iš pat pradžių mažesnė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. parodė, kad įtarimo esmę supranta, kaltę pripažįsta iš dalies. 2017 m. lapkričio 4 d. apie 21.00 val. susitiko su savo draugu Gediminu prie savo namų, išgėrė tris butelius degtinės ir nusprendė pažaisti biliardą. G. paskambino savo draugui, kurio jis nepažįsta, ir paprašė juos nuvežti iki biliardinės. Draugas juos nuvežė į Žirmūnų mikrorajone esančią biliardinę, tikslaus adreso nežino, ir paliko juos ten. Atsimena tik tai, kad pačioje biliardinėje jie žaidė su Gediminu, o šalia jų biliardo stalo stovėjo kitas stalas, prie kurio žaidė vaikinų kompanija. Pamena vienintelį momentą, kai prasidėjo sumaištis, prasidėjo konfliktas tarp jų, dėl ko, neprisimena. Jis buvo stipriai apgirtęs ir tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių negali, kadangi neatsimena. Pripažįsta, kad galėjo su vaikinais konflikto metu susimušti, tačiau tikrai negalėjo naudoti muštynių metu lazdos ir ja mušti žmones. Dėl padaryto labai gailisi, nori atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir susitaikyti. (t. 1, b.l. 81)

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. papildomai parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus. 2017 m. lapkričio 4 d. apie 21.00 val. susitiko su draugu G., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus, po ko nusprendė nueiti pažaisti biliardą. G. paskambino savo draugui, kurio nepažįsta, ir paprašė nuvežti iki biliardinės. Draugas nuvežė į Žirmūnų mikrorajone esančią biliardinę, kuri įsikūrusi parduotuvės „Iki“ pastate. Atsimena, kad  biliardinėje su Gediminu žaidė biliardą. Kartu buvo ir G. draugas, kuris juos atvežė. Nei iš šio, nei iš to, jis (V. M.) sulaužė biliardo lazdą. Šalia jų biliardo stalo stovėjo kitas stalas, prie kurio žaidė didelė žmonių  kompanija (buvo ir vaikinai, ir merginos). Pamatę, kad jis sulaužė lazdą, tos kompanijos vaikinai pradėjo jam priekaištauti, kad atvažiavęs iš kito rajono laužo biliardinės turtą. Barmenė iškvietė apsaugos darbuotojus. Atvažiavus apsaugos darbuotojams, jie pareikalavo, kad įtariamasis sumokėtų už biliardo lazdą ir išeitų iš biliardinės. Tuo metu G. draugas iš biliardinės išėjo, palikdamas juos su G. Kompanija prie gretimo staliuko pradėjo apsaugos darbuotojams sakyti, kad jį sulaikytų. Apsaugos darbuotojai jiems atsakė, kad neaiškintų, kaip jiems dirbti. Vaikinų kompanija (trise) pradėjo eiti link jo ir tada tarp jo ir tų vaikinų įvyko konfliktas. Jis gindamasis nuo jų galėjo suduoti vaikinams smūgius. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį ir G. sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Po kelių dienų jis nuvyko į biliardinę, kur atsiprašė direktoriaus ir sumokėjo už sulaužytą  biliardo lazdą. (t. 1, b.l. 86)

 Nors V. M. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvykis buvo prieš metus, todėl prašo teismo vadovautis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Iš to, ką atsimena, tai buvo biliardinėje su A., M. ir drauge S., draugas M. yra kurčnebylys. Jie žaidė biliardą, o M. šalimais smūgiavo į bokso kriaušę. M. ėjo link jų ir kaltinamasis V. M. pradėjo kabinėtis prie jo, pastūmė M. Jis (V. K.) pradėjo juos skirti, tačiau pasistumdymas perėjo į rimtesnę pusę. V. M. koja perlaužė biliardo lazdą ir iš jos jis (V. K.) gavo smūgį į galvą. Jis toliau bandė visus skirti, kadangi A. grūmėsi su kaltinamuoju, ir pamatė, kad vyksta muštynės, ir kaip A. nukrito ant žemės ir kaip kaltinamasis spyrė Arūnui į veidą. Tada labai greitai pasirodė policijos pareigūnai ir toliau smulkmenų nepamena. V. M. ir jo draugas buvo išgėrę. Neparašė ikiteisminio tyrimo parodymuose, tačiau matė, kaip kaltinamasis spyrė Arūnui į veidą, visi kiti parodymai yra tikslūs. Jis pats gavo vieną smūgį nuo kaltinamojo su lazda į galvą, ir kitą smūgį, kuomet bandė visus skirstyti toliau ir gavo nestiprų smūgį į veido sritį, buvo sužalota lūpa, bet sužalojimas nebuvo stiprus. Matė iš šono, kaip V. M. koja perlaužė lazdą. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. Jis (V. K.) jam nesudavė nei vieno smūgio, tarp jų buvo susistumdymas. Viskas vyko praėjime tarp stalų. A. stovėjo, nepamena, su kuo jis gavo smūgį, žino, kad smūgis tikrai buvo. Po smūgio į galvos sritį A. nukrito ir jam tada kaltinamasis dar spyrė koja į veidą. Žino, kad tikrai su koja buvo spirta, nežino, kodėl to ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. Pats jokių pretenzijų neturi. Prieš tai buvo žodinis konfliktas, svaidė replikas, vadino visokiais žodžiais. M. G. ėjo nuo bokso kriaušės ir kaltinamajam gal nepatiko, kad jis rodė savo jėgą ar panašiai, ir pradėjo tuomet kabinėtis prie M., sakė visokias replikas, jie jam pranešė, kad jis yra kurčnebylys, tada jis toliau užgauliojo jį, A. bandė Mindaugą užstoti ir taip prasidėjo susistumdymas. Dėl biliardo rutulių nieko nepasakys, nes nepamena. Kaltinamasis buvo su draugu. Kaltinamasis atrodė neblaivus. Jie buvo irgi vartoję alaus, tačiau tikrai nedaug, nes buvo neseniai atėję į biliardinę. Jis nepavadintų viso įvykio muštynėmis. Mano, kad kaltinamasis agresyviai buvo nusiteikęs, kadangi be jokios priežasties kabinėjosi prie jų. Biliardinėje buvo nemažai žmonių. Konfliktas vyko tik tarp jų. Nepastebėjo, ar kaltinamasis su draugu konfliktavo ir su kitais biliardo lankytojais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d., tikslaus laiko nepamena, kartu su A. J., M. G. ir S., pavardės nežino, atvyko į biliardinę Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Jie užsisakė biliardo stalą ir pradėjo žaisti. Žaidė prie trečiojo biliardo stalo ir ilsėjosi prie šalia esančio staliuko. Maždaug po 15 minučių į biliardinę atėjo du vaikinai, kurie buvo akivaizdžiai girti. Vienas iš vaikinų buvo žemesnio, o kitas aukštesnio ūgio. Jie atsisėdo prie ketvirtam biliardo stalui priskirto staliuko, kuris stovėjo prie pat jų staliuko. Biliardo salėje, šalia jų biliardo stalo, buvo bokso kriaušė su stovu. Bežaidžiant jie paeiliui su vaikinais į ją mušė, o  S. stovėjo šalia jų biliardo stalo. Negali pasakyti kuriuo momentu, bet jam grįžtant nuo kriaušės, pamatė, kad tarp minėtų vaikinų ir jo draugų vyksta apsistumdymas. Dėl ko kilo konfliktas ir kas pradininkas, nežino. Aršesnis iš vaikinų buvo žemesnio ūgio, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, tai V. M.. Jis norėjo paliesti nukentėjusįjį ranka, ką būtent jis norėjo padaryti, nežino. Pasakė jam, kad patrauktų savo ranką. Aukštesnio ūgio vaikinas, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, G. V., pradėjo kabinėtis prie M., bet jis įsiterpė ir pasakė vaikinui, kad M. yra kurčnebylys, ir vaikinas paliko jį ramybėje. Tada pamatė, kad V., kuris stovėjo už ar šalia jo, tiksliai jau pasakyti negali, sau į kelį sulaužė biliardo lazdą, užsimojo ja ir sudavė jam per galvą. Nukentėjusysis ranka bandė jį patraukti nuo savęs, o V. kumščiu sudavė jam į lūpą. Po to V. nukreipė savo dėmesį į A. ir sudavė jam į galvos sritį, tačiau kuo ir kiek kartų, nematė. Visą šį laiką G. aktyviai muštynėse nedalyvavo, bandė psichologiškai paveikti, t.y. mėtė replikas, ką tiksliai sakė, nepamena. S. stovėjo šalia jų, bandė žodžiais vaikinus raminti, tačiau jie ją ignoravo. M. buvo jo akiratyje, tačiau po muštynių M. nebematė ir  išvažiavo be jo. Konfliktas ir muštynės vyko prie trečiojo stalo. G. pradėjo elgtis agresyviai, kai atvažiavo policija. G. smūgių jam nesudavė. (t. 1, b.l. 21).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad kadangi įvykis vyko prieš metus, nenori suklaidinti teismo ar nepaminėti svarbių detalių, todėl prašo teismo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais mano parodymais. Pamena, kad žaidė biliardinėje, joje buvo du agresyvūs vaikinai, jie kabinėjosi prie visų ir prie su jais buvusios Sigos, ir prie jo ir kitų draugų, vėliau žodinis konfliktas aštrėjo, kadangi jie buvo šalimais jų biliardo stalo, praeidami vis kažką pasakydavo, kokią nors repliką. Kabinėjosi ir prie M., kuris yra nebylys, nors jis ir negirdi, bet tikrai suprato, kad jam kažką sako. Jis M. užstojo ir įvyko susistumdymas, nematė, kas ir su kuo stumdosi, tačiau dalyvavo visi, tarp jų ir kaltinamasis. Matė, kad kamuoliukus svaidė taip pat kaltinamasis. Kaip jis suprato, gavo smūgį iš kojos, ir labai stiprų, nes apsvaigo, nesuprato, kas vyksta, ir kai atsitokėjo, jau buvo policijos pareigūnai. Kaltinamojo draugas kabinėjosi žodžiais, bet nematė, ar jis dalyvavo muštynėse. Kaltinamasis ir jo draugas kabinėjosi ir prie barmenės, elgėsi chamiškai. Po įvykio pats kreipėsi į gydytojus, iki šiol dėl sumušimo ir lūpos siuvimo jaučia diskomfortą ir jo išvaizda pasikeitė. Kreipėsi į stomatologą, kuris nustatė, kad jam pažeista dantų šaknis ir jį reikės pakeisti kitu. Dabar negali jaustis saugiai, bijo eiti į miestą, į biliardinę, nors biliardas buvo tarsi jo pomėgis, taip pat negalėjo tinkamai atlikti darbe savo pareigų. Parodymus palaiko, negali pasakyti tiksliai, kiek smūgių jam buvo suduota, bet tikrai buvo daugiau negu vienas, kadangi tai galima nustatyti pagal užfiksuotus sužalojimus. Buvo užfiksuoti nugaros, lūpos, galvos sužalojimai, kurie buvo išsibarstę po visą kūną. Taip pat mano, kad jo sąmonė buvo sutrikusi, kadangi tikrai daug ko nepamena. Pats smūgio nesudavė niekam, nematė, ar V. smūgiavo kam nors. Jie atvažiavo žaisti biliardo, gal buvo tik apie pusvalandį ar valandą, bet nuo pat pradžių kabinėjosi kaltinamasis su draugu, svaidė replikas, matėsi nemalonūs žvilgsniai, konfliktas vyko tik iš kaltinamojo pusės. S. vis bandė juos raminti ir atitraukti nuo jų. Pamena, kad bendravo su viena barmene, kadangi buvo palikęs striukę, tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo dvi barmenės, reiškia buvo dvi.

