Civilinė byla Nr. e2A-152-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14865-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DAUKŠIŲ AERODROMAS“, atstovui advokatui Š. R.,

 atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. R.,

atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui D. R.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑12803‑959/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DAUKŠIŲ AERODROMAS“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovėms Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo negaliojančia bei nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „DAUKŠIŲ AERODROMAS“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis, esančią (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; 2) panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini)g., esančią (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centre; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – susisiekimo komunikacijos (pakilimo-nusileidimo, manevravimo takai ir lėktuvų stovėjimo aikštelės), esantys (duomenys neskelbtini) kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypu, kuriame yra šis nekilnojamasis turtas, ieškovė naudojosi pagal 2001 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio mėn. ieškovė sužinojo, kad ant jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nesant jokio ieškovės leidimo, sutikimo ar kitokio įstatyminio, ar sutartinio pagrindo, 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo suformuota (duomenys neskelbtini) gatvė, priklausanti atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei. Ieškovė taip pat nurodė, kad Aplinkos ministerija negalėjo perduoti Kėdainių rajono savivaldybei daikto, kuris jai nepriklausė, kadangi perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, perdavimo–priėmimo akto dalis, kuria buvo perduotas kelias (gatvė), pripažintina niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, o atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės registracija VĮ Registrų centre naikintina.

3.       Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad visos matavimo procedūros buvo atliktos nepažeidžiant jokių reglamentuojančių teisės aktų. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą (toliau – VTPSNĮ) priskirtinas savivaldybių nuosavybėn, bet dar neperduotas jų nuosavybėn. Tokiam turtui priklauso ir gatvės bei vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais. Toks turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas pagal perdavimo–priėmimo aktus, kuriuos rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui teikia savivaldybių administracijų direktoriai. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad nekilnojamais daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gatvė, todėl ji ir buvo perduota Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn.

4.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi duomenų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ginčo turtą. Už savivaldybėms priskirto, bet dar joms neperduoto turto reikalingų dokumentų parengimą ir jų pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui, nagrinėjamu atveju buvo atsakinga Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Vyriausybės įgaliotas atstovas neturėjo pagrindo abejoti dėl ginčo turto perdavimo nepagrįstumo ar dėl ginčo turto nuosavybės teisių.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis, esančią (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; panaikino atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centre; priteisė iš atsakovių ieškovės naudai lygiomis dalimis po 2 425,71 Eur išlaidų.

6.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ginčijamu aktu Kėdainių rajono savivaldybei perduotos (duomenys neskelbtini) g. bei ieškovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys iš dalies dubliuojasi. Teismas vertino, kad tai reiškia, jog ginčijamu aktu atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei perdavus (duomenys neskelbtini) g., faktiškai buvo perduota dalis ieškovei priklausančių susisiekimo komunikacijų. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, jog valstybė nuo 2000 m. kovo 23 d. CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais būtų įgijusi nuosavybės teisę į minėtas susisiekimo komunikacijas ar jų dalį ir, kad atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija šias susisiekimo komunikacijas ar jų dalį būtų valdžiusi patikėjimo teise. Priešingai, bylos duomenys leido spręsti, jog šis inžinerinis statinys nuo 2000 m. kovo 23 d. buvo valdomas ieškovės ir tai byloje nėra ginčijama.

7.       Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo perdavė atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei (duomenys neskelbtini) g., o tuo pačiu, nesant tam teisinio pagrindo, faktiškai perdavė ir ieškovei priklausančių susisiekimo komunikacijų dalį, prieštarauja imperatyviai CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad abiem bylos šalims buvo siūlyta pateikti ieškovės susisiekimo komunikacijų kadastrinius matavimus, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti viso daikto bei tos jo dalies, kurios kadastro duomenys dubliuojasi su (duomenys neskelbtini) g. duomenimis, koordinates, tačiau šalims atsisakius tai padaryti, nesant galimybės tiksliai identifikuoti besidubliuojančios daiktų kadastro duomenų dalies, nebuvo ir galimybės (duomenys neskelbtini) g. perdavimo sandorį pripažinti negaliojančiu tik iš dalies.

8.       Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir negalioja, byloje įrodyta, jog dokumentas, kurio pagrindu įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, yra neteisėtas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Kėdainių rajono savivaldybei perduotos (duomenys neskelbtini) g. bei ieškovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys iš dalies dubliuojuosi. Susisiekimo komunikacijų kadastro duomenų bylos dokumentai ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. birželio 29 d. raštas jokiu būdu nepatvirtina susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenų dubliavimosi. Priešingai, kaip tą patvirtina VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 29 d. raštas, susisiekimo komunikacijų kadastro duomenyse nėra nustatytos susiekimo komunikacijų ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra galimybės patikrini ir nustatyti susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini)g. galimai sudubliuotus duomenis.

1.2.       Nepaisant to, kad Kėdainių rajono nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) g. įregistruota tik 2017 m. spalio 16 d., byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo pastatyta anksčiau nei susisiekimo komunikacijos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. statybos metai yra 1975 m., tuo tarpu susisiekimo komunikacijų statybos pabaigos metai yra 1980 m., todėl vien ši aplinkybė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. niekaip negalėjo būti pastatyta ant egzistuojančio nekilnojamojo turto (susisiekimo komunikacijų). Nei (duomenys neskelbtini) g. statybos metu, nei valstybės turto perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės metu jokiu būdu negalėjo būti suvaržytos ar apribotos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

1.3.       (duomenys neskelbtini) g. kadastriniai duomenys, įskaitant tikslias kelio ir jo sudėtinių dalių ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, šie duomenys, kol nėra nuginčyti, laikytini teisėtais.

1.4.       Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad (duomenys neskelbtini)g. ir susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys faktiškai dubliuojasi, ką iš dalies pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Teismo išvada dėl kadastro duomenų dubliavimosi paremta išvien prielaida ir spėjimu, neatsižvelgiant ir nevertinant byloje pateiktų įrodymų visumos, tokiu būdų pažeidus CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas pažeidė rungimosi principą, netinkamai paskirstydamas tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju būtent ieškovė, siekdama įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) g. ir susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys dubliuojasi, turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę. 

1.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siūlė atsakovams pateikti ieškovei nuosavybes teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastrinius matavimus ir remdamasis šios pareigos neįvykdymu tenkino ieškinį. Toks teismo pasiūlymas iš esmės prieštarauja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo tvarkai. Vadovaujantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo teisiniu reglamentavimu, nei atsakovė, nei Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės kreiptis į matininką dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastrinių matavimų atlikimo. Būtent ieškovė turėjo įrodyti šias aplinkybės, todėl priešingas įrodinėjimo pareigos nustatymas, t. y. atsakovams turint pareigą nustatyti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenis, lemtų reikalavimą iš atsakovų padaryti tai, kas neįmanoma ir prieštarautų universaliam teisės principui – asmuo negali būti įpareigotas padaryti to, kas neįmanoma.

1.6.       Byloje nėra pakankamai duomenų, kuriems esant būtų pagrindas spręsti, kad susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenys faktiškai dubliuojasi. Priešingai byloje esančių įrodymų visuma ir valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčijamu aktu (duomenys neskelbtini) g. perduota teisėtai ir pagrįstai.

10.       Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,  apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog susisiekimo komunikacijų kadastro duomenų bylos dokumentai ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. birželio 29 d. raštas nepatvirtina susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenų dubliavimosi. Priešingai, kaip tą patvirtina VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 29 d. raštas, susisiekimo komunikacijų kadastro duomenyse nėra nustatytos susiekimo komunikacijų ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra galimybės patikrini ir nustatyti susisiekimo komunikacijų ir (duomenys neskelbtini) g. galimai sudubliuotus duomenis.

