(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB „Luminor Bank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-12290-994/2018 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuotieji asmenys – A. M., J. L. ir V. C..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė             

1. Pareiškėjas J. B. (toliau - pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, kuriame prašė teismo: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą; 2)  bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto administratorių biuras“.
2. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu pareiškėjas negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o bendra pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (10 000 Eur) ir sudaro 3 671 080,64 Eur.
3. Paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir banko AB DnB Nord (šiuo metu – suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“) buvo sudaryta 2006 m. spalio 10 d. kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu 1 419 138,09 Eur buvo skirta paskolai pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke refinansuoti ir 1 157 321,59 Eur suteikta papildomai vartojimo reikmėms. Bendrą 2 576 459,68 Eur dydžio sumą kartu su palūkanomis pareiškėjas įsipareigojo grąžinti bankui iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Prasidėjus finansinei krizei, pareiškėjas nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui, kadangi ženkliai pablogėjo jo finansinė padėtis, sumažėjo nekilnojamojo turto kainos. Šios priežastys neigiamai įtakojo jo mokumą. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius išdavė 2011 m. liepos 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu pradėtas priverstinis 3 017 915,15 Eur skolos, 5,49 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo 227 003,50 Eur ir 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo 2 770 346,64 Eur sumos išieškojimas iš pareiškėjo banko naudai. Likusi pareiškėjo bankui neįvykdytų įsipareigojimų suma 2018 m. vasario 19 d. sudaro 3390773,19 Eur., t. y. suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ yra didžiausias pareiškėjo kreditorius. Pareiškėjas turi ir kitų neįvykdytų įsipareigojimų 19 kreditorių, kurių atsiskaitymo terminai yra suėję ir sudaro 3 671 080,64 Eur sumą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad turi rimtų sveikatos problemų, kurios prasidėjo po 2009 metų finansinės krizės. 2017 m. gruodžio 18 d. jam išduotas neįgalumo pažymėjimas, jis yra nedarbingas, nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. Pateiktoje specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje nurodyta, jog jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Be to, nurodė, jog vienintelės jo šiuo metu gaunamos pajamos yra pagal 2007 m. birželio 25 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį gaunamas 300 Eur nuomos mokestis, o pagal savo amžių (58 metai) ir fizines galimybes neturi galimybių susirasti darbą. Pažymėjo, kad turi nekilnojamąjį turtą, kuris yra apsunkintas hipoteka ir areštu. Transporto priemonių neturi, grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, taip pat neturi.
5. Pareiškėjo teigimu, dėl susidariusios padėties pareiškėjas negali įvykdyti visų savo skolinių įsipareigojimų, todėl jam keltina bankroto byla.
6. Suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ pateiktame atsiliepime nurodė nesutiko su pareiškimu ir prašė jį atmesti.
7. Paaiškino, kad 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjo skola sudarė 3 400 800,34 Eur, iš kurios vien tik negrąžintas kreditas yra 2 303 801,82 Eur. Pareiškėjo skola suinteresuoto asmens naudai yra priteista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2011 m. liepos 20 d. nutartimi Nr. I-1683V/2010, kuria buvo nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytynių banko naudai įkeistą turtą.
8. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas yra nesąžiningas, įkeisto turo pardavimo trukdymo veiksmai banko atžvilgiu turi būti įvertinti teismo kaip nesąžiningi, nes dėl jų iki šiol skola nėra padengta. Turtas beveik 7 metai nuo vykdomojo dokumento išdavimo nėra parduotas iš viešųjų varžytynių dėl skolininko inicijuojamų teisminių procesų. Be to, kaip yra užfiksuota antstolio I. G. 2016 m. birželio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas be suinteresuoto asmens sutikimo nuomoja banko naudai įkeistas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas iš nuomos gauna pajamas, kurias slepia nuo kreditorių, tų pajamų neskiria kreditorių reikalavimams tenkinti.
9. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas savo nemokumo situaciją sukūrė tyčia, paslėpdamas nuo banko lėšas ir trukdydamas nuo 2011 metų parduoti turtą. Pažymi, kad įkeisto turto būklė toliau blogėja, o tai reiškia, jog pareiškėjas tiek metų trukdydamas parduoti turtą ir mažinti skolą, sąmoningai veikia taip, kad turto vertė kuo labiau mažėtų ir bankui liktų kuo mažesnis reikalavimo patenkinimas. Pareiškėjas iš esmės tik siekia nusirašyti turimas skolas.
10. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jo gaunamos pajamos siekia 300, Eur/mėn., savo išlaidas taip pat nurodo 300 Eur (ši suma be administravimo išlaidų). Tokia situacija rodo, kad bankrotas būtų visiškai neefektyvus ir iškreiptų kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, kadangi skolininkas tiesiog nusirašytų skolas, iš kreditoriams įkeisto ar kito turto, iš kurių galima būtų tenkinti reikalavimus, dar turėtų būti dengiamos visos administravimo išlaidos.
11. Nurodė, kad pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius gali būti suinteresuotas bankroto proceso vilkinimu, be to, bankroto administratoriaus vadovui R. K. buvo skirta drausminė nuobauda (viešas įsėjimas).
12. Suinteresuotieji asmenys A. M., J. L., V. C. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 11 d. priėmė nutartį, kuria nutarė: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą; 2) paskirti pareiškėjui bankroto administratorių UAB „Bankroto administratorių biuras“; 3) nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; 4) patvirtinti bendrą 120 Eur sumą, skirtą bankroto procedūroms atlikti; 5) patvirtinti 300 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; 6) nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
14. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo bendra skola kreditoriams sudaro net 3681107,80 Eur. Savo ruožtu, įvertinęs skolos kreditoriams dydį bei pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertę ir gaunamas pajamas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, dėl ko sprendė, kad pareiškėjas yra nemokus.
15. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens AB „Luminor Bank“ nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo nesąžiningumą yra nepagrįstos, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų iš kurių būtų galima konstatuoti pareiškėjo nesąžiningus veiksmus.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nemokumą sąlygojo ne tik finansinė krizė, bet ir po finansinės krizės atsiradusios sveikatos problemos. Be to, dėl savo sveikatos būklės pareiškėjas negali dirbti ir gauti pajamų iš darbinės veiklos. Taip pat, nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiomis patalpomis naudojasi tik dvi įmonės: UAB „Viskita“ pagal 2010 m. lapkričio 29 d. panaudos sutartį ir UAB „Budruva“ pagal 2007 m. birželio 25 d. nuomos sutartį. Iš 2007 m. birželio 25 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 7 nustatyta, kad UAB „Budruva“ už patalpų nuomą pareiškėjui moka 300,00 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad suinteresuoto asmens AB „Luminor Bank“ argumentai, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir slepia gaunamas pajamas, nuomodamas jam priklausantį ir bankui įkeistą turtą, nepagrįsti. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių atsiliepime išdėstytus argumentus, jog įkeisto turto būklė blogėja, kaip ir tai, jog turtas iš varžytinių neparduotas tik dėl skolininko veiksmų.
17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo valdomo turto mastas yra pakankamai didelis, pareiškėjas turi ne vieną kreditorių, kuriems prievolių įvykdymas šiuo metu yra suėjęs. Teismas įvertinęs šiuos aspektus nustatė, jog parenkant bankroto administratorių šiuo atveju yra svarbi bankroto administratoriaus patirtis bei tai, kuriuose miestuose bankroto administratorius vykdo savo veiklą. Be to, teismas nesutikdamas su kreditorės AB „Luminor Bank“ pozicija dėl bankroto administratoriaus parinkimo nurodė, jog nuobauda bankroto administratoriaus vadovui buvo skirta dėl padarytos klaidos draudimo polise ir nėra susijusi su netinkamo bankroto administratoriaus pareigų atlikimu.
18. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyti Fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai dėl kurių bankroto byla jam negali būti keliama.

III. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ atskiruoju skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-12290-994/2018  panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto bylą pareiškėjui atsisakyti iškelti; tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11d. nutarties dalį dėl J. B. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, AB „Luminor Bank“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir kuria patvirtintos 120,00 EUR administravimo išlaidos bei šioje dalyje priimti naują sprendimą - bankroto administratoriumi paskirti vieną iš AB „Luminor Bank“ siūlytų kandidatūrų - MB „Įmonių administravimas“ arba UAB „Nemokumo administratoriai“.
20. Suinteresuoto asmens teigimu, iš teismo padarytų išvadų matyti, kad teismas iškelia bankroto bylą dėl pareiškėjo nemokumo ir bankroto procese tiesiog turės būti parduotas bankui įkeistas turtas, o pareiškėjas (pagal teismo išvadas) gauna bei gaus 300 Eur pajamas / mėn., kurias visa 300 Eur apimtimi naudos savo poreikiams tenkinti, o kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos bus dengiamos tik iš turto pardavimo.
21. Pareiškėjo skola suinteresuoto asmens naudai yra priteista dar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2011 m. liepos 20 d. nutartimi Nr. I-1683V/2010 (vykdomasis dokumentas), kuria buvo nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytynių banko naudai įkeistą turtą, tačiau turtas iki šiol nėra parduotas iš viešųjų varžytynių dėl skolininko inicijuojamų teisminių procesų.
22. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo aiškinimas, kad jis turi, neva, neatlygintinai leisti naudotis turtu, nes nesugeba išlaikyti turto, yra visiškai nelogiškas ir neadekvatus, kadangi pareiškėjas iki šiol turtą trukdo parduoti.
23. Nurodo, kad pareiškėjas be suinteresuoto asmens sutikimo nuomoja suinteresuoto asmens naudai įkeistas patalpas ir gauna pajamas, kurias slepia bei tų pajamų neskiria kreditorių reikalavimams tenkinti. Akivaizdu, kad pareiškėjas neteisėtai gavo pajamas iš suinteresuoto asmens naudai įkeisto turto nuomos, nors pats skolos bankui net iš dalies nemažino ir nemažina, ją sąmoningais tyčiniais veiksmais didina.
24. Pažymi, jog įkeisto turto būklė toliau blogėja, o tai reiškia, jog pareiškėjas, tiek metų trukdydamas parduoti turtą ir mažinti skolą, sąmoningai veikia taip, kad turto vertė kuo labiau mažėtų ir suinteresuotam asmeniui liktų kuo mažesnis reikalavimo patenkinimas.
25. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros pasirinkimo yra nepagrįsti, teisiškai nelogiški, šališki bei diskriminacinio pobūdžio. Tai patvirtina, jog teismas nevertino viešų duomenų, t. y. nevertino kreditoriaus pasiūlytos MB „Įmonių administravimas“ darbuotojų darbo patirties bei veiklos vykdymo vietos.
26. Be to, anot suinteresuoto asmens, teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių banko siūlomi bankroto administratoriai objektyviai negalėtų susitvarkyti administruodami 4 kreditorių reikalavimus, kurių terminai yra suėję. Taip pat, pažymi, kad teismo motyvai, kad teismas prioritetą teikia administratoriui, kuris veikia tame pačiame mieste, kaip ir pareiškėjas bei yra pareiškėjo turtas, yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio. Pabrėžia, kad suinteresuoto asmens pasiūlyti abu bankroto administratoriai pasiūlė mažesnę paslaugų kainą (MB „Įmonių administravimas“ pasiūlyta 50 Eur paslaugų kaina yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei pasiūlyta skolininko 120 Eur suma).
27. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su suinteresuoto asmens teiginiais dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Pažymi, kad antstolis konstatavo, jog pareiškėjui priklausančiomis patalpomis, naudojasi du juridiniai asmenys - UAB „Viskita“ pagal panaudos sutartį ir UAB „Budruva“ pagal nuomos sutartį. Kiti juridiniai asmenys patalpas nuomojasi iš kitų trečiųjų asmenų, o ne iš pareiškėjo. UAB „Viskita“ patalpomis naudojasi panaudos sutarties pagrindu, nes dėl banko veiksmų, nuolatinių antstolių lankymosi ir daromo spaudimo UAB „Viskita“ nesutiko mokėti nuomos, todėl pareiškėjas buvo priverstas leisti naudotis patalpomis tikslu jas prižiūrėti, saugoti, apšildyti. Pareiškėjas siekė, kad esamo turto vertė nesumažėtų. Pareiškėjo nuomone, suinteresuoto asmens veiksmai patvirtina, kad banko tikslas perimti patalpas, jas atlaisvinti, paskirti apsaugą ir tokiu būdu dar labiau didinti pareiškėjo įsiskolinimus. Pareiškėjui nesuprantami suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėjas blogina patalpų būklę. Šiuo atveju yra atvirkščiai, pareiškėjas deda visas pastangas, kad patalpos būtų prižiūrėtos ir saugomos.
28. Pabrėžia, jog pareiškėjas teismui su pareiškimu iškelti bankroto bylą nurodė, kad iš nuomos sutarties sudarytos su UAB „Budruva“, gauna pajamas. Atitinkamai pareiškėjas jokios informacijos nenuslėpė.
29. Pareiškėjas nurodė, kad jis neneigia, jog pažeidė įpareigojimą nedisponuoti turtu, tačiau  šį pažeidimą atliko dėl to, kad pats neturėjo ir neturi pajamų patalpas išlaikyti, o tokiais veiksmais, kaip minėta, pareiškėjas siekė, kad turto vertė nesumažėtų, o jį realizavus būtų padengta kuo didesnė kreditoriaus reikalavimo dalis. Pareiškėjas jokių pajamų nuo kreditorių nėra nuslėpęs, apie gaunamas pajamas nurodė pareiškime iškelti bankroto bylą, gautos pajamos iš nuomos buvo naudojamos būtiniesiems poreikiams patenkinti, nes neturėjo kitokio pajamų šaltinio, o be to, dėl sveikatos būklės negali dirbti.
30. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai nenurodo teismui, jog pareiškėjas mažino skolą suinteresuotam asmeniui: 2011 metais grąžinta 80 000 Lt (23 169,60 Eur), 2013 metais - 470 000 Lt (136 121,40 Eur), 2015 metais - 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur). Pareiškėjas pats ieškojo pirkėjų turtui už bankui priimtiną kainą, turtą realizuodavo ir tokiu būdu dengdavo įsiskolinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir pagal galimybes, stengėsi padengti kuo didesnę dalį įsipareigojimų bankui.
31. Anot pareiškėjo, suinteresuotas asmuo klaidina teismą, nurodydamas, kad administravimo išlaidų suma nėra įtraukta į pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtą sumą, taip pat nurodo, kad pareiškėjas turi tik 4 kreditorius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administravimo išlaidos yra įtrauktos į būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, o iš pareiškėjo kreditorių sąrašo matyti, kad yra 19 kreditorių.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
34. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Dėl pareiškėjo mokumo vertinimo.

35. Suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“, nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo finansinę padėtį ir sudarė prielaidas nurašyti visas skolas, bet ne atkurti skolininko mokumą.
36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, dėl jų papildomai pasisako tiek, kiek šios aplinkybės susijusios su atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad priešingai nei yra teigiama atskirajame skunde, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai nustatė, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nagrinėjamu atveju, neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenimis pareiškėjas kartą per mėnesį gauna 115,70 Eur socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, taip pat 300 Eur pajamų iš patalpų nuomos, taigi iš viso pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 415,70 Eur. Be to, kartu vertintina aplinkybė, kad pareiškėjas turi rimtų sveikatos problemų, o tai įtakoja galimybės dirbti ir gauti papildomų pajamų apsunkinimą. Taigi, teismo vertinimu, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo dabartiniu metu gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, bus labiau atsižvelgta tiek į pareiškėjo, tiek į kreditorių interesus, kadangi fizinio asmens bankroto procesas suteiks galimybę fiziniam asmeniui, kuris dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

38. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, teismas, be kita ko, vertina asmens sąžiningumą, t. y. jo elgesį kreditorių atžvilgiu per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (Fizinių asmenų bankroto 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Taikoma sąžiningumo prezumpcija, o nustatęs, kad fizinis asmuo elgėsi nesąžiningai, teismas atsisako kelti bankroto bylą. Fizinio asmens bankroto procedūra nėra skirta praeityje nesąžiningai besielgusiam fiziniam asmeniui nubausti, tačiau yra nukreipta į jo elgesio koregavimą ateityje (pvz., Fizinių asmenų bankroto 16 straipsnio 10 punkte įtvirtinta fizinio asmens pareiga dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla). Asmens nesąžiningumas nėra nuolatinė būsena, todėl praeityje nesąžiningas buvęs asmuo, savo elgesiu įrodęs, kad pasikeitė, po tam tikro laiko vėl gali būti laikomas sąžiningu. Todėl įstatymų leidėjo nustatytas terminas, per kurį retrospektyviai vertinamas asmens elgesys sąžiningumo aspektu, turėtų būti laikomas pateisinamu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016).
39. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjų sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
40. Bylos duomenimis, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2018 m. kovo 8 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirties.
41. Pagal bylos medžiagą, suinteresuotas asmuo pareiškėjo nesąžiningumą, be kita ko, grindžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2011 m. liepos 20 d. nutartimi Nr. I-1683V/2010, kuria buvo nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių banko naudai įkeistą turtą, tačiau kaip nurodo suinteresuotas asmuo, turtas iki šiol nėra parduotas. Taip pat, be suinteresuoto asmens sutikimo, pareiškėjas nuomoja banko naudai įkeistas patalpas, o gautas pajamas slepia ir jų neskiria kreditorių reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikė 2007 m. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 7, iš kurios nustatyta, kad UAB „Budruva“ už patalpų nuomą pareiškėjui moka 300 Eur. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „Viskita“ patalpomis naudojasi  pagal 2010 m. sudarytą panaudos sutartį, kadangi su kitomis sąlygomis nesutiko, motyvuodama tuo, jog esama būklė yra nestabili ir pareiškėjas negali užtikrinti ilgalaikio naudojimosi patalpomis. Suinteresuotas asmuo nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų ar įrodymų esant priešingai, nei teigia pareiškėjas. Taigi teismo vertinimu, konstatuoti, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir slepia gaunamas pajamas, nuomodamas jam priklausantį ir bankui įkeistą turtą, nėra pagrindo.
42. Pareiškėjas atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjui priklausančios patalpos yra didelio ploto, o jas išlaikyti pareiškėjas neturi piniginių lėšų, tik dėl šių priežasčių, patalpomis naudojasi tretieji asmenys, t. y. tretieji asmenys apmoka patalpų komunalines paslaugas bei palaiko patalpų esamą būklę. Teismo vertinimu susitiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokiais veiksmais pareiškėjas siekia, jog turto vertė nesumažėtų, o jį realizavus būtų galima padengti didesnę kreditorių reikalavimų dalį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių atskirojo skundo argumentus, jog įkeisto turto būklė blogėja ir tai, jog pareiškėjas nuo 2011 m. trukdo parduoti turtą. Todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
43. Nagrinėjamu atveju, teisiniai santykiai, kuriais remiantis suinteresuotas asmuo grindžia pareiškėjo nesąžiningumą, šiuo atveju yra atsiradę daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Pabrėžtina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjo nemokumo priežastis, t. y. prasidėjusi finansinė krizė bei pablogėjusi sveikata. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo galimo nesąžiningumo teisiniuose santykiuose, kurie atsirado tarp pareiškėjo ir UAB „Budruva“ bei UAB „Viskita“, kadangi apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teisiniai santykiai neįtakojo ir neįtakoja fizinio asmens nemokumo. 
44. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.
45. Teismo vertinimu, pareiškėjas ne tik sąžiningai pateikė visą informaciją teismui, bet ir buvo aktyvus teikiant rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Taigi konstatuoti, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, nėra pagrindo.

Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

46. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.
47. Tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių, tačiau kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, jog tokiu atveju teismas turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus bei argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
48. Nagrinėjamu atveju iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriaus kandidatūras siūlė tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad abi siūlomos kandidatūros atitiko Fizinių asmenų bankroto įstatymo fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus, pasirinko pareiškėjo siūlomą administratorių. Teismo apsisprendimą nulėmė tai, kad pareiškėjo valdomo turto mastas yra pakankamai didelis, be to, pareiškėjas turi ne vieną kreditorių (pagal pateiktą J. B. kreditorių sąrašą nustatyti 19 kreditorių), kurių prievolių įvykdymas yra suėjęs. Taigi teismas įvertinęs bankroto proceso sudėtingumą ir rinkdamas bankroto administratorių vadovavosi keliais kriterijais – bankroto administratoriaus patirtimi bei veiklos vykdymo vieta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas bankroto administratorių pažymėjo, jog administravimo paslaugų kaina nėra lemiamas kriterijus vertinant administratoriaus paskyrimą.
49. Taigi, iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad UAB „Bankroto administratorių biuras“ į bankroto administratorių sąrašą įrašytas 2004 m. kovo 22 d.; veiklą, kaip juridinis bankroto administratorius (šiuo metu turintis 3 darbuotojus), vykdo Vilniuje; šiuo metu vykdo dvylika bankroto procedūrų, užbaigė 155 procedūras. Tuo tarpu apelianto pasiūlyta UAB „Nemokumo administratoriai“ į bankroto administratorių sąrašą įrašyta 2017 m. gegužės 10 d.; veiklą, kaip juridinis bankroto administratorius (šiuo metu turintis vieną darbuotoją - direktorių), vykdo Kaune; šiuo metu vykdo keturias bankroto procedūras; baigtų bankroto procedūrų neturi. Kitas apelianto pasiūlytas bankroto administratorius MB „Įmonių administravimas“ į bankroto administratorių sąrašą įrašytas 2016 m. rugsėjo 7 d.; veiklą, kaip juridinis bankroto administratorius (šiuo metu turintis tris darbuotojus), vykdo Kaune; šiuo metu vykdo aštuonias juridinių asmenų bankroto procedūras; užbaigė vieną bankroto procedūrą. Iš nurodytų duomenų nesimato kiek minėti administratoriai administruoja/administravo fizinių asmenų bankroto procedūrų.
50. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas parinkdamas bankroto administratorių nevertino viešų duomenų, o būtent konkrečių bankroto administratoriaus darbuotojus apibūdinančios informacijos.
51. Atsižvelgiant į tai, iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad UAB „Bankroto administratorių biuras“ direktorius bei darbuotojas R. K. įrašytas į bankroto administratorius 2010 m., veiklą vykdo Vilniuje; baigtų bankroto procedūrų yra 107. Tuo tarpu MB „Įmonių administravimas“ direktorius bei darbuotojas L. D. įrašytas į bankroto administratorius 2011 m., veiklą vykdo Kaune; baigtų bankroto procedūrų yra 19. Sekantis MB „Įmonių administravimas“ darbuotojas R. S. įrašytas į bankroto administratorius 2009 m., veiklą vykdo Vilniuje; baigtų bankroto procedūrų yra 37. Paskutinis pasiūlytas MB „Įmonių administravimas“ darbuotojas M. S. įrašytas į bankroto administratorius 2011 m., veiklą vykdo Kaune; baigtų bankroto procedūrų yra 50.
52. Vadovaujantis viešais duomenimis nustatyta, kad ne tik UAB „Bankroto administratorių biuras“, bet ir jo direktorius bei darbuotojas R. K. turi gerokai didesnę patirtį teikiant bankroto administravimo paslaugas, yra juridinis asmuo (turintis tris darbuotojus), atitinka visus bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Be to, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių argumentų, duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių paskirto administratoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi, šališkumą ar neatitikimą Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytiems reikalavimams. Minėtų aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kad prioritetą teikia administratoriui, kuris veikia tame pačiame mieste, kaip ir skolininkas bei yra skolininko turtas, yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog teismas parinkdamas bankroto administratorių turėtų atsižvelgti į keletą kriterijų, o vienas iš jų - atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs šią aplinkybę, tinkamai nurodė, jog paskirtas administratorius, kuris savo veiklą vykdo Vilniuje, tai yra tame pačiame mieste kaip ir skolininko gyvenamoji vieta bei esantys turtiniai interesai, galėtų turėti įtakos bankroto procedūrų vykdymo efektyvumui. 
54. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens teiginiu, jog jo pasiūlytos bankroto administratorių paslaugų kainos yra mažesnės nei pareiškėjo nurodyto bankroto administratoriaus, tačiau pažymėtina, jog renkant bankroto administratorių reikia atsižvelgti į visus kriterijus, o svarbiausia į pagrindinius -nešališkumą ir nesuinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, pažymima, jog bankroto administratoriaus paslaugų kaina nėra lemiamas ar suteikiantis pranašumą kriterijus vertinant administratoriaus skyrimą.
55. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įgyvendinęs savo diskrecijos teisę fizinio asmens bankroto byloje paskirdamas pareiškėjo pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą, konstatuotina, kad ši skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis).
56. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto iškėlimo bei administratoriaus paskyrimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

suinteresuoto asmens AB „Luminor Bank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-12290-994/2018 atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                          Ramunė Mikonienė