Baudžiamoji byla Nr. 2K-436/2014

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00688-2012-3

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                        1.2.14.1.2.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. (V. D.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutarties.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl B. R. turto vagystės) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (dėl P. G. ir V. N. turto vagystės 2012 m. rugsėjo 4 d.) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. N. turto vagystės 2012 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl P. G. ir V. N. turto vagystės ir 187 straipsnio 1 dalį) bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė V. D. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteistas V. J., tačiau dėl jo priimti teismų nuosprendis ir nutartis kasacine tvarka neapskųsti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į negyvenamąją patalpą: 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 23.30 val., atėjo prie B. R. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , atsuktuvu sugadinęs garažo vidinę durų spyną atidarė duris, įsibrovė į patalpą ir iš jos pagrobė pripučiamą valtį „Bush K-285 S“, valties variklį „Minkota 30 LBS“, benzininę žoliapjovę, dvi įrankių dėžes, meškerę „March“, tris meškeres, 4 vnt. ričių, 3 vnt. pintų valų, žvejybai skirtus tvisterius, voblerius, sukriukus, plaktuką, kalvio kūjį, 20 kg spalvotojo metalo laužo, akumuliatorių „Banner“, tris senus akumuliatorius, iš šaldiklio – 12 kg vištienos filė, 8 kg kiaulienos karbonado, 6 kg sprandinės, 10 vnt. sviesto „Saulutė“ pakelių, 6 kg šaldytos lydekos, starkio, karšio, 2 kg sūrio, iš viso pagrobė B. R. priklausančio turto už 4844 Lt.

V. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į negyvenamąją patalpą, ir sugadino svetimą turtą: 2012 m. rugsėjo 4 d., apie 4.00 val., taksi automobiliu atvyko prie P. G. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), atrakinęs atsuktuvu vidinę durų spyną, įsibrovė į patalpą, kur išdaužęs automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairės pusės galinių durelių stiklą įsibrovė į automobilį ir iš jo pagrobė magnetolą „Pioneer MVH 1400UB“, USB raktą, reples ir keturis atsuktuvus, iš kuro bako pagrobė 75 l dyzelinio kuro, 40 l talpos aliuminį bidoną, bidoną su 50 l dyzeliniu kuru, 5 l bakelį aušinimo skysčio. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, atėjo prie V. N. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), atsuktuvu atrakinęs vidinę durų spyną įsibrovė į patalpą ir iš talpyklos pagrobė 850 l dyzelinio kuro. Taip jis pagrobė P. G. priklausantį 1122 Lt vertės turtą, įsibraudamas sugadino 680 Lt vertės automobilio kuro bako užraktą bei galinį dešinės pusės sparną ir pagrobė V. N. priklausantį 4080 Lt vertės turtą.

V. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su V. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į negyvenamąją patalpą: 2012 m. rugsėjo 5 d., apie 4.00 val., veikdami kartu, automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotu P. Š. vardu, atvyko prie V. N. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), atsuktuvu atrakinę vidinę durų spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė dyzelinį šildytuvą su laidu, keturias naudotas padangas su diskais, dvi padangas be diskų, du aliuminio metalo diskus, dvi 25 l talpyklas su dyzeliniu kuru, 50 l talpyklą su dyzeliniu kuru, dvi 20 l talpyklas su dyzeliniu kuru, tris 30 l talpyklas su dyzeliniu kuru, 10 m laidą su rozete, du kirvius, kojinę pompą, tris veržlinius raktus, dildę, dvi plastikines žarnas, tempimo virvę, keturis aliuminio kampuočius, iš viso pagrobė V. N. priklausantį 4189 Lt vertės turtą.

Nuteistasis V. D. kasaciniame skunde, nesuformulavęs konkretaus prašymo, nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kad jam inkriminuotos vagystės, kurios buvo padarytos 2012 m. rugsėjo 4 d. iš P. G. ir V. N. garažų ir 2012 m. rugsėjo 5 d. iš V. N. garažo, kvalifikuotos kaip du atskiri baigti nusikaltimai, tačiau, jo manymu, turėjo būti kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Nuteistasis V. D. pažymi, kad braudamasis į garažus jis turėjo vieningą tyčią pavogti iš jų materialines vertybes. 2012 m. rugsėjo 4 d. įsibrovęs į P. G. garažą ir pagrobęs iš jo daiktus, po to dar įsibrovė į greta esantį V. N. garažą, kuriame pamatęs daug vertingų daiktų, dyzelino suprato, kad visko per vieną kartą nepavogs, todėl pavogęs dalį turto nusprendė likusį pavogti kitą naktį. 2012 m. rugsėjo 5 d., apie 4.00 val., atvažiavęs į V. N. garažą, jis pavogė likusius daiktus ir dyzeliną. Remdamasis BK 63 straipsnio komentaru, kasatorius nurodo, kad tęstinė nusikalstama veika – tai viena veika, kurią sudaro kelios tapačios veikos, nukreiptos į vieningą objektą, ir kurias apima vieninga tyčia siekiant vieningo rezultato. Tokiais atvejais laikoma, kad padaryta viena nusikalstama veika, kurią sudaro sudėtinės dalys, o jų realizavimo laikas nėra reikšmingas. Kasatorius nurodo, kad dėl vagysčių iš P. G. ir V. N. garažų vertinimo kaip vieno tęstinio nusikaltimo apygardos teismas nepasisakė.

Be to, kasatorius nurodo, kad savo apeliaciniame skunde jis prašė atsižvelgti į tai, kad: jam duodant pirminius parodymus (ikiteisminio tyrimo metu) nedalyvavo gynėjas; buvo pažeistos BPK 20, 179 straipsnių normos; jam buvo grąžinti iš jo paimti 500 Lt dėl to, kad jis prisiimtų kaltę dėl vagystės.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Loreta Pikelienė atsiliepimu į nuteistojo V. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokurorė nurodo, kad V. D. kasaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su nusikalstamų veikų, padarytų 2012 m. rugsėjo 4 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. (vagystės iš P. G. ir V. N. garažų), kvalifikavimu, nepagrįsti, todėl atmestini. Prokurorė pažymi, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog vagystė iš P. G. ir V. N. priklausančių garažų padaryta veikiant vieninga tyčia, nes tokia tyčia yra tada, kai kaltininko sumanymas yra konkretaus turinio. Šiuo atveju V. D. skunde pats pripažįsta, kad iš karto po vagystės iš P. G. garažo jis įsibrovė į V. N. priklausantį garažą, tačiau neturėjo galimybės pagrobti viso turto, nusprendė sugrįžti kitą dieną. Tai rodo, kad jo tyčia buvo ne vieninga, o susidedanti iš dviejų atskirų sumanymų. Dėl to V. D. padaryti nusikaltimai yra atskiros veikos. Be to, ir objektyviaisiais požymiais šios veikos nėra tapačios, nes kitą dieną jis veikė ne vienas, o į V. N. priklausantį garažą grįžo kartu su bendrininku V. J..

Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kitų kasaciniame skunde nurodytų argumentų – advokato nedalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, nurodęs kad nors viename iš V. D. apklausos protokolų nurodyta apie gynėjo P. Matažinsko dalyvavimą, tačiau nėra jo parašo, bet teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta tyrėja A. Jocienė patvirtino, kad V. D. parodymus davė savanoriškai. Kitas kasatoriaus teiginys dėl pinigų jam grąžinimo neva siekiant jo prisipažinimo niekuo nepagrįstas ir nesusijęs su baudžiamojo proceso pažeidimais ar veikos kvalifikavimu.

Nuteistojo V. D. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybė atsiranda, jei asmens padarytoje veikoje yra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo (nusikalstamos veikos) sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Galimi atvejai, kai padaromos kelios veikos, atitinkančios tą patį BK straipsnį (ir jo dalį). BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės.

Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad V. D. 2012 m. rugsėjo 4 d., apie 4 val., padarė vagystę iš P. G. ir V. N. priklausančių garažų ir 2012 m. rugsėjo 5 d., apie 4 val. – kitą vagystę, šį kartą bendrininkų grupe su V. J. iš to paties V. N. garažo. Šios vagystės, padarytos skirtingomis dienomis, kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai, tačiau kasatorius teigia, kad tai yra vienas tęstinis nusikaltimas, siejamas vieningos tyčios. Toks kasatoriaus teiginys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nors kasaciniame skunde nuteistasis V. D. teigia apie vieningos tyčios buvimą, tačiau tai neatitinka jo paties parodymų, kuriais kaip vienu iš įrodymų šaltinių rėmėsi teismai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu (T. 3, b. l. 76–78) V. D. nurodė, kad mintis dar kartą apvogti V. N. garažą jam kilo kitą dieną, nes prieš tai (rugsėjo 4 d.) pavogtą kurą pardavė, o V. J. (kurį jis pasitelkė darydamas antrąją – rugsėjo 5 d. vagystę) jam buvo skolingas. Be to, apklausdamas V. D. ir tikrindamas šio parodymų tikrumą teismas perskaitė ir jo parodymus, duotus dalyvaujant gynėjui ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. lapkričio 21 d., kai jis, be kita ko, nurodė, jog daugiau (po rugsėjo 4 d. padarytos vagystės) apvogti garažo nebuvo nusprendęs, tačiau susiviliojęs uždirbtais pinigais (gautais už parduotą dyzeliną, kurį buvo pagrobęs rugsėjo 4 d.), nusprendė sugrįžti į tą patį garažą, tada sugalvojo pasitelkti V. J., o šiam sutikus, tokį sumanymą įgyvendino. Taigi nagrinėjamais atvejais esminė aplinkybė – kaltininko tyčia – nebuvo vieninga, sumanymas pagrobti turtą iš V. N. garažo įsibraunant į jį antrą kartą – rugsėjo 5 d. – kilo po to, kai prieš tai (rugsėjo 4 d.) pagrobtas turtas (850 litrų dyzelino) buvo galutinai užvaldytas ir netgi realizuotas (parduotas). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas aptartas nusikalstamas veikas kaip du atskirus baigtus nusikaltimus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, teisės pažeidimo nepadarė. Dėl to ir BK 63 straipsnio nuostatos, dalinio sudėjimo būdu subendrinant bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už dvi nusikalstamas veikas, taikytos tinkamai.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos BPK 20, 179 straipsnio nuostatos, nes apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (kasatoriaus žodžiais, duodant pirminius parodymus) nedalyvavo gynėjas (advokatas). Kad ši aplinkybė sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus, kasatorius nenurodo ir paminėtus pažeidimus, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, sieja tik su ikiteisminiu tyrimu.

Šie kasacinio skundo argumentai atmestini. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo V. D. argumentus, susijusius su BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą baudžiamajame procese, taikymu ir jų pažeidimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatė. Antra, BPK 179 straipsnyje nustatytas tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas, tačiau, nors ir nurodydamas šio straipsnio pažeidimą, kasatorius nepateikia teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog minėto straipsnio pažeidimas (apklausa ikiteisminio tyrimo metu nedalyvaujant gynėjui) būtų turėjęs reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui teisme, ir, priešingai, tokių baudžiamojo proceso pažeidimų bylą nagrinėjant teisme nenurodo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo apklausiamas keletą kartų, taip pat ir dalyvaujant gynėjui. Pirmieji jo parodymai 2012 m. rugsėjo 6 d. užfiksuoti apklausos protokole, kurio nepasirašė gynėjas (nors užrašyta, kad jis dalyvavo), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio, jie nelėmė teismų išvadų pripažįstant kasatorių kaltu padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvados, kad buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                     Olegas Fedosiukas

                                                                                                                 Jonas Prapiestis

                                                                                                                 Dalia Bajerčiūtė