Civilinė byla Nr. e2A-423-934/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23843-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.1.5

                                                                                                                                   (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-osios savininkų bendrijos (ankstesnis pavadinimas – 312-oji gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos bendrija) ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-oji savininkų bendrija (toliau – ieškovė arba Bendrija) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 375,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 92-95).

2.       Ieškinyje nurodė, jog ieškovė administruoja pastatą 1A6p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė atstovauja savininkų interesus bei organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą, tvarko ūkinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Atsakovė nuosavybės teise valdo butą Nr. 14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama Gyvenamojo namo administratoriumi, teikė minėtam butui ir bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas, išrašydamas mokėjimo nurodymus. Atsakovė naudojosi ieškovo paslaugomis, už kurias laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio 30 d. mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo. Per atsakovės naudojimosi ieškovės teikiamomis paslaugomis laikotarpį susidarė 2 375,92 Eur dydžio skola. Atsakovė priėmė teiktas paslaugas, jokių pretenzijų nereiškė, jai teikiamų mokėjimo lapelių neginčijo, tačiau neatsiskaitė už paslaugas su ieškove. Tokiu būdu atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už jai suteiktas ir gautas bendro naudojimo ir savo patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas.

3.       Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 99-103).

4.       Atsiliepime nurodė, kad į ieškovę kreipėsi ne vieną kartą tiek žodžiu, tiek raštu su prašymu paaiškinti, kaip yra priskaičiuojami mokesčiai, kadangi nėra galimybės apskaičiavimų patikrinti, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu bei kuo vadovaujantis ji apskaičiavo atsakovės mokėtiną sumą ir iš ko prašomi mokėjimai susideda. Pažymėjo, kad ieškovė apie priskaičiuotus mokėjimus informuoja lapeliais, pagal kurių turinį yra visiškai neaišku, kaip apskaičiuojamas mokesčių dydis, todėl atsakovė mokėdavo mokesčius remdamasi teisės aktais, o ne vienašališkais ir nepagrįstais ieškovės skaičiavimais. UAB „Avantus“ pateikė 2008 m. – 2017 m. ieškovės veiklos ataskaitų revizijos rezultatų išvadą, kurioje nustatyti akivaizdūs ieškovės veiklos trūkumai. Ieškovės vykdoma veikla laikytina neskaidria ir klaidinančia Bendrijos narius. Visos Bendrijos išlaidos buvo vykdomos valdybos pirmininko sprendimu, o ne visuotiniu Bendrijos narių susirinkimu, todėl ieškovės sprendimai tiek dėl pajamų, tiek dėl išlaidų samatų yra neteisėti. Pagal įstatus ieškovės veiklos kontrolei turėjo būti išrinktas revizorius, tačiau to padaryta nebuvo, be to per patikrintą laikotarpį nei karto nebuvo šaukiamas visuotinis ieškovo narių susirinkimas. Ieškovės buhalterinė apskaita tvarkoma netinkamai ir prieštarauja įstatymų nuostatoms bei apskaitos standartams. Atsakovė teigia, kad ieškovė neatsižvelgė į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomendacijas ir nepakeitė šilumos paskirstymo metodo. Atsakovė sutinka su pareiga mokėti mokesčius ir šią pareigą vykdo, tačiau pabrėžia, kad reikia apmokėti tuos mokesčius, kurie yra objektyviai apskaičiuojami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o ne ieškovės nepagrįstais skaičiavimais. Atsakovė paaiškina, jog faktas, kad ieškovė atsakovei išrašė nepagrįstas mokesčių sąskaitas, nesukuria skolos atsakovei ir pareigos šią skolą padengti.

5.       Atsakovė teismui pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais (3 t., b. l. 1-6) nurodė, kad ieškovė neteisingai skaičiavo jos butui dvigubo dydžio (35,40 litų) „gyvatuko“ mokestį, kadangi jos bute yra vienas vandens cirkuliacijos stovas (dvivamzdis), viena vonia ir vienas vonios šildytuvas („gyvatukas“). Atsakovė laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2009 metų keletą kartų tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į ieškovą dėl neteisingai skaičiuojamo „gyvatuko“ mokesčio, tačiau atsakymo negavo. Atsakovė nurodė, kad faktiškai ieškovei ji mokėjo 16,72 litų „gyvatuko“ mokestį. Negavusi iš ieškovės atsakymų dėl mokesčių skaičiavimo, atsakovė 2010 m. balandžio 10 d. raštu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją dėl neteisingai priskaičiuojamų mokesčių už šilumą, tačiau Bendrijos pirmininkas inspekcijos įpareigojimus ignoravo, mokesčių atsakovei neperskaičiavo, papildomos informacijos atsakovei nepateikė. Taip pat atsakovė 2010-08-02 kreipėsi į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl šilumos energijos sąnaudų normatyvų taikymo karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje. Komisija nustatė, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), galėtų būti parengtas bei su Komisija suderintas kitas šilumos paskirstymo metodas, kuriame būtų nustatomas diferencijuotos šilumos sąnaudos, karšto vandens cirkuliacijai, tenkančios atskiriems butams. Atsakovė taip pat akcentavo, kad ji nemokėjo ieškovės priskaičiuotų mokėjimų „šilumos nuostoliai“, kadangi tokiems mokesčiams skaičiuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes ieškovė atsakovei nepaaiškino, kur ir kaip šis šilumos poreikis šilumos nuostoliams atsirado name, ar jis susidarė šildymo ir kašto vandens vamzdynuose, kaip paskirstomi šilumos kiekiai butams. Dėl skolos „Kaupiamasis fondas“ atsakovė paaiškino, kad nuo 2008 metų skaičiuojamus mokėjimus į kaupimo fondą ji mokėjo iki 2015-10-01 pagal įmokos tarifą 0,5 Lt/kv.m. Vėliau atsakovė mokėjo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtintą 0,05 Eur/kv.m. tarifą, kadangi Bendrija namui neturėjo jokio bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo bei remonto darbų plano. Be to, atsakovė pažymėjo, kad kaupiamosios lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ir yra renkamos į vieną atsiskaitomąją sąskaitą banke kartu su visais mokesčiais už komunalines ir energetines paslaugas, tokiu būdu lėšos nėra apsaugotos. Atsakovė nesutinka mokėti už 2009 metų liepos – rugsėjo mėnesiais priskaičiuotą stogo remontą 608,30 litų (176,18 Eur) sumai, kadangi neaišku, dėl kokios priežasties reikėjo remontuoti 1998 metais pastatyto namo stogą, atsakovei nebuvo pateikti jokie dokumentai apie stogo būklę, pagrįstą darbų poreikį ir šių darbų kainą, neaišku, kaip stogo remonto lėšų dydis buvo paskirstymas butų savininkams.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-06 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės 2 375,92 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 375,92 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, priteisė iš atsakovės 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (4 t., 70-78). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) 21 straipsnio 3 dalies 2, 3, ir 6 punktus numatyta, jog patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo bei laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį bei 4.82 straipsnio 3 dalį patalpų bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su bendru turtu, pastato išlaikymu ir išsaugojimu, mokėti mokesčius, rinkliavas ir su tuo susijusias įmokas;

6.2.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė administruoja pastatą, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip vieno iš butų savininkė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė turi pareigą tikslingai ir laiku mokėti su butu ir kitu turtu susijusias išlaidas, mokesčius, esančius ieškovės žinioje;

6.3.       Atsakovė ginčija prievolę mokėti už stogo remontą, argumentuodama tuo, kad ieškovė už stogo remontą 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesių lapeliuose paskaičiavo 608,30 Lt (176,18 Eur), tačiau nėra aišku, kaip buvo paskirstytas remonto lėšų dydis butų savininkams, neaiški stogo remonto priežastis, darbų poreikis, darbų kaina, mokėjimo lapeliuose pateikta mokėti suma nepagrįsta dokumentais. Minėti atsakovės argumentai nevertintini nagrinėjamos bylos kontekste ir dėl šių argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi stogo remonto mokesčiai nepatenka į ieškiniu reikalaujamo skolos laikotarpio ribas, nes skolą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Šią aplinkybę patvirtino ieškovės atstovai teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad stogo remonto mokesčiai neįskaičiuoti į ieškiniu reikalaujamos skolos sumą patvirtina ir ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, atsiskaitymo lapeliai už ginčo laikotarpį;

6.4.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, tai vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Paskirstyti pastate suvartotą šilumą kitaip nei nustatyta Komisijos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose, šilumos tiekėjas neturi teisės. Kaip matyti, daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos kiekis namo šilumos vartotojams yra paskirstomas pagal šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodą Nr. 3, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-182 „Dėl Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“. Pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. R-1442 Komisija rekomendavo Bendrijai taikyti metodą Nr. 3. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime gyventojai patvirtino Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai teigė, kad šilumos nuostolių apskaičiavimui naudojamas būtent šis metodas Nr. 3, atsakovės atstovai šių aplinkybių posėdžio metu neneigė. 2019-12-03 UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pranešime yra nurodoma, kaip skaičiuojamos paslaugų kainos dėl karšto vandens, nepaskirstyto šalto vandens, gyvatuko, nepaskirstytos šilumos. Tai, kad paskaičiavimai dėl šilumos nuostolių yra neteisingi, ar jų paskaičiavimui taikyta netinkama metodika, atsakovė pagrįsti jokių įrodymų nepateikė;

6.5.       Kaupiamosios lėšos kaupiamos ne tik namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, bet gali būti kaupiama ir techninei priežiūrai, inžinerinių tinklų remontui ir pan. Pažymėtina, kad 2015-04-15 Vyriausybės nutarimas Nr. 390 numato minimalų tarifą, tačiau nėra draudžiama Bendrijai nutarti dėl didesnio lėšų tarifo nustatymo. Taip pat pažymėta, kad visi namo gyventojai tokio aukščiau paminėto kaupiamųjų lėšų tarifo nekvestionavo, nustatytą kaupiamųjų lėšų dydį moka, kitų gyventojų skolų ar prieštaravimų dėl tokio dydžio nėra. Formalaus protokolo byloje nebuvimas neleidžia abejoti Bendrijos sprendimais ir jų teisine galia, kuri leido Bendrijai realiai funkcionuoti bendram tikslui pasiekti, ir sukūrė atitinkamą tvarką, su kuria visi bendrijos nariai, išskyrus atsakovę, sutiko. Kiti atsakovės argumentai dėl kaupiamųjų lėšų saugumo bei lėšų naudojimo ne pagal paskirtį laikytini deklaratyviais ir neįrodytais;

6.6.       Ieškovė byloje pateikė nuotraukas, darytas atsakovės bute, iš kurių matyti, kad atsakovės bute faktiškai yra du vandens cirkuliacijos stovai, todėl teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad bute esantis dvivamzdis neatlieka „gyvatuko“ funkcijos, nes tokiam argumentui pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė. Atsakovė taip pat neįrodė, jog pagal teisės aktų reikalavimus ji būtų atsijungusi nuo bendros namo šilumos ir vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistemos, todėl jai, kaip daugiabučio bendraturtei, pareiga mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) faktiškai bute esančiuose abiejuose vandens cirkuliacijos stovuose išlieka;

6.7.       Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrijos pirmininkas reagavo į atsakovės prašymą dėl mokesčių perskaičiavimo (2019 m. kovo mėn. el. susirašinėjimas), 2020 m. sausio 31 d. Bendrijos valdybos nariai atsakė raštu dėl tam tikrų mokesčių skaičavimo metodikos ir paskirstymo. Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovas atsakovei galimai netinkamai ar nesavalaikiai teikė informaciją, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako;

6.8.       Pažymėtina, kad iš Bendrijos pateiktų dokumentų matyti, jog mokesčiai buvo skaičiuojami atsakovei, kaip eilinei bendrijos narei, o pateiktose sąskaitose nurodyti visi būtini mokėjimai už paslaugas ir išlaidas namo išlaikymui. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovė dalinai mokėjo mokesčius, o jos nurodomi argumentai, kad kai kurie mokesčiai neprotingi ir nepagrįsti, negali būti pagrindu atmesti ieškinį kaip neįrodytą. Atsakovės nesutikimas su jai paskaičiuotais mokesčiais už įvairias komunalines paslaugas savaime nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų bei neleidžia teigti, kad skola Bendrijai yra mažesnė, nei apskaičiuota pateiktose sąskaitose ir dokumentuose, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad mokesčių dydis jai yra apskaičiuotas netinkamai (CPK 178 straipsnis);

6.9.       Konstatuotina, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti mokesčių mokėjimo prievolę (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina 2 375,92 Eur dydžio skola. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė;

6.10.       Kiti atsakovės argumentai, susiję su Bendrijos veiklos teisėtumu, teiginiai dėl Bendrijos veiklos pasyvumo, nevykdomų pareigų nustatyta tvarka šaukti visuotinius narių susirinkimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti atsakovei 53,00 Eur žyminį mokestį ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (4 t., b. l. 82-96). Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7.1.       Teismas patenkino ieškovės ieškinį, kurio turinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų. Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 2 375,92 Eur skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30, tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko – nenurodė pagrįsto materialinio reikalavimo, t.y. už kokias konkrečiai ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga ieškovei, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės išdėstytas aplinkybes. Teismo sprendime taip pat nėra nurodyta jokių teismo išvadų, susijusių su atsakovės tariamos skolos Bendrijai apskaičiavimu ir pagrįstumu. Teismo argumentai, jog Bendrija atsakovei teikė paslaugas, už kurias atsakovė mokėjo nereguliariai arba iš viso nemokėjo, yra aiškiai nepakankami;

7.2.       Teismo priteistos ieškovės naudai skolos dydis aiškiai peržengia pačios ieškovės apibrėžtas ginčo ribas. Iš byloje esančių mokėjimo lapelių ir 2019-08-02 pažymos apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas per 2018-08-31 – 2019-06-30 laikotarpį matyti, jog įrašyta skola, tačiau nėra nurodyta, kad skola susidarė sprendime nurodytu ginčo laikotarpiu. Mokėjimo lapeliuose ir 2019-08-02 pažymoje apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas nėra nurodyta ir už kokias paslaugas susidarė skola. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas, tenkindamas Bendrijos ieškinį visa apimtimi, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas. Be to, teismas sprendime nepasisakė ir nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė nesutikimą su ieškiniu. Teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovė pateikė savo parengtą pažymą apie ieškovės priskaičiuotas įmokas ir atsakovės atliktus mokėjimus per 2004-2019 metus;

7.3.       Tiek ieškovė, tiek teismas atsakovės tariamą skolą motyvavo ieškovės pateiktais mokėjimo lapeliais (pranešimais). Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės pateiktose sąskaitose nurodyti visi būtini mokėjimai už paslaugas ir išlaidas namo išlaikymui, tačiau įvertinus mokėjimo lapelių turinį, yra akivaizdu, kad minėti pranešimai ne tik neatitinka jiems keliamų teisės aktų reikalavimų, bet ir yra visiškai neaiškūs. Kadangi sprendimas paremtas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, todėl jis negali būti laikomas teisėtu;

7.4.       Teismas visiškai nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė tariamą skolą už šilumos nuostolius. Sprendimas dėl šilumos paskirtymo metodo pasirinkimo turėjo būti priimtas pastato bendraturčių daugumos sprendimu. Teismas vertino, kad Bendrija pagrįstai skaičiavo šilumos nuostolius taikydama metodą Nr. 3, tačiau detaliai išanalizavus metodą Nr. 3, tiek jo variantus matyti, kad juose niekur nėra kalbama apie šilumos nuostolių apskaičiavimą. Vadinasi, teismas be jokio pagrindo patikėjo ieškovės atstovų teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, kad šilumos nuostoliai neva buvo apskaičiuojami taikant 2016 metų metodą Nr. 3, kadangi toks metodas objektyviai negalėjo būti taikomas ir šilumos nuostolių apskaičiavimui, todėl yra visiškai neaktualus. Be to, teismas nepateikė jokių išvadų, ar tinkamai buvo apskaičiuotas namo gyventojų suvartojamas šilumos kiekis už ginčo laikotarpį kol 2019-04-17 Bendrijos visuotiniame susirinkime buvo pritarta metodo Nr. 3 taikymui;

7.5.       Teismas, neegzistuojant jokiam pagrindui, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė tariamą kaupiamųjų lėšų įsiskolinimą. Tam, kad Bendrija galėtų rinkti kaupiamąsias lėšas, turėjo būti realiai įvykęs Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame Bendrijos narių dauguma būtų priimtas sprendimas patvirtinti kaupiamųjų lėšų tarifą arba jo apskaičiavimo tvarką ir toks sprendimas turėjo būti užprotokoluotas ir pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vyko Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas ir dėl jo surašytas protokolas. Vadinasi, ieškovė visiškai nepagrįstai iš atsakovės reikalauja kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo, o teismas visiškai nepagrįatai tokį įsiskolinimą iš atsakovės priteisė. Teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo, kuriame priimtas sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų tarifo, nebuvimas yra formalus. Tai, jog kiti namo gyventojai moka kaupiamąsias lėšas ir nekelia pretenzijų dėl kaupiamųjų lėšų tarifo, nereiškia, jog Bendrijos nurodomas kaupiamųjų lėšų tarifas yra teisingas. Be to, teismas tokią išvadą padarė net neapklausęs kitų namo gyventojų ir neišsiaiškinęs, ar jie iš tikrųjų nekelia pretenzijų Bendrijai dėl kaupiamųjų lėšų tarifo;

7.6.       Teismas nepagrįstai priteisė karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio tariamą įsiskolinimą. Net ir tuo atveju, kai dalis daugiabučio gyventojų yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jie vis tiek išlieka tam tikra apimtimi ir centralizuotai tiekiamų paslaugų gavėjais, todėl teismo motyvas, jog atsakovė turi mokėti cirkuliacijos mokestį, nes neįrodė, kad pagal teisės aktus būtų atsijungusi nuo bendros namo šilumos ir vandens tiekimo sistemos, šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovės buvo nuotraukas, kuriose matyti, kad bute yra du vandens cirkuliacijos stovai, tačiau 2019-05-29 Bendrijos valdybos narių susirinkimo protokole yra konstatuota, kad atsakovės bute yra vienas vandens stovas;

7.7.       Nors atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas žyminį mokestį iš atsakovės vis tiek priteisė valstybės naudai. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai, kad analogiško pobūdžio ginčuose tarp bendrijų ir jų narių abi ginčo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminis mokestis nėra priteisiamas nei iš vienos šalių, ne kartą yra pažymėta suformuotoje teismų praktikoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantei taip pat turėtų būti grąžintas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

3.         Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 105-117).

4.       Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

9.1.       Patikslinto 2019-09-09 ieškinio dalykas buvo įvardintas tiksliai ir aiškiai – iš apeliantės priteisti 2375,95 Eur skolą. Patikslinto ieškinio dalykas (dalyje dėl prašomos priteisti skolos sumos) buvo grindžiamas apeliantei pateiktais apmokėti ir jos neapmokėtais mokėjimo nurodymais, 2019-08-02 pažyma apie apeliantei priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas, įsiskolinimo detalizavimo pažyma, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad ieškinys neatitiko procesinių reikalavimų, o ieškinio dalykas buvo suformuluotas netiksliai, yra nepagrįstas;

9.2.       Apeliantės skunde įvardijami skaičiai nereiškia skolos sumos nepagrįstumo, tačiau patvirtina tai, kad apeliantė vykdė prievoles ieškovei, kiekvieną mėnesį apmokėdama dalį skolos. Taigi tai, kad dėl nesumokėtų įmokų apeliantei buvo fiksuojamos skolos, rodo, kad apeliantės mokėti mokesčiai buvo užskaitomi seniausiai pradelstai skolai dengti, kas reiškia, kad skolos sumos laikotarpis su kiekvienu mėnesiu vis persislinkdavo į priekį. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad 2788,93 Lt (807,73 Eur) skola susidarė dar iki 2010-05-01. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes pagrįstai nustatė, kad iš ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų (atsiskaitymo lapelių) matyti, kad skola už pastato administravimą bei kitas teiktas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30. Pagal pateiktus atsiskaitymo lapelius ir mokėjimo nurodymus bei ieškovo pateiktą 2019-08-02 pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas matyti, kad skolos suma sudaro 2 443,92 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje papildomai paaiškino, kad nurodyta pažyma buvo suformuota 2019-08-02, tačiau joje neatsispindi atsakovės 2019-07-31 atliktas mokėjimas 68,00 Eur sumai, todėl iš 2 443,92 Eur atėmus apeliantės sumokėtą 68,00 Eur sumą, lieka 2 375,92 Eur neapmokėta skolos dalis, kurią ieškovė ir prašė priteisti;

9.3.       Įstatymas leidžia buitiniam vartotojui pateikti dviejų formų atsiskaitymo dokumentus – sąskaitą – faktūrą arba mokėjimo pranešimą, todėl nesutiktina su apeliante, kad jai privalomai turėjo būti teikiamos tik sąskaitos-faktūros. Apeliantei pateiktuose mokestiniuose pranešimuose yra nurodyti apskaitos skaitliukų rodmenys (pvz. karšto vandens skaitliuko parodymai), o nepaskirstyto šalto vandens, bendro naudojimo patalpų šildymo ir nepaskirstytos šilumos sąnaudos yra paskirstomos proporcingai apeliantės nuosavybės teise valdomo buto plotui. Į apeliacinio skundo tekstą įterpta lentelė, kaip turėtų būti išskaidyti mokėjimai už šildymo paslaugas, visiškai atitinka eilutes apeliantei pateiktuose mokėjimo pranešimuose. Taigi, visi parametrai yra aiškūs ir, nepriklausomai nuo dokumento pavadinimo ar informacijos išdėstymo būdo jame, apskaitos vienetai yra nurodyti konkrečiai ir aiškiai. Pažymėtina, kad visos bendrijos gaunamos sąskaitos yra skelbiamos viešai ir taip pat prieinamos apeliantei, todėl jeigu apeliantei tikrai kiltų abejonių ar neaiškumų dėl gaunamų sąskaitų, ji šiuos klausimus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantė apsiribojo formaliu mokėjimo pranešimų formos ginčijimu;

9.4.       Nors ginčija teismo sprendimą, pati apeliantė neturi jokios pozicijos, kas konkrečiai yra neteisingo šildymo nuostolių paskirstymo būdo. Laikantis apeliantės pozicijos, ji nesutinka padengti jokios dalies šilumos nuostolių. Teismas nustatė, kad 2010-09-02 rašte Nr. R-1442 Komisija rekomendavo Bendrijai taikyti metodą Nr. 3. Visuotiniame susirinkime gyventojai patvirtino Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai teigė, kad šilumos nuostolių apskaičiavimui naudojamas būtent šis metodas Nr. 3, apeliantės atstovai šių aplinkybių posėdžio metu neneigė. 2019-12-03 UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pranešime yra nurodoma, kaip skaičiuojamos paslaugų kainos dėl karšto vandens, nepaskirstyto šalto vandens, gyvatuko, nepaskirstytos šilumos. Tai, kad paskaičiavimai dėl šilumos nuostolių yra neteisingi, ar tai, kad jų paskaičiavimui taikyta netinkama metodika, apeliantė tam pagrįsti jokių įrodymų nepateikė;

9.5.       Nors apeliantė atsisakė mokėti kaupiamąsias įmokas namo atnaujinimo darbams, tačiau namo remonto darbai, naudojant kaupiamąsias lėšas buvo atlikti ir apeliantė šių aplinkybių byloje neginčijo. Todėl nors apeliantė nemokėjo kaupiamųjų lėšų, naudą ji gavo, nes apeliantės butui priklausanti bendro naudojimo objektų dalis buvo suremontuota. Pastebėtina, kad apeliantė priešingai byloje esančiai rašytinei medžiagai teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vyko Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas ir dėl to surašytas protokolas. Kaupiamosios įmokos tarifo nustatymo aplinkybę ieškovė įrodinėjo netiesioginiu įrodymu – 2019-10-24 faktinių aplinkybių nustatymo pažyma. 2019-10-24 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje gyventojai (butų savininkai) Faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma patvirtino, kad 2008 m. vykusiame šio namo gyventojų susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,50 Lt (t. y. 50 ct) už 1 kv. m. kaupiamųjų lėšų dydį kiekvienam butui, šias lėšas apskaičiuojant ir sumokant kiekvieną mėnesį 312-ajai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos bendrijai pagal išrašomą mokėjimo lapelį. Pažymoje patvirtinama, kad namo gyventojai minėtą įkainį mokėjo, skolų neturėjo, pritarė vykdomiems darbams, atliktiems iš kaupimo lėšų. Taigi šį ieškinio reikalavimą teismas tenkino vadovaudamasis šiuo rašytiniu įrodymu, taip pat ieškovės atstovų paaiškinimais;

9.6.       Iš ieškovės byloje pateiktų fotonuotraukų, darytų apeliantės bute, matyti, kad apeliantės bute faktiškai yra vienas vandens cirkuliacijos stovas, prie kurio prijungti du vandens šildytuvai (vienas – vonios patalpoje, kitas – WC patalpoje). Kodėl apeliantė vieną vandens cirkuliacijos vamzdį laiko gyvatuku, o kitą ne – apeliantė į bylą jokių įrodymų nepateikė, nors iš nuotraukų akivaizdu, abu vamzdžiai yra vienodos paskirties. Nesutikdama su šia išvada, apeliantė apsiriboja savo subjektyviais paaiškinimais. Pastebėtina, kad situaciją apeliantės bute apžiūrėjo bendrijos pirmininkas, kuris stovo ir šildytuvų nuotraukas pristatė bendrijos valdybai ir šis kolegialus valdymo organas vienbalsiai priėjo išvados, kad apeliantės bute yra įrengtas vienas vandens cirkuliacijos vamzdis, prie kurio prijungti du vandens šildytuvai (rankšluosčių džiovintuvai), ši aplinkybė pirmininko užfiksuota į bylą pateiktomis nuotraukomis, todėl teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės argumentu, kad bute esantis dvivamzdis neatlieka „gyvatuko“ funkcijos, nes tokiam argumentui pagrįsti apeliantė įrodymų nepateikė;

9.7.       Apeliacinio skundo argumentai apie iš apeliantės priteistą žyminį mokestį su ieškovės interesais nesusiję, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų ieškovė plačiau nepasisako. Visgi ieškovė norėtų pažymėti, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 d, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės į valstybės biudžetą žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, tinkamai taikė CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-osios savininkų bendrijos ieškinys atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliantės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų

7.       2021-02-01 Vilniaus apygardos teisme gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriais apeliantė palaikė savo apeliacinio skundo reikalavimus (4 t., b. l. 122-130). Rašytinius paaiškinimus atsakovė pateikė susipažinusi su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, su kuriomis nesutinka.

8.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. CPK 323 straipsnis numato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

9.       Nagrinėjamu atveju prieš paskirtą bylos nagrinėjimą 2021-02-01 gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, tačiau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžia įstatymas (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės 2021-02-01 pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti. Kita vertus, atsižvelgiant į pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog jų nepriėmimas sudarytų prielaidas neteisingai išspręsti ginčą. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, akcentuodama, jos įsitikinimu, reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat pakartojo didžiają dalį apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.   

Apeliacinis skundas atmestinas. 

Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

10.       Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo prašymą argumentavo tuo, kad byla yra sudėtinga dėl pareikštų reikalavimų pobūdžio, taikomų teisės aktų gausos ir byloje keliamų teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliantės vertinimu, byloje sprendžiami sudėtingi ir kompleksiniai klausimai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai mokėtinais mokesčiais, jų apskaičiavimu, taikant specialiuosius teisės aktus, bendrijos organų sprendimais, susijusiais su mokesčių tarifų nustatymu, be to, būsimas procesinis sprendimas turės didelę įtaką ir kitoms panašaus pobūdžio byloms, kuriose sprendžiami ginčai tarp bendrijų ir jos narių. Pažymėjo, kad tik išklausius byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus aktualiais byloje keliamų įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo klausimais, bus galima daryti pagrįstas išvadas ir priimti teisingą sprendimą dėl bylos esmės.

11.       Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

12.       Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018; 2017-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017).

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė, atstovaujama advokato, pateikė išsamų apeliacinį skundą ir turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti apeliaciniame skunde. Prašydama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes ji ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys galėtų papildomai paaiškinti, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, kad byla yra sudėtinga dėl pareikštų reikalavimų pobūdžio, taikomų teisės aktų gausos ir byloje keliamų teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko du parengiamieji (2019-12-04 ir 2020-01-22) ir vienas teismo posėdis (2020-09-30), kurių metu buvo išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai ir žodiniai paaiškinimai. Akcentuotina, jog apeliaciniame skunde nėra keliami nauji procesiniai prašymai ar reikalavimai, kurių neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, o iš esmės keliami byloje esančių įrodymų vertinimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju nepaskirus žodinio bylos nagrinėjimo galėtų būti neteisingai išspręstas ginčas, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl ieškinio atitikties CPK reikalavimams

14.       Apeliantė pateiktame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, kuris neatitinka CPK nustatytų reikalavimų. Apeliantės vertinimu, pareikšdama ieškinį dėl 2 375,92 Eur skolos priteisimo ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko, t. y.,  nenurodė, už kokias konkrečiai ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės išdėstytas aplinkybes.

15.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu ir jame reiškiamais reikalavimais, taip pat su pradiniu ir patikslintu ieškiniu pateiktais įrodymais, nesutinka su apeliante, jog ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko. Nagrinėjamu atveju pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 375,95 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio 30 d. ieškovės teiktas atsakovės butui ir bendrojo naudojimo patalpoms teiktas administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas (1 t., b. l. 92-95). Pareikštas reikalavimas buvo grindžiamas atsakovei pateiktais mokėjimo nurodymais (pranešimais) (1 t., b. l. 14-85; „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511), 2019-08-02 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas bei įsiskolinimo detalizavimu (b. l. 9-10, 86). Apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, jog pareikštu patikslintu ieškiniu neišskyrė, už kokias konkrečiai ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko bei spręsti, jog toks ieškinio reikalavimo suformulavimas galėjo suvaržyti atsakovės teisę pateikti nesutikimo argumentus. Priešingai, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą (dalyką) – priteisti 2 375,95 Eur skolą bei ieškinyje, su vėlesniais patikslinimais, nurodė prašomo priteisti skolos dydžio pagrindimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktai), o vien atsakovės nurodytas subjektyvus vertinimas, jog ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių išdėstytas aplinkybes, savaime neįrodo, jog ieškinys neatitinka CPK reikalavimų.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

16.       Skunde apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovės naudai skolos dydis aiškiai peržengė pačios ieškovės apibrėžtas ginčo ribas. Apeliantės vertinimu, iš byloje esančių mokėjimo lapelių ir 2019-08-02 pažymos apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas per 2018-08-31 – 2019-06-30 laikotarpį matyti, jog įrašyta skola, tačiau nėra nurodyta, kad skola susidarė sprendime nurodytu ginčo laikotarpiu (nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30), todėl teismas, tenkindamas Bendrijos ieškinį visa apimtimi, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas.

17.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, jog teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tačiau remiantis apeliantės argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas ar buvo apribota atsakovės, atstovaujamos advokato, galimybės savalaikiai pateikti atsikirtimo argumentus dėl ieškinyje nurodyto faktinio pagrindo ir suformuluoto dalyko.

18.       Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, už kurias laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019-06-30 mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo, ir per šį naudojimosi ieškovės teikiamomis paslaugomis laikotarpį susidarė 2 375,92 Eur dydžio skola (1 t., b. l. 93). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus mokėjimo nurodymus (atsiskaitymo lapelius), nustatė, jog skola už pastato administravimą bei kitas teiktas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas ir ginčo sprendime nustatytas skolos susidarymo laikotarpis tam tikra dalimi nesutampa, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismo nustatytas skolos susidarymo laikotarpis patenka į ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą skolos susidarymo laikotarpį, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo priteistos skolos dydis peržengė ieškovės apibrėžtas ginčo ribas.

19.       Atsikirsdama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog į priteistinos skolos sumą nepagrįstai buvo įtraukta ir 807,73 Eur suma, kuri susidarė iki sprendimu apibrėžto skolos susidarymo laikotarpio (iki 2010-05-01), ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliantės mokėti mokesčiai buvo užskaitomi seniausiai pradelstai skolai dengti, o ne jos pageidaujamiems mokėjimams dengti, kas reiškia, kad skolos sumos laikotarpis su kiekvienu mėnesiu vis persislinkdavo į priekį. Savo poziciją ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 1 dalimis, kuri numato, jog skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios mokėjimo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Tokią atsakovės atliktų mokėjimo užskaitymo tvarką iš esmės patvirtina ir ieškovės pateikta 2019-08-02 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas (iš konkretų laikotarpį nurodytus skolos sumos atėmę atsakovės už tą mėnesį sumokėtą sumą ir pridėję tą mėnesį atsakovei priskaičiuotą mokėtiną sumą, gauname kito mėnesio skolos sumą, iš kurios vėl atimamos atsakovės sumokėtos ir pridedamos jai už tą mėnesį priskaičiuotos sumos ir t.t.) (1 t., b. l. 9-10). Todėl joje nurodytos atitinkamos skolos sumos apibrėžia, kokia susidariusios skolos dalis buvo neapmokėta, t. y., tai skolos sumos, kurių nepadengė atsakovės vėliau atlikti mokėjimai.

20.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog iš byloje esančios 2019-08-02 priskaitymų, komisinių, skolos ir delspinigių lentelės nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. birželio atsakovė ieškovei sumokėjo 969,32 Eur sumą (1 t., b. l. 86), todėl taikant aukščiau nurodytą ieškovės taikomą įmokų užskaitymo tvarką, kuomet iš sumokamos pirmiausia būdavo padengiama seniausia skola, nėra pagrindo daryti išvados, kad 870,05 Eur skolos suma susidarė iki 2010-05-01, kadangi ji padengta laikotarpiu nuo 2018-05 iki 2019-06 atsakovės atliktais mokėjimais. Be to, pačios apeliantės į bylą pateikti mokėjimo lapeliai patvirtina, kad vien laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-12-31 ji sumokėjo ieškovei 700,26 Eur (3 t., b. l. 151-159) sumą ir toliau kiekvieną mėnesį mokėjo atitinkamas sumas ieškovei, todėl iki 2015-05-01 buvusi atsakovės skola buvo padengta dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Kadangi išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog į ieškovės priskaičiuotą ir pirmosios instancijos teismo priteistą skolos sumą negalėjo būti įtraukta 807,73 Eur dydžio atsakovės skola už laikotarpį iki 2010-05-01, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovės pareikšto ieškinio ribas.

21.       Apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, neįrodo ir apeliantės išreikštos abejonės dėl jai išrašytuose mokėjimo nurodymuose (pranešimuose) ir ieškovės 2019-08-02 pažymoje nurodytų skolos sumų, kadangi tokias abejones paneigia aukščiau nurodyta ieškovės taikyta atsakovės atliktų įmokų užskaitymo tvarka. Be to, svarbu pažymėti, jog priteisdamas skolą, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne tik ieškovės išrašytuose mokėjimo lapeliuose ir ieškovės 2019-08-02 pažymoje nurodytomis skolos sumomis, tačiau įvertino ir aplinkybes, jog 2019-08-02 pažymoje neatsispindi atsakovės 2019-07-31 atliktas mokėjimas 68,00 Eur sumai, todėl pagrįstai sprendė, jog minėtą mokėjimą atėmus iš atsakovei priskaičiuotos skolos sumos, lieka 2 375,92 Eur neapmokėta skolos dalis, kurią ieškovė ir prašė priteisti pareikštu ieškiniu.

Dėl patalpų savininko pareigos mokėti mokesčius bei dėl mokėjimo pranešimų (mokėjimo nurodymų) (ne)atitikimo teisės aktų reikalavimams

22.       Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir DNSBĮ 2 straipsnio 4 punktas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

23.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi, pagal CK ir DNSBĮ nustatytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra.

24.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-osios savininkų bendrija administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame esantį butą Nr. 14 nuosavybės teise valdo atsakovė. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės pateiktose sąskaitose (mokėjimo nurodymuose) nurodyti visi būtini mokėjimai už paslaugas ir išlaidas namo išlaikymui. Apeliantės teigimu, įvertinus mokėjimų lapelių turinį, akivaizdu, kad minėti pranešimai ne tik neatitinka jiems keliamų reikalavimų, bet ir yra visiškai neaiškūs, t. y., iš jų neįmanoma atsekti ir patikrinti, kokiu būdu mokestis buvo apskaičiuotas, todėl atsižvelgiant į tai, kad sprendimas paremtas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, jis negali būti laikomas teisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo prašomos priteisti skolos dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

25.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su žilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo pranešimas). Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

26.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės iki 2010 m. gruodžio mėn. išrašytuose mokėjimo pranešimuose buvo pateikiama informacija apie priskaičiuotus mokesčius, nenurodant, kaip jie buvo apskaičiuoti, nurodant komunalinių paslaugų tarifus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 24, DOK-16511). Tačiau nuo 2010 m. gruodžio iki 2018 m. birželio išrašytuose mokėjimo nurodymuose buvo teikiama informacija – nurodant karšto vandens skaitiklio duomenis, suvartotas šildymo kiekį, suteiktų paslaugų kainos, paslaugų kiekiai. Todėl apeliantė turėjo galimybę patikrinti, kaip jam buvo paskaičiuoti mokesčiai. Nuo 2018 m. birželio pateiktuose mokėjimo nurodymuose nurodytas karšto vandens skaitiklio rodmuo, o mokėtinas mokestis apskaičiuotas suvartotą karšto vandens kiekis padauginant iš vieno suvartoto vieneto kainos. Tokia pačia tvarka apskaičiuotas ir mokestis už šildymą. Tuo tarpu nepaskirstyto šalto vandens, bendro naudojimo patalpų šildymo ir nepaskirstytos šilumos mokesčiai yra paskaičiuoti proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomo buto plotui, t.y. nustatytas mokesčio tarifas dauginamas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ploto (78,58 m2). Sąskaitose nurodyti kiti mokesčiai (komunaliniai) taip pat apskaičiuoti proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomo buto plotui, nustatytą mokesčio tarifą dauginant iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ploto (1 t., b. l. 14-85; „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511)). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliantės nurodyti argumentai, susiję su mokėjimo pranešimuose nurodytų duomenų apimtimi, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo bei apskaičiuotas skolos dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o ir duomenų, jog išrašomi pranešimai būtų pripažinti neteisėtais, byloje nėra. Pažymėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės iki 2010 m. gruodžio apeliantės atlikti mokėjimai (3 t., b. l. 151-159) pagrindžia, jog su dalimi šiuo laikotarpiu pateiktuose mokėjimo pranešimuose nurodytų mokesčių apeliantė sutiko, jų neginčijo. Aplinkybė, kad apeliantei siųstuose mokėjimo nurodymuose nėra išskirti ir įvardinti mato vienetai kilovatvalandėmis, kilovatvalandės kaina, PVM ir suma be PVM, taip pat savaime nereiškia, jog mokėjimo pranešimai yra neaiškūs, klaidinantys, kadangi dalį aukščiau nurodytų duomenų galima nustatyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų turinio, net jų nenurodžius pačiame mokėjimo nurodyme.

27.       Nurodydama, jog ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, apeliantė apeliaciniame skunde taip pat rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-11-02 raštu Nr. R2-2183 ir UAB „Avantus“ 2008- 2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų išvada. Apeliantės vertinimu, aukščiau nurodytuose dokumentuose pateikti duomenys pagrindžia skundo teiginius dėl ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų ydingumo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

28.       Apeliantė teisingai nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011-11-02 rašte Nr. R2-2183 buvo nurodžiusi, jog vartotojai apie jiems priskaičiuotus mokėjimus informuojami lapelių pagalba, kurie neatitinka Šilumos ūkio istatymo 12 straipsnio 3 dalyje bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede nustatytų reikalavimų (1 t., b. l. 107-108). Komisijos išvada dėl mokėjimų lapelių buvo padaryta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-09-02 rašte Nr. R2-1442. Minėtame rašte iš esmės buvo pakartota, kad vartotojai apie jiems priskaičiuotus mokėjimus informuojami lapelių pagalba, kurie neatitinka Šilumos ūkio istatymo 12 straipsnio 3 dalyje bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede nustatytų reikalavimų, todėl gali kelti vartotojų įtarumą ir nepasitenkinimą (1 t., b. l. 109-110). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės nurodytame Komisijos rašte nėra nurodyta, kokiu terminu ieškovės išrašyti mokėjimo nurodymai (pranešimai) neatitikimo teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog nagrinėjamo ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimų turinys iš esmės neatitiko teisės aktų reikalavimų ar juose nurodyti duomenys yra nepagrįsti ir neteisėti, įvertinus tai, kad aptarti Komisijos raštai buvo parengti 2010-2011 metais, o prašomos priteisti skolos laikotarpis apima nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30. Motyvai dėl mokėjimo pranešimuose nurodytų duomenų apimties nurodyti šios nutarties 31 punkte, todėl teismas jų nekartoja.

29.       Apeliantės nurodytoje UAB „Avantus“ 2008-2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų išvadoje (1 t., b. l. 112-130) konstatuota, jog visumoje bendrijos apskaita buvo organizuota netinkamai, o Bendrijos taikomi buhalterinės apskaitos principai bei veiklos organizavimo klausimai bendrijoje nedokumentuoti ir bendrijos narių susirinkimo nėra patvirtinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė skunde nenurodė, kaip aukščiau nurodytoje išvadoje padarytos išvados pagrindžia jos skundo teiginius apie ieškovės mokėjimo nurodymų neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvadoje nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės, kad bendrijoje apskaita buvo organizuojama netinkamai, iš esmės nepatvirtina skundo teiginių, jog Bendrijos pateikti mokėjimo nurodymai taip pat buvo netinkami, taip pat nepaneigia apskaičiuotos skolos pagrįstumo.

30.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas, konstatuotina, jog apeliantės samprotavimai dėl mokėjimo pranešimuose nurodytų duomenų apimties, savaime nepaneigia jos pareigos sumokėti skolą bei apskaičiuotos skolos pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl skolos už šilumos nuostolius

31.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė, taikydama Šilumos pagal butinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodą Nr. 3, tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtinus šilumos nuostolius, priskirtinus atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui. Apeliantė pažymėjo, jog metodas Nr. 3 taikomas visame pastate suvartoto šilumos kiekio nustatymui ir paskirstymui, bet nenustato šilumos nuostolių apskaičiavimo ir paskirstymo. Papildomai nurodė, kad 2010-05-01 neegzistavo joks name esančių savininkų daugumos sprendimas dėl namui taikytino šilumos skirstymo metodo pasirinkimo, kadangi toks sprendimas buvo priimtas tik 2019-04-17 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą teismo sprendimą.

32.       Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi (suvestinė redakcija nuo 2010-01-05 iki 2010-06-04), jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

33.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-09-02 rašte Nr. R2-1442 ir 2011-11-02 rašte Nr. R2-2183 (1 t., b. l. 107-110) pateikė nuomonę, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos paskirstymui galėtų būti pasirinktas Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 arba Komisijos 2009-03-20 protokoliniu nutarimu Nr. O2-10 suderintas (duomenys neskelbtini) vartotojų 973-osios daugiabučių savininkų bendrijos siūlomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 10V, kuriame numatyta galimybė priskirti papildomą šilumos kiekį vartotojams, pasididinusiems vonios šildytuvus ar juos perkėlus į kitą vietą bei įsirengusiems karštu vandeniu šildomas grindis. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybe, jog Komisija rekomendavo Bendrijai taikyti metodą Nr. 3.

34.       Atsižvelgiant į tai, kad šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 buvo rekomenduotas Komisijos raštuose (žr., 38 punktą), taip pat į tai, jog tokio metodo taikymą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti ieškovės atstovai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos kiekis, o taip pat ir šilumos nuostoliai, namo šilumos vartotojams buvo paskirstomi pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Akcentuotina ir tai, jog metodo Nr. 3 taikymą patvirtina ir Bendrijos 2020-01-30 apeliantei pateiktas pranešimas Nr. 20200131-02 „Dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 (duomenys neskelbtini) butui taikymo“, kuriame nurodyta, jog nuo 2010 m. šildymo sezono pradžios suvartotos šilumos kiekis buvo apskaičiuojamas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 3 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 1, DOK-30202). Minėtame pranešime taip pat paaiškinta, jog visa likusi šiluma, susidariusi dėl skirtumo tarp individualių apskaitos prietaisų sumos ir bendrojo šilumos punkto skaitliuko (šilumos nuostoliai), išdalinama proporcingai pagal naudingą gyvenamosios patalpos plotą. Atsakydama į atsakovės argumentus, jog nėra aišku, kaip buvo apskaičiuojami mokesčiai už šilumos nuostolius, Bendrija į bylą taip pat pateikė UAB „Skaidri apskaitos sistema“ 2019-12-03 pranešimą, kuriame nurodyta, kaip Bendrijoje apskaičiuojami mokesčiai už karštą vandenį, nepaskirstytą šaltą vandenį, šildymą, „gyvatuką“ ir nepaskirstymą šilumą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 27, DOK-15495). Minėtu pranešimu ginčo sprendime, priteisdamas skolą už šilumos nuostolius, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pasirinktas šilumos paskirstymo metodas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ir šių aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako dėl pasirinkto šilumos paskirstymo metodo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, jog metodas Nr. 3 nenustato šilumos nuostolių apskaičiavimo ir paskirstymo, yra grindžiamas išimtinai subjektyvia apeliantės nuomone, nepateikiant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos už kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti priteisimo

35.       Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė kaupiamųjų lėšų įsiskolinimą. Apeliantės vertinimu, tam, kad Bendrija galėtų rinkti kaupiamąsias lėšas, turėjo būti realiai įvykęs Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame Bendrijos narių dauguma būtų priimtas sprendimas patvirtinti kaupiamųjų lėšų tarifą arba jo apskaičiavimo tvarką. Apeliantė akcentavo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vyko Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas ir dėl jo surašytas protokolas, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo, o teismas nepagrįstai tokį įsiskolinimą iš atsakovės priteisė. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

36.       Pažymėtina, jog CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal CK 4.85 straipsnios 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. DNSBĮ (suvestinė redakcija nuo 2004-02-14 iki 2010-01-04) 20 straipsnio 4 punktas nustatė, kad Bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką.

37.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ieškovė į bylą nepateikė Bendrijos visuotinio susirinkimo susirinkimo protokolo, kurio metu būtų nuspręsta rinkti kaupiamąsias lėšas, būtų nustatytas šių lėšų tarifas ar jo apskaičiavimo tvarka, tačiau nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad jog byloje nėra įrodymų, jog Bendrijos narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas, nustatyti jų tarifą ir apskaičiavimo tvarką. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos ginčo sprendime, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, nustatė, jog sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas ir kaupiamųjų lėšų tarifas buvo nustatytas 2008 metais vykusiame namo gyventojų susirinkime. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateikta 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma (1 t., b. l. 187), kurioje užfiksuota, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai (butų savininkai) patvirtino, jog 2008 m. vykusiame šio namo gyventojų susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,50 Lt už 1 kv. m. kaupiamųjų lėšų dydį kiekvienam butui, šias lėšas apskaičiuojant ir sumokant kiekvieną mėnesį Bendrijai pagal išrašomą mokėjimo lapelį. Duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta.

38.       Nesutikdama su 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, apeliantė remiasi UAB „Avantus“ 2008-2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų išvadoje nurodyta aplinkybe, jog per 2008-2017 metų laikotarpį nei karto nebuvo šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (1 t., b. l. 112-130), taip pat Bendrijos valdybos 2019-02-21 susirinkimo protokolu. Apeliantės vertinimu, minėtuose dokumentuose nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma bandyta patvirtinti aplinkybę, kuri realiai neegzistuoja.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepateikė įrodymų, jog sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas ar nustatyti jų tarifą galėjo būti priimamas tik visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, tokio reikalavimo nenustatė ir 2008 metais vykusio gyventojų susirinkimo metu galiojęs DNSBĮ. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaupiamųjų lėšų tarifo dydžio nustatymo klausimas 2008 metais priklausė Bendrijos narių (butų ir patalpų savininkų) susirinkimo kompetencijai, kadangi 2008 metais DNSBĮ nebuvo įtvirtinta visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sąvoka ir kompetencija, įstatyme atsiradusi tik vėliau. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės nurodyta ir UAB „Avantus“ 2008-2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų išvadoje užfiksuota aplinkybė, jog Bendrijoje nuo 2008 m. iki 2017 m. nebuvo sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, nepaneigia 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytų aplinkybių, jog 2008 m. susirinkę Bendrijos nariai (butų ir patalpų savininkai) galėjo išspręsti kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo klausimą.

40.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės skunde nurodyto Bendrijos valdybos 2019-02-21 susirinkimo protokolo turiniu, nesutinka su apeliantės teiginiais, jog minėtas protokolas paneigia 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytų aplinkybes. Pažymėtina, jog iš Bendrijos valdybos 2019-02-21 susirinkimo protokolo nustatyta, kad 5 klausimu buvo svarstyta dėl kaupiamųjų lėšų tarifo keitimo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t. b. l. 49, DOK-188892). Protokole nurodyta, kad dabartinis įstatymo reikalaujamas minimalus 0,05 Eur/m2 naudingo ploto tarifo kaupimas netenkina namo amortizacijos poreikių, nutarta visuotiniam gyventojų susirinkimui siūlyti patvirtinti anksčiau galiojusį 0,15 Eur/m2 tarifą. Nors minėtame protokole ir nenurodytas konkretus laikotarpis, tačiau protokolu iš esmės patvirtinama, jog anksčiau buvo nustatytas 0,15 Eur/m2 (0,5 Lt/m2) dydžio kaupiamasis tarifas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad toks tarifas negalėjo būti nustatytas 2008 metais vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu. Byloje esantys atsakovei pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina,  kad laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2017-09-01 buvo renkamas 0,14 Eur/m2 (0,5 Lt/m2) dydžio kaupiamasis tarifas, laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-05-01 kaupiamosios lėšos apskritai nebuvo renkamos, laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2019-05-01 buvo renkamas minimalus 0,05 Eur/m2 dydžio tarifas, o nuo 2019-05-01 – 0,15 Eur/m2 tarifas (1 t., b. l. 14-85; „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511)). Be to, 2019-02-21 Bendrijos valdybos susirinkimo protokole ties 6 klausimu nurodyta, kad praeityje taikytas tarifas buvo taikomas visiems namo gyventojams sąžiningai, gyventojai apie tarifo taikymą buvo informuoti, mokestį mokėjo ir jo neginčija.

41.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą taip pat grindė Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 (toliau – Aprašas), kuris įsigaliojo tik 2015-04-22. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą Bendrijai yra suteikta teisė nuspręsti dėl didesnio kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo, bet juo nesivadovavo spręsdamas dėl kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad byloje esanti 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma patvirtina, jog 2008 m. namo gyventojai (savininkai) išsprendė kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo klausimą, paneigia apeliantės skundo teiginius, jog nėra aišku, kokiu teisės aktu vadovaudamasi Bendrija skaičiavo kaupiamųjų lėšų sumas laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2015-04-22, kadangi Bendrija vadovavosi būtent 2008 metais vykusio namo gyventojų (savininkų) susirinkimo metu nustatytu kaupiamųjų lėšų tarifu, t. y. 0,50 Lt už 1 m2. Šis kaupiamųjų lėšų tarifas, kaip minėta, atsispindi ir ieškovės apeliantei laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2015-04-22 išrašytuose mokėjimo nurodymuose (1 t., b. l. 14-85; „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511)).

42.       Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kaupiamųjų lėšų įsiskolinimą, taip pat nepaneigė 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytų duomenų teisingumo (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su skolos už kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti priteisimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio įsiskolinimo priteisimo

43.       Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio įsiskolinimu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktas nuotraukas, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės bute faktiškai yra du vandens cirkuliacijos stovai, todėl nepagrįstai nesutiko su apeliantės argumentu, kad bute esantis dvivamzdis neatlieka „gyvatuko“ funkcijos. Apeliantė akcentavo, jog 2019-05-29 Bendrijos valdybos narių susirinkime pati Bendrija konstatavo, jog apeliantės bute yra vienas vandens stovas.

44.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.2 punkte (2012 m. rugsėjo 21 d. teisės akto Nr. 1-187 redakcija), 235.2 punkte nustatyta daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo pareiga mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas. Tačiau aiškinant karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) sistemos paskirtį ir priklausymą, svarbus ne tik cirkuliacijos sistemos vartotojų išskyrimas, bet ir cirkuliacijos sistemos, kaip pastato inžinerinės konstrukcijos, įvertinimas. Šis šilumos kiekis nustatomas būstui per mėnesį vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos ir kainų komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 (toliau – Metodika), priklausomai nuo karšto vandens tiekimo sistemos tipo. Iš to išplaukia, kad karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestis nepriklauso nuo karšto vandens vartojimo, nes už suvartotą karštą vandenį jo vartotojai moka atskirai, o šis mokestis priklauso tik nuo daugiabučiame name įrengtos karšto vandens cirkuliacijos sistemos. Metodikoje nustatyti tokie vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai): po 240 kWh būstui per mėn., iš jų vonios šildytuvui – 80, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas, po 160 kWh būstui per mėn., iš jų vonios šildytuvui – 80, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas, po 80 kWh būstui per mėn., kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios šildytuvo, ir po 10 kWh būstui per mėn., kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo rūsyje (Metodikos 8 punktas, 3 lentelė). Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ši tipinėms daugiabučių konstrukcijoms pritaikyta karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio skaičiuoklė visų pirma priklauso ne nuo realiai suvartoto šilumos kiekio, o nuo pačios konstrukcijos techninių ypatybių, t. y. cirkuliacijos stovo įrengimo vietos (virtuvėje, pagalbinėse patalpose ar rūsyje) ir cirkuliacijos sistemos tipo – su vonios šildytuvu (gyvatuku) ar be jo. Tais atvejais, kai cirkuliacijos stovai yra įrengti virtuvėje ir (ar) pagalbinėse patalpose, preziumuojama, kad karšto vandens temperatūros palaikymo sistema užtikrina ne tik karšto vandens higienos reikalavimus, bet ir šildo virtuvės ir (ar) sanitarinių mazgų patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

45.       Apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistu cirkuliacijos mokesčiu, apeliantė remiasi aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nurodytais ir Valstybinės energetikos ir kainų komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 patvirtintoje metodikoje nustatytais vidutiniais energijos sąnaudų normatyvais karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-06-10 rašte Nr. R2-959 (3 t., b. l. 18) yra nurodyta, kad Daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra įrengta netipinė karšto vandens sistema, todėl jai neturėtų būti taikomi vidutiniai cirkuliacijos normatyvai, nustatyti Komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr. O3-116 patvirtintoje Atskirų energijos rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo ir taikymo metodikoje. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomi vidutiniai cirkuliacijos normatyvai, nustatyti nurodytoje metodikoje, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantės skunde pateiktais normatyvais karšto vandens temperatūrai palaikyti.

46.       Nagrinėjamu atveju byloje esančios nuotraukos patvirtinta, jog prie atsakovės bute esančio vandens cirkuliacijos stovo yra prijungti du šildytuvai (gyvatukai) – vonios patalpoje ir tualeto patalpoje (4 t., b. l. 17-18). Kad atsakovei priklausančiame bute yra vienas vandens stovas (nuo vonios per wc iki virtuvės) su papildomai pajungtais dviem džiovintuvais (vienas didesnis vonioje, kitas mažesnis wc) ir šiuo metu taikomas 240 kwh normatyvas (80 stovas + 2 x 80 džiovintuvai) nustatyta ir 2019-04-18 apžiūros metu bei užfiksuota 2019-05-29 Bendrijos valdybos susirinkimo protokole (1 t., b. l. 194-196). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad vienas iš jos bute esančių šildytuvų (cirkuliacijos vamzdžių) neatlieka „gyvatuko“ funkcijos, kadangi iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad abu cirkuliacijos vamzdžiai iš esmės yra vienodos paskirties. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji neprivalo mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio už abu bute esančius šildytuvus („gyvatukus“).

47.       Pažymėtina ir tai, jog ieškovė į bylą pateikė Bendrijos pirmininko 2019-12-09 pranešimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, kuriame yra nurodyta, jog apeliantei yra taikomas 240 kWh normatyvas, kuris apskaičiuojamas sekančiu būdu: 80 kWh stovas + 80 kWh vonios šildytuvas + 80 kWh WC šildytuvas, taip pat nurodyta, jog toks normalyvas taikomas vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos 2 priedu „Vidutiniai energijos sąnaudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijos) normatyvai“, kurių 4 punktas numato, kad kitokie vidutiniai energijos sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai gali būti nustatyti atsižvelgiant į butuose ar kitose patalpose įrengtų karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovų bei vonios šildytuvų skaičių (vienas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas – 80 kWh per mėn., vonios šildytuvas – 80 kWh per mėn.) arba atlikus pastato (jo dalies) energijos suvartojimo auditą (4 t., b. l. 12-18). Kadangi byloje nėra duomenų, jog buvo atliktas Bendrijos administruojamo pastato energijos suvartojimo auditas, konstatuotina, jog skaičiuojant karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį, apeliantei buvo taikomi 4 punkte nurodyti normatyvai. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliantė nepateikė įrodymų, jog ieškovas jai tenkantį mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį skaičiuoja neteisėtai (CPK 178 straipsnis), todėl teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytu karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio apskaičiavimu, o ir šioje byloje nespręstinas karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio taikymo teisėtumas, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė teismine tvarka būtų nuginčijusi apskaičiuotų mokesčių teisėtumą ir/ar bendrijos, jos valdybos priimtus sprendimus dėl mokesčių skaičiavimo (ir kt.).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo  

48.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

49.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės žyminį mokestį valstybės naudai, nors atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat pažymėjo, jog jai turėtų būti grąžintas ir už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

50.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio gali būti atleidžiami asmenys kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

51.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendrijos ir jos nario, nurodė, jog ieškovas ir atsakovė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl jis valstybei nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 57 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-970-275/2018).

52.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (žr., 54-55 punktus), iš atsakovės nepriteistinas žyminis mokestis valstybės naudai, taip pat grąžintinas 53,00 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą, sumokėtas 2020-12-03 mokėjimo nurodymu Nr. 880 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 97, DOK-237991). Kadangi reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą vertintinas kaip procesinis prašymas ir jo išsprendimas (tenkinimas) nesudaro pagrindo laikyti apeliacinį skundą iš dalies patenkintu (žr., 53 punktą), pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, tačiau šalintini pirmosios instancijos teismo motyvai, susijęs su žyminio mokesčio valstybės naudai priteisimu bei teismo nutarties rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės G. K. 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų nėra atleista.

53.       Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo, iš esmės tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

57.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

58.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovė nurodė, kad jis patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš atsakovės, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 118, DOK-251889). Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimą.

Pašalintini iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimo motyvus, susijusius su žyminio mokesčio valstybės naudai priteisimu bei teismo nutarties rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės G. K. 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-oji savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 124782386, naudai 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti apeliantei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 53,00 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2020-12-03 mokėjimo nurodymu Nr. 880, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija. 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Irmantas Šulcas  

Žilvinas Terebeiza

Tomas Venckus