Baudžiamoji byla Nr. 1-161-659/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25291-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,
sekretoriaujant Linai Beniušienei,
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Snieguolei Lukošienei,
kaltinamajam A. V.,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. V., O. A.,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovei advokatei Vidai Šeikienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, A. V. individualios įmonės savininkas ir darbuotojas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. V., smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą:
jis, 2021 m. liepos 26 d. apie 19:40 val. susitikęs su buvusia sutuoktine S. V. prie Birutės g. - Lelijų g. sankryžos, Klaipėdos m., ir mėgindamas su pastarąja pakalbėti, o šiai traukiantis nuo jo atbulom, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė S. V. per kairiąją veido pusę, taip sukeldamas S. V. fizinį skausmą.
Be to, A. V., mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų:
jis, 2021 rugpjūčio 23 d. apie 7:30 val. atvykęs pas buvusią sutuoktinę S. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten pamatęs esantį pastarosios draugą O. A., sugriebė jam už krūtinės ir pradėjo smūgiuoti, t.y. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą bei ne mažiau kaip 8 smūgius į galvos sritį. O. A. parklupus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į dešinįjį šoną bei į dešinę kaklo pusę. Tokiais savo veiksmais O. A. padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, kaktos vidurinėje dalyje, smulkią linijinę muštinę žaizdą su poodine kraujosruva aplinkui nosies nugarėlėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršugalvio viršutinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą pakaušio srityje, nusitęsiančią link sprando, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje mentės projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje, stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai S. V. dėl to, kad jam taip patarė specialistai. Tas smūgis buvo suduotas, kad nukentėjusioji atsitokėtų. Šis įvykis buvo skyrybų pasekmė. Oficialiai išsituokė 2020 m. rugpjūtį. Abu lankėsi pas psichologą dėl vaikų. Jis nukentėjusiajai ne kartą priekaištavo, kad iš O. A. ima gėles, o su juo (kaltinamuoju) lankosi pas psichologus. Matė, kad moteris sutrikusi po skyrybų. Jam psichologė pasakė, kad su nukentėjusiąja nesusikalbės, o jis norėjo bendravimo. Todėl nukentėjusiosios atžvilgiu taikė metodą – neurolingvistinę priemonę, kurią jam pasakė specialistė. Nėra buvę, kad prieš vaikų mamą būtų smurtavęs, bet jei asmuo blaškosi - reikia suduoti. Nukentėjusioji gyveno dvigubą gyvenimą. Susitiko su S., kad perduoti dukros daiktus. Jis buvo vienas, o nukentėjusioji buvo su liudytoja- drauge J.. Atidavė S. daiktus, norėjo dar pasikalbėti su nukentėjusiąja dėl to, kad mažoji dukra bijo O. A.. S. nesutiko pasikalbėti, jai atrodė, kad jis (kaltinamasis) nori ją susigrąžinti. Kol jis buvo su S., J. nuėjo su vaikais tolėliau, tada jis S. trinktelėjo.
Po mėnesio atvežė dukrą į nukentėjusiosios namus. Nors jam yra uždrausta įeiti į tuos namus, bet jis vis tiek užėjo, nes iš vakaro buvo draugiškai pakabėta su nukentėjusiąja ir ši jam leido atvesti vaiką į butą. Nupirko mergaitėms apyrankes, mažajai dukrai nupirko batus. Galvojo draugiškai atvažiuos pas mergaites su dovanomis. Paprašė S., kad ji leistų mažąją prieš darbą ryte užvežti į namus. Ryte atvažiavo į kiemą, O. A. mašinos kieme nebuvo. Jis su mažąja nuėjo į butą, o bute pasirodė O.. Atėjo į butą su dovanomis. Prie durų pasitiko S. ir jam pasakė „Niekur neisi“, o jis norėjo nunešti dovanas mergaitėms. Atbėgo O., su krūtine užstojo kelią, stūmė jį iš buto, jis pradėjo gintis, prasidėjo grumtynės, kurios tesėsi apie 2 min. S. viską filmavo. Nukentėjusioji norėjo, kad jis (kaltinamasis) gulėtų ant grindų sumuštas, bet O. A. atsidūrė ant žemės kažkaip. Viskas perdėta, nebuvo 8 smūgių O. A. į galvos sritį. O. A. nesiorientavo, kur dangus, kur žemė, gal ir buvo praradęs sąmonę. Nespyrė O. A. su kojomis. Buvo šoko būsenoje, gal spyrė tik, kai atsitokėjo ir pamatė, kad žmogus guli. Vaikas buvo už nugaros. Didžiosios mergaitės miegojo. „Tėti baik“- taip niekas nesakė, to nebuvo. Mažoji dukra matė įvykį, bet neverkė. Mergaitės kėlėsi iš lovos, įdavė apyrankes ir išėjo. Matė specialisto išvadą, kaip tokie sužalojimai galėjo atsirasti, paaiškinti negali. Neneigia, kad kraujosruvos pas O. A. atsirado dėl jo kaltės. Nepripažįsta kaltinimo dalies dėl slankstelio lanko lūžio, neįsivaizduoja, kaip jis galėjo lūžti. Matė civilinius ieškinius- nepripažįsta civilinių ieškinių.
Epizodas dėl S. V. fizinio skausmo sukėlimo
Nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2021-07-26 A. V. perdavė ryte mergaitę. Pas jį liko daug dukros daiktų, sutarė, kad tuos daiktus jis atveš vakarop. Pas ją buvo atvykusi draugė, pamanė, kad gali eiti į lauką, geras oras, susitiks su A. V. vietoje, kur būna dukros perdavimas, ir pasiims daiktus. Ji su drauge ir vaikais priėjo prie to takelio, išlipo A. V.. Ji atstumo laikėsi, A. V. pasakė „Aš noriu pašnekėti“. Ji atsakė, kad nėra reikalo ir pasitraukė keletą žingsnių atgal. A. V. jai sakė „Palauk, sustok“. Paėjo 2 metrus į šoną, tuomet A. dešiniu delnu trenkė jai į kairės pusės veidą. Smūgis buvo stiprus, didelė jėga A. V. trenkė. Jai apsisuko galva, spengė ausyse. A. V. nieko nesakė prieš suduodamas. Ne daugiau 2 metrų atstumu stovėjo draugė. Kai A. V. pasakė „Einam pakalbėti“, buvo su drauge kartu. Ji traukdamasi nuo A. V. pajuto smūgį. Tai buvo gatvėje vieša vieta, šviesu. Žeminanti situacija.
Liudytoja J. M. parodė, kad pažįsta ir S., ir A.. Tai buvo šeimos draugai. 2021-07-26 atvyko pas S.. Jos mažoji dukra su S. M. draugauja. Ji atvažiavo su dukra pas S. dieną. Besišnekučiuojant S. paskambino A., pasakė, kad atveš paliktus daiktus. Su mergaitėmis išėjo į lauką, A. padavė S. daiktus ir pasakė „ Noriu pakalbėti“. Ji (liudytoja) pasitraukė truputi į šoną, kad nemaišytų jiems pakalbėti. Tačiau A. nekalbėjo, bet trenkė S.. Viskas labai greitai įvyko. Ji tik išgirdo stiprų smūgį ir S. garsą. Buvo stiprus smūgis. Manė, kad jie nori tik pasikalbėti, nenorėjo kištis. A. pasakė „Einam į šoną“, kelis metrus jie atsitraukė ir tada jis trenkė S.. Ji (liudytoja) pasakė A. V., kad negražiai pasielgė, bet jis net nesiklausė jos. Bendravo su S., jos veidas buvo baisus, raudonas, ji vos nesusvirduliavo. Mažoji M. dar paklausė jos dukros „Ar ir tavo tėtis daro taip tavo mamai“. S. M. sakė „Tėčiui praeis, nieko tokio“. Ji vaikui sako, kad viskas gerai, giria tėtį, ramina vaiką, kad nebūtų dukrai streso. Abi jų šeimos gražiai bendravo.
