Civilinė byla Nr. e2-16-857-2017

                                                                                                Proceso Nr. 2-15-3-00908-2016-7

                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                               2.1.2.1; 2.6.1.3.6; 2.6.8.1; 3.2.6.1.

(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 16 d.

Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas,

sekretoriaujant  Almidai Gurklienei,

dalyvaujant  ieškovui R. V.,

ieškovo atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei,

atsakovui S. D.,

atsakovo atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

trečiajam asmeniui S. D.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui S. D., trečiajam asmeniui S. D. dėl nuostolių atlyginimo ir

n u s t a t ė:

            Ieškovas ieškinyje bei dublike nurodo, kad atsakovas nuo 1994 metų yra įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini) ir ten vykdė žemės ūkio veiklą. Atsakovas yra ieškovo motinos S. D. (trečiojo asmens) buvęs sutuoktinis. Nuo pat ūkio įregistravimo1994 metais iki 2015 metų spalio mėnesio daugiau negu 20 metų ieškovas kiekvieną dieną dirbo atsakovo ūkyje įvairius darbus: augino, šėrė ir prižiūrėjo gyvulius, melžė karves, dirbo žemę, ruošė pašarus gyvuliams, už tai negaudamas jokio atlygio, darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. 2014 metais gruodžio mėnesį atsakovas paliko šeimą, išsikraustė gyventi kitur. Važinėjimui į ūkį melžti karvių naudojo atsakovui priklausantį automobilį Ford Escort ir kurą pirkdavo iš asmeninių lėšų (tam išleido – 1637,54 euro), taip pat automobilį techniškai prižiūrėjo ir tam išleido 489,11 eurų, mokėjo už atsakovo technikos ir automobilio draudimus, tam išleido 100,64 eurų savo asmeninių lėšų. Nuo 2010 metų atsakovas buvo silpnos sveikatos ir ūkyje dirbti negalėjo, todėl visus ūkio darbus teko atlikti jam. Nurodo, kad su atsakovu vykdė bendrą veiklą, gautas pajamas, išmokas ketino dalintis, tačiau atsakovas ieškiniu kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, kurio sprendimu atsakovo ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta ir padalintas turtas. Atsakovas su juo atsisakė dalintis turtą, neatlygino jo patirtų išlaidų ūkio reikmėms.

              Iš atsakovo ieškovas prašo priteisti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2015-07-01, kas sudaro 13506,89 euro.

              Taip pat ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakovu gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, todėl tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, tačiau tai nepaneigia susiklosčiusių faktinių santykių esmės. Ieškovas turėjo skolų „Sodrai“, tačiau jam jokios sankcijos nebuvo taikomos, jo įmonė šiuo metu likviduojama. Atsakovas nevykdė Ūkininko ūkio įstatymo 9 str. reikalavimų ir nemokėjo sveikatos draudimo bei valstybinio socialinio draudimo įmokų už pilnamečius savo šeimos narius. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašo : 1) priteisti iš atsakovo 13506,89 euro negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2015-07-01; 2) priteisti iš atsakovo 2227,29 euro patirtų išlaidų atsakovo ūkio reikmėms.

              Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškinys pareikštas keršto sumetimais. Nurodoma, kad ieškovo motina, buvusi atsakovo sutuoktinė, kartu su ieškovu keršija dėl nutrauktos santuokos. Su ieškovu niekada nesitarė dėl jokios jungtinės veiklos sutarties ir niekada nesiekė veikti bendrai. Ieškovas buvo įsteigęs R. V. įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė veikė nuostolingai ir ieškovas tapo skolingas mokesčių inspekcijai, Sodrai ir kt. Jis negalėjo turėti turto, todėl mašina buvo registruota atsakovo vardu. 2016-05-16 nutraukus jo ir trečiojo asmens, ieškovo motinos, santuoką automobilis Ford Escort atiteko trečiajam asmeniui. Galvijai ir žemės ūkio technika taip pat atiteko ieškovo motinai, o jam buvo priteista piniginė kompensacija, kuri iki šiol nėra sumokėta. Ieškovas melžė karves, pieną ir iš pieno pagamintus produktus pardavinėjo pats, o gautus pinigus naudojo savo reikmėms.  Jis materialiai išlaikė ieškovą, kadangi iš ūkio pinigų pragyventi negalėjo, gyveno iš atsakovo pensijos.

              Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas 1994 m. įregistravo ūkininko ūkį ir jokių lėšų iš to ūkio veiklos nėra skyręs, šitas faktas yra nustatytas civilinėje byloje 2-8-948/2016. Teismo sprendime tas atsakovo ūkis pavirto bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. Vykusiame teisme buvo prašoma išreikalauti iš dabartinio atsakovo buhalterinę ūkio apskaitą, bet teismas to nepadarė ir neišsiaiškino kiek tiksliai turi atsakovo ūkis technikos, kiek gavo pajamų iš veiklos. Iš vykusio teismo, pavyko išreikalauti tik leidimus susirinkti banko sąskaitų išrašus ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išrašus, tada pavyko sužinoti kiek mažiausiai gavo pinigų. Pagal tuos duomenis, buvo suformuotas priešieškinis ir teisme paprašyta priteisti puse sumos, bet teismas to nepadarė. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas galimai pinigus išleido pagal paskirti, taip byloje 2-8-948/2016 liko neatsakyta, kur atsakovas tuos pinigus išleido, nes banko sąskaitoje matosi tik pinigų išgryninimai į grynuosius, o kur toliau tie pinigai nukeliavo liko neišaiškinta. O atsakovo teiginiai, kad pirko ūkio techniką iš turgaus ir kokias sumokėjo sumas, tai labai panašu į atsakovo melagystę, kad pateisinti pinigų išleidimą. Teismas net nenorėjo išsiaiškinti, kurie ūkio padargai, kuriuo laiku buvo pirkti per 22 ūkininkavimo metus, o pripažino paskutiniu 10 metų pinigų išleidimo faktą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nesitarė dėl jokios jungtinės veiklos sutarties, bet šeimoje kol gyveno atsakovas, visada norėjo, kad visi dirbtų jo ūkyje.

              Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad profesinėje mokykloje įgijo traktorininko bei elektriko profesijas ir nuo 1994 metų pradėjo padėti patėvio ūkyje. Ūkyje veiklą padėjo vykdyti visi šeimos nariai. Nuo tada, kai atsakovas pradėjo gauti pensiją, atsakovas ūkyje nebedirbo, todėl ieškovas dirbo vienas. Kurą ir kitus dalykus ūkiui jis pirkęs iš savo pinigų. Atsakovas visada pasisakydavo, kad šeima dirbtų jo ūkyje. Jis už parduotą pieną gautus pinigus panaudojo šeimos poreikiams. Ieškinį kildina iš jungtinės veiklos sutarties. Su atsakovu sutarė vykdyti ūkininko ūkio veiklą. Jų šeimą sudarė jis, atsakovas, trečiasis asmuo, senelė, kuri yra mirusi.  Visi gyveno kartu senelės namuose. Nebuvo sutarta kas ir ką darys ūkyje. S. D. ūkiui nevadovavo. Kokius darbus dirbs nutardavo visa šeima, pasitarus.  Parduodavo grūdus, užaugintas daržoves sunaudodavo patys. Ūkyje gyvulius laikė pienui. Jis melžė karves ir parduodavo pieną. Pajamas iš pieno gaudavo jis. Pinigus už parduotus grūdus, veršius gaudavo atsakovas. Jis iš savo lėšų pirko kurą vykti į ūkį, remontavo tam naudotą automobilį Ford Escort, apmokėjo ūkio technikos privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Buvo sutarę, kad padės ūkininkauti visi šeimos nariai. Jis turėjo įmonę ir pragyveno iš jos. Šiuo metu įmonė yra bankrutavusi. Prašo ieškinį tenkinti.

              Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Jis gyveno santuokoje su trečiuoju asmeniu. Ūkininkauti pradėjo apie 1993 metus, ūkis buvo registruotas jo vardu. Apie žemės ūkį jis supranta iš patirties. Pradėjus ūkininkauti jie gyveno kaip šeima. Jis dirbo žemę, o ieškovas mokėsi. Jokio susitarimo dėl bendro ūkio nebuvo nei raštu, nei žodžiu. Už parduotą pieną gautus pinigus pasiimdavo ieškovas. Už grūdus tik 2 ar 3 metus buvo gauta lėšų pirko žemės ūkio techniką. Kitos ūkio lėšos buvo panaudotos maistui, kurui, techniką remontavo jis pats. Su trečiuoju asmeniu nebegyvena nuo 2014 metų gruodžio mėnesio ir nebeūkininkavo. Ūkiui mokamas išmokas panaudojo technikos įsigijimui. Ieškovas melžė karves, todėl jam buvo nupirkta mašina. Ieškovas kurą pirko iš pinigų gautų už pieną. Dėl preso pirkimo su ieškovu nesitarė ir nežino kada jis pirktas. Prašo ieškinį atmesti.

              Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jie bendrai ėmėsi ūkininkauti, samdė didesnį traktorių, kombainą, įsigijo padargų, karvių. Įsigijus karves grūdus augino tik gyvuliams. Atsakovas žemę suardavo ir sukultivuodavo. Gyvulius parduodavo atsakovas, jo pinigus naudojo visi bendrai. Kurą pirkdavo ieškovas. Ieškovas dirbo ūkyje, nes jie gyveno kaip šeima. Vadovavimo ūkiui nebuvo, tardavosi visi dėl darbų. Darbus pasidalindavo bendru sutarimu. Susitarimo dėl darbo nebuvo. Dėl ūkio pelno spręsdavo visi kartu. Pinigus gautus už pieną pasiimdavo ieškovas ir naudojo bendrai šeimos ūkiui. Viskas kilo dėl to, kad atsakovas padavė į teismą. Jei atsakovas nebūtų išsiskyręs ir šio ieškinio nebūtų. Prašo ieškinį tenkinti.

            Ieškinys atmetamas.

              Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas įsitikina ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Bylos duomenimis, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo vardu 1994 metais buvo įregistruotas Ūkininko ūkis (indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovui ir trečiajam asmeniui gyvenant santuokoje, ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo ir ieškovo senelė (iki pastarosios mirties) gyveno kartu kaip viena šeima (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 13506,89 eurų negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2015-07-01. Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę ūkininko ūkį. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 3d. nustatyta, jog ūkininko partneris yra fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 str. 3d. nustato, kad ūkininko ūkio ir jo partnerių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Todėl vertinant ar tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti vadovaujamasi  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatomis. CK 6,969 str. 1d. nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram tikslui, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai. Be to, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 str. 5d. nustato, kad ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis Ūkininkų ūkių registre yra įregistruotas S. D. partneriu.

Atsakovas neigia buvus tokį susitarimą. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino minėtos sutarties turinį taip: „su atsakovu sutarė vykdyti ūkininko ūkio veiklą, ūkininkauti padės visi šeimos nariai“, teigia sutartį buvus žodine. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-8-948/2016) nustatyta, kad atsakovo ūkyje dirbo ieškovas, atsakovas, tretysis asmuo ir jo motina. Minėtu sprendimu nustatyta, kad S. D. vardu registruotas ūkininko ūkis yra jo ir S. D. (trečiojo asmens) bendra jungtinė nuosavybė. Duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs kreditorinius reikalavimus minėtoje byloje nėra, tą jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ieškovui apie civilinės bylos Nr. 2-8-948/2016 iškėlimą buvo žinoma, jis joje buvo apklaustas kaip liudytojas. S. D. civilinės bylos Nr. 2-8-948/2016 nagrinėjimo metu taip pat nenurodė buvus tarp ieškovo ir atsakovo jungtinės veiklos susitarimą, ar atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Ji ir šios bylos nagrinėjimo metu duodant parodymus teisme paaiškino, kad ūkininkauti ėmėsi visi bendrai, darbus pasidalindavo tarpusavyje bendru sutarimu. Nėra nustatyta ir tai, kad šalys būtų sutarusios, kad ieškovas gaus kokio nors dydžio išmokas, ar turto dalį. Priešingai, kaip matyti iš Biržų rajono apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-8-948/2016) yra nustatyta, kad S. D. vardu registruotas ūkininko ūkis yra jo ir S. D. (trečiojo asmens) bendra jungtinė nuosavybė. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo. Be to pažymėtina, jog CK 6.969 str. 4d. nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos, jei sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo13506,89 euro negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2015-07-01 atmestinas.

Ieškovas teigia, kad atsakovo S. D. ūkio reikmėms išleido 2227,29 euro savo asmeninių lėšų, gautų iš jo tuo metu jo vykdytos veiklos individualioje įmonėje ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.

Ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens parodymais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prižiūrėjo atsakovo S. D. ūkininko ūkio galvijus, melždavo karves, tam naudojo savo ar atsakovo transportą, atliko S. D. automobilio, kuriuo vykdavo į ūkį prižiūrėti galvijų, remontą, pirko kurą, apdraudė S. D. ūkiui priklausančią techniką,  ir tam išleido 2227,29 euro.

Ieškovo parodymais nustatyta, kad už S. D. ūkininko ūkyje pagamintus pieno produktus gautus pinigus pasiimdavo jis - ieškovas. Kaip matyti iš atsakovo parodymų, S. D. ūkininko ūkis yra priskiriamas prie mažų ūkių ir buhalterinė apskaita nebuvo vedama, todėl negalima nustatyti, kiek ir kam buvo išleista iš ūkio gautų pajamų (tame tarpe ir už parduotus pieno produktus). Nors ieškovas ir jo atstovė teigia tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčius jungtinės veiklos, vystant S. D. ūkininko ūkį, teisiniam santykiui, tačiau realiai iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas, jo motina (trečiasis asmuo), atsakovas, senelė (iki pastarosios mirties) gyveno kartu, kaip šeima ir gautas iš ūkininko ūkio pajamas naudojo bendrai šeimos pragyvenimui bei S. D. ūkininko ūkio poreikiams ir tokia situacija juos tenkino. Nors laikomi galvijai buvo apskaityti S. D. ūkininko ūkyje, tačiau pajamas už pieną gaudavo ieškovas ir negalima nustatyti kokio dydžio jos buvo. Atsakovas teigia, kad prašomas priteisti išlaidas ieškovas apmokėjo iš gautų lėšų už parduotą pieną. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, todėl faktą, kad jis iš asmeninių lėšų, o ne iš lėšų gautų iš atsakovo S. D. ūkininko ūkiui priklausiusių parduotų pieno produktų, apmokėjo prašomas priteisti pinigų sumas už turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Teismui pateikti mokėjimo dokumentai tik patvirtina, kad pinigai 2227,29 eurų buvo sumokėti, tačiau ieškovas neįrodė, kad tam panaudojo savo asmenines lėšas. Pažymėtina, kad ieškovas pats nurodė, jog jo R. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių problemų yra bankrutavusi. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl 2227,29 eurų patirtų išlaidų atsakovo ūkio reikmėms priteisimo iš atsakovo atmestinas.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos atmestinas, kaip neatsiejamai susijęs su atmetamais reikalavimais priteisti iš atsakovo ieškovui 13506,89 euro negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2015-07-01 bei 2227,29 euro patirtų išlaidų atsakovo ūkio reikmėms.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovo visos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo nepriteisiamos (LR CPK 96, 99 str.).             

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškovo R. V. ieškinį atsakovui S. D., trečiajam asmeniui S. D. dėl nuostolių atlyginimo (trylika tūkstančių penkių šimtų šešių eurų 89 ct negautų pajamų, dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 29 ct, 5 procentų metinių palūkanų) atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) du šimtus eurų atsakovui S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                               Dainius Strautininkas