Civilinė byla Nr. 2A-2828-640/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12863-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centrako“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gerada“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Centrako“ 2 436,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. balandžio 13 d. buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis ir 2018 m. balandžio 13 d. finansinės nuomos sutartis, kurių pagrindu tarp šalių buvo pasirašytas daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktas (toliau - Aktas), kuriuo atsakovė UAB „Centrako“ perdavė trečiajam asmeniui UAB „Luminor lizingas“ naują vilkiką DAF XF 480 TF ir nuosavybės teisę į jį. Akto 2-uoju punktu, trečiasis asmuo perdavė vilkiką ieškovei laikinai valdyti ir naudotis. Akto 5-uoju punktu atsakovė patvirtino, kad vilkikas atitinka kokybės reikalavimus. Ieškovei pradėjus vilkiką eksploatuoti iškilo daug techninių problemų, todėl buvo atliekama eilė garantinių remontų ir patirta finansinių nuostolių. Ieškovė apskaičiuodama nuostolius atsižvelgė į vilkiko vairuotojui mokamą darbo užmokestį, dienpinigius, darbdavio patirtus mokesčius, patiriamas transporto priemonės vienos dienos išlaidas, nepravažiuotus kilometrus. Vilkiko prastovos žala vienai dienai sudaro 195 Eur. Taip pat buvo gautos baudos už vėlavimą pristatyti krovinį ir dviejų krovinių atšaukimus dėl vykusių remonto darbų. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d. buvo atlikti vilkiko remonto darbai. Ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę, nurodydama, jog vilkikas servise buvo remontuojamas dešimt parų. Ieškovė nurodė, kad patirti nuostoliai dėl prastovų sudaro 1 852,50 Eur (9,5 x 195), bauda už vėlavimą pristatyti vežamą krovinį – 200,00 Eur ir dvi baudos dėl atšauktų krovinių po 150,00 Eur, viso 500 Eur, patirtos viešbučio išlaidos – 84 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nuostoliai iki šiol nėra atlyginti.
3. Atsakovė UAB „Centrako“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad ieškovė daikto priėmimo-perdavimo naudoti ir valdyti aktu patvirtino, jog apžiūrėjo transporto priemonę ir jokių pretenzijų dėl kokybės komplektiškumo, būklės ir tinkamumo naudoti ir pan. atsakovei neturi. Atsakovė perdavė naudotis kokybišką, tinkamai pagal tiesioginę paskirtį naudoto transporto priemonę. Ieškovė reikalaudama iš atsakovės nuostolių nurodė, kad atsakovė perleido vilkiką, kuris sutarties sudarymo metu jau turėjo paslėptą trūkumą, dėl ko vežėjas patyrė prastovas. Pažymėjo, kad autonominis kabinos šildytuvas – Webasta yra tik papildoma įranga, kuri vilkiko eksploatacijai pagal jo tiesioginę paskirtį įtakos neturi. Ieškovė taip pat dėl gedimų šalinimo neatvyko remontuotis į atsakovės servisus Kaune ar Vilniuje. Visi vilkiko remonto darbai buvo atliekami užsienyje. Atsakovė negali daryti įtakos kitų servisų remonto darbų atlikimo terminų, kokybės ir kt. Ieškovės parengta buhalterinė pažyma yra ieškovės vienašališkai paskaičiuota, nepagrįsta jokiais oficialiais duomenimis ar dokumentais. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl prastovų trukmės. Ieškovės pažyma nelaikytina tinkamu ir pakankamu įrodymu ieškovės galimai patirtiems nuostoliams pagrįsti. Gamintojas DAF trucks N.V. patvirtino geros valios sprendimą kompensuoti 1059 Eur, todėl atsakovė sutiktų atlyginti 1059 Eur.
5. Ieškovė pateikė dubliką, atsakovė tripliką, kuriuose palaikė išdėstytus argumentus ir reikalavimus.
6. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 436,50 Eur nuostolių atlyginimą ir 573 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkintas.
8. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės - panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
9. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. Teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. rugpjūčio 23 d., metu liudytoja A. S. paliudijo, kad yra UAB „Gerada“ vyr. buhalterė. Paaiškino, kad buhalterinė pažyma parengta komandiruočių ataskaitomis, nurodytos pajamos, išvardintos sąskaitos. Teigė, kad vairuotojams, kai vykstama į komandiruotę, išduodamos kortelės, kuriomis jie atsiskaito už kelius, pagal kurias formuojamos ataskaitos. Kai transporto priemonė važiuoja per šalį, automatiškai nuskaitomi kelių mokesčiai ir kortelės pagalba identifikuojamos transporto priemonės sumokėtos išlaidos – tiek kuras, tiek kelių mokesčiai. Transporto priemonėse įrengti sekimo įrenginiai, kurie fiksuoja pravažiuotus kilometrus. Paliudijo, kad vairuotojo išduotos kortelės pagalba buvo suformuotos išlaidos, nurodytos ir pateiktos. Dienpinigiai skaičiuojami kiekvienoje šalyje pagal tai, kiek vairuotojas išbuvo, darbo užmokestis skaičiuojamas remiantis darbo sutartimi. Komandiruotė truko 56 dienas, vieną dieną neuždirbtas pelnas yra 195 Eur, padauginta 9,5 dienų, kai transporto priemonė buvo remontuojama ir negalėjo uždirbti įmonei pelno. Vairuotojui išduodamos kortelės, ataskaitoje nurodomos kortelės, ataskaitos išrinktos pagal sumas ir atsispindėta pateiktoje buhalterinėje pažymoje. Buhalterinėje pažymoje nurodytos bendros sumos, o pateiktos ataskaitos detalizuoja pagal kiekvieną kuro tiekėjo sąskaitą. Baudos apmokamos tokiu būdu - ieškovei pateikdamas sąskaitą klientas ją mažina baudos suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „Gerada“ iš atsakovės UAB „Centrako“ 1 936,50 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1936,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
12. Pažymėjo, kad ieškovė savo teises gina prašydama atlyginti nuostolius, susidariusius pirkėjui dėl to, kad sumokėtos baudos, patirtos prastovos ir viešbučio išlaidos. Ieškovė neginčija garantinių sąlygų tinkamo ar netinkamo vykdymo, o teigia, kad prašo atlyginti nuostolius, kurie pagal garantinį dokumentą negali būti atlyginti. Kadangi ieškinio reikalavimą formuluoja ieškovė, ji taip pat sprendžia ir dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo ir apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl byla nagrinėtina ieškovei aiškiai suformulavus ginčo ribas ir reikalavimus ne dėl atsakovės kylančios sutartinės atsakomybės, o dėl pardavėjo civilinės atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą, todėl atsakovės argumentai dėl ginčui taikytinos sutartinės atsakomybės laikytini nepagrįstais ir atmestinais.
13. Nurodė, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį bei pardavė ieškovei aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų neatitinkantį vilkiką. Atsakovė įrodymų apie Webastos reikšmę vilkiko eksploatacijai pagal jo tiesioginę paskirtį neteikė, o apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad net ir esant Webastos gedimui vilkikas gali būti toliau eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovė taip pat deklaratyviai nurodo, jog sugedus vilkikui užsienio šalyje jis turėjo būti pristatomas į atsakovės servisus, esančius Kaune ar Vilniuje, tačiau plačiau šio argumento niekaip nepaaiškina, nedetalizuoja kaip sugedęs vilkikas galėjo būti toliau eksploatuojamas ir jo gabenimas iš užsienio į Lietuvą nebūtų lėmęs papildomų (dar didesnių) nuostolių dėl jo gedimo ieškovei kilimą.
14. Ieškovė reikalauja priteisti 1 852,50 Eur nuostolius dėl prastovų. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2019 m. kovo 7 d. Buhalterinę pažymą, 2019 m. kovo 7 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 01/D, 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą Tirolia Spedition Geselschaft m.b.H. 22 225 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės nuostoliai dėl prastovų nurodyti, apskaičiuojant grynąjį pelną per komandiruotą laikotarpį nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (56 dienos), skaičiuojant vienos dienos uždirbamą pelną pagal formulę: iš 22 653 Eur pajamų atėmus patiriamas 8 933,78 Eur sąnaudas, atėmus patiriamas 2 773,07 Eur darbo užmokesčio sąnaudas, atėmus 20,83 Eur darbdavio mokesčius, dalinant iš 56 kalendorinių dienų, gaunant 195 Eur per dieną, kurią padauginus iš vilkiko servise remontuotinų 9,5 dienų skaičiaus, gaunama 1 852,50 Eur patirtų nuostolių dėl prastovų, kai vilkikas nedirbo pagal paskirtį, suma (22 653 Eur – 8 933,78 Eur – 2 773,07 Eur – 20,83 Eur /56 k.d.=195*9.5 d.=1 852.50 Eur).
15. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. paliudijo, kad Buhalterinėje pažymoje nurodytas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 7 d. už kurį paskaičiuoti nuostoliai pasirinktas pagal vilkiko komandiruočių ataskaitas, kuomet vilkikas dirbo pilnu pajėgumu, ir buhalterinėje pažymoje nurodytas grynasis pelnas yra atskaičius mokesčius. Taip pat liudytoja paaiškino, kad nuostolių laikotarpiu vilkiko darbas dėl gedimų buvo neefektyvus, vilkikas nedirbo pilnu pajėgumu, o Buhalterinėje pažymoje neuždirbtas pelnas paskaičiuotas prieš buhalterinę pažymą dirbtu laikotarpiu. Liudytoja taip pat nurodė, kad šią apskaičiavimo metodiką pasirinko todėl, kad tokią pačią taiko draudimo bendrovės kompensuodamos įmonei neuždirbtą pelną. Pažymėjo, kad nors liudytoja yra ieškovės įmonės vyriausioji buhalterė, tačiau nereiškia, jog jos duoti parodymai yra neteisingi ir, teismas laikė, jog jų atmesti nėra pagrindo.
16. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovė pateiktas pretenzijas tenkino apmokėdama 500 Eur (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog pati ieškovė šios aplinkybės ir neginčija (CPK 12 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dalyje iš atsakovės priteisti 500 Eur laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinu.
17. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 7 d. viešbučio sąskaitas, su jose nurodytais mokėjimo patvirtinimais 84 Eur sumai. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų sumų pagrįstumu ir laikė reikalavimą priteisti 84 Eur nuostolius pagrįstu ir tenkintinu.
18. Atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad šalys susitarė dėl ribotos sutartinės atsakomybės, taip pat gamintojo pritaikytos geros valios sprendimo kompensuoti 1059 Eur. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su garantinio dokumento taikymu, nekyla ginčas dėl tinkamai įvykdytų garantinių sąlygų, o vertinamas atsakovės (ne)tinkamas pareigos perduoti kokybišką daiktą vykdymas, ieškovės galimybės daiktą (vilkiką) naudoti pagal paskirtį ir gauti pajamas bei dėl atsakovės kaip pardavėjos netinkamai įvykdytos pareigos vykdymo kilusių nuostolių atlyginimo, padarius išvadą, jog atsakovė šią pareigą pažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė UAB „Centrako“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškovės UAB „Gerada“ reikalavimas dėl 1 936,50 Eur nuostolių priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Gerada“ ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės UAB „Gerada“ atsakovės UAB „Centrako“ naudai bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
20. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
20.1. Pažymėjo, kad bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus - šalių sudarytą Sutartį bei Garantinį dokumentą – ir neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad CK 6.251 str., įtvirtinantis pažeidėjo pareigą visiškai atlyginti padarytus nuostolius, numato ir išimtį, t. y. ribotos atsakomybės galimybę. Civilinę atsakomybę gali riboti įstatymai, be to sutartinę atsakomybę gali riboti šalys tarpusavio sutartimis. Remiantis Sutarties 6.2. punktu, Garantinis dokumentas yra neatskiriama Pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Pažymėjo, kad tik Garantiniame dokumente yra numatytos specialiosios sąlygos Sutarties atžvilgiu, susijusios su garantiniu prekių (vilkikų) aptarnavimu, taip pat ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų, kylančių iš garantinio aptarnavimo, įgyvendinimu. Sutartyje nėra numatyta garantinio aptarnavimo tvarka, kas taip pat patvirtina, kad būtent tik Garantinis dokumentas yra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti sprendžiami tarp šalių kylantys klausimai dėl prekių garantinio aptaranavimo, tame tarpe netiesioginių nuostolių, susijusių su tinkamai atliktu garantiniu aptarnavimu, atlyginimu. Taigi, šalys sudarydamos Sutartį susitarė ir nustatė, kad šalių teisiniai santykiai dėl prekių garantijos bus reguliuojami Garantinio dokumento nuostatomis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys Sutartimi ir Garantinėmis sąlygomis apribojo sutartinę civilinę atsakomybę, nustatydamos, kad dėl sutarties neįvykdymo ar dėl netinkamo įvykdymo yra atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami (Garantinio dokumento Bendrųjų garantijos sąlygų 8.3. p.). Ieškovės, kaip pirkėjos, teisės buvo įgyvendintos laikantis garantinių sąlygų neatlygintinai atliekant vilkiko garantinius remonto darbus (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.), t. y. ieškovei pasinaudojant vienu iš CK 6.334 str. 1 d. 1 - 4 p. numatytų alternatyvių netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisių gynimo būdu. Iš to seka, kad atsakovė, kaip pardavėja, tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus kylančius tiek iš įstatymo nuostatų (CK 6.334 str.), tiek ir iš Garantinių sąlygų. Nors byloje nekilo ginčo dėl Garantinio dokumento tinkamo įvykdymo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia Garantinio dokumento galiojimo šalių teisiniuose santykiuose. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių garantinės sąlygos turi būti taikomos pilna apimtimi, t. y. ne vien užtikrinant ieškovės teisę į garantinį vilkiko remontą, tačiau ir atsižvelgiant į kitas garantinių sąlygų nuostatas, tame tarpe ir ribotą atsakovės atsakomybę.
20.2. Atsakovės vertinimu, ieškovės nagrinėjamoje byloje nurodyta negautų pajamų suma ir jos apskaičiavimo kriterijai neatitinka negautų pajamų atžvilgiu keliamo realumo reikalavimo. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir byloje nėra įrodymų apie tai, kokius realius užsakymus ieškovė turėjo ir/ar galėjo turėti laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d. vykdytų vilkiko remontų metu, tame tarpe ir vilkiko remonto dienomis (užsakymų; sutarčių ir pan.); byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė dėl laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d. vykdytų vilkiko remonto darbų, kurie truko iki 9,5 dienos, nepriėmė ir/ar neįvykdė klientų užsakymų; ieškovė nepateikė jokių duomenų apie pardavimo pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d.; ieškovė negautas pajamas skaičiavo ne vilkiko remonto laikotarpiu, tačiau už vėlesnį laikotarpį (nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 27 d.), kuris negali ir nepatvirtina ieškovės negautų pajamų dydžio vilkiko remonto laikotarpiu.
20.3. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 27 d. gautas pajamas įrodinėja vieninteliu įrodymu – 2019 m. vasario 14 d. Tirolia Spedition Geselschaft m.b.H. 22 225 Eur sumos mokėjimu nurodymu. Atsakovės vertinimu, ieškovė negautų pajamų skaičiavimui neatsitiktinai pasirinko nurodytą laikotarpį, kadangi būtent 2019 m. vasario 14 d. ieškovė iš Tirolia Spedition Geselschaft m.b.H. gavo 22 225 Eur mokėjimą, kurio vienintelio pagrindu ir buvo apskaičiuotas ieškovės tariamai negautų pajamų dydis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė vilkiko remonto laikotarpiu būtų vykdžiusi ar dėl remonto neįvykdžiusi Tirolia Spedition Geselschaft m.b.H. užsakymus, dėl to negavusi pajamų.
20.4. Ieškovė patirtas sąnaudas įrodinėja 2019 m. kovo 7 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 01/D. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pažymoje nėra nurodomas konkretus darbuotojas, kuris gavo pažymoje nurodomą darbo užmokestį, taip pat, pažymoje nėra nurodomas darbuotojo dirbtas laikas, dėl ko iš esmės nėra aišku kokiu būdu buvo apskaičiuotos pažymoje nurodomos sumos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateikta pažyma yra parengta už 2019 sausio – kovo mėnesius, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ši pažyma nėra aktuali vilkiko remonto laikotarpiu.
20.5. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ignoravo esmines faktines aplinkybes ir absoliučiai netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atsakovė vertina, jog apeliaciniam skundui teisingai išspręsti būtų tikslinga išklausyti šalių žodinius paaiškinimus, dėl šios priežasties, vadovaudamasi CPK 306 str. 1 d. 6 p., apeliacinės instancijos teismo prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Ieškovė UAB „Gerada“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
22.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ginčas byloje kilo ne dėl atsakovės kylančios sutartinės atsakomybės, o dėl pardavėjo civilinės atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su garantinio dokumento taikymu, nekyla ginčas dėl tinkamo garantinių sąlygų įvykdymo, o vertinamas atsakovės (ne)tinkamos pareigos perduoti kokybišką daiktą vykdymas, ieškovės galimybės daiktą (vilkiką) naudoti pagal paskirtį ir gauti pajamas bei dėl atsakovės, kaip pardavėjos, netinkamai įvykdytos pareigos kilusių nuostolių atlyginimo.
22.2. Pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neginčijo, kad ieškovė, įsigijusi vilkiką, patyrė eilę vilkiko gedimų, buvo atliekami remonto darbai.
22.3. Pažymėjo, kad ieškovė prašė nuostolių atlyginimo dėl vilkiko remonto ir atsiradusios priverstinės pravaikštos, t. y. atsakovei atsiradusios pareigos perduoti ieškovei kokybišką daiktą tam, kad būtų galima ji naudoti pagal paskirtį. Ieškovė prašė atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, kad sumokėjo baudas už vėlavimą pristatyti krovinius, už prastovas, viešbučio išlaidas. Ieškovė įrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d. buvo atlikta eilė vilkiko remonto darbų, iš viso servise vilkikas buvo remontuojamas 10 dienų, todėl nuostoliai dėl prastovų sudaro 1 852,50 Eur. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2019 m. kovo 7 d. buhalterinę pažymą, 2019 m. kovo 7 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 01/D, 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą Tirolia Spedition Geselschaft m.b.H. 22 225 Eur. Į bylą ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jos nuostoliai dėl prastovų nurodyti, apskaičiuojant grynąjį pelną per komandiruotą laikotarpį nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (56 dienos), skaičiuojant vienos dienos uždirbamą pelną pagal formulę: iš 22 653 Eur pajamų atėmus patiriamas 8 933,78 Eur sąnaudas, atėmus patiriamas 2 773,07 Eur darbo užmokesčio sąnaudas, atėmus 20,83 Eur darbdavio mokesčius, dalinant iš 56 kalendorinių dienų, gaunant 195 Eur per dieną, kurią padauginus iš vilkiko servise remontuotinų 9,5 dienų skaičiaus, gaunama 1 852,50 Eur patirtų nuostolių dėl prastovų, kai vilkikas nedirbo pagal paskirtį, suma (22 653 Eur-8 933,78 Eur-2 773,07 Eur -20,83 Eur/56 k.d.=l95*9.5 d.=l 852,50 Eur).
22.4. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. paliudijo, kad buhalterinėje pažymoje nurodytas laikotarpis nuo 2019-01-11 iki 2019-03-07 už kurį paskaičiuoti nuostoliai pasirinktas pagal vilkiko komandiruočių ataskaitas, kuomet vilkikas dirbo pilnu pajėgumu, ir buhalterinėje pažymoje nurodytas grynasis pelnas yra atskaičius mokesčius. Taip pat liudytoja paaiškino, kad nuostolių laikotarpiu vilkiko darbas dėl gedimų buvo neefektyvus, vilkikas nedirbo pilnu pajėgumu, o buhalterinėje pažymoje neuždirbtas pelnas paskaičiuotas prieš buhalterinę pažymą dirbtu laikotarpiu. Liudytoja taip pat nurodė, kad šią apskaičiavimo metodiką pasirinko todėl, kad tokią pačią taiko draudimo bendrovės kompensuodamos įmonei neuždirbtą pelną. Liudytojos teigimu, ieškovė nemoka pelno mokesčio, todėl uždirbtas pelnas prieš apmokestinimą ir po apmokestinimo nesiskiria, o kelių mokesčiai užsienio šalyse apskaičiuojami remiantis transporto priemonėse sumontuotais kelių mokesčių aparatais, kurie yra susiejami su kuro tiekėjo kortelėmis.
22.5. Buhalterinėje pažymoje nurodytiems nuostoliams pagrįsti ir liudytojos parodymams patvirtinti ieškovė į bylą taip pat pateikė ieškovės direktoriaus įsakymą dėl vairuotojo komandiruotės, kurioje nurodytos perduotos kuro kortelės, Kelių mokesčio sąskaitų priedus prie buhalterinės pažymos, pagal komandiruotės ataskaitą K-19-13 nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 7 d. vilkikas (duomenys neskelbtini) Ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, vadovavosi kartu su ieškiniu pateikta buhalterine pažyma, kurios duomenis tikslina - pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį, ieškovės direktoriaus įsakymas dėl vairuotojo komandiruotės, Kelių mokesčio sąskaitos ir liudytojos paaiškinimai. Taigi, ieškovė savo įrodinėjimai pozicijai pagrįsti pateikė konkrečius įrodymus.
22.6. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei 1 852,5 Eur nuostolius, kadangi ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (vilkiko gedimus garantiniu laikotarpiu ir paslėptus defektus, kuriuos privalėjo šalinti ieškovė), žalos padarymo faktą (ieškovė patyrė nuostolius, šalindama vilkiko garantiniu laikotarpiu jos sudėtinių dalių gedimus (paslėptus trūkumus)), tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto yra priežastinis ryšys (gedimai įvyko dėl atsakovės kaltės garantiniu laikotarpiu ir patirti ieškovės nuostoliai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėtais veiksmais).
