Civilinė byla Nr. 2-2486-475/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-03173-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 30.8.;99.7.;116.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant Ievai Einorytei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Pauliui Čerkai ir advokato padėjėjai Tomai Sajienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ramūnui Šeškui, suinteresuotam asmeniui N. P. ir jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys J. K., D. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, T. P., N. P., M. N., Kauno rajono savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv.m. ploto) žemės sklypo, šiaurinėje dalyje besiribojančio su I. P. nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo faktą.

Pareiškėja pareiškime (b.l. 1-3, I t.) nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu (b.l. 96-103, II t.) paaiškino, kad pareiškėja 2004-11-19 dovanojimo sutarties su T. P. pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,1 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau — žemės sklypas). T. P. žemės sklypą 2003-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. J., kuriam į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės. J. J. atkuriant nuosavybės teises, šiaurinė žemės sklypo dalis ribojosi su valstybinio žemės fondo žeme. I. P. įgytas žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojosi su valstybinės žemės fondo žeme, kuri vėliau buvo privatizuota J. K.. Pažymėjo, kad iki J. K. privatizavimo, su J. J. žemės sklypu besiribojusio valstybinės žemės fondo žemės sklypo ilgis iki kelio buvo 100 metrų, tą patvirtina J. M. 1995-11-10 braižytas abrisas. J. K. privatizuoto žemės sklypo kraštinių ilgiai yra: 100,35 m, 25,00 m, 99,67 m., 25,00 m, o pagal abrisą, valstybinės žemės fondas, besiribojęs su J. J. (dabar I. P.) žeme buvo 100 metrų ilgio. Vadinasi, J. K. buvo leista privatizuoti visą laisvą valstybinę žemę, pietinėje dalyje besiribojusią su J. J. (dabar I. P.) žeme. Gretimų žemės sklypų savininkų sklypai visada ribojosi tarpusavyje. Šį ribojimąsi patvirtina ir ištrauka iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, darytos 2004-09-30. Vėliau matininkai, atlikdami matavimus, savavališkai, be jokio teisėto pagrindo tarp J. K. ir I. P. sklypų išmatavo 4 metrų pločio atkarpą, ir tarp savininkų, visuomet besiribojusių tarpusavyje, paliko 4 metrų pločio „plyšį“. Nurodė, kad dabar esantis 4 metrų pločio žemės sklypas, esantis tarp I. P. ir J. K., atsirado be jokio pagrindo, o remiantis CK nuostatomis, nuosavybės teisės į šį sklypą niekieno kito nėra ir negalėjo būti įgytos, todėl šis 4 metrų pločio žemės sklypas neturi savininko. Mano, jog valstybinės žemės šiaurinėje pareiškėjos žemės sklypo pusėje negali būti, kadangi šią žemę privatizavo J. K.. Jeigu valstybė laiko, jog ji yra šio be pagrindo atsiradusio žemės sklypo savininkė, valstybė turi įrodyti kokiu pagrindu įgijo nuosavybės teisę. Žemės sklypas buvo sukurtas be pagrindo, nuosavybės teisės į jį nėra niekam priskirtos, viešajame registre jis nėra įregistruotas. Daikto valdymo teisė pagal civilinį kodeksą gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 str. 1 d.). Taigi, valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Esamoje situacijoje, I. P. sąžiningai valdė 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv.m. ploto) žemės sklypą, todėl vadovaujantis CPK 526 str. nuostatomis, patvirtintinas šios sklypo valdymo faktas. Yra visos sąlygos valdymo fakto patvirtinimui: 1. asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo. I. P. naudojosi be pagrindo atsiradusiu žemės sklypu, t.y. išsigrindė kiemą trinkelėmis, pasistatė užtvarą, kadangi šis žemės sklypas niekam nepriklauso; 2. I. P. šį žemės sklypą valdo teisėtai; 3. I. P. neturi valdymo faktą patvirtinančių dokumentų; 4. valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko. Pažymėjo, kad šioje byloje taikytina CK 4.26 str. 2 d. numatyta valdymo sąžiningumo prezumpcija, kuri nėra paneigta, todėl laikytina, jog valdymas atsirado sąžiningai (CK 4.26 str. 3 d.). Šio valdymo fakto patvirtinimo tikslas yra įregistruoti valdymo faktą viešajame registre bei tokiu būdu patvirtinti pagrindą nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b.l. 14-16, I t.) ir jo atstovas teismo posėdžio metu (b.l. 96-103, II t.) nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kasacinis teismas formuoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CK 4.68 str. 1 d. nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo - iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 str.). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga - daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003 m. liepos 1 d., įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento (LAT 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-535/2008). Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 str. 3 d. slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pareiškime nurodomą žemės sklypą kitokiu būdu, ar pareiškėjos nurodomas žemės sklypas gali būti nuosavybės teisės objektas, ar jis atitinka nekilnojamųjų daiktų požymius, ar gali būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad pagal pateiktus civilinėje byloje įrodymus negalima konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos sąlygos, reikalingos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Pažymėjo, kad T. P. iš J. J. nusipirko žemės sklypą unikalus Nr. 5270-0010-0213 suformuotą atliekant preliminarius matavimus, ginčo sklypas suprojektuotas ir pažymėtas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. 1995 m. ginčo sklypas - kelias paženklintas atliekant preliminarius matavimus atkuriant nuosavybės teises į žemę J. J. ir gretimų sklypų savininkams. Tada pagal T. P. 2003-10-14 prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai su tikslu patikslinti žemės sklypo ribas ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas, kuriame prie ribos 2-3 buvo nurodytas projektuojamas kelias ir T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas žemės sklypo plane. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004-05-14 buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Taip pat atliekant ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P., buvo pažymėtas projektuojamas kelias prie žemės sklypo 2-3 ribos, su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas. Ieškovė ir buvęs ginčo žemės sklypo savininkas, jos sutuoktinis T. P., žinojo, suprato ir sutiko, kad šalia ginčo žemės sklypo būtų projektuojamas kelias, kad ginčo žemės sklypas nesiriboja taškuose 2-3 su J. K. žemės sklypu ir, kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuoto žemės sklypo ribas. Todėl negalima teigti, kad ginčo sklypas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Atkreipė dėmesį į tai, kad kelias pro pareiškėjai priklausantį žemės sklypą suprojektuotas ir pažymėtas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. 1995 m. kelias paženklintas atliekant preliminarius matavimus atkuriant nuosavybės teises į žemę J. J. ir gretimų sklypų savininkams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir planas, kuriame nurodyta, kad sklypas ribojasi su projektuojamu keliu, yra įregistruoti kadastro žemėlapyje, ginčo žemė - projektuojamas kelias įregistruotas valstybės vardu. Mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog matininkai, atlikdami matavimus savavališkai, be jokio teisėto pagrindo tarp J. K. ir I. P. sklypų išmatavo 4 metrų pločio atkarpą žemės keliui tiesti.

Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime (b.l. 66-73, I t.) ir kartu su atstove teismo posėdžio metu (b.l. 96-103, II t.) nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjai skirti baudą už aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis T. P. iš J. J. nusipirko žemės sklypą unikaliu Nr. 5270-0010-0213, suformuotą atliekant tik preliminarius matavimus. T. P. 2003-10-14 pareiškė prašymą atlikti kadastrinius matavimus su tikslu patikslinti ribas ir pakeisti žemės paskirtį. Atlikus žemės sklypo 0,10 ha ploto kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo panas, kuriame prie ribos 2-3 buvo nurodytas projektuojamas kelias ir T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko, pasirašydamas žemės sklypo plane. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004-05-14 buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Taip pat atliekant ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P., buvo pažymėtas projektuojamas kelias prie žemės sklypo 2-3 ribos, su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė ir buvęs ginčo žemės sklypo savininkas, jos sutuoktinis T. P., žinojo, suprato ir sutiko, kad šalia ginčo žemės sklypo būtų projektuojamas kelias, kad ginčo žemės sklypas nesiribojo taškuose 2-3 su J. K. žemės sklypu ir, kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuotą ginčo žemės sklypą. 2004- 2008 m. ant valstybinės žemės bendro naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) neteisėtai praplėtus T. P. ir I. P. privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas ant betoninių pamatų buvo pastatyta metalinė tinklo tvora, neteisėtai užtverto kelio dalyje supilta sankasa ir įrengta betono trinkelių kiemo danga, o gyvenamojo namo kolonos pastatytos ant valstybinėje žemėje esančio bendro naudojimo kelio. Tokiu būdu uždarytas vienintelis privažiavimas prie suinteresuotam asmeniui privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo, į savo sklypus negali patekti ir daugiau asmenų. Prašydamas atlaisvinti privažiavimą prie savo sklypo daug kartų raštu kreipėsi į kompetentingas valstybines institucijas. Tretysis asmuo J. K. nuo 2009 m. kaip tretysis asmuo dalyvaudama su I. ir T. P. savavališkomis statybomis susijusių civilinių bylų posėdžiuose, kaip liudininkė apklausta baudžiamojoje byloje ir davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu, daug kartų dalyvavusi įvairių komisijų vietos apžiūrose, gerai žinodama savo žemės sklypo 1994 m. atliktų kadastrinių matavimų ribas žinojo ir suprato, kad jos žemės sklypas ribojasi su valstybinėje žemėje suprojektuotu bendro naudojimo keliu ir nesiriboja su T. P. žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, kad sutuoktiniai I. P. ir T. P. nuo pat savo gyvenamojo namo projektavimo ir statybos pradžios 2004 m. iki dabar žinojo, suprato ir sutiko su savo žemės sklypo ribomis, kad šalia jų žemės sklypo būtų projektuojamas kelias, kad jų žemės sklypas nesiribojo su J. K. žemės sklypu ir kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuotą I. ir T. P. žemės sklypą, savo gyvenamąjį namą statydami daugiau nei keturi metrai už sklypo detaliuoju planu nustatytos užstatymo zonos, namo kolonas ir pamatus po jomis pastatydami ant valstybinėje žemėje esančio bendro naudojimo kelio, šį kelią aptverdami ant betoninių pamatų pastatytomis tvoromis, savavališkai supildami kelio sankasą, savavališkai išklodami kelią betono trinkelėmis, naudodami aptvertą kelią kaip savo sodybos teritoriją, nevykdydami pakartotinų teisėtų pareigūnų reikalavimų atlaisvinti užgrobtą valstybinę žemę ir pašalinti savavališkų statybų padarinius, siekdami asmeninės naudos, planingai ir sąmoningai nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė suinteresuoto asmens ir valstybinės vadžios teisę, galimai bendrininkaudami su valstybės tarnautojais ir pareigūnais, galimai klastodami dokumentus, galimai sunaikindami savo sklypo ribos ženklus užvaldė didelės vertės svetimą turtą - valstybinę žemę ir bendro naudojimo kelią ir taip padarė didelę žalą tiek suinteresuoto asmens, tiek valstybės teisėms ir teisėtiems lūkesčiams bei interesams. Mano, kad pareiškėja inicijavo šią bylą tik siekdama sušvelninti jos ir sutuoktinio savavališkų statybų padarinių šalinimą arba padaryti jį neįmanomą bei kitaip vilkinti teismo procesą. Kadangi pareiškėjai buvo gerai žinomos aukščiau nurodytos aplinkybės, akivaizdu, kad ji pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl pareiškėja turi padengi suinteresuoto asmens išlaidas ir nuostolius. Taip pat mano, kad šiuo atveju, pareiškėja nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl turi pilnai atlyginti suinteresuoto asmens ne tik teisines išlaidas, bet ir kitas (sugaišto laiko išlaidas ir t.t.) bei pareiškėjai turėtų būti skirta maksimali dvidešimties tūkstančių litų bauda.

Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime (147-149, I t.) su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškime teisingai nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjai bei J. K. priklausančiais žemės sklypais, jų įgijimo aplinkybėmis. Suinteresuoto asmens žiniomis, nebuvo atlikti jokie veiksmai galimai įteisinantys dabar planuose nurodomą 4 metrų pločio projektuojamą kelią. Remiantis LR Žemės įstatymu, valstybinį kelią nutiesti privačioje žemėje yra įmanoma dviem teisėtais būdais: nustatant keliui servitutą arba nusavinant žemę. Remiantis to paties įstatymo 23 str. 2 d. nuostatomis, servitutai, reikalingi valstybiniams keliams tiesti, nustatomi Apskrities viršininko sprendimu - administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau toks aktas nebuvo priimtas, be to, apie suprojektuotą servitutą savininkas nebuvo informuotas. Mano, jog dabar esantis 4 metrų pločio žemės sklypas, esantis tarp I. P. ir J. K., atsirado be jokio pagrindo, o remiantis CK nuostatomis, nuosavybės teisės į šį sklypą niekieno kito nėra ir negalėjo būti įgytos - atitinkamai 4 metrų pločio žemės sklypas neturi savininko. Šis žemės sklypas buvo sukurtas be pagrindo, nuosavybės teisės į jį nėra niekam priskirtos, viešajame registre jis nėra įregistruotas. Taigi, yra sąlygos nustatyti valdymo faktą jo atžvilgiu.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime (b.l. 28-29, I t.) sutiko su pareiškimu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad I. P. pareiškime teisingai nurodo faktines aplinkybes, susijusias su suinteresuotam asmeniui priklausančiu žemės sklypu. Patvirtino, kad iki matavimų I. P. sklype atlikimo, gretimų sklypų savininkai visuomet ribojosi tarpusavyje, ir tik vėliau atsirado 4 metrų „plyšys“ tarp žemės sklypų. Jai nėra žinomas joks aktas, sprendimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis 4 metrų „plyšio“ atsiradimo teisėtumą. Laiko, kad pietinėje pusėje jos žemės sklypas visada turėjo ribotis su I. P. žemės sklypu. Todėl, tuo atveju, jeigu tarp žemės sklypų ir yra neaiškiu kokiu būdu įsiterpęs papildomas žemės sklypas, tuomet jis nuosavybės teise niekam nepriklauso, t.y. yra be savininko. Pareiškėja yra išsigrindusi kiemą trinkelėmis, pasistačiusi užtvarą, todėl darytina išvada, kad gali būti patvirtintas valdymo faktas.

Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime (b.l. 92-95, I t.) nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas Kauno rajono savivaldybei nepriklauso, jis nėra registruotas kaip Savivaldybės nuosavybė, tačiau tai valstybinės žemės sklypas, kuriame suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir kuris patvirtintas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. 02-05-7692. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1824-58/2010 nustatyta, kad ginčijamas kelias pro I. P. priklausantį žemės sklypą buvo suprojektuotas ir pažymėtas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. 1995 m. kelias paženklintas atliekant preliminarius matavimus, atkuriant nuosavybės teises į žemę. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi tos nuomonės, jog ieškinio patenkinimas pažeistų gretimų sklypų savininkų teises patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tokiu būdu apribojant jų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais ir pažeidžiant CK 4.37 str. įtvirtintą absoliučią savininkų teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų naudoti nuosavybės teisės objektus. Taigi, minėta išnagrinėta civiline byla išspręstas I. P. reikalavimo pagrįstumas dėl ginčo žemės sklypo ribų patikslinimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012-02-28 nutartyje pažymėta, jog „2004-01-28 ieškovas, kaip žemės savininkas, pasirašė ant jo paties prašymu inicijuoto geodezininko V. M. 2004 m. sausio mėn. atlikto žemės sklypo paskirties keitimo detaliojo plano (kuriame sklypo šiaurėje taškuose 2-3 kaip gretimybė nurodyta „projektuojamas kelias) ir patvirtino sutinkąs su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte“.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b.l. 96-98, I t.) nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad Inspekcija negali nei patvirtinti nei paneigti aplinkybių, kurias, pareiškėja išdėstė savo pareiškime dėl žemės sklypo formavimo, jo buvusių ribų, tačiau pagal šiuo metu Nekilnojamo turto registre įregistruotas žemės sklypų ribas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. K. žemės sklypus skiria laisvas žemės plotas ir šis plotas yra užstatytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio T. P. savavališkai pastatytais statiniais. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir Inspekcijos specialistai 2008-11-13 ir 2010-02-23 surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-24/2008 KR, Nr. SSA-100-100223-00041. 2008-11-13 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-24/2008 KR nustatyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią. 2010-02-23 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-100-100223-00041, nustatyta, kad pareiškėja ir T. P. savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Apie 37 metro ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, pastatyta valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 2009-11-25 surašytame savavališkos statybos akte Nr. SA-46-nustatyta, kad pareiškėja ir T. P. betoninėmis trinkelėmis išgrindė bendro naudojimo kelią, esantį valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2009-12-08 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-670, kuriuo statytojus įpareigojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2009-12-24 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-699 dėl Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymo Nr. V-670 pakeitimo, kuriuo pataisyta pirmajame įsakyme netiksliai nurodyta data ir nurodyta nauja reikalavimo įvykdymo data.

Suinteresuoti asmenys D. D. ir M. N. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 86-87, II t.).

Pareiškimas atmestinas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad T. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2003-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. J. (b.l. 5-9, 83-85, I t.). Šį žemės sklypą 2004-11-19 dovanojimo sutarties pagrindu perleido pareiškėjai, t.y. savo sutuoktinei I. P., nuosavybės teise (b.l. 10-13, 78-79, I t.). Pareiškėja šalia jai priklausančio sklypo, šiaurinėje dalyje, esančiu 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv.m. ploto) žemės plotu naudojasi (išgrįstas trinkelėmis, pastatyta tvora) kaip savo, tačiau neturi tam teisinio pagrindo, todėl kreipėsi į teismą dėl valdymo fakto nustatymo.

Pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad ginčo žemės plotą, kaip neturintį savininko, esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, ji įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, remiasi CK 4.22 str. 1 d., 4.26 str. 2, 3 d.

Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68-4.71 str.) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamos įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (ne mažiau kaip 10 metų). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui įgyjamosios senaties pagrindu, turi būti visos įgyjamosios senaties institutui reikiamos sąlygos.

T. P. 2003-10-01 pirko žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti geodeziniai matavimai, jis buvo įsigytas pagal Laikiną žemės sklypo planą (b.l. 91, I t.). 2004-01-28 buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai ir parengtas Žemės sklypo planas, su kurio sprendiniais sutiko tuometinis žemės sklypo savininkas T. P. (b.l. 82, I t.). Šiame plane buvo pažymėtas ginčo žemės plotas kaip projektuojamas kelias. Pareiškėja žemės sklypą įgijo 2011-11-19, t.y. jau esant patvirtintam Žemės sklypo planui, kuriame buvo aiškiai pažymėta, kad ginčo žemės plotas skiria pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. žemės sklypų ribas ir nepriklauso pareiškėjos sklypui.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo žemės plotas suprojektuotas kaip kelias, kuriuo, pareiškėjai naudojant jį savo reikmėm, negali naudotis ir į savo žemės sklypus patekti gretimų žemės sklypų gyventojai. Iš byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktos medžiagos matyti, kad ginčijamas žemės plotas yra užstatytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio T. P. savavališkai pastatytais statiniais. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir Inspekcijos specialistai 2008-11-13 ir 2010-02-23 surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-24/2008 KR, Nr. SSA-100-100223-00041 (b.l. 102-105, I t.). 2008-11-13 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-24/2008 KR nustatyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią. 2010-02-23 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-100-100223-00041, nustatyta, kad pareiškėja ir T. P. savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Apie 37 metro ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, pastatyta valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 (b.l. 106-107, I t.). 2009-11-25 surašytame savavališkos statybos akte Nr. SA-46-nustatyta, kad pareiškėja ir T. P. betoninėmis trinkelėmis išgrindė bendro naudojimo kelią, esantį valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2009-12-08 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-670, kuriuo statytojus įpareigojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei priėmė jo pakeitimo įsakymą (b.l. 108-109, I t.).

Nekilnojamo turto registre įregistruotas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. K. žemės sklypų ribas skiria laisvas valstybinės žemės plotas, t.y. valstybinės žemės sklypas, kuriame suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir kuris patvirtintas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. 02-05-7692 (b.l. 92-95, I t.). Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią žemę sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondas susidedantis iš privačios, valstybinės ir savivaldybių žemės (LR Žemės įstatymo 3 str. 3 d.), Kadangi ginčo žemės plotas nėra įregistruotas kaip privati nuosavybė ar savivaldybės nuosavybė, laikytina, kad šis žemės plotas priklauso valstybinei žemei.

CK 4.70 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t.y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių už jį į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Laikytina, kad pareiškėja daikto valdymą pradėjo nesąžiningai, nes žinojo, kad jis jai nepriklauso nuosavybės teise ir kad jis reikalingas gretimų žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Be to, daikto valdymo laikotarpiu buvo ne kartą įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius ginčo žemės plote ir taip atlaisvinti bendro naudojimo kelią, t.y. žinojo apie valdomo daikto įgijimo kliūtis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir šalių atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėja ginčo žemės plotu naudojosi ir naudojasi nesąžiningai apribodama kitų asmenų teisę naudotis bendrojo naudojimo keliu, taip pat konstatuotina, kad 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv.m. ploto) žemės plotas, šiaurinėje dalyje besiribojantis su I. P. nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso valstybinės žemės fondui ir dėl to negali būti įgyjamas nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu. Taigi nenustačius CK numatytų sąlygų daiktui įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, darytina išvada, kad pareiškėja ginčo žemės plotą valdo neteisėtai, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 4.69 str. 2, 3 d., CPK 178 str., 185 str.).

Dėl piktnaudžiavimo teise                                                                                                        Suinteresuotas asmuo N. P. prašo skirti baudą pareiškėjai I. P. už piktnaudžiavimą procesu, kadangi pareiškė nepagrįstą pareiškimą. Pagal CPK 95 str. nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina, kad CPK 5 str. 1 d. nustatyta teisė kiekvienam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl tai, kad pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė pareiškimą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningas elgimasis. Nenustačius pareiškėjos nesąžiningumo, nėra pagrindo skirti jai baudą pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo N. P. prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1.500,00 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 93-94, II t.). CPK 443 str. 6 d. nustatyta, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjos pareiškimas atmestas, konstatavus, jog ji yra užtvėrusi bendro naudojimo kelią ir taip apribojusi galimybę suinteresuotam asmeniui N. P. patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 443 str. 6 d.).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 259-260 str., 443 str. 6 d., teismas

            n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1.500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų, 00 ct) išlaidas už teisines paslaugas.

Priteisti iš pareiškėjos I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 170,00 Lt (vieno šimto septyniasdešimties litų, 00 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą