Civilinė byla Nr. e2A-579-755/2022

                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01321-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1;

 3.4.1.7; 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.6

                (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „HISK“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-06-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-1137/2022 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“ dėl valdybos posėdžio dalies sprendimų pripažinimo negaliojančiu bei išeitinės išmokos priteisimo ir atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ pareikštą priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovas (duomenys neskelbtini) teismui pateiktu ieškiniu prašė:

1.1.       atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (toliau ir AB, Bendrovė) „Panevėžio keliai“ (dabar – „HISK“) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) antru darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu ir sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) trečiu darbotvarkės klausimu pripažinimo iš dalies negaliojančiu. 

1.2       pripažinti negaliojančiais AB „Panevėžio keliai“: (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Panaikinti (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su (duomenys neskelbtini) mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)).“; (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) trečiu darbotvarkės klausimu, dalį, kuria nuspręsta ieškovui išmokėti Lietuvos darbo kodekso (toliau ir DK) 104 straipsnio 2 dalyje nurodytą išmoką.

1.3       priteisti ieškovui 226 864 Eur išeitinę išmoką ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Bendrovės valdyba (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu vienbalsiai nusprendė paskirti jam, kaip (duomenys neskelbtini), pastoviąją atlyginimo dalį 16 000 Eur per mėnesį ir kintamąją atlyginimo dalį (priemoką), išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % nuo Bendrovės metinio grynojo pelno. Be to, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju, jam papildomai išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

3.       Naujai išrinkta Bendrovės valdyba, (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) antru darbotvarkės klausimu daugumos balsais nusprendė panaikinti pirmiau paminėtą (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su (duomenys neskelbtini) mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), išmokama už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokama jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)). Tai motyvuota tuo, (duomenys neskelbtini) sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į Bendrovės interesus ir viršijant valdybos kompetencijos ribas. Toks vertinimas yra deklaratyvus, nepagrįstas ir neįrodytas.

4.       Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas, kaip neva pažeidžiantis Bendrovės interesus, Bendrovės stebėtojų tarybos nebuvo teikiamas atšaukimui, nebuvo ginčytas teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka bei galiojo beveik 6 metus. Ginčijamas sprendimas atšaukiantis (duomenys neskelbtini) sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos, prieštarauja įstatams, imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia ieškovo teises.

5.       Kadangi ieškovas atleistas nesant kaltės, t.y. valdybai naudojantis savo teise atšaukti (duomenys neskelbtini), tai DK 104 straipsnio 2 dalies pagrindu išmokėta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka iš dalies mažina Bendrovės įsipareigojimų dydį ieškovui ir atsakovė turi sumokėti dar 11 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos.

6.       Nurodė, kad darbo sutartis šalims turi įstatymo galią. Atsakovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, siekia paneigti ieškovo teisėtus lūkesčius, darbo sutarties teisinį apibrėžtumą. (duomenys neskelbtini) sprendimas jokia apimtimi ir būdu nepakeičia darbo sutarties nuostatų.

7.       Prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo negaliojimo, argumentavo tuo, kad ieškovas aktyviai ir laiku gynė savo interesus pateikdamas pirminį ieškinį teismui nepraleidęs sutrumpinto 30 dienų senaties termino, o sužinojęs, kad ieškinys nepriimtas, nedelsdamas pateikė ieškinį pagal teismingumą.

8.       Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis AB „Panevėžio keliai“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties (duomenys neskelbtini) dalis, kaip jos buvo pakeistos (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo pagrindu; priteisti iš ieškovo 623 235,72 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą bei bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teigė, kad valdybos sprendimas, kuris buvo pagrindu pakeisti darbo sutarties dalį, buvo panaikintas nuo jo priėmimo momento.

10.       Nurodė, kad premija buvo paslėptas pelno skirstymas, ką patvirtina aplinkybė, jog nebuvo laikytasi įprastos su premijų mokėjimu susijusios tvarkos, detalizuotos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) nuostatose, taip pat numatytos Bendrovės įstatuose. Darbo sutarties dalyje įtvirtinta 3,5 % dydžio praėjusių metų pelno dydžio premija prieštarauja ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 12 punktui ir Įstatų 5.3.6 punktui, todėl turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu.

11.       Atsakovės nuomone, 12 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija ženkliai per didelė, nes DK nenumato net panašaus dydžio išeitinės išmokos. Ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), atžvilgiu taikytinas specialus išeitinės išmokos dydis, įtvirtintas DK 104 straipsnio 2 dalyje. Jis nepagrįstai vadovaujasi DK 59 straipsnio nuostatomis, kuriose, beje, numatyta 6 mėn. vidutinio atlyginimo dydžio išmoka yra dvigubai mažesnė išeitinė išmoka, nei buvo nustatyta ieškovui.

12.       Pažymi, kad ieškovui premijomis (duomenys neskelbtini) metais viso sumokėta 820 047 Eur. Egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Atsižvelgiant į išmokėtą sumą, atsakovė reiškia reikalavimą 623 235,72 Eur sumai dėl nepagrįsto praturtėjimo, atskaičius ieškovo valstybei sumokėtus mokesčius nuo pirmiau paminėtų lėšų. Bendrovės valdyba priėmė sprendimus panaikinti ankstesnės valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimų dalis dėl premijų ieškovui ab initio, todėl, pripažinus negaliojančia darbo sutarties dalį, 820 047 Eur sumą ieškovas gavo nepagrįstai.

13.       Atsakovės vertinimu, suma išmokėta kaip premija, savo prasme kvalifikuotina ne kaip darbo užmokestis, o kaip skatinimo priemonė (DK 233 straipsnis), nes nebuvo apibrėžti konkretūs kriterijai (rezultatai), kuriuos turi pasiekti pats ieškovas, buvo apibrėžtas tik pačios premijos dydis, tačiau ne papildomos funkcijos ir rodikliai, kuriuos turėjo pasiekti ieškovas.

14.       Nurodė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Jį, kaip atsakovės (duomenys neskelbtini), su atsakove saistė, sąžiningumo, protingumo, lojalumo pareigos, o taip pat pareiga vengti interesų konflikto, vengti situacijos, kai asmeniniai (duomenys neskelbtini) interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Užuot investavus pirmiau nurodytą sumą į atsakovės veiklos tobulinimą ar darbuotojų tobulinimą, ji buvo paskirta vieno asmens – (duomenys neskelbtini) interesams tenkinti. Kita vertus, nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakovė susidūrė su reikšmingais nuostoliais, tačiau ieškovas neprieštaravo ir priėmė itin didelę premiją.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022-06-21 sprendimu (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino. Atnaujino praleistą senaties terminą ieškiniui pareikšti. Pripažino negaliojančiais AB „Panevėžio keliai“ (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. 2(duomenys neskelbtini) antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Panaikinti (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės (duomenys neskelbtini) mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)).“; AB „Panevėžio keliai“ (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiu darbotvarkės klausimu dalį, kurioje nuspręsta (duomenys neskelbtini) išmokėti DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytą išmoką. Priteisė (duomenys neskelbtini) iš atsakovės pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus 231 725,34 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, kurią sudaro 11 ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžių. Priteisė (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Hisk“ 12 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino (duomenys neskelbtini) 5 837 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovės AB „Hisk“ valstybei 12,76 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 837 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės priešieškinį atmetė.

16.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą 30 dienų terminą per kurį pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį numatyta tam tikriems subjektams galimybė pareikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo.

17.       Atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) su ieškiniu pirmiausia kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, kaip į pirmąją instanciją ginčui dėl akcininkų sprendimo, o šiam atsisakius priimti ieškinį, teisę kreiptis į teismą įgyvendino operatyviai, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino.

18.       Teismas dėl valdybos kompetencijos priimti (duomenys neskelbtini) m. ginčo sprendimus pasisakė, kad pagal ABĮ 34 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bei atsakovės įstatų 5.34.7 punktą, valdyba turėjo kompetenciją tiek skirti ieškovui atlyginimą, tiek ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, įskaitant ir kintamą atlyginimo dalį (priemoką), kuri išmokama už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, taip pat, ta pati valdyba turi ir teisę nuspręsti nebeskirti tokio priedo, nuo jį atšaukiančio sprendimo priėmimo dienos(į priekį). Tačiau nei atsakovės įstatai, nei ABĮ, nei CK ar DK normos nenumato galimybės akcinės bendrovės valdybai priimti sprendimą, kuriuo būtų atšaukiamas įmonės (duomenys neskelbtini) skirtas ir jau išmokėtas darbo užmokesčio priedas, t. y. taikoma restitucija išmokėtam darbo užmokesčiui ar jo priedui.

19.       Dėl priedo šalys buvo aiškiai raštu susitarusios, kad kintamoji atlyginimo dalis (priemoka), išmokama Bendrovės (duomenys neskelbtini) už metinius rezultatus, skaičiuojant 3,5 % nuo Bendrovės metinio grynojo pelno išmoką. Teismas pasisakė, jog tai reiškia, kad jei įmonė dirba pelningai, jos (duomenys neskelbtini) yra skiriamas priedas. Jei įmonė pelningai nedirba, priedas neskiriamas. Ieškovas gavo priedą tik už (duomenys neskelbtini) metus, kai įmonė dirbo pelningai. Teismas konstatavo, jog ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį išsaugoti jam jau išmokėtą priedą, o atsakovė negalėjo elgtis taip, kad pažeistų šį teisėtą lūkestį. Šalys aiškiai susitarė ir dėl sąlygų, kuomet ieškovui yra papildomai išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. (duomenys neskelbtini) atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju. Tokia sąlyga galiojo beveik 6 metus.

20.       Teismas atsakovės argumentus, jog sprendimas skirti priedą prieštaravo įmonės interesams, ar buvo paslėptas pelno skirstymas, atmetė kaip nepagrįstus, nes iš susitarimo formuluotės akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) skatinamas tik už teigiamus įmonės rezultatus, kas savaime reiškia pagrindinio įmonės intereso – pelno siekimo patenkinimą, ir nerodo, jog per apmokestinamą darbo užmokesčio priedą, yra atliekamas paslėptas pelno paskirstymas. Juolab, kad toks priedas buvo išmokėtas iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų sąskaitos, o konkreti ieškovui priskirta kintama atlyginimo dalis buvo paskaičiuojama ir išmokama tik tada, kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina finansinę atskaitomybę, t. y. dėl šių lėšų išmokėjimo pagrįstumo yra atliekamas papildomas vidinis vertinimas.

21.       Teismas ginčo (duomenys neskelbtini) m. sprendimą vertintino ir kaip atsakovės bandymą, išvengiant ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatyto senaties termino, panaikinti (duomenys neskelbtini) m. iš dalies įvykdytą valdybos sprendimą. Teismas darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) m. atsakovės priimti sprendimai nepažeidė jos interesų ir atitiko tikrąją šalių valią, yra galiojantys ir turi būti vykdomi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės valdyba neturėjo kompetencijos priimti ieškovo ginčijamų sprendimų, o juos priėmusi pažeidė teisėtus pastarojo lūkesčius bei ABĮ 19 straipsnio 10 punkte nustatytą senaties terminą, dėl ko juos teismas pripažino negaliojančiais ir naikintinais.

22.       Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021 nebuvo vertintas ginčo dėl (duomenys neskelbtini) atsakovės sprendimo turinys ir dėl jo galiojimo teismas nepasisakė iš esmės, dėl ko byloje pateikti išaiškinimai neįtakoja šios bylos nagrinėjimo.

23.       Pasisakė, kad pagal DK reglamentavimą darbo santykių šalys gali susitarti ir dėl didesnių išeitinių kompensacijų, nei tų, kurias numato DK normos. 

24.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė jog Bendrovė patyrė nuostolių būtent dėl ieškovo pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, įgaliojimų viršijimo, valdybos priimtų sprendimų nesilaikymo ar jų netinkamo įgyvendinimo.

25.       Kadangi didžiąją dalį akcijų turintiems akcininkams apie sutartos išeitinės išmokos dydį buvo žinoma, nei Bendrovė, nei stebėtojų taryba nereiškė pretenzijų dėl tokios išmokos kaip prieštaraujančius Bendrovės interesams, tokius atsakovės argumentus, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pasisakė, kad šalių sutartas išeitinės išmokos dydis neturi reikšmės šio susitarimo galiojimui, kadangi tokia buvo šalių valia.

26.       Teismui pripažinus, jog ginčo (duomenys neskelbtini) m. sprendimas panaikinantis (duomenys neskelbtini) m. sprendimą yra negaliojantis, lieka galioti (duomenys neskelbtini) m. darbo sutarties pakeitimo sąlyga, nustatanti, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) atšaukimo / atleidimo iš pareigų atveju, jam papildomai išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgęs į ieškovo poziciją – jau išmokėtą 1 mėnesio išmoką įskaityti į 12 mėnesių sutartą išeitinę išmoką, teismas sprendė, kad naujai priimtas sprendimas dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės, laikytinas kaip papildomas atsakovės sprendimas bei vertino, kad jis savo prasme besidubliuoja su dar (duomenys neskelbtini) metais šalių sudarytu susitarimu dėl atsiskaitymo su ieškovu, jo atšaukimo iš pareigų atveju. Todėl teismas, (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) trečiu darbotvarkės klausimu, dalį, kurioje nuspręsta ieškovui DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytą išmoką panaikino, kaip neatitinkančią nei vienos iš ginčo šalių tikrosios valios ir perteklinę.

27.       Kadangi atsakovė ieškovui išmokėjo tik 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, pripažinus negaliojančiu (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) antru darbotvarkės klausimu, teismas nusprendė priteisti ieškovui pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, 231 725,34 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, kurią sudaro 11 ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžių.

28.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančia darbo sutarties dalį dėl priemokos už metinius rezultatus ir išeitinės išmokos mokėjimo, o atsakovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, jo praleidimo priežasčių nenurodė. Teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

29.       Pritaikius ieškinio senatį, priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiomis minėtos darbo sutarties (duomenys neskelbtini) dalis, kaip jos buvo pakeistos (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo pagrindu, bei priteisti 623 235,72 Eur, teismo atmestas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir ieškovui prašant jį taikyti. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad jau yra pasisakęs dėl restitucijos negalimumo darbo santykiuose, todėl ir dėl restitucijos negalimumo tokį priešieškinio reikalavimą atmetė.

30.       Teismas pažymėjo, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, kurios yra aptariamos ir kasacinio teismo praktikoje, bei atkreipė dėmesį, kad atsakovei tenka pareigą įrodyti, jog ieškovo praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Kadangi (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu ieškovui pagrįstai buvo nustatyta kintama darbo užmokesčio dalis, teismas padarė išvadą, kad nėra tenkinama sąlyga dėl nepagrįsto praturtėjimo prielaidų viseto egzistavimo. Taip pat nėra ir praturtėjimo sąlygos, jog atsakovė turi negalėti apginti savo pažeistas teises kitais gynybos būdais. Teismas nurodė, kad atsakovė savo pažeistas teises gali apginti reikšdama reikalavimą (duomenys neskelbtini) m. sprendimą priėmusiai valdybai, tačiau to nedaro. Kadangi atsakovė neįrodė, jog egzistuoja ieškovo nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas, teismas priešieškinį atmetė.

31.       Ieškovas taip pat prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio keliai“ valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) penktu darbotvarkės klausimu sprendimą niekiniu ex officio. Teismas nustatė, kad vienintelis byloje esantis minima data AB „Panevėžio keliai“ valdybos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra protokolo projektas, pateiktas kartu su priešieškiniu. Originalaus dokumento, kuris būtų pasirašytas valdybos narių, t. y. dokumento sukeliančio ieškovui teises ar pareigas byloje nėra, todėl teismas dėl šio pateikto projekto plačiau nepasisakė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-06-21 sprendimą; (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu atmesti kaip nepagrįstus; tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog egzistuoja pagrindas ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams atnaujinti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad AB „HISK“ yra praleidusi ieškinio senaties terminą, šį senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; AB „HISK“ priešieškinį tenkinti visa apimti ir pripažinti negaliojančiomis AB „Panevėžio keliai“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties (duomenys neskelbtini) dalis, kaip jos buvo pakeistos (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo pagrindu, priteisti iš (duomenys neskelbtini) 623 235,72 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą; jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą. Kreipimasis į neteismingą teismą negali būti vertinamas svarbia priežastimi tokio termino atnaujinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senatis terminą įmonės valdymo organui (jo nariui), kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, net tais atvejais, kai prieš tai buvo kreiptasi į valstybės institucijas. Be to, ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, jam, kaip buvusiam Bendrovės (duomenys neskelbtini), taikomi pirmiau aptarti standartai, jis buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, į apygardos teismą jis kreipėsi paskutinę ieškinio senaties termino dieną ir taip prisiėmė su tuo susijusią riziką.

34.       Apeliantės įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuri susijusi su (duomenys neskelbtini) mokama premija, skaičiuojama 3,5 % nuo atsakovės metinio grynojo pelno, buvo paslėptas pelno skirstymas. Tokia situacija nesuderinama su ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintu imperatyvu, Įstatų 5.3.6 punktu ir rodo paslėptą pelno skirstymą. Nustatant atlyginimą, priemokas ar kitas sąlygas neturi būti pažeisti kiti teisės aktai ar peržengta konkretaus valdymo organo kompetencija, kas nutiko šiuo atveju.

35.       Priešingai, nei nurodoma sprendime, Bendrovės valdyba vėlesniu sprendimu pripažino negaliojančiu pačios valdybos sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) skiriamų premijų/skatinimo, o ne darbo sutartį. Reikalavimą pripažinti aktualias darbo sutarties nuostatas negaliojančiomis Bendrovė pareiškė teisme tvarka teikdama priešieškinį. Kita vertus, valdyba turėjo diskreciją nustatyti vienas ar kitas (duomenys neskelbtini) darbo sąlygas, taip pat, pasikeitus faktinei situacijai, ir panaikinti ankstesnį sprendimą. Draudimas priimti tokius sprendimus nėra numatytas.

36.       Pirmosios instancijos teismas į šiuos aspektus neatsižvelgė, nevertino, kad kintamosios darbo užmokesčio dalies skyrimas nebuvo susietas su jokiais ieškovo veiksmais ir buvo besąlyginis, o tai nesuderinama su teismų praktika, jog darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą.

37.       Apeliantės nuomone, (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta premija yra paslėptas pelno paskirstymas ir teismas nepagrįstai šiuos argumentus atmetė tuo pagrindu, kad toks priedas ieškovui buvo išmokėtas iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų sąskaitos. Pažymi, kad sąskaitos tik darbo užmokesčio lėšoms laikyti ir darbo užmokesčiui mokėti neegzistavo, o ieškovui tai buvo žinoma. Išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir ši teisė negali būti priskirta kitam valdymo organui. Šiuo gi atveju, būtent valdyba, o ne visuotinis akcininkų susirinkimas, nusprendė dėl dalies Bendrovės pelno paskirstymo.

38.       Vien tai, kad ieškovas pats nusprendė išmokėti sau premiją iš administracijos darbo užmokesčio sąnaudų, nereiškia, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas buvo priimtas ir premija ieškovui priimta apytiksliai, kai buvo patvirtintos metinės finansinės ataskaitos. (duomenys neskelbtini) paties ieškovo patvirtinta tvarka, kuri galiojo ginčo santykiu metu, patvirtina, jog darbuotojams turi būti nustatyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priedas prie atlyginimo.

