Civilinė byla Nr. e3K-3-93-823/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01750-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atgalaikas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atgalaikas“ dėl neteisėto domeno ir prekių ženklo naudojimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) prekių ženklo savininko teisių gynimą nuo klaidinamai panašaus žymens naudojimo kito asmens komercinėje veikloje, įskaitant tokio žymens naudojimą kaip domeno vardo, bei prekių ženklo savininko teisių apribojimų taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:

2.1.       įpareigoti atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti domeną „pomodoneapp.com“ ir (ar) bet kokį kitą domeną su žodžiu „POMODONE“ bei uždrausti registruoti ir naudoti tokius domenus ateityje;

2.2.       įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. žymenų „PomoDone“, „PomoDoneApp“ ir (arba) bet kokio kito žymens su žodžiu „POMODONE“ naudojimą mobiliajai aplikacijai (programinei įrangai) bei programinei įrangai kaip paslaugai (SaaS) žymėti, įskaitant internete ir parsisiuntimui į mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, taip pat naudojimą tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose, ar bet kuriuo kitu būdu, ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje;

2.3.       uždrausti atsakovei naudoti ieškovo prekių ženklą „POMODORO“ be ieškovo sutikimo.

3.       Ieškovas nurodė, kad yra visame pasaulyje žinomos, dar 1980 m. sukurtos laiko ir darbų planavimo technikos „Pomodoro“, kurioje yra naudojamas laikmatis, kad laikas būtų paskirstomas į intervalus po 25 minutes, kurie atskiriami trumpomis pertraukomis, kūrėjas. Ieškovas yra įregistravęs žodinį Europos Sąjungos prekių ženklą „POMODORO“ (registracijos Nr. 010926152, paraiškos padavimo data 2012 m. gegužės 31 d.) Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms ir 41 klasės paslaugoms (toliau – ir Prekių ženklas). Prekių ženklo registracija yra galiojanti 9 klasės prekėms „Atvirkštiniai laikmačiai; Parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga“ žymėti. Ieškovas taip pat yra Vokietijos įmonės „C. Consulting GmbH“, kuri teikia mokymų organizavimo paslaugas, savininkas. Bendrovė savo veikloje naudoja nurodytą Prekių ženklą.

4.       Ieškovui tapo žinoma, kad 2014 m. liepos 10 d. be jo sutikimo domenų registre, kuriame registruojami domenai su plėtiniu „.com“, buvo įregistruotas domenas „pomodoneapp.com“ (toliau – ir Ginčo domenas), kurį įregistravo atsakovė UAB „Atgalaikas“ (buvęs pavadinimas UAB „Pomodonė“). Atsakovė Ginčo domeną naudoja kaip tiesioginę nuorodą į savo tinklalapį, kuriame galima parsisiųsti mobiliąją aplikaciją, pažymėtą žymenimis „PomoDone“ arba „PomoDoneApp“ (toliau – ir Ginčo žymenys), skirtą ieškovo sukurtai laiko ir darbų planavimo technikai taikyti. Atsakovė mobiliąją aplikaciją su žymeniu „PomoDone“ reklamuoja savo tinklalapyje, socialiniuose tinkluose, „YouTube“ kanale, o mobiliosios programėlės pavadinimui naudoja ir žymenį „PomoDoneApp“. Reklamuodama mobiliąją aplikaciją „PomoDone“, atsakovė taip pat be ieškovo sutikimo naudoja Prekių ženklą ir laikmačio vaizdą, kuris taip pat yra įregistruotas kaip ieškovo ES prekių ženklas (registracijos Nr. 011903234).

5.       Ieškovo teigimu, Ginčo domenas ir Ginčo žymenys yra klaidinamai panašūs į ieškovo vardu registruotą ankstesnį Prekių ženklą. Naudodama Ginčo domeną bei Ginčo žymenis atsakovė sąmoningai siekia suklaidinti vartotoją ir gauti komercinės naudos, nesąžiningai pasinaudoti Prekių ženklo reputacija, taip pažeisdama ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko, teises ir interesus bei atlikdama nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

6.       Ieškovas pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – ir Reglamentas 2017/1001) bei 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus, (toliau – ir Reglamentas 874/2004) nuostatomis.

7.       Atsakovė UAB „Atgalaikas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad savo valdomame tinklalapyje siūlo įsidiegti laiko planavimo įrankį pavadinimu „PomoDoneApp“, kuris sudarytas iš žodžių „Pomo“ ir „Done“ bei santrumpos „App“. „Pomo“ išvertus iš italų kalbos reiškia „obuolį“, „Done“ išvertus iš anglų kalbos – „atlikta“, „App“ yra angliško žodžio „application“ trumpinys, kuris reiškia programėlę (aplikaciją). Anot atsakovės, vartotojas gali susikonfigūruoti jos siūlomą programėlę taip, kaip yra nurodoma „Pomodoro technique“ metodologijoje, todėl atsakovė tinklalapyje www.pomodoneapp.com ir socialiniuose tinkluose nurodydavo „Pomodoro technique“ tik kaip metodologiją, kurią galima naudoti programėlėje „PomoDoneApp“. Ieškovo ES prekių ženklų „POMODORO TECHNIQUE“, paraiškos Nr. 008654171, ir „the Pomodoro TECHNIQUE“, paraiškos Nr. 008654212, registracijos pabaigos data – 2019 m. lapkričio 2 d.; atsakovei nėra žinoma, kad „Pomodoro technique“ kaip patentuotas išradimas yra ar kada anksčiau buvo registruotas. Be to, tinklalapyje www.pomodoneapp.com atsakovė aiškiai nurodė, kad siūloma programėlė nėra niekaip susijusi su ieškovu, o prekių ženklas „POMODORO“ yra registruotas ieškovo vardu. Atsakovės naudojamas žymuo tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek fonetiniu aspektais yra visiškai nepanašus į ieškovui priklausantį prekių ženklą „POMODORO“, todėl nėra visuomenės suklaidinimo galimybės.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

9.1.       ieškovas yra visame pasaulyje žinomos 1980 m. sukurtos laiko ir darbų planavimo technikos, kurioje yra naudojamas laikmatis, kad laikas būtų paskirstomas į intervalus po 25 minutes, kurie atskiriami trumpomis pertraukomis, pavadintos „Pomodoro“, kūrėjas;

9.2.       ieškovo vardu 2012 m. spalio 9 d. registruotas žodinis ES prekių ženklas „POMODORO“, paraiškos padavimo data 2012 m. gegužės 31 d., registracijos Nr. 010926152, prekių ženklas įregistruotas Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms (atvirkštiniai laikmačiai; parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga) ir 41 klasės paslaugoms (mokymas; treniravimas; pramogų paslaugos; sportinė ir kultūrinė veikla); Prekių ženklo registracija 42 klasės prekėms ir paslaugoms yra panaikinta;

9.3.       atsakovė yra Lietuvoje įregistruota uždaroji akcinė bendrovė, nuo 2017 m. lapkričio 20 d. veikusi pavadinimu UAB „Pomodonė“, o nuo 2021 m. vasario 19 d. pakeitusi pavadinimą į UAB „Atgalaikas“, užsiimanti kompiuterių konsultacine veikla. Atsakovė siūlo vartotojams įsidiegti laiko planavimo įrankį (programėlę) pavadinimu „PomoDoneApp“, kuris efektyviai paskirsto laiką pagal vartotojo susikurtą konfigūraciją;

9.4.       atsakovė valdo domeną „pomodoneapp.com“, įregistruotą 2014 m. liepos 10 d.; nurodytu domenu pasiekiamame tinklalapyje, taip pat savo socialinių tinklų Facebook, Twitter, Youtube, LinkedIn paskyrose atsakovė naudoja žymenis „PomoDone“ ir „PomoDoneApp“; tinklalapyje www.pomodoneapp.com galima parsisiųsti mobiliąją aplikaciją, žymimą žymeniu „PomoDoneApp“; atsakovė savo veikloje taip pat naudoja vaizdinį verslo identifikatorių

 

10.       Teismas pažymėjo, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, prekių ženklų (pagal PŽĮ ir Konkurencijos įstatymą) ir kitų komercinių žymenų savininkų (pagal Konkurencijos įstatymą) interesai yra saugomi ir ginami, visų pirma, nuo nesąžiningų kitų asmenų veiksmų, sukeliančių painiavos su prekių ženklu, ūkio subjektu ar jo veikla galimybę; antra, nuo veiksmų, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto interesus kitaip, nei sukeliant painiavos galimybę. Tačiau abiem atvejais prekių ženklo ar kito komercinio žymens savininko interesai yra ginami, jei prekių ženklas ar kitas komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį. Ar žymuo turi skiriamąjį požymį, t. y. atlieka identifikavimo funkciją, nustatoma kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, našta įrodyti aplinkybę, kad žymuo turi skiriamąjį požymį, tenka asmeniui, kuris remiasi savo, kaip ankstesnio žymens savininko, teisių pažeidimu.

11.       Teismas nurodė, kad žymuo „POMODORO“ turi silpną skiriamąjį požymį, nes juo iš esmės tik aprašomas ieškovo nuo 1980 m. kuriamas laiko planavimo įrankis (išradimas) „the Pomodoro technique“ (Pomodoro technika). Pats savaime žymuo „POMODORO“ neturi skiriamojo požymio ieškovo teikiamų paslaugų ir (ar) prekių atžvilgiu, nes italų kalbos žodis „pomodoro“ iš esmės tik tiesiogiai aprašo išradimo kūrėjo originaliai naudotą pomidoro formos laikmatį. Nors aplinkybė, kad ieškovo naudojamas žymuo yra aprašomojo pobūdžio, pati savaime visiškai nepašalina galimybės šio žymens apsaugai taikyti nesąžiningą konkurenciją draudžiančias teisės normas, tačiau tokiu atveju turi būti įrodyta, kad veiksmų, kuriuos ieškovas įvardija kaip neteisėtus, atlikimo metu šis žymuo buvo įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, t. y. žymuo, nepaisant jo aprašomojo pobūdžio, Lietuvos vartotojo buvo siejamas būtent su ieškovu ir jo veikla.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis yra visame pasaulyje žinomo laiko planavimo įrankio „Pomodoro Technique“ kūrėjas, žodinio prekių ženklo „POMODORO“ ir Vokietijos įmonės „C. Consulting GmbH“, kuri teikia mokymų organizavimo paslaugas, savininkas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas ir jo veikla Lietuvos teritorijoje nuo 2012 m. buvo siejami su žymeniu „POMODORO“, nes, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, vien tik žymens naudojimas komercinėje veikloje savaime nereiškia, kad jis turi skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023). Byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad reikšminga Lietuvos vartotojų dalis žymenį „POMODORO“ sietų būtent su ieškovo kuriamu išradimu. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo, kaip Prekių ženklo savininko, teisės turi būti ginamos Konkurencijos įstatymo ir PŽĮ normų pagrindu. Byloje nenustačius, kad ieškovo naudojamas žymuo „POMODORO“ atsakovės domeno „pomodoneapp.com“ registracijos metu buvo naudojamas kaip ieškovo verslo identifikatorius Lietuvos rinkoje arba buvo žinomas bent tam tikros apčiuopiamos dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui Lietuvoje, ieškovas taip pat neturi teisės reikalauti, kad atsakovė išregistruotų domeną „pomodoneapp.com“ ar nenaudotų tokio pobūdžio domenų ateityje.

13.       Pasisakydamas dėl Prekių ženklo ir atsakovės naudojamų žymenų panašumo teismas nurodė, kad Prekių ženklą sudaro italų kalbos žodis „pomodoro“, reiškiantis „pomidorą“, užrašytas spausdintinėmis raidėmis. Atsakovės naudojami žymenys („PomoDoneApp“ ir „PomoDone“) sudaryti iš sudėtinių elementų: „pomo“, kuris pagal atsakovės į bylą pateiktą vertimą italų kalba reiškia „obuolį“, „done“, kuris anglų kalba reiškia „padaryta / pagaminta“, bei „app“, kuris yra anglų kalbos žodžio „application“ (programa) trumpinys. Nors lyginamų žymenų elementas „pomodo“ sutampa, tačiau žodiniai elementai „POMODORO“ ir „PomoDoneApp“ bei „PomoDone“ skiriasi paskutinėmis raidėmis, taip pat atvaizdavimu, kadangi atsakovės naudojamuose žymenyse vartojami sudėtiniai žodiniai elementai, atskiriami kiekvieną sudėtinį elementą užrašant didžiąja (spausdintine) raide, tokiu būdu sukuriant vartotojui įspūdį, jog atsakovės žymenis sudaro du arba trys atskiri žodiniai elementai. Skirtumas, kurį sukuria aptartas elementų atvaizdavimas, yra vizualiai pastebimas, todėl, remiantis bendru įspūdžiu, ginčo žymenys vizualiai gali būti laikomi tik nelabai ar vidutiniškai panašiais.

14.       Analizuodamas Prekių ženklą ir Ginčo žymenis fonetiniu aspektu, teismas pažymėjo, kad lyginamų žymenų pradžia yra tariama aiškiai ir sukuria ryškų skambėjimą. Tariant žymenis „POMODORO“ ir „PomoDone“ aiškiai tariami pirmieji du skiemenys, kirčiuojami – du paskutinieji skiemenys. Atsakovės žymuo „PomoDone“, tariamas vientisai bei neišskiriant anglų kalbos žodžio „done“ (tarimas /dʌn/), fonetiškai labiau panašus į ieškovo žymenį; tariant pagal vizualų žymens atvaizdavimą, jaučiamas mažesnis fonetinis panašumas į ieškovo žymenį. Ginčo žymenys yra naudojami veikloje, susijusioje su programine įranga, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, todėl tikėtina, kad vartotojas, analizuodamas žymenis, pirmumą teiks būtent vizualiniam, o ne fonetiniam žymenų atvaizdavimui. Fonetiniu aspektu analizuojant žymenis „POMODORO“ ir „PomoDoneApp“ itin reikšminga ne tik skiemenų struktūra, tačiau ir garsinis ritmas. Šiuo atveju vartotojas, tardamas žymenį „PomoDoneApp“, prieš skiemenį (elementą) „app“ darys pauzę, nepriklausomai nuo to, ar pirmoji žymens dalis „PomoDone“ bus ištariama kaip vientisas žodis, ar kaip du atskiri žodžiai, o tai turi esminę įtaką fonetiniam ginčo žymenų suvokimui. Atsižvelgdamas į tai fonetinį ginčo žymenų panašumą teismas vertino kaip silpną.

15.       Teismas nurodė, kad semantiniu požiūriu Prekių ženklas ir Ginčo žymenys nelygintini, nes Ginčo žymenys, kaip sudurtiniai žodžiai, iš esmės neturi semantinės reikšmės.

16.       Nustatęs, kad Prekių ženklas ir Ginčo žymenys yra vizualiai ir fonetiškai nepanašūs, nesant galimybės atlikti semantinio palyginimo, teismas konstatavo, kad Ginčo žymenys nėra panašūs į Prekių ženklą.

17.       Teismas nusprendė, kad vartotojas, kurio pastabumo lygis yra vidutinis, šiuo atveju negali manyti, jog prekės ar paslaugos teikiamos to paties asmens. Šią teismo išvadą sustiprino atsakovės pateikti įrodymai (momentinės ekrano nuotraukos), iš kurių matyti, kad atsakovė savo tinklalapyje www.pomodoneapp.com aiškiai deklaruoja, jog ji nėra prekių ženklo „POMODORO“ savininkė, o programėlė „PomoDoneApp“ nėra susijusi su ieškovu ir (ar) jo kuriamu išradimu. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą –ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti domeną „pomodoneapp.com“ bei uždraudė registruoti ir naudoti tokį domeną ateityje; įpareigojo atsakovę nutraukti žymenų „PomoDoneApp“, „PomoDone“ naudojimą mobiliajai aplikacijai (programinei įrangai) bei programinei įrangai kaip paslaugai (SaaS) žymėti, įskaitant internete ir parsisiuntimui į mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, taip pat naudojimą tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose, ar bet kuriuo kitu būdu, ir uždraudė atlikti šiuos veiksmus ateityje; uždraudė atsakovei naudoti ieškovo prekių ženklą „POMODORO“ be ieškovo sutikimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas yra ES prekių ženklo savininkas, todėl jo teisių, susijusių su ES prekių ženklu, gynybai taikomas Reglamentas 2017/1001. Atsižvelgiant į Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose įtvirtintas taisykles, sprendžiant dėl ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko, teisės uždrausti naudoti Ginčo žymenis, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytos nurodytos sąlygos: 1) kad Ginčo žymenys yra naudojami atsakovės komercinėje veikloje prekėms ar paslaugoms žymėti; 2) kad Ginčo žymenys yra tapatūs arba panašūs į ieškovo Prekių ženklą ir Ginčo žymenimis žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Prekių ženklas, arba į jas panašios; 3) jeigu Prekių ženklas ir Ginčo žymenys yra ne tapatūs, o panašūs, ir Prekių ženklu bei Ginčo žymenimis žymimos prekės ar paslaugos yra ne tapačios, o panašios, turi būti nustatyta visuomenės suklaidinimo galimybė, kuri gali pasireikšti ir kaip galimybė susieti Ginčo žymenis su Prekių ženklu.

20.       Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė Ginčo žymenis naudoja veikloje, atitinkančioje komercinės veiklos sampratą Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovė Ginčo žymenis naudoja savo tinklalapyje, socialiniuose tinkluose, siūlydama įsidiegti laiko planavimo įrankį, už tokią paslaugą gaudama atitinkamą komercinę naudą. Toks Ginčo žymenų naudojimas atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) apibūdintą naudojimo komercinėje veikloje sampratą, pagal kurią žymens naudojimas komercinėje veikloje apima atvejus, kai žymuo naudojamas užsiimant veikla, iš kurios gaunama ekonominė nauda, o ne asmeniniais tikslais.

21.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad prekių ženklas „POMODORO“ ir ginčo žymenys „PomoDone“ bei „PomoDoneApp“ nėra tapatūs, nes dalis rašmenų ir sudėtinių elementų lyginamuosiuose žymenyse skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šiuos žymenis pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies b punktą, t. y. įvertindamas jų panašumą, o ne tapatumą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Prekių ženklo ir Ginčo žymenų panašumo įvertinimą atliko netinkamai.

22.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovė žymenį „PomoDoneApp“ naudoja ir kaip vaizdinį žymenį kartu su grafiniu elementu (raudonu kvadratu), savaime nepaneigia galimybės įvertinti Prekių ženklo ir žymens „PomoDoneApp“ panašumą, nes tokiu atveju yra įvertinamas prekių ženklo žodinio elemento ir vaizdinio žymens žodinio elemento panašumas. Be to, vaizdinis žymuo „PomoDoneApp“ užrašytas įprastu šriftu, nėra stilizuotas, iš esmės nuo tą pačią sandarą turinčio žodinio žymens „PomoDoneApp“ skiriasi tik spalva (raudona) ir papildomai pavaizduotu grafiniu elementu (raudonu kvadratu), kuris nelaikytinas dominuojančiu šio žymens elementu.

23.       Kolegijos vertinimu, ginčo žymenys „PomoDone“ ir „PomoDoneApp“ yra vizualiai panašūs į Prekių ženklą. Tokią išvadą pirmiausia patvirtina lyginamųjų žymenų gramatinė struktūra. Tiek Prekių ženklas, tiek žymuo „PomoDone“ sudaryti iš 4 skiemenų, abiem atvejais naudojama ta pati balsių ir priebalsių žodyje pateikimo schema (viena balsė, viena priebalsė ir taip kartojant toliau). Taip pat sutampa dauguma Prekių ženklo ir žymens „PomoDone“ balsių (3 iš 4) ir priebalsių (3 iš 4). Visuose lyginamuosiuose žymenyse dominuojančiu elementu laikytina žymenų pradžia „Pomodo-“, nes, pirma, toks elementas pavaizduotas žymenų pradžioje (skaitant iš kairės į dešinę), antra, elementas „Pomodo-“ sudaro esminę visų žymenų dalį (6 raidės iš 8 arba „PomoDoneApp“ atveju – 6 raidės iš 11), trečia, elemente „Pomodo-“ yra žymenų „POMODORO“, „PomoDone“, „PomoDoneApp“ kirtis. Taigi, Prekių ženklas ir Ginčo žymenys skiriasi tik paskutinėmis dviem raidėmis, pridėtu trumpiniu „App“ ir didžiųjų bei mažųjų raidžių Ginčo žymenyse išdėstymu. Nedideli rašmenų skaičiaus skirtumai, nežymūs paskutinių žodinių elementų raidžių skirtumai, kolegijos vertinimu, nėra pakankami konstatuoti, kad lyginamieji žymenys neatitinka vizualinio panašumo kriterijaus, vertinant tokį skirtumą vidutinio vartotojo požiūriu. Prekių ženklui ir Ginčo žymenims esant sudarytiems iš dominuojančio žodinio elemento „Pomodo“, kuris sudaro esminę ir reikšmingiausią lyginamųjų žymenų dalį, aplinkybė, kad Ginčo žymenyse dalis rašmenų yra užrašytos didžiosiomis raidėmis, nesudaro esminio žymenų vizualinio skirtumo.

24.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nenustatė Prekių ženklo ir Ginčo žymenų panašumo fonetiniu aspektu. Kolegijos vertinimu, dėl lyginamuosiuose žymenyse vartojamų balsių tapatumo žodžiai skamba itin panašiai, ypač įvertinant aplinkybę, kad dominuojančiame elemente „Pomodo-“ visos balsės sutampa. Lyginamuosiuose žymenyse kirčiuojamas tas pats trečias žodžio skiemuo „do“. Nors paskutiniai Ginčo žymenų skiemenys skiriasi nuo Prekių ženklo žodinio elemento, tačiau fonetiškai jie nedominuoja, žodžių galūnės fonetiškai nėra akcentuojamos.

25.       Tai, kad atsakovė naudoja ne tik Ginčo žymenį „PomoDone“, bet ir žymenį „PomoDoneApp“, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia pirmiau nurodytų Prekių ženklo ir Ginčo žymenų panašumo vizualine ar fonetine prasme įvertinimo – elementas „App“ nėra esminis „PomoDoneApp“ žymens elementas, be to, iš atsakovės tinklalapyje www.pomodoneapp.com viešai pateikiamos informacijos matyti, kad atsakovė trumpinį „App“ taip pat ne visada naudoja kaip žymens „PomoDoneApp“ sudedamąją dalį. Dominuojantys Prekių ženklo ir Ginčo žymenų vizualiniai ir fonetiniai elementai yra vienodi, t. y. visi lyginamieji žymenys sudaryti iš elemento „Pomodo-“ pridedant atitinkamą žymens galūnę, papildomas elementas „App“ yra aprašomojo pobūdžio ir neturi skiriamosios reikšmės, todėl nepanaikina šių žymenų vizualaus bei fonetinio panašumo.

26.       Vertindama Prekių ženklo ir Ginčo žymenų naudojimo tapačioms ar panašioms prekėms žymėti kriterijų teisėjų kolegija nustatė, kad Prekių ženklas, be kita ko, yra įregistruotas Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms: atvirkštiniai laikmačiai, parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga; įsiteisėjusiu Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu yra nustatyta, kad ieškovas Prekių ženklą iš tikrųjų naudoja (angl. genuine use) pagal Nicos klasifikaciją 9 klasei priskiriamoms prekėms, kurioms šis ženklas yra įregistruotas. Atsakovė Ginčo žymenis naudoja tapačioms prekėms, kurios priskiriamos 9 klasei pagal Nicos klasifikaciją (parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga), ir panašioms paslaugoms, kurios priskiriamos 42 klasei pagal Nicos klasifikaciją (programinė įranga kaip paslauga (SaaS)).

27.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju visuomenės suklaidinimo galimybė egzistuoja – žymenų vizualinis panašumas yra aukšto laipsnio, taip pat nustatytas fonetinis panašumas; vidutinis vartotojas, kuris paprastai neatlieka žymenų atskirų elementų vertinimo, matydamas, perskaitydamas Ginčo žymenis, gali juo susieti su ieškovo Prekių ženklu žymimomis prekėmis. Taip pat nustatytas aukštas prekių, kurios žymimos Prekių ženklu, ir prekių, kurios žymimos Ginčo žymenimis, panašumo laipsnis, dalis prekių sutampa (parsisiunčiamoji programinė įranga). Dėl nurodytų aplinkybių atitinkama visuomenės dalis, įsigydama prekes ar paslaugas, žymimas Ginčo žymenimis, gali būti suklaidinta dėl tikrosios šių prekių ar paslaugų kilmės ir susieti jas būtent su ieškovo Prekių ženklu ar klaidingai vertinti, kad atsakovė yra ieškovo atstovė. Visuomenės suklaidinimo galimybę patvirtina ne tik nurodytas aukšto laipsnio lyginamųjų žymenų panašumas, bet ir Ginčo žymenimis pažymėtų prekių ar paslaugų pateikimo į rinką būdas – atsakovė pateikia informaciją apie „Pomodoro“ techniką ir iš esmės susieja savo siūlomas prekes ar paslaugas (parsisiunčiamą ar tiesiogiai internetu naudojamą laiko valdymo programinę įrangą) su ieškovo Prekių ženklu žymimomis prekėmis ar paslaugomis (parsisiunčiamąja kompiuterių programine įranga). Nurodytos aplinkybės vidutiniam vartotojui, neatliekančiam gilios atsakovės tinklalapyje ar socialiniuose tinkluose naudojamų žymenų kilmės ir originalumo analizės, gali sukelti įspūdį, kad atsakovė skatina naudotis Prekių ženklu žymimomis prekėmis ar paslaugomis, nes yra susijusi su Prekių ženklo savininku ar pati teikia šiuo Prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas.

28.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo pareigos įrodyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, nes Prekių ženklas, kaip registruotas žymuo, yra saugomas visoje Europos Sąjungos teritorijoje pagal Reglamento 2017/1001 ir nacionalinės teisės nuostatas. Prekių ženklas yra įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklų registre, todėl preziumuojama, kad Prekių ženklas skiriamąjį požymį turi. Kadangi Prekių ženklo registracija nėra ginčijama, ieškovas neturi pareigos įrodyti Prekių ženklo skiriamojo požymio egzistavimą.

29.       Nors visuomenės suklaidinimo galimybei nustatyti gali būti aktualus žymens (šiuo atveju Prekių ženklo) turimo skiriamojo požymio laipsnis, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad visuomenės suklaidinimo galimybę paneigia silpnas Prekių ženklo skiriamasis požymis. Prekių ženklas įregistruotas 9 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ar paslaugoms (atvirkštiniai laikmačiai, parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga), todėl, net ir išvertus iš italų kalbos, žymuo „POMODORO“ („pomidoras“) prekių ar paslaugų, kurioms yra įregistruotas, neaprašo.

30.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad egzistuoja ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko, teisių pažeidimas dėl atsakovės komercinėje veikloje naudojamų Ginčo žymenų ir tai yra pagrindas patenkinti ieškinio reikalavimus – įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. žymenų „PomoDone“, „PomoDoneApp“ naudojimą mobiliajai aplikacijai (programinei įrangai) bei programinei įrangai kaip paslaugai (SaaS) žymėti, įskaitant internete ir parsisiuntimui į mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, taip pat naudojimą tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose, ar bet kuriuo kitu būdu, ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje.

31.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė tinklalapyje www.pomodoneapp.com, socialiniuose tinkluose, t. y. savo komercinėje veikloje, naudoja ir Prekių ženklą „POMODORO“. Tokias aplinkybes atsakovė patvirtino ir savo procesiniuose dokumentuose. Nors atsakovė nurodė, kad savo veikloje naudodama Prekių ženklą ji tik išviešina aplinkybę, jog Prekių ženklas įregistruotas ieškovo vardu, atsakovė neįrodinėjo PŽĮ 18 straipsnyje įtvirtintų kito subjekto prekių ženklo naudojimo savo komercinėje veikloje išimčių taikymo nagrinėjamu atveju, taip pat neįrodinėjo fakto, kad atitinkamais teisiniais pagrindais jai būtų suteikta teisė savo komercinėje veikloje naudoti Prekių ženklą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad Prekių ženklas atspindėtų atitinkamo subjekto duomenis (PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apibūdintų atsakovės komercinėje veikloje siūlomų prekių ar paslaugų savybes (PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas), padėtų identifikuoti atsakovės siūlomas prekes ar paslaugas, kaip priklausančias ieškovui, nenustatyta, kad ieškovas su atsakove būtų susiję (PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, iš ieškovo į bylą pateiktų ir viešai prieinamų duomenų iš tinklalapio www.pomodoneapp.com, atsakovės socialinių tinklų paskyrų matyti, kad informacija apie Prekių ženklo savininką yra pateikiama itin lakoniškai ir tokioje tinklalapio vietoje, kurios vidutinis vartotojas paprastai atidžiai neanalizuotų, siekdamas nustatyti siūlomų prekių ar paslaugų kilmę (neaktyvioje tinklalapio dalyje, pačioje tinklalapio apačioje, pilkame fone). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovė neturi teisės naudoti Prekių ženklą savo komercinėje veikloje, todėl patenkino ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti ieškovo prekių ženklą „POMODORO“ be ieškovo sutikimo.

32.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvoje nėra tiesiogiai įtvirtintų teisės nuostatų, reglamentuojančių teisinę apsaugą nuo neteisėto domenų vardų naudojimo, taip pat nustatančių pažeistų teisių gynimo būdus, todėl ginčui dėl atsakovės domeno vardo registracijos teisėtumo pagal analogiją taikytinas Reglamento 874/2004 21 straipsnis, reglamentuojantis pagrindus panaikinti registruotą domeno vardą. Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) ES teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Minėto straipsnio 3 dalyje aptariami galimi nesąžiningumo atvejai, kurių sąrašas nėra baigtinis.

33.       Teisėjų kolegija nurodė, kad, nustačiusi Prekių ženklo ir Ginčo žymenų, be kita ko, žymens „PomoDoneApp“, kuris naudojamas atsakovės vardu užregistruotame domene „pomodoneapp.com“, klaidinamą panašumą, iš naujo šių aplinkybių nevertins. Aplinkybė, kad Ginčo domenas yra sudarytas iš žodinio žymens „PomoDoneApp“ ir plėtinio „.com“, nurodyto vertinimo nekeičia, nes toks plėtinys yra aukščiausiojo lygio domeno šalies kodas, kurio naudojimas yra įprastas ir neišvengiamas tinklalapio adreso struktūroje, todėl į šį elementą lyginant ginčijamus žymenis neturi ir negali būti atsižvelgiama.

34.       Vertindama kitų Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą teisėjų kolegija pažymėjo, kad Prekių ženklas įregistruotas 2012 m. spalio 9 d., o Ginčo domenas „pomodoneapp.com“ atsakovės vardu įregistruotas 2014 m. liepos 10 d., taigi ieškovas išimtines teises, kaip Prekių ženklo savininkas, įgijo anksčiau, nei Ginčo domenas buvo įregistruotas. Ginčo domeno registracijos metu atsakovė teisių į žymenį „PomoDoneApp“ neturėjo. Tinklalapyje, kuris įregistruotas kaip Ginčo domenas, atsakovė naudoja Prekių ženklą tokiu būdu, kad vidutinis vartotojas gali būti suklaidintas dėl tikrosios siūlomų prekių ar paslaugų kilmės, t. y. atsakovė naudoja Prekių ženklą, siūlydama parsisiųsti aplikaciją „PomoDoneApp“, kurios pavadinimo žodinė išraiška yra klaidinamai panaši į ieškovo Prekių ženklą. Atsakovė Prekių ženklą tinklalapyje su domeno pavadinimu „pomodoneapp.com“ naudoja skatindama įsigyti savo siūlomas prekes ir paslaugas (aplikaciją „PomoDoneApp“). Vidutinis vartotojas, įsijungęs tinklalapį www.pomodoneapp.com, gali būti suklaidintas, manydamas, kad naudoja ne atsakovės, o ieškovo Prekių ženklu pažymėtas prekes ar paslaugas. Tokiu būdu gali būti naudojamasi vartotojų, kurie siekia įsigyti ieškovo Prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, auditorija ir siekiama gauti atitinkamą komercinę naudą. Be to, atsakovė byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad Ginčo domeno vardas būtų žinomas bent tam tikros dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui. Vidutinis vartotojas, dėl suklydimo paieškos įrankiuose įvedęs Prekių ženklą, gali patekti į atsakovės naudojamą tinklalapį www.pomodoneapp.com, klaidingai manydamas, kad toks tinklalapis priklauso ne atsakovei, o ieškovui. Dėl to kolegija konstatavo esant pagrindą patenkinti ir ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę išregistruoti domeną „pomodoneapp.com“ bei uždrausti įregistruoti ir naudoti tokį domeną ateityje.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

35.       Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.       Kadangi ieškovo prekių ženklas „POMODORO“ saugomas tik kaip žodis, daugiau jokių išskirtinių ir dominuojančių elementų jis neturi, jis yra visiškai netapatus ir nepanašus į atsakovės naudojamą žymenį „PomoDoneApp“, kuris sudarytas iš trijų žodinių elementų bei naudojamas tik kartu su grafiniu elementu. Ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo žymenį naudoja tik su grafiniu elementu – raudonu apskritimu, kurio viduje yra raudonas kvadratas baltomis briaunomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vidutinis vartotojas paprastai nesiima analizuoti prekių ženklų detalių, o neretai net ir negali dviejų prekių ženklų tiesiogiai palyginti. Todėl didžiausia reikšmė nustatant, ar ženklai yra klaidinamai panašūs, turi būti skiriama išskirtiniams ir dominuojantiems jų elementams, kuriuos vartotojai įsidėmi geriausiai (Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje SABEL BV prieš Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95; 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer, C-342/97). Šiuo atveju akivaizdu, kad vartotojai pirmiausia atkreipia dėmesį į grafinį elementą, o ne į užrašą, todėl Lietuvos apeliacinis teismas atliko klaidingą žymenų vizualinį vertinimą tik pagal žodinius elementus, nevertindamas grafinių elementų.

35.2.       Žymens „PomoDoneApp“ elementai tariami visiškai kitaip, nei ieškovo Prekių ženklą sudarantis žodis. „Pomo“ tariamas taip, kaip parašyta ir kaip du skiemenys, anglų kalbos žodis „done“ (tarimas – /dʌn/) tariamas kaip vienas skiemuo, anglų kalbos žodis „App“ (tarimas – /ˈæp/) tariamas kaip vienas skiemuo. Atsakovės prekių ir paslaugų vartotojai yra tik anglų kalbą suprantantys ir aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys, dirbantys protinį darbą, kuriems aktualu savo darbo ir poilsio laiką skirstyti į intervalus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino Ginčo žymenų panašumą tik iš Lietuvos gyventojų perspektyvos, nors, atsižvelgiant į domeno galūnę „.com“ bei anglišką turinį, akivaizdu, kad atsakovės žymeniu „PomoDoneApp“ žymima programinė įranga yra skirta viso pasaulio vartotojams. Asmenys, nemokantys anglų kalbos, negalėtų nei atsisiųsti programinės įrangos, nei tuo labiau ja naudotis.

35.3.       Žodis „POMODORO“ yra plačiai vartojamas apibūdinant įvairias prekių ir paslaugų rūšis, jis nėra originalus ar sukurtas ieškovo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad žymuo „POMODORO“ yra silpnas žodinis elementas ir neturi skiriamojo požymio ieškovo teikiamų paslaugų ir (ar) prekių atžvilgiu.

35.4.       Prekių ženklo registracija 42 klasės pagal Nicos klasifikaciją paslaugoms (programinė įranga kaip paslauga (SaaS)) buvo panaikinta ir ieškovas atsisakė grįsti savo reikalavimus Prekių ženklo registracija 42 klasės paslaugoms. Skundžiamą sprendimą pagrįsdamas Prekių ženklo registracija 42 klasės paslaugoms, apeliacinės instancijos teismas iš esmės peržengė ieškovo reikalavimo ribas. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė antrosios tiek Reglamente 2017/1001, tiek PŽĮ nustatytos sąlygos – to, kad žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios.

35.5.       Atsakovė sąmoningai nurodė, kad „PomoDoneApp“ niekaip nėra susijusi su „Pomodoro®“, darydama nuorodą į Prekių ženklą kaip priklausantį ieškovui. Tai patenka į PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą apribojimą ženklo savininkui uždrausti kitiems asmenims naudoti ženklą, kai siekiama daryti nuorodą į to ženklo savininką.

35.6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl domeno vardo panaikinimo ar perdavimo, turi įvertinti teisiškai reikšmingą aplinkybę – atitinkamo pavadinimo žinomumą bent tam tikros apčiuopiamos dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tam, kad būtų vertinama Reglamento nuostatų galima suteikti apsauga, visų pirma, ieškovas privalo įrodyti savo ankstesnę teisę į skiriamąjį požymį turintį domeno vardą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020). Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad jis naudoja bet kokį domeną, kuris yra panašus į atsakovės naudojamą domeną, todėl darytina išvada, kad ieškovas apskritai nenaudoja jokio domeno. Apeliacinės instancijos teismas dėl domeno naudojimo (ne)teisėtumo pasisakė ne dėl jo pavadinimo, bet dėl tinklalapio www.pomodoneapp.com turinio, tai iš esmės lėmė tokio sprendimo neteisėtumą.

36.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti; skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

36.1.       Kasaciniame skunde nenurodyti įstatymo reikalavimus atitinkantys kasacijos pagrindai – konkrečios materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidos. Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, juose yra tik iš esmės atkartojami atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti argumentai bei sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, tačiau nėra pagrindžiama, kuo apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų nuostatų ir principų. Atsakovės teikiama informacija apie pasibaigusį kitų ieškovo prekių ženklų registracijų galiojimą neturi jokios reikšmės šiai bylai, nes patikslintas ieškinys buvo grindžiamas ne šiomis registracijomis, o galiojančia ES prekių ženklo registracija Nr. 010926152.

36.2.       Atsakovė nepagrindė, kaip, jos manymu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ar netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas vertindamas vizualų Ginčo žymenų panašumą į Prekių ženklą. Tai, kad Prekių ženklas yra žodinis, reiškia, kad jis turi platesnę apsaugą – išimtinė teisė yra suteikta atitinkamam žodžiui, apsaugos nesusiaurinant konkrečiu grafiniu įgyvendinimu. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad atsakovė Ginčo žymenį naudoja tik su grafiniu elementu – raudonu apskritimu, kurio viduje yra raudonas kvadratas baltomis briaunomis, nepašalina vaizdinio Ginčo žymens panašumo į Prekių ženklą. Be to, ieškovui priklauso ir ES vaizdinio prekių ženklo registracija Nr. 011903234, ieškovas šį savo ženklą, paprastai kartu su Prekių ženklu, taip pat naudoja raudonos spalvos. Nurodyto vaizdinio elemento naudojimas vaizdiniame atsakovės žymenyje „PomoDoneApp“ tik sustiprina panašumą į Prekių ženklą ir taip dar labiau klaidina vartotoją. Atsakovė argumento, kad vartotojai pirmiausia atkreipia dėmesį į grafinį elementą, o ne į užrašą, nepagrindė jokia teismų praktika. 

36.3.       Kasacinio skundo argumentai dėl galimų atsakovės naudojamų žymenų tarimo variantų nesudaro pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir nesudaro kasacijos pagrindų, tuo labiau kad išvadą dėl fonetinio žymenų panašumo apeliacinės instancijos teismas grindė ir kitais argumentais, kurių atsakovė kasaciniame skunde neginčija. Atsakovė iš esmės neginčija ir semantinio žymenų panašumo bei suklaidinimo galimybės vertinimo.

36.4.       Tai, kad atsakovės naudojami žymenys yra panašūs į Prekių ženklą, patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai – atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d. buvo įsteigta kaip UAB „Pomodonė“, todėl pirminiu ieškiniu ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę pasikeisti juridinio asmens pavadinimą. Aplinkybė, kad atsakovė šį ieškovo reikalavimą, gavusi ieškinį, įvykdė, vertintina kaip pripažinimas, kad žymuo „Pomodone“ yra klaidinamai panašus į ieškovo Prekių ženklą „POMODORO“.

36.5.       Kasacinis skundas grindžiamas melagingu argumentu, kad „apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai rėmėsi Europos Sąjungos prekės ženklo „POMODORO“ registracija 42 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ar paslaugoms (programinė įranga kaip paslauga (SaaS) žymėti, nes registracija 42 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ar paslaugoms (programinė įranga kaip paslauga (SaaS) žymėti buvo panaikinta“. Iš tiesų apeliacinės instancijos teismas atsakovės žymenimis žymimą nurodytą 42 klasės paslaugą lygino su ta 9 klasės preke, kuriai ieškovo prekių ženklo registracija yra galiojanti. Atsakovė neginčija nurodytų 42 klasės paslaugų bei 9 klasės prekių panašumo, kita vertus, 42 klasei priskiriama paslauga „programinė įranga kaip paslauga (SaaS)“ pagal nusistovėjusią praktiką yra laikoma panašia į minėtą 9 klasės prekę (žr., pvz., Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Apeliacijų skyriaus sprendimus bylose R 1088/2022-2 ir R 30/2022-2). Atsakovė taip pat neginčijo fakto, kad ji Ginčo žymenis ir Ginčo domeną naudoja taip pat ir tapačiai 9 klasės prekei žymėti.

36.6.       Atsakovė savo poziciją pirmosios instancijos teisme bei atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą grindė ir argumentu dėl tariamai silpno ieškovo prekių ženklo skiriamojo požymio. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai akcentavo, kad Prekių ženklas yra įregistruotas ES prekių ženklų registre, todėl preziumuojama, kad Prekių ženklas skiriamąjį požymį turi.

36.7.       Pagal PŽĮ 18 straipsnyje nurodytas išimtis, o ypač pagal kasaciniame skunde paminėtąją, Prekių ženklo naudojimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu atsakovė teiktų ieškovo paslaugas arba prekiautų ieškovo prekėmis, tačiau yra priešingai, nes atsakovė vartotojams siūlo savo, o ne ieškovo mobiliąją aplikaciją ir programinę įrangą – tai yra konkuruojančios tą pačią paskirtį turinčios programėlės. Vien tik formali informacija, kad „POMODORO“ yra ieškovo prekių ženklas, nepanaikina neteisėto Prekių ženklo naudojimo fakto. Jeigu ir egzistuotų kuri nors iš PŽĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, pagal to paties įstatymo 2 dalį tokios išimtys leidžiamos tik tuo atveju, jeigu kitas asmuo ženklą naudoja laikydamasis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos. Akivaizdu, kad toks Prekių ženklo naudojimas yra nesąžiningas – atsakovė siekia pritraukti vartotojus pasinaudodama ieškovo Prekių ženklo žinomumu ir populiarumu.

36.8.       Argumentai, kad ieškovas tariamai turėjo įrodyti savo ankstesnę teisę į skiriamąjį požymį turintį domeno vardą ir kad apeliacinės instancijos teismas dėl domeno naudojimo neteisėtumo pasisakė ne dėl jo pavadinimo, bet dėl tinklalapio www.pomodoneapp.com turinio, yra nepagrįsti, be to, pirmasis yra apskritai nesusijęs su Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo sąlygomis. Teigdama, kad ieškovas privalo įrodyti savo ankstesnę teisę į skiriamąjį požymį turintį domeno vardą, tokio domeno naudojimą ir (ar) žinomumą, atsakovė neteisingai interpretuoja ir selektyviai cituoja teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į domeno registracijos, bet ir naudojimo aplinkybes, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, bet priešingai – jos laikėsi. Nesąžiningą domeno naudojimą patvirtina byloje surinkti įrodymai: naudojant Ginčo domeną juo yra pasiekiamas atsakovės tinklalapis, kuriam sukurti panaudota tapati baltos ir raudonos spalvų gama, kurią savo veikloje naudoja ir ieškovas, taip pat svetainėje skelbiama informacija apie ieškovo sukurtą laiko ir darbų planavimo techniką, žymimą Prekių ženklu „POMODORO“, ieškovo Prekių ženklas atsakovės svetainėje yra naudojamas pristatant atsakovės programėlę, net po kelis kartus įvairiais būdais. Atsakovė ieškovo Prekių ženklą naudoja ir savo programėlės aprašyme „Google“ paieškoje. Akivaizdu, kad toks naudojimas duoda komercinės naudos Ginčo domeno savininkui ir jo interneto svetainei, nes sukuriama painiava su ieškovo Prekių ženklu, o tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno savininko svetainėje pateikiamos informacijos pristatant atsakovės produktą. Šios aplinkybės patvirtina tai, jog egzistuoja abu Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai pripažinti Ginčo domeno naudojimo neteisėtumą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

 

37.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).

38.       Byloje nustatyta, kad ieškovas yra 1980 m. sukurtos laiko ir darbų planavimo technikos „Pomodoro“ kūrėjas. Ieškovui priklauso žodinis ES prekių ženklas „POMODORO“ (registracijos Nr. 010926152, paraiškos padavimo data 2012 m. gegužės 31 d.), registruotas, be kita ko, Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms „Atvirkštiniai laikmačiai; Parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga“. Be nurodyto Prekių ženklo, kuriuo grindžiamas ieškovo teisių pažeidimas nagrinėjamoje byloje, ieškovui priklausė ES prekių ženklai „POMODORO TECHNIQUE“ (žodinis), paraiškos Nr. 008654171, paraiškos padavimo data 2009 m. lapkričio 2 d., ir „the Pomodoro TECHNIQUE“ (vaizdinis), paraiškos Nr. 008654212, paraiškos padavimo data 2009 m. lapkričio 2 d., registruoti Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms ir 41 klasės paslaugoms; abiejų prekių ženklų registracijos pasibaigė 2019 m. lapkričio 2 d. Ieškovui taip pat priklauso vaizdinis ES prekių ženklas, kurį sudaro pomidoro, per vidurį horizontaliai perskirto linija su ženklais, atvaizdas (registracijos Nr. 011903234, paraiškos padavimo data 2013 m. birželio 14 d., registruotas Nicos klasifikacijos 9, 16, 18, 25, 41 ir 42 prekėms ir paslaugoms).

39.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė yra Lietuvoje įregistruota uždaroji akcinė bendrovė, nuo 2017 m. lapkričio 20 d. veikusi pavadinimu UAB „Pomodonė“, o nuo 2021 m. vasario 19 d. pakeitusi pavadinimą į UAB „Atgalaikas“, užsiimanti kompiuterių konsultacine veikla. Savo valdomame tinklalapyje, pasiekiamame domenu „pomodoneapp.com“, įregistruotu 2014 m. liepos 10 d., atsakovė siūlo vartotojams įsidiegti laiko planavimo įrankį (programėlę pavadinimu „PomoDoneApp“, kuri efektyviai paskirsto laiką pagal vartotojo susikurtą konfigūraciją).

40.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo atsakovei komercinėje veikloje naudojant domeno vardą „pomodoneapp.com“, žymenis „PomoDoneApp“ ir „PomoDone“ bei patį Prekių ženklą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė žymenis „PomoDone“ ir „PomoDoneApp“ naudoja veikloje, atitinkančioje komercinės veiklos sampratą Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat nustatyta, kad atsakovė savo komercinėje veikloje Prekių ženklą naudoja neturėdama tam ieškovo sutikimo. Šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės kasaciniu skundu neginčijamos.

41.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nusprendęs, kad žymuo „POMODORO“ neturi skiriamojo požymio prekėms, kurioms jis yra įregistruotas, nes juo iš esmės tik aprašomas ieškovo nuo 1980 m. kuriamas laiko planavimo įrankis. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Ginčo žymenys nėra panašūs į ieškovo prekių ženklą ir dėl to nėra galimybės suklaidinti visuomenę. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai – kad ieškovo registruotą ES prekių ženklą sudarantis žymuo „POMODORO“ turi skiriamąjį požymį, kuris nėra silpnas prekių, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, atžvilgiu, ir kad atsakovei savo komercinėje veikloje naudojant Ginčo žymenis egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė, kad atsakovė neįrodė PŽĮ 18 straipsnyje įtvirtintų išimčių taikymo, todėl ieškovo registruotą prekių ženklą „POMODORO“ naudodama be ieškovo sutikimo elgiasi neteisėtai.

42.       Atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kasaciniame skunde kelia klausimus dėl: 1) Prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimo; 2) visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo kriterijų taikymo; 3) PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto prekių ženklo savininko teisių apribojimo aiškinimo ir taikymo; 4) netinkamo Reglamento 874/2004 21 straipsnio taikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bylose dėl domeno registracijos panaikinimo. Šie kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai sudaro šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

 

Dėl registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio

 

43.       Ieškovas nagrinėjamoje byloje į teismą kreipėsi gindamas savo, kaip ES prekių ženklo savininko, teises. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 17 straipsnį, ES prekių ženklo suteikiamas teises reglamentuoja tik šio reglamento nuostatos. Visais kitais atvejais ES prekių ženklo pažeidimo klausimus X skyriuje nustatyta tvarka reglamentuoja nacionalinių prekių ženklų pažeidimams skirti nacionaliniai įstatymai. Visiems su prekių ženklu susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, susijęs ES prekių ženklų teismas taiko taikytiną nacionalinę teisę (Reglamento 2017/1001 129 straipsnio 2 dalis).

44.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prekių ženklų ir kitų komercinių žymenų savininkų teisės gali būti ginamos tik jei prekių ženklas ar kitas komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020, 52 punktas). Skiriamojo požymio neturintys žymenys nėra saugomi nei prekių ženklų, nei konkurencijos teisės nuostatomis, inter alia (be kita ko), nuo suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023, 51.2 punktas).

45.       Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad Prekių ženklą sudarantis žymuo „Pomodoro“ neturi skiriamojo požymio prekėms ir paslaugoms, kurioms jis yra įregistruotas, nes italų kalbos žodis „pomodoro“ (pomidoras) tiesiogiai aprašo išradimo kūrėjo (ieškovo) originaliai naudotą pomidoro formos laikmatį. Taip pat atsakovė teigia, kad žymuo „Pomodoro“ yra plačiai naudojamas rinkoje apibūdinant įvairias prekių ir paslaugų rūšis, jis nėra originalus ar sukurtas ieškovo, o tai lemia Prekių ženklo silpnumą ir menką skiriamąjį požymį.

46.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes, viena vertus, teigiama, kad Prekių ženklas skiriamojo požymio apskritai neturi (yra aprašomasis), kita vertus, teigiama, kad jis turi silpną skiriamąjį požymį. Pažymėtina, kad, kitaip nei skiriamojo požymio neturintys žymenys, silpną skiriamąjį požymį turintys žymenys yra saugomi tiek pagal prekių ženklų, tiek pagal konkurencijos teisę, tačiau ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio stiprumas yra vienas iš reikšmingų veiksnių, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 27 punktas ir jame nurodyta praktika).

47.       Vertinant kasacinio skundo teiginius, kad ieškovui priklausantis Prekių ženklas apskritai neturi skiriamojo požymio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriamojo požymio turėjimas yra viena esminių prekių ženklo (tiek ES, tiek nacionalinio) registracijos ir jos galiojimo sąlygų. Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnį, inter alia, neregistruojami neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai, prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms, bei prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų ar nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniai. Toks pat teisinis reglamentavimas, taikytinas nacionaliniams prekių ženklams, įtvirtintas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose.

48.       Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad ankstesniems registruotiems prekių ženklams (tiek nacionaliniams, tiek ES) taikytina galiojimo prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik pritaikius atitinkamam prekių ženklui taikomą registracijos pripažinimo negaliojančia (panaikinimo) procedūrą. Konstatavimas, kad ankstesnis registruotas žymuo neturi jokio skiriamojo požymio, prilygsta jo registracijos galiojimo ginčijimui, todėl (be atitinkamos procedūros) yra negalimas; nurodymas, jog žymuo yra apibūdinamasis arba bendrinis, prilygsta jo skiriamojo požymio paneigimui (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Formula One Licensing BV prieš VRDT ir Global Sports Media Ltd, C‑196/11 P).

49.       Pagal Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punktą, padavus prašymą Tarnybai arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, ES prekių ženklas paskelbiamas negaliojančiu, jeigu ES prekių ženklas buvo įregistruotas nesilaikant 7 straipsnio reikalavimų. Pagal šio reglamento 127 straipsnio 1 dalį, ES prekių ženklų teismai, nagrinėdami ginčus dėl ES prekių ženklų pažeidimo, ES prekių ženklą laiko galiojančiu, nebent atsakovas iškelia jo galiojimo klausimą, paduodamas priešieškinį dėl panaikinimo arba registracijos paskelbimo negaliojančia.

50.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir praktiką, pagrįsta pripažintina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, atsakovei nagrinėjamoje byloje nepareiškus priešieškinio dėl ES prekių ženklo, kuriuo grindžiamas ieškovo teisių pažeidimas, registracijos pripažinimo negaliojančia, Prekių ženklas šią bylą nagrinėjančių teismų turėjo būti laikomas turinčiu bent minimalų skiriamąjį požymį, kurio ieškovui nereikia papildomai įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 2 dalis, pagal kurią ES prekių ženklo negalima paskelbti negaliojančiu, kai ženklas, naudojamas po įregistravimo, įgijo skiriamąjį požymį toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, kuria šioje byloje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovui tenkančią procesinę naštą įrodyti Prekių ženklo dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį, nustato registruoto ES prekių ženklo savininko gynybos būdą nuo jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, o nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, toks reikalavimas atsakovės apskritai nebuvo pareikštas, todėl ši teisės norma nagrinėjamoje byloje netaikytina.

51.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti jam priklausančio galiojančio ES prekių ženklo, kurio registracija nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama, skiriamojo požymio buvimą, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023 ir 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020, nes nurodytų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023 buvo sprendžiama dėl domeno varde naudojamo žodinio žymens, t. y. neregistruoto žymens pramoninės nuosavybės teisės prasme, skiriamojo požymio. Neregistruotam žymeniui, kitaip nei registruotam prekių ženklui, netaikytina šios nutarties 48 punkte nurodyta prezumpcija, todėl tokio žymens savininkas, siekdamas jo teisių apsaugos pagal konkurencijos teisę, be kita ko, turi pagrįsti šio žymens skiriamąjį požymį (šios nutarties 44 punktas).

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 pasisakyta dėl žodinio žymens, sudarančio sudėtinio registruoto prekių ženklo elementą, skiriamojo požymio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ankstesnio prekių ženklo (kaip visumos) skiriamąjį požymį, kuris lemia tokiam prekių ženklui suteikiamą apsaugą, reikia skirti nuo sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamojo požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 28 punktas). Pagal PŽĮ 6 straipsnį, prekių ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, inter alia, dėl to, kad jie neturi skiriamojo požymio. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, tai, kad registruotas sudėtinis prekių ženklas kaip visuma turi skiriamąjį požymį, savaime nereiškia, jog skiriamąjį požymį turi visi šio prekių ženklo elementai. Atitinkamai sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamojo požymio ginčijimas negali būti prilyginamas prekių ženklo registracijos teisėtumo ginčijimui, kuris galimas tik pareiškus atitinkamą ieškinio ar priešieškinio reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka.

54.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad ieškovo teisės teismo neturėjo būti ginamos dėl to, jog ieškovui priklausantis Prekių ženklas neturi jokio skiriamojo požymio prekių, kurioms jis įregistruotas, atžvilgiu. Kadangi prekių ženklo skiriamojo požymio stiprumas yra vienas iš reikšmingų kriterijų sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (šios nutarties 46 punktas), dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas silpnas Prekių ženklo skiriamasis požymis, teisėjų kolegija pasisakys analizuodama kasacinio skundo argumentus, susijusius su visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimu.

 

Dėl suklaidinimo galimybės vertinimo

 

55.       Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta, kad, nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra galimybė suklaidinti visuomenę; galimybė suklaidinti apima galimybę susieti žymenį su prekių ženklu.

56.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Taigi suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių. Teisinių kriterijų, reikšmingų suklaidinimo galimybės vertinimui, nustatymas ir jų pritaikymas konkrečiai faktinei situacijai yra teisės klausimas, dėl kurio gali pasisakyti kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės suklaidinimo galimybė priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant 1) prekių ir paslaugų panašumą, 2) atitinkamą visuomenę, 3) žymenų panašumą, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus, ir 4) ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį. Visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Toks visapusiškas vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos yra atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų ir prekių bei paslaugų, kuriems jie yra skirti, panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą prekių ar paslaugų, kurias žymi ženklai, panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimą byloje Sabel BV prieš Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95; 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha prieš Metro-Goldwyn Mayer Inc., C-39/97; 1999 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH prieš Klijsen Handel BV, C-342/97).

58.       Sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės ginčo žymenys turi būti lyginami vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų elementus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius prekių ženklus, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 26 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

59.       Sąvoka „vidutinis vartotojas“ yra teisinė sąvoka, vartojama „atitinkamai visuomenei“ apibūdinti. Norint tinkamai apibrėžti atitinkamą visuomenę, reikšmingi du faktoriai: teritorija, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas (atitinkama visuomenė visada yra visuomenė toje teritorijoje, kurioje apsaugotas ankstesnis prekių ženklas), ir prekės ir paslaugos, kurios, kaip nustatyta, yra tapačios ar panašios (suklaidinimo galimybė visada vertinama atsižvelgiant į šių prekių ar paslaugų vartotojo suvokimą). Priklausomai nuo prekių ar paslaugų, atitinkama visuomenė yra plačioji visuomenė arba profesionalai / specializuota visuomenė.

60.       Vertinant žymenų tapatumą ar panašumą turi būti lyginama žymenų visuma. Taigi, tais atvejais, kai lyginami sudėtiniai prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimo byloje Shaker di L. Laudato & C. Sas ir kt. Prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, C‑334/05 P, 41–42 paragrafus; Bendrojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Meica Ammerländische Fleischwarenfabrik Fritz Meinen GmbH & Co. KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T‑61/09, 46 paragrafą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016).

61.       Vienas iš reikšmingų veiksnių, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, yra ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis. Prekių ženklo skiriamasis požymis nustatomas visų pirma pagal to prekių ženklo savybes, įskaitant tai, ar jame yra (arba nėra) elementų, apibūdinančių prekes ar paslaugas, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas. Nuo prekių ženklo skiriamosios (identifikacinės) funkcijos stiprumo, be kita ko, priklauso atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos ribos; vadinamojo stipraus prekių ženklo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama peržengti kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams, savo teises ginančio stipraus bei silpno prekių ženklo atveju bus skirtinga (žr., pvz., minėto Teisingumo Teismo sprendimo Sabel byloje 24 paragrafą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).

62.       Žymens skiriamojo požymio stiprumas vertintinas atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms registruotas prekių ženklas. Silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstami žymenys, kurie užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 32 punktas).

63.       Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nurodytais kriterijais spręsdamas dėl visuomenės suklaidinimo galimybės ir ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo. Tačiau atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad nurodyti kriterijai apeliacinės instancijos teismo konkrečiai situacijai buvo pritaikyti netinkamai ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi toliau dėstomais motyvais, šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

64.       Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas prekių ir paslaugų palyginimą, klaidingai rėmėsi Prekių ženklo registracija 42 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją, nes Prekių ženklo registracija 42 klasės paslaugoms buvo panaikinta. Visgi iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Prekių ženklo registracija 42 klasės paslaugoms jame nėra remiamasi. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė Ginčo žymenis naudoja tapačioms prekėms, kurios priskiriamos 9 klasei pagal Nicos klasifikaciją (parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga), ir panašioms paslaugoms, kurios priskiriamos 42 klasei pagal Nicos klasifikaciją (programinė įranga kaip paslauga (SaaS) (skundžiamo sprendimo 41 punktas). Taigi, skundžiamu sprendimu konstatuota ne tai, kad Prekių ženklas yra registruotas 42 klasės paslaugoms, o kad šios paslaugos yra panašios į prekes, kurioms Prekių ženklas yra registruotas.

65.       Ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad kasaciniame skunde nepateikti jokie argumentai, paneigiantys apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog programinė įranga kaip paslauga (SaaS), priskirtina 42 klasei pagal Nicos klasifikaciją, yra panaši į 9 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekes, kurioms registruotas Prekių ženklas (parsisiunčiamoji kompiuterių programinė įranga). Kasaciniame skunde taip pat nepaneigta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prekių, kurioms įregistruotas Prekių ženklas, ir prekių bei paslaugų, kurios žymimos Ginčo žymenimis, panašumo laipsnis yra aukštas, o dalis prekių (parsisiunčiamoji programinė įranga) sutampa. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas dėl suklaidinimo galimybės egzistavimo nusprendė nenustatęs prekių ir paslaugų panašumo, kuris yra būtina sąlyga suklaidinimo galimybei konstatuoti. Papildomai pažymėtina, kad nustačius aukštą prekių ir paslaugų panašumo laipsnį suklaidinimo galimybei konstatuoti gali pakakti ir mažo žymenų panašumo laipsnio (šios nutarties 57 punktas).

66.       Teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai atliko ginčo žymenų palyginimą, atsakovė kasaciniame skunde, visų pirma, remiasi tuo, kad žymenį „PomoDoneApp“ ji naudoja tik kartu su grafiniu elementu – raudonu apskritimu, kurio viduje yra raudonas kvadratas baltomis briaunomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis kasacinio skundo teiginys neatitinka teismų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad atsakovė savo komercinėje veikloje naudoja žymenis „PomoDone“ ir „PomoDoneApp“, iš kurių pastarasis naudojamas tiek kartu su vaizdiniu elementu, tiek be jo, be to, atsakovė savo veikloje naudoja ir domeno vardą „pomodoneapp.com“, kuriame jokie grafiniai elementai dėl techninių priežasčių negali būti naudojami. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o argumentai, susiję su įrodinėjimo taisyklių pažeidimu nustatant atitinkamų žymenų naudojimo atsakovės komercinėje veikloje faktą, kasaciniame skunde nepateikti.

67.       Pasisakydama dėl vaizdinio žymens „PomoDoneApp“ vizualaus palyginimo su ieškovo Prekių ženklu netinkamumo atsakovė kasaciniame skunde, visų pirma, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atliko vizualų vertinimą tik pagal žodinius žymenų elementus, nevertindamas grafinių elementų. Tačiau iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, atliekant žymenų palyginimą, grafiniai vaizdinio žymens „PomoDoneApp“ elementai (raudona šrifto spalva ir raudonas kvadratas) apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti, padarant išvadą, kad jie nelaikytini dominuojančiais šio žymens elementais ir neturi esminės reikšmės bendram žymens suvokimo įspūdžiui (skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo 31 punktas).

68.       Atsakovė taip pat teigia, kad, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, būtent grafiniai vaizdinio žymens „PomoDoneApp“ elementai yra dominuojantys, nes vartotojai pirmiausia atkreipia dėmesį į grafinį elementą, o ne į užrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią žodiniai prekių ženklo elementai paprastai pripažįstami turinčiais didesnę įtaką vartotojo suvokimo įspūdžiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020 37 punktą). Nors tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu ir kai kuriais atvejais vaizdinis sudėtinio prekių ženklo elementas dėl jo formos, dydžio, spalvos ar padėties ženklo kompozicijoje gali būti vienodai reikšmingas ar net reikšmingesnis nei žodinis prekių ženklo elementas (žr., pvz., Bendrojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Codorniu Napa, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T‑35/08, 37 paragrafą ir jame nurodytą praktiką), atsakovė, kasaciniame skunde nurodydama tik tai, kad vizualinio elemento dominavimas vaizdiniame žymenyje „PomoDoneApp“ neva yra akivaizdus, nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių būtent vaizdinio elemento dominavimą konkrečiu atveju.

69.       Žymens „PomoDoneApp“ nepanašumą į Prekių ženklą atsakovė kasaciniame skunde grindžia ir tuo, kad šis žymuo yra sudarytas iš trijų žodinių elementų: „pomo“, „done“ ir „app“, ir tai, atsakovės vertinimu, lemia tiek vizualius, tiek fonetinius nurodyto žymens skirtumus nuo Prekių ženklo, kurį sudaro vienas italų kalbos žodis „pomodoro“. Atsakovė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino žymenų panašumą tik iš Lietuvos gyventojų perspektyvos, nors, atsižvelgiant į domeno galūnę „.com“ bei anglišką turinį, akivaizdu, kad žymeniu „PomoDoneApp“ žymima programinė įranga yra skirta viso pasaulio vartotojams, suprantantiems anglų kalbą, be kurios išmanymo nėra galimybės naudotis atsakovės siūlomomis prekėmis.

70.       Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde išsamiau nepagrindžiama, kuo remdamasi atsakovė daro išvadą, jog suklaidinimo galimybė apeliacinės instancijos teismo buvo vertinama išimtinai iš Lietuvos gyventojų perspektyvos. Iš kasacinio skundo argumentų galima daryti prielaidą, kad šią išvadą atsakovė daro iš to, jog anglų bei italų kalba skundžiamame sprendime nurodytos kaip užsienio kalbos vidutinio vartotojo požiūriu (skundžiamo sprendimo 37 punktas). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas atitinkama visuomene laikė tik Lietuvos gyventojus, kadangi anglų ir (arba) italų kalbos nėra gimtosios kalbos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose ieškovės prekių ženklas yra apsaugotas (šios nutarties 59 punktas). Kita vertus, suklaidinimo galimybei konstatuoti nėra reikalinga nustatyti, kad visi faktiniai ar potencialūs atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojai gali būti suklaidinti – pakanka, kad suklaidinta gali būti atitinkamos visuomenės dalis (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Armacell Enterprise GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T‑172/05).

71.       Teisingumo Teismas nėra aiškiai apibrėžęs, ką reikėtų laikyti žymens „komponentu“ ar „elementu“. ESINT Prekių ženklų gairėse (2004 m. redakcija) (toliau – ESINT Gairės) pažymima, kad komponentus nesunku apibrėžti, jeigu žymuo vizualiai padalytas į atskiras dalis (pvz., atskirus vaizdinius ir žodinius komponentus). Tačiau sąvoka „komponentas“ apima daugiau nei šiuos vizualius skirtumus. Žymens suvokimas atitinkamoje visuomenėje yra lemiamas ir komponentas yra tada, jeigu atitinkama visuomenė suvokia jį esant (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 4 skyriaus 3.2.1 poskyris „Ženklo komponentas“).

72.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors vidutinis vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo skirtingų detalių, tačiau, suprasdamas žodinį žymenį, gali jį suskaidyti į žodinius elementus, jam turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius jam žinomus žodžius (Pirmosios instancijos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Mundipharma AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T‑256/04, 57 paragrafas). Visgi pastaroji galimybė prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstama ribotai taikytina išimtimi iš bendrosios taisyklės, todėl, jei nėra akivaizdu, kad ženklo dalis ar dalys turi konkrečią reikšmę atitinkamai visuomenei, ženklas neturėtų būti dirbtinai išskaidytas. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar žymens dalijimas į komponentus nėra tiesiog dirbtinis (ESINT Gairių C dalies 2 skirsnio 4 skyriaus 3.4.3.2 poskyris „Žodžių dalių semantinė reikšmė“).

73.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad, nepaisant didžiųjų ir mažųjų raidžių vartojimo žymenyje „PomoDoneApp“, nėra pagrindo teigti, jog vidutinis vartotojas šį žymenį skaitys, tars ir analizuos kaip tris atskirus elementus, atlikęs kiekvieno jų vertimus iš skirtingų užsienio kalbų (skundžiamo sprendimo 37 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai. Nors iš esmės sutiktina su atsakove, kad vidutinis prekių, kurioms registruotas ieškovo prekių ženklas (parsisiunčiamosios kompiuterių programinės įrangos), vartotojas žymenyje „PomoDoneApp“ išskirs elementą „App“, kaip plačiai vartojamą termino „mobilioji aplikacija“ trumpinį, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad likusi žymens dalis „PomoDone“ vidutinio vartotojo bus suvokiama kaip du atskiri semantinę prasmę turintys skirtingų kalbų žodžiai, o ne vientisas semantinės prasmės neturintis mobiliosios aplikacijos pavadinimas, juolab kad atsakovė kasaciniame skunde neįrodinėja, jog vidutiniam vartotojui yra suprantama ne tik anglų, bet ir italų kalba. Vien vizualinis išskyrimas didžiąja raide, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas tokiam vidutinio vartotojo suvokimui konstatuoti, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ginčo domeno varde naudojamame žymenyje „pomodoneapp.com“ tokio vizualaus išskyrimo apskritai nėra.

