Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-27-524/2014
Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-13575-2012-7)

Procesinio sprendimo kategorija 30.6
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-942-889/2013 pagal ieškovės D. V. K. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, trečiasis asmuo D. D., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą pagal 2004-05-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį butą adresu X g., Klaipėda, ir įpareigoti atsakovę sudaryti ir pasirašyti su ieškove nuomojamo buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-26 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį X g., Klaipėdoje, lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Teismas taip pat nustatė, kad namas Y g., Klaipėdoje, kuriame gyveno ieškovė, buvo pripažintas avarinės būklės, o butas Nr. 8, kuriame gyveno ieškovė, buvo išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų apskaitos kaip neatitinkantis sanitarinių ir techninių reikalavimų bei netinkamas gyventi. Iškovė su šeima buvo savivaldybės sprendimais buvo iškeldinta į manevrinio fondo patalpas Z g., o vėliau į butą X g., Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausantį Klaipėdos miesto savivaldybei.
Teismas nurodė, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismas konstatavo, kad ieškovė atitinka visas Butų privatizavimo įstatyme nustatytas sąlygas: ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo; b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas; c) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą.
Kadangi ieškovė buvo iškelta iš varinės būklės buto į laikiną ir tik 2002-01-24 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą perkelti ieškovę iš Manevrinio fondo patalpų į gyvenamąją patalpą 3 kambarių butą X g., Klaipėdoje, teismas konstatavo, jog ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių ji negalėjo privatizuoti buto, t. y. tinkamos privatizuoti gyvenamosios patalpos jai buvo suteiktos pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.
Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi su laisvos formos prašymu į Valstybinę butų eksploatacinę įmonę Nr. 2, kuri 1993 metais registravo asmenų prašymus dėl butų privatizavimo, ir jos prašymas dėl buto Y g.-8, Klaipėdoje, privatizavimo buvo užregistruotas. Prašymas buvo pateiktas ne tiesiogiai Seimo komisijai, bet atsakingiems už butų privatizavimo proceso įgyvendinimą asmenims, kurie, priimdami prašymus privatizuoti butus ir nesuteikdami tikslios informacijos, iš esmės suklaidino ieškovę, siekusią įgyvendinti teisę privatizuoti jai suteiktą butą.
Kadangi ieškovė gyvena neprivatizuotame bute, kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavusi, gyvenamoji patalpa, kurią prašoma leisti privatizuoti, gali būti privatizavimo objektas.
Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nuo gimimo, t. y. 1939-02-01, nuolatos gyveno Lietuvoje, nėra duomenų, kad kartu gyvenę jos šeimos nariai būtų privatizavę kitas gyvenamąsias patalpas, todėl konstatavo, kad ieškovė buvo tinkamas buto privatizavimo subjektas.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas neišsiaiškino įstatymo nuostatų, kuriomis rėmėsi, paskirties ir nepagrįstai išplėtė jų taikymo ribas. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė su laisvos formos prašymu, t. y. nesudariusi notarinio šeimos narių susitarimo, 1993 metais kreipėsi į Valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr. 2, tačiau teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl ieškovė prašymo nepateikė iki 1992-12-01 ir dėl kokių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių nesikreipė į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997-12-31. Teismui buvo pateikti Klaipėdos miesto tarybos sprendimai : 1992-02-12 Nr. 25, 1992-03-31 Nr. 52, 1993-02-25 Nr. 25 bei 1994-02-03 Nr. 11, iš kurių matyti, kad namas, adresu Y g., Klaipėda, nebuvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, todėl butus šiame name galima privatizuoti ir šia teise pasinaudojo namo 1, 3, 4, 5 ir 5a butų nuomininkai. Todėl teismas padaręs išvadą, kad atsakovė siekė privatizuoti butą avariniame name, tačiau to padaryti negalėjo ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, ne iki galo išnagrinėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės buvo klaidingai informuota dėl privatizavimo procedūrų, nes privatizavimo procesą reglamentuojantys teisės aktai buvo aiškūs ir neprieštaringi. Apeliantės nuomone, teismas neišsiaiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio nuostatų paskirties, nepagrįstai išplėtė leistinas jų taikymo ribas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neįsigilino į surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo motyvais.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 14 d.).
Apeliantė skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovės veiksmų jai įgyvendinant tuo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo nustatytą teisę privatizuoti nuomojamą butą tinkamumo dviem aspektais, t. y. apeliantės nuomone, ieškovė tinkamai nepasinaudojo teise, kadangi pateikė laisvos formos pareiškimą be šeimos narių susitarimo, pareiškimą pateikė ne tam subjektui, butą name Y g., Klaipėdoje, ji galėjo privatizuoti, kadangi šis namas nebuvo įtrauktas į neparduotinų namų ir butų sąrašą, šio namo butai buvo privatizuoti.
Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiais klausimais, atmeta apeliantės argumentus. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės valios išraiškos privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą pagrįsta ne formaliu pavienių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir jas patvirtinančių įrodymų įvertinimu pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos įvertinimu: ieškovė 1993 metais su prašymu kreipėsi į Valstybinę butų eksploatacinę įmonę Nr. 2, kuri 1993 metais registravo asmenų prašymus dėl butų privatizavimo, ir jos prašymas dėl buto Y g.-8, Klaipėdoje, privatizavimo buvo užregistruotas ir įrašytas 137 pozicijoje (t. 1, b. l. 110 - 123). Jei prašymas paduotas netinkamam subjektui, šis turėjo nepriimti prašymo ir išaiškinti pareiškėjui, kur ir kokia tvarka šis turi kreiptis. Iš sąrašo matyti, kad registruoti 283 asmenų pareiškimai, nėra jokių duomenų, kad ieškovei būtų nurodyti kokie nors jos prašymo trūkumai. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė buvo suklaidinta, šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai dėl ieškovės valios įgyvendinti savo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą trūkumų, o formos trūkumus ieškovė, jei būtų buvusi apie juos informuota, galėjo ištaisyti iki pat 1997-12-31.
Be to, ieškovė nurodė, kad jai buvo paaiškinta, jog butas neprivatizuotinas, kadangi yra avarinės būklės. Šiuo ieškovės teiginiu netikėti nėra pagrindo atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad 1997 m. gruodžio mėnesį ties ieškovės butu įlūžo stogas, ieškovė buvo perkelta iš pradžių į Manevrinio fondo gyvenamąsias patalpas Z g. (t. 1, b. l. 37), paskui į X g. Pastatų inžinerinės įrangos apžiūros 1999-12-22 akte nurodyta, jog namas, adresu Y g., Klaipėdoje, įrašytas į avarinių namų sąrašą dar Klaipėdos miesto LDT Vykdomojo komiteto 1982-06-04 sprendimu (t. 1, b. l. 33). Klaipėdos miesto valdybos 2000-05-11 sprendimu Nr. 221 butas Y g.-8, Klaipėda, buvo išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų apskaitos kaip neatitinkantis sanitarinių ir techninių reikalavimų bei netinkamas gyventi (t. 1, b. l. 29). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002-01-24 sprendime Nr. 9 nurodyta, kad ieškovė D. K. (šeima - 4 asmenys), iškeldinama iš avarinio namo Y g., Klaipėdoje, 8 buto, į 3 kambarių butą X g., Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausantį Klaipėdos miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 40).
Taigi apeliantės argumentas, kad namas Y g., Klaipėdoje, nebuvo įtrauktas į neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą ir ieškovė butą šiame name galėjo privatizuoti, kadangi dalis butų buvo privatizuoti, yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išnagrinėjo atsakovės argumentą, kurį ji pateikia ir apeliaciniame skunde, t. y. kad buvo privatizuoti ir šia teise pasinaudojo namo 1, 3, 4, 5 ir 5a butai. Klaipėdos miesto valdybos 2000-05-11 sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas ir 1999-12-22 pastatų inžinerinės įrangos apžiūros aktas, 6–9 butai pripažinti netinkamais gyventi kaip neatitinkantys sanitarinių ir techninių reikalavimų, kadangi suskilusios pastato sienos kėlė grėsmę žmonių saugumui, ir išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos (b. l. 29, 33). Namo 6–9 butų kortelėse įrašyta „nepriv. avarinis“ – šie butai ir nebuvo privatizuoti (t. 1, b. l. 131–136). Visi šie įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėti sprendime ir jie patvirtina teismo išvadą, jog atsakovė siekė privatizuoti butą avariniame name, tačiau to padaryti negalėjo ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, todėl apeliantės argumentas, kad teismo išvados padarytos ne iki galo išnagrinėjus įrodymus, yra visiškai nepagrįstas.
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio nuostatų paskirties, nepagrįstai išplėtė leistinas jų taikymo ribas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neįsigilino į surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus, yra deklaratyvūs ir nekonkretūs – apeliantė skunde nepateikia minėtos įstatymo nuostatos alternatyvių išaiškinimų, nepateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose minėtos įstatymo nuostatos aiškinimai prieštarautų pirmosios instancijos teismo sprendimui.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė
Alvydas Žerlauskas