Civilinė byla Nr. e2-413-450/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00355-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. M. skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) SPECTUM PRO (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Administratoriai LT“ (toliau – nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 19 d.
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį patikslino 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 17 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. spalio 24 d. ir 2025 m. vasario 10 d. nutartimis.
3. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi UAB SPECTUM PRO pripažinta likviduota dėl bankroto (toliau – LUAB SPECTUM PRO); nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 28 d.; teismo 2023 m. balandžio 17 d. rezoliucija likvidavimo terminas pratęstas iki 2023 m. lapkričio 10 d., 2024 m. kovo 27 d. rezoliucija likvidavimo terminas pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 28 d, o 2024 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija likvidavimo terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 28 d.
4. 2024 m. birželio 18 d. įvyko LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimas, kurio antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl civilinių bylų Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 tolimesnės eigos“ buvo nutarta „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2- 347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“.
5. Pareiškėjas S. M. (toliau – pareiškėjas), nesutikdamas su 2024 m. birželio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimtu nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu, pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1103-587/2024 atmetė.
6. Lietuvos apeliacinio teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-868-881/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino 2024 m. birželio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu. Teismas konstatavo, kad buvo pažeista kreditorių surinkimo sušaukimo procedūra, į susirinkimo darbotvarkę nepagrįstai įtraukus kreditorės UAB „Elneda“ pasiūlytą darbotvarkės klausimą. Nustatytą atsakovės kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo procedūrinį pažeidimą teismas vertino kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintam kreditorių lygiateisiškumo principui, reikalaujančiam, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises bei teisėtus interesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės kreditoriams įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta galimybė spręsti dėl turto realizavimo, įskaitant ir teikti pasiūlymus dėl nutarimų projektų. Teismas, nustatęs, kad priimto nutarimo negaliojimą lemia padaryti kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo procedūriniai pažeidimai, dėl materialiųjų aspektų nepasisakė.
7. 2024 m. gruodžio 18 d. įvyko LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimas, kurio antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 pardavimo“ buvo nutarta „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“.
8. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu (panaikinti) 2024 m. gruodžio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 pardavimo“, kuriuo buvo nutarta pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis; įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Skunde nurodė, kad 2024 m. gruodžio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas pažeidžiant tiek esminius procedūrinius, tiek materialinio pobūdžio reikalavimus; nutarimas prieštarauja imperatyvioms JANĮ normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, skaidrumo principams, pažeidžia bendrovės kreditorių teises bei interesus. Skundžiamu nutarimu buvo sudaryta galimybė, apeinant privalomas procedūras ir imperatyvias JANĮ nuostatas, bendrovės turtines teises įsigyti konkrečiam kreditoriaus pasiūlytam subjektui už fiksuotą kainą, taip užkertant galimybę bendrovės turtą (turtines teises) realizuoti per varžytynes ar kitu kreditoriams palankiausiu būdu už didžiausią pasiūlytą kainą. Būtent turto pardavimas varžytynėse leidžia užtikrinti, kad jis bus parduotas už didžiausią galimą kainą – varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus potencialiems pirkėjams, ir, atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą. Nemokumo administratorė, pateikdama kreditoriams nutarimo projekto pasiūlymą, už kurį balsavo susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma (nutarimo priėmimą lėmė kreditorių UAB „Elneda“ ir UAB ILTE balsai), nenurodė įtikinamų bei objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, dėl kurių didelės apimties reikalavimo teisės turėtų būti pardavinėjamos ne varžytynėse
.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl LUAB SPECTUM PRO 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmetė ir iš pareiškėjo bendrovei priteisė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 331 111,33 Eur, t. y. 50,68 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Visi susirinkime dalyvavę kreditoriai (12 kreditorių iš teismo patvirtintų 60 kreditorių) balsavo raštu. Pasak teismo, kreditorių susirinkimo kvorumas buvo (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis), kuris galėjo priimti kreditorių susirinkimo nutarimus, įskaitant ir skundžiamą sprendimą (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu išsiųstais pranešimais informavo LUAB SPECTUM PRO kreditorius apie 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamą LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimą. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informavo kreditorius likus tik 13 dienų iki šaukiamo kreditorių susirinkimo, nes termino keturiolikta diena sueina kreditorių susirinkimo dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 18 d. Pasak teismo, nors kreditoriams pranešant apie 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimą ir buvo pažeista imperatyvi JANĮ 47 straipsnio 1 dalies norma, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados šį pažeidimą pripažinti esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju klausimu. Kreditoriai, nusprendę išreikšti savo valią pasiūlytais svarstyti klausimais, šią teisę įgyvendino, byloje nėra duomenų, kad teisė dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti dėl sprendžiamų klausimų buvo apribota, taigi teismas nenustatė, jog dėl tokio procedūrinio pažeidimo kreditoriams galėjo kilti neigiamos pasekmės. Pareiškėjas skundo negrindė aplinkybe dėl JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pažeidimo.
13. Teismas nustatė, kad pranešime buvo nurodyta numatoma šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkė bei siūlomi sprendimo projektai darbotvarkės klausimais. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė nemokumo administratorei pastabas ir nesutikimo motyvus dėl LUAB SPECTUM PRO siūlomų sprendimo projektų 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju ir trečiuoju klausimais bei projektų pasiūlymus. Apie tai nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 11 d. elektroniniu paštu informavo LUAB SPECTUM PRO kreditorius ir pateikė papildytą siūlomų priimti sprendimų projektus balsavimo raštu biuletenyje 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju ir trečiuoju klausimais kreditoriaus pateiktais pasiūlymais.
14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad nenustatyta esminių procedūrinių pažeidimų, priimant kreditorių susirinkimo nutarimą ginčijamu klausimu, t. y. kad būtų buvusi iš esmės pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka. Pažymėjo, nors pareiškėjas ir teigia, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas padarant ir esminius procedūrinius pažeidimus, tačiau skunde nenurodė aplinkybių, jo vertinimu, sąlygojusių procedūrinius pažeidimus.
15. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime pritarus nemokumo administratorės pasiūlytam nutarimo projektui antruoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo, buvo nuspręsta ne dėl konkretaus turto (turtinių teisių) pardavimo tvarkos. Ginčo sprendimu kreditoriai pritarė dėl bendrovės reikalavimo teisių pardavimo laisvuoju būdu už kreditorių susirinkimo nustatytą kainą, taigi iš esmės nustatė turto (turtinių teisių) pardavimo tvarką (būdą ir kainą). Aplinkybė, kad kreditoriai nusprendė bendrovės turimas reikalavimo teises parduoti konkrečiam subjektui, pasak teismo, nesuponuoja kitokios išvados.
16. Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimo teisių pardavimo būdą ir kainą, reikšmingomis laikė aplinkybes, kad civilinėse bylose ieškiniai gali būti ne tik patenkinti (visiškai ar iš dalies), bet ir atmesti. Ieškinių atmetimo atveju reikalavimo teisių LUAB SPECTUM PRO neįgytų, be to, didelė tikimybė, kad būtų patirtos ir bylinėjimosi išlaidas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinėje byloje Nr. e2-248-1043/2025 yra užvesta 2023 m. lapkričio 13 d., byloje du kartus teismo posėdžiai buvo atidėti dėl šalių ketinimo sudaryti taikos sutartį ir taikos sutarties sąlygų derinimo, du kartus posėdžiai atidėti dėl kreditorių susirinkimo 2024 m. birželio 18 d. nutarimų apskundimo, vieną kartą teismo posėdis atidėtas dėl 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo, kitą kartą dėl atsakovo (šioje byloje pareiškėjo) atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, taigi nurodyta civilinė byla nėra pradėta iš esmės nagrinėti; kitos dvi civilinės bylos Nr. e2-41-633/2025 ir Nr. e2-40-399/2025 yra sustabdytos iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla e2-248-1043/2025. Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad procesas išvardytose bylose gali užtrukti ne vienerius metus. Be to, pareiškėjas nepaneigė nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės, kad turimas nekilnojamasis turtas (esantis kaime, nepalankioje realizavimui vietoje) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, netgi palankaus teismo sprendimo vykdymo atveju, reikėtų atidalinti skolininko turto dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės (papildomas teisminis procesas ir išlaidos), nustatyti realizuotino turto vertes, o turto dalies (ne viso) pardavimas įprastai vyksta 15–20 proc. mažesne kaina.
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nemokumo administratorė, pateikdama kreditoriams konkretaus nutarimo projekto pasiūlymą antruoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimo, nenurodė įtikinamų bei objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, dėl kurių didelės apimties reikalavimo teisės turėtų būti pardavinėjamos ne varžytynėse, ir kodėl jas pardavinėjant ne varžytynių būdu yra galimybė gauti didesnę kainą.
18. Teismas pritarė nemokumo administratorei, kad civilinių bylų nagrinėjimas teismuose, ypatingai bylų su pareiškėju, ir sprendimų vykdymo procesas galėtų užtrukti iki 3–4 metų. Be to, pareiškėjo turimas nekilnojamasis turtas, be kita ko, esantis kaime, t. y. nepalankioje realizavimui vietoje, jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, netgi palankaus teismo sprendimo vykdymo atveju, reikės atidalinti skolininko turto dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nustatyti realizuotino turto vertes (papildomos išlaidos turto vertinimui), o turto dalies pardavimas įprastai vyksta 15–20 proc. mažesne kaina bus apsunkintas, nes turto dalies pirkimas yra nepatrauklus. Sėkmės atveju, laimėjus bylas ir išieškojus priteistas pinigų sumas, LUAB SPECTUM PRO bankroto byloje būtų galima tikėtis gauti apie 80–90 tūkst. Eur pajamų. Jei vykstančios civilinės bylos būtų tęsiamos, teisinės išlaidos ir išlaidos, susijusios su sprendimų vykdymu, neskaitant jau patirtų, galėtų kainuoti papildomai apie 20–30 tūkst. Eur, o pats bankroto procesas užsitęstų 3–4 metus, taip pat galėtų papildomai kainuoti apie 20–30 tūkst. Eur. Atsižvelgdama į išdėstytą, taip pat į teisminių procesų perspektyvas ir trukmę, į galimą riziką pralaimėti nagrinėjamas civilines bylas, papildomų bylinėjimosi išlaidų patyrimą pralaimėjimo atveju, į galutinio rezultato (pinigų išieškojimo ir paskirstymo kreditoriams, pirmiausiai atskaičius bankroto proceso administravimo išlaidas) pasiekimo trukmę sėkmės atveju, pinigų infliaciją, į tai, kad pareiškėjo turimo turto neužtektų visiškam skolos išieškojimui, nemokumo administratorė nurodė, jog tikslinga pritarti reikalavimo teisių pardavimui. Taigi, teismo vertinimu, nemokumo administratorė išsamiai pagrindė, kad pagal jos pasiūlymą reikalavimo teises nagrinėjamose civilinėse bylose parduodant laisvu pardavimu bus užtikrintas nemokumo proceso operatyvumas ir pasiekti bankroto proceso tikslai.
19. Teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad pareiškėjas, ginčydamas kreditorių susirinkimo sprendimą dėl reikalavimų teisių perleidimo tvarkos, nepateikė duomenų, jog pasirinktas reikalavimo teisių pardavimo būdas ir kaina būtų neprotingi ar nesąžiningi, jog teismams išnagrinėjus nurodytas civilines bylas kreditorių reikalavimai būtų patenkinti didesne apimtimi, nei pardavus reikalavimo teises. Priešingai, pats pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. pateikė pasiūlymą, kuris buvo įtrauktas į 2024 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo dienotvarkę, kuriuo siūlė atsakovei užbaigti civilines bylas Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-572-324/2024 taikiai, sumokant maksimalią 20 000 Eur kainą dalimis per 4 mėnesius. Pareiškėjas vertino, kad tiek minėta kaina (20 000 Eur), tiek ir jos sumokėjimo terminas ir būdas (dalimis per 4 mėnesius), jam esant atsakovės kreditoriumi, kuris suinteresuotas operatyviu bankroto procesu ir kuo didesniu finansinių reikalavimų patenkinimu, atitiks atsakovės bei jos kreditorių interesus. Mažoji bendrija (toliau – MB) „Rokaja“ kreditorių susirinkimui pateikė 2024 m. gegužės 14 d. pasiūlymą, kuris buvo įtrauktas į 2024 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo dienotvarkę, kuriame siūlė atsakovei užbaigti civilinę bylą Nr. e2-347-399/2024 taikiai, sumokant 1 500 Eur per mėnesį nuo teismo nutarties, kuria būtų patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjimo bei atsisakant 3 878,94 Eur reikalavimo į atsakovę (likusios pagal ginčijamos įrangos pirkimo–pardavimo sutartį kainos dalies), iš viso – 5 378,94 Eur.
20. Teismas nurodė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas tik balsų daugumą turinčių kreditorių. Nemokumo administratorė, atsižvelgdama į pareiškėjo pasiūlymus, kreditoriams pateikė papildytą siūlomų priimti sprendimų projektus balsavimo raštu biuletenyje 2024 m. gruodžio 18 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės antruoju ir trečiuoju klausimais pareiškėjo pateiktais pasiūlymais, t. y. kreditoriams buvo pateikti du nutarimų projektai. Taigi, visi atsakovės kreditoriai turėjo galimybę įvertinti abu siūlomus nutarimų projektus ir, atitinkamai, prieš balsuojant, priimti jų teises ir interesus labiausiai užtikrinantį nutarimą, t. y. ar iš viso dalyvauti numatytame 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime, o taip pat, kaip balsuoti už darbotvarkės antrąjį klausimą, t. y. balsuoti už atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimą konkrečiam pirkėjui už konkrečią kainą ar už atsakovės reikalavimo teisių civilinėse bylose pardavimą pagal pareiškėjo pasiūlyme pateiktą būdą (varžytynių būdu) ir pradinę turto pardavimo kainą.
21. Iš 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad ne tik kreditoriai UAB „Elneda“ (16,73 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 33,01 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių) ir UAB ILTE (13,44 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 26,52 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių) balsavo „už“ ginčijamą nutarimą, bet „už“ balsavo ir kiti kreditoriai (UAB „Algrima“ (0,15 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 0,29 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), UAB „Ginestra“ (0,26 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 0,52 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių) ir UAB „Mitnija“ (0,04 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 0,07 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių). „Prieš“ skundžiamą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu arba „už“ pareiškėjo pasiūlytą nutarimo projektą dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo balsavo 7 kreditoriai, iš kurių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) yra didžiausias atsakovės kreditorius (17,27 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 34,07 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) (0,11 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 0,21 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), taip pat 2 buvę darbuotojai (bendrai 1,82 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 3,61 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), 3 įmonės – UAB „Saunita“, UAB „Stiklasas“ ir UAB „Tobenta“ (bendrai 0,86 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 1,70 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėju, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas dėl to, jog pažeidžia mažumos kreditorių teises.
22. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu vertinti kaip mažinantį bendrovės turto vertę ir (ar) ribojantį kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Teismo vertinimu, ekonominis ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos pagal nemokumo administratorės pateiktą motyvuotą prašymą. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad priimtas skundžiamas nutarimas būtų ekonomiškai nenaudingas bendrovei ir jos kreditoriams. Priešingai, nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamu nutarimu nustatytas reikalavimo teisių pardavimas atitinka bendrovės ir jos kreditorių interesus, jog ekonominis skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos, atsižvelgiant ir į nemokumo administratorės 2024 m. gruodžio 4 d. pranešime dėl kreditorių susirinkimo nurodytas aplinkybes, susijusias su civilinių ginčų eiga, trukme, išieškojimo galimybėmis. Reikšminga aplinkybe teismas laikė ir tai, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu pažeidžia ir kitų kreditorių interesus, tačiau, išskyrus pareiškėją, nė vienas kreditorius jo neginčijo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliantas (kreditorius) S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pareiškėjas pritaria turtinių teisių pardavimui, tačiau siekia, kad toks bendrovės turtas (turtinės teisės) būtų pardavinėjamas skaidriai ir sąžiningai, laikantis visų JANĮ numatytų imperatyvų bei reikalavimų, nustatant pardavimo tvarką (įskaitant pradinę kainą) bei atitinkamą ketinimą parduoti turtą tinkamai apie jį išviešinant ir tokiu būdu sudarant sąlygas sąžiningai potencialių turtinių teisių pirkėjų konkurencijai (varžytynėse ar laisvu pardavimu), o ne vieno kreditoriaus pasiūlytam pirkėjui už konkrečią kainą. Teismas šio esminio pareiškėjo keliamo klausimo nenagrinėjo ir ginčo esmės neatskleidė.
23.2. Pagal ydingai suformuluotą nutarimo projekto pasiūlymą, kreditorių susirinkimas nesprendė klausimo dėl turto pardavimo tvarkos, pvz., skelbiant laisvą turtinių teisių pardavimą arba varžytynėse, tačiau nusprendė dėl teisių pardavimo konkrečiam pirkėjui už konkrečią pasiūlytą kainą, dėl to kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms ir yra nesuderinamas su skaidriu bei sąžiningu turto pardavimo bankroto procesu. Iš esmės kreditoriai priėmė sprendimą dėl nemokumo administratorės įpareigojimo sudaryti sandorį su konkrečiu subjektu, tai nepatenka į JANĮ nustatytą kreditorių susirinkimo kompetenciją tvirtinti turto pardavimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą. Taigi kreditorių susirinkimui nenustačius turtinių teisių pardavimo tvarkos (pardavinėti turtą varžytynėse ar laisvame pardavime, už kokią pradinę kainą, kiek laiko, kokiais intervalais mažinti kainą) ir nemokumo administratorei nesuorganizavus tokio turto pardavimo proceso pagal konkrečią kreditorių susirinkimo patvirtintą tvarką (pvz., viešai nepaskelbus apie ketinimą parduoti konkretų turtą už kreditorių susirinkimo nustatytą pradinę kainą), negali būti sudaromas joks turto pirkimo–pardavimo sandoris su konkrečiu pirkėju, nes kreditorių susirinkimas neturi teisės įpareigoti nemokumo administratorę tai padaryti.
23.3. Bendrovės turtas (turtinės teisės) turėtų būti realizuojamas JANĮ 86 ir 90 straipsnių numatyta tvarka, nes civilinėse bylose bendrovės pareikštų ieškinių reikalavimų sumos viršija 10 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį, o nemokumo administratorei siūlant turtą pardavinėti ne varžytynėse (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis), ji turi nurodyti pakankamus ir pagrįstus motyvus, dėl kurių turtinių teisių pardavimas ne varžytynėse, o kitu būdu būtų naudingesnis kreditoriams. Tačiau nemokumo administratorė nenurodė įtikinamų ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, dėl kurių didelės apimties reikalavimo teisės turėtų būti pardavinėjamos ne varžytynėse ir kodėl yra galimybė gauti didesnę kainą nei parduodant varžytynėse:
23.3.1. nemokumo administratorės argumentai, kad varžytynės gali užtrukti iki pusės metų, yra nepagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 713 straipsnio 4 dalies 1 punktą, varžytynės baigiamos per 30 dienų;
23.3.2. nemokumo administratorės argumentai, kad, kol turtinės teisės bus parduotos iš varžytynių, civilinės bylos gali būti išnagrinėtos arba esant priimtiems nepalankiems teismo sprendimams, kreditoriai išvis gali negauti pinigų, yra nepagrįsti, nes, atsižvelgiant į ginčų pobūdį, akivaizdu, kad artimiausiu metu civilinės bylos nebus išnagrinėtos, todėl iki galutinio teismo sprendimo priėmimo yra galimybė laikantis JANĮ reikalavimų organizuoti turtinių teisių pardavimą iš varžytynių, tiek laisvame pardavime;
23.3.3. nemokumo administratorės argumentai, kad parduodant reikalavimo teises varžytynėse, tai gali užtrukti, dėl to didės administravimo išlaidos, vertintini kritiškai, nes, jei nemokumo administratorė būtų tinkamai organizavusi turto pardavimą, tikėtina, jog visos procedūros jau būtų atliktos ir turtas parduotas, dėl to bendrovės administravimo išlaidos nedidėtų. Kadangi po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria panaikintas tapatus skundžiamam kreditorių susirinkimo nutarimas, nemokumo administratorė teikia kreditorių susirinkimui ydingai suformuotą nutarimo projekto pasiūlymą, todėl dėl tokių neobjektyvių veiksmų (galimai turint subjektyvų šališkumą kreditorės UAB „Elneda“ atžvilgiu), o ne dėl tinkamai atliktinos turto realizavimo procedūros gali padidėti bendrovės administravimo išlaidos;
23.3.4. nemokumo administratorės argumentai, kad dėl ilgo varžytynių proceso bendrovė gali netekti ir paskutinio pasiūlymo (UAB „4DEBT“ pasiūlymo įsigyti reikalavimo teises civilinėse bylose už 30 000 Eur kainą) yra nepagrįsti, nes varžytynių procesas netrunka ilgai. Tikėtina, kad kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka išviešinus turto pardavimo faktą, gali atsirasti daugiau asmenų, pageidaujančių įsigyti turtines teises už didesnę kainą.
23.4. Pareiškėjas nevertino ar UAB „4DEBT“ pasiūlyta kaina yra didelė, o kvestionavo paties nutarimo teisėtumą. Dėl to teismo argumentai, susiję su pareiškėjo pateiktu pasiūlymu civilinį ginčą baigti taikos sutartimi ir jos sąlygų, yra nepagrįsti, nes pareiškėjo, kaip civilinės bylos kontrahento, pasiūlymas abipusių nuolaidų būdu sudaryti taikos sutartį konkrečiomis sąlygomis, negali būti prilyginamas pagal JANĮ reikalavimus vykdytinoms turto (turtinių teisių) realizavimo procedūroms; iš taikaus ginčo užbaigimo pozicijų kontrahentas sieks susitarti dėl kuo mažesnės mokėtinos sumos, kai nepasiekus taikaus susitarimo civilinėse bylose, kreditorių tikslas yra gauti kaip įmanoma didesnę turtinę naudą. Bankroto proceso tikslas yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą tam, kad būtų patenkinta daugiau kreditorių finansinių reikalavimų.
23.5. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas dviejų kreditorių UAB „Elneda“ ir UAB ILTE balsais, piktnaudžiaujančių savo padėtimi, nepaisant to, kad šiems kreditoriams akivaizdžiai žinoma, jog konkretus nemokumo administratorės pasiūlytas nutarimo projektas (tapatus kreditorių susirinkimo nutarimui, panaikintam Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-868-881/2024) yra neteisėtas ir prieštarauja JANĮ nuostatoms.
23.6. Ginčo klausimą sprendė tos pačios sudėties teismas, kuris jau buvo priėmęs pareiškėjui nepalankią teismo nutartį dėl bendrovės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1103-587/2024), kurią apeliacinės instancijos teismas panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino skundžiamą analogiško turinio kreditorių susirinkimo nutarimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-881/2024), tai pareiškėjui kelia abejonių, ar teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, buvo nešališkas, objektyvus bei tikrai neturėjo išankstinio nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu.
24. Atsakovė LUAB SPECTUM PRO, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
24.1. Remiantis sisteminiu JANĮ nuostatų, o ne tik JANĮ 86 straipsnio nuostatų, vertinimu bei jų analize, kreditorių susirinkimas galėjo nuspręsti dėl turto pardavimo ne iš varžytynių, nes tokia galimybė jiems nustatyta (JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje; 44 straipsnio 8 dalyje). Nors JANĮ straipsnių nuostatos tiesiogiai ir nenumato bendrovės turto (reikalavimo teisių) pardavimo konkrečiam pasiūlytam pirkėjui už konkrečią jo pasiūlytą įsigyti šį turtą (reikalavimo teises) kainą, tačiau tai neriboja kreditorių susirinkimo teisės nuspręsti dėl tokio pardavimo. Įvertinus JANĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostatas, suteikiančias kreditorių susirinkimui teisę spręsti dėl turto pardavimo kitu, nei iš varžytynių būdu, tai, kad atsakovės kreditoriai susirinkimo metu tokia teise pasinaudojo, nutardami parduoti turtą konkrečiam pirkėjui už šio pasiūlytą konkrečią kainą, kurio sąlygų JANĮ nereglamentuoja, nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks kreditorių sprendimas parduoti turtą konkrečiam pirkėjui už konkrečią kainą (toks turto pardavimo būdas ir tvarka) savaime yra neteisėtas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1180-407/2022; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1339-450/2021).
24.2. JANĮ nėra reglamentuota kokio išsamumo ir kuo pagrįstus motyvus turi pateikti nemokumo administratorė kreditoriams, sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo kitu, nei varžytynių būdu. Nemokumo administratorė, įvertinusi svarbias šiai situacijai aplinkybes, pateikė išsamius argumentus dėl siūlomo nutarimo projekto naudingumo kreditoriams, kuriuos įvertino bendrovės kreditoriai ir kuriuos ignoruoja pareiškėjas, t. y. civilinių bylų nagrinėjimo trukmę, galimybes, jog jose bus pasiektas tenkinantis rezultatas (bus priteistos atsakovės naudai sumos (žala)), į priteistų sumų išieškojimo galimybes, tvarką ir sąlygas, jų įtaką bendrovės bankroto proceso ekonomiškumo, operatyvumo, efektyvumo principų įgyvendinimui, taip pat realias ir objektyviai pagrįstas galimybes kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus buvimą. Taigi reikalavimo teisių pardavinėjimas varžytynėse gali užtrukti ir iki pusės metų, dėl to tik didės administravimo išlaidos, kai, visi esminiai bankroto proceso veiksmai beveik užbaigti; reikalavimo teisių pardavinėjimas varžytynėse gana ilgas procesas, per tą laiką bendrovė gali netekti ir paskutinio pasiūlymo, o ir civilinėse bylose esant nepalankiems sprendimams, kreditoriai iš viso gali negauti pinigų.
24.3. Reikalavimo teises pardavus konkrečiam pirkėjui už sutartą kainą, piniginės lėšos būtų gaunamos iš karto, dėl to bendrovė gauna didžiąją dalį reikalavimo patenkinimo be laukimo bylų baigčių ar vėliau, ir išieškojimo veiksmų, ar be laukimo turto pardavimo iš varžytynių sėkmingumo, o tai tiesiogiai koreliuoja su poreikiu užbaigti nemokumo procedūras kaip galima greičiau. Be to, spartus turto realizavimas gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros iš varžytynių, kurių sėkmė nėra garantuota ir, kurios didina administravimo kaštus, tai, įtakoja kreditorių finansinius reikalavimus, nes bendrovės bankroto procese visų pirma yra dengiamos bankroto proceso išlaidos (bankroto administravimo išlaidos), o kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.
24.4. Kreditoriai turėjo galimybę pasirinkti tiek iš UAB „Elneda“ pateikto siūlymo projekto parduoti atsakovės turimas reikalavimo teises konkrečiam pirkėjui už konkrečią jo siūlomą kainą, t. y. UAB „4 DEBT“, tiek ir iš pateikto siūlymo projekto parduoti atsakovės turimas reikalavimo teises pagal pateiktą jų pardavimo tvarką ir būdą, o būtent, varžytynių būdu, kurį pateikė apeliantas. Nė vienas iš atsakovės kreditorių, išskyrus patį apeliantą, kuris yra suinteresuotas civilinių bylų, kurių reikalavimo teises atsakovė siekia parduoti, baigtimi, nepareiškė prieštaravimų dėl kreditorių susirinkimo numatytos darbotvarkės ir susirinkime sprendžiamų klausimų, siūlomų nutarimų projektų turinio, neteikė savų pasiūlymų dėl darbotvarkės papildymo.
24.5. Įvertinus apelianto pasiūlytą projektą, matyti, kad bendrovės turtinių teisių pardavimo tiek iš varžytynių, tiek laisvajame pardavime organizavimas, vykdymas, o jam nepavykus, naujo kreditorių susirinkimo šaukimas, turto pardavimo tvarkos ir būdo pateikimas bei patvirtinimas, truks gerokai ilgiau, todėl tokios turto pardavimo tvarkos nustatymas tik dar ilgiau užtęstų bankroto procedūras.
24.6. Ginčijamas nutarimas priimtas daugumos kreditorių balsais ir nepažeidžiant kitų kreditorių teisių. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad turto realizavimo tvarka apima tai, kaip ir kokiu būdu bus realizuojamas likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtas, siekiant patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tuo pačiu pabrėždamas, kad, sprendžiant dėl turto realizavimo, galimi skirtingi tokio turto pardavimo būdai – varžytynės, sutarties sudarymas su konkrečiu pirkėju, tai patvirtina bendrovės kreditorių kompetenciją patiems spręsti ekonominio pobūdžio klausimus, įskaitant dėl bendrovės turto realizavimo, jo būdo, sutarties sudarymo su konkrečiu pirkėju, o tuo pačiu paneigia apelianto argumentus, jog kreditoriai neturi teisės nuspręsti dėl bendrovės turto pirkimo–pardavimo sandorio su konkrečiu pirkėju sudarymo, nemokumo administratorės įpareigojimo tokią sutartį pasirašyti. Atsižvelgiant į minėtą apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą ir jį žinodami, UAB „Elneda“, UAB „ILTE“ bei kiti „už“ ginčijamą nutarimo projektą balsavę atsakovės kreditoriai elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo padėtimi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
26. Apeliantas (kreditorius) S. M. kartu atskiruoju skundu pateikė įrodymą – UAB „VELKAM“ 2025 m. kovo 10 d. elektroninį laišką, adresuotą pareiškėjo atstovei, kuriame teigiama, kad UAB „VELKAM“ pageidautų įsigyti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 už 32 000 Eur, o jei vyktų viešas reikalavimo teisių minėtose bylose pardavimas iš varžytynių, nurodė, jog būtų galimybė pasiūlyti ir didesnę kainą.
27. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: (1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas).
28. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo pridėti prie bylos teikiamo įrodymo, nepagrindė tokio įrodymo apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta objektyvių priežasčių, ribojusių pareiškėjui galimybę pateikti aptariamą įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, kad nors pareiškėjo teikiamas elektroninis laiškas yra sukurtas 2025 m. kovo 10 d., tačiau LUAB SPECTUM PRO nemokumo procese reikalavimo teisių pardavimo klausimas yra sprendžiamas dar nuo 2024 m. birželio 18 d. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą tenka būtent pareiškėjui, pareiškusiam tokį reikalavimą, dėl to jis turėjo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siekti surinkti, jo manymu, visus bylai reikšmingus įrodymus ir laiku pateikti juos teismui, t. y. tiek jo pačius turimus, tiek gautus iš kitų šaltinių. Dėl nurodytų priežasčių apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta:
29.1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-248-1043/2025 (buvęs Nr. e2-572-1043/2024) pagal ieškovės LUAB SPECTUM PRO ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti ieškovei iš atsakovo 445 151,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas, 1 573 Eur nuostolius dėl eksperto išvados parengimo bei bylinėjimosi išlaidas;
29.2. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-41-633/2025 (buvęs Nr. e2-348-633/2024) pagal ieškovės LUAB SPECTUM PRO ieškinį atsakovui S. M. dėl sandorių (medžio apdirbimo įrenginių ir motociklo pirkimo–pardavimo) pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir restitucijos (sandorių dalyką sudariusių kilnojamų daiktų grąžinimo ieškovei) taikymo; ieškinio suma 47 792,08 Eur;
29.3. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-40-399/2025 (buvęs Nr. e2-347-399/2024) pagal ieškovės LUAB SPECTUM PRO ieškinį atsakovei MB „Rokaja“, trečiasis asmuo S. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; ieškinio suma 21 963,94 Eur.
30. 2024 m. birželio 18 d. įvyko LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo balsuojama antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl civilinių bylų Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 tolimesnės eigos“ ir nutarta „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“.
31. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024 m. birželio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimtu nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu, pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1103-587/2024 atmetė.
32. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-868-881/2024, nustatęs, kad 2024 m. birželio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu negaliojimą lemia padaryti kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo procedūriniai pažeidimai, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino pareiškėjo skundą ir skundžiamą nutarimą panaikino.
33. 2024 m. gruodžio 18 d. įvyko LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo balsuojama antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 pardavimo“ ir nutarta „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“.
34. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu (panaikinti) 2024 m. gruodžio 18 d. LUAB SPECTUM PRO kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu. Kauno apygardos teismas skundžiama 2025 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
35. Apeliantas S. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišnagrinėjo esminio jo iškelto klausimo, ar reikalavimo teisių pardavimas konkrečiam vieno iš kreditoriaus pasiūlytam subjektui už pasiūlytą kainą neprieštarauja turto pardavimo bankroto procese skaidrumo ir sąžiningumo, taip pat siekio kuo didesnio kreditorių finansinių reikalavimo patenkinimo principams, t. y. ar nėra pažeidžiamos JANĮ 85, 86 ir 90 straipsnių nuostatos. Pasak apelianto, priimtas nutarimas nepatenka į JANĮ nustatytą kreditorių susirinkimo kompetenciją, nes kreditoriai ginčijamu nutarimu nusprendė ne dėl konkretaus turto (turtinių teisių) pardavimo tvarkos, bet dėl jo pardavimo už nustatytą kainą įvardytam subjektui. Apelianto manymu, bendrovės turtinės teisės turėtų būti realizuojamas JANĮ 86 ir 90 straipsnių numatyta tvarka (varžytynėse arba laisvu pardavimu), nes civilinėse bylose bendrovės pareikštų ieškinių reikalavimų sumos viršija 10 MMA dydį, o nemokumo administratorei siūlant turtą pardavinėti kitu būdu (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis), ji turėtų pagrįsti tokio pardavimo būdo naudingumą bendrovei ir kreditoriams, to nagrinėjamu atveju ji nepadarė.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl bendrovės turto (reikalavimo teisų nagrinėjamose civilinėse bylose) realizavimo būdo, apeliantui teigiant, jog kreditorių susirinkimas neturi kompetencijos nuspręsti parduoti bendrovės reikalavimo teisių iniciatyvą pirkti išreiškusiam potencialiam pirkėjui už šio pasiūlytą kainą bei, kad toks sprendimas prieštarauja teisės normoms ir kreditorių interesams.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog skundžiamas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas padarant tiek esminius procedūrinius, tiek materialinio pobūdžio pažeidimus, tačiau skunde argumentus nurodo tik dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su materialiaisiais nutarimo aspektais, bet ne procedūriniais pažeidimais. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto pateikto atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, nenustatęs esminių procedūrinių pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl nutarimo procedūrinių (ne)pažeidimų pagrįstumo ir teisėtumo nevertins.
Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos nuspręsti parduoti bendrovės reikalavimo teises iniciatyvą pirkti išreiškusiam potencialiam pirkėjui už šio pasiūlytą kainą bei tokio sprendimo (ne)prieštaravimo teisės normoms ir kreditorių interesams
38. Byloje nustatyta, kad kreditoriai, spręsdami dėl kreditorių susirinkimo antrojo darbotvarkės klausimo „Dėl reikalavimo teisių civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 pardavimo“, nusprendė „Pritarti UAB „4 DEBT“ 2024 m. birželio 11 d. pasiūlymui parduoti reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. e2-572-324/2024, Nr. e2-348-633/2024 ir Nr. e2-347-399/2024 UAB „4DEBT“ už 30 000 Eur pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti ir pasirašyti atitinkamas sutartis“.
39. Apeliantas, visų pirma, kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės turtinių teisių realizavimo ginčija tuo pagrindu, kad tokio turinio pasiūlymas, kuriam pritarė kreditoriai, nepatenka į kreditorių susirinkimo kompetenciją, nes iš esmės kreditoriai priėmė sprendimą dėl nemokumo administratorės įpareigojimo sudaryti sandorį su konkrečiu subjektu už nustatytą kainą. Pasak apelianto, kreditoriai nenustatė turtinių teisių pardavimo tvarkos (pardavinėti turtą varžytynėse ar laisvame pardavime, už kokią pradinę kainą, kiek laiko, kokiais intervalais mažinti kainą ir kt.), o nemokumo administratorė, atitinkamai, nesuorganizavo šio turto pardavimo proceso pagal konkrečią kreditorių susirinkimo patvirtintą tvarką.
40. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Remiantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalimi, iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: (1) nekilnojamasis turtas; (2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį, kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.
41. Kasacinis teismas, vertindamas aukščiau nurodytas JANĮ nuostatas dėl juridinio asmens turto realizavimo būdo, yra nurodęs, kad pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo ne varžytynių būdu turi būti aiškinama siaurai – turto pardavimas kitu būdu (ne varžytynėse) galimas tik tais atvejais, kai numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių. Šios išimties taikymas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai pagrįstas, susiejant tokio turto pardavimo būdo taikymą su galimybe už turto pardavimą ne varžytynėse gauti didesnę sumą nei jį parduodant varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 68 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika, pažymi, kad JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, įstatymo leidėjo siejama su nemokumo administratorės motyvuotu prašymu, kreditorių susirinkimo leidimu, esant įrodytai įstatyme nustatytai didesnės naudos kreditoriams aplinkybei, suteikia kreditoriams teisę spręsti dėl bendrovės turto pardavimo kitu, nei jo pardavimo iš varžytynių būdu. Nors JANĮ tiesiogiai nėra įtvirtintas juridinio asmens turto realizavimo būdas, jį parduodant konkrečiam pasiūlytam pirkėjui už jo pasiūlytą kainą, tačiau, kaip pagrįstai teigia nemokumo administratorė, tai neriboja kreditorių susirinkimo kompetencijos nuspręsti dėl tokio turto realizavimo būdo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, kreditorių susirinkimo kompetencija nuspręsti dėl parduodamo turto būdo sietina ne tik su varžytynių organizavimu ar turto pardavimu laisvame pardavime, bet ir su turto realizavimu kitu būdu, be kita ko, sudarant sutartį su konkrečiu pirkėju.
43. Taigi skundžiamu nutarimu kreditoriai iš esmės nusprendė dėl bendrovės turto – turtinių teisių nagrinėjamose civilinėse bylose realizavimo būdo, tvarkos ir kainos, nuspręsdami reikalavimo teises parduoti už iniciatyvą pirkti išreiškusio potencialaus pirkėjo pasiūlytą kainą, bei, atitinkamai, atmesdami pareiškėjo pasiūlymą reikalavimo teises pardavinėti varžytynėse už ne mažesnę nei 31 000 Eur pradinę kainą; reikalavimo teisių nepardavus varžytynėse, dvi savaites jas pardavinėti laisvame pardavime už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą; nepardavus turtinių teisių už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą laisvame pardavime, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos turto pardavimo tvarkos nustatymo.
44. Minėta, kad JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu gali būti taikoma nemokumo administratorės motyvuotu prašymu, kreditorių susirinkimo leidimu, esant įrodytai įstatyme nustatytai didesnės naudos kreditoriams aplinkybei.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinys, o būtent – nustatyta reikalavimo teisių pardavimo kaina ir būdas, atitinka kreditorių valią ir interesus. Sprendžiant dėl ginčijamo nutarimo priėmimo, pasiūlymą dėl nustatytos kainos ir būdo palaikė 60,41 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kai pareiškėjo pateiktą pasiūlymą palaikė 39,59 proc. dalyvavusių kreditorių susirinkime teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad būtent kreditoriai turi tiesioginį suinteresuotumą, kokiu būdu ir kaina bus parduotas likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtas, vertinant, jog kreditoriai palaikė nustatytą pardavimo kainą ir būdą, yra pagrindas teigti, kad ginčo nutarimas atitinka kreditorių valią ir interesus.
46. Nors apeliantas teigia, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas iš esmės dviejų kreditorių UAB „Elneda“ ir UAB ILTE balsais, jiems aiškiai piktnaudžiaujant savo padėtimi ir žinant, jog konkretus nemokumo administratorės pasiūlytas nutarimo projektas jau buvo įvertintas teismo, jį panaikinant, tačiau tokie apelianto nurodyti argumentai dėl mažumos kreditorių teisių pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad už ginčijamą kreditorių nutarimą, be jau minėtų kreditorių, taip pat balsavo ir kiti kreditoriai – UAB „Algrima“ (0,15 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 0,29 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių), UAB „Ginestra“ (0,26 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 0,52 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių) ir UAB „Mitnija“ (0,04 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų / 0,07 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-868-881/2024 tapataus turinio kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų ir nevertino materialiųjų nutarimo aspektų. Be to, minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl turto realizavimo, galimi skirtingi tokio turto pardavimo būdai – varžytynės, sutarties sudarymas su konkrečiu pirkėju ir t. t. Taigi pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia mažumos kreditorių teises yra nepagrįsti ir atmestini.
47. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad byloje neįrodyta, jog reikalavimo teisių pardavimas ne iš varžytynių ar laisvu pardavimu bendrovei ir jos kreditoriams yra naudingiausias. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir mano, kad ginčijamu nutarimu nustatyta reikalavimo teisių pardavimo kaina ir būdas geriau užtikrins kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą dėl toliau nurodomų priežasčių.
48. Minėta, kad ginčijamu nutarimu buvo nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlymui bendrovės reikalavimo teises vykstančiose trijose civilinėse bylose parduoti konkrečiam pirkėjui už 30 000 Eur kainą. Pareiškėjas siūlė reikalavimo teises pardavinėti varžytynėse už ne mažesnę nei 31 000 Eur pradinę kainą; reikalavimo teisių nepardavus varžytynėse, dvi savaites jas pardavinėti laisvame pardavime už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą; nepardavus turtinių teisių už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą laisvame pardavime, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos turto pardavimo tvarkos nustatymo.
49. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022 47 punktas).
51. Vertindamas skundžiamu nutarimu nustatytą bendrovės turto pardavimo būdą ir kainą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorė, prieš sušaukdama bendrovės 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimą, 2024 m. gruodžio 4 d. pranešime kreditoriams pateikė siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimus ir nutarimų projektus, be kita ko, išsamiai išdėstydama priežastis, dėl kurių siūloma parduoti bendrovės reikalavimo teises nutarimo projekte nurodyta tvarka (t. y. ne iš varžytynių) už nurodytą konkrečią kainą. Kai apeliantas nesutikimą su nemokumo administratorės pasiūlymu patvirtintu bendrovės turto pardavimo būdu sieja su abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, teigdamas, kad jis iš esmės neprieštarauja reikalavimo teisių pardavimui ir nevertina pasiūlymo kainos, tačiau nesutinka su reikalavimo teisių pardavimu konkrečiam pirkėjui. Pažymėtina, kad motyvuotu kreditoriaus prieštaravimu gali būti laikomas toks nesutikimas su siūlomu bendrovės turto pardavimo būdu, kai pateikiama konkrečių argumentų, kodėl siūlomas būdas neužtikrina geriausio rezultato, be to, kai nurodoma galima alternatyva, pateikiama konkrečių duomenų, jog, parduodant kitokiu galimu būdu, realu tikėtis gauti didesnę naudą. Šiuo atveju toks apelianto prieštaravimas nelaikytinas argumentuotu. Apeliantas nepateikė duomenų, kad parduotino turto kaina būtų per maža, kad tokio pobūdžio turto pardavimo rinkoje kainos yra didesnės.
52. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad parduodamas bendrovės turtas – reikalavimo teisės yra kildinamos iš tebevykstančių teisminių procesų, dėl to jų vertė šiuo metu yra konkrečiai neapibrėžta ir ateityje gali kisti, priklausomai nuo bylų išnagrinėjimo rezultatų. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrįstą pagrindą tikėtis, kad parduodant reikalavimo teises pareiškėjo siūlomu būdu (varžytynėse ar laisvu pardavimu) būtų užtikrinta didžiausia kaina. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo teiktame pasiūlyme, kurį bendrovės kreditoriai atmetė, siūlė reikalavimo teises pardavinėti už artimą ginčijame nutarime patvirtintą turto kainą. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į skundą pastebėjo nemokumo administratorė, įvertinus pareiškėjo pasiūlytą reikalavimo teisių pardavimo būdą tiek varžytynėse, tiek laisvu pardavimu, akivaizdu, kad toks pardavimo būdo organizavimas, vykdymas, o jam nepavykus, vėl naujo kreditorių susirinkimo šaukimas, naujos turto pardavimo tvarkos ir būdo tvirtinimas, tikėtina, užtruks gerokai ilgiau nei teigia apeliantas, dėl to neabejotinai didės administravimo išlaidos ir ilgės nemokumo procesas. Nors teismų praktikoje aiškinama, kad bendrovės bankroto proceso greitumo ir operatyvumo principai nenusveria teisės į teisingą bankroto procesą, kreditorių teisėtų lūkesčių užtikrinimo principų, tačiau šiuo atveju įvertinus, jog visi esminiai bendrovės bankroto proceso veiksmai iš esmės yra baigti, o ilgos turto realizavimo procedūros iš varžytynių, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didintų administravimo kaštus, taip pat tai, kad turto realizavimo būdui, reikalavimo teises parduodant konkrečiam pirkėjui už nustatytą kainą, pritarė dauguma bendrovės kreditorių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog patvirtintas bendrovei priklausančių reikalavimo teisių pardavimo būdas yra ekonomiškai nenaudingas bendrovei ir jos kreditoriams. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad parduodant šį turtą per varžytynes būtų galimybė gauti didesnę kainą, atitinkamai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus didesne apimtimi.
53. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad apeliantas nepagrindė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas neteisėtai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms arba pažeidžia „prieš“ šį nutarimą balsavusių bendrovės kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarime nustatytas turto pardavimo būdas ir kaina atitinka tiek bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus. Nurodytina, kad apelianto argumentas dėl galimo teismo šališkumo yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė dėl kitame kreditorių susirinkime priimto nutarimo bankroto byloje teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nesutapus teismo vertinimui su apelianto išsakyta pozicija, tai nepaneigia teismo nešališkumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimą negaliojančiais, turto pardavimo bankroto procese tvarkos ir kainos nustatymą, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
55. Netenkinus atskirojo skundo, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
56. Nemokumo administratorės atstovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bendrovė patyrė 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš apelianto. Toks išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo ir advokato darbo bei laiko sąnaudų, viršija maksimalų priteistiną išlaidų dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktą ir 8.16 papunktį, todėl, atitinkamai, mažinamas iki 934,36 Eur, priteisiant šią sumą iš apelianto bendrovei (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnis,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei UAB SPECTUM PRO, juridinio asmens kodas 302690026, 934,36 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėja Asta Radzevičienė