Civilinė byla Nr. e2-1863-585/2020

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02224-2018-6                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono statybų plėtra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria padidintas antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas. 

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 16 d. gautas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „RVM Investments“ nemokumo administratoriaus prašymas, kuriuo jis prašė patikslinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimą, padidinant jį nuo 24 449,72 Eur iki 151 277,16 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi padidino VMI finansinį reikalavimą nuo 24 449,72 Eur iki 151 277,16 Eur.

3.       Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratoriaus prašymo dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo tikslinimo išsprendimui taikytinos ĮBĮ nuostatos, nes taikoma išimtis numatyta JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punkte (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

4.       Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, dėl kurių pateiktas patikslintas antros eilės kreditorės VMI reikalavimas negalėtų būti tvirtinamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas patikslino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, padidinant antros eilės kreditorės VMI reikalavimą nuo 24 449,72 Eur iki 151 277,16 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Kreditorė UAB „Baltijos regiono statybų plėtra“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Teismas nepagrįstai patvirtino papildomą VMI kreditorinį reikalavimą.

5.2.                      Pagal įstatymą bankroto administratorius, priimdamas sprendimus ar atlikdamas bet kokius veiksmus, turinčius įtakos kreditorių interesams, turi gauti kreditorių pritarimą. Dėl papildomai atsiradusių prievolių VMI kreditoriai nebuvo informuoti, nedavė sutikimo.

5.3.                      VMI kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas fiksuota suma. Duomenys nepateikti bei dokumentais nepagrįsta, kokiais pagrindais atsirado papildomos sumos po bankroto bylos iškėlimo ir kaip šios sumos perskaičiuotos.

6.       Kreditorė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pozicija, kad bankroto administratorius, priimdamas sprendimus ar atlikdamas bet kokius veiksmus, turinčius įtakos kreditorių interesams, turi gauti kreditorių pritarimą, nepagrįsta.

6.2.                      ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi.

6.3.                      Administratorius turi teisę tikslinti deklaracijas, atitinkamai turi pareigą kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą bei pateikti duomenis pagrindžiančius kreditorinio reikalavimų patikslinimo pagrįstumą. Taip pat VMI turi pareigą kreiptis į administratorių dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo.

6.4.                      Dėl administratoriaus pateiktų deklaracijų yra pagrindas padidinti VMI kreditorinius reikalavimus. Kreditorė UAB „Baltijos regiono statybų plėtra“ į bylą nepateikė duomenų, kad apskaitos dokumentai, dėl kurių administratorius pateikė deklaracijas, yra neteisingi.

7.       BUAB „RVM Investments“ nemokumo administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimas yra pagrįstas. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI pateikė šį pastiklinimą patvirtinančius dokumentus. Priešingai nei teigia apeliantė, visi VMI mokėtini mokesčiai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, o ne po jo.

7.2.                      Administratorius neprivalo gauti apeliantės sutikimo dėl kito kreditoriaus reikalavimo tikslinimo.

7.3.                      Atskirasis skundas yra be jokių argumentų ar motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Kreditorė VMI su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos naujus įrodymus – 1) 2020 m. lapkričio 11 d. balanso, 2) balanso detalizacijos, 3) 2020 m. rugsėjo 16 d. susirašinėjimo su bankroto administratoriumi, 4) 2020 m. rugsėjo 16 d. apskaitos duomenų, 5) 2020 m. rugpjūčio 31 d. metinės gyventojų išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (Forma GPM312), 6) 2020 m. rugpjūčio 31 d. mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (Forma GPM313) ir 7) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3621-275/2020 kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kreditorės pateiktais įrodymais, pažymi, kad nauji įrodymai Nr. 1-6 galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nurodytus naujus įrodymus atsisako priimti. Tuo tarpu pasisakydamas dėl naujo įrodymo Nr. 7, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas pats gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Apeliantė, atskirajame skundu pateikusi prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, niekaip nepagrindė šio procesinio prašymo, nepateikė jokių būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka patvirtinančių argumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad apeliantės prašymui esant visiškai nemotyvuotam, pagrindo jį tenkinti nėra. Be to, savo argumentus dėl ginčo esmes apeliantė turėjo galimybę pateikti teismui atskirajame skunde. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės prašymą atmeta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patikslino kreditorės VMI reikalavimą, padidinant jį nuo 24 449,72 Eur iki 151 277,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neturi duomenų, dėl kurių pateiktas patikslintas antros eilės kreditorės VMI reikalavimas negalėtų būti tvirtinamas. Priimant skundžiamą nutartį, jokie, įskaitant apeliantės, prieštaravimai dėl VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslino VMI kreditorinį reikalavimą, nes, pirma, administratorius tokiam tikslinimui turėjo gauti kreditorių pritarimą, antra, nagrinėjimas tikslinimas nebuvo pagrįstas reikiamais duomenimis ir dokumentais. Bankroto administratorius kartu su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo pirmosios instancijos teismui pateikė VMI prašymą, kuriuo pagrįstas pastarasis tikslinimas, o VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė dokumentus, kurie, VMI vertinimu, patvirtina šio tikslinimo būtinybę. Apeliantė atskirajame skunde pateikė argumentus, kuriais įrodinėja VMI finansinio reikalavimo tikslinimo nepagrįstumą.

12.       Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo vertinama, ar bankroto administratoriaus pateiktas tvirtinti VMI reikalavimo patikslinimas atitinka jį pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti būtent administratoriaus prašyme nurodomą reikalavimo faktinį dydį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino apeliantės nurodytų argumentų, nes skundžiamos nutarties priėmimo momentui jie nebuvo pateikti. Ginčijamas VMI reikalavimo patikslinimas patvirtintas, vadovaujantis aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, nedisponavo duomenimis, kurie patvirtintų, kad toks tikslinimas negalimas, tačiau visiškai neištyrus ir neįvertinus reikalavimo tikslinimą pagrindžiančių duomenų. Tai reiškia, kad skundžiama nutartimi VMI kreditorinis reikalavimas buvo patikslintas be ginčo.

13.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimas ar patikslinimas bankroto byloje, kuris nagrinėjamas ginčo teisena, yra tapatus ieškinio dėl priteisimo nagrinėjimui. Tokioje situacijoje būtent kreditoriui (ieškovui) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimo dalyką – prašomos patvirtinti (priteisti) ar patikslinti skolos sumos pagrįstumą (CPK 12 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 177 straipsnis 178 straipsnis). Teismo nutartys, kuriomis buvo be ginčo patvirtinti ar patikslinti kreditoriniai reikalavimai, kilus ginčui, prejudicinės galios neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2139-464/2015).

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

15.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.

16.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės VMI reikalavimo tikslinimo bankroto administratoriaus nurodomoje apimtyje pagrįstumo ir neatskleidė jo esmės. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo reikalavimo patikslinimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

17.       Dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių spręstina, kad buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

18.       Skundžiamą nutartį panaikinus ir klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, reikalavimo patikslinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                           Rasa Gudžiūnienė

                                        Egidija Tamošiūnienė

                                        Vytautas Zelianka