Nuorašas

Skundas Nr. 1S-404-626/2019

Baudžiamoji byla Nr. 01-1-35867-19

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės,  Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi įtariamojo D. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylionkės teismo 2019-11-20 nutarties, kuria įtariamajam D. B. pratęsta kardomoji prieonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019-11-21. 

n u s t a t ė :

1.       D. B. įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini) pas nenustatyta asmenį įgijo ne mažiau kaip 36 (trisdešimt šešis) vienetų folijos lankstinukus, su juose supakuota tyrimo dar nenustatyta narkotine medžiaga, kurios kiekis dar nenustatytas, ir 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30. val., (duomenys neskelbtini) išplatino M. P. vieną folijos lankstinuką galimai su narkotine medžiaga, o pamatęs policijos pareigūnus, likusius 35 (trisdešimt penkis) folijos lankstinukus su galimai narkotine medžiaga išmėtė ant žemės,  juos policijos pareigūnai rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais D. B. įtariamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2.       Skundu įtariamojo D. B. gynėja advokatė L. Guižauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 nutartį kaip nepagrįsta ir paskirti D. B. švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.

2.1.       Skunde nurodoma, jog pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą apylinkės teismas akcentavo ankstesnius D. B. teistumus, nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas D. B., sunkumą, gresiančią bausmę, tai, kad D. B. įtariamas padaręs naują nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau, gynybos vertinimu, vien įtarimas sunkaus nusikaltimo padarymu ir gresianti terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Gynėja pažymėjo, jog teismas privalo nustatyti, ar ikiteisminių institucijų pateikti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą.

2.2.       Pasak gynėjos, teismo motyvas, kad D. B. gali padaryti naujas nusikalstamas veikas yra pakankamai formalus ir deklaratyvus. Atkreipiamas dėmesys, kad tokį manymą pilnai įmanoma eliminuoti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, kaip pvz. namų areštą. Ikiteisminis tyrimas nėra pirminėje stadijoje, visi neatidėliotini procesiniai veiksmai jau atlikti. Be to, D. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šis butas yra nuomojamas iš šeimos draugų. Taip pat D. B. turi artimuosius (mamą, seserį), su kuriais palaiko glaudžius ryšius. D. B. buvo registruotas Užimtumo programoje, taip pat periodiškai dirbo ir turėjo legalias pajamas pragyvenimui, be to, jam materialiai padeda mama ir sesuo. D. B. ne kartą bandė savanoriškai gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir buvo laikas, kai visus metus jų nevartojo (maždaug 2015-2016 m.). Tuo metu jis gyveno su drauge, kuri 2015 m, pagimdė dukrą (vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nėra įrašytas). Išsiskyrus su vaiko motina, D. B. vėl pradėjo vartoti draudžiamas medžiagas, tačiau yra pasiryžęs gydytis. Nurodytos aplinkybės atskleidžia įtariamojo socialinius ryšius.

2.3.       Anot gynybos, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog D. B. taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą yra iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

3.       Įtariamasis D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2019-08-21, 17.30 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-23 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2019-08-21, šis terminas buvo pratęstas dar 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019-09-21, ir ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 2 mėnesiams, terminą skaičiuiojant nuo 2019-11-21, BPK 122 straispnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu bei teismui konstatuojant, kad yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos.

4.       Teismo posėdyje prokurorė prašė teisėjų kolegijos skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

5.       Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga (išnyksta suėmimo pagrindai) arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

6.       Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundo, prokurorės argumentus, konstatuoja, kad nėra išnykęs pagrindas ir sąlygos taikyti įtariamajam D. B. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o šioje bylos tyrimo stadijoje paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje įvardyti tikslai: siekis garantuoti, kad įtariamasis nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir tokiu būdu nesutrukdys baudžiamosios bylos tyrimui, nagrinėjimui teisme bei nuosprendžio įvykdymui; siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7.       Kardomosios priemonės gali būti skiriamos (tęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). D. B. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą,  (BK 160 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (BPK 122 straipsnio 7, 8 dalys).

8.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šių duomenų pakankamumas nekartą buvo vertintas ikiteisminio tyrimo teisėjų bei aukštesnės instancijos teismo. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, iš dalies paties įtariamojo parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šių duomenų svarumas ir patikimumas neleidžia abejoti padaryta išvada dėl duomenų pakankamumo. Šioje proceso stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas.

9.       BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas tada, kai asmuo pagrįstai įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Tai yra asmuo įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus (šių nusikaltimų sąvoka apibrėžta BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija: sunkaus nusikaltimo – šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, o labai sunkaus nusikaltimo viršija 10 metų laisvės atėmimą) arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

10.       Teismas konstatuoja, jog nėra išnykęs suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas. Minėta, jog D. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju, manymą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog ši nusikalstama veika, kurios padarymu jis įtariamas yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad D. B. praeityje yra teistas 8 kartus, tame tarpe ir Didžiojoje Britanijoje bei Ispanijoje, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šią jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogiškos veikos padarymą, neišnykus teistumui. Be to bylos duomenimis D. B. iki suėmimo pats vartojo narkotines medžiagas, yra priklausomas nuo jų. Iki suėmimo jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl teisėjų kolegijos manymu, ši jam inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kad ją darydamas D. B. siekė finansinės naudos, kas leidžia daryti išvadą, jog jo pajamos, gautos iš nusikalstamų veikų, gali būti pagrindinis pastarojo pragyvenimo šaltinis, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje D. B. gali vėl užsiimti panašaus pobūdžio nusikalstama veikla ir daryti naujus nusikaltimus.

11.       Taigi, atsižvelgiant į įtariamojo esamus socialinius ir ekonominius ryšius, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, laikytina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviems mėnesiams. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, švelnesnės kardomosios priemonės, tokios kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ar rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas bei asmenį charakterizuojančias aplinkybes, taikant jas atskirai ar kompleksiškai, nėra pakankamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

12.       Konstatuotina, kad šiuo metu įtariamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo pratęsimo pagrindui, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 nutarties naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

 n u t a r i a :

įtariamojo D. (D.) B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Jurgita Mačionytė

                                                                        Vitalija Norkūnaitė

                                                                        Nida Vegelienė

Nuorašas tikras

Teisėja                                                                        Vitalija Norkūnaitė