74.       Atsižvelgiant į anksčiau aptartus argumentus pagrįsta pripažintina ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vidutinis vartotojas žymenį „PomoDone“ ištars kaip vieną semantinės reikšmės neturintį žodį taip, kaip jis yra parašytas, o ne kaip du atskirus žodžius „Pomo“ ir „Done“, pastarąjį ištardamas pagal anglų kalbos tarimo taisykles. Šią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, sustiprina ir tai, kad ankstesnis atsakovės pavadinimas UAB „Pomodonė“ (pakeistas tik šios bylos nagrinėjimo metu) iš esmės atitinka atsakovės platinamos mobiliosios programėlės pavadinimą ir Ginčo domeno, kuriuo pasiekiamas tinklalapis, kuriame ši programėlė platinama, vardą. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad fonetinis ginčo žymenų palyginimas apeliacinės instancijos teismo buvo atliktas netinkamai.

75.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žymuo gali būti pripažintas turinčiu dominuojantį elementą (elementus) tik tuo atveju, jei jį sudaro daugiau nei vienas elementas. Kadangi Prekių ženklą sudaro vienas semantinę prasmę turintis žodis, dominuojančio elemento Prekių ženklas neturi. Konstatavus, kad žymens „PomoDone“ vartotojas į du savarankiškus elementus neišskirs, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą dominuojančiu elementu visuose lyginamuosiuose žymenyse pripažindamas žymenų pradžią „Pomodo-“ (skundžiamo sprendimo 32 punktas). Visgi ši apeliacinės instancijos teismo klaida neturėjo esminės įtakos teismo išvadų teisingumui, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, pagal teismų formuojamą praktiką vidutinis vartotojas didžiausią reikšmę paprastai suteikia žodinio žymens pradžiai, o ne žymens pabaigai (Pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Gérard Meric prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T‑133/05, 51 paragrafas ir jame nurodyta praktika), todėl dviejų paskutinių raidžių skirtumas žymenyse „Pomodoro“ ir „PomoDone“ nesudaro pagrindo teigti, kad šie žymenys yra nepanašūs pagal vidutiniam vartotojui sukeliamą įspūdį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad žymens „PomoDoneApp“ elementas „App“ yra aprašomasis, todėl nėra pakankamas lyginamųjų žymenų skirtumui iš vidutinio vartotojo perspektyvos konstatuoti. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka teismų formuojamą praktiką, kad apibūdinamieji, neturintys skiriamojo požymio ar turintys tik silpną skiriamąjį požymį sudėtinio prekių ženklo elementai paprastai turi mažesnę reikšmę analizuojant žymenų panašumą nei elementai, turintys stipresnį skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020, 28 punktas ir jame nurodyta praktika).

76.       Prekių ženklo skiriamojo požymio silpnumas (ir atitinkamai siauros jam suteikiamos teisinės apsaugos ribos) kasaciniame skunde grindžiamas tuo, kad: 1) žodis „pomodoro“ yra plačiai vartojamas rinkoje apibūdinant įvairias prekių ir paslaugų rūšis; 2) pavadinimas „pomodoro“ žymi tik daržo augalą – pomidorą, o vartotojui tai gali sudaryti įspūdį tik apie maisto prekę, juolab kad Lietuvoje yra tokiu pavadinimu veikiantis restoranas; 3) šiuo žodžiu iš esmės tik aprašomas ieškovo nuo 1980 m. kuriamas laiko planavimo įrankis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iš nurodytų argumentų nepagrindžia, kad Prekių ženklo skiriamasis požymis yra silpnas.

77.       Pirma, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, faktinė aplinkybė, kad žodis „pomodoro“ yra plačiai vartojamas rinkoje apibūdinant įvairias prekių ir paslaugų rūšis, teismų šioje byloje nebuvo nustatyta. Kaip jau minėta, kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių iš naujo nenustato, o vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

78.       Antra, teigdama, kad žodis „pomodoro“ vartotojui gali sudaryti įspūdį tik apie maisto prekę ar daržo augalą (pomidorą), atsakovė iš esmės pati pripažįsta, kad šis žymuo neturi jokių sąsajų su prekėmis, kurioms registruotas Prekių ženklas, ir neužsimena apie jokias šių prekių savybes, todėl šių prekių atžvilgiu negali būti laikomas silpnu (šios nutarties 62 punktas). Žodiniam prekių ženklui, kuris neturi konkrečios reikšmės prekių, kurioms jis registruotas, atžvilgiu, būdingas įprastas skiriamasis požymis (žr., pvz., Bendrojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo byloje Ancor Group GmbH prieš ESINT, T‑198/21, 56 paragrafą; 2021 m. birželio 30 d. sprendimo byloje Stefan Makk prieš ESINT, T‑501/20, 59 paragrafą).

79.       Galiausiai, tai, kad žymuo „pomodoro“ vartotojo gali būti siejamas su ieškovo sukurtu laiko planavimo įrankiu („pomodoro“ technika ir (ar) pomidoro formos laikmačiu), taip pat neliudija Prekių ženklo skiriamojo požymio silpnumo prekių, kurioms jis registruotas, atžvilgiu. Šiuo atveju žymuo siejamas ne su Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėmis (atvirkštiniais laikmačiais; parsisiunčiamąja kompiuterių programine įranga) apskritai, o su konkrečia, būtent ieškovo sukurta, laiko planavimo technika ir ieškovo sukurtu bei naudojamu pomidoro formos laikmačio vaizdu, kuris pats yra registruotas kaip ES prekių ženklas, be kita ko, Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms (šios nutarties 38 punktas). Byloje nepateikta duomenų, kad pomidoro forma yra apskritai būdinga laikmačiams (ir todėl turėtų būti laikoma šios kategorijos prekių savybe) ar kad žymuo „pomodoro“ nusistovėjusioje verslo praktikoje yra plačiai naudojamas laikmačiams ar kitoms Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms apibūdinti. Tuo tarpu jei būtų teigiama, kad žodinis žymuo aprašo tam tikros kategorijos prekių savybes vien dėl to, kad jis vieno asmens buvo sugalvotas kaip originalus šios kategorijos prekės pavadinimas, aprašomuoju galėtų būti pripažintas iš esmės bet kuris prekių ženklas, todėl toks aprašomojo pobūdžio aiškinimas kasaciniame skunde yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas.

80.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, būtų netinkamai taikęs visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo kriterijus ar iš esmės nukrypęs nuo šiuos kriterijus aiškinančios teismų praktikos, todėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuotas ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko, teisių pažeidimas ir atsakovei uždrausta komercinėje veikloje naudoti Ginčo žymenis, pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

 

Dėl prekių ženklo savininko teisių apribojimo (ieškovui priklausančio Prekių ženklo naudojimo atsakovės veikloje (ne)teisėtumo)

 

81.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė savo komercinėje veikloje, be kita ko, naudoja ir Prekių ženklą, neturėdama tam ieškovo sutikimo, nusprendė, kad tokie atsakovės veiksmai galėtų būti laikomi teisėtais tik tuo atveju, jei atsakovė būtų įrodžiusi bent vieną iš PŽĮ 18 straipsnyje įtvirtintų išimčių (prekių ženklo savininko teisių apribojimų), tačiau atsakovė nagrinėjamoje byloje tokių išimčių neįrodinėjo ir teismas jų nenustatė. Atsakovė, nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju Prekių ženklo naudojimas patenka į PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą apribojimą ženklo savininkui uždrausti kitiems asmenims naudoti ženklą, kai siekiama daryti nuorodą į to prekių ženklo savininką.

82.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, ES prekių ženklo suteikiamas teises reglamentuoja Reglamento 2017/1001 nuostatos, todėl dėl ES prekių ženklo savininko teisių apribojimo turi būti sprendžiama ne pagal PŽĮ, bet pagal šį reglamentą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo klaida nurodant taikytiną teisės normą nagrinėjamu atveju neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui, atsižvelgiant į tai, kad ES prekių ženklo poveikio apribojimas Reglamento 2017/1001 14 straipsnyje reglamentuojamas iš esmės taip pat, kaip prekių ženklo savininko teisių apribojimas pagal PŽĮ 18 straipsnį.

83.       Pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalį, ES prekių ženklo savininkas gali uždrausti ne bet kokį tapataus žymens naudojimą, o tik tokio žymens naudojimą trečiųjų šalių komercinėje veikloje prekėms ar paslaugoms žymėti, t. y. žymens naudojimą kaip prekių ženklo (angl. use as a trademark). Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 3 dalyje pateikiamas neišsamus naudojimo būdų, kuriuos ES prekių ženklo savininkas gali uždrausti, sąrašas (Teisingumo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Coty Germany prieš Amazon Services Europe Sàrl ir kt., C‑567/18, 32 paragrafas ir jame nurodyta praktika).

84.       Teisingumo Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad išimtinė teisė uždrausti prekių ženklui tapataus ar panašaus žymens naudojimą prekių ženklo savininkui buvo suteikta siekiant leisti jam apginti savo, kaip prekių ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo funkcijas. Todėl naudotis šia teise galima tik jei trečiajam asmeniui naudojant šį žymenį padaroma arba galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms. Prie šių funkcijų priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekės ar paslaugos kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šios prekės ar paslaugos kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos (Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Mitsubishi Shoji Kaisha ir Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe prieš Duma Forklifts, G.S. International, C‑129/17, 34 paragrafas ir jame nurodyta praktika). Iš to išplaukia, kad ES prekių ženklo savininkas, remdamasis Reglamento 2017/1001 9 straipsniu, negali prieštarauti prekių ženklui tapataus žymens naudojimui, jei šiuo naudojimu nepadaroma žalos šio prekių ženklo funkcijoms (Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas byloje L'Oréal ir kt. prieš Bellure NV ir kt., C‑487/07, 60 paragrafas ir jame nurodyta praktika).

85.       Nors skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime dėl Prekių ženklo naudojimo atsakovės veikloje atitikties Reglamento 2017/1001 9 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms detaliau nepasisakyta, kasaciniame skunde neargumentuojama, kad Prekių ženklo naudojimas konkrečiu atveju šių sąlygų neatitinka.

86.       Reglamento 2017/1001 14 straipsnyje nurodytais atvejais apribojama prekių ženklo savininko teisė uždrausti prekių ženklo naudojimą, nors jis formaliai atitinka reglamento 9 straipsnyje nurodytas sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai vykdant komercinę veiklą naudoti ES prekių ženklą siekiant identifikuoti ar nurodyti prekes ar paslaugas kaip to prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas, visų pirma tais atvejais, kai naudoti tą prekių ženklą būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos paskirtį, visų pirma, kai jos naudojamos kaip priedai ar atsarginės dalys. Ši nuostata atitinka 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva 2015/2436) 14 straipsnio 1 dalies c punktą (Teisingumo Teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Audi AG prieš GQ, C‑334/22, 53 paragrafas).

87.       Dėl Direktyvos 2015/2436 14 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad ja siekta išplėsti Direktyvos 2008/95 6 straipsnio 1 dalies c punkte anksčiau nustatyto apribojimo taikymo sritį ir įtvirtinti prekių ženklo poveikio apribojimą, skirtą apskritai prekių ženklo naudojimui kaip nuorodos, neapsiribojant vien atvejais, kai toks prekių ženklo naudojimas būtinas siekiant nurodyti šios trečiosios šalies parduodamos prekės arba jos siūlomos paslaugos paskirtį (Teisingumo Teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Industria de Diseño Textil SA (Inditex) prieš Buongiorno Myalert SA, C‑361/22, 54 paragrafas). Vis dėlto Reglamento 2017/1001 9 straipsnyje nurodytos prekių ženklo savininkui suteiktos išimtinės teisės apribojimas taikomas tik tada, kai trečioji šalis šį prekių ženklą naudoja laikydamasi sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 14 straipsnio 2 dalį (minėtas Teisingumo Teismo sprendimas Audi byloje, 55 paragrafas).

