Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. M1-342-569/2011
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-1246-2009-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1; 2.8.9; 2.8.11; 2.8.14.
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,
sekretoriaujant Ritai Levickytei,
dalyvaujant prokurorėms Aušrai Jovaišaitei, Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,
gynėjui advokatui Modestui Švažui,
viešame teisiamo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštesniojo išsilavinimo, neįgaliam, išsituokusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, perduotam teismui dėl veikų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. požymius, padarymo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
A. K. 2009 m. lapkričio 29 d. apie 00 val. 30 min., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, grasindamas žodžiais „aš tave užmušiu, papjausiu, išdursiu akis“ grasino nužudyti nukentėjusiąją S. K., imdamas iš virtuvės spintelės kirvį davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai S. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, 2009 m. gruodžio 14 d. apie 3 val. 54 min., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A. K., būdamas neblaivus (nustatytas 2,53 promilių girtumas), sakydamas „sumušiu, akis išdursiu, užmušiu“ grasino nukentėjusiajai S. K. bei atsisėsdamas koridoriuje ir neįleisdamas į virtuvę, tualetą davė pakankamą pagrindą S. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, 2009m. gruodžio 31 d. apie 16 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A. K., būdamas neblaivus, grasindamas sumušti nukentėjusiąją S. K. sugriebdamas ją už rankos, davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai S. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, 2010 m. sausio 22 d. apie 11 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A. K., spirdamas nukentėjusiajai S. K. ne mažiau trijų kartų į kojas ir grasindamas žodžiais „aš tave papjausiu“, davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai S. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, 2010 m. sausio 22 d. apie 11 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A. K., spirdamas nukentėjusiajai S. K. ne mažiau trijų kartų į kojas ir tuo padarydamas nukentėjusiajai S. K. dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas, nežymiai sutrikdė nuketėjusiosios sveikatą.
Nukentėjusioji S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. K. yra jos buvęs sutuoktinis. Santuoka buvo nutraukta 2001-06-15 d., tačiau iki šiol gyvena viename bute. Išsituokė, kadangi sutuoktinis nuolat smurtavo. Paskutiniu metu A. K. stipriai piktnaudžiauja alkoholiu. Kai pradeda gerti, būna, kad girtauja ištisai 5 dienas. Kai jam reikia nueiti pas gydytoją išsirašyti vaistų dėl psichinės ligos, jis keletą dienų prieš tai alkoholio nevartoja. Tačiau net grįždamas iš gydytojo parsineša alkoholio butelį ir vėl girtauja. Blaivūs periodai, kada jis negeria, būna tik porą dienų. Pats baisiausias atvejis buvo 2009-11-29. Prieš tą įvykį jis vartojo alkoholį tris dienas, ji jau 2009m. lapkričio 27 d. ir 28 d. kvietė policijos pareigūnus. Tą dieną jis išbėgo iš savo kambario ir pradėjo grasinti šaukdamas, kad pasiims kirvį ir ją nukirs, o po tų žodžių pasuko tiesiai į virtuvę. Sakė, kad ją užmuš, akis išdurs. Tuo metu virtuvėje buvo laikomas kirvis bei kiti įrankiai. Kai A. K. nuėjo į virtuvę, ji pradėjo šaukti, išbėgo į laiptinę ir, būdama laiptinėje, išsikvietė policiją. Kirvį jis buvo pasiėmęs, bet labai greitai atvažiavus policijos darbuotojams, jį kažkur padėjo. Namuose buvo jų sūnus, tačiau jis tuo metu buvo po didelės traumos, buvo užsirakinęs savo kambaryje. Kodėl A. K. taip priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu ir pastoviai grasina - pasakyti negali. Kai tik pamato jį pareinantį girtą, ji užsidaro savo kambaryje. Tačiau A. K. vis tiek pradeda daužyti kambario duris, jo net nereikia užkalbinti, jis pats pradeda konfliktuoti. 2009-12-14 apie 3 val. A. K. vėl ją puolė. Tuo metu jis buvo girtas ir sakė, kad užmuš, papjaus, akis išdurs. Jis visada grasindamas sako tuos pačius žodžius. Ji būna užsidariusi savo kambaryje, tačiau negali patekti į virtuvę ar tualetą, kadangi A. K. atsisėda koridoriuje ir niekur jos neįleidžia. 2009-12-31 apie 16 val. jis vėl ją puolė. Tą dieną ji jau norėjo išbėgti iš namų, bet A. K. čiupo už rankos. Ranka išslydo ir ji išbėgo į lauką apsirengusi taip, kaip stovėjo kambaryje. Kai ji norėjo grįžti atgal į namus, negalėjo atsirakinti buto durų, kvietėsi pareigūnus. Tą kartą A. K. taip pat grasino, kad sumuš. 2010-01-22 9 val. vyko teismo posėdis, kuriame ji buvo kviečiama kaip liudytoja, nes A. K. buvo pasipriešinęs policijai. Po teismo posėdžio grįžo į namus ir nuėjo į virtuvę pasigaminti maisto. Apie 11 val. į namus grįžo ir A. K.. Jis tiesiai įėjo į virtuvę ir spyrė jai su batais tris kartus. Du kartus spyrė į dešinės kojos šlaunį ir vieną kartą į kelį. Mušdamas jis sakė, kad papjaus, o tą veiksmą dar parodė ženklais. Jis nuolat sako, kad papjaus ir dar parodo, kaip tai padarys, parodydamas du išskėstus pirštus. Tuo metu labai išsigando. A. K. kažkur nuėjus, išbėgo iš namų ir tiesiai atvažiavo į policijos nuovadą. Kadangi tuo metu namuose buvo viena, niekas nebūtų apgynęs. Kai gavo teismo šaukimą į posėdį, A. K. atėjęs jai pasakė, kad pirktųsi įkapes. Jis visada jai grasina tais pačiais žodžiais „papjausiu“, „užmušiu“. Tais jo sakomais grasinimais tiki, kadangi daug kartų jo buvo sumušta, labai bijo dėl savo gyvybės.
Liudytojas G. S. parodė, kad jam dirbant operatyvinio skyriaus budėtojų dalyje, A. K. gan dažnai į policiją pristatydavo dėl girtavimo. Yra buvę atvejų, kad per dieną jis buvo pristatytas net porą kartų. Kada jis buvo pristatytas - tikslios datos nepamena, nes jis buvo pristatomas kas antrą ar kas trečią dieną. Beveik kiekvieną kartą jį atvežus į policiją, jam būdavo kviečiama greitoji pagalba, nes jis skųsdavosi, kad dėl blogos širdies veiklos arba kitų negalavimų. Buvo atvejis, kai A. K. trankė galvą į grotas sakydamas, kad nusižudys.
Liudytojas A. K. parodė, kad jo tėvas A. K., su kuriuo kartu gyvena bute, girtauja po keletą dienų, pastoviai grasina mamai. Būna, kad jis per savaitę geria penkias dienas, o kartais - savaitę laiko negeria. Jeigu tėvas girtauja ilgiau nei dvi dienas, tada jie būna namuose užsirakinę kambarių duris. Tuomet tėvas pradeda spardyti mamos kambario duris, keikiasi. Jo agresija būna nukreipta į mamą. Buvo atvejis, kai būdamas savo kambaryje jis girdėjo, kaip tėvas grasino mamai, jog eina pasiimti kirvį ją užmuš. Tada mama bėgdama sušuko, kad jis užsikabintų kambario duris, o pati išbėgo į koridorių. Tėvas pradeda grasinti be jokios priežasties. Daug kartų yra apgynęs motiną nuo tėvo smurto. Tėvas ją vadina negražiais žodžiais, grasina jai ką nors padarysiąs, dažniausiai sako, kad ji apsirengtų ir dingtų iš namų, nes jis ją sumuš, papjaus, akis išdurs. Šiuos grasinimus jis dažniausiai išsako būdamas neblaivus, tačiau yra keletą kartų jai grasinęs ir būdamas blaivus. Mano, kad tėvo išsakyti grasinimai yra realūs. Ne kartą jis yra puolęs ginti mamos, todėl mano, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Liudytoja E. R. parodė, kad A. K. ir S. K. yra jos kaimynai. Ji gyvena adresu Dainų g. 52-3, Šiauliuose, o jie gyvena 6 bute. Kad A. K. grasintų savo buvusiai sutuoktinei, tiesioginių grasinimų nėra girdėjusi. Yra buvęs atvejis, kai nukentėjusioji buvo atėjusi pas ją, nes negalėjo įeiti į butą. Būdavo, kad kai A. K. išvydavo ją iš buto, ji vaikščiodavo aplink namą. Tai buvo prieš porą metų, paskutiniu metu tokių situacijų nebuvo. Yra mačiusi, kad A. K. buvo išvežtas policijos pareigūnų. Tą dieną ji šventė savo jubiliejų. Kai grįžo namo su taksi, prie namo stovėjo policijos mašina, A. K. keikėsi, garsiai šaukė ir tada jį išvežė. Tas įvykis galėjo būti 2009-11-09. A. K. yra nebendraujantis. Per langą kartais mato, kaip jis neblaivus voliojasi prie laiptinės durų. Paskutiniu metu dažniau mato jį neblaivų. Yra mačiusi sumuštą S. K., nes buvo susitikusi laiptinėje, su ja kalbėjo, o ši klausė, ar negirdėjo triukšmo, rodė sumuštą koją.
