Administracinė byla Nr. eAS-409-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00844-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FUDO“ 2021 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-23 „Dėl kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) teritorijos poreikio visuomenei“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat atnaujinti skundo padavimo terminą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdyti Sprendimą ir sustabdyti (duomenys neskelbtini) teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „FUDO“ skundą ir nurodė grąžinti jam sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsniu, sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vadovas, o savivaldybės taryba gali kreiptis į Tarnybos teritorinį padalinį su motyvuotu prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams. Būtent Tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie Tarnybos vadovo priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuris gali būti skundžiamas teismui. Teismas akcentavo, kad Tarnyba, įvertinusi suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, kas taip pat apima konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo vertinimą, gali priimti pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, t. y. nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia viešojo intereso, pareiškėjo teisių ar įstatymais saugomų interesų, todėl toks aktas negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu.

III.

Pareiškėjas UAB „FUDO“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas nesukelia jam neigiamų pasekmių. Paaiškina, jog pareiškėjui priklauso pastatai (dirbtuvės, sandėlis, veršidės ir pan.), esantys teritorijoje, kurios paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą inicijavo Taryba, priimdama Sprendimą. Sprendimas užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti teise į žemės sklypo prie pastatų suformavimą, kadangi Sprendimu nutarta inicijuoti ginčo teritorijos paėmimą visuomenės poreikiams, įskaitant šiuo tikslu parengti teritorijos detalųjį planą. Pareiškėjas teigia, kad nesant suformuoto žemės sklypo, jo nuosavybės teisės yra apribotos, be kita ko, jis negali įgyvendinti statytojo teisių. Be to, pareiškėjas, norėdamas, kad būtų parengtas pastatų kapitalinio ir / ar paprastojo remonto projektas, negali pasinaudoti teise gauti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjas pripažįsta, kad Sprendimas tam tikra prasme nėra visiškai galutinis, t. y. šis Sprendimas savaime nereiškia, kad ginčo teritorija bus paimta visuomenės poreikiams, tačiau, kaip minėta, pats Sprendimo priėmimas sukelia pareiškėjui tam tikras neigiamas pasekmes ir pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu Taryba pritarė kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, siekiant užtikrinti kultūros paveldo objektų (vertybių) apsaugą, ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti 1 punkte nurodyto kultūros paveldo objekto teritorijos teritorijų planavimo dokumento rengimą, numatant jos paėmimą visuomenės poreikiams.

Žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės įstatymas. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje: savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą (2 p.), šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo (4 p.). Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams (45 str. 1 d. 9 p.). Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (45 str. 2 d.).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka išdėstyta Žemės įstatymo 46 straipsnyje, kuriame numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę <...> (1 d.). Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (2 d.). Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija <...> (3 d.). Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė (4 d.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka <...> (6 d.). Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita <...> (7 d.). Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma <...> (8 d.). Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles (9 d.).

Valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo, paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimo metodo kriterijų parinkimo, sąnaudų ir naudos analizės atlikimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taip pat numatomo suteikti nuosavybėn valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymo procedūras nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija; toliau – ir Taisyklės). Šiose taisyklėse nurodyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos (valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos) prašymu, taip pat be suinteresuotos institucijos prašymo, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia įstatymui tiesiogiai įgyvendinti ir Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija (5 p.). Suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikia automatizuotai per ŽPDRIS, jame nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu turi pateikti: detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą <...>; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; bei aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą ir šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą <...> (6 p.). Kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 punktą (išskyrus Taisyklių 10.1 punkte nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo <...> arba pasiūlymą dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų arba nepateiktas bent vienas iš Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų ar duomenų (8 p.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gautus Taisyklių 8.1 arba 8.2 punkte nurodytus dokumentus per 10 darbo dienų išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti (9 p.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (15 p.).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybei nusprendus, jog egzistuoja pagrindas paimti žemę visuomenės poreikiams, turi būti parengiamas detalusis planas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir kiti dokumentai, kurie kartu su savivaldybės tarybos prašymu pateikiami Tarnybai. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti priima Tarnybos vadovas ir būtent šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 46 str. 6 d., Taisyklių 15 p.). Kai Tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl tokio Tarnybos vadovo sprendimo, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas, atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas, parengiama turto vertinimo ataskaita bei atliekami kiti teisės aktuose nurodyti veiksmai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, jis yra tik pagalbinis, tarpinis administracinis aktas, todėl tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir dėl kitų panašaus pobūdžio administracinių aktų (žr., pvz., 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-687-261/2016). Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, šioje žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo nagrinėjimo stadijoje egzistuoja tikimybė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebus pradėta, pavyzdžiui, Taryba gali nuspręsti neteikti prašymo Tarnybai paimti žemę visuomenės poreikiams, o jeigu minėtas prašymas būtų pateiktas – Tarnyba gali nuspręsti nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Pastebėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde sutinka su tokia pozicija, pažymėdamas, kad Sprendimas nėra galutinis, t. y. šis Sprendimas savaime nereiškia, jog ginčo teritorija bus paimta visuomenės poreikiams. Pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas sukelia realias teisines pasekmes, yra atmestini, nes pareiškėjas atskirajam skunde jam pačiam kylančius ar galinčius kilti neigiamus padarinius sieja su kitų sprendimų numanomu priėmimu, t. y. pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jei jis kreiptųsi į savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą arba išduoti specialiuosius reikalavimus, šie jo prašymai būtų netenkinti, motyvuojant Sprendimo priėmimu. Tokie teoriniai pareiškėjo pasvarstymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog būtent Sprendimas sukuria pareiškėjui (ar kitiems asmenims) kokias nors teises ir pareigas, o tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjui realias teisines pasekmes sukeliantis sprendimas (pvz., atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą arba išduoti specialiuosius reikalavimus), pareiškėjas galėtų ginčyti tokį sprendimą kaip savarankišką ginčo objektą teisės aktų nustatyta tvarka, ginčo nagrinėjimo metu būtų patikrinta ir sprendimo motyvų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas būtent dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FUDO“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan