Administracinė byla Nr. A⁴⁹²-829/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00285-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.7 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Birštono savivaldybės tarybos ir Birštono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovams Birštono savivaldybės tarybai ir Birštono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjai R. S. ir G. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Birštono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, Tyliojoje gatvėje“; 2) panaikinti Tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-38 „Dėl žemės sklypo Birštone, Tylioji g. (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“; 3) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2011 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. (13.1)-SR-1001 išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl 2008 m. sausio 31 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. IS-16 (toliau – ir Sutartis) galiojimo pratęsimo; 4) įpareigoti Administraciją pratęsti Sutarties galiojimą 2 metams bei pratęsti planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti, adresu Tylioji g. (duomenys neskelbtini), Birštonas, terminą.

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lipos 25 d. nutartimi ir 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu buvo konstatuota, kad būtina parengti detalųjį planą prie pareiškėjams priklausančio administracinio pastato, todėl pareiškėjai kreipėsi į Administraciją, prašydami pratęsti Sutarties galiojimą ir leisti užbaigti rengti detalųjį planą. Tačiau Administracija prašymo netenkino nurodydama, kad Sutartis buvo sudaryta 3 metams be galimybės ją pratęsti, Sutarties galiojimas baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Su tokiu atsakymu pareiškėjai nesutiko. Nurodė, kad Sutarties 10 punktas numatė, jog ji šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama. Pažymėjo, kad Sutartis yra iš dalies įvykdyta, yra parengtas detalus planas ir likęs tik jo patvirtinimo etapas. Aiškino, kad Sutarties įvykdyti pareiškėjai negalėjo, nes 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdytas Sutarties galiojimas ir uždrausta pareiškėjams bei Administracijai vykdyti žemės ginčo sklypo detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo procedūras. Ši nutartis galiojo iki 2011 m. liepos 25 d., todėl šis laikotarpis turėjo būti neįskaitomas į sutarties terminą. Sutarties galiojimą prašė pratęsti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189, 6.193, 6.195, 6.204 straipsniais. Taip pat nurodė, kad Tarybos 2011 m. kovo 25 d. priimti sprendimai turi būti panaikinti, nes Birštono miesto savivaldybė Sutartimi ginčo žemės sklypo detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Teigė, kad nepagrįstai pritarta 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Tyliojoje gatvėje, nes ši aikštelė yra toliau nuo pareiškėjams priklausančio administracinio pastato ir ji būtų priskirta prie Tylioji g. (duomenys neskelbtini), Birštonas. Todėl formaliai aikštelę savivaldybė priskirtų prie pareiškėjų pastato, tačiau ja naudotųsi kiti asmenys. Pažymėjo, kad 2011 m. vasario 11 d. pasitarimo su Birštono savivaldybės mere protokole, 2011 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. TS-38 aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad apie ginčo administracinį pastatą bus formuojamas minimalaus dydžio, trijų metrų atstumu nuo pastato, su servitutiniu privažiavimu iki pastato, žemės sklypas, tačiau 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numatė, jog tokiais atvejais formuojami pastato eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, vadinasi būtina įvertinti statinių paskirtį, o ne numatyti minimalius atstumus.

Atsakovai Birštono savivaldybės taryba ir Birštono savivaldybės administracija prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad ginčo žemės sklypas patenka į V. L. turtinių teisių perėmėjams grąžintinos žemės plotą. Nurodė, kad dėl užsitęsusių ginčų nevyksta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Aiškino, kad Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintu Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) trims metams be galimybės ją pratęsti, Sutarties galiojimas baigėsi 2011 m. sausio 31 d., o dėl Sutarties sąlygų pakeitimo pareiškėjai nesikreipė. Pažymėjo, kad Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtino Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašą, kuriame numatė galimybę suformuoti naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti. Aiškino, kad šiame nutarime numatyta, jog žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ir naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ir savivaldybės institucijos. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Birštono savivaldybėje 2011 m. vasario 11 d. įvyko pasitarimas, kurio tikslas – apsvarstyti susidariusį ginčą dėl žemės sklypų Tyliojoje g. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo ir jį išspręsti. Todėl Taryba 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-38 leido rengti žemės sklypo Birštone, Tylioji g. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 pritarė 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, Tyliojoje gatvėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A. prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi nurodė sustabdyti procedūras pagal Sutartį, tačiau teismas nesustabdė Sutarties galiojimo. Teigė, kad tai administracinė sutartis, todėl Sutarties pratęsimui negalima taikyti CK. Pažymėjo, kad Sutartyje numatyta galimybė pakeisti šalių valią, tačiau tokios valios nebuvo. Nurodė, kad planavimo sąlygų sąvadas nebegalioja, todėl Sutarties galiojimas negali būti pratęstas.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu (t. 2, b. l. 76–81) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: panaikino Birštono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (12.1)-SR-1001 ir įpareigojo Birštono miesto savivaldybės administraciją pratęsti Sutarties galiojimą 2 metams; panaikino Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, Tyliojoje gatvėje“ ir Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-38 „Dėl žemės sklypo Birštone, Tylioji g. (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“.

Teismas nustatė, kad vadovaujantis Aprašu Sutartis buvo sudaryta 3 metų terminui, šalių susitarimu ji galėjo būti keičiama. Pažymėjo, kad pasibaigus ginčams teismuose dėl Sutarties ir įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais buvo nustatyta, kad Sutartis sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjai siekė tęsti ginčo sklypo detaliojo planavimo procedūras. Teismas nustatė, kad detaliojo plano rengimo procesas pagal Sutartį buvo pradėtas ir atlikta dalis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) bei Detaliųjų planų rengimo taisyklėse numatytų detaliojo plano rengimo procedūrų ir kad šias procedūras atliko pareiškėjai. Pažymėjo, kad sudarant Sutartį, gera valia buvo susitarta dėl to, jog bus parengtas žemės sklypo Birštone, Tylioji g. (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio tikslas – šio žemės sklypo suformavimas prie esamų statinių, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Detaliojo planavimo procedūros buvo atliktos iki tos stadijos, kai detaliojo planavimo organizatoriai 2008 m. lapkričio 12 d. spaudoje informavo visuomenę apie parengtą sklypo detalųjį planą, pakvietė susipažinti su projektu, pateikti pastabas, informavo, jog 2008 m. gruodžio 10 d. vyks viešas susirinkimas, tačiau šioje stadijoje sklypo detaliojo planavimo procedūros sustojo, nes Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi patenkino A. V. A. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios galiojo iki 2011 m. liepos 25 d.

Teismas vadovavosi LVAT praktika, jog vietos savivaldos institucijų atsisakymas sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo turi būti teisiškai pagrįstas, t. y. nesant teisinių kliūčių sudaryti minėtą sutartį, savivaldybės administracija privalo ją sudaryti. Atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir įvertinęs tai, kad sutartis negalėjo būti visiškai įvykdyta dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas sprendė, kad Administracija nepagrįstai atsisakė pratęsti Sutarties galiojimą, todėl šį sprendimą panaikino.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu galiojusi Aprašo 22 punkto redakcija nustatė, jog sutartis šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas jos galiojimo terminas, tačiau bendras sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Aplinkybes, kad Sutartis negalėjo būti įvykdyta dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galiojo iki 2011 m. liepos 25 d., o užsitęsęs šios bylos nagrinėjimas sąlygojo tai, kad Sutartis negalėjo būti įvykdyta ir per maksimalų 5 metų terminą, teismas vertino kaip pakankamą pagrindą pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį ir Aprašo 22 punktą reikalauti pratęsti Sutarties galiojimą 2 metams. Todėl teismas nusprendė įpareigoti Administraciją pratęsti Sutarties galiojimą 2 metams, t. y. iki 2013 m. liepos 25 d., tačiau atmetė skundo reikalavimą pratęsti planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti terminą, nes nustatė, jog su tokiu reikalavimu pareiškėjai į Administraciją nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau vadovaudamasis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 10 punktu, konstatavo, kad planavimo sąlygų sąvado galiojimo termino pasibaigimas nėra kliūtis ginčijamo sklypo detaliojo planavimo procedūrų tęstinumui.

Teismas pažymėjo, kad Taryba 2011 m. kovo 25 d. sprendimus priėmė, nes laikė, kad yra pasibaigęs Sutarties galiojimas. Teismas sprendė, jog įpareigojus Administraciją pratęsti Sutarties galiojimą 2 metams, 2011 m. kovo 25 d. sprendimai tapo pertekliniai. Teismas taip pat akcentavo, kad 2011 m. liepos 25 d. administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1354/211 LVAT pasisakė, jog prie ginčo pastato detaliuoju planu turi būti suformuotas sklypas pastato eksploatacijai ir būtina vadovautis Taisyklių nuostatomis. Tačiau 2011 m. vasario 11 d. pasitarimo su Birštono savivaldybės mere metu buvo nuspręsta rengti sklypo planą apie R. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą. Priimant ginčijamus 2011 m. kovo 25 d. sprendimus į pasitarimo su Birštono savivaldybės mere 2011 m. vasario 11 d. protokolą Nr. (1.23)-MPP-1 buvo atsižvelgta, tačiau teismas padarė išvadą, kad sprendimai dėl sklypą suformavimo trijų metrų (perimetru) atstumu nuo pastato, parkavimo vietas numatant valstybinėje žemėje, prieštaravo Taisyklių nuostatoms.

 

III.

 

Atsakovai Birštono savivaldybės taryba ir Birštono savivaldybės administracija apeliaciniais skundais (t. 2, b. l. 90–92, 94–96) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais tapačiais argumentais:

1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir įpareigodamas pratęsti Sutarties galiojimą dar dvejiems metams, neatsižvelgė į pasikeitusį teritorijų planavimo reglamentavimą ir į tai, kad žemės sklypas, kuriame stovi administracinis pastatas nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, patenka į V. L. turtinių teisių perėmėjams grąžintinos žemės plotą. Aiškina, jog tik nustačius žemės sklypo dydį prie esamo pastato reikalingą minėtam pastatui eksploatuoti, galima bus formuoti grąžintiną žemės sklypą V. L. turtinių teisių perėmėjams. Pažymi, jog tai, kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamo pastato Tylioji g. (duomenys neskelbtini), Birštone, konstatavo ir LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A⁸⁵⁸-1354/2011.

2. Atkreipia dėmesį, kad Apraše imperatyviai nurodoma, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis gali būti sudaroma 3 metams be galimybės pratęsti. Teigia, kad pareiškėjai, būdami Sutarties šalimi ir žinodami, jog Sutarties terminas – 3 metai, nesikreipė į Administracijos direktorių dėl šios sutarties pratęsimo, nors turėjo tai padaryti kaip numatyta CK 6.204 straipsnio 3 dalyje. Taip pat pažymi, kad LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-1748/2012 nurodė būtinybę nustatyti, ar galimas detaliojo plano planavimo procedūrų tęstinumas.

3. Pažymi, kad Taryba 2011 m. kovo 25 d. sprendimus priėmė siekdama suplanuoti ginčo teritoriją ir pateikti reikiamą informaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pretendentams. Nurodo, kad įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimams bei Vyriausybei 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinus Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašą, atsirado galimybė supaprastintu būdu suformuoti žemės sklypus prie esamų statinių.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 101–103) prašo juos atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti galioti.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, kad teismas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ir 2011 m. liepos 25 d. LVAT nutartimi, kuriuose nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės ir konstatuota, kad žemės sklypas prie ginčo pastato privalo būti suformuotas detaliuoju planu. Ta aplinkybė, kad ginčo žemė patenka į V. L. valdytą iki nacionalizacijos žemę, neturi jokios reikšmės, nes pirmiausia detaliuoju planu turi būti išspręstas priskirtinos žemės plotas prie ginčo pastato.

2. Teigia, kad apeliantai nepaiso šioje byloje privalomų LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartyje išdėstytų išaiškinimų. Paaiškina, kad nurodytoje nutartyje nuosekliai ir detaliai buvo išdėstyta, ką reikia įvertinti nagrinėjant skundą. Pareiškėjai pažymi, kad ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių neturėjo galimybių įvykdyti Sutartį, todėl Sutartyje nurodytas ir įstatymu apibrėžtas trijų metų terminas turi būti pratęstas. Nurodo, kad vykstant teisminiams ginčams, pasikeitė ir teisinis reguliavimas dėl detalaus planavimo sutarčių galiojimo, pratęsiant šį terminą iki 5 metų, kita vertus, pasirašyta sutartis nebuvo vykdoma dėl trečiojo asmens A. V. A. iniciatyva priimto teismo laikino draudimo, kuris tęsėsi daugiau nei trejus metus.

3. Analizuoja Teritorijų planavimo įstatymo bei 2010 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1124 nuostatas ir pažymi, kad kai keičiama pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimai, bei atliekami kiti panašūs veiksmai, turi būti rengiamas detalus planas. Teigia, jog faktą, kad būtina nustatyti minėtus dalykus ginčo sklype, patvirtino Administracija, pasirašydama Sutartį, kuria ginčo žemės sklypo detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Mano, kad teismas teisingai pažymėjo, jog ginčo sklypo detalusis planas yra faktiškai parengtas, todėl naujo plano parengimas būtų neprotingas ir pažeistų jų teises.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

 

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų teisė tęsti pradėtą detaliojo plano rengimo procedūrą, kai yra pasibaigęs Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties galiojimo terminas.

Pareiškėjai ir Birštono savivaldybės administracija 2008 m. sausio 31 d. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. IS-16 dėl žemės sklypo, esančio Tyliojoje g. (duomenys neskelbtini), Birštone, detaliojo plano parengimo. Planavimo tikslas – žemės sklypo suformavimas prie esamų statinių, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Pagrindinė planuojamo žemės sklypo tikslinė žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, pobūdis – administracinių pastatų statyba. Pareiškėjai šiame žemės sklype nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 8 d. valdo administracinės paskirties 121,38 kv. m ploto pastatus bei kiemo statinius (aikštelę) (t. 1, b. l. 13). Sutartis buvo sudaryta 3 metams.

Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785-644/2008, iškeltoje pagal A. V. A. ieškinį atsakovams Birštono savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, R. S., G. S. dėl neteisėtų administracinių aktų bei sandorių panaikinimo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas ginčijamos 2008 m. sausio 31 d. Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. IS-16 galiojimas, R. S., G. S. ir Birštono savivaldybės administracijai uždrausta vykdyti detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki įsiteisėjo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos (ieškovės A. V. A.) reikalavimai buvo atmesti. Minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1354/2011.

Pareiškėjai 2011 m. kovo 22 d. ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštais kreipėsi į atsakovo Birštono savivaldybės administracijos direktorių prašydami pratęsti 2008 m. sausio 31 d. Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. IS-16 galiojimą. Atsakovas Birštono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (B.1)-5B-376 bei 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (B.1)-5R-1001 atsakė, kad sutartis buvo sudaryta 3 metams be galimybės ją pratęsti, jos galiojimas baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Be to, atsakovas Birštono savivaldybės taryba 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-38 nusprendė leisti rengti Birštono savivaldybės administracijai žemės sklypo Birštone, Tylioji g. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 buvo nuspręsta pritarti 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, Tyliojoje gatvėje, pagal pridedamą schemą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai gina savo teisę suformuoti žemės sklypą Birštone, Tyliojoje g. (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys administraciniai pastatai bei kiemo statiniai. Sprendžiant dėl pareiškėjų galimybės tęsti 2008 m. sausio 31 d. Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. IS-16 numatyto detaliojo plano parengimą, būtina nustatyti, ar atsakovui Birštono savivaldybės administracijai nesutikus pratęsti Sutarties galiojimo terminus, buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, bei kokiu mastu.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai gali būti be aukciono išnuomojami ar parduodami, jei jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais; valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas jam eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo paskirtį. Taigi pareiškėjų materialiosios teisės kyla įstatymų pagrindu, todėl negalėtų būti ribojamos susitarimais, kurie neatitiktų įstatymo reikalavimų, nei žemesnės galios teisės aktais. Aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi pareiškėjams priklausantys administraciniai pastatai bei kiemo statiniai, sutampa su teritorijos dalimi, į kurią nuosavybės teises natūra siekia atkurti trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A., nagrinėjamu atveju neturi įtakos pareiškėjų teisėms į žemės sklypą, reikalingą esamam pastatui ir statiniams eksploatuoti, nes tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Administracinių teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad detaliojo plano nebuvimas nėra savaime pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra. Savivaldybės institucija, teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas, tuo pačiu turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, turi pareigą per protingą terminą atlikti teritorijų planavimo procedūras (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁷-276-2004, publikuotas „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 5, P. 151–157). Aplinkybė, kad detaliuoju planu turi būti suformuotas žemės sklypas Tylioji g. (duomenys neskelbtini), Birštone esančio pastato ir statinių eksploatacijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1354/2011 pagal pareiškėjos A. V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjos A. V. A. skundą atsakovams Birštono savivaldybės administracijai, G. S. ir R. S., trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu bei minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių nustatytais prejudiciniais faktais, daro išvadą, kad 2008 m. sausio 31 d. Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. IS-16 termino pasibaigimas neturi įtakos nei pačiai pareiškėjų materialiajai teisei į esamų pastato ir statinių eksploatavimui reikalingo žemės sklypo suformavimą, nei jos apimčiai. Kaip jau buvo minėta, tokią teisę gina įstatymai, o reikalingo žemės sklypo dydis taip pat yra nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus. Minėta sutartis gali būti tik pagrindas atlikti tam tikrus detaliojo planavimo procedūros veiksmus, tačiau jos termino pasibaigimas negali turėti jokios įtakos pačiai materialiajai teisei ir jos turiniui. Ir priešingai, net jei Sutarties pagrindu būtų detaliojo planavimo procedūros tęsiamos ir užbaigtos, pareiškėjai negalėtų reikalauti, kad būtų priimtas sprendimas patvirtinti detalųjį planą, jei žemės sklypas būtų suformuotas pažeidžiant materialiąsias teisės normas. Administracinės sutarties pagrindu teisėti lūkesčiai gali būti ginami tik tokia apimtimi, kokia juos gina konkrečias asmens teises nustatantys teisės aktai. Bendrosios civilinės sutarčių teisės nuostatos administracinių sutarčių vykdymui taikytinos atsižvelgiant į administracinių sutarčių paskirtį, sudarymo ir vykdymo ypatumus, kurie lemia žymiai mažesnes šalių dispozityvių veiksmų galimybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarčių terminai buvo nustatyti teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sutarties sudarymo metu galiojusioje redakcijoje buvo numatyta, kad tokia sutartis sudaroma 3 metams.

Kitas reikšmingas nagrinėjamoje byloje aspektas yra susijęs su pareiškėjų aptartos materialiosios teisės įgyvendinimo procedūriniais aspektais, kurių teisinė analizė pagrįstų, ar Sutarties termino pratęsimas yra vienintelė pareiškėjų galimybė įgyvendinti savo materialiąją teisę į administraciniam pastatui ir statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo suformavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo vykdyti detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras – taikymas nepriklausė nuo Sutarties šalių valios, taigi nė viena šalis negali būti laikoma atsakinga dėl sutarties nevykdymo per nustatytą terminą. Tačiau sutarties termino pasibaigimas, kaip jau buvo aptarta anksčiau, niekaip nesietinas su pareiškėjų materialiųjų teisių egzistavimu apskritai bei galimybe jas realizuoti būdais, nustatytais teisės aktuose, kurie numato pareiškėjų teisių įgyvendinimą ir netęsiant pasibaigusio Sutarties termino.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalis numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai suformuoti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miesto teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.1 punktas nustato, kad rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti; 7 punktas nustato, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę statinių paskirtį. Aprašo 8 punkte numatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, <...> arba valstybinės žemės naudotojai, <...>, valstybės ar savivaldybės institucijos.

Paminėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad tiek pareiškėjai, būdami pastatų savininkais, tiek savivaldybės institucijos turi teisę inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą, ir tokios procedūros organizavimui nėra kliūtimi aplinkybė, kad ankstesnė Sutartis dėl detaliojo plano parengimo nebuvo įgyvendinta. Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Birštono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (B.1)-5B-376 bei 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (B.1)-5R-1001 atsisakydamas pratęsti Sutarties terminą nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei pareiškėjų teisių, todėl tenkinti pareiškėjų skundo dalį dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. (B.1)-5R-1001 išdėstyto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pratęsti Sutarties ir planavimo sąlygų sąvado terminą nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo10 punktas nustato, kad detaliojo plano sąlygos ir sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Remiantis aptartais argumentais dėl pareiškėjų materialiosios teisės į žemės sklypo, reikalingo administraciniam pastatui ir statiniams eksploatuoti suformavimą, laikytina, kad sąlygos bei sąvadas yra neatsiejama planavimo proceso dalis, dėl jų negalima spręsti atskirai; pradėjus naują žemės sklypo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais naujai nustatomi ir žemės sklypo plano rengimo reikalavimai (Aprašo 14–15 p.), todėl nenustačius pagrindų tenkinti pareiškėjų skundo dalį dėl sutarties termino pratęsimo negali būti tenkinama skundo dalis dėl planavimo sąlygų sąvado pratęsimo. Nors pirmosios instancijos teismas pastarojo pareiškėjų skundo reikalavimo netenkino, teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais šioje dalyje, tokį patį sprendimą grindžia iš esmės kitais argumentais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėdamas aptartus skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes byloje, netaikė tų materialiųjų teisės normų, kurios reikšmingos nustatant pareiškėjų teisę tiek į pastatui ir statiniams reikalingo žemės sklypo suformavimą, tiek teisę į galimybę inicijuoti naują procedūrą, padarė nepagrįstas išvadas apie pareiškėjų pažeistas teises, jų gynimui taikė netinamus būdus bei priėmė šioje dalyje neteisėtą ir naikintiną sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 142 str., 143 str.).

Kiti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl Tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. TS-38 „Dėl žemės sklypo Birštone, Tylioji g. (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“, bei Tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, Tyliojoje gatvėje“, panaikinimo yra susiję su naujai inicijuotų detaliojo plano procedūrų pradžia. Byloje nėra duomenų apie žemės sklypų planų rengimo reikalavimų nustatymą; pasitarimo su Birštono savivaldybės mere 2011 m. vasario 11 d. protokole Nr. (1.23)-MPP-1 užfiksuoti teiginiai bei sprendimo TS-39 nuoroda į schemą gali būti vertinama tik kaip prielaida tokiems reikalavimams nustatyti, kuri šiuo metu nesukelia realių teisinių padarinių. Šiame žemės sklypų planų parengiamųjų darbų etape, kai dar nėra priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, nėra nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimai, kaip tai numato Aprašo 14–16 punktai, negalima daryti kokių nors išvadų apie galimą poveikį asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, todėl ir jų gynimui teisme nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, iki priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra parengiamas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-69/2011, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011 m.). Nagrinėjamu atveju ginčijami Tarybos sprendimai tėra tik viena prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą, todėl pareiškėjams jokios materialiosios pasekmės šiame etape nekyla, tokio administracinio sprendimo teisėtumas negali būti ginčijamas savarankišku reikalavimu byloje, jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad šie aktai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Tarybos sprendimų TS-38 ir TS-39 panaikina ir šią administracinės bylos dalį, remdamasi ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukia.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Atsakovų Birštono savivaldybės tarybos ir Birštono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą dėl Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. TS-38 „Dėl žemės sklypo Birštone, Tylioji g. (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ ir Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, Tyliojoje gatvėje“, panaikinimo, nutraukti.

Likusią pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai	Dainius Raižys
	Virgilijus Valančius
	Virginija Volskienė