Administracinė byla Nr. I-9925-473/2014
Proceso Nr. 3-61-3-02038-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui D. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 150 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl apribojimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ne ilgiau negu 3 valandas per dieną naudotis asmeniniu kompiuteriu, atlyginimą. Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ribojimas ne ilgiau negu 3 valandas per dieną naudotis asmeniniu kompiuteriu jam yra taikomas neteisėtai. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) pareiškėjas lanko anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo kursus, todėl atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurioms esant toks ribojimas netaikytinas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 34-36) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas apribojimas yra įtvirtintas ginčo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu leisti asmeniniu kompiuteriu naudotis papildomai 3 valandas, tačiau buvo nustatyta, kad Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre pareiškėjas D. D. nesimoko, todėl prašymą tenkinti atsisakyta. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (b. l. 42-45) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 3 valandas per parą. Toks ribojimas įtvirtintas galiojančiuose teisės aktuose, pareiškėjas neatitinka reikalavimų, kuriems esant šis apribojimas galėtų būti netaikomas. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kad egzistuoja kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašo skundą atmesti.
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs dėl apribojimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime naudotis asmeniniu kompiuteriu ne ilgiau negu 3 valandas per dieną.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-01-14 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu papildomai 3 valandas, kurį grindė aplinkybe, kad mokosi kompiuterinio raštingumo klasėje (b. l. 38). Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro direktorius A. Š. šiame prašyme 2014-01-20 pažymėjo, kad pareiškėjas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre nesimoko (b. l. 38).
Lukiškių TI-K, remdamasis aplinkybe, kad pareiškėjas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre nesimoko, 2014-01-28 raštu Nr. 96-175 nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti minėtą pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2014-03-24 sprendimu Nr. 2S-1673 (b. l. 2) nustatė, kad minėtas Lukiškių TI-K 2014-01-28 raštas Nr. 96-175 yra pagrįstas.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, bendrosios pareigos - šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingas Bausmių vykdymo kodekso X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) šeštojo skirsnio (Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 96 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų teisę naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, išvardytais šių Taisyklių 173.1- 173.16 punktuose, tarp jų kompiuteriais (173.7 punktas). Tų pačių Taisyklių 1731 punkte nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto nuostatas detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (1731 punktas) ir Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus, bendroji taisyklė yra ta, kad paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ar suimtieji asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą įstaigos direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu.
Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą, vadovaudamasis kriterijais, išvardytais 1.1-1.8 punktuose, t. y. besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 4 valandų per parą mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir mokyklines atostogas (1.1 p.); besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 5 valandų per parą jų laikomų egzaminų sesijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip du mėnesius (1.2 p.); studijuojantiems aukštojoje mokykloje – iki 6 valandų per parą (1.3 p.); dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 4 valandų per parą dalyvavimo programoje laikotarpiu (1.4 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla, taip pat mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei šių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 8 valandų per parą (1.5 p.); dirbantiems administracijos pasiūlytą darbą visu etatu – iki 5 valandų per parą jų poilsio dienomis, taip pat atostogų metu (1.6 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) – iki 6 valandų per parą (1.7 p.); baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas – iki 8 valandų per parą (1.8 p.). Kriterijų 2 punkte nurodyta, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms); šis sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą (1 priedas). Pažymėtina ir tai, kad pagal Kriterijais nustatytą teisinį reguliavimą, leidimai naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą, išduodami terminuotai (ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui), pasibaigus šiam laikotarpiui dėl leidimo išdavimo svarstoma iš naujo (Kriterijų 3 p.), be to, nustatyti atvejai, kuriais leidimas gali būti panaikinamas prieš nustatytą terminą (Kriterijų 6 p.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Sprendžiant dėl valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme) kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybinių institucijų vykdė teisės aktais joms suteiktas pareigas, t. y. teisingumo ministras, vykdydamas Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nustatytą pareigą, patvirtino Taisykles, o Kalėjimų departamento direktorius, vykdydamas Taisyklėse nustatytą pareigą, priėmė Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjo 2014-01-14 prašymą leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu netaikant aptarto bendrojo 3 valandų per parą ribojimo. Minėtas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro direktoriaus A. Š. 2014-01-20 patvirtinimas, kad pareiškėjas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre nesimoko (b. l. 38), byloje nėra paneigtas, todėl atsakovo teiginys dėl neteisėtų atsakovės veiksmų yra nepagrįstas. Lukiškių TI-K 2014-01-28 raštas Nr. 96-175 nėra nuginčytas, pareiškėjas neįrodė, kad būtų patyręs neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.
Remdamasis išdėstytais argumentais, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčo santykius reguliuojančius poįstatyminius teisės aktus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs teisėtais 2013-05-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2013-09-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1223/2013.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė