Administracinė byla Nr. eA-265-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2016-6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo D. T. prašymu dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pateiktu byloje pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudyti jo prašomus liudytojus. Ši prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino jo prašymo iškviesti liudyti jo prašomus liudytojus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. 

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo iškviesti liudytojus ir tuo grindžia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme. Šiame kontekste paminėtina, kad vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (šiuo atveju apklausus pirmosios instancijos teisme nekviestus ir neapklaustus liudytojus), kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Todėl žodinis procesas apeliacinėje proceso stadijoje negali būti rengiamas tik dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų apklausti pirmosios instancijos teismo nekviestus ir neapklaustus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, įvertins, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iškviesti pareiškėjo prašomus liudytojus, išanalizuos kitus bylos duomenis ir priims atitinkamą galutinį procesinį sprendimą šioje byloje. Pareiškėjas kitų argumentų, kodėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje reikėtų rengti žodinį, o ne rašytinį teismo posėdį, nenurodo. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudyti jo prašomus liudytojus netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsniu,

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjo D. T. prašymo jo apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-265-968/2019 nagrinėti žodinio proceso tvarka.