Civilinė byla Nr. 2A-141-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00972-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių viešosios įstaigos „Vilkaviškio ligoninė“ ir AAS „BTA B. I. Company“ apeliacinus skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Vilkaviškio ligoninei, AAS BTA B. I. Company filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: A. S., B. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 4 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 29 d. įvyko eismo įvykis, kuriame ją, einančią per pėsčiųjų perėją partrenkė A. K., vairuodamas automobilį „VOLVO 850“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio ieškovė pristatyta į viešąją įstaigą Vilkaviškio ligoninę. Ligoninės priėmimo skyriuje budėję gydytojai A. S. bei B. K. apžiūrėjo ieškovę, atliko rankos rentgenografinį tyrimą, nenustatė lūžių ir išleido gydytis į namus. Ieškovė skundėsi dideliais skausmais veido srityje ir dešinėje rankoje, bet gydytojai nepaskyrė galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, tyrimo ultragarsu. Ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją. 2016 m. gruodžio 21 d. atlikus peties sąnario ultragarso tyrimą, konstatuota, kad ieškovei plyšęs raumuo, nutraukta viena sausgyslė. Vėliau Kauno klinikose nustatyta, kad nutrūkusios dvi sausgyslės. 2016 m. gruodžio 23 d. atlikus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, konstatuotas nešviežias dešiniojo skruostikaulio ir žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimas. Dvi operacijos Kauno klinikose atliktos ieškovei labai pavėluotai. Praėjus šešioms savaitėms po patirto sužalojimo (2017 m. sausio 13 d.) atlikta veido srities operacija. Praėjus penkiolikai savaičių (2017 m. kovo 23 d.) operuota ranka. Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. birželio 21 d. nustatė, kad ieškovė neteko 45 proc. darbingumo. Dėl to ji neteko darbo ir pajamų.

2.       Ieškovė 2017 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl galbūt netinkamų medikų veiksmų. Ikiteisminiame tyrime gauta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 7 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita (toliau – Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 29 d.: 1) gydytojas ortopedas traumatologas A. S. nediagnozavo trauminio dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimo (antdyglio raumens sausgyslės plyšimo), pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatą; 2) gydytojas neurologas B. K. diagnozavo galvos sumušimą; pacientei, patyrusiai galvos traumą, besiskundžiančiai dešinės pusės veido skausmu, tirpimu, neįtarė galvos smegenų traumos, (sukrėtimo), veido kaulų trauminio pakenkimo ir dėl šių nusiskundimų priežasties nustatymo pacientės nenukreipė gydytojui chirurgui ar gydytojui veido žandikaulių chirurgui, diagnozei patikrinti, neskyrė kompiuterinio ištyrimo, nepateikė gydymo rekomendacijų, t. y. pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2, 11.10 punktus. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

3.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. spalio 26 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės prašymą atlyginti žalą, įpareigojo VšĮ Vilkaviškio ligoninę atlyginti ieškovei 1 000 Eur žalos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį: 1) priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 4 000 Eur neturtinės žalos, 482,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė valstybei iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės 1 007,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 120 Eur žyminio mokesčio ir 42,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu.

5.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, nustatė, kad gydytojas neurologas B. K. suteikė ieškovei netinkamas, nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nes pacientei, patyrusiai galvos traumą, besiskundžiančiai dešinės pusės veido skausmu, tirpimu, neįtarė galvos smegenų traumos (sukrėtimo), veido kaulų trauminio pakenkimo ir šių nusiskundimų priežasčiai nustatyti pacientės nenukreipė gydytojui chirurgui ar gydytojui veido žandikaulių chirurgui, diagnozei patikslinti neskyrė kompiuterinio tyrimo. Gydymo įstaigoje laiku nediagnozuoti ieškovės dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso, žandinio sinuso lateralinės sienos lūžiai. Operacija atlikta beveik po dviejų mėnesių, nors skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžius reikia operuoti ne vėliau 7–10 dieną po traumos. Dešinėje veido pusėje ieškovė jaučia skausmą, ši veido pusė aptirpusi iki šiol.

6.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, Ataskaita, sprendė, kad gydytojas ortopedas traumatologas A. S. nediagnozavo dėl traumos patirto dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimo (antdyglio raumens sausgyslės plyšimo).

7.       Teismas įvertino Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 26 d. sprendimo išvadas. Jose nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos pacientei suteiktos nerūpestingai, neužtikrintas maksimalaus atidumo laipsnis, konstatuota, jog ieškovei padaryta neturtinės žalos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Vilkaviškio ligoninėje. Ši ligoninė įpareigota atlyginti ieškovei 1 000 Eur žalos.

8.       Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad gydymo įstaiga pažeidė pareigą teikti pacientei kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą, o VšĮ Vilkaviškio ligoninė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, nurodė, kad medicinos įstaigoje laiku nediagnozavus sužalojimų ir operatyviai nesuteikus efektyvios medicininės pagalbos, užsitęsė ieškovės patirtų sužalojimų gydymas, atsirado neigiamų reiškinių – ilgalaikis skausmas, dešinės veido srities aptirpimas, kiti neigiami padariniai. Dėl to ieškovė patyrė neturtinės žalos. Atsakovės darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo standarto, todėl teismas konstatavo faktinį ir teisinį ieškovės patirtos neturtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį.

10.       Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, įvertino tai, kad dėl nekokybiškų gydymo paslaugų ieškovei padaryta žalos sveikatai, ji ilgą laikotarpį negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, dėl užsitęsusio gydymo kentė skausmus, apribota jos galimybė dirbti, ji buvo emociškai sukrėsta, jautė nerimą, baimę dėl galimų praradimų. Teismas įvertino tai, kad žalos padariusio asmens kaltė kildinta iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės darbuotojų rūpestingumo ir apdairumo stokos, kad žalos atsirado ne dėl grubių medicinos teikimo paslaugų ar gydymo klaidų, bet dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo diagnozuojant kūno sužalojimus.

11.       Teismas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo liudijime nėra nuorodos, kad draudimo bendrovė apdraudė VšĮ Vilkaviškio ligoninės civilinę atsakomybę tik už turtinę žalą. Liudijime nurodyta, jog draudimo objektas – draudėjo atsakomybė už trečiajam asmeniui padarytą žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu.

12.       Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu priteisė ieškovei iš eismo įvykį sukėlusio A. K. civilinę teisinę atsakomybę apdraudusios draudikės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2 900 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (baudžiamoji byla Nr.1-99-831/2018). Baudžiamosios bylos faktinis pagrindas skiriasi nuo šios bylos. Baudžiamoje byloje spręsta dėl eismo įvykį sukėlusio A. K. nusikalstamais veiksmai padarytos neturtinės žalos, nagrinėjamoje civilinėje byloje – dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ Vilkaviškio ligoninė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės 2 090 Eur bylinėjimosi išlaidų (90 Eur žyminio mokesčio, 2 000 Eur už teisines paslaugas). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė netinkamai atliko pareigas ir sukėlė ieškovei nepatogumų, nepagrįstai neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur, nors komisija nustatė 1 000 Eur neturtinės žalos dydį. Teismas nepagrindė, kodėl pakeitė žalos dydį, nenurodė, kodėl iš gydytojų priteisė didesnę žalą negu baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas priteisė iš eismo įvykio kaltininko. Ieškovė, atsisakydama gydytis stacionare, prisiėmė atsakomybę. Dėl to neįrodyta žala sveikatai dėl gydytojų veiksmų.

13.2.                      Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką. Vertinant, yra neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros civilinės atsakomybės sąlyga ar ne, turi būti atsakyta į klausimą, buvo suteiktos pacientui kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ar ne. Sprendžiant dėl kaltės turi būti įvertinta, atitiko sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų ar ne. Gydytojų veiksmus teismas įvertina proceso, bet ne rezultato aspektu. Teismas įrodinėjimo procesui taiko bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas to neatliko, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

13.3.                      Teismas priteisė solidariai iš atsakovų neturtinę žalą, bet bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš VšĮ Vilkaviškio ligoninės. Dėl to pažeidė CPK 93 straipsnį.

14.       Apeliaciniame skunde atsakovas AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas, prieštaraudamas gydytojų specialistų ir kvalifikuotų ekspertų išvadoms, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir savo nuomone, konstatavo, kad ieškovės sveikatai neigiamų padarinių sukėlė VšĮ Vilkaviškio ligoninėje padaryta diagnostinė klaida ir dėl to ne laiku suteiktas gydymas.

14.2.                      Teismas ligoninės kaltę konstatavo remdamasis ekspertų išvados fragmentais, bet neįvertino viso turinio. Teismas nesivadovavo ekspertų atsakymais į svarbius klausimus. Ekspertai padarė išvadą, kad ieškovė, atsisakydama siūlomų sveikatos priežiūros paslaugų, pati prisiėmė atsakomybę už galimas sveikatos komplikacijas.

14.3.                      Komisija, nagrinėdama ieškovės skundą ikiteismine tvarka, kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės l. e. p. Traumatologijos skyriaus vedėją A. S. bei Nervų ligų ir reabilitacijos departamento vadovą G. B., kurie nurodė, kad ieškovei 2016 m. lapkričio 29 d. taikytas tinkamas gydymas, atlikti visi reikiami tyrimai pagal tuo metu buvusius ieškovės nusiskundimus. Ieškovės darbingumas sumažėjo ne daugiau negu 5 proc. dėl skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžio ir periferinio nervo pažeidimo.

14.4.                      Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos. Ataskaitoje nekonstatuoti gydymo įstaigos darbuotojų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kurie būtų pagrindas teigti, kad, teikdami gydymo paslaugas, tyčia pakenkė paciento sveikatai. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, rėmėsi tik dalimi byloje esančių įrodymų ir neargumentuodamas atmetė kitus įrodymus, kurių esmė prieštarauja teismo sprendimui. Teismas rėmėsi tik palankiais ieškovei specialistų išvados punktais, neįvertino kitų punktų. Dėl to liko nenustatytos esminės ginčo aplinkybės, neatskleista bylos esmė.

14.5.                      Įvykis nedraudžiamasis, nes draudėjo veiksmais padaryta tik neturtinė žala (Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14.1 punktas). Draudimo liudijime, kituose dokumentuose neaptarta, kad pakeistas Aprašo 14.1 punktas. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad draudimo sutarties sudarymo faktas ir pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo yra pagrindas nustatyti, kad įvykis draudžiamasis.

14.6.                      Teismas neteisingai aiškino draudimo santykių esmę ir tikslą. Teisės aktuose nenustatyta gydymo įstaigos ir draudėjo solidariosios atsakomybės. Teismas nenurodė argumentų, kodėl netaikė dalinės atsakomybės.

15.       Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė prašo netenkinti skundų. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:

15.1.                      Po eismo įvykio ieškovę apžiūrėjo ligoninės priėmimo skyriuje budėję gydytojai. Ieškovė skundėsi, kad jai skauda veido sritį ir dešinę ranką. Gydytojai rentgenu ištyrė tik ranką, nenustatė lūžių ir išleido ieškovę gydytis į namus. Gydytojai neskyrė kitų tyrimų. Dėl to ieškovė laiku negavo gydymo. Patirtį turintys gydytojai turėjo įvertinti žmogaus po eismo įvykio patirtą šoką ir sužalojimus.

15.2.                      Gydytojų elgesys patvirtina, kad jiems svarbiausia, jog pacientas pasirašytų, kad atsisako gydymo stacionare. Ieškovės paprašyta pasirašyti, kad ji pristatyta į ligoninę apžiūrai, bet ne dėl to, kad atsisako stebėjimo stacionare. Nė vienas iš gydytojų nepasiūlė ir nerekomendavo stebėjimo stacionare.

15.3.                      Ieškovė po gydymo ir reabilitacijos grįžo į darbą, bet dėl nuolatinių skausmų (tirpsta pusė veido, skauda dešinį petį, riešą bei plaštaką) negalėjo tinkamai atlikti pareigų. Dėl to vėl buvo paskirtas gydymas ir reabilitacija. Ieškovė patyrė žalos sveikatai dėl nekokybiškų gydymo paslaugų. Ji ilgą laiką negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, dėl užsitęsusio gydymo kentėjo skausmus, buvo apribota jos galimybė dirbti, ji buvo emociškai sukrėsta, jautė nerimą, baimę dėl tikėtinų sveikatos praradimų. Ligoninė pažeidė ieškovės teisę į į kokybiškas medicinos paslaugas, žalos atsirado dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, diagnozuojant kūno sužalojimus.

15.4.                      Teismas nepažeidė civilinio proceso teisės normų, kuriuose reglamentuotas įrodinėjimas, nepadarė klaidų, dėl kurių liko nenustatytos faktinės aplinkybės. Teismas atskleidė bylos esmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

17.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. K., 2016 m. lapkričio 29 d. vairuodamas automobilį „VOLVO 850“, partrenkė ieškovę, ėjusią per pėsčiųjų perėją, Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Po eismo įvykio ieškovė pristatyta į VšĮ Vilkaviškio ligoninę. Paciento apžiūros lape užfiksuota, kad ieškovė skundėsi, kad skauda veidą, dešinį petį ir ranką, dešinio peties judesiai riboti dėl skausmo, Ligoninės priėmimo skyriuje budėję gydytojai ortopedas-traumatologas A. S. bei neurologas B. K. apžiūrėjo ieškovę, atliko rankos rentgenografinį tyrimą, nenustatė lūžių, rekomendavo po 2 savaičių pasikonsultuoti su traumatologu ir išleido gydytis į namus.

18.       Ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją, tyrimų reikėjo laukti tris savaites. 2016 m. gruodžio 21 d. atlikus peties sąnario ultragarso tyrimą, konstatuota, kad ieškovei plyšęs raumuo, nutraukta viena sausgyslė. Vėliau Kauno klinikose nustatyta, kad nutrūkusios dvi sausgyslės. 2016 m. gruodžio 23 d. atlikus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, konstatuotas nešviežias dešiniojo skruostikaulio ir žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimas.

19.       Kauno klinikose 2017 m. sausio 13 d. ieškovei atlikta veido srities operacija, 2017 m. kovo 23 d. – rankos operacija. Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovei nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis.

20.       Ieškovė 2017 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl galbūt netinkamų medikų veiksmų. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą pagal Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašymą. 2017 m. gruodžio 7 d. Ataskaitoje padaryta išvada, kad 2016 m. lapkričio 29 d. pacientei R. R. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

21.       Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pripažino A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 30 MGL baudą, priteisė iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai R. R. 2 900 Eur neturtinės žalos ir 402,78 Eur turtinės žalos (baudžiamoji byla Nr. 1-99-831/2018).

22.       Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2017 m. gruodžio 11 d. įsakyme nustatė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. pacientei R. R. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos, pažeidžiant teisės aktus, ir įspėjo VšĮ Vilkaviškio ligoninę dėl teisės akto pažeidimo.

23.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. spalio 26 d. nusprendė, kad, VšĮ Vilkaviškio ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, R. R. padaryta žalos sveikatai, ir įpareigojo ligoninę atlyginti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos.

24.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. lapkričio 24 d.  atliko ekspertizę ir priėmė ekspertizės aktą (toliau – Ekspertizės aktas).

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės ir įrodymų vertinimo

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtinta pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kai sužalota asmens sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (redakcija, galiojusi sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovei metu – 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) (toliau – PTŽSAĮ) ir CK nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos (PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalis).

26.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti darbuotojų, atliekančių darbo funkcijas, neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

27.       PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta paciento, t. y. asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). 

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinys apima ne pareigą garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareigą užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-337/2013). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). 

29.       Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-469/2020, 33 punktas).

30.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovai turi solidariai atlyginti žalą ieškovei. Atsakovai su tuo nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. neatsižvelgė į ekspertizės akto išvadas, bet vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu.

31.       Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kuriose apibrėžtos esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas).

32.       Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras (PTŽSAĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gydymo įstaigoje suteiktų medicininių paslaugų kokybės ir gydytojų veiksmų tinkamumo, įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: teismo medicinos ekspertizės išvadą, tyrimų, reikalaujančių specialiųjų žinių, duomenis, specialistų paaiškinimus.

33.       Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-313-798/2017, 51 punktas).

34.       Apeliantai teigia, kad nėra priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, nes ieškovė patyrė nepatogumų dėl eismo įvykio, bet ne dėl gydytojų veiksmų. Ieškovė teigia, kad gydymo procesas užtruko, ji kentė skausmą, turėjo nepatogumų, nes VšĮ Vilkaviškio ligoninėje ją apžiūrėję gydytojai laiku nediagnozavo eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir nesuteikė kokybiškų paslaugų.

35.       Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovė patyrė galvos ir dešiniojo peties traumą eismo įvykyje, skundėsi dešinės veido pusės skausmais, tirpimu, dešinio peties skausmu, ribotais judesiais, todėl gydytojas neurologas pirminės apžiūros metu galėjo įtarti dešinės veido pusės kaulų lūžį ir periferinių nervų traumą, kad ekskliuduotų trauminę patalogiją, turėjo paskirti galvos radiologinius tyrimus (rentgenogramas ar kompiuterinę tomografiją), nukreipti gydytojo chirurgo ar veido žandikaulių chirurgo konsultacijai.

36.       Ekspertizės akte taip pat aprašyti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės l. e. p. Traumatologijos skyriaus vedėjo A. S. ir Nervų ir reabilitacijos departamento vadovo G. B. ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų vertinimai, pateikti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Šiame vertinime nurodyta, kad pacientei, kuri skundėsi skausmais dešinėje rankoje, buvo galima įtarti taip pat ir rimtesnę dešinio peties sąnario minkštųjų audinių traumą. Gydytojas-traumatologas apie tai pagalvojo, paskyrė konsultaciją po 2 savaičių, t. y. praėjus traumos ūmiam periodui. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad pirminės apžiūros metu nereikėjo atlikti peties papildomų radiologinių tyrimų, gydytojas ortopedas-traumatologas A. S. nepažeidė teisės aktų.

37.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ekspertizės akte padaryta išvada, jog ieškovės sveikatos būklė ir gydymo trukmė būtų panašios, jeigu iš karto po eismo įvykio ieškovei būtų diagnozuoti dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimai bei atlikta operacija. Ekspertizės akte taip pat užfiksuota išvada, kad skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžius reikia operuoti ne vėliau kaip 7–10 dieną po traumos. Gydymas būtų trukęs 3-5 dienas. Ekspertų komisija nurodė, kad tikėtina, jog veido dalies tirpimas būtų pranykęs, nors daliai pacientų ir po laiku atliktos operacijos gali išlikti jutimų sutrikimai.

38.       Atsakovai apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Ekspertizės akto išvadas, neįvertino įrodymų visumos, bet rėmėsi tik ieškovei palankiais ekspertizės išvados punktais. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Ekspertizės akto duomenis kartu su kitais rašytiniais įrodymais, kurių pakako konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų nepakankamą rūpestingumą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentu, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų Ekspertizės akto išvadų, bet išvadas grindė kitais rašytiniais įrodymais,  savo vidiniu įsitikinimu. Vis dėlto nurodyti argumentai nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ar neteisingai įvertino rašytinius įrodymus.

39.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. spalio 26 d. sprendime vienbalsiai nusprendė, kad padaryta žalos ieškovės sveikatai VšĮ Vilkaviškio ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir įpareigojo atsakovę VšĮ Vilkaviškio ligoninę atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos.

40.       Į bylą pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita. Ataskaitoje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 29 d. gydytojas ortopedas traumatologas A. S. ir gydytojas neurologas B. K. pažeidė Lietuvos medicinos normas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymais, t. y. Medicininių normų „Gydytojas ortopedas–traumatologas. Teisė, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ 11.2, 13.5.122 punktus (nediagnozavo trauminio dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimo, neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų kokybės) ir „Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ 11.10, 11.2 punktus (nesuteikė specializuotos neurologinės pagalbos, nepriskirtu jo kompetencijai atveju nenukreipė paciento konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius, įvertinęs nurodytą ataskaitą, 2017 m. gruodžio 11 d. įsakyme „Dėl R. R. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. ieškovei paslaugos teiktos, pažeidžiant teisės aktus, ir įspėjo atsakovę VšĮ Vilkaviškio ligoninę dėl teisės akto pažeidimo. Šiame įsakyme taip pat išaiškinta jo apskundimo tvarka Byloje nėra duomenų, kad pirmiau nurodyti ataskaita ir direktoriaus įsakymas būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai galėjo vadovautis šiais rašytiniais įrodymais.

41.       Ekspertizės akto išvada, kad gydytojas ortopedas–traumatologas A. S. nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kelia abejonių, nes šios kategorijos gydytojas privalėjo mokėti diagnozuoti ir gydyti raumenų ir sausgyslių sužalojimus peties ir žasto lygyje, bet jų nediagnozavo. Paciento apžiūros lape užfiksuota rekomendacija po dviejų savaičių pasikonsultuoti su specialistu, jeigu būklė nepagerės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų informuota apie tikėtinus peties sužalojimus ir jų padarinius. Ekspertų komisija išvadoje pažymėjo, kad pasaulinėje medicinos mokslinėje literatūroje nurodyta, kad pacientai, patyrę traumą, kai plyšta dvi ar daugiau peties sukamosios manžetės raumenų sausgyslės, išsivysto peties pseudo paralyžiaus klinika, o rentgenogramose gali būti nustatytas padidėjęs sąnario tarpas, kurį užpildo pasislinkę peties sukamosios dalies manžetės raumenys. Šių klinikinių ir radiologinių požymių, rodančių ūmias peties sukamosios manžetės pažaidas, nebuvo, todėl pacientės pirminės apžiūros metu papildomi radiologiniai tyrimai nereikalingi. Dėl to yra pagrindas sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino šios ekspertų komisijos išvados.

42.       Kitos ekspertų komisijos išvados, kad ieškovės sveikatos būklė ir gydymo trukmė būtų panaši, jeigu po eismo įvykio būtų diagnozuoti dešinio peties ir sausgyslių sužalojimai, kad jutimų sutrikimai galėjo išlikti skruoste, viršutinėje lūpoje, nosies sparnelyje ir priekinių dantų srityje, jeigu laiku būtų diagnozuoti sužalojimai ir atlikta skruostikaulio-viršutinio žandikaulio operaciją, nepaneigia kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuota, kad VšĮ Vilkaviškio ligoninėje 2016 m. lapkričio 29 d. ieškovei suteiktos paslaugos pažeidžiant pirmiau nurodytus Lietuvos medicininių normų „Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ 11.10, 11.2 punktus. Taigi priėmimo skyriuje budėjęs gydytojas buvo nepakankamai dėmesingas, savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir kvalifikuotai, laiku nediagnozavo ieškovės patirtų traumų, neįvertino jos sveikatos būklės, nepaskyrė reikalingų tyrimų, nors ieškovė skundėsi dideliu veido skausmu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė VšĮ Vilkaviškio ligoninė pažeidė pareigą teikti pacientei (ieškovei) kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą. Dėl to pirmiau nurodyti gydytojų veiksmai (neveikimas) atitinka civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus.

43.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad medicinos įstaigoje laiku nediagnozavus patirtų sužalojimų ir operatyviai nesuteikus efektyvios medicininės pagalbos, užsitęsė ieškovės patirtų sužalojimų gydymas, atsirado neigiami liekamieji sužalojimų reiškiniai – ilgalaikis skausmas, jutiminis dešinės veido pusės aptirpimas, kiti neigiami padariniai, kurie sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris padarė išvadą, kad atsakovės darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo standarto, ir konstatavo faktinį ir teisinį priežastinį ryšį, kuris sieja ieškovės patirtą žalą ir atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.247 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

44.       PTŽSAĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta paciento teisė gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo (PTŽSAĮ 5 straipsnio 3 dalis). Pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu (PTŽSAĮ 12 straipsnio 6 dalis).

45.       Atsakovai teigia, kad ieškovė, atsisakydama gydymo stacionare, prisiėmė atsakomybę, nes stacionare gydymas būtų suteiktas laiku. Ieškovė kreipėsi į trečio lygio ligoninę, laukė eilėje. Stacionare skubūs veiksmai atliekami greičiau. Atsakovai nurodo, kad Ekspertizės akto 8 išvadoje nurodyta, kad gydytojai, budėję ligoninės priėmimo skyriuje ir apžiūrėję ieškovę po eismo įvykio, rekomendavo ją stebėti ir gydyti stacionare, bet ieškovė atsisakė. Ieškovė teigia, kad jai nebuvo pasiūlyta gydytis stacionare.

46.       Į bylą pateiktas VšĮ Vilkaviškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos priėmimo skyriaus paciento apžiūros lapas (toliau – paciento apžiūros lapas). Nurodyto dokumento forma patvirtinta VšĮ Vilkaviškio ligoninės vyriausiojo gydytojo 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu. Paciento apžiūros lapo apačioje yra sukonfigūruota lentelė, kurioje pacientas turi pasirašyti dviem atvejais: 1) jis supažindintas su savo ar globojamojo sveikatos būkle, tyrimai, diagnoze, gydymu, turinčiu įtakos gydymo rezultatams bei nurodyti sutinka ar ne; 2) jis atsisako stacionarinio gydymo, yra supažindintas su ligos diagnoze, galimomis pasekmėmis sveikatai ir gyvybei. Ieškovė paciento apžiūros lape pasirašė vieną kartą. Iš ieškovės parašo vietos negalima nustatyti, kurį įrašą ji pasirašė, nes parašas yra abejose eilutėse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmame įraše, kuriame yra vieta paciento parašui, pažymėta vieta (varnelė) parašui. Be to, pirmo įrašo tarpas tarp eilučių yra labai nedidelis, todėl pacientui būtų sudėtinga pasirašyti nurodytoje vietoje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad ieškovė parašu patvirtino, jog atsisako gydytis stacionare ir nesivadovauja nurodyta Ekspertizės akto išvada. Šis dokumentas patvirtina tai, kad ieškovė buvo supažindinta su jos sveikatos būkle, bet nepatvirtina, kad ji atsisakė jai pasiūlyto gydymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi paciento apžiūros lapo duomenis, daro išvadą, kad pacientas, atsisakydamas gydymo stacionare, nurodytame dokumente turi pasirašyti du kartus: 1) kad supažindintas su savo sveikatos būkle; 2) kad jis atsisako gydytis stacionare. Be to, paciento apžiūros lape skiltyje „Rekomendacijos“ nenurodyta, kad ieškovei rekomenduota gydytis stacionare. Priešingai – ieškovei rekomenduota po dviejų savaičių pasikonsultuoti su traumatologu, jeigu būklė negerėtų. Taigi ieškovė pasirašė vieną kartą paciento apžiūros lape, t. y., ieškovę apžiūrėję gydytojai supažindino ją su jos sveikatos būkle, diagnoze, gydymu, bet neatsisakė gydytis stacionare.

47.       Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovei atlyginta patirta žala. Baudžiamojoje byloje A. K. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kuriame sužalota ieškovė. Nurodytoje byloje Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu priteisė ieškovei iš eismo įvykį sukėlusio asmens 2 900 Eur neturtinės ir 402,78 Eur turtinės žalos atlyginimą (baudžiamoji byla Nr. 1-99-831/2018). Akcentuotina tai, kad teismas baudžiamojoje byloje nesprendė, suteikė gydytojai kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiai ieškovei ar ne, nevertino gydytojų veiksmų teisėtumo, padarytos žalos, nepasisakė dėl draudimo bendrovės, apdraudusios sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę, pareigos atlyginti patirtą žalą. Taigi pirmiau nurodytu nuosprendžiu išspręstas eismo įvykyje, bet ne gydytojų veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo klausimas. Dėl to apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino žalos, kurią ieškovei atlygino eismo įvykį sukėlęs asmuo.

48.       Ieškovė teigia, kad nelaiku  suteiktas gydymas lėmė tai, kad ji neteko darbo. Apeliantas teigia, kad ieškovės darbingumas sumažėjo ne dėl patirtų traumų, bet dėl kitų ligų. Į byla pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018 m. birželio 21 d. sprendimas. Sprendime užfiksuota, kad ieškovės 55 proc. ieškovės darbingumo lygis nustatytas pagal sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu patvirtintą Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą, Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM (nurodytas diagnozes: I69.4 insulto, nepatikslinto kaip hemoraginio arba infarkto, pasekmės, G50.9 trišalio nervo sutrikimas, nepatikslintas, G54,2 kaklo nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur, H93.1  ūžesys, 111.9 hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), M19,23 kita antrinė artrozė, dilbis, M19.24 kita antrinė artrozė plaštaka, M54.2 cervikalgija, M75.1 „sukamojo varžčio“ sindromas bei organizmo funkcijų sutrikimai). Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte nustatyta, kad pacientės dešiniojo peties sukamosios manžetės raumenų ir sausgyslių pažaidos diagnozuotos laiku ir skirtas tinkamas gydymas, todėl gydytojo traumatologo veiksmai prarastam darbingumui įtakos neturėjo. Skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžis su periferinio nervo pažeidimu, dėl kurio nestipriai pažeista nervo funkcija, turėjo įtakos ne daugiau negu 5 proc. prarastam bendram darbingumui. Ieškovės 45 proc. nedarbingumo lygį daugiau lėmė kiti susirgimai. Nors ieškovė neteko darbingumo dėl kitų ligų, patirta trauma taip pat turėjo įtakos jos darbingumui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė neteko darbingumo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neteko 45 proc. darbingumo, bet nenurodė, kad dėl patirtos traumos neteko ne daugiau negu 5 proc., savaime nepaneigia ieškovės patirtų nepatogumų, skausmo, kuriuos ji patyrė laiku nenustačius sveikatos sutrikimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (4 000 Eur) adekvatus būtent dėl gydytojų veiksmų patirtiems ir ilgiau užsitęsusiems ieškovės išgyvenimams, praradimams ir 5 proc. padidėjusiam netektam darbingumui. Dėl to nurodyta aplinkybė nėra pagrindas mažinti ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį.

49.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija įpareigojo ligoninę atlyginti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas – 4 000 Eur. Apeliantė VšĮ Vilkaviškio ligoninė teigia, kad teismas nenurodė aplinkybių, dėl kurių pakeitė žalos dydį, kodėl priteisė didesnę žalą negu baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas priteisė iš eismo įvykio kaltininko. Apeliantė nepagrindė, kad teismo nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis neprotingas, neproporcingas ieškovės išgyvenimams ir nepatogumams, kuriuos patyrė dėl pavėluotai diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nedelsė kreiptis į kitus medikus, siekė, kad jai būtų suteiktas operatyvus ir kokybiškas gydymas. Kauno klinikose ieškovei atliktos operacijos labai pavėluotai: veido operacija – praėjus šešioms savaitėms, rankos – praėjus penkiolikai savaičių po patirto sužalojimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo principus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis).

Dėl sveikatos įstaigos ir jo atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės solidariosios atsakomybės

50.        Atsakovas AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą solidariai iš draudimo bendrovės. Atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės civilinė atsakomybė apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Draudikas nurodė, kad teismas, spręsdamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimą, neteisingai aiškino teisės aktuose nustatytų draudimo santykių esmę ir tikslą. Priteisdamas solidariai iš atsakovų ieškovei žalą, teismas vadovavosi subjektyvia nuomone, bet ne teisės aktais.

51.       Civilinė atsakomybė draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, paskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi draudikui kyla pareiga atlyginti žalą, bet nukentėjęs asmuo negali reikalauti daugiau negu draudikas privalo mokėti pagal draudimo sutartį. Akcentuotina tai, kad draudiko prievolę atlyginti žalą riboja draudimo suma, draudimo sutartyje nustatyti nedraudžiamieji įvykiai, taip pat atvejai, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas pažeidė draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

52.       PTŽSAĮ 13 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, CK, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu, 1 punktą, sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas vykdomas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles (toliau – Taisyklės). Šios Taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu, reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 14 punkte įtvirtinti atvejai, kai įvykis nelaikomas draudžiamuoju. Nedraudžiamasis įvykis yra draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 14.1 punktas). Draudikas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad draudimo liudijime (polise), kuris išduotas pagal atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų sąlygas, kituose dokumentuose draudimo sutarties šalys nesusitarė pakeisti pirmiau nurodyto Taisyklių 14.1 punkto. Nesant tokio susitarimo ir ieškovei pareiškus reikalavimą atlyginti tik neturtinę žalą, draudėjo veiksmai, kuriais ieškovei padaryta tokia žala, nelaikytini draudžiamuoju įvykiu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žala solidariai iš abiejų atsakovų. Dėl to šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, nurodant, kad ieškovės reikalavimai atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atmestini.

Dėl bylos procesinės baigties

53.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra sąlygos iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti draudimo išmoką. Pirmiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės ir nurodyti argumentai yra pagrindas tenkinti iš dalies atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį tiek, kiek jis pareikštas atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisdamas pacientės sveikatai padarytą žalos atlyginimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti atsakovų apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo. Dėl to dėl nurodytos dalies atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimo ši dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Atsakovė VšĮ Vilkaviškio ligoninė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnį, nes priteisė solidariai iš atsakovų neturtinę žalą, bet bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš VšĮ Vilkaviškio ligoninės. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista neturtinė žala solidariai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, neliko būtinybės perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

56.       Ieškovė pateikė į bylą duomenų, kad valstybė patyrė 235,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės (CPK 93, 98, 99 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą solidariai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

Palikti nepakeistą kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Vilkaviškio ligoninės (įmonės kodas 1853328200) 235,50 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).