39.       Atkreipė dėmesį, kad 2020-06-02 Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-277-280-2020, teismas jau buvo konstatavęs, kad Bendrovėje klausimus dėl sumos premijoms nustatymo ar konkretaus dydžio priemokų (duomenys neskelbtini) skyrimo įprastai spręsdavo visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas pelną ir kt. Akcentuoja, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta dėl paminėtos Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos bylos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-277-280-2020 pateikti išaiškinimai neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

40.       Į bylą pateikti įrodymai, kad ir iki (duomenys neskelbtini) m. ir vėliau dėl premijų, tantjemų sprendė visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau teismas šių duomenų nevertino ir ieškovo lūkesčius iškėlė aukščiau ABĮ ir Įstatų imperatyvų.

41.       Bendrovės valdyba sprendimą panaikinti (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo dalį, priėmė po to, kai ją panaikinimui pateikė stebėtojų taryba. ABĮ 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Įstatytų 5.29.7 punktas nenustato termino, per kurį nuo teisės aktams prieštaraujančio valdymo organo sprendimo priėmimo turi būti teikiamas siūlymas jį atšaukti, tad nereikšminga, kad stebėtojų taryba ydingą ir imperatyviam reguliavimui prieštaraujantį sprendimą pateikė panaikinti (duomenys neskelbtini).  

42.       Vertindamas (duomenys neskelbtini) sprendimo (ne)atitiktį Bendrovės interesams ir (duomenys neskelbtini) pareigas veikti geriausiais Bendrovės interesais, teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) sprendime buvo nustatytas neracionalus ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), skatinimas premija (kintamąja dalimi) ir išeitine išmoka. Jo atlyginimas išaugo daugiau nei 4 kartais, o tai neatitiko darbo rinkos. Be to, dar (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu ieškovui buvo paskirtas 497 000 Eur vienkartinis priedas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) papildomai prie darbo užmokesčio gavo 191 328 Eur, o (duomenys neskelbtini) - 131 719 Eur. Per šiuos metus „kintamąja dalimi“ (t.y. paslėptu pelno paskirstymu) ieškovas prie darbo užmokesčio gavo papildomai 322 957 Eur per dvejus metus, su vienkartine išmoka (duomenys neskelbtini) m., viso 820 047 Eur papildomų lėšų.

43.       Kadangi ieškovas buvo papildomai skatinimas ne tik itin dideliu darbo užmokesčiu, bet ir vienkartinėmis premijomis, nebuvo poreikio nustatyti dar ir 12 mėn. darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Tokiu būdu siekta gauti atitinkamo dydžio išmokas, neprisiėmus jokių papildomų įsipareigojimų. Ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), buvo atšauktas dėl prarasto pasitikėjimo. Per pastaruosius 4 metus Bendrovė patyrė daugiau nei 13 mln. Eur nuostolį, o Bendrovės įmonių grupė - daugiau kaip 31 mln. Eur nuostolį.

44.       Ieškovo priimti sprendimai, (duomenys neskelbtini), nebuvo racionalūs ir pagrįsti, buvo konstatuota, kad ieškovas netinkamai tvarkė finansinę atskaitomybę. Atsakovės finansinės atskaitomybės rodo, kad veiklos rezultatai nuolat prastėjo. Susiejus ieškovo premiją su grynuoju pelnu, ieškovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kad dirbtinai sukelti Bendrovės pelną.

45.       Nesutinka su teismo vertinimu, kad Bendrovės valdyba negalėjo atšaukti ankstesnio valdybos sprendimo ab initio. Civilinėje teisėje galioja teisinis principas „leidžiama tai, kas nedraudžiama“, o nei CK, nei ABĮ, nei atsakovės įstatams nenustačius valdybai kaip valdymo organui draudimo panaikinti savo pačių ankstesnius sprendimus, valdyba turėjo teisę elgtis taip, kaip nėra draudžiama, tame tarpe ir panaikinti savo ankstesnį sprendimą.

46.       Teismo išvados dėl restitucijos negalimumo nepatvirtina, kad valdybai buvo draudžiama atšaukti savo ankstesnį sprendimą ab initio. Nesutinka su teismo vertinimu, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovė siekė išvengti ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatyto senaties termino panaikinti (duomenys neskelbtini) m. valdybos sprendimą. Tokie senaties terminai numatyti valdymo organų sprendimų ginčijimui, o ne atšaukimui. Nei CK, nei ABĮ , nei Bendrovės įstatai nenumato termino stebėtojų tarybai, kad  teikti siūlymus dėl valdybos sprendimų atšaukimo.

47.       Pažymi, kad atsakovė tiek apie (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, tiek apie darbo sutarties (duomenys neskelbtini) dalis, kaip pažeidžiančias Bendrovės interesus ir prieštaraujančias imperatyvioms nuostatoms, sužinojo tik tuomet, kai pasikeitė Bendrovės (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini). Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį taikant ieškinio senaties institutą, ignoravo, kad Bendrovė (duomenys neskelbtini) m. negalėjo ginti savo pažeistų teisių, nes vienintelis asmuo, kuris galėjo kreiptis į teismą dėl darbo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia buvo pats ieškovas.

48.       Teismas taip pat neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, kad tais atvejais, kai vyksta ginčas su juridinio asmens (duomenys neskelbtini), ieškinio senaties termino pradžios momentas, siejamas su sandorio sudarymo diena, nelaikytinas pagrįstu, nes juridinis asmuo dažniausiai neturi realios galimybės apie savo galbūt pažeistas teises sužinoti atitinkamų sandorių sudarymo metu ir ginti savo pažeistas teises per asmens, su kuriuo vyksta ginčas, (duomenys neskelbtini) įmonei laikotarpį. Jei atsakovė praleido terminą priešieškiniui pareikšti, tai egzistuoja pagrindas jį atnaujinti. Pažymi, kad poreikis prašyti atnaujinti šį terminą iškilo tik priėmus teismo sprendimą, kadangi jame akivaizdžiai nepagrįstai pritaikytos ieškinio senaties termino momentą nustatančios taisyklės.

49.       Kadangi iki (duomenys neskelbtini) Bendrovės (duomenys neskelbtini), kuris vienintelis turėjo teisę, veikdamas Bendrovės vardu pareikšti ieškinį teisme dėl darbo sutarties dalies nuginčijimo, tad atsakovė objektyviai negalėjo kreiptis į teismą, kad apginti pažeistas teises. Todėl ši ir pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui.

50.       Aptariamu pagrindu atmesdamas priešieškinį, teismas nevertino argumentų, jog: priėmus (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, jo dalimi, kuri susijusi su atsakovės (duomenys neskelbtini) (ieškovui) mokama premija, jam išmokama už metinius rezultatus, skaičiuojama 3,5 % nuo atsakovo metinio grynojo pelno, buvo išvengta imperatyvaus reguliavimo, jog pelno skirstymas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 12 punktas ir Įstatų 5.3.6. punktas) bei tokiu būdu buvo peržengtos Bendrovės valdybos kompetencijos ribos; (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimas dėl papildomo ieškovo skatinimo itin neproporcingo darbo užmokesčio ir nepagrįstos išeitinės išmokos dydžio, prieštarauja Bendrovės interesams, nes ieškovo (duomenys neskelbtini) laiku, Bendrovė kelis metu generavo milžiniškus nuostolius, o jis ne tik nesiėmė jokių veiksmų, tačiau manipuliavo finansinėmis atskaitomybėmis.

51.       Apeliantė mano, kad šiuo atveju reikšminga, o pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Bendrovės akcininkų konflikto metu ieškovas neveikė Bendrovės interesais, o siekė sau naudos nustatytu darbo užmokesčiu, pelno dalimi, kuri negalėjo būti skiriama ir išeitine išmoka. Ieškovo veikimas vieno akcininko interesais negali būti laikomas atitinkančiu (duomenys neskelbtini) keliamus reikalavimus, tinkamu fiduciarinių pareigų vykdymu. Bendrovė (duomenys neskelbtini) m. objektyviai negalėjo žinoti ir ginti savo pažeistų teisių dėl neteisėtai pakeistos darbo sutarties dalies.

52.       Atkreipia dėmesį, kad civilinė byla, kurioje (duomenys neskelbtini) ginčijo tą patį (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, turi reikšmės šiai civilinei bylai. Itin svarbios ir 2021-12-28 Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-657-828/2021 konstatuotos aplinkybės. Pažymi, kad ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), priimti sprendimai Bendrovei sugeneravo daugiau nei 21 mln. Eur nuostolių, dėl kurių vyksta ginčas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-154-544/2022.

53.       Mano, kad sprendime netinkamai įvertinta, jog nėra ieškovo nepagrįsto praturtėjimo sąlygų viseto. Apeliaciniame skunde atsakovė teikia šių sąlygų egzistavimo detalų vertinimą, kuris, jos nuomone, pagrindžia, kad yra visos nepagrįsto ieškovo praturtėjimo sąlygos. Priešieškiniu reikalaujama suma nepatenka į turto, kuris negali būti išreikalaujamas, sąrašą.

54.       Iš (duomenys neskelbtini) ieškovo patvirtintos tvarkos, jis turėjo suprasti, jog darbuotojams turi būti nustatyti konkretūs kriterijai priedams prie atlyginimo nustatyti. Atsakovės nuomone, tikėtina, kad siekdamas asmeninės naudos sau ir suprasdamas, kad planuojami priimti sprendimai nėra valdybos kompetencijoje, ieškovas tikslingai suklaidino valdybą, matydamas, kad valdyba ketino jam skirti premijas už Bendrovės veiklos rezultatus. Ieškovas, pasyviai dalyvaudamas visuose valdybos posėdžiuose, akivaizdžiai pažeidė savo fiduciarines, įstatymo jam priskirtas pareigas, veikė priešingai Bendrovės tikslams, nesąžiningai ir siekdamas sau asmeninės naudos.

55.       Nepaisant to, kaip kvalifikuotina 820 047 Eur premija, ji nepatenka į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąrašą, nes ieškovas elgėsi nesąžiningai ir pažeidė fiduciarines pareigas atsakovės atžvilgiu. Kartu tai paneigia ir teismo sprendime nurodytus teiginius, jog restitucija nagrinėjamu atveju nėra galima.

56.       Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino atsakovės argumentų ir įrodymų, patvirtinančių priešieškinio pagrįstumą bei iš esmės neanalizavo tikrųjų santykių tarp šalių

57.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-06-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-83-1137/2022 palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

58.       Mano, kad ieškinio senaties terminas jam atnaujintas pagrįstai. Teikia kritines pastabas apeliantės argumentams šiuo klausimu, ir nurodo, kad ji remiasi neaktualia ginčui teismų praktika.

59.       Nurodo, kad darbo sutartis yra vykdytina dvišalė sutartis, šalims turinti įstatymo galią ir jos nuostatų galiojimas negali būti keičiamas vienašališkai ir atgaline tvarka. Netenkinus reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo negaliojimo (kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) sprendimas), - darbo sutarties dalis savaime netampa negaliojanti. Darbo sutarties nuostatos gali būti panaikintos tik CK 1.78-1.96 straipsniuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir tik į ateitį (ne ab initio), be galimybės taikyti restituciją

60.       Atsakovės pozicija dėl valdybos diskrecijos teisės atšaukti sprendimus ab initio, praėjus 6 metams, kai jo pagrindu yra susiklostę dvišaliai santykiai, yra nepagrįsta, o teismas motyvuotai panaikino (duomenys neskelbtini) sprendimą. Net ir darant prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas galėjo būti atšauktas ir tokią teisę valdyba turėjo, tas turėjo įvykti ne valdybos sprendimu po 6 metų nuo jo priėmimo, o nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka per įstatymo nustatytus terminus. 

61.       Nors apeliantė bando įrodyti, kad itin svarbios ir 2021-12-28 Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-657-828/2021, dėl kurios ir buvo sustabdyta ši civilinė byla, konstatuotos aplinkybės, tačiau ieškovas pažymi, kad minėtoje byloje teismas netyrė (duomenys neskelbtini) sprendimų prieštaravimo imperatyvams, todėl šių sprendimų teisėtumas nagrinėtinas šioje byloje. Be to, išnagrinėtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimai (kuriais panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimai) nebuvo nagrinėjimo dalykas, skirtingai nei šioje byloje. 

62.       (duomenys neskelbtini) kintamosios atlyginimo dalies nustatymas kaip ir kitų darbo sąlygų nustatymas (kaip ir išeitinė išmoka) yra išimtinė valdybos valdymo funkcija ir kompetencija, kurią ABĮ imperatyviai draudžia perimti akcininkams. Kas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas priimtas valdybai neviršijant kompetencijos. Nurodo, kad neaiški apeliantės logika kaip kintamos atlyginimo dalies apskaitymas darbo užmokesčio sąnaudose gali būti vertinama kaip dalyvavimas pelno skirstyme.

63.       (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovui buvo patvirtinta pastovioji 16 000 Eur atlyginimo dalis ir kintamoji atlyginimo dalis priklausanti nuo grynojo pelno. Toks išaiškinimas pateiktas pačios valdybos (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) darbotvarkės klausimu. Todėl atmestinos apeliantės lingvistinių formuluočių interpretacijos. Pažymi, kad sprendimus priiminėja valdyba ir tai išimtinė jos kompetencija.

64.       Nurodo, kad kintamos atlyginimo dalies apskaičiavimo formulės nustatymas, susiejant (duomenys neskelbtini) sprendime jos išmokėjimą su grynuoju pelnu - tam tikro rodiklio pasiekimu, yra Bendrovės valdybos valios išraiškos forma. 

65.       Konkreti ieškovui priskirta kintama atlyginimo dalis buvo paskaičiuojama ir išmokama tik tada, kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtindavo finansinę atskaitomybę, t. y. dėl šių lėšų išmokėjimo pagrįstumo buvo atliekamas papildomas vidinis vertinimas. Visos finansinės atskaitomybės yra patvirtintos ir galiojančios, o tai tik dar kartą patvirtina, kad valdyba, stebėtojų taryba, tarptautinis auditas ir visuotinis akcininkų susirinkimas legitimavo kintamos atlyginimo dalies įtraukimą į darbo užmokesčio sąnaudas.

66.       Apelianto cituojamos 2020-06-02 Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-277-280-2020 vietos neatitinka bylos konteksto. Minėta nutartimi teismas nurodė kas turi būti ištirta ir grąžino nagrinėti bylą į pirmą instanciją (civilinė byla Nr. e2-117-400/2021). Bendrovei pačiai panaikinus (duomenys neskelbtini) sprendimus, Panevėžio apygardos teismas 2021-12-28 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-657-828/2021 konstatavo, kad nebeliko ginčo nagrinėjimo dalyko.

67.       Nuo (duomenys neskelbtini) metų Bendrovėje vyravo praktika, kad (duomenys neskelbtini) motyvacija rūpinosi valdyba, skirdama jiems priedus iš darbuotojų užmokesčio fondo, kas buvo atspindima sąnaudose tvirtinant finansines ataskaitas, o akcininkai skirstydavo tantjemas valdybai ir stebėtojų tarybai. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolai, taip pat (duomenys neskelbtini) priemokos už (duomenys neskelbtini) m. skyrimas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kintamos atlyginimo dalies skyrimas. Sprendimas, kuriuo pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo neprieštaravimo valdybos kompetencijai, yra teisėtas ir pagrįstas, tuo pačiu tai savarankiškas pagrindas panaikinti neteisėtą (duomenys neskelbtini) sprendimą, kurio pagrindinis motyvas, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas priimtas valdybai viršijus kompetenciją.

68.       Mano, kad teisiškai nepagrįsta kelti klausimą, kad ieškovo atlyginimas (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo padidintas 4 kartus, nes tai šalių susitarimo reikalas ir apeliantė neteikė įrodymų, kad ieškovas neteisėtai įtakojo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimą. Laikotarpiu, kuomet Bendrovė patyrė grynąjį nuostolį, ieškovas negavo kintamos atlyginimo dalies. Jei vertinama ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) veikla (nors tai ieškovo nuomone ir nesusiję su bylos nagrinėjimu), turi būti vertinama jo tiesioginė veiklos sritis už kurios veiklos organizavimą jis atsakingas, t.y. kelių tiesimą. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) prašyme susisteminta medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) metai šie darbai Bendrovei buvo pelningi.

69.       Stebėtojų tarybos (duomenys neskelbtini) metiniai pranešimai patvirtina, kad ji neturėjo priekaištų dėl valdybos ir (duomenys neskelbtini) darbo kokybės - priešingai, ieškovo veiklos rezultatų vertinimas buvo teigiamas. Finansiniai rezultatai neturi įtakos išeitinės išmokos skyrimui. Nurodo, kad išeitinė išmoka mokama visais atvejais, nenumatant jokių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini). Ieškovo atleidimas buvo sąlygotas akcininkų konflikto užbaigimu, ko pasėkoje, buvo susitarta pakeisti valdybą, stebėtojų tarybą ir (duomenys neskelbtini).

70.       Darbo sutarties nutraukimo metu DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytos 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimas ieškovui yra apeliantės pripažinimas (juridinis faktas), kad jo atleidimas įvyko be kaltės. Jei ieškovas įmonei padarė 21 mln. Eur žalą, yra kvaila mokėti tokią išmoką. Ieškovas dėsto vertinimą dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio pirmosios instancijos teisme jo atžvilgiu.

71.       Pasisakydamas dėl priešieškinio atmetimo pagrindų, ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismui nebuvo pateiktos aplinkybės dėl tariamai kitokio senaties termino skaičiavimo, ryšium su apeliantės sužinojimu apie teisių pažeidimą tik po 6 metų m(atleidus ieškovą). Tad pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio įvertinti šių argumentų dėl senaties termino atnaujinimo. Toks reikalavimas ir nebuvo reiškiamas. Mano, kad apeliantė tokiu būdu pažeidžia draudimą grįsti apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis ir kelia naują reikalavimą, kas negalima apeliacijoje.

72.       Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo peržengti priešieškinio ribų, tiriant naujus argumentus, kurie tariamai yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl skunde keliamas reikalavimas atnaujinti ieškinio senaties terminą – nenagrinėtinas, o pats sprendimas paliktinas nepakeistu.

73.       Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų senaties termino atnaujinimo klausimą, nėra pagrindų sutikti su apeliantės pozicija dėl senaties termino skaičiavimo. Ieškovas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, dėl to, kad apie pažeistas teises Bendrovė objektyviai galėjo sužinoti tik (duomenys neskelbtini) m. pradžioje. Valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai žinodami apie (duomenys neskelbtini) sprendimą ir jo pagrindu sudarytą darbo sutarties dalį, jei tai prieštaravo Bendrovės interesams, galėjo ir privalėjo ginti Bendrovės interesus, nes juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme.

74.       Apeliantė ne tik praleido senaties terminą, bet ir neįrodė, kad paskirta kintama atlyginimo dalis prieštarauja valdybos kompetencijai ar, kad darbo sutarties dalis, kuria sutarta dėl kintamos atlyginimo dalies, prieštarauja teisės aktams.

75.       Kadangi apeliantė neskundžia ir nenurodo faktinių ar teisinių pagrindų dėl darbo sutarties dalies, kuria skirta išeitinė išmoka, panaikinimo, tai, ieškovo vertinimu, darbo sutarties dalis (5 d.), kuria skirta išeitinė išmoka, nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

76.       Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vertins, kad tai yra apeliacijos nagrinėjimo dalykas, mano, kad byloje neįrodytas vienas iš privalomų elementų - akivaizdus susitarimo dėl tokios išmokos nenaudingumas ir žalingumas Bendrovei.

77.       Mano, kad apeliantė neįrodė ir nei vieno iš CK 1.82 straipsnio pagrindų, kurių visuma reikalinga darbo sutarties dalį dėl išeitinės išmokos pripažinti negaliojančia. Sutinka su teismo vertinimu dėl restitucijos negalimumo. Taip pat nurodo, kad pagal darbo sutartį gautos pajamos taip pat negali būti priteisiamos kaip nepagrįstas praturtėjimas. Pritaria, kad tokio instituto taikymui nenustatytas būtinų sąlygų visetas ir kartu atkreipia dėmesį, kad neteisėto praturtėjimo institutas negali būti taikomas, esant alternatyviems gynybos būdams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

78.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

79.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo suformuluotas prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą pripažintas pagrįstu bei tenkinti ieškinio reikalavimai dėl atsakovės valdybos priimtų protokolinių sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir išspręstas klausimas dėl neišmokėtos išeitinės išmokos dalies priteisimo, o taip pat atmestas pilna apimtimi atsakovės priešieškinys dėl ieškovo darbo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš jo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

80.       Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) publikacijas, nurodydamas, kad jų negalėjo pateikti pirmos instancijos teismui dėl publikacijų parengimo laiko. Publikacijų prie bylos pridėjimo būtinybę argumentuoja tuo, kad jos paneigia apeliantės argumentus dėl pernelyg didelio ieškovo atlyginimo.

81.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019-10-07 nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

82.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Nepaisant to, kad publikacijos minėtame portale yra parengtos jau po teismo sprendimo priėmimo, tačiau nurodomiems atsakovės argumentams paneigti, ieškovas turėjo visas galimybes tokio pobūdžio duomenis pateikti savalaikiai ir iš kitų viešai prieinamų informacijos šaltinių. Pastebima, jog viešai skelbiamos publikacijos paprastai nėra įrodymais, kai nagrinėjami su konkrečiai asmenims (jeigu jose nerašoma apie šalių ginčo aplinkybes)  susiję ginčai. Pabrėžtina, kad įrodymų pateikimo ribojimu siekiama skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes ir į apeliacijos instituto prasmę bei operatyvumo bei koncentracijos principus, ieškovo prašomus prijungti prie bylos naujus duomenis atsisakytina priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

83.       Ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo priimtas į AB „Panevėžio keliai“ (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) remiantis Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas Bendrovės (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad valdybos nariai vienbalsiai pritarė valdybos nario – (duomenys neskelbtini) pateiktam sprendimo projektui - nuo (duomenys neskelbtini) nustatyti (duomenys neskelbtini) V. P. pastoviąją atlyginimo dalį 16 000 Eur/mėn. ir kintamąją atlyginimo dalį (priemoką), išmokamą (duomenys neskelbtini) už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % nuo Bendrovės metinio grynojo pelno. Be kita ko, pateiktas siūlymas nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) atšaukimo/atleidimo iš pareigų atveju, jam papildomai yra išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuriam taip pat pritarta. Darbo sutartyje yra atliktas įrašas, kad valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu ((duomenys neskelbtini) protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) pakeista darbo sutarties (duomenys neskelbtini) dalis – atlyginimas ir pastovioji atlyginimo dalis sudaro 16 000 Eur/mėn ir kintamoji atlyginimo dalis (priemoka) 3,5 proc. nuo bendrovės metinio grynojo pelno (už metinius rezultatus). Darbo sutartis papildyta (duomenys neskelbtini) dalimi, kurioje nurodoma, kad atšaukimo/atleidimo iš pareigų atveju, Bendrovės (duomenys neskelbtini) papildomai yra išmokama 12 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. (duomenys neskelbtini) valdybos protokoliniu sprendimu (duomenys neskelbtini) klausimu vienbalsiai pritarta valdybos (duomenys neskelbtini) siūlymui skirti 497 000 Eur vienkartinį priedą bendrovės (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtina į bylą pateikta informacija apie priskaičiuotas priemokas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą (duomenys neskelbtini) m. buvo priskaičiuota 497 000 Eur (atitinkamai 250 000 Eur, 66 800 Eur ir 180 200 Eur). Ieškovui (duomenys neskelbtini) m. priskaičiuota 191 328 Eur priemoka, (duomenys neskelbtini) m. -131 719 Eur, kurių dydžiai pagal Darbo sutarties 4 dalį procentine išraiška susieti su Bendrovės grynojo praėjusių metų pelnu. Viso laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovui priskaityta priemokų 820 047 Eur (atskaičius mokesčius – 623 235,72 Eur). Duomenų apie (duomenys neskelbtini) m. priskaičiuotas priemokas nėra pateikta. (duomenys neskelbtini) išrinkta nauja Bendrovės valdyba, kuri kaip matyti iš posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), antru darbotvarkės klausimu svarstė dėl Bendrovės valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo peržiūros ir panaikinimo; (duomenys neskelbtini) klausimu – dėl Bendrovės (duomenys neskelbtini) atšaukimo ir minėto protokolo (duomenys neskelbtini) punktu 4 balsais už 1 balsu prieš, sprendė panaikinti (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdybos posėdyje priimtą ir protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės (duomenys neskelbtini) mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % nuo Bendrovės grynojo pelno, ir 12 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo/atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)). To paties protokolo (duomenys neskelbtini) punktu nuspręsta vadovaujantis Bendrovės įstatais, ABĮ 34 straipsnio 2 dalimi, taip pat DK 104 straipsnio 1 dalimi atšaukti bendrovės (duomenys neskelbtini), iš pareigų ir nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nuo (duomenys neskelbtini) laikant paskutine jo darbo diena Bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigose. Bendrovės (duomenys neskelbtini) atšaukimo priežastis – prarastas pasitikinėjimas jo gebėjimais tinkamai (duomenys neskelbtini) ir veikti jos interesais. (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje atliktas įrašas, kad nuo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ABĮ 34 straipsnio 23 dalimi, DK 104 straipsnio 1 dalimi (Valdybos posėdžio protokolas (duomenys neskelbtini)) darbo sutartis nutraukta.

Dėl ieškinio senaties termino

84.       Civilinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Būtent ieškinio senaties terminu ir ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas (CK 1.124 straipsnis),o jo praleidimo teisinės pasekmės aptartos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės (duomenys neskelbtini), valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

85.       Bylos duomenimis, ieškovas apie jo ginčijamus bendrovės valdybos protokolinius sprendimus sužinojo tą pačią dieną, todėl 30 dienų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini), jis baigėsi (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, ieškinys (duomenys neskelbtini), t.y. nepraleidus sutrumpinto ieškinio senaties termino, buvo pateiktas Panevėžio apygardos teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-231-544/2021 atsisakė priimti (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei dėl ieškinio neteismingumo Panevėžio apygardos teismui ir išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su tokiu ieškiniu kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą. Ieškovas (duomenys neskelbtini) per EPP sistemą pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teismui. Taigi, ieškovas įstatymu nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą praleido dėl netinkamai įgyvendintos teisės į teismą.

86.       Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (LAT 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

87.       Nors sutiktina su apeliante, kad įmonės valdymo organui (jo nariui) taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tačiau, šiuo atveju, reikšminga ir tai, kad ieškiniu siekiama išspręsti individualų darbo ginčą, kilusį tarp ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) ir buvusio jo darbdavio, tad apeliantės cituojama kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senaties instituto, atsižvelgiant į tai, kad ginčo pobūdis ir faktinės aplinkybės yra netapačios nagrinėjamam ginčui nėra aktuali ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu. Iš ieškovo veikimo įgyvendinant savo teisę į teisminę gynybą akivaizdu, kad jis nebuvo pasyvus, ir aktyviai gynė savo teises – per ABĮ nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą kreipėsi į teismą su ieškiniu; o atsisakius priimti ieškinį, per protingą terminą ieškinį pateikė pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismui.

88.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, bet įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

89.       Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kurio pagrindu ir atnaujintas ieškinio senaties terminas, t.y. kad po to, kai ieškovui teismo procesiniame sprendime buvo išaiškinta, kad jis ieškiniu kreipėsi į neteismingą spręsti šalių ginčą teismą, savo teisę kreiptis teisminės gynybos įgyvendino operatyviai, atitinka šio instituto esmę, ją aiškinančią teismų praktiką ir konkrečios bylos faktines aplinkybes. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškinys neteismingam jį nagrinėti teismui buvo pareikštas nepraleidus sutrumpinto senaties termino, o į kompetentingą ginčą spręsti teismą buvo kreiptasi per kelias dienas nuo tokio teismo procesiniame dokumente pateikto išaiškinimo. Toks procesinių teisinių įgyvendinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas atnaujintas nepagrįstai. Atsižvelgus į susiklosčiusią procesinę situaciją, nei ieškovo turimas išsilavinimas, nei buvusios pareigos ar tai, kad jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, nepaneigia, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o priešingas situacijos vertinimas būtų formalus ir neatitiktų teisingumo principo (CPK 185 straipsniu).

Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl ginčo esmės

90.       Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) be kita ko sprendė dėl Bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir kitų darbo sąlygų – nustatant pastoviąją atlyginimo dalį 16 000 Eur/mėn. ir kintamąją atlyginimo dalį (priemoką), išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, bei darbo sutarties sąlygų, susijusių su papildomomis garantijos (duomenys neskelbtini) atšaukimo/atleidimo iš pareigų atveju –papildomos 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Tokiam sprendimui valdybos nariai pritarė vienbalsiai. Valdyba pavedė bendrovės valdybos (duomenys neskelbtini) pasirašyti darbo sutarties pakeitimus ir papildymus pagal tame valdybos sprendime numatytas sąlygas, kas ir buvo atlikta, papildant ieškovo darbo sutartį (duomenys neskelbtini) dalimis ( priešieškiniu jas prašoma pripažinti negaliojančiomis).

91.       Apeliantė laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuri susijusi su ieškovui mokama išmoka už metinius rezultatus, buvo priimtas pažeidžiant Bendrovės valdybos kompetenciją. Tokią poziciją teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą nei faktiniais, nei teisinio reguliavimo aspektais.

92.       Valdybos kompetenciją reglamentuojančio ABĮ 34 straipsnio 2 dalis numato, kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės (duomenys neskelbtini), nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. To paties įstatymo 37 straipsnio nuostatos dėl bendrovės (duomenys neskelbtini), analogiškai numato, kad jį renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) (3 dalis). Bendrovės įstatų 5.34.7 punkte kaip viena iš Bendrovės valdybos atliekamų funkcijų yra nurodoma būtent darbo apmokėjimo ir premijavimo bei darbo skatinimo sąlygų bendrovėje, bendros atlyginimų sąmatos nustatymas. Toks teisinis reguliavimas pagrindžia apeliantės ginčijamą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendrovės valdyba turėjo kompetenciją skirti ieškovui ir priedą – kintamąją atlyginimo dalį (priemoką).

93.       Tai, kad kintamosios atlyginimo dalies (priemokos) mokėjimo dydis savo procentine išraiška susietas su Bendrovės metiniu grynojo pelno dydžiu, nerodo, jog tokios priemokos skyrimas tapatus pelno paskirstymui ABĮ 59 straipsnio prasme. Visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina finansinės atskaitomybės dokumentus (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Įstatų 5.3.5 punktas). Pelno (nuostolių) paskirstymo klausimą reglamentuojanti ABĮ 59 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Svarbu , kad pagal Bendrovės Įstatų 5.34.3 punktą į valdybos kompetenciją įeina ir Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto, bendrovės veiklos ataskaitos bei kitos reikiamos informacijos pateikimas akcininkams. Tokių funkcijų vykdymą patvirtino ir pateiktas (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdybos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Visuotinis akcininkų susirinkimas pagal ABĮ 59 straipsnio 2 dalį priima sprendimą paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius), kuriame be kitų duomenų nurodomas ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje (1 punktas); grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai) (2 punktas); pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai) (3 punktas); pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams (12 punktas). Bendrovės įstatai taip pat nustatė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas be kita ko turi teisę tvirtinti metinės atskaitomybės dokumentus, valdybos pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą (5.3.5 punktas) ir priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo (5.3.6 punktas). Pateikti rašytiniai įrodymai – Bendrovės (duomenys neskelbtini) parengti priemokų paskaičiavimai, atsižvelgiant į jų parengimo datas ir už kokius metus priemoka apskaičiuota, leidžia spręsti, kad kintama atlyginimo dalis (priemoka) buvo apskaičiuojama už praėjusius metus, t.y. po to, kai buvo patvirtinta finansinė atskaitomybė ir iš jos nustatytas priemokos dydžiui reikšmingas rodiklis – Bendrovės grynasis pelnas, nuo kurio ir apskaičiuota Bendrovės (duomenys neskelbtini) kintamoji atlyginimo dalis.

94.       Iš pirmiau aptarto reguliavimo ir įvertinus tiek Bendrovės valdybos, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sutikti su apeliante, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) kintamosios atlyginimo dalies (priemokos), mokėtinos už metinius rezultatus ir konkrečia procentine išraiška skaičiuotinos nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, nustatymas buvo ne Bendrovės valdybos kompetencijoje, nėra pagrindo. Bendrovės valdybos (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) dėstoma posėdžio eiga, sprendimo projekto svarstymo aplinkybės ir tai, kad tokios priemokos mokėjimas fiksuotas papildant Darbo sutartį, nesuponuoja išvados, kad Bendrovės valdyba tokiu būdu ėmėsi spręsti ne jos kompetencijai priskirtų Bendrovės (duomenys neskelbtini) atlygio, kitų darbo sutarties sąlygų, paskatinimo klausimų, o visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą dėl Bendrovės pelno paskirstymo.

95.       Tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įgyvendindamas pagal savo kompetenciją (ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punktas), be kita ko, spręsdavo kokią pelno dalį, bendrai paskirti darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, nesuponuoja vertinimo, kad Bendrovės valdyba (duomenys neskelbtini) svarstydama, kaip, kad nurodoma ir protokolo darbotvarkėje Bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų klausimus bei priimdama atitinkamus sprendimus, tokiu būdu veikė ne savo kompetencijos ribose.

96.       Ginčo protokolinių sprendimų pagrindu atlikti darbo sutarties papildymai ir faktinės aplinkybės, susijusios su kintamosios atlyginimo dalies (priemokos) išmokėjimu ieškovui, patvirtina, kad tokia priemoka jam buvo mokama, atsižvelgiant į tai ar Bendrovės veiklos metiniai rezultatai yra geri. Tokiam vertinimui, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, o tiksliau priemokos išmokėjimo laikotarpių, buvo reikšmingas būtent Bendrovės grynojo pelno gavimas, kurį pagrįstai pirmosios instancijos teismas apibūdino kaip pagrindinio įmonės intereso patenkinimą. Subjektyvi apeliantės nuomonė, kad turėjo būti nustatyti detalesni priemokos mokėjimo kriterijai, apeliuojant į paties ieškovo (duomenys neskelbtini) patvirtintą AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų (duomenys neskelbtini), vertinimo dėl tokios priemokos nustatymo atitikimo teisiniam reguliavimui ir nepažeidžiant valdybos, kaip Bendrovės valdymo organo kompetencijos, nepaneigia.

97.       Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamai bylai, o konkrečiau argumentų dėl kompetencijos spręsti dėl priemokos Bendrovės (duomenys neskelbtini) skyrimo, reikšmingos Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. e2A-657-828/2021 ir Nr. e2A-277-280/2020 konstatuotos aplinkybės.

98.       Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nereikia įrodinėti aplinkybių įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

99.       Esant tokiai procesinei situacijai, kai minėtose bylose ginčo šalys buvo ne tos pačios, kaip nagrinėjamoje, ir kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko esmės nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose teismo dokumentuose nepasisakyta, tad vadovautis tam tikrais jose pateiktais vertinimais ar jais remtis kaip prejudicija, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

100.       Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad priemoką pasiskyrė pats ieškovas, kas irgi reiškė paslėpto pelno siekimą, nes tokios aplinkybės bylos duomenimis nėra įrodytos. Valdybos posėdžio protokole esanti informacija apie tokios priemokos skyrimo inicijavimą, paties sprendimo projekto pateikimą ir pristatymą valdybai, tai, kad posėdyje dalyvavo daugiau nei pusę Bendrovės akcijų turinčių akcininkų, neleidžia spręsti, kad ieškovo elgesys šiuo klausimu buvo nesąžiningas ar įtakojo priemokos svarstymą bei nustatymą. 

101.       Prie dubliko pridėti atsakovės paaiškinimai bei (duomenys neskelbtini) pažyma dėl ieškovui apskaičiuotų ir išmokėtų priemokų apskaitos rodo, kad kintama atlyginimo dalis buvo apskaitoma atskirai – buhalterinėje sąskaitoje - „(Bendr. ir administracinės sąnaudos/ Administracijos darbo užmokestis)“, t.y. darbo užmokesčio sąnaudose. Pirmosios instancijos teismas tokią faktinę aplinkybę vertino kaip paneigiančią apeliantės argumentus dėl paslėpto pelno paskirstymo priskaitant priemokas  ir su tuo sutinka apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė paremta ne visai tikslios pirmosios instancijos teismo (lingvistiniu požiūriu) išvados, kad toks priedas ieškovui buvo išmokėtas iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų sąskaitos, kritika, neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės poziciją, kad priemokos išmokėjimas reiškė paslėptą pelno paskirstymą, atmetė nepagrįstai.

102.       Apeliacinio skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo dalis, kuria numatyta priemoka ir 12 mėnesių dydžio išeitinė kompensacija, prieštarauja Bendrovės interesams atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio.

103.       Apeliantė patį prieštaravimą jos interesams grindžia tuo, kad toks skatinimas buvo neracionalus, pabrėžia, kad nuo aptariamo valdybos sprendimo atsakovo darbo užmokestis išaugo daugiau nei keturis kartus, kas neatitiko darbo rinkos standartų, ieškovas ir taip buvo skatinamas, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini) jam paskyrus vienkartinį 497 000 Eur priedą. Apeliantės įsitikinimu šiam klausimui teismas neskyrė pakankamai dėmesio ir nevertino bylos aplinkybių, susijusių su ieškovo atšaukimu iš pareigų, neatsižvelgė, kad jo (duomenys neskelbtini) Bendrovė patyrė nuostolių, kad iš finansinių atskaitomybių akivaizdu, kad Bendrovės veiklos rezultatai nuolat prastėjo, kad Bendrovė sudarė neapgalvotų ir nepagrįstų sandorių, tačiau (duomenys neskelbtini) savanoriškai neatsisakė bent dalies padidinto atlyginimo, kad ieškovui, kaip buvusiam Bendrovės (duomenys neskelbtini) inicijuotas teisminis procesas dėl žalos Bendrovei atlyginimo ir pan.

104.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų (atsikirtimų) pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis).

105.       Tad pirmiau aptartų teisės normų kontekste, pirmosios instancijos teismas analizuoti su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusių aplinkybių ir duomenų procesinės pareigos neturėjo, nes taip būtų peržengtos bylos nagrinėjimo ribos. Juolab, kad pati apeliantė pripažįsta jog yra iniciavusi teisminį procesą prieš ieškovą ir dalis pirmiau paminėtų aplinkybių, kurias, jos nuomone, turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, yra kitos, teisme nagrinėjamos bylos dalykas.

106.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, kuriais ji grindžia valdybos (duomenys neskelbtini) protokolinių sprendimų prieštaravimą Bendrovės interesams, ieškovo, kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini) fiduciarinių pareigų pažeidimą, jo nesąžiningumą, tokių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta kintamoji atlyginimo dalis, atsižvelgiant į tai, koks bus pasiektas Bendrovės veiklos rezultatas – gautas grynasis pelnas arba negautas, nerodo, kad tokiu būdu būtų buvę pažeisti kokie nors įmonės interesai. Akivaizdu, kad esant nepatenkinamiems veiklos rezultatams atitinkamai tokia priemoka nebuvo mokama. Kita vertus, pagal Bendrovės įstatus be valdybos veikė ir stebėtojų taryba (5.27 punktas), ir Bendrovės auditorius (Įstatų 5.1 punktas), tad, atsižvelgiant į suteiktas kompetencijas, atsakovė turėjo galimybes šiems organams tinkamai vykdant savo pareigas, užtikrinti Bendrovės lėšų naudojimo finansinę kontrolę.

107.       Nors ginčo dėl sprendimu nustatyto ieškovui atlyginimo nėra, tačiau atsakovė apeliuoja ir į jo dydžio svarbą, pasisakydama dėl priemokos nustatymo prieštaravimo Bendrovės interesams. Kolegija pažymi, kad ieškovas buvo ne tik ilgametis Bendrovės, turinčios ir daug dukterinių įmonių, (duomenys neskelbtini), kurio pavaldume buvo didelis skaičius darbuotojų, bet, kaip patvirtina, į bylą pateikti finansiniai duomenys - (duomenys neskelbtini) didelio kapitalo įmonei. Beje, kitiems įmonės darbuotojams, o taip pat valdymo organų nariams buvo nustatyti pakankamai dideli atlyginimai. Tad tokios aplinkybės nesudaro prielaidų vertinti, kad priemokų mokėjimas apskritai buvo negalimas, neatitiko Bendrovės interesų, prieštaravo galiojančiam teisiniam reguliavimui ar viešajai tvarkai, ar gerai moralei. Nepateikta duomenų, kad ieškovui kintamo atlyginimo dalies priskaičiavimas ir išmokėjimas atliktas neįgyvendinus būtinų procedūrų, ir kaip pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas, kuomet dėl šių lėšų išmokėjimo pagrįstumo būdavo atliktas papildomas vidinis vertinimas.

108.       Pasisakant dėl išeitinės išmokos dydžio, reikšminga tai, kad nei DK, nei ABĮ neatima galimybės bendrovei (darbdaviui) ir bendrovės (duomenys neskelbtini) (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, įskaitant ir dėl kitokio išeitinės išmokos, nei numatyta DK 104 straipsnyje, dydžio. Tai, kad Bendrovės valdyba (duomenys neskelbtini) vienu iš savo sprendimų, kurio pagrindu atliktas Darbo sutarties papildymas (duomenys neskelbtini) dalimi, nustatė didesnę, nei numato DK išeitinę išmoką ieškovui jo atleidimo/atšaukimo iš pareigų atveju, nepagrindžia tokio sprendimo neprieštaravimo galiojančiai teisei, viešai tvarkai, gerai moralei, ar Bendrovės interesams. Kolegijos vertinimu, apeliantės akcentuojami DK nustatyti išeitinės išmokos dydžiai taikomi tik kai nėra šalių susitarimo. Cituojama kasacinio teismo praktika (LAT 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019) šiuo atveju nėra aktuali nagrinėjamo ginčo kontekste ir ja vadovautis, sprendžiant šalių ginčą, nėra pagrindo, nes nagrinėjamos ir apeliantės cituojamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

109.       Argumentai, kad darbo sutarties dalyje nenumatyti kokie nors apribojimai išmokai gauti, t.y. nenumatyta kada ji nemokama, nenustatyti jokie įsipareigojimai ieškovui, kurie apeliantės nuomone pateisintų tokio dydžio išeitinę kompensaciją, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantės įrodinėtiną aplinkybę, kad valdybos sprendimo dalis, kuria nustatyta tokio dydžio kompensacija (duomenys neskelbtini) atleidimo/atšaukimo iš pareigų atveju, prieštaravo jos interesams. Hipotetinio pobūdžio pastebėjimai, kad valdyba galėjo, bet nenustatė kokių nors papildomų sąlygų tokio dydžio kompensacijai gauti, nereiškia, kad ieškovui, kaip darbuotojui, dėl to turėjo kilti kokios nors neigiamos pasekmės. Priešingai nei vertina apeliantė, tokio sprendimo vienašališkas panaikinimas atleidimo/atšaukimo iš pareigų dieną, akivaizdžiai pažeidė ieškovo interesus ir teisėtus lūkesčius dėl papildomos net 6 metus iki tol galiojusios garantijos, todėl toks sprendimas pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažintas negaliojančiu.

110.       Ginčo tarp šalių, jog Bendrovės (duomenys neskelbtini) atšauktas iš pareigų, nekonstatavus jo kaltės nėra, apeliantei neginčijant atleidimo pagrindų, o ieškovui ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl atleidimo neteisėtumo, Bendrovės (duomenys neskelbtini) atšaukimo iš pareigų priežasčių analizavimas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, būtų perteklinis, todėl plačiau tokio pobūdžio argumentais nepasisakytina, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad „atsakovė neįrodė jog Bendrovė patyrė nuostolių būtent dėl ieškovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, įgaliojimų viršijimo, nesilaikymo valdybos priimtų sprendimų ar jų netinkamo įgyvendinimo. Atsakovo į bylą pateikti jo veiklos rezultatai atsispindintys bendrovės finansinėje atskaitomybėje taip pat tokių aplinkybių nepagrindžia“ (Sprendimo 39 punktas) suformulavimas, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką, laikytinas kaip išeinantis už šios bylos nagrinėjimo ribų (CPK 370 straipsnis). Nors ieškovė atsikirtinėjo į ieškinį ir šiais argumentais, bet akivaizdu, kad šis klausimas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku, o atsakovės procesinė pozicija iš pradžių kreipiantis į ieškovą su pretenzija, o vėliau ir ieškiniu į teismą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) dėl Bendrovei ieškovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tokį vertinimą tik sustiprina.

111.       Taigi aptarta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neatsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, šalių įrodinėtinas aplinkybes, pasirinktus jų teisių gynybos būdus. Esant tokiai procesinei situacijai, kuomet toks vertinimas gali turėti įtakos šalių tinkamam teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui kituose procesuose, nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada šalintina iš ginčijamo sprendimo. Kolegija vertina, kad toks formalus pažeidimas, nesudaro prielaidų ginčijamo sprendimo keitimui (CPK 328 straipsnis).

112.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo teisėtumo vertinimu, pažymėtina, kad, priešingai nei interpretuoja apeliantė, teismas neteikė išvadų, kad Bendrovės valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu pažeidė draudimą panaikinti savo ankstesnį sprendimą. Teismas konstatavo, kad nei atsakovės įstatai, nei ABĮ, nei CK ar DK normos nenumato galimybės bendrovės valdybai priimti sprendimą, kuriuo būtų atšaukiamas įmonės (duomenys neskelbtini) skirtas ir jau išmokėtas darbo užmokesčio priedas t. y. taikoma restitucija išmokėtam darbo užmokesčiui ar jo priedui.

113.       Apeliaciniame skunde dėstomos pozicija, kad (duomenys neskelbtini) valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimą ne panaikino, o jį atšaukė, ne tik neatitinka sprendime nurodomos formuluotės, nes iš protokolo akivaizdu, kad valdyba veikė stebėtojų tarybos pavedimu peržiūrėti ir spręsti dėl konkrečiai nurodytų, kaip Bendrovės interesų neatitinkančių, sprendimų panaikinimo ar pakeitimo, bet ir siekiamų pasekmių – restitucijos taikymo, kai darbo teisiniuose santykiuose ji nėra galima.

114.       Kaip matyti iš Bendrovės valdybos (duomenys neskelbtini) protokolo, apsvarsčius (duomenys neskelbtini) darbotvarkės klausimą dėl (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdybos sprendimo peržiūros ir panaikinimo, buvo nuspręsta pritarti Valdybos (duomenys neskelbtini) pasiūlytam sprendimo projektui panaikinti (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdybos posėdyje priimtą ir protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą sprendimo dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės (duomenys neskelbtini) mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5 % nuo Bendrovės grynojo pelno, ir 12 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo/atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)).

115.       Kaip jau minėta, šio sprendimo pagrindu darbo sutartis buvo papildyta ieškovo atitinkamomis sąlygomis dėl priemokos ir išeitinės išmokos. Pagal tokią valdybos sprendimo formuluotę ir šalių pozicijas dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai identifikavo, kad šalių ginčas kilo dėl to ar valdyba galėjo atšaukti savo sprendimą skirti tokį priedą nuo priedo skyrimo pradžios, kas savo esme prilygsta darbo sutarties sąlygų pakeitimui ir lemia ieškovo pareigą grąžinti visą jam išmokėtą kintamą atlyginimo dalį. Aplinkybė, kad ieškovo darbo sutartyje nebuvo padaryti įrašai dėl šių sąlygų pakeitimo, ar, kaip teigia atsakovė pati darbo sutartis nebuvo panaikinta Valdybos sprendimu, nepaneigia pačio sprendimo neteisėtumo.

116.       Nors apeliantė akcentuoja principo „viskas leidžiama, kas neuždrausta“ taikymo galimybę, tačiau kartu ignoruoja faktą, kad būtent panaikinto (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo pagrindu buvo papildytos ieškovo darbo sutarties sąlygos. Nei DK, nei ABĮ nenumato galimybių, kad darbo sutarties sąlygos su (duomenys neskelbtini) galėtų būti pakeistos vienašaliu Bendrovės vidiniu aktu - valdybos sprendimu, juo labiau atgaline tvarka. Akivaizdu, kad ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), interesams reikšmę turėjo ne tik pats procedūrinis sprendimo priėmimas, bet ir jo sukeliamos, pirmiau aptartos, pasekmės, kuriomis iš esmės pažeidžiamas darbo santykiuose nustatytas restitucijos taikymo negalimumas, reiškiantis, jog darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį (LAT 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015).

117.       Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Bendrovės akcininkų konfliktais, jų priežasčių ir pasekmių analize, bei įtaka pačiai Bendrovei, jos valdymui, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia.

118.       Nors apeliantė laiko, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovė bandė išvengti ABĮ 19 straipsnyje nustatyto senaties termino panaikinti (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimą, kuris buvo iš dalies įvykdytas, yra nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Teisinis reguliavimas, įtvirtintas tiek ABĮ, tek CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikia teisę plačiam subjektų ratui nuginčyti juridinio organo sprendimus, kurie jų nuomone prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Teisių ginčyti ginčo valdybos sprendimus ar jo dalį atsakovė savalaikiai nerealizavo, tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovės valdyba (duomenys neskelbtini) neturėjo kompetencijos būtent ginčijamus sprendimus priimti, o juos priėmusi pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius bei ABĮ nustatytą senaties terminą, yra pagrįsta.

119.       Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad priešieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančiomis AB „Panevėžio keliai“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties (duomenys neskelbtini) dalis, kaip jos buvo pakeistos (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo pagrindu, bei priteisti 623 235,72 Eur, ji yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, yra nepagrįstas.

120.       Nesutiktina su apeliante, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neteisingai nustatė šio priešieškinio reikalavimo senaties eigos pradžią. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika, kad vertinant ieškinio senaties termino pradžią bylose, kuriose vyksta ginčai su juridinio asmens (duomenys neskelbtini), atsižvelgiama į protingą laikotarpį po (duomenys neskelbtini) pasikeitimo, reikalingą buvusio (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų nustatymui ir įvertinimui, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia ir nėra aktuali. Protokoliniai sprendimai, kurių pagrindu atlikti ginčijami darbo sutarties papildymai, priimti ne Bendrovės (duomenys neskelbtini), o Bendrovės kolegialaus valdymo organo – valdybos, kurios vienas iš narių ir buvo įpareigotas atlikti atitinkamus įrašus darbo sutartyje. 

121.       Nagrinėjamu atveju reikšminga CK 2.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, esant pagrindui pareikšti ieškinį teisme. 

122.       Ieškovo, kaip Bendrovės (duomenys neskelbtini), pareigos ginti Bendrovės interesus, aptariamu aspektu (dėl užmokesčio, išeitinės išmokos dydžių) netinkamas įgyvendinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis neįrodytas. Tai, kad pats ieškovas nesikreipė į teismą dėl jį tenkinančių darbo sutarties sąlygų nėra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimui ieškinio senaties terminą turėjo skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios. Šiuo laikotarpiu įvykę Bendrovės valdymo organų sudėties pasikeitimai, nepagrindžia, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama būtent su šia aplinkybe. Priešingas vertinimas reikštų, kad, pasikeitus įmonės valdymo organų sudėčiai, kaskart atsirastų galimybė ginti teises, jų nuomone, pažeistas prieš daugelį metų. Taip būtų paneigta ieškinio senaties instituto paskirtis, galimai neužtikrinta priešingų šalių interesų pusiausvyra ir teisinių santykių stabilumas.

123.       Pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo. Papildomai pasisakytina, kad atsakovė ne tik neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, bet ir nenurodė jo praleidimo priežasčių, dėl ko tapo apsunkinta pirmosios instancijos teismo pareiga ex officio patikrinti ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Sprendžiant svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LAT 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

124.       Bylos duomenimis nenustatyta, kad Bendrovei, kurios valdyme be administracijos (duomenys neskelbtini) dalyvauja visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, ta pati valdyba, ir kuriai, kaip, juridiniam asmeniui, taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys sužinoti apie (duomenys neskelbtini) protokolinio sprendimo priėmimą, jo vykdymą ir galiojimą beveik šešerius metus, bei atitinkamai savalaikiai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, dėl ko būtų galima spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. 

125.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad reikalavimui pripažinti negaliojančiomis AB „Panevėžio keliai“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties (duomenys neskelbtini) dalis, negali būti taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl ieškinio senaties termino. Akivaizdu, kad reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių, tad apeliantės teiginiai, kad toks reikalavimas yra išvestinis ir susijęs su draudimu valdybos sprendimais skirstyti Bendrovės pelną, jau ir pirmiau aptartais argumentais, atmestini kaip nepagrįsti.

126.       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami priešieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti taikius ieškinio senaties institutą, todėl jų nagrinėjimas, esant savarankiškam atmetimo pagrindui – pasibaigus ieškinio (priešieškinio) senaties terminui, būtų savitikslis ir perteklinis. Net ir galimai nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto senaties termino. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti bei pasisakyti dėl atsakovės reikalavimų esmės.

127.       Ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (LAT 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, atsakovės tik apeliaciniu skundu suformuluotas prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenagrinėtinas. 

128.       Kaip galima spręsti iš atsakovės procesinės pozicijos, jos nuomone, ieškovas (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo pagrindu jam paskyrus 497 000 Eur vienkartinį priedą, o (duomenys neskelbtini) m. priskaičiavus ir išmokėjus 191 328 Eur kintamąją darbo užmokesčio dalį (priemoką), kuri (duomenys neskelbtini) m. atitinkamai sudarė 131 719 Eur, atskaičius mokesčius, atsakovės sąskaitą praturtėjo 623 235,72 Eur.

129.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovė neįrodė jog egzistuoja ieškovo nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas, todėl pareikštą priešieškinį ir šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Nors apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia ginčijamą sprendimą priėmusio teismo išvada yra pagrįsta. 

130.       CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatyta tokių sąlygų visuma: pirma, atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (LAT 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Be to, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (LAT 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Vadinasi, ir visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinas sąlygas privalėjo įrodyti atsakovė.

131.       Pirmosios instancijos teismas pripažino (duomenys neskelbtini) Bendrovės valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbotvarkės klausimu (dėl (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimo nustatyti ieškovui kintamąją atlyginimo dalį (priemoką, mokamą už metinius rezultatus ir skaičiuojamą 3,5% nuo grynojo pelno) negaliojančiu. Tad spręsti, kad (duomenys neskelbtini) m. ieškovo gauta kintamojo užmokesčio dalis (priemoka) yra gauta be teisinio pagrindo, negalima.

132.       Teiginiai, kad Bendrovės valdyba, priimdama ginčui aktualius (duomenys neskelbtini) protokolinius sprendimus, buvo suklaidinta ieškovo vertinami kaip nepagrįsti. Iš valdybos posėdžių protokolų akivaizdu, kad tokių sprendimų projektų teikimą valdybai pristatė vienas iš valdybos narių ir Bendrovės akcininkų ((duomenys neskelbtini)), o ne ieškovas. Be to, pačiam projektui valdybos nariai pritarė vienbalsiai, o pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) posėdyje, kuriame nuspręsta pritarti už pasiektus Bendrovės veiklos rezultatus skirti ieškovui 497 000 Eur premiją, be valdybos narių, (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir Bendrovės stebėtojų tarybos (duomenys neskelbtini).

133.       Įvertinus Bendrovės valdybai suteiktus įgaliojimus ir jos atliekamas funkcijas, šalių pateiktus duomenis, kuriais jie įrodinėjo savo argumentus, daryti išvadą, kad tokie sprendimai priimti vadovaujantis kokia nors klaidinga informacija ar nesąžiningo veikimo įtakoje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tiek protokolinių sprendimų turinys, tiek jų įgyvendinimo pasekmės valdybos nariams buvo žinomos, kaip ir didžiąją dalį akcijų valdantiems akcininkams bei stebėtojų tarybai, kas paneigia apeliantės poziciją dėl kitų, jos nuomone pažeistų teisių, gynybos būdų negalimumo.

134.       Atsakovei neįrodžius nepagrįsto praturtėjimo prielaidų viseto egzistavimo, tokio reikalavimo patenkinimas negalimas.

Dėl procesinės bylos baigties

135.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesines įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikant materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų sąsajumą ir prieštaringumą pasisakęs dėl jų įrodomosios reikšmės, užtikrinęs ginčo šalims, galimybę pagrįsti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tam tikrų, apeliantės nuomone, reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių, netinkamo (ne) vertinimo apskritai, yra atmestini kaip nepagrįsti.

136.       Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skunda atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

137.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Dėl argumentų neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

138.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

139.       Ieškovas suformulavo prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūra ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą, įrodančius, jog už advokato paslaugas - atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 4 501,20 Eur. 

140.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (pakeisto 2015-03-19 įsakymu). Maksimali pagal Rekomendacijas galima priteisti suma už tokias paslaugas sudaro 2 248,87 Eur.

141.       Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų teisės aktų nuostatas, ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtį, byloje nagrinėtus klausimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį mažinti iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus, t.y. 2 248,87 Eur, dydžio ir šias išlaidas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-06-21 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš jo motyvuojančios dalies išvadą:

„atsakovas neįrodė jog Bendrovė patyrė nuostolių būtent dėl Ieškovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, įgaliojimų viršijimo, nesilaikymo valdybos priimtų sprendimų ar jų netinkamo įgyvendinimo. Atsakovo į bylą patiekti jo veiklos rezultatai atsispindintys bendrovės finansinėje atskaitomybėje taip pat tokių aplinkybių nepagrindžia“.

Priteisti iš akcinės bendrovės „HISK“ (buvusios akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“) (duomenys neskelbtini) 2 248,87 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                        Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė