Civilinė byla Nr. e2A-358-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00431-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Staniūnų lentpjūvė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Staniūnų lentpjūvė“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Staniūnų lentpjūvė“ (toliau – ir ieškovė) 12 500 Eur skolą, 6 502,28 Eur baudą, 403,15 Eur delspinigius, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą. Atsakovė skirtingais laikotarpiais laimėjo aukcionus medienos sutartims sudaryti ir su ieškovės regioniniais padaliniais buvo sudarytos 10 medienos pirkimo–pardavimo sutarčių. Ieškovė apskaičiavo delspinigius pagal dvi sutartis už tai, kad atsakovė, nupirkusi dalį sutartos medienos, pažeidė atsiskaitymo už medieną terminus. Kadangi atsakovė viso sutartyse numatyto medienos kiekio nenupirko, už kiekvieną neįvykdytą sandorį privalo sumokėti 10 procentų baudas ir delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai iš atsakovės UAB „Staniūnų lentpjūvė“ 17 718,77 Eur skolą, 12,25 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 22 d.) ir 439 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas iš dalies sutiko su atsakove, kad egzistuoja pagrindas šalių sutartą baudą iš dalies sumažinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog bauda mažintina iki 300 Eur. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kad atsakovė įvykdė nedidelę prievolės dalį, prašomos priteisti baudos dydį sumažino iki 5 000 Eur.
4. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė, prašydama priteisti ir baudas, ir delspinigius, iš jos nepagrįstai reikalauja dvigubų netesybų. Delspinigiai pagal dvi sutartis apskaičiuoti už tai, kad atsakovė, nupirkusi dalį sutartos medienos, pažeidė atsiskaitymo už šią prekę terminus, baudos nustatytos už sutarto medienos kiekio nenupirkimą.
5. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 17 718,77 Eur (12 315,72 Eur + 5 000 Eur + 403,05 Eur) skola ir 12,25 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 399 Eur žyminio mokesčio ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 439 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, kad verslo sunkumai vykdant atsiskaitymus pagal atsakovės pateiktą 2006 m. kovo 23 d. sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“, paaiškinimai apie užsienio klientų atsiskaitymų sutrikimus ir 13 darbuotojų atleidimą, – negali būti vertinami kaip force majeure (nenugalima jėga). Teismas pažymėjo, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, jog rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-910/2024). Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė savo kontrahentų prievolių pažeidimo bei šio fakto sąsajumo su prievolės ieškovei neįvykdymu.
7. Teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog netesybos yra aiškiai per didelės. Sutartys buvo sudarytos konkurso nustatyta tvarka, atsakovę pripažinus laimėtoja, todėl su visomis sutarčių nuostatomis atsakovė buvo supažindinta prieš pasirašant sutartis, su tuo sutiko ir prisiėmė riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo:
8.1. panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl priteistų 5 403,05 Eur ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas;
8.2. priimti naują rašytinį įrodymą: ieškovės 2023 m. gegužės 15 d. pranešimą Nr. 57-S-6354 apie vienašalį sutarties nutraukimą. Naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo ir jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi tos aplinkybės ieškovei yra žinomos. Šis prašomas priimti naujas įrodymas pagrindžia apeliacinio skundo motyvus dėl teismo sprendimo dalies nepagrįstumo.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas bylą išsprendė formaliai, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės. Teismas neužtikrino atsakovės teisės būti išklausytai ir pateikti argumentus dėl visų aplinkybių bei jų teisinio vertinimo, pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismą. Teismas neteisingai išsprendė bylą ir neatskleidė bylos esmės, nes tinkamai nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių ir tinkamai neišaiškino sutarčių pagal jų aiškinimo taisykles.
9.2. Teismas turėjo įvertinti kaip nenugalimą jėgą: 2006 m. kovo 23 d. sutartį su UAB ,,Senukų prekybos centras“, rašytinius įrodymus apie tai, kad užsienio verslo partneriai nepriima pagal specifinį užsakymą pagamintos produkcijos (Lietuvos rinkoje tokių išmatavimų medienos gaminiai netinka), todėl ne tik dėl sunkios ekonominės padėties Lietuvoje ir užsienyje, sumažėjus gamybos apimtims, atsakovė nebegalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, buvo priversta atleisti net 13 darbuotojų.
9.3. Teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnį, 6.212 straipsnio 1 dalį ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 34 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-381/2023). Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.
9.4. Ieškovė turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl sutarčių vykdymo, nes pažeidė šalių pareigą bendradarbiauti. Atsakovė siūlė ieškoti kompromisinio problemos sprendimo būdo, tačiau ieškovė deklaratyviai bendravo susirašinėdama, o vėliau kreipėsi į teismą, pateikdama ne vieną bendrą ieškinį, bet bylas išskaidydama po skirtingus teismus, tik vėliau atsakovės prašymu dalis bylų buvo sujungtos.
9.5. Atsakovė visas sutartis sudarė prisijungimo būdu ir negalėjo pakeisti jų sąlygų dėl nepagrįstai didelių netesybų, baudų, todėl teismas turėjo sutarčių sąlygas vertinti jas pasiūliusios šalies (ieškovės) nenaudai. Ieškovė pripažino faktą, kad nuostolių nepatyrė ir nuostolių dydžio neįrodinėjo. Taigi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Sutartyje nustatytos netesybos, kai už tą patį veiksmą, prievolės vykdymo termino praleidimą, taikoma tiek bauda, tiek delspinigiai, pripažintinos baudinėmis, todėl abiejų netesybų kartu taikymas nėra galimas.
9.6. Atsakovė pateikė prašymą sujungti civilines bylas, teismas iš dalies prašymą patenkino, beveik visos bylos, nagrinėtos Kauno apygardos teisme, buvo sujungtos į vieną bylą. Tačiau nebuvo tenkintas atsakovės prašymas sujungti visas bylas į vieną, kad ieškovė pateiktų vieningą patikslintą ieškinį, o atsakovė galėtų pateikti atsikirtimus viename atsiliepime. Teismui netenkinus šio prašymo, liko nenustatytos aplinkybės dėl sutarčių vykdymo, pasibaigus sutartims (dalį sutarčių ieškovė nutraukė vienašališkai). Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, buvo išskaidžiusi bylas po vieną į kelis teismus, teikė teismams prašymus dėl teismo įsakymų priteisimo, po to teikė ieškinius, taigi liko neatskleista bylos esmė: kaip ir kada pateikti ieškiniai, ar nepraleidus ieškinio senaties termino, ar pasibaigus pagrindinės prievolės įvykdymo terminams, ar nepasibaigė netesybų išieškojimo terminai. Tam teismas turėjo visiškai tenkinti atsakovės prašymus ir tinkamai aiškinti sudarytas sutartis.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Ieškovės 2023 m. gegužės 15 d. pranešimas Nr. 57-S-6354 apie vienašalį sutarties nutraukimą buvo pateiktas Kauno apygardos teismui kaip vienas iš ieškinio priedų civilinėje byloje Nr. e2-1281-324/2023, kurią prijungus prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos Nr. e2-509-324/2024, šį pranešimą galima rasti tarp į bylą pateiktų dokumentų. Atsakovės argumentai, kad naujo įrodymo priėmimas turės esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą, kaip pagrindžiantis apeliacinio skundo motyvus dėl dalies sprendimo nepagrįstumo, yra klaidinantys, kadangi teismas susipažino ir su šiuo pranešimu. Atsakovės pateiktas prašymas peržengti apeliacinio skundo ribas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
10.2. Medienos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo (toliau – aprašas) pagrindu, t. y. tokių sutarčių sudarymas ir jų vykdymas yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsakovė dar prieš pasirašydama sutartis buvo susipažinusi su aprašo nuostatomis, sutartys tarp šalių buvo sudarytos konkurso nustatyta tvarka. Atsakovę pripažinus laimėtoja, su visomis sutarčių nuostatomis atsakovė buvo supažindinta prieš pasirašant sutartis, su tuo sutiko ir prisiėmė riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.
10.3. Atsakovė nenurodė kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nes ieškovės reikalavimo vertinimas daugiausia priklausė nuo sutarties sąlygų aiškinimo, o ne nuo aplinkybių, kurias nurodė atsakovė. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
10.4. Atsakovės siekis nemokėti baudų ir delspinigių pagal sutartis parodo atsakovės nenorą sąžiningai bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę už netinkamą sutarčių vykdymą. Dar iki teisminių ginčų nagrinėjimo pradžios ieškovė siūlė atsakovei sudaryti sąlygas baudas mokėti dalimis, tačiau atsakovė atsisakė tokio siūlymo ir toliau vengė sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Taigi, ieškovė bendradarbiavo su atsakove.
10.5. Atsakovė painioja pagrindinės prievolės (mokėti delspinigius už laiku neapmokėtas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras) vykdymą su papildomos prievolės (netesybų mokėjimas) vykdymu.
10.6. Tiek prašymai dėl teismo įsakymų išdavimo, tiek ieškiniai buvo teikiami per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Atsakovei atstovauja advokatas, kuriam nesudaro papildomų sunkumų prisijungus per EPP matyti tikslius pareiškimų ir ieškinių pateikimo terminus. Ginčas kilo dėl 10 sutarčių, kurių sutartinės nuostatos tokios pačios, skiriasi tik ieškovės regioninis padalinys, su kuriuo buvo pasirašoma sutartis. Pateiktų dokumentų apimtys nebuvo didelės, kiekviename ieškinyje pateiktas aiškus ir išsamus tiek delspinigių, tiek baudų skaičiavimas. Teisė reikalauti netesybų mokėjimo nebuvo pasibaigusi, kadangi sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas netesyboms nebuvo suėjęs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
12. Atsakovei skirtingais laikotarpiais laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti, su ieškovės regioniniais padaliniais buvo sudarytos 10 medienos pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau visos kartu – sutartys):
12.1. su Telšių regioniniu padaliniu (toliau – RP) 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 722200000165-P (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 722200000165-P);
12.2. su Biržų RP 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 522200000088-P (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 522200000088-P);
12.3. su Mažeikių RP 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 602200000068-P (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 602200000068-P);
12.4. su Dubravos RP 2022 m. lapkričio 15 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 532200000158-P (toliau – 2022 m. lapkričio 15 d. sutartis Nr. 532200000158-P);
12.5. su Dubravos RP 2022 m. lapkričio 17 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 532200000244-P (toliau – 2022 m. lapkričio 17 d. sutartis Nr. 532200000244-P);
12.6. su Kazlų Rūdos RP 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 572200000109-P (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 572200000109-P);
12.7. su Rokiškio RP 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 662200000114-P (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 662200000114-P);
12.8. su Švenčionėlių RP 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 702200000126-P (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 702200000126-P);
12.9. su Trakų RP 2022 m. lapkričio 15 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 732200000213-P (toliau – 2022 m. lapkričio 15 d. sutartis Nr. 732200000213-P);
12.10. su Kuršėnų RP 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryta žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 592200000078-P (toliau – 2022 m. lapkričio 16 d. sutartis Nr. 592200000078-P).
13. Sutartimis ieškovė įsipareigojo patiekti sutartą medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Sutarčių 6.2 punktas numatė, kad, jeigu atsakovė neperka apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
14. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal sutartis ir nenupirko viso sutartinio medienos kiekio, kurį privalėjo nupirkti, todėl apskaičiuotos baudos:
14.1. 713, 34 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 572200000109-P už nenupirktus 54 kietmetrius (54 ktm) medienos, kurios kaina yra 132,10 ktm / Eur;
14.2. 277,25 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 702200000126-P už nenupirktus 25 kietmetrius (25 ktm) medienos, kurios kaina yra 110,90 ktm / Eur;
14.3. 313,75 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 15 d. sutartį Nr. 732200000213-P už nenupirktus 25 kietmetrius medienos (25 ktm), kurios kaina yra 125,50 ktm / Eur;
14.4. 1 064,25 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 522200000088-P už nenupirktus 75 kietmetrius medienos (75 ktm), kurios kaina yra 141,80 ktm / Eur;
14.5. 315,75 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 602200000068-P už nenupirktus 25 kietmetrius medienos (25 ktm), kurios kaina yra 126,30 ktm / Eur;
14.6. 2 327,30 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 592200000078-P už nenupirktus 170 kietmetrių medienos (170 ktm), kurios kaina yra 136,90 ktm / Eur;
14.7. 329,50 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 662200000114-P už nenupirktus 25 kietmetrius medienos (25 ktm), kurios kaina yra 131,80 ktm / Eur;
14.8. 673 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 17 d. sutartį Nr. 532200000244-P už nenupirktus 50 kietmetrių (50 ktm) medienos, kurios kaina yra 134,60 ktm / Eur.
15. Pagal 2022 m. liepos 15 d. sutartį Nr. 532200000158-P atsakovė nenupirko 120 kietmetrių (120 ktm) medienos, kurios kaina yra 127,10 ktm / Eur. Pasiūlyta mediena buvo nupirkta ir 2023 m. kovo 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS5321921 dėl 4 676,80 Eur, o 2023 m. kovo 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS5322056 dėl 4 156,97 Eur. Atsakovė už nupirktą medieną turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau sumokėjo tik dalį skolos, 7 833,77 Eur bylos iškėlimo metu buvo nesumokėta, bylos proceso metu atsakovė padengė dalį šios skolos 184,28 Eur, šiuo metu skola sudaro 7 649,49 Eur.
16. Pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 722200000165-P ieškovės pasiūlyto medienos kiekio – 80 kietmetrių, medienos kaina yra 127,50 ktm / Eur, atsakovė nenupirko 44,20 ktm. Dalis iš pasiūlytos medienos pagal šią sutartį buvo nupirkta ir 2023 m. vasario 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS7212928 dėl 5 523,06 Eur. Atsakovė už nupirktą medieną turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Vėluodama atsakovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 600 Eur, likę 4 923,06 Eur ieškinio pateikimo metu nebuvo sumokėti, bylos proceso metu atsakovė sumokėjo dalį skolos ir likusi jos skolos dalis sudaro 4 666,23 Eur. Delspinigiai šiuo metu sudaro 218,77 Eur. Nuo neįvykdytos šio sandorio dalies 10 procentų dydžio bauda – 563,55 Eur, kurios atsakovė nesumokėjo.
Dėl naujo įrodymo
17. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės 2023 m. gegužės 15 d. pranešimą Nr. 57-S-6354 apie vienašalį sutarties nutraukimą. Atsakovė nurodė, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, šis prašomas priimti naujas įrodymas pagrindžia apeliacinio skundo motyvus dėl teismo sprendimo dalies nepagrįstumo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su pateikto įrodymo priėmimu į bylą, pažymėdama, kad šis įrodymas buvo pateiktas Kauno apygardos teismui kaip vienas iš ieškinio priedų ir pirmosios instancijos teismas šį įrodymą įvertino, išnagrinėdamas bylą.
18. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
19. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės 2023 m. gegužės 15 d. pranešimu Nr. 57-S-6354 atsakovei apie vienašalį sutarties nutraukimą, buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 19 d. kartu su ieškiniu (dokumento registracijos Nr. CBP-431), todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti, nes jis jau yra civilinėje byloje.
Dėl sutartinės atsakomybės
21. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos ir delspinigių priteisimo ieškovei iš atsakovės. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia atsakovės negalėjimą vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, nepagrįstai nesumažino delspinigių ir pritaikė atsakovei dvigubas netesybas, už prievolės pažeidimą, nors ieškovė byloje neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl netinkamo sutarčių vykdymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, ieškovė kreipdamasi į teismą reikalavimus atsakovės atžvilgiu išskaidė, todėl visų ieškovės atsakovės atžvilgiu inicijuotų teisminių procesų nesujungus į vieną bylą buvo neatskleista bylos esmė.
22. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, aiškinant sutartį, svarbiausia, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas bei kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
23. Medienos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos aprašo pagrindu. Aprašas nustato valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų prekybos organizavimo ir administravimo tvarką, pardavimo aukcionuose dalyvavimo sąlygas, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir jų vykdymo, kainų nustatymo ir pasiūlytų kainų vertinimo tvarką (aprašo 1 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. liepos 1 d.)). Sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką nustato aprašo IX dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent aprašas nustatė esmines žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas. Sutarčių sudarymo metu galiojęs aprašo 48 punktas numatė, kad, jeigu pirkėjas delsia mokėti, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai. Jeigu pirkėjas nepriima arba pardavėjas neperduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai sutartyje nustatyto dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai sutartyje likęs parduoti atskirų sortimentų ar miško kirtimo liekanų kiekis mažesnis kaip 25 ktm, taip pat, kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų.
24. Atsižvelgdama į specifinį šių sutarčių sudarymo ir vykdymo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad atsakovė sutartis sudarė prisijungimo būdu ir negalėjo įtakoti jų sąlygų pakeitimo. Atsakovė, dalyvaudama aukcionuose žaliavinei medienai ir (ar) medienos atliekoms įsigyti ir teikdama pasiūlymus, galėjo įvertinti savo ekonomines ir veiklos galimybes, verslo interesus, buvo susipažinusi su nustatyta tvarka ir žinojo sudaromų sutarčių sąlygas, prisiimdama riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.
25. Atsakovė teigė, kad sutarčių negalėjo vykdyti dėl force majeure aplinkybių, todėl ieškovės reikalaujamos netesybos (bauda) turi būti mažinamos, iš dalies atleidžiant atsakovę nuo sutartinės atsakomybės. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies ir 6.257 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių. Todėl nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).
27. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, jog rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga, sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).
28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutarties vykdymo suvaržymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms instituto ir jo taikymo, nurodė, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 51 punktas).
29. Taikant CK 6.204 straipsnyje nustatytą rebus sic stantibus (sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms), siekiama inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo ir sutarties sąlygą (-as) pakeisti taip, kad toks pakeitimų rezultatas sugrąžintų šalims prarastą, sutarties sudarymo metu egzistavusią sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą. Taip nustatoma sutarties šalims pareiga bendradarbiauti ir ieškoti kompromisinio problemos sprendimo būdo nesikreipiant į teismą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Tik per protingą terminą šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sutartinių įsipareigojimų pusiausvyros atkūrimo. Bendradarbiavimo pareiga turi būti įgyvendinta ne deklaratyviai, t. y. šalis, besikreipianti į teismą, turi sugebėti pagrįsti, jog iš tiesų bandė derėtis ir siekti kompromiso dėl sutarties pakeitimo su kita sutarties šalimi. Bendradarbiavimo pareigos laikymasis leidžia pačioms šalims tarpusavio nuolaidomis pasiekti kompromisą, kuris visada yra geresnis nei teismo intervencija į sutartinius santykius primetant tokias sutarties vykdymo sąlygas, dėl kurių joms pačioms nepavyko susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-381/2023, 33 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
31. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo pažeidimų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės byloje įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su jos kontrahentų atsisakymu įsigyti atsakovės pagamintą produkciją ir dalies darbuotojų atleidimas, nelaikytos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti. Be kita ko, sutarčių 8 skyriaus nuostatos apibrėžė nenugalimos jėgos sąlygas, tačiau atsakovė neįrodė, kad jos nurodytos aplinkybės atitinka nenugalimos jėgos sąlygas, jog ieškovė buvo informuota nustatyta tvarka apie jas. Byloje nėra duomenų, kad šalys vedė derybas dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.204 straipsnio taikymo taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl netesybų
32. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais nemažinti netesybų, pažymėdama, kad atsakovės atžvilgiu taikomos dvigubos netesybos, ieškovė nuostolių dėl ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų nepatyrė, sutartyse nustatytos netesybos yra per didelės, todėl mažintinos.
33. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
34. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
35. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
36. Sutarčių 6.1 punktas numatė, kad pažeidus nustatytus apmokėjimo už perduotą medieną ir sutarties 4.3 punkte numatytas papildomas paslaugas terminus, pirkėja (atsakovė) privalo sumokėti pardavėjai 0,02 procento delspinigius nuo neapmokėtos perduotos medienos ir pardavėjos suteiktų papildomų paslaugų vertės už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarčių 6.2 punktas numatė: jeigu pirkėja (atsakovė) per sutarties 2.2 punkte nustatytą terminą nepriima sutartyje numatyto medienos kiekio, ji privalo mokėti pardavėjai 10 procentų pardavėjos (ieškovės) pasiūlyto perduoti ir pirkėjo nepriimto medienos kiekio vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai sutartyje likęs perduoti atskirų sortimentų ar miško kirtimo liekanų kiekis mažesnis kaip 25 ktm, taip pat, kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų.
37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartis, nes nenupirko sutartyse numatyto ieškovės paruošto pardavimui medienos kiekio ir pažeidė pareigą atsiskaityti už parduotą medieną per nustatytus terminus.
38. Sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
39. Baudinis netesybų pobūdis pripažįstamas tais atvejais, kai už tos pačios prievolės pažeidimą nustatytos dvigubos netesybos, pavyzdžiui, baudos ir delspinigių forma. Nagrinėjamu atveju sutartyse nurodytos netesybos baudos forma nustatytos už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą įsigyti ieškovės paruoštą medieną, o delspinigiai – už pažeidimą atsiskaityti už įsigytą medieną per sutartyje nustatytus terminus, neapmokėjus ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė netesybas reglamentuojančias CK 6.71 straipsnio, 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio nuostatas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl netesybų taikymo.
40. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).
41. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos buvo nustatytos sutartyse, todėl atsakovė negali atleidimą nuo netesybų grįsti tuo, jog ieškovė nuostolių nepatyrė.
43. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
44. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
45. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
46. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sumažinta 6 502,28 Eur bauda iki 5 000 Eur dydžio turėjo būti sumažinta iki 300 Eur dydžio.
47. Teisėjų kolegija, įvertindama sutartinių santykių pobūdį: šalys aukciono būdu sudarytose sutartyse nustatė vienodas abiem sutarties šalims netesybas, sutartimis parduodamų prekių – žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų realizavimo ypatybes, atsižvelgdama į tai, kad atsakovei netinkamai vykdant sutartis buvo pažeisti ieškovės interesai – parduoti medieną sutartyse nustatyta kaina bei gauti pajamas ir atsirado poreikis iš naujo organizuoti šios žaliavos pardavimą, siekiant sumažinti nuostolius dėl atsakovės netinkamo sutarčių vykdymo, o atsakovė turėjo galimybę laisvai veikti bei pamatuoti savo riziką, susijusią su ginčo sutarčių sąlygų nevykdymu (medienos kiekių nenupirkimu), nusprendžia, kad sutartyse nustatytas 10 procentų baudos dydis už nenupirktą žaliavos kiekį nėra per didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-389-798/2022, vertindamas analogiškų žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinių pirkimų–pardavimų sutarčių nuostatas dėl 10 procentų baudos dydžio netesybų už nenupirktą medienos kiekį nepripažino netesybų per didelėmis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenys gali laisvai naudotis jiems įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovė, inicijavusi kelis teisminius procesus prieš atsakovę, elgėsi nesąžiningai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Atsakovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į ieškovę dėl skolos ir netesybų mokėjimo išdėstymo, derino skolos mokėjimo grafikus, o ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Vien ieškovės nesutikimas su atsakovės pasiūlytomis skolos ir netesybų grąžinimo sąlygomis, ieškovei neatsisakius didžiosios dalies netesybų, nėra bendradarbiavimo principo pažeidimu.
49. CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).
50. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad nesujungus visų ieškovės inicijuotų bylų atsakovės atžvilgiu į vieną civilinę bylą buvo neatskleista bylos esmė. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos ir netesybų priteisimas pagal sutartis dėl netinkamo jų vykdymo, o atsakovės nurodomos aplinkybės su sutarčių nutraukimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad ginčo šalims būtų patogiau pateikti vieną procesinį dokumentą, nepagrindžia šalių procesinių teisių pažeidimo.
51. Apeliaciniame skunde nurodytas atsakovės argumentas dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės pareikštiems reikalavimams yra pateiktas tik apeliaciniame skunde. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams.
52. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nevertina atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
53. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, priteisdamas 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, nenurodė jų priteisimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra akivaizdus rašymo apsirikimas, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog palūkanos priteisiamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šį rašymo apsirikimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, nekeičiant skundžiamo sprendimo esmės, jį patikslinant dėl palūkanų (CPK 7, 276, 302 straipsniai). Apeliacinio skundai argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes sprendimu šalių materialieji reikalavimai išspręsti teisingai. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 12,25 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
54. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl atsakovei UAB „Staniūnų lentpjūvė“ bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, nes prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų (išlaidų) dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl palūkanų, nurodant, kad iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Staniūnų lentpjūvė“ (juridinio asmens kodas 168535035) priteisiamos 12,25 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880).
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė