Baudžiamoji byla Nr. 1-1588-716/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33055-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,

gynėjui advokatui Domantui Skebui,

vertėjai Eglei Smailienei,

kaltinamajam T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S. k. v.“ krautuvo vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7  dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis 2017 m. liepos 1 d., apie 22.08 val. Tunelio g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (po įvykio kraujyje rasta 1,93 promilės etilo alkoholio).

T. V. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad liepos 1 d. susitiko su draugais, atsinešė savo alkoholio, išgėrinėjo, bendravo. Po to jis nuėjo į mišką dėl gamtinių reikalų. Grįžęs pamatė prie pavėsinės stovinčius policijos patrulius. Šie priėjo prie jo ir paklausė, ar jis išgėręs. Jis pasakė, kad taip. Pareigūnai pasakė, kad jis buvo už vairo. Jis pasakė, kad nebuvo. Pareigūnai bendravo su jo draugais, po to sėdo į mašiną, kalbėjo per raciją. Jis priėjo prie draugų kompanijos. Šie jam pasiūlė degtinės, pasakė nepergyventi, nes nieko nebus, nieko neįrodys. Jis išgėrė degtinės, sakė tostus. Po to priėjo pareigūnai ir pasakė, kad mano, jog jis sėdėjo už vairo. Kol pareigūnai aiškinosi praėjo pusę valandos. Tada jį pasodino į mašiną, davė alkotesterį papūsti, dar po dvidešimt minučių nuvežė į narkologinį. Jis atėjęs pas draugus tą dieną matė automobilį „BMW“, kuris buvo ten priparkuotas. Nematė, kad automobilį kas būtų vairavęs. Matė ant kelio žymes nuo ratų, draugai kalbėjo apie mašinos galingumą, todėl suprato, kad kažkas automobilį vairavo. Jis automobilio niekada nevairavo. Vėliau draugai pasakė jam prisiimti kaltę, jis buvo išgėręs, dėl to pasakė iš kvailumo, kad vairavo automobilį. Į įvykio vietą jis atėjo apie 18 val., gėrė alų, kai atvyko pareigūnai išgėrė degtinės.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį sulaikė vairuojant automobilį. Tai buvo praeitais metais, vasarą. Jis dirbo su R. K.. Gavo iškvietimą iš budėtojo, kad Burbiškėse su automobiliu važinėja girti jaunuoliai. Nuvykę važinėjo po tą rajoną. Privažiavus arčiau miško pamatė iš miško važiuojantį su įjungtais žibintais automobilį, kuris važiavo tiesiai į juos. Jie įjungė švyturėlius. Automobilis sustojo. Automobilyje sėdėjo dviese, vairuotojas ir keleivis. Pribėgus keleivis išlipo, o vairuotojas (kaltinamasis) sėdėjo už vairo. Šis pradėjo drebėti, verkti, sakyti, kad jis nekaltas, nes visi su automobiliu važinėjo. Sakė, kad jis tik atsisėdo pravažiuoti pro mišką ir jį pagavo. Jie patikrino blaivumą. Paaiškėjo, kad vairuotojas neblaivus. Draugas, kuris sėdėjo šalia, prašė susitarti ir rašyti protokolą jam, nes neturi pažymėjimo. Tikrasis vairuotojas tik neseniai gavo teises. Jie pristatėme vairuotoją į policijos komisariatą, kur šis buvo perduotas tyrėjai. Vairuotojas alkoholio po vairavimo nevartojo, buvo iš karto sulaikytas. Nuo vairuotojo pastebėjimo iki šio patikrinimo alkotesteriu praėjo apie 10 minučių. Jie matė, kaip kaltinamasis vairavo automobilį, kuris judėjo. Vairuotojas pripažino, kad vairavo, nes šį jie sustabdė prie vairo.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad gavome pranešimą apie geležinkelio rajone važinėjantį automobilį, kuris kelia triukšmą, pavojų. Nuvykus automobilio nerado, bet buvo ratų slydimo, stabdymo žymės. Tos žymės kartojosi vienoj, kitoj vietoj ir pagal jas nuvažiavo į Burbiškes, kur šalia miško suradome grupelę žmonių. Po kurio laiko pamatė iš miško išvažiuojantį automobilį, kuris sustojo. Jie priėjo prie automobilio. Jame už vairo sėdėjo vaikinas, kuris buvo neblaivus. Panaudojus alkotesterį nustatė girtumą. Šiuo metu jis nepamena, kas sėdėjo už vairo, bet tą asmenį nurodė dokumentuose. Alkotesteriu tikrino tą asmenį, kuris buvo už vairo. Asmuo prie jų alkoholio nevartojo, niekur iš akiračio nebuvo dingęs. Iš vairuoto automobilio asmuo buvo pasodintas pas juos į automobilį. Nuo automobilio pamatymo iki patikrinimo alkotesteriu praėjo apie 10 minučių. Asmuo prašė nebausti, atleisti. Dėl vairavimo kalbos nebuvo, nes faktas buvo akivaizdu.

Liudytojas I. G. teisme parodė, kad buvome tą vakarą kartu, kai atvažiavo policija. Jo automobilis stovėjo prie miško. Pareigūnai pasakė, kad šį kažkas vairavo, pradėjo kabinėtis prie T., kad šis vairavo. Jam nežinoma, kodėl pareigūnai priėjo prie T.. T. buvo su jais, gėrė alkoholį prie miško. T. gėrė alų, kai pareigūnai atvyko gėrė degtinę. Kol pareigūnai buvo, T. priėjo prie stalo ir išgėrė degtinės. Įvykio metu niekas nesinaudojo automobiliu. Jis nematė, kad kas vairuotų jo automobilį.

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 1 d. 21.50 val., BPC gautas pranešimas, jog neblaivūs už vairo važinėja vairuotojas su keleiviais su automobiliu BMW mėlynos spalvos. Važinėja ten ir atgal. Šiuo metu sustojo nurodytu adresu (Iešmininkų g. 17, Naujininkų sen., Vilnius) (b. l. 5).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, jog vidutinė automobilio BMW 318 (1991 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 470 Eur (b. l. 6).

Iš VĮ „REGITRA“ pažymos matyti, kad BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. vasario 8 d. priklauso savininkui E. B. (b. l. 7).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2017 m. balandžio 14 d. D. N. BMW 318, valst. NR. (duomenys neskelbtini) pardavė I. G. (b. l. 26).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. S. pateikė CD laikmeną su 2017 m. liepos 1 d. įvykio vaizdo įrašu (b. l. 11).

Iš apžiūros protokolo matyti peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policijos automobilis važiuoja keliuku link miško. Pradeda matytis važiuojančio nuo kalno lengvojo automobilio įjungti priekiniai žibintai. Kai policijos automobilis privažiuoja prie lengvojo automobilio, matosi, kad tai BMW markės automobilis, kuris sustoja ir iš jo per priekinę keleivio vietą išlipa keleivis. Vairuotojas lieka automobilyje (b. l. 12 – 13).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų išrašo matyti, 2017 m. liepos 1 d. 22.35 val., nustatytas 1,67 promilių girtumas (b. l. 27)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad T. V. kraujyje, paimtame 2017-07-01 22.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilių etilo alkoholio (b. l. 45).   

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto matyti, kad T. V., pristatytam 2017 m. liepos 1 d. 22.40 val. apžiūrai, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilių etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (b. l.46).

Iš Teismo medicinos konsultacinės išvados matyti, kad T. V. kraujyje 2017 m. liepos 1 d. 22.07 val. alkoholio kiekis galėjo būti 1.0727 promilės.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta tyrimo metu pateikta vaizdo medžiaga.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad T. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis. T. V. teisme neigė vairavęs automobilį, tačiau pripažino tą dieną nuo 18 val. vartojęs alkoholinius gėrimus. Tokius kaltinamojo parodymus dėl automobilio nevairavimo paneigia visuma kitų bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė posėdžio metu.

Teisme apklausti liudytojai A. S. ir R. K. teisme parodė, kad važiuodami tarnybiniu automobiliu pamatė iš miško tiesiai į juos išvažiuojantį automobilį, kuriame už vairo sėdėjo T. V.. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir įvykio dieną pareigūno A. S. surašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Minėtus liudytojų parodymus atitinka pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Vaizdo įraše taip pat užfiksuotas kaltininko verkšlenimas šį gabenant į priklausomybės ligų centre, kuomet jis pripažįsta automobiliu nusileidęs nuo kalniuko. Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. V. savo ranka rašytame paaiškinime (b. l. 29) nurodė, kad automobilį vairavo, nes draugai buvo be teisių ir prašė, kad jis nusileistų su mašina nuo kalno. Šių tarpusavyje logiškai atitinkančių duomenų visuma paneigia kaltinamojo parodymus teisme ir patvirtina, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent T. V., kuriam tiek įvykio vietoje, tiek pagal vėliau paimtą kraujo mėginį buvo nustatytas 1,5 promiles viršijantis neblaivumas.

Įvykio vietoje T. V. alkotesterio parodymais 22.35 val. buvo nustatytas 1,67 prom. neblaivumas. Patikrinus alkotesteriu T. V. priklausomybės ligų centre 22.50 val. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Pagal 22.45 val. paimtą kraujo mėginį nustatyta mažiausia koncentracija T. V. kraujyje siekė 1,93 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė konsultacinę išvadą, kurioje remiantis matematiniais skaičiavimais teigiama, kad kad T. V. kraujyje 2017 m. liepos 1 d. 22.07 val. alkoholio kiekis galėjo būti 1.0727 promilės. Kruopščiai įvertindamas visus šiuos duomenis teismas pastebi, kad alkoholio kiekis įvairiu metu kaltininko terpėje buvo matuojamas skirtingais būdais ir skirtingais prietaisais, kurie suprantamai turi skirtingus galimos paklaidos dydžius. Gynėjo pateiktoje konsultacinėje išvadoje pripažįstama, kad konkrečių formulių alkoholio absorbcijai paskaičiuoti nėra. Ši išvada pateikta naudojant matematinius skaičiavimus, kurie neleistini ir neteisingi tiek įvertinus pačioje išvadoje esančius alkoholio koncentracijos kraujyje kaitos grafikus, tiek nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš alkoholio koncentracijos kaitos grafikų akivaizdu, kad tiek alkoholio rezorbcijos, tiek eliminacijos fazės vyksta nevienodą laikotarpį, priklauso nuo alkoholio vartojimo proceso būdo, laiko, kartu vartojamo maisto ir skysčių. Dėl šios priežasties matematiškai apskaičiuotas alkoholio patekimo į kraują dydis per trumpą konkretų laikotarpį negali būti teisingai taikomas apskaičiuojant procesą per ilgesnį laiko tarpą. Remiantis tokio pobūdžio matematiniais skaičiavimais šiuo atveju teoriškai galimas teiginys, kad T. V. alkoholį pradėjo vartoti ne anksčiau kaip prieš beveik 78 minutes iki jo patikrinimo (pagal išvadą – per 28 min. 0,597333, dėl to – per 78,28 min. 1,67 prom.). Tuo tarpu pats kaltinamasis teismui pripažino, kad alkoholį pradėjo vartoti nuo 18 valandos.

Tokiu būdu teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta ir vadovautis Teismo medicinos konsultacine išvada, kuri prieštaringa ir paremta tik neleistinais matematiniais skaičiavimais, pagal netiksliai užfiksuotą atliktų patikrinimų laiką. Tokiai nuostatai reikšminga aplinkybė tai, kad pirminio T. V. patikrinimo laikas alkotesteriu, kuris nurodomas kaip 22.35 val., yra akivaizdžiai neteisingas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaip tik tuo metu T. V. jau buvo vežamas ir atvyko prie priklausomybės ligų centro. Tuo tarpu tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų parodymų nustatyta, kad alkotesteriu pirmą kartą T. V. buvo patikrintas įvykio vietoje, t. y. keletą ar net keliolika minučių anksčiau nei 22.35 val.

Įvertinus nustatytą alkoholio kiekį T. V. kraujyje tiek pagal iškvėpto oro srautą alkotesterių pagalba, tiek pagal paimtą kraujo mėginį nekyla abejonių, kad įvykio metu kaltininkui vairuojant automobilį alkoholio kiekio kraujyje koncentracija akivaizdžiai viršijo 1,5 promiles. Tokią išvadą dar labiau stiprina tai, kad atliekamų patikrinimų laikas buvo fiksuojamas skirtingų žmonių pagal skirtingų prietaisų (laikrodžių) parodymus, be to iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuojant automobilį T. V. buvo pastebėtas 22.08 val.

Teismas atmeta liudytojo I. G. parodymus teisme, nes jie prieštarauja nustatytai tiesai tiek dėl šio liudytojo automobilio vairavimo, tiek dėl T. V. alkoholio vartojimo atvykus pareigūnams. Tokiu parodymus teismas įvertina kaip liudytojo draugystės įtaką kaltininkui ir siekimą padėti šiam išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko priima atskirą nutartį dėl tokių parodymų turinio melagingumo pažeidžiant įstatymo nuostatas.

Teismas pašalinęs visas įmanomas abejones ir jas vertindamas kaltinamojo naudai, atsižvelgdamas į minėtų įrodymų visumą priverstas konstatuoti ir pripažįsta, kad T. V. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu būdu T. V. tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Pagal jau minėtas aplinkybes ir vaizdo įrašą byloje teismas tikslina nusikaltimo padarymo laiką pakeisdamas jį į 22.08 val.

T. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių T. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, T. V. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. T. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą, būdamas ne tik neteistu, bet ir nebūdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės praeityje (b. l. 54), nors baustas administracine tvarka (b. l. 55-56). Siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį T. V. teismas jam kaip dirbančiam asmeniui mato pagrindą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  55 straipsnio nuostatas skirti baudos bausmę.

Atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, šiurkštų nepaisymą draudžiamų teisės normų, netinkamą pasinaudojimą ir piktnaudžiavimą jam suteikta specialia teise, siekdamas paveikti T. V. ir priversti jį kontroliuoti savo elgesį ateityje, skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. padarė nesunkų nusikaltimą, yra nedirbantis, neteistas, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo baustas tik du kartus, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo T. V. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Pagal baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo T. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2017 m. gruodžio mėnesiui nustatyta 470 Eur (b. l. 6), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaip nebereikalinga.

              Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

n u s p r e n d ė :

T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 55 MGL (2071,30 EUR) dydžio baudą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš T. V. konfiskuoti automobilio „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 470 (keturis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kardomąją priemonę dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus T. V. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“ iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Kompaktinį diską palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus  apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Mindaugas Striaukas