Administracinė byla Nr. I-1915-142/2010
Proc. Nr. 3-61-3-01078-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5
(S)
S P R E N D I MA S
Lietuvos Respublikos vardu
2010 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Č. ir G. Č. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir
n u s t a t ė :
pareiškėjai R. Č. ir G. Č. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašo solidariai priteisti iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – ir Rinktinė) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, R. Č. 411,62 Lt, G. Č. 434,28 Lt negauto darbo užmokesčio.
Skunde paaiškino, kad dirba Rinktinėje pareigūnais. Per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 R. Č. neišmokėta 411,62 Lt, G. Č. 434,28 Lt priemokų ir priedų. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Pareiškėjams buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos. Skundą grindžia tuo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 pripažino, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai. Skundą padavė nepasibaigus Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytam 3 metų ieškinio senaties terminui, todėl Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas taikytinas, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą. Paaiškino dėl atsakovų. Atsakovu nurodė tiesiogiai darbo užmokesčio neišmokėjusią Rinktinę. Tačiau bendrąja prasme, darbdavys yra Lietuvos Respublikos valstybė, o Rinktinė yra tik valstybės priimtų sprendimų vykdytoja. Už darbą atlyginama iš valstybės biudžeto, todėl valstybei teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį būtų teisingai atlyginama už pareigūnų darbą tais atvejais, kai išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą ribą. Todėl valstybė turėjo ir turi pareigą iš biudžeto skirti lėšas, būtinas teisingo apmokėjimo už pareigūnų atliktą darbą užtikrinimui. Mano, kad tinkamas atsakovas yra ir valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Dėl tinkamo atsakovo palieka spręsti teismui.
Pareiškėjas G. Č. 2010-09-24 pateikė teismui patikslintą prašymą (b. l. 127-132), kuriame pareiškėjas patikslino prašomą priteisti negauto darbo užmokesčio sumą ir prašo priteisti jam iš atsakovų 492,37 Lt. Patikslintame prašyme pareiškėjas G. Č. paaiškino, kad gavo Rinktinės 2010-09-13 raštą, iš kurio paaiškėjo, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. lapkričio mėnesio apskaičiuojant bei išmokant vidutinį darbo užmokestį (už kasmetines atostogas, nedarbingumą ir pan.), taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas, buvo neišmokėta 58,09 Lt. Todėl iš viso pareiškėjui per laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 neišmokėta 492,37 Lt darbo užmokesčio.
Teisminiame bylos nagrinėjime pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjų atstovė 2010-07-13 teismo posėdyje palaikė skundą. Paaiškino, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai pareiškėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienos. Teismui nustačius, kad senatis praleista, prašė ją atnaujinti. Nesutiko su atsakovų prašymu atidėti sprendimo vykdymą. Pareiškėjų atstovė 2010-09-16 teismo posėdyje nesutiko su atsakovo prašymu stabdyti bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumą administracinėse bylose Nr. I-964-602/2010, Nr. I-892-426/2010, Nr. I-1882-426/2010, prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie VRM) vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, atsiliepime į skundą (b. l. 26-28) nurodoma, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, turi tik Konstitucinis Teismas. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, jis nebegali būti taikomas nuo tos dienos, kai pripažįstamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Iki šio momento įstatymo pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek su jo taikymu susiję sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių pasekmių.
Nurodo, kad pareiškėjai su skundu kreipėsi 2010-04-01, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, jų piniginiai reikalavimai gali būti tenkinami nuo 2007-04-01.
Vadovaujasi sunkia valstybės turtine padėtimi ir prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė 2010-09-01 rašte, pranešdama apie nedalyvavimą 2010-09-16 teismo posėdyje, prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumą administracinėse bylose Nr. I-964-602/2010, Nr. I-892-426/2010, Nr. I-1882-426/2010 (b. l. 113-114).
Atsiliepime į patikslintą pareiškėjo prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė nurodė, kad tarnyba nedisponuoja informacija apie pareiškėjo darbo užmokestį, todėl dėl priteistinų sumų pagrįstumo nepasisako. Informavo, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, palaikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą (b. l. 138).
Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės atsiliepime (b. l. 32-34) nurodoma, kad su pareiškėjų reikalavimais nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais motyvais, kaip ir Lietuvos valstybės atsiliepime. Prašo taikyti ieškinio senatį, teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Atsiliepimas į patikslintą pareiškėjo prašymą grindžiamas analogiškais motyvais, dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo nepasisakoma, prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b. l. 139-140).
Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Pareiškėjai prašo priteisti negautą darbo užmokesčio nepriemoką. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjams buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.
Pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo statutiniai valstybės tarnautojai, dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje. Ginčo dėl to nėra. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.
2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šio įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, kuri analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbą nagrinėjamu atveju gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo išmokėta, sumokėjimas.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir nepriemokų dydžio ribojimo, yra pagrįsti ir jų teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemoką nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Dėl to nepagrįstai atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais išaiškinimai nesivadovautina, nes ši byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobūdį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiška darbo ginčo byloms.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas bendrasis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Pareiškėjų atstovė nepagrįstai aiškina, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo dienos, nes apie taikytą priedų ir priemokų ribojimą pareiškėjai sužinodavo kiekvieną mėnesį, gavę darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius. Remiantis į bylą pateiktomis uždarbio kortelėmis (b. l. 16-19, 21-23), pareiškėjams priedų ir priemokų už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių viršijant nustatytą darbo trukmę atlikimą ribojimas buvo taikomas nuo 2007 m. vasario mėnesio R. Č. ir nuo 2007 m. balandžio mėnesio G. Č.. Apie ribojimo taikymą pareiškėjai galėjo sužinoti tik gavę atsiskaitymo lapelius. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2010-04-15. G. Č. reikalavimams priteisti neišmokėtą priedų ir priemokų sumą nepraleido senaties termino. R. Č. praleido senaties terminą reikalavimams dėl 2007 metais vasario mėnesį neišmokėtos priedų ir priemokų sumos priteisimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009). Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1572/2010. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai pareigūnų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir kai nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu šis reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, asmenų lygiateisiškumo principu (ieškinio senaties terminai buvo atnaujinami aukštos kvalifikacijos teisėjų bylose), taip pat atsižvelgiant į ieškinio senaties trukmę, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas atnaujintinas.
Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų.
Rinktinė išdavė pareiškėjams asmenines uždarbio korteles (b. l. 16-19, 21-23), iš kurių matyti, koks darbo užmokestis pareiškėjams buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už stažą, už kategoriją, už laipsnį, už darbą naktį, švenčių dienomis. Iš šių uždarbio kortelių matyti, kad 2007–2008 m. jose nurodytais mėnesiais pareiškėjams taikytas priedų ir priemokų 70 procentų ribojimas. Sulyginus šias uždarbio korteles su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, matyti, kad šių skirtingų dokumentų duomenys sutampa, priskaičiuotas darbo užmokestis už atitinkamą darbą, kai tas darbas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad už visą pareiškėjų nurodomą periodą nuo 2007 m. sausio mėn. pareiškėjai dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymą grafoje „faktiškai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, švenčių dienomis (b. l. 54, 57, 60, 63, 66, 69, 72, 76, 78, 80, 82). Dėl sumų paskaičiavimo teisingumo nėra pagrindo abejoti. Darbuotojų užmokesčio korteles pasirašė Rinktinės Finansų skyriaus specialistės, kurios yra atsakingos už finansinių duomenų tikslumą, todėl teismas šias uždarbio korteles vertina kaip atitinkančias reikalavimus, keliamus finansinės apskaitos dokumentams. Raštus, kuriuose pareiškėjams suteikiama informacija apie neišmokėto darbo užmokesčio sumas (b. l. 15, 20, 133), pasirašė Rinktinės vadas ir Štabo finansų skyriaus viršininkė. Rinktinė teismui pateikė 2010-07-28 raštą Nr. (21/17)-8-998, kuriame paaiškino, kurios darbuoto uždarbio kortelėse nurodytos sumos yra neišmokėtos dėl taikyto ribojimo (b. l. 104).
Dėl taikyto 70 proc. ribojimo pareiškėjams neišmokėta priedų ir priemokų suma priteistina iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės. Bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra tiesioginis darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Valstybė šiuo atveju nėra pareiškėjų tiesioginis darbdavys ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomas atsakovu. Nors pareiškėjai atsakovu nurodė ir valstybę, tačiau reikalavimas valstybei keliamas nepagrįstai dėl jau nurodytos priežasties (valstybė nėra pareiškėjo darbdavys), taip pat ir dėl to, kad byloje negali būti keliamas valstybės civilinės ir deliktinės atsakomybės klausimas. Būtent iš valstybės tarnybos teisinio santykio, jo pagrindu egzistuojančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Asignavimų priteistoms sumoms skyrimo klausimas yra teismo sprendimo vykdymo problema, todėl atsakove Valstybė netrauktina.
Netenkinamas atsakovo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumą administracinėse bylose Nr. I-964-602/2010, Nr. I-892-426/2010, Nr. I-1882-426/2010, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų abejonių dėl byloje taikomų teisės aktų konstitucingumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis).
Visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“) pagrindu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui. Pareiškėjų atstovės pateiktas Finansų ministerijos raštas (b. l. 95) neįrodo, kad Rinktinei skirta pakankamai lėšų išmokėti visiems pareiškėjams dėl taikyto ribojimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjų R. Č. ir G. Č. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės R. Č. naudai 411,62 Lt (keturis šimtus vienuolika litų 62 centus), G. Č. naudai 492,37 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt du litus ir 37 centrus).
Skundą dalyje, kurioje keliami reikalavimai atsakovui Lietuvos valstybei, atmesti.
Atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Halina Zaikauskaitė