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
24. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas) dalies, kuria tenkintas ieškovės UAB „Gerada“ ieškinio reikalavimas dėl 1 936,50 Eur nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
25. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad apeliaciniam skundui teisingai išspręsti būtų tikslinga išklausyti šalių žodinius paaiškinimus.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, jog teisingam bylos išnagrinėjimui reikalinga išklausyti šalių žodinius paaiškinimus, tačiau, teismo vertinimu, šis atsakovės prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodant jokių svarių motyvų, kodėl būtina dar kartą išklausyti šalių paaiškinimus, nenurodo, kokią teisinę reikšmę pakartotiniai išklausyti šalių paaiškinimai darytų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose tiek apeliantei, tiek ieškovei buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, liudytojos parodymais, šalys pateikė išsamias savo pozicijas procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad vien atsakovės noras bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nesudaro pakankamo pagrindo tokį prašymą tenkinti.
28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teismas mano, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
29. Byloje nustatyta, kad ieškovė (lizingo gavėja), atsakovė (pardavėja) ir trečiasis asmuo (pirkėjas) 2018 m. balandžio 13 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 201807618 ir 2018 m. balandžio 13 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201807618, kurių pagrindu tarp šalių buvo pasirašytas daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktas, pagal kurį atsakovė UAB „Centrako“ perdavė trečiajam asmeniui UAB „Luminor Lizingas“ naują vilkiką DAF XF 480 TF, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę į jį. Daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti akto 5-uoju punktu atsakovė patvirtino, kad vilkikas atitinka kokybės reikalavimus. Ieškovei pradėjus vilkiką eksploatuoti vilkikas pradėjo gesti ir buvo atliekama eilė garantinių remontų. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti nuostolius, kuriuos sudaro patirti nuostoliai dėl prastovų, bauda už vėlavimą pristatyti krovinį, baudos dėl atšauktų krovinių po ir viešbučio išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 936,50 Eur nuostolius.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
30. Atsakovė nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteisti 1 936,50 Eur nuostoliai, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pažymėjo, jog ginčas byloje kilo ne dėl atsakovės kylančios sutartinės atsakomybės, o dėl pardavėjo civilinės atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, ignoravo esminę šios bylos faktinę aplinkybę, kad ieškovės prastovos susidarė garantinio aptarnavimo metu, nepagrįstai netaikė atsakovės atsakomybę ribojančių sutartinių nuostatų. Pažymėjo, jog remiantis Sutarties 6.2. punktu, Garantinis dokumentas yra neatskiriama Pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Pažymėjo, kad tik Garantiniame dokumente yra numatytos specialiosios sąlygos Sutarties atžvilgiu, susijusios su garantiniu prekių (vilkikų) aptarnavimu, taip pat ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų, kylančių iš garantinio aptarnavimo, įgyvendinimu. Sutartyje nėra numatyta garantinio aptarnavimo tvarka, kas taip pat patvirtina, kad būtent tik Garantinis dokumentas yra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti sprendžiami tarp šalių kylantys klausimai dėl prekių garantinio aptaranavimo, tame tarpe netiesioginių nuostolių, susijusių su tinkamai atliktu garantiniu aptarnavimu, atlyginimu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys Sutartimi ir Garantinėmis sąlygomis apribojo sutartinę civilinę atsakomybę, nustatydamos, kad dėl sutarties neįvykdymo ar dėl netinkamo įvykdymo yra atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami (Garantinio dokumento Bendrųjų garantijos sąlygų 8.3. p.). Ieškovės, kaip pirkėjos, teisės buvo įgyvendintos laikantis garantinių sąlygų neatlygintinai atliekant vilkiko garantinius remonto darbus (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.), t. y. ieškovei pasinaudojant vienu iš CK 6.334 str. 1 d. 1 - 4 p. numatytų alternatyvių netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisių gynimo būdu. Iš to seka, kad atsakovė, kaip pardavėja, tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus kylančius tiek iš įstatymo nuostatų (CK 6.334 str.), tiek ir iš Garantinių sąlygų.