2.2.       Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) g. įregistruota 2017 m. spalio 16 d. Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo pastatyta anksčiau nei susisiekimo komunikacijos, t. y. (duomenys neskelbtini) g. negalėjo būti pastatyta ant neegzistuojančio nekilnojamojo turto (susisiekimo komunikacijų). Tai patvirtina, kad nei (duomenys neskelbtini) g. statybos metu, nei valstybės turto perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės metu negalėjo būti suvaržytos ar apribotos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

11.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „DAUKŠIŲ AERODROMAS“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, pateikė atsiliepimą į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad kelias (gatvė) yra pastatytas anksčiau nei susisiekimo komunikacijos, vertinimas nėra teisiškai reikšmingas, nagrinėjant ginčo situaciją. Šiuo atveju byloje ginčas kilo ne dėl to, kuris nekilnojamasis daiktas yra pastatytas anksčiau, o dėl to, kad Aplinkos ministerija, perduodama nuosavybės teisę į kelią (gatvę), kartu faktiškai perdavė ir ieškovei nuosavybes teise priklausančių susisiekimo komunikacijų dalį. Atitinkamai šiuo atveju yra nagrinėtinas nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momentas, o ne šių daiktų statybos metai.

3.2.       Ieškovės nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota 2000 m. balandžio 3 d., o Kėdainių rajono savivaldybės – 2017 m. spalio 16 d. Vien CK 1.75 straipsnio 4 dalies normos pagrindu, net neginčijant atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimo pagrindo, šis vienareikšmiškai pripažintinas ieškovės nuosavybe, t. y. savarankiškas pagrindas panaikinti atsakovės nuosavybės teises į kelio (gatvės) teisinė registraciją viešajame registre.

3.3.       Kelias (gatvė) faktiškai ne per visą savo ilgį sutampa su susisiekimo komunikacijomis, o tik tam tikruose taškuose, t. y. tarp ašinės linijos taškų nuo 6 iki 25 ir nuo 36 iki 46, todėl kitoje dalyje kelias (gatvė) gal ir buvo statomas dar 1975 m., tačiau ne susiekimo komunikacijų dalyje. Kaip matyti iš kadastro bylos duomenų apie susisiekimo komunikacijas, kadastrinių matavimo atlikimo metu (2001 m.), o ir vėliau, susisiekimo komunikacijų teritorijoje kelias (gatvė) nebuvo fiksuotas. Kelio (gatvės) ir susiekimo komunikacijų statybos pabaigos metai neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant ginčo situaciją.

3.4.       Pirmosios instancijos teismas siūlė patikslinti susisiekimo komunikacijų kadastrinius matavimus ne todėl, kad byloje buvo nepakankamai duomenų dėl šių nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų dubliavimosi, o dėl to, kad būtų nustatyta nekilnojamųjų daiktų dubliavimosi koordinatės ir būtų galimybė pripažinti negaliojančia ne visą perdavimo-priėmimo akto dalį dėl kelio (gatvės) perdavimo, o tik iš dalies.

3.5.       Pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, paneigti ieškovės pateiktus įrodymus privalėjo būtent atsakovės, tačiau bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovės pateiktų įrodymų atsakovės nenuginčijo bei nepateikė jokių kitų įrodymų ar argumentų, kurie leistų paneigti išvadą, kad kelias (gatvė) yra įregistruotas ant susiekimo komunikacijų. Taigi, yra pažeista ieškovės nuosavybės teisė, kadangi pastarajai atimta galimybė valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu.

3.6.       Kelio (gatvės) ir susisiekimo komunikacijų ribų dubliavimąsi yra iš dalies pripažinęs ir VĮ Registrų centro Kauno filialas savo 2018 m. birželio 29 d. rašte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės bankrutavusios UAB „DAUKŠIŲ AERODROMAS“ pažeistos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

14.       Bylos duomenims nustatyta, kad, 2000 m. kovo 23 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. gegužės 1 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2000 m. gegužės 1 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindais, ieškovės vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – susisiekimo komunikacijas-pakilimo-nusileidimo, manevravimo takus ir lėktuvų stovėjimo aikšteles, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad Kauno apskrities viršininkas G. B. (nuomotojas), atstovaujamas Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S., ir ieškovė (nuomininkė) UAB „DAUKŠIŲ AERODROMAS“ 2001 m. birželio 21 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 99 metams 172,1628 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kita paskirtis – komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti). 