Nematė, kaip V. sudavė. Žino tik iš S. žodžių, pačio smūgio nematė. Praėjus laikui po konflikto gavo skambutį iš kaltinamojo, negalėjo pasakyti dėl žalos dydžio, todėl nusprendė pasikonsultuoti su pažįstamu juristu, kuris toliau ir bendravo su kaltinamuoju. Tačiau jie vėliau pradėjo derėtis, todėl nusprendė nesutikti taikytis, kadangi vėliau paaiškėjo, kad jam reikės keisti priekinį viršutinį dantį, kas kainuos didelius pinigus, todėl padarytą žalą įvertino daugiau negu prieš tai.

Kaltinamasis gal koks boksininkas, jam gal nepatiko, kad kažkas smūgiuoja į bokso kriaušę, nežino, kodėl jis replikavo. Nematė, kaip perlaužė lazdą. Nematė, kas mėto biliardo kamuoliukus, bet matė, kad jie atrieda iš kaltinamojo pusės. Jis jų nesvaidė, bet mėtė, rideno. Mano, kad nuo smūgio koja į veidą nukrito, tiksliai negali atsakyti. Jie vartojo alkoholį, bet nebuvo girti. Ar jis buvo priėjęs prie apsaugos darbuotojo, nepamena. Kaltinamasis jam paskambino ir jo atsiprašė. Jis to smūgio nematė, tik pajuto, nematė, ar koja ar ranka, matė nuo ko, nes arti jo daugiau niekas nestovėjo. Smūgis buvo nuo kaltinamojo. Jam S. sakė, kad jam spyrė. Kaltinamasis stovėjo šalia. Negali atsakyti, kada atvyko apsaugos darbuotojai, pamena tik tada kai atvyko policijos pareigūnai.

Jis negavo nedarbingumo išmokos dėl to, kad po konflikto jį vežė į ligoninę ir nors nebuvo nustatytas jo tikslus neblaivumas, iš jo neėmė kraujo ir jis nepūtė į alkotesterį, tačiau pažymoje buvo nurodyta, kad iš jo sklinda alkoholio kvapas. Jam šeimos daktarė pasakė, kad kadangi pažymoje yra tas įrašas, ji jam gali išduoti tik vadinamąjį baltą biuletenį, kuris yra „Sodros“ neapmokamas. Papildomas pajamas jis gauna nuo rezultato. Premijas gauna už gerai atliktą sunkų darbą. Yra kintama darbo užmokesčio dalis. Civiliniame ieškinyje darbo uždarbis nurodytas nuo nekintamosios dalies. Gali būti, kad ir daugiau būtų gavęs pajamų, tačiau jų nebūtų pagrindęs. Jis suinteresuotas, kad neprarastų danties. Lazerinės procedūros dar neatliktos. Ateityje bus išlaidos dėl apsilankymo pas odontologą. Tai daugiau hipotetinis paskaičiavimas, jis nėra pagrįstas, bet jis paskaičiuotas tiksliai. Dėl neturtinės žalos jis palaiko tuos argumentus, kurie buvo nurodyti pirminiame ieškinyje, nes praktiškai ten jame dėstė tik dėl neturtinės žalos. Jis prieš tai skaičiavo bendrai turtinę žalą, o visą kitą sumą vertino kaip neturtinę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2017 m. lapkričio 5 d. apie 23.00 val. su draugais V. K., S., pavardės nežino, M. G. (nebylys) atvyko taksi automobiliu į biliardinę Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Užsisakė vieną biliardo stalą ir pradėjo žaisti. Maždaug trijų metrų atstumu nuo jų stalo stovėjo kitas stalas, prie kurio žaidė du vaikinai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs ir aršūs. Netoli jų stalo, prie baro, buvo foteliai, ant kurių sėdėjo dar keli vaikinai, tiksliai kiek jų buvo, nurodyti negali, tačiau per vakarą matė, kad minėti du vaikinai prieidavo prie anų ir bendravo. Vienas iš vaikinų, žaidusių prie biliardo stalo, buvo žemesnio ūgio, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, tai buvo V. M., o kitas aukštesnio ūgio, kaip vėliau sužinojo – G. V.. Prie savo biliardo stalo žaidė kartu su S. ir V., o M. daužė kriaušę, kuri buvo per vidurį jų stalų. Žaidimo metu prie jų pradėjo prieidinėti V., kažką sakyti. Jis nekreipė dėmesio į jį, todėl ir neįsidėmėjo jo žodžių. Jo kompanijai nepatiko V. draugija, S. pradėjo sakyti jo draugui G., kad jį apramintų, tačiau anas ignoravo prašymus, sakė esąs iš Kauno. Taip pat S. nuvedinėjo V. nuo jų stalo. Jį bandė raminti ir dvi baro barmenės, tačiau V. nepaisė prašymų. Prasidėjo konfliktas, V. priėjo prie jo ir pastūmė, jis pastūmė jį atgal, V. juos pradėjo skirti ir, iš S. žodžių, V. jam sudavė kumščiu į veidą. Jam atsisukus, pajuto smūgį į veidą, pamatė, kad jam sudavė V., jei neklysta, koja į lūpą, ją praskėlė. Ar nugriuvo, tiksliai pasakyti negali. Po to atsimena, kad biliardinėje buvo pareigūnai ir greitosios pagalbos ekipažas. S. stovėjo šalia jo. S. vėliau jam pasakojo, kad V. į savo koją sulaužė lazdą ir trenkė ja V. į galvą. Kai prasidėjo apsistumdymas su Vladimiru, matė, kad prie jų priėjo ir G., tačiau kokie buvo jo veiksmai, tiksliai pasakyti negali. Draugas M. beveik iškart pasišalino. Konflikto metu jie visi buvo maždaug 2 metrų atstumu vienas nuo kito. S. per minėtą konfliktą fiziškai nenukentėjo, o V. į medicinos įstaigas nesikreipė, žino tik, kad pas jį ištinusi lūpa. V. smūgiu jam prakirto lūpą, kurią Žalgirio klinikoje susiuvo. (t. 1, b.l. 33)

2018 m. gegužės 10 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio metu patyrė fizinę bei moralinę žalą. Įvykio metu jam buvo praskelta viršutinė lūpa ir padarytas 21-o danties šaknies lūžis. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, jis buvo nuvežtas į Žalgirio ligoninę, kur susiūta lūpa. Taip pat buvo padaryta rentgenograma ir jis išleistas namo. Buvo nurodyta toliau gydytis pas šeimos gydytoją. Toliau gydėsi VšĮ Centro poliklinikoje, buvo išduotas nedarbingumo lapelis nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. Kadangi yra lūžusi danties šaknis, lankėsi pas odontologą. Pasak odontologo, ateityje šį dantį reiks šalinti ir statyti implantą. Po patirtos traumos jis ilgą laiką negalėjo naktimis užmigti, vartojo vaistus nuo nemigos ir skausmo. Taip pat dėl savo išvaizdos (ištinusio veido) jautė diskomfortą, net jo mažametis vaikas (tuo metu buvo 2 metukai) bijojo ir prie jo nėjo. Pradėjo bijoti lankytis viešose vietose, ypatingai kavinėse bei baruose, nes bijojo būti sumuštas. Nuo to incidento nesilanko biliardinėje „Cue Club“, kur įvyko incidentas, nors labai mėgsta žaisti biliardą. Iki šiol jaučia fizinį diskomfortą valgant, taip pat kiekvieną rytą lūpa būna patinusi, ji pakeitusi savo formą, iki šiol likęs randas. Jo darbe reikalinga eiti į susitikimus su įvairiais žmonėmis, o dėl savo išvaizdos to daryti negalėjo, dėl to įmonė prarado nemažai darbo užsakymų ir tuo pačiu patyrė materialinį nuostolį, ko pasėkoje materialinį nuostolį patyrė ir jis, nes už pilnai atliktą savo darbą gauna pinigines premijas. Įvykio metu patirtą fizinę ir moralinę žalą vertina 2000 eurų. Prašo šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu. (t. 1, b.l. 34)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. G. parodė, kad viskas prasidėjo labai chaotiškai. Jie atvažiavo su draugais pažaisti. Biliardinėje žaidė gal pusvalandį, kai prie jų biliardo stalo pradėjo vaikštinėti du vyrukai ir įkyriai jiems trukdė. Ne kartą buvo paprašyti pasitraukti nuo jų stalo. 5 sekundėms nueina ir vėl grįžta ir vėl kabinėjasi. Buvo priėję prie kitų žmonių, kad paimtų savo draugus, tai tie draugai tiesiog nusišypsojo ir pasakė, ką jie padarys. Paskui viskas chaotiškai gavosi, kažkaip tas apsistumdymas, kažkam kažkas trenkė, pradėjo rėkauti. Pamena, lyg barmenė iškvietė apsaugos darbuotojus, atvažiavo apsauga. Tada viskas labai greitai įvyko, atvažiavo policija, paleido ašarines dujas, tada kažkas spardėsi, ji visa kruvina, draugas su kruvina lūpa. Kai buvo apklausta iš karto po įvykio, viską geriau prisiminė. Ar sudavė su lazda, nepamena, nes tuo metu jau buvo A. perskelta lūpa. Kai spyrė koja, A. J. su kaltinamuoju tuo metu stovėjo. Ar V. buvo suduota, nematė, nes jie abu jai stovėjo už nugaros. Ji gerai nepamena, bet kai tie du vaikinai prieidavo, tai pastumia, tai ranka paliečia, tai stebi. Ji matė tik vieną spyrį, daugiau nematė. Ji tik matė, kad pastūmė vienas kitą. Dėl ko prasidėjo muštynės, negali pasakyti, nes ten prasidėjo chaosas. Pamena, kad ant žemės buvo baltas kamuoliukas, o kad kažkas jį metė, nematė. Nuo Arūno visas kraujas nutekėjo ant jos, o V. sakė, kad trenkė į žandą. Jam iš vidinės pusės buvo kraujosruva. Tai jis pasakojo po kelių dienų. Smūgis A. iš kojos buvo jam stovint. Jis pargriuvęs nebuvo. Bokso kriaušė su konfliktu nebuvo susijusi, daug vaikinų ją trankė. Lazdą sulaužė prieš ją per kelį. Bokso kriaušę daužė M.. Ar Mindaugui kažkas kažką sakė, negali pasakyti. Apsaugos darbuotoją M. M. pamena, nes jis stovėjo biliardinės kampe ir nieko nedarė. Apsaugos darbuotojai buvo apsirengę juodomis striukėmis. Kiek ji pamena, lygtai buvo rūkas ir kai jam trenkė, jisai stovėjo jai už nugaros, bet ji nėra tikra. Gal prirūkyta salė atrodė kaip rūkas. Tuo momentu, kai jam trenkė, jie išėjo į tualetą ir greitoji pas juos atėjo į tualetą. Tikrai buvo papurkštos dujos, nes jai labai graužė akis. Įvykio metu ji buvo išgėrus gal bokalą alaus, tikrai ne daugiau. Visiškai girta tikrai nebuvo, buvo lengvai apsvaigusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. apie 20.00-21.00 val. susitiko su draugais A. J., V. K., M. G. (kurčnebylys) ir nusprendė nueiti į biliardinę pažaisti biliardo. Nuėjo į biliardinę „Cue club“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Jie užėjo, buvo likęs vienintelis laisvas biliardo stalas, kuris buvo šalia vaikinų kompanijos. Jie, paėmę kamuoliukus, priėjo prie savo stalo. Ji su V. K. nuėjo žaisti, o A. su M. atsisėdo prie šalia esančio staliuko atsigerti alaus. Šalia staliuko, kur sėdėjo A., prie kito staliuko buvo du vaikinai, vienas – žemo ūgio, kitas – aukšto. Žemo ūgio vaikinas, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, V. M., buvo akivaizdžiai neblaivus, kitas matėsi, kad buvo išgėręs, tačiau ne taip stipriai. Prie jų biliardo stalo žaidė su jais buvę, kaip jis suprato, draugai, t.y. du vyrai, moteris apie 50 metų ir apie 14 metų vaikas. V. pradėjo prie jų kompanijos kabinėtis, t.y. jis vis prieidinėjo, laikydamas bokalą alaus, stovėjo jai už nugaros, žiūrėjo, šypsojosi, po to iš priekio buvo atsistojęs ir žiūrėjo. Iš pradžių jie gražiuoju prašė jį nuo jų kompanijos pasitraukti, jis nueidavo ir iškart vėl prieidavo. Ji pasakė Vladimiro draugams, kad jie pasiimtų jį, patrauktų nuo jų, tačiau jie jos prašymus ignoravo. Prašė ir aukšto vaikino, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, tai buvo G. V., tačiau tai nepadėjo. Kažkuriuo momentu ji susinervino ir, paėmusi V. už atlapų, nustūmė į šoną. Po maždaug 15 minučių jis vėl priėjo prie jų ir jos akivaizdoje sulaužė biliardo lazdą. Ji jam pasakė, kad kam jis laužo lazdą. Jis atsakė, kad jam yra nesvarbu. Metęs sulaužytą lazdą ant grindų prie jų stalo, jis priėjo prie staliuko, kur sėdėjo M., ir pradėjo kažką sakyti jam. Ji priėjo prie jų ir pasakė Mindaugui, kad nesiveltų, nes vaikinas girtas. M. paklausė ir išėjo. Biliardinės darbuotojos iškvietė apsaugą. Visą šį laiką G. ir kiti jų draugai stovėjo prie savo stalo, nesivėlė į konfliktą. Kol važiavo apsauga, V., A. ir V. apsistumdė tarpusavyje. G. kažką komentavo, tačiau nesivėlė. Į barą užėjo apsaugos darbuotojai ir paskui juos policijos pareigūnai ir kaip tik tuo metu V. koja sudavė A. į veidą. Jam pasipylė kraujas ir iškart ištino lūpa. V. dar rankose laikė minėtą sulaužytą lazdą, storesnę jos dalį, ja mosikavo, tačiau ar buvo kam sudavęs, nematė. Galėjo suduoti Vytautui, kadangi jis stovėjo šalia ir vėliau parodė, kad pas jį irgi buvo sumušta, tačiau ne taip stipriai. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė A. į ligoninę. (t. 1, b.l. 27)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jie važinėja pagal iškvietimus. Kiek pamena, atvažiavo į biliardinę adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Užlipo į viršų, buvo triukšmas. Priėjo prie barmenės ir ji pasakė, kad kažkas nesusimokėjo už alų ar už lazdą. Jie iškvietė policiją. Bandė išskirti, bet nelabai pamena. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kolega priminė, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo labai girtas. Kai jie atvažiavo, policijos nebuvo. Ar ji greitai atvažiavo, nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 4 d. darbo metu per raciją gavo iškvietimą vykti į biliardinę „Cue club“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu, taip pat atvyko ir kolega Ž. P.. Ekipaže jie dirba po vieną. Kadangi įvykis buvo pakankamai seniai, jis nieko konkretaus pagal šį įvykį pasakyti negali. Atsimena tik tiek, kad biliardinėje dvi kompanijos tarpusavyje kažko tai ginčijosi. Vienoje kompanijoje buvo labai stipriai apsvaigęs vaikinas, kuris buvo labai agresyvus. Kiek prisimena, jis buvo pilno kūno sudėjimo. Su keliais jis buvo draugais, negali pasakyti. Lygtai barmenė sakė, kad agresyvus vaikinas sulaužė biliardo lazdą, už kurią reikia atsiskaityti. Ką kalbėjo įvykio dalyviai, negali prisiminti. Ar buvo kuris nors asmuo kruvinas, neatsimena. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė agresyvų, neblaivų vaikiną su jo draugu. (t. 1, b.l. 116)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kai jis atvažiavo į biliardinę „Cue club“ adresu Žirmūnų g. 2, jau buvo atvažiavęs kolega M. M.. Prie biliardo stalo jie jau kalbėjo. Įėjęs suprato, kad buvo sulaužyta biliardo lazda ir kažkas atsisakė susimokėti. Visi buvo įkaušę, o stambesnis vyriškis, salėje jo nėra, ėjo susimokėti. Prie kasos jis jau traukė pinigus. Kažkas iš salės kažką pasakė, jis metė mokėjimus ir priėjęs prie jų šone pradėjo klausytis ką jie kalba. Tada atbėgo vyriškis, kuris buvo visiškai girtas, trenkė stovėjusiam vyriškiui prie jų į veidą. Jis jį griebė ir staigiai abudu nugriuvo. Pamatė, kad kažkuris griebia rutulius, jis išsitraukė ašarines dujas, papurškė ir atvažiavo policija. Policija juos susirinko ir išvyko. Kas, kur ir kam spyrė, nematė. Pirmas trenkė tas visiškai girtas vaikinas. Kaltinamasis yra apklausos protokole nurodytas žemesnis ir kuris trenkė kitam į veidą. Matė, kaip kaltinamasis trenkė stovėjusiam prie jų asmeniui. Kodėl trenkė, nežino. Trenkė kumščiu, bet kliuvo labai mažai, bet jie susikabino ir nugriuvo ant žemės. Ar buvo spirta, nematė, nes ten buvo krūva žmonių. Kai aukštesnis pradėjo imti biliardo rutulius, jis mintyse pagalvojo, kad geriau paleis ašarines dujas, nes yra buvusi situacija, kai kolega yra gavęs į galvą iš biliardo kamuolio ir gulėjo ligoninėje. Tas