31. Kaip nurodyta, ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2018 m. balandžio 13 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 201807618 ir 2018 m. balandžio 13 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201807618, kurių pagrindu tarp šalių buvo pasirašytas daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktas, pagal kurį atsakovė UAB „Centrako“ perdavė trečiajam asmeniui UAB „Luminor Lizingas“ naują vilkiką DAF XF 480 TF, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę į jį. Šalys vadovaudamosi Sutartimi ir Finansinės nuomos sutartimi, sudarė Daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktą, kurio 2 punktu trečiasis asmuo UAB „Luminor lizingas“ perdavė vilkiką ieškovei laikinai valdyti ir naudotis. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
32. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimus (priteisti patirtus nuostolius) grindžia CK 6.333 straipsniu, reglamentuojančiu daiktų kokybės reikalavimus, t. y. nurodo, jog ieškovei pradėjus eksploatuoti jai perduotą vilkiką iškilo daug techninių problemų, todėl buvo atliekama eilė garantinių remontų ir patirta finansinių nuostolių (dėl 9,5 dienas vykusių remonto darbų buvo patirtos prastovos, gautos baudos už vėlavimą pristatyti krovinį ir dviejų krovinių atšaukimai, patirtos viešbučio išlaidos). Taigi ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą sieja su atsakovo, kaip pardavėjo, pareiga perduoti tinkamos kokybės daiktą, nagrinėjamu atveju – vilkiką (CK 6.333 straipsnis).
33. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė įsigijusi vilkiką patyrė eilę vilkiko gedimų, todėl buvo atliekami remonto darbai. Taip pat atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neginčija aplinkybių, jog atsakovė pardavė ieškovei kokybės reikalavimų neatitinkantį vilkiką. Atsakovė tik nurodo, jog jos civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra ribota, todėl ieškovė negali prašyti patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. atsakovė nurodo, jog ginčo šalys Sutartimi ir Garantinėmis sąlygomis apribojo sutartinę civilinę atsakomybę, nustatydamos, kad dėl sutarties neįvykdymo ar dėl netinkamo įvykdymo yra atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami (Garantinio dokumento Bendrųjų garantijos sąlygų 8.3. p.). Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
35. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašo atlyginti nuostolius (sumokėtos baudos, patirtos prastovos, viešbučio išlaidos), kurie atsirado dėl atsakovės, kaip pardavėjos, pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą (vilkiką), pažeidimo. Tuo tarpu kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškiniu neginčija garantinių sąlygų tinkamo ar netinkamo įvykdymo, todėl atsakovės argumentai dėl Garantiniame dokumente įtvirtintos ribotos atsakovės sutartinės atsakomybės laikytini nepagrįstais ir atmestinais. Be to, kaip teigia pati atsakovė apeliaciniame skunde, „Garantinis dokumentas yra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti sprendžiami tarp šalių kylantys klausimai dėl prekių garantinio aptaranavimo, tame tarpe netiesioginių nuostolių, susijusių su tinkamai atliktu garantiniu aptarnavimu, atlyginimu <...> šalys sudarydamos Sutartį susitarė ir nustatė, kad šalių teisiniai santykiai dėl prekių garantijos bus reguliuojami Garantinio dokumento nuostatomis“. Taigi, pati atsakovė nurodo, kad Garantinio dokumento nuostatomis, kurios numato ribotą atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti remiamasi tais atvejais, kai sprendžiami tarp šalių kylantys klausimai dėl prekių garantinio aptaranavimo sąlygų tinkamo ar netinkamo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą pažymi, jog ieškovė ieškiniu neginčija garantinių sąlygų tinkamo ar netinkamo vykdymo, bet sutarties pažeidimą grindžia CK 6.333 straipsnio nuostatomis dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad šios bylos kontekste Garantinio dokumento nuostatos nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu ribojimo.
36. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteistų 1 852,50 Eur nuostolių, susidariusių dėl vilkiko prastovų garantinio remonto metu, dydžio. Nurodo, kad ieškovė byloje neįrodinėjo ir byloje nėra įrodymų apie tai, kokius realius užsakymus ieškovė turėjo ir/ar galėjo turėti laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d. vykdytų vilkiko remontų metu, tame tarpe ir vilkiko remonto dienomis (užsakymų; sutarčių ir pan.); byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė dėl laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d. vykdytų vilkiko remonto darbų, kurie truko iki 9,5 dienos, nepriėmė ir/ar neįvykdė klientų užsakymų; ieškovė nepateikė jokių duomenų apie pardavimo pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d.; ieškovė negautas pajamas skaičiavo ne vilkiko remonto laikotarpiu, tačiau už vėlesnį laikotarpį (nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 27 d.), kuris negali ir nepatvirtina ieškovės negautų pajamų dydžio vilkiko remonto laikotarpiu.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių, liudytos (vyr. buhalterės) paaiškinimus ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kurių pagrindu tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 852,50 Eur nuostolių (dėl vilkiko remonto metu patirtų prastovų) priteisimo.
38. Pažymėtina, kad ieškovė 1 852,50 Eur reikalavimui pagrįsti pateikė 2019 m. kovo 7 d. Buhalterinę pažymą, 2019 m. kovo 7 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 01/D, 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą Tirolia Spedition Geselschaft m.b.H. 22 225 Eur. Iš nurodytų duomenų matyti, kad ieškovės nuostoliai dėl prastovų nurodyti, apskaičiuojant grynąjį pelną per komandiruotą laikotarpį nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 7 d. (56 dienos), skaičiuojant vienos dienos uždirbamą pelną pagal formulę: iš 22 653 Eur pajamų atėmus patiriamas 8 933,78 Eur sąnaudas, atėmus patiriamas 2 773,07 Eur darbo užmokesčio sąnaudas, atėmus 20,83 Eur darbdavio mokesčius, dalinant iš 56 kalendorinių dienų, gaunant 195 Eur per dieną, kurią padauginus iš vilkiko servise remontuotinų 9,5 dienų skaičiaus, gaunama 1 852,50 Eur patirtų nuostolių dėl prastovų, kai vilkikas nedirbo pagal paskirtį, suma (22 653 Eur – 8 933,78 Eur – 2 773,07 Eur – 20,83 Eur /56 k.d.=195*9.5 d.=1 852,50 Eur).
39. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė nepagrįstai negautas pajamas skaičiavo ne vilkiko remonto laikotarpiu, bet už vėlesnį laikotarpį (nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo mėn.), kuris, apeliantės vertinimu, nepatvirtina ieškovės negautų pajamų dydžio vilkiko remonto laikotarpiu. Tačiau šias apeliantės abejones paneigia teismo posėdyje liudytojos A. S. (ieškovės vyr. buhalterės) duoti parodymai. Liudytoja nurodė, kad teismui pateiktoje Buhalterinėje pažymoje nurodytas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 7 d. už kurį paskaičiuoti nuostoliai pasirinktas pagal vilkiko komandiruočių ataskaitas, kuomet vilkikas dirbo pilnu pajėgumu, ir buhalterinėje pažymoje nurodytas grynasis pelnas yra atskaičius mokesčius. Taip pat liudytoja paaiškino, kad nuostolių laikotarpiu vilkiko darbas dėl gedimų buvo neefektyvus, vilkikas nedirbo pilnu pajėgumu, o Buhalterinėje pažymoje neuždirbtas pelnas paskaičiuotas prieš buhalterinę pažymą dirbtu laikotarpiu. Liudytoja taip pat nurodė, kad šią apskaičiavimo metodiką pasirinko todėl, kad tokią pačią taiko draudimo bendrovės kompensuodamos įmonei neuždirbtą pelną. Liudytojos teigimu, ieškovė nemoka pelno mokesčio, todėl uždirbtas pelnas prieš apmokestinimą ir po apmokestinimo nesiskiria, o kelių mokesčiai užsienio šalyse apskaičiuojami remiantis transporto priemonėse sumontuotais kelių mokesčių aparatais, kurie yra susiejami su kuro tiekėjo kortelėmis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, taip pat liudytojos parodymus patvirtina byloje pateikti duomenys. Buhalterinės pažymos duomenų ir liudytojos nurodytų parodymų teisingumą papildomai patvirtina į bylą pateiktas ieškovės direktoriaus įsakymas dėl vairuotojo komandiruotės, kurioje nurodytos perduotos kuro kortelės, Kelių mokesčio sąskaitų priedai prie Buhalterinės pažymos, pagal komandiruotės ataskaitą K-19-13 nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. kovo 7 d. vilkikas (duomenys neskelbtini)
40. Įvertinus nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės paskaičiavimas atitinka kasacinio teismo praktiką, nurodančią, kad tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės paskaičiuotų nuostolių, patirtų už prastovas, dydžiu ir jų apskaičiavimo būdu.
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
44. Atmetus atsakovės UAB „Centrako“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškovė UAB „Gerada“ pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur teisinių išlaidų. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikus nepakeistą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerada“, j. a. k. 300647492, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“, j.a.k. 134638797, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė