Civilinė byla Nr. e2A-732-553/2017

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01319-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 4.7.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. patikslintą ieškinį atsakovams M. V., K. P., N. P., P. K., R. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Nordea Bank“ dėl kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui, Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-20 įsakymu Nr. Ž46-1113 ir 2011-01-25 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytą 308 kv. m ploto kelio servitutą, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui M. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo padalintas į du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra suinteresuotas Kelio servituto panaikinimu, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gali būti ir jau kurį laiką yra tinkamai naudojamas, nesinaudojant žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tiksliau nesinaudojant nustatytu Kelio servitutu. Ieškovo užsakymu antstolis V. M. 2014-09-24 konstatavo tai patvirtinančias faktines aplinkybes, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įmanoma patekti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet tik pro medinius vartus, kurie būna uždaryti. Nuo vartų per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kiemą iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) eina smėlio kelias, t. y. servitutinis kelias, kurio gale, ties abiejų žemės sklypų riba stovi žole apaugusi priekaba su užkrautu batutu (kas vėlgi užkerta kelią faktiniam patekimui į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) keliu). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), yra pieva, apaugusi žolėmis su nežymiomis automobilio provėžomis, tačiau joks kelias (pavyzdžiui, vedantis iki sklype esančio statinio) nėra įrengtas. Šios aplinkybės (Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys mediniai vartai, ties abiejų žemės sklypų riba stovinti žole apaugusi priekaba su užkrautu batutu, žemės sklype (duomenys neskelbtini) žole apaugusi pieva ir kt.) patvirtina, kad atsakovas M. V. faktiškai nesinaudoja Kelio servitutu patekimui (privažiavimui) į savo žemės sklypą. Be to nurodė, kad antstolis taip pat konstatavo, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įmanoma patekti ir kitais nei per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būdais, o būtent: kelio, einančio nuo (duomenys neskelbtini) pro žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – raudonuoju keliu) atkarpa, vedančia link žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir per šį žemės sklypą einančiu įkalnėje įrengtu keliu (toliau – žaliuoju keliu), vedančiu link statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Būtent raudonuoju-žaliuoju keliu atsakovas faktiškai ir naudojasi patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), per kurį eina žaliasis kelias, nuosavybės teise priklauso pačiam atsakovui. Taip pat patekti galima ir keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini) pro žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (raudonuoju keliu), toliau užsisukančiu ir einančiu pro tą patį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – mėlynuoju keliu). Šiuo (raudonuoju-mėlynuoju) keliu atsakovas pastaruoju metu pradėjo taip pat pakankamai dažnai naudotis patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra praplatinęs ir išžvyravęs mėlynąjį kelią, o ties jo pabaiga Žemės sklype (duomenys neskelbtini) ruošia statybvietę kažkokio statinio statybai. Galiausiai, keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini) pro žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (toliau – punktyriniu mėlynuoju keliu) iki sankryžos, kurioje kelias susikerta su raudonuoju ir mėlynuoju keliais. Todėl ieškovas mano, kad, neskaitant žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio servitutinio kelio, į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įmanoma patekti (privažiuoti) raudonuoju-mėlynuoju ir punktyriniu mėlynuoju keliu, kuris eina išimtinai per laisvą valstybinę žemę, tarp suformuotų žemės sklypų paliktą būtent pravažiavimui. Pažymėjo, kad 2015-04-08 Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimu patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, į kurį patenka raudonasis kelias (Nr. V043-Z-0.53). Atsakovo nuomone, dėl šių priežasčių Kelio servitutas per jam priklausantį žemės sklypą tapo objektyviai nereikalingas.

3. Atsakovas M. V. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-09-29 buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas kartu su sutuoktine S. V. pardavė ieškovui 1511/7942 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kartu su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais už bendrą 310 000 Lt kainą. Ieškovas turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau su atsakovu išliko turto bendrasavininkais ir jį valdė bendros dalinės nuosavybės teise. 2011-01-21 buvo parengti ir patvirtinti ieškovo ir atsakovo žemės sklypų, suformuotų pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-20 įsakymų Nr. Ž46-1113 patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą, planai, kurių pagrindu 2011-02-08 tarp šalių buvo pasirašyta „Žemės sklypo atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės sutartis“. Be kita ko, šios sutarties 2.3.2.5 punkte buvo nurodyta ir pridėtuose planuose pažymėta, kad ieškovo žemės sklype yra nustatytas servitutas: (215) kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) S-308 kv.m. Svarbi aplinkybė yra ta, kad tarp ieškovo ir atsakovo dar 2010-09-29, kuomet buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, ir prieš tai, kuomet vyko derybos dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo ieškovui, buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo servituto: ieškovas pardavė žemės sklypą atsakovui su 30 000 Lt nuolaida būtent dėl tos priežasties, kad parduodamas daiktas turi servitutinį kelią. Šalys be kita ko susitarė, kad ieškovas, gavęs atlyginimą už servitutą nuolaidos už perkamą turtą pagrindu, nekels servituto panaikinimo klausimo, kadangi atsakovui servitutinis kelias yra ir bus reikalingas. Atliekant šalių sklypų pertvarkymo planus, ieškovas taip pat nekėlė klausimo dėl servituto panaikinimo, o priešingai, su jo suformavimu sutiko, servitutas buvo planuose pažymėtas ir patvirtintas ieškovo parašu. Atsakovas nesutinka su nurodyta faktine aplinkybe, kad jam servitutinis kelias yra nebereikalingas, jis juo faktiškai nesinaudoja, be to neva turi galimybę patekti į savo žemės sklypą kitu keliu. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi jis nepertraukiamai naudojosi ir naudojasi servitutiniu keliu. Atsakovo žemės sklype, kuris yra šalia ieškovo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kilnojamas namelis, yra daržai ir nors jis jame nuolat negyvena, tačiau būna ir atvyksta bei išvyksta į savo sklypą būtent per servitutinį kelią. Kito kelio nėra. Atsakovas neturi galimybės patekti į savo sklypą kitu būdu, kaip tik naudojantis servitutiniu keliu. Ieškovui šios aplinkybės yra puikiai žinomos. Ieškovo siūlomas būdas patekti atsakovui į savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) per kitą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), yra nepriimtinas, kadangi toje vietoje nėra kelio, kuris būtų tinkamas pravažiuoti automobiliu, pravažiuoti techninėmis priemonėmis (greitoji, gaisrinė) ir pan. Yra tik takas. Šiame sklype jokie servitutiniai keliai nėra suformuoti. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2015-09-21 priklauso kitam asmeniui – atsakovo sūnui K. V.. Be to, siūlomoje vietoje taip pat techniniu požiūriu nėra galimybės įrengti kelio, kadangi vieta yra nelygi, yra didelis skardis. Kelią įrengti techniškai būtų labai sudėtinga dėl per didelio šlaito nuolydžio, reikėtų tvirtinti šlaitus, kurie yra labai aukšti ir statūs, be to tokio kelio įrengimas nesaugus ir būtų itin brangus bei neekonomiškas. Vertindamas šias aplinkybes atsakovas padarė ieškovui nuolaidą ir buvo susitaręs dėl esamo servitutinio kelio. Atsakovas atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atidalinimą ir iš šio sklypo buvo suformuoti du sklypai (duomenys neskelbtini). Sklypas (duomenys neskelbtini) yra planuojamas pagal preliminarią sutartį parduoti K. P.. Atidalinimas yra įregistruotas. Tarp atsakovo ir atsakovų K. P. ir P. K. 2015-07-08 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigyjant minėtą žemės sklypą, jo naudai buvo ir yra nustatytas kelio servitutas, t.y. teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis).

5. Atsakovai K. P. ir P. K. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
6. Paaiškino, kad tarp atsakovų 2015-07-08 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis su atsakovu M. V.. Sutarties pagrindu atsakovai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigyjant minėtą žemės sklypą, jo naudai buvo ir yra nustatytas kelio servitutas, t.y. teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis). Šio žemės servituto įregistravimo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2)-272; Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012-05-28 įsakymas Nr. 51 VĮ-(14.51.2)-111; Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015-05-18 sprendimas Nr. 51SK-225-(14.51.98). Ketindami pirkti bei važiuodami apžiūrėti perkamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovai žinojo ir matė atvykę į perkamo sklypo vietą, esamą servitutinį kelią, kurio paskirtis buvo ta, kad pasiekti ketinamą pirkti žemės sklypą ir juo tinkamai naudotis. Kito kelio patekti į atsakovų sklypą nėra. Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jiems servitutinis kelias yra nereikalingas ir kad jie juo faktiškai nesinaudoja, be to, esą turi galimybę patekti į savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitu keliu, iš kitos sklypo pusės. Nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi tiek važiuodami apžiūrėti perkamo sklypo, tiek ir jį nusipirkę atsakovai naudojosi ir šiuo metu naudojasi tik servitutiniu keliu. Atsakovai apie neva esantį kitą būdą patekti į savo sklypą nežino, niekada kito būdo nenaudojo, visada iki dabar naudojosi nustatytu servitutiniu keliu. Ieškovo siūlomas būdas atsakovams patekti į savo žemės sklypą per kitą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepriimtinas, kadangi žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra suartas ir jame yra pasodinti pasėliai (kviečiai). Be to, toje vietoje nėra jokio kelio, kuris būtų tinkamas pravažiuoti transporto priemonėms. Atsakovų žiniomis šiame sklype nėra suformuoti jokie servitutiniai keliai. Svarbu ir tai, kad atsakovų žemės sklypas sąlyginai gali būti dalinamas į dvi dalis: aukštutinę ir žemutinę. Šias dalis jungia didžiulis skardis. Nuo ežero pusės patekti į aukštutinę žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su ieškovo sklypu, nėra jokios galimybės, nėra jokios techninės galimybės įrengti iš tos pusės kelią, kuriuo būtų galima užvažiuoti į skardį, bei patekti į viršutinę sklypo dalį. Panaikinus servitutinį kelią ieškovo žemės sklype, atsakovai neturės galimybės naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį. Atsakovai ketina aukštutinėje dalyje statyti vasarnamį, tačiau, nesant privažiavimo, to padaryti negalės. Servitutinis kelias ieškovo žemės sklype yra suformuotas taip, kad netrukdytų naudotis žemės sklypu ieškovui, t.y. šis kelias eina sklypo pakraštyje, todėl nevaržo ieškovo teisių, juo taip pat naudojasi pats ieškovas.

7. Atsakovė R. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pilnai palaikė atsakovo P. K. atsiliepime išdėstytus argumentus.

8. Atsakovė N. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pilnai palaikė atsakovo K. P. atsiliepime išdėstytus argumentus.

9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo savo nuožiūra spręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nėra suinteresuota bylos baigtimi bei palaikė Tarnybos atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstytos šios aplinkybės: 2010-08-30 atsakovo M. V. prašymu buvo parengtas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuojant du atskirus žemės sklypus, žemės sklypą Nr. A, kurio plotas 0,6431 ha ir žemės sklypą Nr. B, kurio plotas 0,1511 ha (ginčo nagrinėjimo atveju Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje nurodyta, kad į projektuojamą žemės sklypą Nr. B privažiavimas formuojamas vietinės reikšmės keliu Ž-10, o į žemės sklypą Nr. A planuojama įvažiuoti per žemės sklypą Nr. B, numatomu 5 m pločio servitutiniu keliu. Taigi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentuose nurodyta, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įvažiuojama servitutiniu keliu einančiu per Žemės sklypą (duomenys neskelbtini). UAB „Geosoma“ 2014-12-08 parengė atsakovui M. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau -žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 51 Vj-70-(14.51.2.), pagal kurį minėtas žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 51SK-225-(14.51.98.) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pertvarkytas padalijimo būdu į du atskirus žemės sklypus - 0,2502 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir 0,3225 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 51SK-225-(14.51.98.) padalinus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, pagal UAB „Geosoma“ 2015-02-23 parengtas kadastrinių matavimų bylas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas tarp taškų 4-7 ribojasi su keliu, o Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, nurodyta, kad žemės sklypas tarp taškų 2-4 taip pat ribojasi su keliu. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 42/547820) duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal UAB Geosoma“ 2011-12-05 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gretimybėse tarp taškų 9-1 ribojasi su keliu. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 42/547809) duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus pagal UAB Geosoma“ 2011-12-05 parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gretimybėse tarp taškų 1-3 ribojasi su keliu. Taigi, 2014-09-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13-14-961 priede Nr. 2 pažymėtas mėlynas kelias yra laisva valstybinė žemė, 4 metrų pločio tarpas, paliktas pravažiavimui ir (arba) keliui įrengti.