15.       Ieškovė, pateikusi įrodymus, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas bei, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudoja žemės sklypą, kuriame yra jai (ieškovei) nuosavybės teise priklausantys statiniai, byloje įrodinėjo, kad ginčo 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo aktu Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn perduota ir dalis ieškovei priklausančio turto.

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ginčijamu aktu Kėdainių rajono savivaldybei perduotos (duomenys neskelbtini) g. bei ieškovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų kadastro duomenys iš dalies dubliuojasi. Teismas sprendė, kad tai reiškia, jog ginčijamu aktu atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei perdavus (duomenys neskelbtini) g., faktiškai buvo perduota dalis ieškovei priklausančių susisiekimo komunikacijų. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, jog valstybė nuo 2000 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais būtų įgijusi nuosavybės teisę į minėtas susisiekimo komunikacijas ar jų dalį ir, kad atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija šias susisiekimo komunikacijas ar jų dalį būtų valdžiusi patikėjimo teise. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nesutinka su šiais teismo argumentais, nesutikimą motyvuoja tuo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kelio statybos metai yra 1975 m., tuo tarpu susisiekimo komunikacijų statybos pabaigos metai yra 1980 m. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. negalėjo būti pastatyta ant neegzistuojančio nekilnojamojo daikto.

17.       Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (12 punktas). Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti. Kasacinio teismo konstatuota, kad tam, jog būtų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Šioje byloje nustatyta, kad ne atsakovė, bet ieškovė faktiškai valdo ir naudoja susisiekimo komunikacijas, yra jų savininkė, ginčo objektai yra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos yra įregistruotos viešame registre. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė (apeliantė) byloje neteikė įrodinėjimo priemonių (šia teise nepasinaudojo ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), kada ir kaip, kokia apimtyje įgyvendintos gatvės statytojo teisės.

18.       Nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagrindas yra statinio statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra, o ne jo teisinė registracija. Byloje nustatyta, kad daiktines teises į susiekimo komunikacijas ieškovė įregistravo 2000 m. balandžio 3 d., atsakovė daiktines teises į ginčo gatvę įregistravo 2017 m. spalio 16 d., t. y žymiai vėliau nei ieškovė. Atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Nors statinio neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 30 punktas), tačiau byloje esant duomenims, kad kelias su susisiekimo komunikacijomis sutampa tik tam tikrose atkarpose, atsakovei (apeliantei) neteikus įrodinėjimo priemonių kaip buvo įgyvendintos kelio statytojo teisės, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad valstybės turto perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės metu negalėjo būti suvaržytos ar apribotos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas.

19.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

20.       Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Taigi savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu.

21.       Valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas (toliau – VTPSNĮ) ir jo pagrindu 1997 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 870 patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto turto perdavimo tvarkos aprašas nustato valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo savivaldybėms tvarką (VTPSNĮ 1 straipsnis), tačiau šiuo teisiniu aktu negali būti apribojamos savininko nuosavybės teisės į turtą, taip pat šio teisinio akto pagrindu savininkui priklausantis turtas negali būti perduodamas be savininko valios.

22.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015).

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų vertinimu, tarp jų ir dėl kadastro duomenų dubliavimo, neteikė įrodinėjimo priemonių, taip pat nepasinaudojo ir teismo siūlymu pateikti duomenis (nors iš dalies pripažino aplinkybes apie duomenų galimą dubliavimąsi), kokioje apimtyje ginčo gatvė (kelias) sutampa su ieškovei priklausančiomis susisiekimo komunikacijomis. Tuo tarpu ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, pateikė 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Sklypas ir namas“ sudarytą situacijos schemą, kurioje, konvertuojant sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą, pateikti duomenys, kad ginčo kelio (gatvės) bei susisiekimo komunikacijų ribos yra tos pačios. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių abejoti įrodymo, kuris parengtas asmens, turinčio specialių žinių, patikimumu. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo turinio, vertino visus byloje esančius įrodymus, iškilus šalių ginčui dėl kadastrinių matavimų dubliavimosi, pasiūlė šalims teikti papildomas įrodinėjimo priemones (CPK 179 straipsnio 1 dalis), šia teise šalims nepasinaudojus, turėjo pagrindą vadovautis ieškovės pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis ir padarė sprendime nurodytas išvadas. 

24.       Atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei byloje pateikus rašytinius įrodymus, kuriuose fiksuojami ginčo turtinių vienetų kadastrinių matavimų duomenys, neteikdama savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių, apeliaciniame skunde tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos, su kadastrinių duomenų dubliavimu, susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas, kad ginčijamu aktu atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei perdavus (duomenys neskelbtini) g., faktiškai buvo perduota dalis ieškovei priklausančių susisiekimo komunikacijų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

25.       Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia paneigti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. siekia įrodyti, kad viešajame registre įrašyti duomenys dėl ginčo statinio yra neteisingi. Statinių teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, todėl teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovė kvestionuoja atsakovės nuosavybės teises į ginčo statinį, taip pat prašo panaikinti ginčo statinio ir atsakovės nuosavybės teisių į jį registraciją kaip atliktą be teisinio pagrindo.

26.       Nagrinėjamu atveju pripažinus, 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir negaliojanti, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).

27.       Teisėjų kolegija šios nutarties 18 punkte nurodė, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį pereina ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis), kurį galima nustatyti pagal nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo akto ar kitokio sutartyje nurodyto dokumento, kuriuo įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasirašymo momentą (CK 6.398 straipsnio 1, 2 dalys). Duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g., esančią (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija VĮ Registrų centre ir šioje dalyje reikalavimus atmesti.

28.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias savininko teises išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo bei savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.95, 4.98 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės reikalavimo panaikinti ginčo perdavimo–priėmimo aktą pagrįstumo padaryta įvertinus šalių nuosavybės įgijimo pagrindus, pateiktus įrodymus apie kadastro duomenų dubliavimąsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgus į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d., keičiamas dalyje, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g., esančią (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija VĮ Registrų centre, likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas yra keičiamas dalyje, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) g., esančią (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija VĮ Registrų centre (išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo), dėl to, kad duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti, ir palikus sprendimą dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo nepakeistą, šiuo konkrečiu atveju ieškovė laikoma iš esmės laimėjusi pagrindinį ginčą dėl jos pažeistos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas. Atsižvelgus į tai, nesant ginčo dėl sprendimo dalies, kuria buvo tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalis, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, taip pat paliekama nepakeista (CPK 93 straipsnis).

30.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 635,25 Eur išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, kurios nebuvo pateiktos pirmos instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nes ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, neturėjo piniginių lėšų savalaikiai jas apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Išimčių iš nurodyto teisinio reglamentavimo nenumatyta. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, o taip pat atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo spręsti ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra susidariusios bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimo, todėl šis ieškovės prašymas netenkinamas. Pažymėtina, kad ieškovė savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų pirmosios instancijos teisme, galėjo realizuoti CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka arba teikdama apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje.

31.       Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus atmetus, t. y. ieškovės naudai išsprendus ginčą dėl jos pažeistos nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas, jai (ieškovei) priteisiamos iš atsakovių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą yra pateikusi rašytinius įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą bei 635,25 Eur išlaidų už paaiškinimų, prašymo rengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso 1 240,25 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktais, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

32.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią (duomenys neskelbtini) kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija valstybės įmonės Registrų centre ir šioje dalyje reikalavimus atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DAUKŠIŲ AERODROMAS“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 240,25 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė