Civilinė byla Nr. 2S-1217-265/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01289-2020-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                             3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2020 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis G. J., Ž. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-91-1923 dėl skolininko prašymo ir vykdomąją bylą Nr. 0091/18/00581 nutraukti.   

2.       Antstolis G. J. 2020 m. vasario 20 d. patvarkymu skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio G. J. veiksmų atmetė.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikino, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Bylą nagrinėjant antrą kartą pareiškėjo atstovė nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 11 d. pateikė skundą dėl antstolio 2020 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. S-20-91-1923, kuriuo nebuvo tenkintas 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Skundas buvo pateiktas laiku. Antstolis kartu su vykdomąja byla pateikė teismui vykdomųjų dokumentų apskaitos žurnalo lapų kopijas (laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 9 d.) ir gaunamų dokumentų registro lapų kopijas (laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.). Pažymėjo, kad ginčo, jog išieškotojas Ž. K. antstoliui vykdomąjį dokumentą pateikė 2018 m. balandžio 6 d., nėra. Taip pat nėra ginčo, kad antstolis vykdomąjį dokumentą, išieškotojo pateiktą 2018 m. balandžio 6 d., priėmė 2018 m. balandžio 17 d. Antstolis pagal teisės aktus privalėjo sprendimą (patvarkymą) dėl išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento priimti per 3 darbo dienas. Kadangi nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcija nesuteikia antstoliui teisės spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą ilgiau nei 3 darbo dienas, o vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti antstolio patvarkymu nėra siejamas su jokių anketų, klausimynų ir kt. pildymu bei jų pateikimu antstoliui, jokios priežastys negali būti pagrindu vykdymo procesą laikyti pradėtu teisėtai. Neteisėtai pradėta vykdomoji byla turi būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

6.       Suinteresuotas asmuo Ž. K. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir pripažinti, kad skundui paduoti yra suėjęs naikinamasis terminas. Pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 6 d. asmeniškai atvykęs į antstolio kontorą priimamajame pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, o jam antstolio kontoroje įduotą anketą atnešė vėliau, nes sirgo, turi neįgalumą. Suinteresuoto asmens teigimu, ta anketa ir jos užpildymas nėra esminis dalykas, nes iš skolininko nėra išieškota nė vieno cento.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

8.       Nustatė, kad antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/18/00581, pradėtą pagal 2013 m. balandžio 8 d. Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. M-2147 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojo Ž. K. naudai. Išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 2018 m. balandžio 6 d. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2018 m. balandžio 17 d. Nurodė, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą nenustatyta.

9.       Nurodė, kad vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. M-2147, išduotas 2013 m. balandžio 8 d. Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro, išieškotojo Ž. K. antstoliui buvo pateiktas 2018 m. balandžio 6 d., tą patvirtina ir antstolio pateikta vykdomųjų dokumentų apskaitos žurnalo kopija, todėl padarė išvadą, kad skolininkas nepraleido įstatyme numatyto penkerių metų senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti.  

10.       Pažymėjo, jog antstolis G. J. teismui nurodė, jog gavęs prašymą priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą 2018 m. balandžio 6 d., priėmė šį dokumentą vykdyti 2018 m. balandžio 17 d., nes Fizinio asmens anketa, kurią turėjo užpildyti išieškotojas, pradėta pildyti 2018 m. balandžio 6 d., pateikta antstolio kontorai tik 2018 m. balandžio 16 d. Taip pat pažymėjo, kad išieškotojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad antstolis G. J. pateikė užpildyti Fizinio asmens anketą, tačiau jis norėjo su ja susipažinti, pablogėjus sveikatai anketą pateikė vėliau. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, jog Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo aprašas yra rekomendacinio pobūdžio, reglamentuoja antstolio kontoros vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, ir jų įgyvendinimą antstolio kontoros veikloje (2 p.), tačiau jame įsakmiai antstoliams nurodyta imtis konkrečių veiksmų siekiant nustatyti išieškotojo tapatybę; taip pat pareikalauti užpildyti nurodytą anketą, laikė, jog antstolis prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą turėjo prievolę atlikti Apraše nurodytus veiksmus.

11.       Nustatė, jog antstolis, tik gavęs iš išieškotojo užpildytą anketą, kitą dieną priėmė išieškotojo vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nurodė, nors formaliai antstolis ir praleido įstatyme numatytą trijų dienų terminą, tačiau šis terminas buvo praleistas jau po to, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties eiga nutrūko (išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą), todėl konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso normas ir vykdomoji byla pradėta be pagrindo ar neteisėtai, nėra priežasčių.

12.       Taip pat nurodė, kad antstolis nepagrįstai pareiškėjo prašymą laikė skundu, juo labiau kad jo iš esmės nenagrinėjo, o formaliai pripažino, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, todėl konstatavo, kad pareiškėjas V. N. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų nepraleidęs įstatyme numatyto naikinamojo termino.

III. Atskirojo skundo argumentai

13.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismo išvada, kad vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui laiku – 2018 m. balandžio 6 d., t. y. iki sueinant penkerių metų senaties terminui, nepagrįsta. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. antstolio G. J. kontoroje užregistruotas tik 2018 m. balandžio 6 d. Prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, kuriame nenurodyta, jog kaip prašymo priedas pateikiamas ir vykdomasis dokumentas (notaro vykdomasis įrašas). Ant notaro vykdomojo įrašo Nr. M-2148 spaudo apie vykdomojo dokumento gavimo datą antstolio G. J. kontoroje su registracijos numeriu taip pat nėra. Todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog vykdomasis dokumentas pateiktas 2018 m. balandžio 6 d., nes tą dieną antstolio kontoroje užregistruotas tik prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. O prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikimas senaties termino nenutraukia.

13.2. Priverstinio vykdymo procesui prasidėti nepakanka vien tik išieškotojo prašymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, paties vykdomojo dokumento, tam būtinas ir antstolio patvarkymas – procesinis antstolio sprendimas, kuriuo pateikiamas vykdomasis dokumentas yra priimamas vykdyti užvedant vykdomąją bylą.  

13.3. Konkrečiu atveju vykdymo proceso neteisėtumą akivaizdžiai patvirtina 2018 m. balandžio 17 d. antstolio G. J. patvarkymas, kuriuo 2013 m. balandžio 8 d. notaro vykdomasis įrašas priimtas vykdyti, ir Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) duomenys apie vykdomosios bylos Nr.0091/18/00581 pradžią – 2018 m. balandžio 17 d., t. y. kada antstolis G. J. įkėlė duomenis į sistemą apie užvedamą vykdomąją bylą.  

13.4. Antstolio nurodoma neva pateisinama priežastis, dėl kurios buvo praleistas įstatymų nustatytas trijų darbo dienų terminas vykdomajam dokumentui priimti, atmestina, nes minimas aprašas dėl antstolio kontoroje taikomų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Anketa nėra sąlyga pradėti vykdomąjį procesą. Rekomendacijos leidžia taikyti ir kitus pasirinktus būdus nustatyti naudos gavėją ir (ar) fizinis asmuo yra dalyvaujantis politikoje. Tad tai negali būti laikoma pateisinama nustatyto termino praleidimo priežastimi.

13.5. Antstolis G. J. pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų imperatyvius reikalavimus. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nesuteikia antstoliui teisės spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą ilgiau nei 3 darbo dienas. Pavėluotas patvarkymo priėmimas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti negali būti pagrindu vykdymo procesą laikyti pradėtu teisėtai. Todėl CPK 629 straipsnio 1 dalies pagrindu vykdomoji byla turi būti nutraukta.

14.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

16.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

  Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo.

18.       Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/18/00581, pradėtą pagal 2013 m. balandžio 8 d. Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. M-2147 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojui Ž. K.. 2018 m. balandžio 6 d išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti; vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2018 m. balandžio 17 d. Skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo, tačiau antstolis prašymo netenkino ir nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2013 m. balandžio 8 d., o pateiktas vykdyti 2018 m. balandžio 6 d. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų konstatavo, jog formalus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto trijų darbo dienų termino vykdomajam dokumentui priimti vykdyti pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad vykdomoji byla pradėta be pagrindo ar neteisėtai.  Apeliantas su minėta teismo išvada nesutinka ir akcentuoja, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti laiku, taip pat mano, jog įstatyme nustatytas trijų darbo dienų terminas vykdomajam dokumentui priimti yra imperatyvus, todėl jo pažeidimas sudaro pagrindą išvadai, jog vykdomoji byla pradėta neteisėtai, todėl turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis skundo nuostatomis nesutinka.

19.       CPK 629 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada vykdomoji byla yra nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 7) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 8) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 9) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

20.       Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad, apelianto teigimu, vykdomoji byla šiuo atveju nutrauktina vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais – pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas ir vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.

21.       Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

22.       Pateiktas vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis dokumentas – tai ir notaro vykdomieji įrašai pagal neprotestuotinus vekselius – CPK 587 straipsnio 8 punktas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

23.       Minėto CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

24.       Kaip minėta, antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik gali nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

25.       Atskirajame skunde apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui laiku – 2018 m. balandžio 6 d., t. y. iki sueinant penkerių metų senaties terminui, motyvuoja argumentais, jog 2018 m. balandžio 6 d. antstolio G. J. kontoroje užregistruotas tik prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, kuriame nenurodyta, jog kaip prašymo priedas pateikiamas ir vykdomasis dokumentas (notaro vykdomasis įrašas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nėra pagrįsti.

26.       Visų pirma, kaip jau minėta, antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), o ne prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/18/00581 duomenų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 6 d. išieškotojo surašytas prašymas antstolio G. J. kontoroje užregistruotas 2018 m. balandžio 6 d. (registracijos Nr. G-18-91-1224). Prašymas pateiktas užpildant standartinę formą, kurioje nėra skilties „Pridedami dokumentai“. Vykdomasis dokumentas prisegtas vykdomosios bylos paskutiniame lape. Iš vykdomojoje byloje esančio AIS registracijos žurnalo matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. sistemoje užregistruotas pateiktas notaro vykdomasis įrašas pagal vekselius (išdavė Klaipėdos m. 4-ojo notarų biuro notarė I. M.; vykdomojo dokumento išdavimo data – 2013 m. balandžio 8 d.; vykdomojo dokumento Nr. – M-2148; suteiktas registracijos Nr. – VDAŽ-18-91-581). Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. balandžio 6 d. 14.24.24 val. antstolis atliko Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų užklausą. Taigi, šios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamos įsitikinti, jog išieškotojas vykdomąjį dokumentą antstoliui G. J. pateikė būtent 2018 m. balandžio 6 d., t. y. nepraleidęs naikinamojo penkerių metų senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti.

27.       Taip pat pažymėtina, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių priimti anksčiau minėtą vykdomąjį dokumentą šioje byloje nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vykdomosios bylos nutraukti vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu (pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas) nėra teisinio pagrindo.

28.       Taigi matyti, kad nenustatęs kliūčių, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 3 dalimi, antstolis G. J. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, t. y. bylos duomenys patvirtina, kad antstolis vykdomąjį dokumentą, išieškotojo pateiktą 2018 m. balandžio 6 d., priėmė 2018 m. balandžio 17 d. Tačiau apeliantas su pirmosios instancijos teismo šios aplinkybės vertinimu nesutinka ir teigia, kad nustačius, jog antstolis pažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų terminą vykdomajam dokumentui priimti, turėjo būti konstatuota, jog vykdomoji byla pradėta neteisėtai, todėl turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto vertinimu.

29.       CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte, be kita ko, nurodyta, kad, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

30.       Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (Antstolių įstatymo 21 straipsnis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalį tvarką.

31.       Antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas).

32.       Vykdomosios bylos duomenimis, aplinkybė, lėmusi pavėluotą patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmimą, susijusi su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 40 patvirtintu dokumentu – Rekomendacinio pobūdžio antstolio kontoroje taikomų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, aprašu (toliau – ir Aprašas). Pagal minėto Aprašo 13.1 punktą antstolis ir (ar) kontoros darbuotojas, nustatydamas kliento ir naudos gavėjo tapatybę, klientui dalyvaujant fiziškai, turi pareikalauti užpildyti, pasirašyti ir patvirtinti antspaudu (jeigu antspaudą klientas privalo naudoti pagal jam taikomų teisės aktų reikalavimus) Aprašo 3 priede pateiktas anketas ar kitu pasirinktu būdu nustatyti, ar naudos gavėjas ir (ar) fizinis asmuo dalyvauja politikoje. Antstolis nurodė, jog gavęs prašymą priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą 2018 m. balandžio 6 d. priėmė šį dokumentą vykdyti 2018 m. balandžio 17 d., nes Fizinio asmens anketa, kurią turėjo užpildyti išieškotojas, pradėta pildyti 2018 m. balandžio 6 d., pateikta antstolio kontorai tik 2018 m. balandžio 16 d. Šias aplinkybes patvirtino ir išieškotojas. 

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog antstolio nurodytos anketos užpildymas nėra  būtina sąlyga vykdomajam procesui pradėti, tačiau negali vertinti kaip pagrįstų apelianto argumentų, jog pavėluotas patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmimas sudaro pagrindą išvadai, jog vykdomoji byla pradėta neteisėtai.

34.       Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kaip jau minėta šioje nutartyje, vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus penkerių metų senaties termino, taip pat nenustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, taip pat byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų sumokėjęs bent dalį skolos išieškotojui, todėl manytina, kad CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų darbo dienų termino priimti patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pažeidimas (terminas praleistas keturias darbo dienas) nesudaro pagrindo išvadai, jog vykdomoji byla pradėtai neteisėtai. Priešingas aiškinimas lemtų išieškotojo, kuris nepažeidė jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, teisėtų interesų pažeidimą ir sudarytų prielaidas tam, jog nebūtų pasiektas esminis vykdymo proceso tikslas – išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas.

35.       Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą ir vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 8 punktu (vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti).

  Dėl bylos procesinės baigties 

36.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

          Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                           Alvydas Žerlauskas