10. Trečiasis asmuo AB „Nordea Bank“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai yra įkeisti Banko naudai, užtikrinant ieškovo prievolių bankui įvykdymą. Pažymi, kad įsakymai, nustatę kelio per šį sklypą servitutą, buvo priimti, kai žemės sklypas buvo įkeistas Banko naudai. Tuo metu galiojusioje CK 4.127 str. 2 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad hipoteka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu. Sutikimo servituto nustatymui Bankas nedavė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Trakų rajono apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo J. J. 800 EUR atsakovo M. V. naudai, 120 EUR atsakovų K. P. naudai; 300 EUR atsakovų P. K. naudai; priteisė į valstybei 29,68 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
12. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei situaciją vietoje, atmetė ieškovo argumentus, kad pasikeitė aplinkybės ir atsakovai galės nurodytu būdu pasiekti jiems priklausančius žemės sklypus. Pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti. Teismas padarė išvadą, kad, panaikinus kelio servitutą, atsakovams nebelieka galimybės normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiu daiktu. Taip pat teismas padarė išvadą, kad tiek servituto nustatymo momentu, tiek ir dabartiniu metu atsakovai servitutu naudojasi, kad patektų į dėl sklypo konfigūracijos ir statinių išdėstymo kitaip nepasiekiamas žemės sklypų dalis. Sąlygos nuo to laiko, kai buvo nustatytas kelio servitutas, iš esmės nepasikeitė. Negalėdami pasinaudoti servitutiniu keliu atsakovai negalės tinkamai naudotis viešpataujančių daiktų – žemės sklypų dalimis, todėl ieškovo argumentus dėl kelio servituto pasibaigimo pripažino nepagrįstais.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtus UAB „ITR grupė“. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, netinkamai pritaikęs kelio servitutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai įvertinęs ir apskritai neįvertinęs nemažos dalies bylai reikšmingų įrodymų, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog ginčo atveju aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad atsakovai galėtų jiems priklausančius viešpataujančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) tinkamai naudoti, nesinaudojant ieškovui priklausančiu tarnaujančius žemės sklypu (duomenys neskelbtini);
2. Teismo nesutikimas su ieškovo pozicija, jog pakankama sąlyga laikytina tai, kad atsakovai gali privažiuoti mėlynuoju keliu iki sklypų, yra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas;
3. Teismo išvada, jog, panaikinus kelio servitutą, atsakovams nebelieka galimybės normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiu daiktu, yra visiškai nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai išaiškino kelio servituto esmę ir paskirtį. Sprendime pripažindamas teisiškai reikšminga tą aplinkybę, kad ginčo atveju privalo būti užtikrintas atsakovų pateikimas būtent į jiems priklausančių žemės sklypų viršutines dalis, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos 2014-05-05 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-259/2014, 2012-10-23 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-433/2012, 2005-05-30 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-315/2005, 2002-12-11 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-1524/2002. Kelio servituto būtinumas negali būti grindžiamas servituto turėtojo noru tarnaujančiu žemės sklypu patekti į kažkokią konkrečią viešpataujančio žemės sklypo dalį;
4. Pažymi, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini)apatinėje sklypo dalyje vyksta kažkokio statinio statybos darbai. Šis statinys yra statomas ties mėlynojo kelio pabaiga, taigi atsakovai į jiems priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) planuoja patekti raudonuoju ir mėlynuoju keliu;
5. Teismo samprotavimai apie neva netinkamą mėlynojo kelio būklę ir (ar) techninį įrengimo lygį yra nepagrįsti jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais. Jie paremti tik atsakovų paaiškinimais, tačiau ne byloje esančiais įrodymais. Teismas nepagrindė, kodėl šis kelias yra netinkamas. Mėlynasis kelias nėra įtrauktas į Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad mėlynasis kelias yra netinkamas naudoti pagal paskirtį. Pažymi, kad mėlynojo kelio įrengimo lygis yra identiškas raudonojo kelio įrengimo lygiui. Atlikus kelio dangos tankio nustatymo bandymą matyti, kad mėlynojo kelio grunto tankio lygis yra tinkamas periodiniam automobilių transporto judėjimui;
6. Per laikotarpį nuo 2010-12-20 ir 2011-01-25 įsakymų priėmimo iki šios dienos aplinkybės pasikeitė taip, kad viešpataujantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) gali būti tinkamai naudojami, nesinaudojant žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadangi raudonasis kelias buvo pripažintas keliu Kelių įstatymo prasme, mėlynasis kelias tapo visiškai tinkamas periodiniam automobilių transporto judėjimui ir buvo pažymėtas kaip kelias bei įrašytas gretimybių lentelėje. Tinkamu buvo tapęs ir žaliasis kelias, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo suartas;
7. Nesutinka su teismo motyvais, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis, kuriose matyti apžėlęs ir nenaudojamas kelias neįrodo jog išnyko servituto būtinybė. Šią išvadą teismas padarė, remdamasis vien tik atsakovo M. V. paaiškinimais.

14. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismais, skirtingai nei nurodo apeliantas, pilnai ir visapusiškai ištyrė visus įrodymus bei įvertino faktinę padėtį, nuvykęs į įvykio vietą. Tai, kad teismas nepritarė ieškovo pozicijai, nėra pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai ar nepilnai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymų visetą. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad servitutui panaikinti nėra pakankama sąlyga tai, kad atsakovai gali tik privažiuoti mėlynuoju keliu iki sklypų. Akivaizdu, kad ieškovas ir pats sutinka, kad landšafto ypatybės ginčo sklypuose yra specifinės, tačiau neigia pareigą jas vertinti;
2. Nesutinka su skundo argumentais, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi teismo sprendime aiškiai pažymėta, kad teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Be to, apelianto minimos kasacinio teismo bylos yra susijusios su servituto nustatymo klausimu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas servituto panaikinimo klausimas;
3. Teismas pagrįstai pritarė atsakovų pozicijai, kad mėlynuoju keliu galima važiuoti tik esant geroms oro sąlygoms, o lyjant pravažiavimas tampa nebeįmanomas. Konstatuojant, kad išnyko sąlygos servituto nustatymui, kitas kelias jau turi būti įrengtas, tačiau tokio kelio nėra;
4. Apelianto pateiktas kelio dangos nustatymo bandymo aktas teisinės reikšmės neturi, kadangi šioje byloje yra keliamas klausimas iš esmės dėl to, ar panaikinus servitutą atsakovai ir toliau galės naudotis nuosavybe pagal paskirtį ar ne. Aplinkybės, kad galima prie sklypų privažiuoti iš apatinės sklypo dalies, niekas neneigia, šiuo atveju yra aktualus klausimas, ar panaikinus servitutą atsakovai galės privažiuoti į sklypo viršutinę dalį, kur šiuo metu yra atsakovo M. V. namelis;
5. Tai, kad servitutiniu keliu yra nuolat naudojamasi, patvirtino ir apeliantas. Nors apeliantas nurodo, jog atsakovas M. V. servitutiniu keliu nesinaudojo, tačiau atsakovas M. V. nuosekliai teigė, kad servitutiniu keliu naudojosi sezoniškai, o dabar išėjus į pensiją, keliu jis naudosis dažniau. Pažymi, kad ieškovas darė dirbtines kliūtis patekti iki namelio;
6. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių įstatyme nurodytas aplinkybes dėl būtinybės panaikinti kelio servitutą. Ieškovas pats sutiko, kad servitutas būtų nustatytas, pripažįsta, kad servitutiniu keliu yra nepertraukiamai naudojamasi ir nepateikė jokių duomenų, kad šiuo metu yra pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių jis buvo nustatytas;
7. Atmestinas apelianto argumentas, kad servitutas užima didžiąją dalį jo sklypo. Akivaizdu, kad servitutas yra sklypo šoninėje dalyje ir pats apeliantas patvirtino, kad faktiškai naudojamasi yra ne 5 m., o 2.7 m. pločio keliu.

15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Palaiko pilnai teismo išvadą, jog ieškovo siūlomu būdu privažiavus prie žemės sklypų atsakovai dėl landšafto ypatybių negalės patekti į sklypų viršutines dalis, kadangi nuo šio kelio atsakovų sklypai prasideda stačiu skardžiu ir šioje vietoje įvažiavimo įrengimui reiktų didelių sąnaudų. Trečiojo asmens nuomone, ši išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką;
2. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-259/2014 ir 2012-10-23 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-433/2012 buvo sprendžiamas kelio servituto nustatymo klausimas, o nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas servituto panaikinimo klausimas;
3. Apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti pasvarstymai ir teiginiai negali būti vertinami kaip pagrįsti, ar tuo labiau atitinkamais įrodymais įrodyti, kadangi įrodymų apeliantas nepateikė. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų paneigti teismo sprendimą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
17. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
19. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti pasibaigusiu kelio servitutą išnykus jo būtinumui.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

22. Ieškovas teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl kelio servituto panaikinimo. Ieškovas teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė ir galimybės atsirado vėliau. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos ieškovo įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.

Dėl kelio servituto pabaigos išnykus jo būtinumui

23. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino servituto esmę ir paskirtį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi servituto esmė ir paskirtis yra ta, kad servituto turėtojas galėtų patekti prie viešpataujančio žemės sklypo, o ne į konkrečią žemės sklypo dalį. Todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovas į savo žemės sklypą gali patekti raudonuoju ir mėlynuoju keliais.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apelianto akcentuojama teismų praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-433/2012, Nr. 3K-3-315/2005, Nr. 3K-3-1524/2002, suformuota vertinant servituto nustatymo sąlygas, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl kelio servituto pripažinimo pasibaigusiu išnykus jo būtinumui. Nurodytų ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-433/2012, Nr. 3K-3-315/2005, Nr. 3K-3-1524/2002, nagrinėjamu atveju negali būti taikomi.
25. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl servituto pripažinimo pasibaigusia išnykus jo būtinybei, pagal kurią servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertina, jog sprendžiant klausimą dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu išnykus jo būtinumui, turi būti nagrinėjamos ir įrodinėjamos aplinkybės ne dėl servituto esmės ir paskirties, tačiau tokių aplinkybių esminis pasikeitimas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir vertino, ar aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytas servitutas, yra pasikeitusios iš esmės.
27. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat išreiškia nesutikimą su teismo išvadomis, jog nepasikeitė jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti kelio servitutą pasibaigusiu išnykus jo būtinumui. Apeliantas nurodo, jog raudonojo kelio įtraukimas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, mėlynojo kelio faktinės būklės (išžvyruotas ir praplatintas) ir teisinio statuso pasikeitimas, yra aplinkybės, kurių pagrindu galima pripažinti ginčo servitutą pasibaigusiu išnykus jo būtinumui.
28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais bylos nagrinėjimo iš esmės metu, visų pirma akcentuoja aplinkybę, kad ginčo servitutas buvo nustatytas šalių susitarimu. Atsakovas M. V. laikosi pozicijos, kad dėl servituto nustatymo su apeliantu J. J. buvo sutarta derybų metu dėl žemės sklypo pirkimo, toks susitarimas buvo ir sudarant 2010-09-29 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuris įtakojo parduodamo turto kainą – esą atsakovas parduodamo turto kainą nuleido 30 000 Lt todėl, kad žemės sklype yra servitutinis kelias. Ieškovas šių aplinkybių neneigė, o vėliau 2011-02-08 šalių pasirašyta Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartis, kurios 2.3.2.5 punktu buvo nustatytas servitutas, sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra pakankamai tikėtinos. Byloje nėra jokių duomenų, kokia realiai faktinė situacija dėl galimybės patekti į ginčui aktualius sklypus buvo tuo metu, kai šalys tarėsi dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir servituto nustatymo. Ieškovas tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų neįrodinėjo. Ištyrus pateiktas fotonuotraukas, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokios būklės „raudonuoju“, „žaliuoju“, „mėlynuoju“ ir „punktyriniu mėlynuoju“ įvardijami keliai faktiškai egzistavo, kuomet ginčo šalys susitarė dėl servituto nustatymo, ir pasikeitė tik aplinkybė, kad „raudonasis“ kelias buvo įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Atsakovas nustatyto servituto būtinumą grindė tuo, jog servitutinis kelias jam reikalingas patekti į kilnojamąjį namelį ir daržą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas naudojasi žemės sklypo dalimi (žemesniąja žemės sklypo dalimi), kuri yra arčiau mėlynojo kelio, todėl teismas laiko tikėtina aplinkybe, jog šalys susitarė dėl servitutinio kelio būtent dėl atsakovo galimybės jam patekti į viršutinėje sklypo dalyje stovintį namelį bei esantį daržą. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog raudonojo ir mėlynojo kelio faktiniai ir teisiniai pasikeitimai nagrinėjamu atveju nėra tos aplinkybės, kurias būtų galima vertinti pasikeitusiomis iš esmės ir apsprendžiančiomis servituto panaikinimą išnykus jo būtinybei. Šiuo atveju apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo motyvai apie mėlynojo kelio būklę yra pagrįsti tik atsakovų žodiniais paaiškinimais, o ne rašytiniais įrodymais, teisiškai nėra reikšmingi. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sąlygos nuo to laiko, kai buvo nustatytas kelio servitutas, iš esmės nepasikeitė, ši išvada atitinka protingumo bei sąžiningumo principus, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad yra įrengtas lygiavertis servitutiniam keliui kitas kelias, kuriuo atsakovas galėtų tokiomis pat sąlygomis patekti į savo žemės sklypą.
29. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimo išvada, jog aplinkybės dėl atsakovo nesinaudojimo servituto keliu, neįrodo, kad išnyko servituto būtinybė, iš esmės paremta prielaidomis, vadovaujantis atsakovo M. B. paaiškinimais. Be to teismas esą netyrė ieškovo pateiktos filmuotos medžiagos, kurioje matyti, kad atsakovas į savo namelį patenka per žaliąjį kelią, kurį bylos nagrinėjimo metu atsakovas suarė.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad skundžiamo sprendimo išvados padarytos remiantis prielaidomis, kadangi teismas tyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, atliktos vietos apžiūros duomenis, taip pat šalių paaiškinimus. Tai, jog teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, nepatvirtina teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumą, kadangi šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, numatytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Teismas, ištyręs įrodymus ir nenustatęs jų tarpusavio prieštaravimų, pagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kurių ieškovas nepaneigė. Nors apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog atsakovas dažnai naudojasi servitutiniu keliu, nes esą tokia išvada yra pagrįstai vien atsakovo paaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuos paaiškinimus paneigti pakankamų įrodymų byloje nėra, pateiktas vaizdo įrašas ar fotonuotraukos patvirtina tik momentinius epizodus apie kitokį atsakovo patekimą į jam priklausantį žemės sklypą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kaip dažnai ar retai atsakovas važiuoja į jam nuosavybės teise priklausantį namelį, esantį žemės sklype, negali būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė, įtakojanti servituto panaikinimą išnykus būtinumui.
31. Nors apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino jo pateiktos filmuotos medžiagos, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas atrinko ir įvertino tuos įrodymus, kurie patvirtino ar paneigė aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šis įrodymas nepatvirtina, kad išnyko aplinkybės dėl servituto būtinybės, kadangi vaizdo įrašai, kaip ir pats ieškovas nurodo, buvo daryti ne tam tikrą laikotarpį sistemingai, o būtent vienu konkrečiu momentu (teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad vaizdo įrašai daryti rugpjūčio mėn.). Taigi, šių įrodymų nepakanka spręsti, kad išnyko servituto būtinybė.
32. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

33. Atsakovai pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 250 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovams iš apelianto priteisiama 250 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                    Aldona Tilindienė

              Henrichas Jaglinskis

Eglė Surgailienė