Epizodas dėl O. A. sveikatos sutrikdymo
Nukentėjusysis O. A. parodė, kad 2021 m. gegužės mėn. buvo atvykęs pas S.. Prieš tai buvo parašyta S. daug nepadorių žinučių, jis žinojo apie tas žinutes. M. buvo gimtadienis. Taip atsitiko, kad anksčiau laiko vaiką pasveikino, o A. prirašė nesąmonių. Pasakė S. „ Duok jo numerį, paskambinsiu paaiškinsiu“ . Manė, pakalbės tik su juo akis į akį. Žinojo, kad jis turi įmonę, susirado įmonės numerį, paskambino. Prie Eglės turgaus A. V. gyvena, nuvažiavo susitikti, pakalbėti. Kai A. V. atėjo, jis (nukentėjusysis) kalbėjo daugiau. Pasakė jam, kad M. pasveikino anksčiau ir nemano atimti tėvo pareigų. Norėjo pasakyti, kad nevyriška tokias žinutes rašyti, turint tokias gražias atžalas. Grasinimų nebuvo. Tik išeinant A. V. ranka prisitraukė jį per jėgą, bet grasinimo nebuvo. 2021 m. liepos 26 d. sužinojo, kad prieš S. A. smurtavo. Tą vakarą pats buo atvykęs prie policijos, kai ji rašė pareiškimą. Po to įvykio S. jam paskambino 2021.08.22 ir pasakė, kad A. turi atvykti, atvežti M., paprašė, kad pabūtų 23 d. jos namuose. Jis atvyko apie 6:30 val., nes A. žadėjo atvežti dukrą apie 7:00 val. A. atvažiavo apie 7:30 val. Buvo skambutis į duris, S. atidarė duris ir jis išgirdo, kaip ji sakė „ O M.“, o po to išgirdo A. V. sakantį „Aš užeisiu“. Girdėjau, kaip A. braunasi į butą. S. sušuko „Nesistumdyk“. Supratęs, kad kažkas vyksta, išėjo iš virtuvės. A. jį pamatęs priėjo, paėmė už krūtinės, ir ėmė smūgiuoti į kairę veido pusę, į galvą. Viso patyrė 7-8 smūgius į galvos sritį ir veidą. Jo (nukentėjusiojo) buvo traumuota ranka, pilvas. Nuo smūgių jis iš karto apsvaigo, užsidengė pilvą, parklupo, tada pajuto iš kojų stiprius smūgius. Vaikai šaukė „Tėti, baik“. Negirdėjo A. išeinant, ar jis, ką sakė taip pat nebegirdėjo. Kai A. V. išėjo, jis atsistojo, prie durų priėjęs išgirdo „Lauk svečių“. Tuo viskas baigėsi. Grįžo į virtuvę, o po to iškvietė policiją. Atvyko pareigūnai, apklausė. Praėjus valandai po pareiškimo parašymo, pasidarė silpna, pradėjo pykinti, kreipėsi į ligoninę dėl patirtų sužalojimų. Ligoninėje nustatė sumušimus slankstelio lanko lūžimą. Iki šio įvykio nėra turėjęs kaklo traumų. Ranka, koja, pilvas traumuotas iš senų laikų, - po autoįvykio 2003 metais. A. V. padarytus sužalojimus gydėsi apie 2 mėnesius. Ieškinį reiškia 5000 eurų sumai, ta suma už fizinio skausmo sukėlimą, ateityje turės tas įvykis pasekmes, neatsinaujina niekas. Turi stuburo problemų, emociškai buvo pažemintas pieš S. vaikus. Gerai su M. sutaria, ir su mergaitėmis, visur nueina. Jis nuperka kažką, o tada A. parašo „Asilas“.