88.       Prekių ženklo naudojimas neatitinka sąžiningos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje, jeigu tai, pavyzdžiui: buvo padaryta taip, kad galima pamanyti, jog trečioji šalis ir prekių ženklo savininkas yra komerciškai susiję, paveikia prekių ženklo vertę, nesąžiningai naudojantis jo skiriamuoju požymiu arba geru vardu, minėtą prekių ženklą diskredituoja arba šmeižia, arba kai trečioji šalis savo prekę pateikia kaip prekių ženklu, kurio savininkė ji nėra, žymimos prekės imitaciją arba reprodukciją (Teisingumo Teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Gillette Company ir Gillette Group Finland Oy prieš LA-Laboratories Ltd Oy, C‑228/03, 49 paragrafas).

89.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Prekių ženklas atsakovės yra faktiškai naudojamas tokiu būdu, kad vidutinis vartotojas gali būti suklaidintas dėl tikrosios atsakovės siūlomų prekių ar paslaugų kilmės, siekiant pasinaudoti vartotojų, kurie siekia įsigyti Prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, auditorija ir gauti atitinkamą komercinę naudą (skundžiamo sprendimo 65 punktas). Nurodyta aplinkybė yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, ja yra teisiškai saistomas. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad Prekių ženklo naudojimui nagrinėjamu atveju taikytina Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta išimtis (atitinkanti PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą išimtį, kuria kasaciniame skunde remiasi atsakovė), kadangi toks Prekių ženklo naudojimas, kokį nustatė apeliacinės instancijos teismas, negali būti pripažintas atitinkančiu sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktiką (Reglamento 2017/1001 14 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo pagal Reglamento 874/2004 nuostatas

 

90.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant ginčus, susijusius su plėtiniais „.com“, Reglamentas 874/2004 pagal jame apibrėžtą taikymo sritį nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, tačiau jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 78 punktas ir kt.).

91.       2019 m. kovo 19 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/517 dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „eu“, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 733/2022 bei panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004. Minėtas reglamentas įsigaliojo 2022 m. spalio 13 d. (Reglamento 22 straipsnis). Reglamento 874/2004 galiojimo pabaigos data – 2022 m. spalio 12 d. Kadangi ieškovas su ieškiniu į teismą nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2019 m. gruodžio 2 d., nagrinėjamai bylai išlieka aktualios Reglamento 874/2004 nuostatos ir jas aiškinanti teismų praktika.

92.       Pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalį, registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Minėto straipsnio 3 dalyje aptariami galimi nesąžiningumo atvejai, kurių sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., ESTT 2010 m. birželio 3 d. sprendimą byloje Internetportal und Marketing GmbH prieš Richard Schlicht, C-569/08).

93.       Pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą, nesąžiningumas gali būti įrodytas, be kita ko, kai domeno vardas sąmoningai naudojamas interneto vartotojams pritraukti siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei, sukūrus painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, arba painiavos su valstybės įstaigos pavadinimu galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos.

94.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą būtų galima konstatuoti ginčijamo domeno vardo registracijos ar naudojimo nesąžiningumą, teismas, be kita ko, turi nustatyti šias kumuliatyvias sąlygas: 1) tai, kad ginčijamas domeno vardas sukuria painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos; 2) tai, kad šios painiavos galimybės tikslas – interneto vartotojų pritraukimas, siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei. Teismas, spręsdamas dėl domeno vardo panaikinimo ar perdavimo, turi konstatuoti ne tik aptartą painiavos galimybę, bet ir tokios painiavos tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 80 punktas).

95.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Reglamento Nr. 74/2004 21 straipsnis reglamentuoja panašius teisinius santykius (Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnis nustato platesnį atvejų skaičių (galimybę) šio Reglamento nuostatų taikymui, t. y. pažeidimui pagal šį teisės aktą konstatuoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023, 63 punktas). Su domenų vardais susijusiuose ginčuose kasacinis teismas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą painiavos sąvoką aiškina, be kita ko, pagal analogiją remdamasis Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamento (EB) Nr. 874/2004 aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020). Taigi, pagal savo pobūdį Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punkto norma yra nesąžiningos konkurencijos teisės norma, taikoma ginčams dėl specifinio objekto (domeno) registracijos ir naudojimo teisėtumo.

96.       Sprendžiant dėl nesąžiningos konkurencijos normų taikymo reikšminga nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė Ginčo domeno vardu pasiekiamoje interneto svetainėje vartotojams siūlo savo mobiliąją aplikaciją ir programinę įrangą, kurios yra konkuruojančios ir turinčios tą pačią paskirtį, kaip ieškovo siūlomos jo Prekių ženklu žymimos prekės (šios nutarties 39 punktas).

97.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovei per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti domeną „pomodoneapp.com“ bei uždraudimo registruoti ir naudoti tokį domeną ateityje, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punkto taikymo sąlygos. Šį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad vidutinis vartotojas, įsijungęs tinklalapį www.pomodoneapp.com, gali būti suklaidintas, manydamas, kad naudoja ne atsakovės, o ieškovo Prekių ženklu pažymėtas prekes ar paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu gali būti naudojamasi vartotojų, kurie siekia įsigyti ieškovo Prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, auditorija ir siekiama gauti atitinkamą komercinę naudą (skundžiamo sprendimo 65 punktas).

98.       Atsakovė, nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde iš esmės remiasi trimis argumentais: 1) tuo, kad Reglamento 874/2004 21 straipsnio taikymui ieškovas privalo įrodyti savo ankstesnę teisę į skiriamąjį požymį turintį domeno vardą (šį argumentą atsakovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020), 2) tuo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl domeno naudojimo (ne)teisėtumo nepagrįstai sprendė vertindamas ne jo pavadinimą, bet juo pasiekiamos interneto svetainės turinį, ir 3) tuo, kad atsakovei domeno vardu pasiekiamoje interneto svetainėje naudojant Ginčo žymenis ir Prekių ženklą nėra galimybės supainioti, be kita ko, dėl to, kad interneto svetainėje yra aiškiai deklaruojama, jog Prekių ženklas priklauso ieškovui, o atsakovės siūloma programėlė nėra niekaip su juo susijusi.

99.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė kasaciniame skunde netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020. Nurodytoje nutartyje nepateikta jokių išaiškinimų, kad pagal Reglamentą 874/2004 gali būti ginamos tik domeno vardo turėtojo teisės, priešingai, joje buvo sprendžiama būtent dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo (inter alia, pagal Reglamento 874/2004 nuostatas). Nors nurodytoje nutartyje, be kita ko, akcentuojama ieškovo žymens skiriamojo požymio (ne)buvimo reikšmė jam siekiant apsaugos pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą, šioje nutartyje jau konstatuota, kad Prekių ženklas skiriamąjį požymį turi visų pirma dėl to, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo dėl Prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia (šios nutarties 50 punktas). Taigi, nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020, kasacinio skundo argumentais nepagrįstas.

100.       Minėta, kad pagal Reglamentą 874/2004 ginami ankstesnės teisės, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį, turėtojo interesai. Pagal Reglamento 874/2004 10 straipsnio 1 dalį, „ankstesnės teisės“, inter alia, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas, ir tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus. Taigi, nustatęs, kad paraiška Prekių ženklui buvo paduota anksčiau, nei registruotas Ginčo domenas, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino ieškovą ankstesnės teisės turėtoju Reglamento 874/2004 prasme.

101.       Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas painiavos galimybę konstatavo atsižvelgdamas ne tik į domeno vardu „pomodoneapp.com“ pasiekiamos interneto svetainės turinį, bet ir į domeno vardą sudarančio žymens „pomodoneapp“ klaidinamą panašumą į Prekių ženklą. Kita vertus, su domeno vardais susijusių ginčų nagrinėjimo praktikoje ginčijamu domeno vardu pasiekiamos svetainės turinys taip pat yra reikšmingas vertinant domeno vardo registracijos ir (ar) naudojimo sąžiningumą. Pavyzdžiui, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos arbitražo ir mediacijos centro praktikoje, aiškinant Vienodą domenų vardų ginčų sprendimo politiką (UDRP), įtvirtinančią iš esmės tokias pačias registruoto domeno vardo panaikinimo sąlygas kaip Reglamento  874/2004 21 straipsnis, kuria savo praktikoje vadovaujasi ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 70 punktą), pažymima, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, kai vien prekių ženklo ir domeno vardo palyginimas nėra pakankamas supainiojimo galimybei konstatuoti, platesnis ginčo kontekstas, toks kaip domeno vardu pasiekiamos interneto svetainės turinys, gali lemti išvadą dėl galimybės suklaidinti. Svetainės turinys dažnai taip pat turi įtakos antrojo ir trečiojo elementų, būtent teisėto intereso į ginčo domeną ir domeno naudojimo sąžiningumo, vertinimui (WIPO Overview of WIPO Panel Views on Selected UDRP Questions, Third Edition, 2017, 1.7 skirsnis, prieiga per internetą <https://www.wipo.int/amc/en/domains/search/overview3.0/>).

102.       Aplinkybė, kad ginčo domeno vardu pasiekiamoje interneto svetainėje yra pateikiamas perspėjimas (angl. disclaimer), jog interneto svetainės savininko nesieja jokie ryšiai su prekių ženklo savininku, minėtoje Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos arbitražo ir mediacijos centro praktikoje pripažįstama reikšminga tik tuo atveju, jei nustatomas teisėtas domeno turėtojo interesas naudoti ginčo domeną, be to, toks perspėjimas turi būti aiškus ir pakankamai pastebimas. Kita vertus, kai bendros bylos aplinkybės rodo atsakovo nesąžiningumą, vien perspėjimo buvimas jo negali pašalinti. Tokiais atvejais gali būti laikoma, kad atsakovas naudoja perspėjimą kaip pripažinimą, kad vartotojai gali būti suklaidinti (WIPO Overview of WIPO Panel Views on Selected UDRP Questions, Third Edition, 2017, 3.7 skirsnis, prieiga per internetą <https://www.wipo.int/amc/en/domains/search/overview3.0/>).

103.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė Ginčo domeną užregistravo neturėdama į jį teisių ar teisėtų interesų (skundžiamo sprendimo 63 punktas). Nors pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 2 dalį domeno vardą atitinkančio prekių ženklo turėjimas nėra vienintelė sąlyga, kuriai esant galima pripažinti teisėtą interesą, atsakovė kasaciniame skunde nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados neginčija, neteigia, kad Ginčo domenas buvo užregistruotas turint teisėtą interesą, kaip jis suprantamas pagal šią teisės normą. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėtu interesu negali būti domeno vardo įregistravimo faktas per se (pats savaime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).

104.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovės valdomoje interneto svetainėje informacija apie Prekių ženklo savininką yra pateikiama itin lakoniškai ir tokioje tinklalapio vietoje, kurios vidutinis vartotojas paprastai atidžiai neanalizuotų, siekdamas nustatyti siūlomų prekių ar paslaugų kilmę (neaktyvioje tinklalapio dalyje, pačioje apačioje, pilkame fone) (skundžiamo sprendimo 57 punktas). Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės pateikiamas perspėjimas negali būti pripažintas aiškiu ir pakankamai pastebimu, atitinkamai nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog tokio perpėjimo buvimas pašalina Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punkto taikymo galimybę.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

105.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas esminis teisės normų pažeidimas ar nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurie sudarytų pagrindą kasaciniam teismui panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės kasacinis skundas atmetamas.

106.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

107.       Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

108.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2200 Eur išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimo. Šioms išlaidoms pagrįsti jis pateikė 2024 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą pagrindžiantį 2024 m. kovo 18 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

109.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui F. C. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atgalaikas“ (j. a. k. 304715026) 2200 (du tūkstančius du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

Danguolė Bublienė

 

 

Antanas Simniškis