Liudytoja I. Š. parodė, kad S. K. ir A. K. yra kaimynai. Ji gyvena Dainų 52-19, Šiauliuose. Nedažnai būna namuose, bet kai būna, šių kaimynų konfliktus girdi. Yra buvę, kad buvo balkone girdėjo konkretų incidentą. Girdėjo, kaip A. K. S. K. koliojo įvairiais necenzūriniais, negražiais žodžiais, varė ją iš namų, grasino ją užmušti. Kada tai galėjo būti, datos įvardinti negali, buvo dienos metu. Yra girdėjusi ir jų apsižodžiavimą. Kad S. K. būtų buvusi su smurto žymėmis, matyti neteko.
Ekspertas G. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą ir papildomai paaiškino, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos veiklos priežiūros įstaigos sąlygomis skirtas atsižvelgiant į teisiamų asmenų keliamą pavojaus laipsnį, kuris yra nustatomas pagal psichikos būseną ir padarytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį. A. K. atžvilgiu nebuvo nustatyta jokie psichikos socialinės ir psichologinės savybės, kurios leistų manyti, kad jis savo elgesiu gali kelti didelį pavojų visuomenei. Jo veiksmai inkriminuojamos veikos metu galėjo būti sąlygojami šizotopinio sutrikimo, dėl ko jis neadekvačiai galėjo suprasti atliekamų veiksmų, kurie pagrinde pasireiškė žodine agresija ir kurių jis negalėjo vertinti ir juos valdyti. Šizotopinis susirgimas ir šizofrenija yra skirtingo šifro, bet yra nuomonė, kad šizotipinis susirgimas yra lengvesnė forma ir jis apibrėžiamas kaip sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys ir mąstymo bei efekto anomalijos, primenančios sutrikimus, konstatuojamus kaip šizofreniją, tačiau nėra tokių aiškių, būdingų šizofrenijai anomalijų - esminių mąstymo ir valios, emocijų pakitimo. Jam nebuvo nustatyta psichozė, nors gali būti trumpalaikės psichozės. Jeigu jis sirgtų šizofrenija, turėtų patirti aiškias haliucinacijas ir tuo atveju jos gali būti agresyvaus pobūdžio. Kadangi tai šizotipinis sutrikimas, be psichozės, todėl jam rekomenduotas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos veiklos priežiūros įstaigoje. Buvo byloje duomenų, kad iki 2009 m. A. K. buvo problemos su gydymusi, bet po 2009 m. nebuvo konstatuota, kad jis vengtų gydymo. Todėl tikėtina, kad jis laikysis jam skirto režimo. Mano, kad jei A. K. pažeidinės nustatyto gydymo sąlygas, jos gali būti pakeistos. Gydymas stacionare dažniau skiriamas esant psichozės būklei, kai išlieka psichozės kartojimosi tikimybė, yra liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, taip pat nesavikritiškas savo būklės įvertinimas, leidžiantis manyti, kad jis nesilaikys ambulatorinio gydymosi, taip pat protinis atsilikimas su ryškiais elgesio sutrikimais, o šizotopinis sutrikimas labiau panašus į asmenybės sutrikimą, negu imperatyvinio pobūdžio haliucinacijos, liepiančios jam atlikti kokius tai agresyvius veiksmus. Kaip papildomas kriterijus rekomenduoti stacionarinį gydymą yra praeityje buvę agresijos atvejai. Nėra duomenų, kad iki susirgimo jis būti linkęs į agresyvų elgesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. K. buvo pasiūlytas ambulatorinis gydymas. Jis yra nekritiškas pačios situacijos atžvilgiu, bet kas liečia smurtinius veiksmus, nėra taip, kad jis tų dalykų nesuvoktų. Jis nesuvokia, kad grasinimai yra nusikalstama veika ir ta diferenciacija išlieka. Mano, kad diagnozuotas sutrikimas neleidžia manyti, kad jis savo elgesiu galėtų kelti pavojų visuomenei.
Iš 2009-12-18 ir 2010-01-22 apžiūros protokolų matyti, kad juose užfiksuota įvykio vieta esanti bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 43-46, 63-67).
2009-11-28 ir 2009-12-14 asmens blaivumo testų Nr. 4718, Nr. 3790 matyti, kad juose užfiksuotas A. K. nustatytas girtumas (1 tomas, b. l. 21, 42).
Iš 2010-12-16 eksperimento protokolo matyti, kad jame užfiksuota eksperimento eiga, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys iš laiptinės koridoriaus pusėje atsirakina, kuomet durų užrakte iš vidaus įkištas raktas. Nustatyta, kad užrakinus duris ir raktą palikus spynoje, buto duris iš koridoriaus pusės galima atrakinti (1 tomas, b. l. 68-70).
Iš 2010-01-25 specialisto išvados Nr. G 104/10(04) matyti, kad S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus abi šlaunis ir dešinį kelią (1 tomas, b. l. 78).
Iš 2010-05-06 specialisto išvados Nr. 96 TPK-150/2010 matyti, jog įvertinus medicininiuose dokumentuose pateiktus A. K. psichinės būsenos pilnavertiškumui įvertinti tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę psichologinę-psichiatrinę teismo ekspertizę (2 tomas, b. l. 9).
Iš 2010-12-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-212/2010 matyti, kad A. K. nuo 1976 metų, taip pat ir baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - šizotipiniu sutrikimu. A. K. dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - šizotipinis sutrikimas, todėl šiuo metu dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos veiktos priežiūros įstaigos sąlygomis (2 tomas, b. l. 19-22).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad A. K., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., t. y. nežymiai nukentėjusiajai sužalojus sveikatą ir grasinus ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas. Lietuvos Respublikos BK 98 str. nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Minėta, jog 2010-12-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-212/2010 konstatuota, jog A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. nustatyti medicininis (biologinis) ir juridinis (psichologinis) nepakaltinamumo kriterijai, todėl A. K. pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 str.). Bylos duomenimis nustačius, jog A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė (BPK 403 str., BK 98 str.). Pagal baudžiamąjį įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo ir pan., tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 str. 3 d., BPK 406 str. 2 d.). Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką. Tokiam asmeniui teismas taiko BK numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), šias veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas, šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BPK 403 str. 2 d. 2 p.). Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į A. K. sveikatos būklę ir padarytų uždraustų baudžiamojo įstatymo veikų pobūdį, sunkumo laipsnį ir pavojingumą bei eksperto rekomendacijas (nors jis ir siūlė asmeniui taikyti ambulatorinį stebėjimą), tačiau, siekiant apsaugoti tiek kartu su A. K. gyvenančią nukentėjusiąją, jos sūnų, tiek kitus visuomenės narius bei patį A. K. nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų, šiam asmeniui taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare (BK 98 str. 3 d.). Tokį jo patalpinimą lemia tai, kad net pasiekus palyginti greitą sveikatos pagerėjimą išlieka psichikos sutrikdymo tikimybė, tuo pačiu ir tam tikras pavojus ligoniui bei aplinkiniams. Stacionaro sąlygos tokį pavojų vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti. Asmeniui skirtinas stacionarinis, o ne ambulatorinis stebėjimas, atsižvelgus į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog grasinimus nužudyti ar kitaip sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiosios atžvilgiu A. K. naudoja ne pirmą kartą, nuolat terorizuoja buvusią sutuoktinę, grasindamas panaudoti smurtą, kaimynų teigimu grasinimai nukentėjusiosios atžvilgiu prasidėjo prieš du - tris metus ir tęsiasi reguliariai, dėl šių grasinimų nukentėjusioji nuolat patiria baimę, A. K. liga ir veiksmai nėra prognozuojami, jis negali įvertinti savo veiksmų pasekmių. Grasinimų nužudyti ar sunkiai sužaloti realumą patvirtina ir tai, kad A. K. nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra išsamūs, nuoseklūs, jų teisingumu ir pagrįstumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina, kad A. K. nuolat girtauja, į policijos įstaigą pristatomas kas antrą - trečią dieną, o kartais per dieną net ne vieną kartą, dažniausiai pristatomas dėl neblaivumo. Kiekvieno pristatymo metu jam kviečiama greitoji medicinos pagalba, liudytojas G. S. patvirtino, kad pristatytas į policijos įstaigą šis vyriškis trankė galvą į grotas sakydamas, kad nusižudys. Liudytojų (namo kaimynų) parodymai patvirtina, kad A. K. dažnai būdamas neblaivus voliojasi prie namo laiptinės durų. Nukentėjusioji nurodė, kad į namus buvusį sutuoktinį neblaivų parneša draugai, su kuriais jis geria, o po to jis vėl išeina nakties metu, buto durų neužrakina. Todėl, teismo manymu, tikslinga taikyti A. K. priverčiamąją medicinos priemonę - priverstinį stacionarinį gydymą – stebėjimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 str. 401 str., 403 str., 404 str., teismas,
n u t a r i a :
Taikyti A. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, esant įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, turinčias požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., būdamas nepakaltinamas.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Lina Muchtarovienė
Nuorašas tikras
Teisėja
Lina Muchtarovienė