Nukentėjusioji S. V. parodė, kad su A. V. išsituokė 2020 m. rugpjūčio mėn. taikiai. Po pusmečio ji susirado draugą O.. Nuo tada A. V. pradėjo naudoti prieš ją psichologinį spaudimą, terorizavo žinutėmis viena po kitos. 2021 m. liepos mėn. A. V. panaudojo smurtą prieš ją viešoje vietoje, taip pažemindamas ją. Tai matė J. ir vaikai. Kitas kartas buvo rugpjūčio mėn., kai A. V. sumušė O. A. jos bute. Tada patyrė didžiulį moralinį smurtą. A. V. jai kelia įtampą, baimę, su tuo žmogumi jaučiasi nesaugi. A. V. nenuspėjamas, gali būti, kad nepriima fakto, kad gali gyventi savo gyvenimą. Ji atsakingai auklėja vaikus, visi žino visus įvykius, ir vaikų gerovės centras ir kitos institucijos. Skyrybų priežastis-psichologinis nesuderinamumas su A. V.. Fizinio smurto šeimoje nėra buvę. Po skyrybų kartu ėjo pas psichologus. Buvo taip, kad jų mažoji dukra Mėta norėjo pas draugę nakvoti ir ji (nukentėjusioji) leido. Šio įvykio pasekoje A. V. ėmė jai priekaištauti, kad paliktas vaikas vienas be mamos. Tada jie nutarė nueiti pas psichologą, pakalbėti, ar ji labai bloga mama. Kartu nuėjo pas psichologą. Psichologė N. pasakė, kad tai yra normalu, kad taip gali būti, suprantama, nieko blogo nėra. Kelis kartus tik buvo pas psichologę. Tada ji (nukentėjusioji) nusiramino. A. V. kaltino, ją kad amoraliai elgiasi. Dukra M. neblogai sutaria su jos draugu O.. Ji pati yra pedagogė, puikiai supranta, kad tvaikams tėvų skyrybos begalinis trauminis dalykas, bet nebuvo kaip to išvengti. Ji labai atsargiai įvedė naują žmogų į šeimą. Ji su O. negyvena kartu, susitinka, O. A. gražiai sutaria su mergaitėmis, dovanoja joms dovanėles. Ji labai džiaugiasi, kad dukros gražiai sutaria su nauju jos draugu. 2021-08-23 rytas buvo. A. V. paskambino ir pasakė, kad jis yra su M.. Iš vakaro iki įvykio kalbėjo su juo, su M., sutarė, kad M. pasiliks miegoti pas jį (kaltinamąjį), o jis ryte užveš ją į namus. Apie jokias apyrankes kalbos nebuvo. Mažoji užsiminė apie siurprizą, bet daugiau nieko nesakė. A. V. ryte atvažiavo ir užėjo į butą. Jam eiti į butą nevalia - tai jai priklausantis butas. Visada su A. V. susitikdavo namo apačioje, o ne prie buto. Sutarė, kad ir tą rytą jis perduos vaiką ne bute, o tarpduryje. Tas rytas buvo toks, kad A. V. su dukra atėjo į namus kartu. Ji su M. pasisveikino, o A. V. pasakė „Tu negali užeiti į butą“, po ko jis pastūmė ją pečiu ir pasakė „Aš užeisiu“. Į kambarį jis įėjo su dviem maišais, padėjo tuos maišus, ėjo link dukrų kambario. Ji visada jo bijo ir vengia susitikimo, todėl paprašė O., kad jis atvažiuotų ryte, nes numanė, kad gali A. V. kilti agresija, kadangi prieš tą įvykį iš A. V. buvo negražių žinučių. Pasakė A. V. įėjus „Nesistumdyk“, tada iš virtuvės išėjo O.. A. V. paėmė O. už krūtinės ir sudavė 3 smūgius, tada ji čiupo mergaitę ir išsivedė į kitą kambarį, kur liko kartu. Tada išgirdo smūgius, kažkas krito, išgirdo bildesius. M. liepė pabūti kambaryje, o pati įpuolusi į koridorių, pamatė suklupusį O. ir A. V. besiruošiantį smūgiuoti koja į galvą. Ji šoko į jų tarpą rėkdama „Baikit. Kviesiu policiją. Pasikviečiau O., nes bijojau tavęs“. Mažoji dukra šaukė „Tėti baik“. Didžioji cypė „Stop, užteks“. Buvo smūgių, buvo trenkta koja. Pakibusi koja buvo, kai įlėkė į koridorių. Matė, kaip A. V. spyrė O. A.. Šoko į jų tarpą, kad jie baigtų. Ji matė, kad A. V. sudavė 3 smūgius O. į veido sritį. Išeidamas A. V. pasakė „ Lauk, sugrįšiu.“ M. buvo be žado, vyresnės sesės ir jie (nukentėjusieji) sėdėjo tyloje, buvo didžiulis šokas. Po to atėjo mintis, kad reikia kvieti policiją. Ryte, dar neatėjus A. V., pamanė, kad reikia filmuoti telefonu, nes nežinosi, kas gali būti. Prieš šį įvykį yra buvę 3 pareiškimai dėl A. V. policijoje. 2021-05-06 buvo gavusi iš A. V. grasinančių žinučių – dėl šio įvykio nutrauktas ikiteisminis tyrimas, 2021-05-27 buvo padėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Nuolat gaudavo iš A. V. žinutes, kad „Tu kalta, tu kalta, traumuoji, provokuoji. Žiūrėk mergaites“. Specialistai A. V. nurodė, kad vaiko perdavimas mamai negali būti namuose. Liepos 25 d. buvo priešpaskutinis vaiko perdavimas. Dėl šio įvykio reiškia 3000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį – tai jos išgyvenimai. Nori ramiai gyventi be emocinės įtampos. Dabar gyvena be A. V. žinučių, nes yra jį užblokavusi. Nuolatos eina priekaištai Vaiko gerovės centrui. Po skyrybų nebuvo tokių išpuolių. Kai atsirado naujas draugas, A. V. užsinorėjo grįžti į šeimą.
Iš nukentėjusiojo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus O. A. nustatyta, kad kairysis veido skruostas yra patinęs, matyti raudona dėmė, kaktoje bei virš kaktos yra gumbas rausvos spalvos. (b.t. 1, b.l. 132-137)
Specialisto išvada Nr. G 1164/2021 (03) nustatyta, kad O. A. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruvą veide, kaktos vidurinėje dalyje, smulki linijinė muštinė žaizda su poodine kraujosruva aplinkui nosies nugarėlėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršugalvio viršutinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva pakaušio srityje, nusitęsianti link sprando, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje mentės projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje, stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžis. O. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.t. 1, b.l. 141-142)
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas S. V., kuriame girdėti kaip A. V. atveža į namus dukrą M. ir nori įeiti į namus, tačiau S. V. atsako, kad jis neužeis, o po bildesio įraše girdėti kaip pastaroji pasako, kad A. stumdosi. Toliau garso įraše girdėti bildesiai, lyg būtų grumtynės ir S. V. pasakymas, kad A. baigtų, nes ji kvies policiją. S. V. įraše verkia, prašo A. V. baigti, kad jis, galimai turėdama omenyje O. A., atvažiavo pas ją, nes ji bijo jo - A. V.. Išeinant A. V. pasako, kad jis dar ateis. (b.t. 1, b.l. 171-172)
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo - garso įrašas iš Body kameros, kuriame S. V. ir O. A. atvykusiems pareigūnams papasakoja, kas nutiko, t.y. kaip A. V. sumušė O. A.. (b.t. 1, b.l. 174-176)
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo, nukentėjusiosios S. V. ir liudytojos J. M. parodymais nustatyta, kad A. V. sudavė delnu nukentėjusiajai į veido kairiąją pusę. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusiajai sudavė, taikydamas pastarajai neurolingvistinę priemonę, t.y. tikslu pasikalbėti su S. V., kad ši nesiblaškytų, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai vertinti kaip siekis išvengti gresiančios atsakomybės. Nukentėjusioji parodė, kad bijo A. V., nes kaltinamasis jai grasina, priekaištauja dėl vaikų auklėjimo, todėl sutikdama pasikalbėti su A. V. viešoje vietoje laikėsi atstumo ir tikėjosi, kad kaltinamasis jos nenuskriaus.
Surinktų įrodymų visuma patvirtina A. V. kaltę, jo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusiųjų S. V., O. A. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais nustatyta, kad A. V. suduodamas smūgius nukentėjusiajam O. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iš dalies, t.y. jis neneigia, kad sudavė keletą kartų nukentėjusiajam O. A., taip pat neneigia, kad dėl jo veiksmų O. A. galėjo būti praradęs sąmonę, tačiau nesutinka, kad jo smūgių pasekoje buvo padarytas stuburo kaklinio slankstelio lanko lūžis. Teismas vertindamas tokius kaltinamojo parodymus atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis O. A. parodė, jog A. V. jam sudavė ne tik rankomis, tačiau spyrė į galvos sritį ir kojomis, nuo šių smūgių jis suklupo, nesiorientavo aplinkoje. Nukentėjusioji S. V. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo O. A. parodymus ir parodė, kad matė A. V. pakibusią koją ore virš nukentėjusiojo O. A. galvos, o netrukus matė kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam. Aplinkybės, kad kojomis galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam, neneigė ir kaltinamasis. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. V. suduodamas nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą turėjo ir galėjo numatyti galimas pasekmės, t.y. stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžį. Todėl kaltinamojo neigimas ir nesutikimas, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti slankstelio lanko lūžis, pats savaime nepaneigia, jog kaltinamasis šio sužalojimo nepadarė.
Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog A. V. kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neabejotinai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis A. V. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje nenustatyta A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, dirba, baustas administracine tvarka net 18 kartų, tačiau padaryti nusižengimai nėra susiję su smurtu (t. 2 b. l. 9-20). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią bausmę, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose – laisvės apribojimą, kurios dydis atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nustatytinas atitinkamai 6 ir 9 mėnesiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės ir A. V. skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė – 12 mėnesių. Pridedant dalį (t.y. 3 mėnesius) bausmės atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo elgesį po šių veikų padarymo.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, BK 72-2 straipsniu, A. V. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamosiose vietose. Skirdamas BK 72-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis ir nukentėjusioji išsituokę, tačiau įvertinant paties kaltinamojo požiūrį į nukentėjusiąją - A. V. nepripažįsta, kad S. V. po santuokos nutraukimo tapo laisva moteris ir gali kurti naujus santykius, siekia įvairiais būdais susigrąžinti šeimą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje pateiktą šeimos narių sąvokos išaiškinimą, darytina išvada, kad S. V. patenka į BK 72-2 straipsnyje numatytų asmenų, prieš kuriuos įvykdžius nusikalstamą veiką būtina skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kategoriją.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo. Pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Byloje nukentėjusioji S. V. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo A. V. priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą (t. 1 b. l. 38-40), O. A. pareiškė 5 265, 31 Eur, prašydamas iš kaltinamojo A. V. priteisti 5 000 Eur neturtinės ir 265,31 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 1 b. l. 117-119), Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 180,87 Eur civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo O. A. gydymo išlaidas (t. 1 b. l. 153-156).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.
Byloje nustatyta, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis O. A. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa patyrė nuostolius.
Civilinio ieškovo O. A. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, įrodyti kaltinamojo A. V. kaltės įrodymais, todėl tenkintini priteisiant iš kaltinamojo A. V. O. A. - 265,31 Eur, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai - 180,87 Eur turtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).
Teismas, vertindamas S. V. neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl A. V. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą draugės ir vaiko akivaizdoje, baimę. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad be fizinio ir emocinio skausmo, S. V. rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Taigi patirti išgyvenimai buvo trumpalaikiai ir ateityje neturės liekamųjų reiškinių, nes byloje duomenų, kad po šio įvykio S. V. sveikata būtų žymiai pablogėjusi, nėra. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, taip atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio fizinio skausmo sukėlimo baudžiamosiose bylose (sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama 3 000 Eur neturinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 700 Eur.
Vertinant O. A. neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pagrįstai išgyveno dėl liekamųjų reiškinių sveikatai, nes O. A. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. 1 b. l. 120), ir akivaizdu, kad dėl gydymo patyrė nepatogumus bei suvaržymus. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, dėl šio įvykio O. A. atsinaujino praeityje patirtas sužalojimas, ko pasėkoje buvo rekomenduotas operacinis gydymas (t. 2b. l .145). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl šio įvykio buvo pažemintas draugės ir jos vaikų akivaizdoje. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad šis įvykis būtų susijęs su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais. Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamosiose bylose (tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017)), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujama 5 000 Eur neturinės žalos suma yra pagrįsta, todėl tenkintina.
Proceso išlaidos ir kiti klausimai
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019; 2K-191-942/2021).
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. V. ir O. A. prašo priteisti iš kaltinamojo po 300 Eur patirtas atstovavimo išlaidas (t. 2 b. l. 169-172). Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus (šioje byloje advokatė V. Šeikienė atstovavo abu nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus), ir tai, kad teismas pripažino A. V. kaltu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų po 300 Eur suma yra pagrįsta, todėl tenkintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su garso įrašu, pateiktu nukentėjusiosios ir vaizdo - garso įrašu iš Body kameros, kuris įdėtas į voką ir priklijuotas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais:
n u s p r e n d ž i a:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. V. paskirti subendrintą – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, įpareigoti A. V. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamosiose vietose.
Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo. Pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V. 180,87 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo O. A. gydymo.
Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajai 7 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 300 Eur proceso išlaidas.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo O. A. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajam 265,31 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 300 Eur proceso išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diską su garso įrašu, pateiktu nukentėjusiosios ir vaizdo - garso įrašu iš Body kameros, kuris įdėtas į voką ir priklijuotas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Teisėja Violeta Balčiūnienė