aukštesnysis norėjo imti ir mesti biliardo kamuolį, o ne žaisti. Nukentėjusiojo, kuriam trenkė kumščiu, veido neįsidėmėjo ir negali pasakyti, ar jis yra salėje. Jų iškvietimo turinys buvo – paspaustas pavojaus mygtukas. Jam atvykus, kolega jau buvo ir jis iš karto nuėjo prie jo. Paskui darbuotojai pasakė, kokia suma reikalinga apmokėti. Sulaužytos lazdos jis nematė. Smūgis buvo ranka, kumščiu į veidą stovinčiam nukentėjusiajam. Jis buvo nestiprus. Tas, kuris smūgiavo smūgį, buvo labai girtas. Kai jis trenkė, atsirėmė ant to kito žmogaus, jie susiėmė ir kartu nukrito. Tada atbėgo žmonės iš šalies ir kolega matė, kad jis su ilga lazda ant jo užgriuvo. Su lazda per nugarą trenkė ir ne vieną kartą tas kitas aukštesnis ir tas pats ėmė rutulius nuo šalia esančio stalo mesti. Ar kas nors spardė tuos, kurie nugriuvo ant žemės, jis nematė. Kiek buvo asmenų, tiksliai nežino, gal 5-6 žmonės. Kai smūgis buvo ranka, kraujo nebuvo, jis kraujo nematė. Kai papurškė dujas, konfliktas nurimo ir atėjo policija. Dujas purškė konkrečiam asmeniui, jos yra gelio, purškiamos kaip vandens srovė, jokio rūko efekto nesuteikia. Gal ten buvo prirūkyta. Buvo gautas pavojaus signalas ir atvyko per 2,5-3 minutes. Kai įėjo į salę, buvo vienas konfliktas. Jis konkrečiai klausė dėl sulaužytos lazdos. Kai papurškė dujas, buvo vienas konfliktas. Dujos buvo skirtos tam aukštesniam, nes jis labiausiai kėlė grėsmę. Kraujo neatsimena, bet kad greitoji važiavo, tai taip. Negali pasakyti, bet lygtai kažkas ėjo praustis. Jis sulaužytos biliardo lazdos nematė. Per nugarą daužė su sveika lazda. Jis tik žinojo faktą, kad kažkuris asmuo sulaužė lazdą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 4 d. apie 23.30 val. telefonu gavo iškvietimą vykti į biliardinę „Cue club“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu, jau buvo atvykęs kolega M. M.. Prie biliardo stalo stovėjo du neblaivūs vaikinai (jie vėliau buvo sulaikyti, vienas buvo aukštesnis, tamsiais plaukais, o antras – mažesnio ūgio ir stipriai neblaivus), kurie kažką kalbėjo apie sulaužytą biliardo lazdą ir apie jos apmokėjimą. Pakalbėjus su vaikinais, jie sutiko su tuo, kad jiems reikia apmokėti už sulaužytą inventorių ir nuėjo prie kasos apmokėti. Tuo metu iš salės vienas lankytojas, kuris buvo kitoje kompanijoje, mestelėjo repliką ir atėjo iki jų aiškintis. Vaikinas, kuris norėjo susimokėti už lazdą (aukštesnis ūgiu) atėjo iki jų ir klausėsi, ką jie kalba. Tada atėjo iš paskos prie jų ir mažesnio ūgio vaikinas, kuris buvo stipriai apsvaigęs, ir trenkė vaikinui, stovėjusiam prie jų, per veidą. Vaikinas puolė atgal. Iš nukentėjusiojo pusės pribėgo dar keli jo draugai ir pradėjo muštis su neblaiviais vaikinais. Girtesnis vaikinas, kuris trenkė į veidą, susikabinęs su kažkuriuo tai vaikinu pargriuvo ant žemės, o jo draugas, rankoje laikydamas lazdą, trenkė ja nukentėjusiajam per nugarą. Ar nukentėjusiajam buvo spirta, negali pasakyti, kadangi nematė. Tuo metu jis panaudojo spec. priemones, t.y. dujas. Visi aprimo. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė neblaivius vaikinus. (t. 1, b.l. 118)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį iš matymo. Atvyko G., paprašė pavežti iki draugo, pavežė, visi nusprendė nuvykti į biliardinę pažaisti. Nuėjo į salę. Kaltinamasis su G. ir su kitais žmonėmis žaidė prie vieno stalo, jis prie kito. Pažaidė, prisėdo prie kito stalelio, pabendravo. Prie kito biliardo stalo buvo moteris išgėrusi, pradėjo konfliktuoti. Kaltinamasis trenkė lazdą į stalą ir lazda subyrėjo, o G. kelis biliardo kamuoliukus paleido. Atėjo barmenė ir jie susitarė, kad apmokės už tą lazdą. Konfliktas nurimo. Jis tikrai nesudavė kažkam į veido sritį, prie kito staliuko buvo daugiau žmonių. Paskui G. jam liepė išeiti ir jis išėjo namo, o jie liko. Visą laiką matė V. M.. Jis niekam nesudavė, paskui jau buvo neaišku, kas vyko kitoje kompanijoje. Tikrai ne V. mušėsi. Tai moteris „kėlė intrigas“. Nei G., nei V. prie kompanijos nesikabinėjo, jie gėrė kartu. G. paleido kelis kamuoliukus į grindis, vieną į sieną. V. sulaužė lazdą gal dėl to, kad supyko. Su lazda niekam netrenkė. Nežino, ar kiti mušė, puolė jų kompaniją, jo jau nebuvo. Konfliktas buvo tik su moterimi. Niekas jam nepasakojo, kad gavo nuo kažko, negirdėjo jokio pokalbio. Buvo iškviesta apsauga, kitas stalelis konfliktavo su apsauga. Kita kompanija pradėjo garsiai kalbėti, priekaištavo, kad apsaugos darbuotojai nesutvarko dviejų asmenų – kaltinamojo ir Gedimino. Iš pradžių visi draugiškai bendravo. Vieni sėdėjo prie staliuko, kiti žaidė. Prie biliardo stalo buvo tik 4 asmenys. G. su kaltinamuoju vaišinosi gėrimais prie to paties stalelio ir žaidė prie to paties stalo, prie kurio buvo keli asmenys iš kitos kompanijos, su kuriais įvyko konfliktas. Lazda sulūžo į 2-3 gabaliukus trenkus ją į stalo kraštą. Nežino, dėl ko  V. trenkė lazdą į stalą. Konfliktas kilo, nes išgėrusiai moteriai kažkas nepatiko. Jis negirdėjo ką ji sakė, matė gestus. Ji su lazda rodė kažkam, kad mušė ne tą kamuoliuką. Kaltinamasis susinervavo, trenkė lazdą į stalo kraštą. Atėjo barmenė, nuramino juos, susitarė, kad atlygins nuostolius. Pokalbio su barmene negirdėjo. Apsauga tuo momentu nebuvo iškviesta. Kamuolius G. pradėjo mėtyti po to, kai V. trenkė lazdą. Susistumdymą matė. Trenkė tikrai ne kaltinamasis. Jis stovėjo šone. Nei kaltinamasis, nei G. nesistumdė. Kai apsaugos darbuotojai užlipo į viršų, jis išėjo. Kai žaidė, buvo atsisukęs nugara į kitą stalą. Kaltinamasis stovėjo prie stalo kampo. Jis, t.y. S. S., mušinėjo kamuolius, vaikščiojo aplink stalą. Moteris buvo neblaivi. Pokalbio su barmene negirdėjo. Po pokalbio 5-10 minučių viskas buvo gerai. Nežino, dėl ko jie vėl įsiaudrino. Kaltinamasis nedemonstravo įžūlumo. Kamuoliukus metė G.. Žalos nepadarė. Kaltinamasis kamuoliukų nemėtė. Kai lazdą sulaužė, G. metė vieną kamuolį į žemę, vieną į sieną.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, tuo metu, kai jis dirbo Vilniuje bei gyveno (duomenys neskelbtini), pas jį atvyko G. V. bei paprašė, kad jį pavežtų iki draugo, nes G. buvo truputį vartojęs alkoholio, todėl pats vairuoti negalėjo. Jis su G. važiavo jo nurodomu keliu, tačiau kokiu adresu, nežino, nes jis yra ne Vilniaus gyventojas, todėl minėto miesto visiškai nepažįsta. Nuvažiavus G. nurodytu adresu, kur G. susitiko kažkokį draugą, su kuriuo grįžo į automobilį, bei paprašė nuvežti į biliardinę, bei jam rodė kelią kaip nuvažiuoti. Kartu su G. ir jo draugu, kurio žino tik pravardę „V.“, nuėjo į biliardinę, kurioje jis pabuvo maždaug iki valandos, t.y. apie 45 min. G. buvo vartojęs alkoholio, o ar „V.“ buvo vartojęs alkoholio, jis nežino. Biliardinėje G. su „V.“ žaidė prie vieno stalo, jis žaidė prie kito biliardo stalo. Jam žaidžiant, matė, kaip G. ir „V.“ prisėdo prie  biliardinėje jau buvusios kompanijos, kur sėdint toje kompanijoje, joje buvusi gan stambaus sudėjimo moteris ėmė konfliktuoti. Dėl kokių priežasčių ji sukėlė konfliktą, jis nežino, nes nesiklausė. Minėta moteris keletą kartų konfliktavo, ko pasėkoje pamatė, kaip „V.“ supyko ir trenkė biliardo lazdą į biliardo stalą, prie kurio jis žaidė. Minėta lazda sudužo į šipulius. Tuoj pat priėjo barmenė ir jis girdėjo, kaip „V.“ su ja sutarė, jog atlygins žalą už sudaužytą lazdą. Tuo metu G. metė biliardo kamuolius lygtai į žemę, tada barmenė iškvietė apsaugą, nes niekaip nenurimo asmenys, kurie sėdėjo prie to stalelio, prie kurio prieš tai prisėdo G. ir „V.“. Atvykus apsaugai kompanija, prie kurios prisėdo G. ir „V.“, tyčiojosi iš apsaugos darbuotojų, priekaištaudami, kad jie nesutvarko dviejų asmenų. Tada G. jam pasakė, kad jis išeitų iš biliardinės į lauką, todėl jis išėjo, o kas vyko vėliau, nežino, nes nematė. Būnant lauke, matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, kurie nuėjo į biliardinę, iš kur išsivedė Gediminą ir „V.“, todėl jis daugiau nelaukęs išvažiavo. Gali patvirtinti, kad  „V.“ nemušė biliardinėje jokių asmenų, o lazdą sulaužė, suduodamas į stalą. Biliardinėje kilusio konflikto metu jis girdėjo, kaip kažkas minėjo, jog „gavo į snukį“, tačiau kas gavo ir nuo ko, nežino, nes nematė. (t. 1, b.l. 125-126)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, kad pažįsta V. ir S. Tą vakarą jie gėrė. Svajūnas juos atvežė. Išgėrė, nuvažiavo į biliardinę Žirmūnuose. V. netyčia, taikydamasis į kamuoliuką, užkabino moterį, stuktelėjo. Ji pradėjo keiktis, įžeidinėti. Jie atsiprašė, prisėdo prie jų stalo kartu, užsisakė dar gėrimų. V. susinervavęs dėl moters sulaužė lazdą prie stalo žaisdamas. Atėjo padavėja, prisikabino, kad reikia sumokėti už lazdą. Jie atėjo žaisti trise, ten dar buvo kiti vaikinai. Tuo tarpu vartojo alkoholį. Alkoholį laikė šalia ant staliuko. Tas staliukas buvo tuščias. Moterį užtarė keli vyrai. Neatsimena, ar jie dar vėliau žaidė. S. tuo metu žaidė prie stalo su kitais vaikinais. Konfliktą sprendė jų kolektyvas ir jis su Vladimiru, atsiprašė. Tarpusavyje išsiaiškino, sėdo prie jų kartu gerti. Jų kompanija buvo maža, nesikabinėjo. V. nėjo prie kitų žmonių. Žodžiais kabinėjosi. Jie užsisakė alaus. Prie stalelio nuėjo atsisėsti be lazdų. Lazdą jis sulaužė po to, kai jis mėtėsi žodžiais. Sulaužė lazdą prieš sėdant gerti. Lazda sulūžo ir jis ją numetė. Atvažiavus apsaugai jis mėtė kamuolius į tą kompaniją, su kuria įvyko konfliktas. Atėjo padavėja, reiškė pretenzijas dėl jų alkoholio ir lazdos. Jie kartu atsistojo nuo staliuko, nuėjo prie baro. Nespėjo susimokėti, atvažiavo apsauga. Apsauga atvažiavo, nes jie gėrė savo gėrimus, neklausė barmenės pastabų. Apsaugos darbuotojai buvo du, sakė lauks kol jie sumokės. Kita kompanija pradėjo aiškintis su apsauga ir įvyko staigus konfliktas. Jie pradėjo kabintis prie jų, jie sakė jiems nesikišti. Jų kompanija pradėjo tampyti V. už striukės ir V. vienam asmeniui trenkė vieną smūgį kažkur į veidą, jis, t.y. G. V., pradėjo jį laikyti. Tas asmuo nukrito. Jam apsauga papurškė dujų. Apsauga ramino jų kompaniją. Atvažiavo pareigūnai ir juos išvežė. Jų visa kompanija paliudijo prieš juos. Vladimir trenkė vienas. Prie jų priėjo keli asmenys, kiti nieko nedarė, tik ramino. Neatsimena, ar kas buvo nukritęs, nematė, ar bėgo kraujas. Mėtė kamuoliukus laikydamas Vladimirą. Norėjo pataikyti į tą kolektyvą, bet nepataikė. Metė porą kamuoliukų. S. pasakė išeiti prieš įvykį. Neatsimena, ar jis buvo, kai atvyko apsauga. Jie žinojo, kad atvažiuoja apsauga. Neatsimena, ar Svajūnas buvo, kai V. trenkė, bet mano nebuvo. Pradžioje žaidė biliardą trise prie to paties stalo. Prie to stalo kamuoliukus mušinėjo kas norėjo. Buvo nemažai išgėręs. Normaliai pažaisti nespėjo. Draugas užkabino moterį. Jo pareigūnas klausė, kas trenkė su lazda per galvą. Jis turbūt buvo girtas kai davė parodymus. Lazdą sulaužė iš pykčio. Pyktis kilo, nes buvo išgėrę ir moteris užgauliojo jį ir V. Už lazdą sumokėti nespėjo. Kai juos paleido, tą pačią dieną jie sumokėjo už lazdą. Neatsimena, kieno buvo pinigai. Apsaugos darbuotojai priėjo prie barmenės. Jie prisipažino, kad kvietė dėl jų. Kita kompanija išgirdo ir pašoko. Visas baras pasipiktino, kad apsauga jų nesulaiko, pradėjo jiems nurodinėti, kaip dirbti. Nukentėjęs, kuris gavo smūgį, stovėjo atstumu per žmogų. Ką jiems konkrečiai sakė, neatsimena. Jie pasakė jiems nesikišti. V. stovėjo šalia jo. Tas žmogus atėjo arčiau, patampė už striukės ir gavo vieną smūgį kumščiu. Jo draugai jį ramino. V. buvo girtas. Jie atvažiavo į barą stipriai išgėrę. Nuo apsaugos darbuotojų iki policijos atvykimo praėjo apie 10-15 minučių. Sulaužė lazdą iki atsisėdant prie staliuko, o kamuolius metė vėliau. Pirmas pareigūno klausimas buvo apie tai, kas trenkė su lazda į galvą. Galbūt dėl alkoholio ne taip kažką pasakė. Dujos buvo papurkštos, kai kilo didžiausias šurmulys, kai V. trenkė tam vaikinui. Dujas purškė apsaugos darbuotojai. Jie ramiai laukė policijos pareigūnų. Buvo bokso kriaušės aparatas. Gal ir trankė į aparatą, tas aparatas su konfliktu nesusijęs. Gal matė, kad kažkas trankė į kriaušę. Kita kompanija jiems nieko nesakė dėl žmogaus, daužančio kriaušę. Nepastebėjo, kad V. buvo priėjęs ir kabinėjosi. Jie buvo daug išgėrę, prisiminimai įtakoti alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. apie 22.30 val., kartu su draugu V. M. nuėjo į biliardinę, kuri yra Žirmūnų g. 2, Vilnius, nes norėjo pažaisti. Jau ateidami į biliardinę, buvo neblaivūs, nes prieš tai vartojo alkoholį. Biliardinėje taip pat vartojo alkoholį. Šalia jų žaidė nepažįstamų vaikinų kompanija ir vienas iš jų su biliardo lazda norėdamas mušti rutulį, užkabino jo draugą, todėl tarp jų kilo konfliktas, kuris baigėsi apsižodžiavimu. Pamena, kad prie jų buvo priėjusi biliardinės darbuotoja ir prašė nusiraminti, bet jie į tai nekreipė dėmesio. Kas vyko toliau, sunkiai pamena, nes buvo sumaištis. Biliardinėje matė sulaužytą biliardo lazdą, bet kas ją sulaužė ir ką su ja darė, nematė. Jis pats su niekuo nesimušė,  tik paėmęs biliardo rutulius juos mėtė į vieną lankytoją, kuris konfliktavo su jais. Atvykusi apsauga ir policija juos sulaikė ir pristatė į komisariatą. (t. 1, b.l. 61)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. G. parodė, kad kaltinamasis pirmas pradėjo konfliktą, ji ne vieną kartą buvo priėjusi paprašyti apsiraminti, bet vėliau jau buvo neįmanoma išvengti konflikto. Biliardinėje nebuvo galima gerti savo alkoholinių gėrimų, buvo priėjusi prie kaltinamojo ir jo draugų ir paprašė uždaryti savo tarą, tačiau jie jos neklausė, paskutinį kartą kai priėjo, jie pradėjo ją įžeidinėti, vienas vyriškis ėjo grėsmingai link jos, tačiau jo draugas jį sulaikė, todėl ji nuėjo prie baro ir kvietė apsaugą. O konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo nuo to, kad kaltinamasis pradėjo priekabiauti prie žmogaus. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, buvo žodžiai „ko žiūri?“ ir panašiai, nes kompanijos žaidė šalia viena kitos. Ta kompanija, prie kurios buvo priekabiaujama, jie nieko nesakė jiems, o kompanija, kuri priekabiavo, pradėjo prie jų kabinėtis, juokėsi iš jų. Kai konfliktas įsiplieskė, kaltinamasis paėmė biliardo lazdą ir pradėjo daužyti žmogų. Buvo netgi paėmęs biliardo rutulius, bet negali pasakyti, ar tai rutuliais trenkė, ar ne. Tiksliai nepamena, kur trenkė su lazda, kadangi žmogus gulėjo ant žemės. Pagrindinis konfliktas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, buvo dar nukentėjusiojo draugas, kuris bandė jį ginti. Matė, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam. Kai vyko fizinis konfliktas, tada jau buvo apsauga, jie bandė juos išskirti. Ji žmogų, kuris sukėlė muštynes, ikiteisminio tyrimo metu atpažino. Jo vardo ir pavardės neatsimena. Biliardo lazda buvo sulaužyta į stalą ir tada su ja buvo trenkta žmogui. Lazdą sulaužė kaltinamasis, kiek ji atsimena. Ji matė konkrečiai, kaip sulaužė lazdą į stalą, tada suprato, kad bus kažkas negerai, norėjo dar eiti kalbėtis su jais, bet jie į ją nereagavo. Ji pasakė, kad už sulaužytą inventorių reikės susimokėti. Su ja tada pakalbėjo ir kitą dieną atėjo pas savininką. Lazdą ji pateikė policijos pareigūnams. Jie tą sulaužytą lazdą suvyniojo į šiukšlių maišą, kad jos niekas neliestų. Ji neatsimena, ar tą pačią lazdą davė policijos pareigūnams, ar kitą. Viskas vyko seniai, ji visų detalių neatsimena, atsimena tik patį įvykį. Lazda buvo sulaužyta prieš konfliktą į stalą. Kiek ji pamena, su ta lazda tada mušė žmogų. Pradžioje buvo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo iš kaltinamojo pusės, jo draugai dar jį bandė raminti. Kaltinamasis buvo neblaivus, nes rėkavo, elgėsi neadekvačiai. Kaltinamasis vaikščiojo, kalbėjo, tai sakytų, kad buvo vidutiniškai neblaivus. Pats konfliktas vyko prie išėjimo, prie jo buvo staliukas, ant kurio gulėjo biliardo rutuliai, ir kaltinamasis paėmė į ranką rutulį ir nepamena ar trenkė žmogui ar ne, bet norėjo trenkti. Pamena, kad buvo kažkas panašaus į rutulio metimą, kadangi pataikė į vitriną, ji galvojo, kad suduš stiklas, bet tiksliai negali pasakyti. Pamena, kad nukentėjusiojo burna buvo kruvina. Buvo daug žmonių, vyko sąmyšis ir ji nematė, kokiais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį. Buvo jau atvažiavusi apsauga, neatsimena, ar policija buvo, kai vaikinukui spyrė kaltinamasis. Apsauga bandė išskirti kaltinamąjį su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, o kaltinamasis jį puolė gulintį. Neatsimena, kaip nukentėjusysis atsidūrė ant žemės. Apsaugai atvažiavus konfliktas dar tęsėsi, apsaugai nepavyko nieko sulaikyti, buvo ir dujos paleistos, po to kai policija atvažiavo, tada viskas nurimo. Nukentėjusysis žaidė prie gretimo stalo. Nukentėjusysis ir jo draugai buvo išgėrę, bet nei jis, nei jo draugai nerėkavo, jie žaidė sau ramiai. Nepamena, ar ir kaip biliardinėje esanti bokso kriaušė yra susijusi su konfliktu. Pamena momentą, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis bei jų draugai stovėjo vienoje grupėje ir kažką kalbėjosi, bet viskas jau vyko po to, kai kaltinamasis pradėjo erzinti juos, jo draugai gražiai su kitais kalbėjo. Nepamena, ar abi grupės kartu sėdėjo ir gėrė alkoholį. Nebeprisimena, kas mėtė biliardo rutulius.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. G. parodė, kad 2017 m. lapkričio 4 d. būdama darbo vietoje, Žirmūnų g. 2, Vilniuje pamatė, kaip į biliardinę užėjo du vaikinai. Vienas praplikęs, nedidelio ūgio, kitas – juodai apsirengęs, išskirtinis požymis – juodos spalvos kepurė su snapeliu. Abu vaikinai akivaizdžiai buvo girti. Vaikinai paėmė po bokalą alaus ir nuėjo žaisti biliardo. Žaidžiant biliardą jie pradėjo kabinėtis prie visų klientų, t.y. eidami užkabindavo žmogų žodžiais, įžūliai elgėsi. Biliardinėje buvo dar viena kompanija, kuri žaidė biliardą, ir tie vaikinai labai kabinėjosi prie jų, bet ta kompanija stengėsi į konfliktą nesikišti. Pamačiusi, kad tie du jaunuoliai tampa vis agresyvesni, priėjo prie jų ir paprašė, kad jie apsiramintų, bet jie į prašymus nereagavo. Pasakė, kad iškvies apsaugą ir policiją, bet jie pasakė, kad ,,išnešios“ ir apsaugą, ir policiją. Supratusi, kad gali kilti didesnis konfliktas, iškvietė apsaugą. Kol atvyko apsauga, vaikinai prisikabino prie aukščiau minėtos kompanijos. Vaikinas su kepure pradėjo stumdytis, o vaikinas, kuris buvo praplikęs, sulaužė biliardo lazdą ir pradėjo mušti vieną iš klientų. Įvykis vyko visiems matant, visi buvę klientai buvo išsigandę. Atvykus apsaugai, vaikinas su kepure pradėjo konfliktuoti su apsaugos darbuotoju. Po kažkiek minučių atvyko policijos ekipažas, kurie sulaikė vaikinus. Iki policijos atvykimo vaikinas su juoda kepure, paėmęs biliardo rutulius, pradėjo mėtyti į klientus. Įvykio metu vienas vaikinas nukentėjo. Vaikinai, būdami viešoje vietoje,  elgėsi įžūliai,  į raginimus apsiraminti nereagavo, sukėlė muštynes. Įvykio metu buvo sulaužyta biliardinė lazda. (t. 1, b.l. 12-13)

Iš 2017-11-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. K. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris jam sudavė kumščiu į lūpą ir biliardo lazda į galvą. (t. 1, b.l. 24-25)

Iš 2017-11-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. J. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris  jam spyrė koja į veidą, o Vytui sudavė į galvą. (t. 1, b.l. 39-40)

Iš specialisto išvados Nr. G3634/2017(01) matyti, kad A. J. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, 21-o danties šaknies lūžis, poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-11-04. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama tikimybė, kad A. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai, nustatyti  A. J., padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Vienas trauminis poveikis į viršutinę lūpą ir vienas trauminis poveikis į dešinį žastą. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai, nustatyti A. J., nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimuose, nustatytuose A. J., požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo. (t. 1, b.l. 44-45)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja S. G. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris spyrė A. J., mosikavo biliardo lazda. (t. 1, b.l. 30-31)

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017 m. lapkričio 5 d. 03.50 val. V. M. nustatytas 2,13 promilės girtumas. (t. 1, b.l. 72)

Iš 2017-11-05 UAB „Selbiga“ barmenės K. G. skundo matyti, kad 2017 m. lapkričio 5 d. biliardinėje „Cue club“, Žirmūnų g. 2, įvyko konfliktas, kurio metu išgėrę klientai ėmė kabinėtis prie kitų klientų. Iš pradžių vaikščiojo ir žodžiais kabinėjosi, vėliau ėmė stumdyti, gadinti biliardinės inventorių, buvo sulaužyta lazda. Mažas, trumpų plaukų praplikęs jaunuolis odine striuke su lazda daužė kitą klientą, mėtė biliardo rutulius į jį, mušė ir kitus klientus. Kitas vyriškis taip pat mušė, stumdė, konfliktavo su klientais. Abu vyriškiai buvo neblaivūs. (t. 1, b.l. 4)

Iš 2017-11-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra biliardo baras „Cue club“, esantis prekybos centre „IKI Minskas“, Žirmūnų g. 2, Vilnius. Biliardinė yra prekybos centro antrame aukšte. Įėjus į biliardinę patenkama į jos salę, kairėje yra baras. Biliardinės centre stovi stalo futbolas ir bokso kriaušė su stovu. Biliardinės salėje biliardo stalai išsidėstę dviem eilėmis, palei abi baro sienas ir įėjus į salę stovi stalai su kėdėmis. Prie pirmojo biliardo stalo, ant kiliminės dangos, yra matomos kelios tamsios spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. (t. 1, b.l. 6-8)

Iš 2017-11-07 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja K. G. pateikė biliardo lazdą su galimais kraujo pėdsakais (t. 1, b.l. 15-16).

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad V. K. nemušė, o smūgį A. J. pripažino sudavęs. Neigė, kad mušė ką nors biliardo lazda ir kad spardė. Negalėjo pasakyti, kas kaltas dėl kilusio konflikto, buvo girtas, tačiau spirti tikrai negalėjo. Jis neužgauliojo klientų, nestumdė jų ir nemėtė biliardo rutulių. Patikslino neatsimenąs, ar trenkė V. K., atsimena tik įvykį su A. J.. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Tai, kad kaltinamasis atvykęs į biliardinę ėmė kabinėtis prie kitos kompanijos, patvirtino nukentėjusieji, liudytojos S. G., biliardinės darbuotoja K. G.. V. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. M. ir jo draugas ėmė kabinėtis prie bokso kriaušę kumščiavusio M., svaidė replikas, o kai įsikišo jo draugai, kilo susistumdymas. Kaltinamasis sulaužė biliardo lazdą ir sudavė jam (V. K.) per galvą, o po to, kai bandė visus išskirti, jam kaltinamasis dar sudavė nestiprų smūgį į veido sritį. Matė, kaip kaltinamasis spyrė A. J. į veidą, po ko šis nukrito. Nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad kaltinamasis ir jo draugas buvo agresyvūs, kabinėjosi žodžiais prie barmenės, prie jų kompanijos, replikavo. Jis Mindaugą užstojo ir įvyko susistumdymas, nematė, kas ir su kuo stumdosi, tačiau dalyvavo visi, tarp jų ir kaltinamasis. Matė, kad kamuolius svaidė taip pat kaltinamasis. Kaip jis suprato, gavo labai stiprų smūgį koja, ir, nes apsvaigo, nesuprato, kas vyksta, o kai atsitokėjo, jau buvo policijos pareigūnai. Dėl sumušimo jam siuvo lūpą, taip pat sulaužyta 21 danties šaknis, padaryti nugaros, galvos sužalojimai. Mano, kad nuo smūgio koja į veidą nukrito, tiksliai negali atsakyti. Pats jis smūgio nematė, tik pajuto. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad Vladimirą bandė raminti ir dvi baro barmenės, tačiau šis nepaisė prašymų. Prasidėjo konfliktas, V. priėjo prie jo ir pastūmė, jis pastūmė jį atgal, V. juos pradėjo skirti ir, iš S. žodžių, V. jam (Vytautui) sudavė kumščiu į veidą. Atsisukęs pajuto smūgį į veidą, pamatė, kad jam sudavė V., jei neklysta, koja į lūpą, ją praskėlė. Liudytoja S. G. taip pat patvirtino, kad girti vaikinai (kaltinamasis V. M. ir liudytojas G. V.) kabinėjosi prie jų kompanijos, prieidavo, įkyriai trukdė žaisti. Ji matė, kad Arūnui stovint kaltinamasis jam sudavė smūgį koja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad biliardo lazdą V. M. sulaužė po to, kai jinai jį už atlapų nustūmė toliau. Po kurio laiko jis nuėjo prie Mindaugo ir ėmė jam kažką sakyti. Kai M. išėjo, biliardinės darbuotojos iškvietė apsaugą. Kol važiavo apsauga, V., A. ir V. apsistumdė tarpusavyje. G. kažką komentavo, tačiau nesivėlė. Į barą užėjo apsaugos darbuotojai ir paskui juos policijos pareigūnai ir kaip tik tuo metu V. koja sudavė Arūnui į veidą. Jam pasipylė kraujas ir iškart ištino lūpa. V. dar rankose laikė minėtą sulaužytą lazdą, storesnę jos dalį, ja mosikavo, tačiau ar buvo kam sudavęs, ji nematė. Galėjo suduoti V., kadangi jis stovėjo šalia ir vėliau parodė, kad pas jį irgi buvo sumušta, tačiau ne taip stipriai. Taigi visi šie asmenys patvirtino, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir agresyvus, kabinėjosi prie jų, sulaužė biliardo lazdą, sudavė ja ir kumščiu V. K. bei spyrė A. J.. Dar daugiau, kaltinamojo veiksmus patvirtino ir visiškai nesuinteresuotas asmuo – barmenė K. G., kuri paaiškino, kad kaltinamasis pirmas pradėjo konfliktą, priekabiaudamas prie žmonių. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, ji pati bandė tuos du vaikinus (kaltinamąjį ir liudytoją G. V.) raminti, tačiau tai nepadėjo, buvo iškviesta apsauga. Ta kompanija, prie kurios buvo priekabiaujama, jie nieko nesakė jiems, o kompanija, kuri priekabiavo, pradėjo prie jų kabinėtis, juokėsi iš jų. Kai konfliktas įsiplieskė, kaltinamasis paėmė biliardo lazdą ir pradėjo daužyti žmogų. Buvo netgi paėmęs biliardo rutulius, bet ji negali pasakyti, ar tais rutuliais kam nors trenkė, ar ne. Taip pat ji patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam. Matė ir tai, kaip kaltinamasis sulaužė biliardo lazdą ir sudavė ja vienam iš nukentėjusiųjų. Iš esmės analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, taip pat ir skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui įvykio dieną nurodė, jog išgėrę klientai kabinėjosi prie kitų lankytojų, vėliau ėmė stumdyti ir gadinti inventorių, sulaužė lazdą; vienas jaunuolis (V. M.) ėmė su lazda daužyti kitą klientą, mėtyti biliardo rutulius į jį, mušti kitus klientus. Be to aplinkybę, kad V. M. buvo labai girtas ir trenkė kumščiu į veidą vienam iš nukentėjusiųjų, patvirtino ir liudytojas apsaugos darbuotojas Ž. P.; taip pat liudytojas apsaugos darbuotojas M. M. patvirtino atsimenantis pilno kūno sudėjimo vaikiną, kuris buvo neblaivus ir labai agresyvus. Liudytojai K. G., Ž. P., M. M. nebuvo susiję nei su viena iš konflikto pusių, nenustatyta, kad jie iki įvykio pažinojo V. M. ar nukentėjusiuosius ir kad yra suinteresuoti duoti tendencingus, nepalankius kaltinamajam parodymus. Be to šių liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiųjų bei liudytojos S. G. parodymams. Šių visų asmenų tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai atitinka bei papildo vienas kitą, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus patvirtina ir Specialisto išvados duomenys, kuria A. J. nustatyti sužalojimai.

Tačiau liudytojų S. S. ir G. V. parodymus apie tai, kad ne kaltinamasis, o nukentėjusieji elgėsi agresyviai ir kėlė konfliktą, kad V. M. netyčia lazda užkliudė moterį ir būtent ši pradėjo konfliktą, teismas vertina kritiškai, nes jie prieštaringi ir neatitinka objektyvių bylos duomenų. Visų pirma, S. S. nurodė viso įvykio nematęs, nes prasidėjus konfliktui pasišalino iš biliardinės. Jo parodymus paneigia liudytojų apsaugos darbuotojų parodymai, kad tai V. M. buvo stipriai neblaivus ir agresyvus, bei K. G. parodymai, kad ji ramino būtent kaltinamąjį ir G. V., ir būtent dėl jų elgesio iškvietė apsaugą ir policiją, o ne dėl nukentėjusiųjų ar jų kompanijos elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. parodymai, duoti teisme, nebuvo nuoseklūs, vienu metu jis teigė, kad konfliktą išprovokavo moteris ir dėl jos kompanijos buvo iškviesta apsauga, vėliau jau nurodė, kad barmenė priėjo po to, kai kaltinamasis sulaužė lazdą; ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad barmenė priėjo būtent po to, kai kaltinamasis supyko ir trenkė biliardo lazdą į biliardo stalą, lazda sudužo į šipulius. Tuoj pat priėjo barmenė ir jis girdėjo, kaip kaltinamasis su ja sutarė, jog atlygins žalą už sudaužytą lazdą.

Taip pat pažymėtina, kad apie paties G. V. elgesį, t.y. kad jis irgi mėtė biliardo kamuolius, bei buvo girtas, kad jie gėrė savo atsineštus alkoholinius gėrimus, paliudijo kiti apklausti asmenys, tame tarpe ir pats G. V., o jo neblaivumą patvirtina byloje esantis alkotesterio kvitas, pagal kurio rodmenis, liudytojui 00.40 val. buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas. Tuo metu V. M. dar vėliau, t.y. 2018 m. lapkričio 5 d., 03.50 val. buvo nustatytas net 2,13 promilės girtumas, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad prieš 4 valandas, įvykio metu, jis buvo dar girtesnis. Be to, kaip nurodė kaltinamasis V. M. bei liudytojas G. V., dėl neblaivumo ne viską gerai atsimena. Tuo tarpu nukentėjusieji V. K., A. J., liudytoja S. G., nors pripažino taip pat vartoję alkoholinius gėrimus, tačiau nurodė nebuvę girti, tik tiek apsvaigę, buvo tik neseniai atėję į biliardinę. Jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Apsaugos darbuotojai ir barmenė taip pat nepatvirtino, kad jie elgėsi agresyviai ir kad buvo stipriai neblaivūs.

Taigi jokių objektyvių duomenų, kad V. M. buvo išprovokuotas kitų asmenų ir kad jis neatliko priešingų teisei veiksmų, byloje nenustatyta. Priešingai, aptarti duomenys sudaro pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad dėl kaltinamojo V. M. įžūlių ir vandališkų veiksmų, atliktų viešoje vietoje be jokios priežasties, t. y. iš pradžių ieškant priekabių, bandant įsilieti į kitą kompaniją, o šiai nurodžius atstoti nuo jų, kaltinamajam reiškiant dėl to nepasitenkinimą ir ėmusis agresyvių veiksmų: biliardinės turto niokojimo bei smūgių kitiems asmenims sudavimo, – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, biliardinėje buvę kiti lankytojai buvo šokiruoti, dėl ko buvo iškviesta apsauga bei policija. Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina jo abejingumą nusistovėjusioms visuomenėje normoms bei kokį poveikį tokie veiksmai padarys visuomenei. Smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, taigi turėjo numatyti, kad tokie veiksmai šokiruos aplinkinius ir taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau tai jam nebuvo svarbu.

Atsižvelgęs į aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, jog V. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13% girtumas), įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad žodžiais užgauliojo biliardinės lankytojus, juos stumdė, mėtė biliardo rutulius, sulaužęs biliardo lazdą, ja sudavė nukentėjusiajam V. K. per galvą, taip pat kumščiu sudavė į lūpas, tuo sukeldamas V. K. fizinį skausmą, o nukentėjusiajam A. J. koja spyrė į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršutinėje lūpoje, 21-o danties šaknies lūžiu, poodine kraujosruva dešiniame žaste, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo veiksmus bei jų intensyvumą darant nusikalstamą veiką, tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas, tame tarpe už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei turint tikslą jas platinti (1 t., b.l. 95-104), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitoje neįrašytas, VšĮ Psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 106-108), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 93-94), nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Todėl V. M. skirtina griežčiausia už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Vis tik skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 34,59 Eur žalą (1 t., b.l. 158), taip pat atlygino dalį A. J. padarytos žalos – 250 Eur (2 t., b.l. 29-30) ir jo atsiprašė, vedęs, augina mažametį sūnų bei sutuoktinės nepilnametį brolį, kuriam nustatyta laikinoji globa ir jo globėja paskirta kaltinamojo sutuoktinė (1 t., b.l. 168-173), dirba UAB „Firelita“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 12). Sutuoktinės gaunamos pajamos sudaro 253,18 Eur vaiko priežiūros išmoka kas mėnesį iki 2019 m. kovo 10 d., po to 153,91 Eur kas mėnesį iki 2020 m. kovo 10 d. (2 t., b.l. 11). Administracinės nuobaudos susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir sumokėtos, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusysis V. K. pretenzijų kaltinamajam neturėjo, nukentėjusysis A. J. taip pat nurodė, jog turi tik turtinių pretenzijų, nemano, kad kaltininką reikia bausti laisvės atėmimu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimai.

Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, subendrintina su 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. M. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 4 d. 23.55 val. iki 2017 m. lapkričio 6 d. 11.28 val. (dvi dienos) išbūtas laikas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai 34,59 Eur žalos atlyginimą už VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos nukentėjusiajam A. J. suteiktas gydymo paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu gautas civilinio ieškovo pareiškimas, kuriame nurodė, kad kaltininkas V. M. padarytą turtinę žalą atlygino, todėl civilinio ieškinio atsisako. Patvirtino, kad civiliniam ieškovui žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 249 straipsnio 2 dalyje numatytos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės (1 t., b.l. 158). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktinas.

Taip pat byloje pateiktas nukentėjusiojo A. J. pareiškimas dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodoma, kad patirta 2000 eurų fizinė ir moralinė žala (1 t., b.l. 37); taip pat pateiktas ieškinio patikslinimas (2 t, b.l. 8), kuriame nurodoma, kad dėl prakirstos lūpos atsirado randas, kurį nukentėjusysis nori pašalinti, todėl reikalinga atlikti lazerines ir kitas dermatologines procedūras, kurių kaina yra 360 eurų. Taip pat jau yra sumokėjęs už gydytojo konsultaciją 35 eurus, taigi iš viso bus patirtos 395 eurų dydžio išlaidos. Be to nurodo, kad dėl patirtos traumos buvo įtartas danties šaknies lūžis, dėl ko dabar šį dantį reikia 3 metus tikrinti rentgenu ir kliniškai pas gydytoją odontologą; kiekvieno apsilankymo kaina su rentgenologiniu tyrimu yra 24 eurai. Kadangi rekomenduota pasitikrinti kas 6 mėnesius, o vėliau kas metus, 3 metus iš eilės, bus patiriamos 96 eurų išlaidos. Už jau įvykusią konsultaciją nukentėjusysis jau yra sumokėjęs 24 eurus. Iš viso už odontologo patikrinimus bus patirtos 120 eurų išlaidos. Taip pat dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusysis turėjo nedarbingumą, dėl ko patyrė 199,05 Eur darbo užmokesčio nuostolį. Iš viso dėl V. M. jam padaryto kūno sužalojimo patyrė 714,05 Eur turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Iš UAB „Grožio chirurgija“ medicinos dokumentų išrašo – siuntimo matyti, kad nukentėjusiajam diagnozuotas hipertrofinis randas. Nustatyta, kad pacientas prieš metus buvo sumuštas, praskelta lūpa. Žaizda buvo gili, todėl buvo susiūta Vilniaus universiteto Žalgirio klinikoje. Žaizdai sugijus liko randas. Pacientui rekomenduota atlikti 3 rando lyginimo procedūras lazeriu ir PRP procedūras. Planuojama gydymo kaina nurodoma: 1) gydytojo dermatologo konsultacija – 35,00 Eur, 2) rando lyginimo procedūros – 40,00 Eur, 3) PRP procedūra – 230 Eur, 4) kremas, naudojamas po procedūrų ~ 10,00 Eur; už konsultaciją sumokėta 35 Eur (1 t., b.l. 194-195). Nukentėjusysis nurodo, kad rando šalinimo išlaidos iš viso sudarys 395 eurus.

Be to nukentėjusysis A. J. pateikė UAB „SB dantų klinika“ medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame pateiktas klinikinis ir rentgenologinis 21 danties įvertinimas dėl prieš 1 metus įvykusios traumos: dantis nepaslankus, perkusija (-), kišenių zondavimo gylis iki 3 mm, gyvybingas, stebimas perodonto raiščio praplatėjimas, kaulo destrukcija nestebima. Antrinis kariesas. Rekomenduotas danties klinikinis ir rentgenologinis ištyrimas kas 6 mėn., vėliau kas 1 metus trejus metus iš eilės. Esant pakitimams – endodontinis gydymas; pridėta danties rentgeno nuotrauka; už paslaugas sumokėta 24 Eur (2 t., b.l. 9-10). Nukentėjusysis paskaičiavo, kad šios išlaidos iš viso per nurodytą laikotarpį sudarys 120 eurų.

Taigi, iš šių pateiktų dokumentų matyti, kad A. J. bylos nagrinėjimo metu yra patyręs 35 Eur ir 24 Eur išlaidų už gydytojų konsultacijas, t.y. iš viso 59 Eur. Likusi iš 515 Eur (395+120) suma – 456 Eur nukentėjusiojo numatoma kaip ateityje kilsiančios būtinosios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog paprastai civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Nagrinėjamu atveju, vertinant nukentėjusiojo nurodytų išlaidų būtinumą, spręstina, kad yra pagrindas šią dalį ieškinio tenkinti. Iš UAB „Grožio chirurgija“ medicininių dokumentų išrašo matyti, kad rekomenduojamos 3 rando lyginimo procedūros. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo prakirsta lūpa, kad dėl to yra likęs randas, kuris neišnyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykio (šiuo metu praėję vieneri metai ir trys mėnesiai), neginčijama, taigi esami ir būsimi nukentėjusiojo nuostoliai yra susiję su žalos padarymo faktu. Nukentėjusiajam rando šalinimo procedūros dar nėra atliktos, tačiau, teismo manymu, minėtas UAB „Grožio chirurgija“ medicininių dokumentų išrašas, kuriame aiškiai išdėstytos procedūrų kainos, gali būti vertinamas kaip pakankamas, patvirtinantis būtinas preliminarias nukentėjusiojo išlaidas (nuostolius), o reikalavimu nukentėjusiam asmeniui visas būtinas procedūras atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų neproporcingai pabloginta jo padėtis. Todėl šioje dalyje nukentėjusiajam priteistina visa 395 eurų suma.

Vertinant pateiktus duomenis dėl danties šaknies lūžio gydymo matyti, kad UAB „SB dantų klinika“ medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog danties destrukcijų nenustatyta, o rekomenduojamas tik reguliarus tikrinimasis. Vis tik čia atkreipiamas dėmesys, jog Specialisto išvadoje po nukentėjusiojo apžiūros yra nustatytas 21 danties šaknies lūžis, taigi, dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų egzistuoja tikimybė, jog nukentėjusiajam ateityje reikės dantį šalinti. Tą patvirtina ir nukentėjusiajam rekomenduotas reguliarus tikrinimasis. Pats kaltinamasis, nors teisminio nagrinėjimo metu nepripažino visų jam inkriminuojamų veiksmų, tačiau nukentėjusiajam A. J. padarytų ir Specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų neginčijo. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodoma suma – 120 eurų nėra nepagrįstai didelė, akivaizdu, kad danties implantas, jei tokį tektų ateityje statyti, nukentėjusiajam kainuotų brangiau. Taip pat svarbu pažymėti, kad nukentėjusysis nereikalauja priteisti galimų nuostolių už danties keitimą implantu, nėra ir nustatyta, kad šiuo metu būtina tai atlikti; be to danties šalinimas, keitimas numanomas neapibrėžtoje ateityje ir apskritai gali būti pernelyg nutolęs to priežastinis ryšys su kaltinamojo veiksmais. Tačiau bent iš dalies kaltinamojo veiksmai tam neabejotinai turi įtakos, nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų turi nepatogumų, jam būtina reguliariai tikrintis sveikatą ir dėl to jis turėjo ir ateityje turės išlaidų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad A. J. prašoma priteisti 120 eurų suma už danties lūžio pasekmes (tame tarpe ir jau turėtos faktinės 24 eurų dydžio išlaidos) yra pakankama ir pagrįsta, todėl priteistina.

 Taip pat nukentėjusysis pateikė UAB „Alfa Baltic“ pažymą, kad dėl sveikatos sužalojimo 2017 m. lapkričio 8-13 dienomis patyrė 199,05 Eur nuostolį: jam 2017 m. lapkričio mėnesį už 21 darbo dieną nustatytas darbo užmokestis 1045 Eur, išmokėta už 17 darbo dienų 845,95 Eur darbo užmokesčio (1 t., b.l. 193). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl nedarbingumo negavo jokių socialinių išmokų, kuriomis būtų pagrindas mažinti netekto darbo užmokesčio sumą, nes įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, todėl šioje dalyje reikalavimas laikytinas pagrįstu ir nukentėjusiajam priteistina 199,05 Eur nuostolių už negautas pajamas.

Iš viso nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 714,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis dalį turtinės žalos atlygino, šia dalimi civilinis ieškinys mažintinas, įskaičius sumokėtą dalį, ir nukentėjusiajam priteistina 464,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Nukentėjusysis A. J. prašo priteisti iš V. M. 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad iki šiol dėl sumušimo ir lūpos siuvimo jaučia diskomfortą ir jo išvaizda pasikeitė. Dabar negali jaustis saugiai, bijo eiti į miestą, taip pat negalėjo tinkamai atlikti darbe savo pareigų. Po patirtos traumos jis ilgą laiką negalėjo naktimis užmigti, vartojo vaistus nuo nemigos ir skausmo. Taip pat dėl savo išvaizdos (ištinusio veido) jautė diskomfortą, net jo mažametis vaikas (tuo metu buvo 2 metukai) bijojo ir prie jo nėjo. Pradėjo bijoti lankytis viešose vietose, ypatingai kavinėse bei baruose, nes bijojo būti sumuštas. Nuo to incidento nesilanko biliardinėje „Cue Club“, kur įvyko incidentas, nors labai mėgsta žaisti biliardą. Iki šiol jaučia fizinį diskomfortą valgant, taip pat kiekvieną rytą lūpa būna patinusi, ji pakeitusi savo formą, iki šiol likęs randas. Jo darbe reikalinga eiti į susitikimus su įvairiais žmonėmis, o dėl savo išvaizdos to daryti negalėjo, dėl to įmonė prarado nemažai darbo užsakymų ir tuo pačiu patyrė materialinį nuostolį, ko pasėkoje materialinį nuostolį patyrė ir jis, nes už pilnai atliktą savo darbą gauna pinigines premijas.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau ir pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, be priežasties, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą laisvalaikiu ir darbe, bendraudamas su žmonėmis. Tačiau pažymėtina, kad A. J. nedarbingumas truko 5 dienas, sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nežymiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Duomenų, kad nukentėjusysis A. J. vartojo kokius nors vaistus, apie įmonės prarastus užsakymus ir dėl to nukentėjusiojo patirtus materialinius nuostolius nepateikta. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo, išskyrus kosmetinius – randą, kuris ateityje gali būti visiškai pašalintas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, t.y. kad sveikata sutrikdyta iš esmės vienu kaltinamojo veiksmu (spyrus į veidą ir nukentėjusiajam nukritus). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad sveikata sutrikdyta nežymiai, nusikaltimas tyčinis, smurtinio pobūdžio, į padarytą turtinės žalos dydį, tai, kad pagrindinis sužalojimas padarytas veidui, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-467-976/2015), neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam A. J. iš kaltinamojo priteistina 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat teismas pabrėžia, kad ieškinio reikalavimus nukentėjusysis A. J. pareiškė raštu dar ikiteisminio tyrimo metu, t.y. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad civilinis ieškovas privalo teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Nagrinėjamu atveju teismas išaiškino A. J. jo pareigą pagrįsti ieškinio sumą, ką A. J. ir įvykdė, taigi aplinkybė, kad nukentėjusysis teismo nurodymu detalizavo savo reikalavimus jau pradėjus įrodymų tyrimą, nelaikytina pavėluotu civilinio ieškinio pareiškimu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biliardo lazda, pagal 2018 m. sausio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK002289 perduota saugoti specializuotam policijos padaliniui (t. 1, b.l. 17-18), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

 V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 4 d. 23.55 val. iki 2017 m. lapkričio 6 d. 11.28 val. (dvi dienas) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti dirbą, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigoti jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam A. J. padarytą turtinę žalą.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. J. ir kaltinamojo V. M. 464,05 Eur turtinės žalos ir 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biliardo lazdą, pagal 2018 m. sausio 19 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK002289 perduotą saugoti specializuotam policijos padaliniui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                            Ilona Mateikienė