Civilinė byla Nr. 2A-1318/2013

                                     Procesinio sprendimo kategorijos:  42.8; 73.1;

73.2.10 (S)                                                                                   

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1005-578/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ ieškinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Staticus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG 107 392,44 Lt draudimo išmoką, 917,98Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolių įvykdymo. Nurodė, kad, gavęs iš atsakovo draudimo apsaugą 250 000 Lt sumai, atliko darbus skolininkui AB „Gargždų statyba“, kuris neapmokėjo 2008 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros ir liko skolingas ieškovui 119 324,94 Lt. Atsakovas pripažino ieškovo nuostolį nedraustu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsakovas įvykį laikė nedraudiminiu, kadangi ieškovas atsakovui pranešimą apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimą išsiuntė 2008 m. rugpjūčio 29 d., t.y. pavėlavus, be to, žinodamas, kad AB „Gargždų statyba“ neapmoka sąskaitų, toliau tęsė subrangos darbus, taip pat todėl, kad ieškovo apie apyvartą pateikta deklaracija buvo netiksli. Atsakovas jau anksčiau žinojo apie ieškovo skolininką AB „Gargždų statyba“. Atsakovas žinojo ir apie ieškovo klaidą deklaracijoje, tačiau sąmoningai ieškovo apie tai neinformavo, dėl ko vėliau atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Draudikas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi gavo visas teises į skolininko AB „Gargždų statyba“ skolą, todėl privalo ieškovui išmokėti draudimo išmoką.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką dėl pavėluoto pranešimo apie pirkėjo atsiskaitymo vėlavimą pateikimo ir tikslios apyvartos nenurodymo deklaracijoje. AB „Gargždų statyba“ atsakovui vėlavo apmokėti sąskaitas, tačiau ieškovas apie šią nepalankią informaciją nepranešė atsakovui. Kol sąskaita yra neapmokėta, kitos sąskaitos iš karto tampa nedraustomis. Nepateikus duomenų apie apyvartą ar pateikus neišsamius duomenis, draudimo apsauga nustoja galioti, kadangi nebūna aišku, su kuo ir už kokias sumas ieškovas prekiauja, negalima kontroliuoti, ar draudėjai veikia sąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 107 392,44 Lt draudimo išmoką, 917,98 Lt palūkanų ir 3 166 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą 108 310,42 Lt sumą nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 12,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar šią išmoką sumažinti turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai, tarp kurių itin reikšmingas kriterijus - sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu. Atsakovas turi pareigą įrodyti, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo padaryto draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir atsiradusių nuostolių. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Be to, atsakovas, pripažinęs pirkėjo skolą apdrausta, privalėjo išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Atsakovas pripažino ieškovo 119 324,94 Lt nuostolį nedraustu dėl šių priežasčių: ieškovas pavėluotai pranešė apie pirkėjui 2008 m. kovo 31 d. išrašytą sąskaitą; ieškovas ir toliau teikė pirkėjui prekes, kai jau buvo pasibaigęs sutartyje nustatytas atidėto mokėjimo terminas; ieškovas neinformavo atsakovo apie nepalankią informaciją apie pirkėją, be to, pateikė atsakovui neišsamią laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitą. Tesimas sprendė, kad ieškovas nepavėlavo pranešti atsakovui apie pirkėjui 2008 m. kovo 31 d. išrašytą sąskaitą. Pagal Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimo specialiųjų sąlygų 6 punktą pranešimo apie uždelstą skolą terminas yra 120 dienų nuo sąskaitos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išrašymo datos (prašymą draudimo išmokai gauti ieškovas pateikė pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą-faktūrą. Skolos dydis  – 119 324,94 Lt. Apie skolą pranešta 2008 m. rugpjūčio 29 d). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, gavęs 2008 m. rugpjūčio 29 d. pranešimą, būtų ėmęsis  skolos išieškojimo veiksmų.  Priešingai,  matyti, kad ieškovas tiesiogiai bendravo su AB „Gargždų statyba“ dėl įsiskolinimo pagal 2008 m. kovo 31 d. sąskaitą-faktūrą. Dėl draudimo sutarties F3.04 modulio 1 punkto pažeidimo (neišsamios laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitos pateikimo) teismas sprendė, kad kredito limito nustatymo metu 2008 m. kovo 19 d., atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie ieškovo apyvartą su AB „Gargždų statyba“. Matydamas, kad ataskaita yra neišsami, atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl ataskaitos patikslinimo. Be to, atsakovas nenurodė, kokį ryšį turi draudiminio įvykio kilimo rizika ir neišsamios apyvartos ataskaitos pateikimas. Tolimesnį prekių tiekimą skolininkui, pasibaigus sutartyje nustatytam atidėto mokėjimo terminui, taip pat neišsamios apyvartos ataskaitos pateikimą teismas vertino kaip formalius draudimo sutarties sąlygų pažeidimus, kurie nesusiję priežastiniu ryšiu su draudiminiu įvykiu. Bylos aplinkybę, kad 2009 m. sausio 7 d. šalys sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido atsakovui reikalavimą į AB „Gargždų statyba“ 119 324,94 Lt skolą, ir šios sutarties pagrindu atsakovas ėmėsi skolos išieškojimo iš AB „Gargždų statyba“ veiksmų, teismas vertino kaip atsakovo pripažinimą, kad pirkėjo skola yra apdrausta (Taisyklių 3.3.p. nustatyta, kad atsakovei subrogacijos pagrindais pereis visos ieškovo teisės į pagrindinę apdraustąją pirkėjo skolos dalį, palūkanas (delspinigius), o taip pat į prievolių užtikrinimo priemones). Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo aplinkybes, dėl kurių atsisako apmokėti ieškovui skolą. Atsakovo naudai jau yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas priteisti iš AB „Gargždų statyba“ 119 324 Lt skolą, delspinigius ir procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, kurią Draudimo įstatymas leidžia prekinio kredito draudimo teisinių santykių šalims savo sutartimi pakeisti ir kuri draudimo sutartimi yra pakeista. Kredito draudimo teisiniams santykiams kaip didelės rizikos draudimo teisiniams santykiams yra taikoma Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad draudimo sutarties sąlygos turi pirmumą prieš  Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normas, reglamentuojančias draudimo taisyklių turinį, informacijos draudėjui pareikimą, draudimo išmokos mokėjimo tvarką, draudiko pareigos nuo draudimo išmokos mokėjimo atleidimo pagrindus, juos siejant su draudėjo veiksmais, pasireiškiančiais neatsargumu ir kt.

2. Kredito draudimo sutarčių sąlygų pažeidimas yra vertinamas griežtai ir preciziškai.

3. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Aplinkybės, atleidžiančios draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo, nėra išimtinai tik Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės (atsisakymas mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padaryto pažeidimo, nulėmusio žalos atsiradimą) - tai yra tiek nedraudiminiai įvykiai, nurodyti draudimo taisyklių nedraudiminių įvykių sąraše, tiek šalių susitarimu apibrėžti atvejai, kada draudimo išmoka nėra mokama (remiantis didelės rizikos draudimo sutarties pirmumo prieš įstatymą principu, įtvirtintu Draudimo įstatymo 75 str. 4 d.).

4. Ieškovo neišsamios ataskaitos pateikimo faktas pripažintinas draudimo sutarties pažeidimu (draudimo sutarties Modulis F3.04.), kurio įtaka žalos atsiradimui apskritai nėra vertintina. Modulio F3.04 1 dalyje  nustatyta: „per nustatytą laiką ir nepaisant raštiško priminimo, nepateikus duomenų apie apyvartą arba pateikus juos neišsamius, draudimo apsauga šioms nedeklaruotoms skoloms nustoja galioti“. Remiantis apyvartos ataskaitos duomenimis yra apskaičiuojama draudimo įmoka. Turint omenyje tiesioginę proporciją tarp apyvartos dydžio ir draudimo įmokos, draudėjui yra naudingiau, kai deklaruojama apyvarta yra mažesnė. Pirkėjo apyvartos nenurodymas draustos apyvartos ataskaitoje reiškia, jog apyvarta yra nedrausta - šio pirkėjo neatsiskaitymo riziką prisiima pats draudėjas, o ne draudikas.

5. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad priminimas pateikti apyvartos ataskaitą turi būti išsiųstas tiek draudėjui nepateikus ataskaitos, tiek pateikus neišsamią ataskaitą. Priminimas pateikti ataskaitą reikalingas tam, kad draudėjas prisimintų savo pareigą pateikti informaciją apie draustą apyvartą (nagrinėjamu atveju ji buvo pateikta). Draudikas negali „priminti” pateikti išsamią ataskaita, nes nežino, ar draudėjas apskritai turi apyvartą su tam tikru subjektu, kuriam suteiktas kredito limitas. Teismas, konstatavęs, jog ,,matydamas, kad ataskaita yra neišsami, atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl ataskaitos patikslinimo“ įteisino nesąžiningą draudėjų elgesį, kenkiantį draudiko interesams gauti atlygį už prisiimtą riziką ir neturintį neigiamų pasekmių nesąžiningai besielgiančiam draudėjui. Draudikas negali pastebėti draudėjo pateiktos apyvartos ataskaitos netikslumų su tais pirkėjais, kurie laiku apmokėjo skolas, ir gali pastebėti netikslumus tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Esant tokiam teismo suformuluotam sutarties aiškinimui, draudėjas niekada tiksliai nesužinotų, kokią tiksliai apyvartą jis buvo apdraudęs.

6. Teismas nepagrįstai įvykiui, nurodytam nedraudiminių įvykių sąraše, taiko Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, kuri yra taikoma draudikui atsisakant mokėti draudimo išmoką. Pripažįstant įvykį nedraudiminiu pagal konkretų nedraudiminių įvykių sąrašo punktą, draudikas ne atsisako mokėti draudimo išmoką, o pripažįsta įvykį nedraudiminiu. Įvykį pripažinus nedraudiminiu, pažeidimai nėra ir neturi būti siejami su žala.

7. Priešingai nei išaiškino teismas, draudimo sutartis nereikalauja nutraukti subrangos sutarties vykdymo, tačiau nustatoma, kad draudimo sutartimi nėra draudžiami nuostoliai, kilę po to, kai draudikas turėjo gauti iš draudėjo nepalankią informaciją. Ieškovas gali ir toliau vykdyti darbus, kurių draudimo sutartis nedraudžia, tiesiog atsiskaitymo už juos rizikos atsakovas nebeprisiima - rizika priklauso pačiam draudėjui.

8. Teismas, vertindamas 2009 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarti, padarė neteisingą ir CK 6.1015 straipsniu prieštaraujančią išvadą, kad subrogacija (reikalavimo teisės perėjimas pagal įstatymą) įvyko šalių sutarimu. Subrogacija įvyksta ne šalių susitarimu, o įstatymo pagrindu. Subrogacijai įvykti būtinas elementas - įvykio pripažinimas draudiminiu ir draudimo išmokos išmokėjimas niekada neįvyko. 2009 m. sausio 7 d.  reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas įgijo teisę reikalauti iš pirkėjo AB „Gargždų statyba“ įvykdyti prievoles pagal ieškovo ir pirkėjo subrangos sutartį, o ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovo iš pirkėjo išieškotų sumų. Tokia sutartis nenutraukė ir nepakeitė šalių santykio draudimo sutartyje. Atsakovo teisė reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų prievoles, kylančias iš subrangos sutarties su ieškovu, nepatvirtina atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką.

Ieškovas UAB ,,Staticus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Draudimo teisiniai santykiai privalo būti grindžiami dideliu šalių tarpusavio pasitikėjimu. Draudikas (atsakovas) turi įgaliojimus ne tik vertinti riziką, bet ir santykiuose su pirkėjais veikti (draudėjo) ieškovo vardu, pavyzdžiui, rinkti informaciją apie pirkėjus. Atsakovas taip pat turi įgaliojimus ieškovo vardu siekti sumažinti gresiančius nuostolius. Nagrinėjamu atveju, ieškovui pasitikint atsakovu, pastarasis netgi reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu tapo kreditoriumi. Perėmęs reikalavimo teisę, atsakovas turėjo galimybę reikalauti, kad skolą padengtų užsakovas L. B., tačiau  iš užsakovo skolos padengimo nereikalavo.

2. Už apyvartą su UAB „Gargždų statyba“ primokėtina draudimo įmokos dalis (1 136 Lt.), lyginant su sumokėta minimalios draudimo įmokos suma (126 000 Lt), ieškovui yra mažareikšmiška.

3. Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais dėl Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normų netaikymo. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip. Šiose normose nenustatyta, kad šalių sudarytos sutarties nuostatos turėtų pirmumą ir draudimo įstatymas apskritai nebūtų taikomas, o nustatyta, kad Draudimo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šalys nesusitarė kitaip. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis privalo būti taikoma, kai šalių susitarimu apibrėžtais atvejais draudimo išmoka nėra mokama. Draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudimo įstatymo 5 skyriaus 1-3 skirsnio normų netaikymas galimas tik šalims aiškiai išreiškus valią dėl netaikymo ir teismui nusprendus, kad šios normos nelaikytinos imperatyviomis. Draudimo įstatymo 82 straipsnis imperatyviai nustato draudiko pareigas ir šiame straipsnyje nėra numatytos galimybės šalims susitarti jo netaikyti. Draudimo įstatymo 82 straipsnyje suformuluotą teisės normą imperatyvia laiko ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija.

4. Draudėjas sutartį sudarė pagal standartines draudiko nustatytas sąlygas. Draudimo sutarties modulyje F3.04 numatyta, kad draudimo apsauga nustoja galioti, jei per nustatytą laiką ir nepaisant draudiko priminimo nepateikiama informacija. Tai nėra absoliutus atsisakymo išmokėti draudimo išmoka pagrindas ir jį taikant turi būti taikomi ir Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimai. Atsakovas nepagristai suabsoliutina teisę atsisakyti  mokėti draudimo išmoką dėl pavėluoto deklaracijos pateikimo. Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai. Atsakovas nedraudiminius įvykius įtvirtino Taisyklų 1.2. punkte, taip pat Nuostolių atsiradimo priežasties modulio 2 punkte, tačiau šiose draudimo sutarties sąlygose nėra įtvirtinta draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl pavėluoto apyvartos ataskaitos pateikimo. Taisyklių 9 Punkte, kuriame atsakovas nustatė atvejus, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, taip pat nėra įtvirtinta atvejo, leidžiančio atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl pavėluoto apyvartos ataskaitos pateikimo.

5. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia neįrodytomis prielaidomis apie draudėjo galima suinteresuotumą pateikti nepilnas apyvartos deklaracijas.

6. Pats atsakovas santykiuose su ieškovu pažeidė įsipareigojimus sprendimą dėl draudimo išmokos priimdamas 2009 m. rugsėjo 11 d. (pranešimas atsakovui apie uždelstą skolą pateiktas 2008 m. rugpjūčio 29 d.) ir taip draudimo išmokos išmokėjimo terminą praleisdamas daugiau kaip 11 mėnesių (Nuostolių atsiradimo priežasties modulio 3 punktas).

7. Draudimo liudijimo Specialiųjų sąlygų 6 punkte numatytas pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo terminas yra 120 dienų nuo sąskaitos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas išrašymo dienos. Sąskaita, kurios neapmokėjus atsakovas laiko, kad privalėjo būti sustabdyti darbai, buvo išrašyta 2008 m. kovo 31 d., vadinasi ieškovas turėjo pareigą informaciją apie šios sąskaitos neapmokėjimą pateikti po 120 dienų ir atitinkamai darbų tęsimas balandžio mėnesį negali būti laikomas nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Taisyklių 1.2.3 p. )., kur nustatyta, kad draudimo sutartimi nėra draudžiami nuostoliai, kilę po to, kai draudikas turėjo gauti iš draudėjo nepalankią informaciją. Pats atsakovas nebuvo nei nurodęs, nei rekomendavęs sustabdyti darbus. Darbų, atliekamų pagal terminuotą sutartį, sustabdymas būtų reiškęs esminį sutarties pažeidimą iš ieškovo pusės ir sukėlę ieškovui nuostolius.

8. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymas yra veiksmas, kuris atliekamas draudikui įvertinus, ar skola yra apdrausta, ir de facto priėmus sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tiek reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3. punkte, tiek 2.6., 2.8. punktuose taip pat įtvirtinta, kad reikalavimo teisių perleidimas ir draudimo išmokos išmokėjimas neatsiejami.  Panaikinus teismo sprendimą, susidarytų situacija, kai ieškovas neturi reikalavimo teisės į pirkėjo skolą, kadangi 2009 m. sausio 7  d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ši reikalavimo teisė yra perleista atsakovui, o 2009 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ši skola priteista ir priverstinai vykdoma atsakovo naudai. Ieškovas taip pat neturėtų teisės reikalauti draudimo išmokos iš atsakovo. Tokia situacija pažeistų ieškovo teises, prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš draudimo teisnių santykių.

CK 6.987 straipsniu nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v.  UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos  Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

Draudimo įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti; 3 dalyje – draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą. Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Staticus“ v. Coface Austria Kreditversicherung AG, bylos Nr. 3K-3-516/2012; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006). Dėl to draudžiamajam įvykiui konstatuoti ir draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką įgyvendinti turi būti atliekamas įvykio tyrimas, kurį draudikas atlieka laikydamasis procedūrų ir nustatytų terminų. Remdamasi pirmiau aptartu reglamentavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl šioje byloje ieškovo reikalavimo pagrįstumo, pirmiausia turi būti  įvertinta, ar draudėjas turėjo teisę į draudimo išmoką, t. y. nustatinėjama, ar įvykis draudžiamasis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, AB „Gargždų statyba“ ir L. B. 2007 m. gruodžio 7 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 07-AL065, kuria užsakovė L. B. pavedė ieškovui savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis atlikti ir perduoti rangovui AB „Gargždų statyba“ aliuminio stiklo konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus sutartyje numatytais terminais, rangovas AB „Gargždų statyba“ įsipareigojo suteikti ieškovei darbų frontą, priimti tinkamai atliktus darbus, o užsakovė L. B. įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus ir rangovo AB „Gargždų statyba“ priimtus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 54-61). Ieškovui atlikus darbus, užsakovė ir rangovas AB „Gargždų statyba“ juos priėmė (t. 1, b. l. 62). Ieškovas pateikė AB „Gargždų statyba“ 2008-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą HRF Nr.550088 apmokėti už atliktus darbus pagal aktą Nr.08-AL065-F2-02 139 324,94 Lt (t. 1, b. l. 63).

Ieškovas, atsakovas ir UAB „Hrono fasadai“ (bendradraudėjas) 2007 m. spalio 15 d. pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimą (polisas) Nr. GAC 0058/07, pagal kurį atsakovas apdraudė ieškovą nuo pirkėjų nemokumo, finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos (t. 1, b. l. 37-42). Minėtos sutarties sudėtinės dalys yra draudimo liudijimas, Moduliai ir Draudimo taisyklės Nr. 2 (t. 1, b. l. 26-36, 43-53). Atsakovas 2008 m. kovo 19 d. patvirtino pirkėjui AB „Gargždų statyba“ 250 000 Lt draudimo apsaugą (kredito limitą) (t. 1, b. l. 144). Ieškovo atliktus darbus pirkėjui priėmus, tačiau už juos neatsiskaičius, ieškovas apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimo faktą 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. informavo atsakovą (t. 1, b. l. 64-65). Ieškovas 2009 m. liepos 24 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl pirkėjo AB „Gargždų statyba“ neatsiskaitymo pagal neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRF 550088 119 324,94 Lt sumai (t. 1, b. l. 72). 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. 011958/GAC/0058/07 bei tyrimo aktu atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl pirkėjo AB „Gargždų statyba“ (t. 1, b. l. 73-75). Sprendime atsakovas nurodė, kad 119 324,94 Lt nuostolis pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu ir vadovaujantis Taisyklių 3.2 punkto nuostatomis dėl draudėjo netinkamai vykdytų draudimo sutarties sąlygų draudimo išmoka nebus mokama. Tyrimo akte nurodyti šie atsisakymo mokėti draudimo išmoką motyvai: draudėjas pavėluotai pranešė apie sąskaitą, išrašytą 2008 m. kovo 31 d., pranešimas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 29 d., draudėjas pažeidė Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 6 p., taip pat taisyklių 2.3. p. i) dalies sąlygas, taisyklių 3.2 p. ir 9.3 p. nuostatas; draudėjas ir toliau tiekė pirkėjui prekes, nors jau buvo pasibaigęs maksimalus atidėto mokėjimo terminas, tuo pažeisdamas Taisyklių 1.2.3 iv) punktą, kai rūpestingai ir apdairiai savo riziką valdantis draudėjas po tokių pirkėjo atsiskaitymo sutrikimų turi sustabdyti prekių tiekimą pirkėjui, kol pirkėjas nepadengs skolų bei neinformavo draudiko apie nepalankią informaciją apie pirkėją, taip pažeisdamas Taisyklių 2.3. p. i) dalį; draudėjas pateikė draudikui neišsamią laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitą, kurioje apyvarta su pirkėju visai nenurodyta, todėl vadovaujantis Draudimo sutarties F3.04 modulio nuostatomis, 119 324,94 Lt nuostolis pripažintinas nedraustu.

Minėta, kad draudimo išmoka mokama, kai yra sąlygos, nustatytos draudimo sutartyje, pripažinti įvykį draudžiamuoju ir nėra aplinkybių, kurios darytų įvykį nedraudžiamąjį. Šalių pasirašytoje draudimo sutartyje buvo aptarti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant draudimo išmoka nebus mokama. Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 1.1 punkte nustatytas draudžiamųjų, 1.2 punkte – nedraudžiamųjų įvykių sąrašas; 2.3 punkte – pareiga draudėjui informuoti draudiką raštu, kai tik sužino kokią nepalankią informaciją apie pirkėją, apie visas uždelstas skolas, kurios yra neapmokėtos iki pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo termino; 3.2 punkte – draudimo išmoka gali būti mokama, jeigu tinkamai vykdytos šios sutarties sąlygos ir draudikui pateikti visi rašytiniai skolos bei prievolių užtikrinimo priemonių įrodymai, o jei pirkėjas nemokus – jo nemokumo įrodymus. Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 6 punkte nustatyta, kad pardavėjas privalo pranešti per 120 dienų nuo sąskaitos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išrašymo dienos.

Dėl pavėluoto pranešimo apie išrašytą sąskaitą

Kaip minėta atsakovas, išnagrinėjęs ieškovo pateiktus dokumentus, tyrimo akte nurodė, kad ieškovas pavėluotai pranešė apie sąskaitą, išrašytą 2008 m. kovo 31 d., nes pranešimas turėjo būti pateiktas ne vėliau, kaip iki 2008 m. liepos 29 d. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad prašymą draudimo išmokai gauti ieškovas pateikė pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 73-74). Pranešimą apie šią skolą ieškovas atsakovui pateikė 2008 m. rugpjūčio 29 d. (t. 1, b. l. 64), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepažeidė pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo termino (Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 6 p.). Dėl to atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pažeidė Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 6 p., taip pat Taisyklių 2.3. i) p. sąlygas, Taisyklių 3.2 p. ir 9.3 p. nuostatas.

Dėl tolesnio prekių tiekimo pirkėjui pasibaigus maksimaliam mokėjimo atidėjimo terminui

Pagal Taisyklių 2.3 punkto i) dalį draudėjas (ieškovas) privalo informuoti draudiką (atsakovą) raštu arba, jei sutarta, elektronine forma, kai tik sužino kokią nors nepalankią informaciją apie pirkėją. Taisyklių 1.2.3. punkto iv) dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, susiję su paslaugų suteikimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. kovo 31 d. ieškovas pirkėjui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. HRF550047, kuri pagal 2007 m. gruodžio 7 d. subrangos sutartį Nr. 07-AL065 turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip per 10 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d., t. y. pateikiant atsakovui informaciją dėl  2008 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros neapmokėjimo, pagal minėtą sąskaitą faktūrą pirkėjas taip pat dar nebuvo visiškai atsikaitęs (t. 1. b. l. 64).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal šalių sudarytą Draudimo sutartį ieškovas neprivalėjo nutraukti subrangos sutarties vykdymo, ieškovas ir toliau galėjo vykdyti darbus ar teikti prekes, tačiau pagal Taisyklių 1.2.3 p. iv) dalį atsiskaitymo už šiuos darbus ar prekes rizika tenka ne atsakovui (draudikui), o pačiam ieškovui (draudėjui). Taigi ieškovas ir toliau teikdamas prekes pirkėjui, kai buvo pasibaigęs sutartyje nustatytas mokėjimo terminas, pats prisiėmė riziką dėl jų neapmokėjimo, o atsakovas, remdamasis Taisyklių 1.2.3 p. iv) dalimi turėjo pagrindą ieškovo nuostolius pagal 2008 m. balandžio 30 sąskaitą faktūrą pripažinti nedraustais. 

Dėl neišsamios apyvartos ataskaitos pateikimo

Draudimo sutarties F3.04 modulio 1 punkte nustatyta, kad per pirmas 15 kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dienų draudėjas (ieškovas) privalo pateikti draudikui (atsakovui) informaciją apie ankstesnio ataskaitinio laikotarpio apyvartą, apdraustą pagal sutarties sąlygas. Per nustatytą laiką ir nepaisant raštiško priminimo, nepateikus duomenų apie apyvartą arba pateikus juos neišsamius, draudimo apsauga šioms nedeklaruotoms skoloms nustoja galioti.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė atsakovui neišsamią laikotarpio nuo 2007-09-01 iki 2008-09-30 apyvartos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu, kuriuo išrašytos sąskaitos faktūros, apyvarta su pirkėju nevyko, dėl to ieškovas pažeidė Draudimo sutarties F3.04 modulio 1 punktą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas matydamas, jog ieškovo pateikta ataskaita yra neišsami, turėjo kreiptis į ieškovą dėl ataskaitos patikslinimo. Atsakovas negalėjo žinoti ar ieškovas vykdo kokią nors apyvartą su pirkėju AB ,,Gargždų statyba“. Aplinkybė, kad ieškovas 2008 m. kovo 18 d. gavo kredito limitą apyvartai su pirkėju AB ,,Gargždų statyba“, nereiškia, kad nuo šios datos ieškovas su AB ,,Gargždų statyba“ neišvengiamai turėjo prekiauti ir prekiavo. Be to, jeigu tarp ieškovo ir AB ,,Gargždų statyba“ vyko prekyba, atsakovui negalėjo būti žinomas apyvartos dydis, todėl atsakovui negalėjo būti žinoma, kad ieškovo pateikta ataskaita yra netiksli ir jis neturėjo pareigos kreiptis į ieškovą dėl ataskaitos patikslinimo. Ieškovas apyvartos ataskaitą pateikia deklaruodamas, kad tai yra visa apyvarta, už kurią atsakovas prisiėmė riziką ir už kurią ieškovas turi sumokėti draudimo įmoką. Apyvartos ataskaitų teikimas draudikui yra labai svarbus tinkamam draudimo sutarties vykdymui, šalių tarpusavio teisių ir pareigų teisingo balanso nustatymui, tikslios draudimo įmokos apskaičiavimui, draudimo rizikos įvertinimui ir galimybės draudėjui piktnaudžiauti teise gauti draudimo išmoką sumažinimui. Taigi ieškovas privalėjo rūpintis teisingos informacijos pateikimu atsakovui, kadangi nuo pateiktos informacijos priklausė paties ieškovo finansinių interesų apsauga.

Pagal Taisyklių 3.2 punktą draudimo išmoka gali būti mokama, tik jeigu draudėjas įvykdo visas sutarties sąlygas. Šiuo atveju ieškovas atsakovui pateikė neišsamią apyvartos ataskaitą, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl susidariusio nuostolio pirkėjui neapmokėjus sąskaitos faktūros.

Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 2009 m. sausio 7 d. sudarymas, kuria ieškovas perleido atsakovui reikalavimą į AB „Gargždų statyba“ 119 324,94 Lt skolą, atsižvelgiant į šios sutarties nuostatas, savaime nesiejamas su draudžiamojo įvykio nustatymo faktu ir sprendžiant nagrinėjamą ginčą nėra reikšmingas, nes tokia sutartis neįtakojo bylos ginčo šalių santykio pagal Draudimo sutartį.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė draudimo išmokos mokėjimo pagrindą bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir ieškovo ieškinys atmetamas, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 3 230 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 173) ir už kasacinį skundą sumokėjo           3 166 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 1). Kadangi už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo per didelį žyminį mokestį, jam grąžintina 64 Lt žyminio mokesčio dalis, o kita už apeliacinį ir kasacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis 6 332 Lt priteistina iš ieškovo. Iš ieškovo taip pat priteistina 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Staticus“ (į. k. 126189242) atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG (į. k. 300156205) 6 332 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Staticus“ 30 Lt (trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Grąžinti atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio sumokėto 2010 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 101608.