Administracinė byla Nr. A-317-525/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02500-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Venumis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) 2017 m. lapkričio 7 d. Nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MA-17/9“ (toliau – ir Nutarimas) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su patikrinimo išvada, jog atliekas (stiklą) Bendrovė apdorojo neturėdama tam teisės. Teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. tikrinimą atlikusios Alytaus RAAD pareigūnės faktiškai įsitikino, jog stiklo atliekos rūšiuojamos ir laikomos tinkamai, t. y. Bendrovės teritorijoje stovi atskiras konteineris su stiklo atliekomis, pažymėtas lentele „stiklas“. Bendrovė nuo veiklos pradžios pareigingai rūšiavo stiklo atliekas, kasmet jas priduodavo UAB “VSA Vilnius“ (anksčiau “Vilniaus specialus autotransportas“), taip užtikrino, kad stiklo atliekos būtų priduodamos įmonei turinčiai teisę priimti stiklo atliekas, t. y. Bendrovė pati niekada neapdorojo stiklo atliekų. Atsižvelgiant į tai, kad ne Bendrovė rengė dokumentus apie atliekų pridavimą–priėmimą, pareiškėjas neturėjo galimybės įtakoti išrašomų UAB “VSA Vilnius“ PVM sąskaitų faktūrų turinio. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo atsakingas už tai, kad UAB „VSA Vilnius“ darbuotojai priėmė stiklo atliekas, bet nesurašė atskiro dokumento ir teikė tik bendrą dokumentą įrašydama apie buitinių atliekų išvežimą.
3. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis eilę metų buvo suklaidintas ankstesnius patikrinimus atlikusių pareigūnų, konstatavusių, jog Bendrovė tinkamai perduoda nepavojingas atliekas, t. y. stiklo atliekas (kodas 16 01 20), atliekų tvarkytojams. Pareiškėjas teigė, kad konstatuotas Bendrovės pažeidimas iš esmės buvo formalus (stiklo atliekos buvo rūšiuojamos – tuo įsitikino patikrinimą atlikusios pareigūnės apsilankydamos 2017 m. rugpjūčio 8 d., veiklos vykdymo vietoje), jokių įrodymų, kad Bendrovė pati jas apdorojo surinkta nebuvo, o patį pažeidimą lėmė kasmet Bendrovės aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdžiusių pareigūnų priimti sprendimai, konstatuojantys, kad jokių pažeidimų dėl nepavojingų atliekų (stiklo atliekų (kodas 16 01 20)) perdavimo įforminimo atliekų tvarkytojams nebuvo. Pareiškėjo nuomone, Alytaus RAAD pareigūnas, priimdamas Nutarimą ir skirdamas nuobaudą Bendrovei už tariamą pažeidimą, galėjo ir turėjo netaikyti sankcijų arba taikyti švelnesnę sankciją nei numatyta teisės aktuose.
4. Atsakovas Alytaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. atliekų tvarkymo apskaitoje Bendrovė nurodė, jog 2016 m. gruodžio 8 d., atliekų kodu 16 01 20 (stiklas), perdavė 0,058 t UAB „VSA Vilnius“. Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė minėtų atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento. Dėl minėtų atliekų perdavimo Departamentas kreipėsi į UAB „VSA Vilnius“ su prašymu patvirtinti, kad 2016 m. gruodžio 8 d., atliekų kodu 16 01 20 (stiklas), 0,058 t gavo iš Bendrovės bei pateikti minėtų atliekų gavimą patvirtinančius dokumentus. UAB „VSA Vilnius“ informavo, jog įmonė UAB „VSA Vilnius“, per paskutinius 12 mėnesių įmonei UAB „Venumis“ teikė buitinių atliekų surinkimo bei išvežimo paslaugas, tačiau stiklo surinkimo paslaugų neteikė ir stiklo negavo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes atsakovas Bendrovei surašė padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą, kad pareiškėjas apdorojo 0,058 t atliekų kodu 16-01-20 (stiklas) neturėdamas tam teisės. Bendrovė patikrinimo metu (2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktas Nr. 15951260) nepateikė nepavojingų 0,058 t. atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams patvirtinančio dokumento ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį. Dėl šių priežasčių pareiškėjui buvo skirta 300 Eur ekonominė sankcija.
6. Atsakovas pažymėjo, kad administracinėje byloje MA-17/9 ir prie patikslinto skundo pridėti ankstesnių patikrinimų dokumentai nieko bendro su nagrinėjama byla neturi, kadangi skirta nuobauda už 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte Nr. 15951260 nustatytą pažeidimą. Taip pat iš pateiktų dokumentų nėra aišku ar buvo atliekami nepavojingų atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams patvirtinančių dokumentų patikrinimai.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VSA Vilnius“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tarp UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Venumis“ 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta Sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAJ-710462. Pagal šią sutartį UAB „VSA Vilnius“ teikė pareiškėjui tik buitinių atliekų vežimo paslaugas ir tai patvirtina šiai Bendrovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Taip pat nurodė, kad UAB „VSA Vilnius“ neteikė Bendrovei stiklo surinkimo paslaugų 2016–2017 metais, nors turi teisę surinkti, vežti ir laikyti stiklo atliekas.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Venumis“ skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas, atlikęs pareiškėjo patikrinimą dėl atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte Nr. 15951260 konstatavo, jog 2016 m. atliekų tvarkymo apskaitoje Bendrovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) perdavė 0,058 t UAB „VSA Vilnius“, kodas 220074960. 2016 m. atliekų tvarkymo metinėje apskaitos ataskaitoje, kuri 2017 m. kovo 2 d. pateikta Alytaus RAAD, nurodė, kad atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) perdavė 0,058 t UAB „VSA Vilnius“. Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė minėtų atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento. UAB „VSA Vilnius“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu „Pranešimas dėl stiklo vežimo UAB „Venumis“ informavo atsakovą ir pareiškėją apie tai, jog UAB „VSA Vilnius“, per paskutinius 12 mėnesių UAB „Venumis“, adresu (duomenys neskelbtini), teikė buitinių atliekų surinkimo bei išvežimo paslaugas. Stiklo surinkimo paslaugų UAB „VSA Vilnius“ per paskutinius 12 mėnesių Bendrovei neteikė ir stiklo negavo. Atsakovas 2017 m. spalio 3 d. pareiškėjui surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. MA-17, kuriame nurodė, kad pareiškėjas apdorojo 0,058 t atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) neturėdamas tam teisės. Bendrovė patikrinimo metu (2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktas Nr. 15951260) nepateikė nepavojingų 0,058 t. atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams patvirtinančio dokumento ir tokiais veiksmais pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį. Atsakovas skundžiamu Nutarimu už minėtą pažeidimą skyrė 300 Eur ekonominę sankciją.
10. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą. Šio įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 8 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data).
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas atsakovui nepateikė nepavojingų 0,058 t atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) atliekų perdavimą tvarkytojams patvirtinančio dokumento. Teismo vertinimu, pareiškėjas, patikrinimo metu atsakovui nepateikdamas atliekų (stiklo) perdavimą patvirtinančio dokumento, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas ir atsakovo pagrįstai buvo pripažintas asmeniu apdorojusiu atliekas neturint tam teisės (ginčo, kad pareiškėjas neturi teisės apdoroti atliekas (stiklą) nėra). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai apie tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VSA Vilnius“ atliekų (stiklo) perdavimo–priėmimo tinkamai neįformino, nėra reikšmingi šios bylos nagrinėjimui, kadangi pareiga turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, priklauso atliekų turėtojui (t. y. UAB „Venumis“). Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VSA Vilnius“ patvirtino, kad neteikė Bendrovei stiklo surinkimo paslaugų 2016–2017 metais.
12. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Alytaus RAAD, vadovaudamasis anksčiau minėtomis teisės normomis, tinkamai atliko patikrinimą ir tyrimo metu surinkęs medžiagą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas apdorojo 0,058 t atliekų kodu 16-01-20 (stiklas) neturėdamas tam teisės ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą skirti pareiškėjui 300 Eur ekonominę sankciją už padarytą pažeidimą, numatytą Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje.
13. Teismas pažymėjo, kad paskirta 300 Eur ekonominė sankcija yra minimali (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis), todėl ją naikinti dėl jos griežtumo, taip pat nėra jokio pagrindo.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis eilę metų buvo suklaidintas ankstesnių patikrinimus atlikusių pareigūnų, konstatavusių, jog Bendrovė tinkamai perduoda nepavojingas atliekas, bei pridėti ankstesnių patikrinimų dokumentai nieko bendro su nagrinėjama byla neturi, kadangi skirta nuobauda už 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte Nr. 15951260 nustatytą pažeidimą.
15. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo atsakovo Nutarimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, jame neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Nutarimą nėra jokio pagrindo.
III.
16. Pareiškėjas UAB „Venumis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 7 d. Nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MA-17/9“, bei administracinę bylą nutraukti.
17. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad atsakovas eilę metų nuolat tikrindamas pareiškėjo vykdomos veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, nuo 2012 m. pažeidimo už kurį buvo nubaustas pastarąjį kartą, nenustatė. Nors teismui buvo pateikta išsami informacija apie vykusius pareiškėjo patikrinimus nuo 2012 m. iki 2017 m., buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teiginius, jog atlikus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę UAB „Venumis“ atžvilgiu buvo konstatuojama, kad pažeidimų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų ir nurodytų aplinkybių dėl ankstesnių kasmetinių įmonės veiklos patikrinimų, nevertino ir į jas tinkamai neatsižvelgė priimdamas sprendimą.
18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog sutartyje su UAB „VSA Vilnius“ nėra nurodyta, kad kažkaip kitaip vykdomas stiklo atliekų surinkimas, o įmonės darbuotojai, kuriems buvo perduotos stiklo atliekos niekada neatsisakė jas priimti. Bendrovė neturėjo galimybės įtakoti UAB „VSA Vilnius“ surašomų dokumentų turinio ar atliekų surinkimo tvarkos.
19. Pareiškėjas mano, jog pažeidimas dėl netinkamo stiklo atliekų laikymo ir perdavimo, konstatuotas vien formaliais pagrindais. Šį savo argumentą papildomai grindžia ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-4995 „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ (pridedamas prie apeliacinio skundo), kuriuo pareiškėjas informuotas, jog buvo pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojo atžvilgiu ir atlikus tyrimą pripažinta, jog padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. atliekant 2015 m. liepos 22 d. patikrinimo akte fiksuotą patikrinimą, nebuvo pastebėta, jog UAB „Venumis“, neturėdamas stiklo atliekų pridavimą patvirtinančių dokumentų, metinėje atliekų apskaitoje deklaravo stiklo atliekų pridavimą UAB „VSA Vilnius“. Pareiškėjas teigia, kad jokių įrodymų, jog Bendrovė pati stiklo atliekas apdorojo surinkta nebuvo. Pareiškėjo nuomone, netgi vertinant tą aplinkybę, kad Bendrovė formaliai padarė pažeidimą, dėl jo padarymo pareiškėjas nėra kaltas, kadangi pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad aplinkosaugos kontrolę vykdę pareigūnai, tikrindami pareiškėją nuo 2012 m., šio pažeidimo nenustatė ir tą patys pripažino 2018 m. birželio 29 d. rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-4995.
20. Pareiškėjas pažymi, kad kontroliuojančių institucijų išreikštą valią, priimtus sprendimus, vertino ne tik kaip Bendrovei tam tikrų padarinių sukeliančius bei įpareigojančius sprendimus, bet ir kaip patvirtinimą, jog aptariamu klausimu UAB “Venumis“ veiklą vykdė tinkamai, todėl kreiptis papildomos konsultacijos arba prašyti keisti stiklo atliekų pridavimo UAB „VSA Vilnius“ įforminimą nebuvo pagrindo.
21. Pareiškėjas teigia, kad jis neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 21 straipsnį, kuriame numatyta, jog pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus RAAD 2017 m. lapkričio 7 d. Nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MA-17/9“ teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
24. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
25. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
26. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, vertino ne tik pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, bet ir byloje pateiktų įrodymų visumą. Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertino atsakovo atliktą pareiškėjo patikrinimą dėl atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo aktą Nr. 15951260. Teismas nustatė, kad 2016 m. atliekų tvarkymo metinėje apskaitos ataskaitoje, kurią 2017 m. kovo 2 d. pateikė Alytaus RAAD, pareiškėjas nurodė, kad atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) perdavė 0,058 t UAB „VSA Vilnius“, tačiau patikrinimo metu Bendrovė nepateikė minėtų atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento. Be to, teismas įvertino UAB „VSA Vilnius“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte „Pranešimas dėl stiklo vežimo UAB „Venumis“ pateiktą informaciją, kad UAB „VSA Vilnius“, per paskutinius 12 mėnesių UAB „Venumis“, adresu (duomenys neskelbtini), teikė buitinių atliekų surinkimo bei išvežimo paslaugas. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad stiklo surinkimo paslaugų UAB „VSA Vilnius“ per paskutinius 12 mėnesių Bendrovei neteikė ir stiklo negavo. O tarp UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Venumis“ 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje Sutartyje dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAJ-710462, numatyta, kad UAB „VSA Vilnius“ teikia pareiškėjui tik buitinių atliekų vežimo paslaugas. Teismui buvo pateikta 2017 m. spalio 3 d. pareiškėjui surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. MA-17, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas apdorojo 0,058 t atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) neturėdamas tam teisės. Ir tik įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Alytaus RAAD tinkamai atliko patikrinimą ir tyrimo metu surinkęs medžiagą, nustatė, jog pareiškėjas apdorojo 0,058 t atliekų kodu 16-01-20 (stiklas) neturėdamas tam teisės ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą skirti pareiškėjui 300 Eur ekonominę sankciją už padarytą pažeidimą, numatytą Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą buvo įvertinti netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad vertinant aplinkybę, jog Bendrovė formaliai padarė pažeidimą, dėl jo padarymo pareiškėjas nėra kaltas, kadangi pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad aplinkosaugos kontrolę vykdę pareigūnai, tikrindami pareiškėją nuo 2012 m., šio pažeidimo nenustatė ir tai patvirtina pareiškėjo pateiktas apeliacinės instancijos teismui atsakovo 2018 m. birželio 29 d. raštas Nr. (38-2)-VR-1.7-4995. Pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija, pirmiausiais pažymi, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertino, jog pareiškėjo argumentai, jog jis eilę metų buvo suklaidintas ankstesnių patikrinimus atlikusių pareigūnų, konstatavusių, jog Bendrovė tinkamai perduoda nepavojingas atliekas, bei pridėti ankstesnių patikrinimų dokumentai nieko bendro su nagrinėjama byla neturi, kadangi skirta nuobauda už konkretų 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte Nr. 15951260 nustatytą pažeidimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 21 straipsnis numato, jog pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Pažymėtina, jog asmuo tik tuomet neturi atsakyti už nusižengimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokios oficialios klaidingos konsultacijos ar informacijos iš atsakovo neturėjo. Pareiškėjas dėl atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) perdavimo, rekomendacijų, patarimo į Alytaus RAAD konsultacijai nebuvo kreipęsis. Todėl faktas, kad aplinkosaugos kontrolę vykdę pareigūnai, tikrindami pareiškėją nuo 2012 m., šio pažeidimo nenustatė, pareiškėjo atsakomybės nešalina.
30. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis atliekų turėtojui nustato pareigą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoti atliekas tvarkytojams arba tvarkyti patiems; atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (9 d.). Atliekų tvarkytoju įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia įmonę, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą. Nagrinėjamoje byloje atliekų tvarkytojas, kuriam pareiškėjas tvirtino perdavęs atliekas, taptų atliekų turėtoju, pilnai atsakingu už priimtų atliekų sutvarkymą, tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pagrįstų, kad atliekos buvo perduotos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 8 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data).
31. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiga turėti ir pateikti atsakovui patikrinimo metu nepavojingų 0,058 t atliekų kodu 16 01 20 (stiklas) atliekų perdavimą tvarkytojams patvirtinančius dokumentus tenka pareiškėjui. Be to, šiai bylai yra svarbi aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VSA Vilnius“ patvirtino, jog neteikė Bendrovei stiklo surinkimo paslaugų 2016–2017 metais, todėl pareiškėjas negalėjo turėti minėtų dokumentų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl atlikto tarnybinio patikrinimo ir kaltų asmenų nustatymas išdėstyti 2018 m. birželio 29 d. rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-4995, nepaneigia tai, kad patikrinimo metu pareigą patikrinimą atliekančiam pareigūnui pateikti dokumentus turėjo pats pareiškėjas ir jis šios pareigos nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata, pareiškėjas atsakovo ir pirmosios instancijos teismo yra tinkamai laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės ir už tai jam pagrįstai Nutarimu yra skirta 300 Eur ekonominė sankcija.
32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Skirgailė Žalimienė