Civilinė byla Nr. e2-837-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00961-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo panaikinimo ir uždraudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Projektai Jums“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, uždaroji akcinė bendrovė „IO projects“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Proit“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) uždrausti atsakovei nutraukti 2021 m. lapkričio 30 d. sudarytą socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) elektroninių paslaugų sukūrimo ir modernizavimo paslaugų sutartį (toliau – ir sutartis) ir uždrausti atsakovei pateikti ar gauti laidavimo draudimo sumos išmokėjimą pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, išduotus užtikrinimo laidavimo draudimo raštus; 2) pripažinti neteisėtu bei panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. SD-3065(7.1 Mr-46) dėl informacijos pateikimo bei veiksmų plano patvirtinimo dalį – „ministerija priima sprendimą įrašyti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi ji sutarties esmines sąlygas vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais ir dėl to ministerija jai yra pritaikiusi sutartyje nustatytą sankciją (netesybas)“.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl ieškovės UAB „Proit“ įrašymo į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o jei atsakovė jau kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą – pašalinti ieškovę UAB „Proit“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, sukeltų neigiamus padarinius ieškovės turtiniams interesams, verslo tęstinumui. Įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, perkančiosios organizacijos pašalins ieškovę iš pirkimų procedūrų, t. y. skubus ieškovės įtraukimas į minėtą sąrašą yra neproporcingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį, netinkamai ją įvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija tokį sprendimą ar ne. Teismo nutartyje akcentuota, kad vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėja lieka sąraše, tačiau tiekėjai atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti informacijos paaiškinimą.
6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su tiekėja buvo nutraukta ar tiekėja pripažinta vykdžiusi sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, atsižvelgdamos į tiekėjos pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiai tiekėjai leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje.
7. Teismas nusprendė, kad vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėja lieka sąraše, o jos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose konkursuose.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime nelaikytinas neproporcingu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Proit“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei kyla didelė finansinė žala, nes įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime gali apriboti jos galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
9.2. Nepagrįstos nutartyje padarytos išvados, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos lemia tai, jog vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo tiekėja lieka sąraše.
9.3. Įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, egzistuoja didelė rizika, kad kitos perkančiosios organizacijos pašalins ieškovę iš pirkimų procedūrų.
9.4. Kol įsiteisėjusiu galutinio teismo sprendimu nebus pripažinta, kad ieškovė vykdė sutartį su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, skubus ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcingas.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika ir viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, t. y. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
10.2. Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymas ir išviešinimas skirtas informuoti kitas perkančiąsias organizacijas, kad šios įvertintų ieškovės patikimumą. Pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovei imtis papildomų priemonių ir savo patikimumu įtikinti kitus pirkėjus.
10.3. Tai, kad perkančiosios organizacijos gali skirtingai vertinti tiekėjos paaiškinimus, savaime nesuponuoja didelės ir neišvengiamos žalos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
14. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nustatęs, kad nors ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas yra proporcingas ir jog įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
16. Apeliantės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji patiria finansinę žalą, kadangi negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be to, skubus ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcingas.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo nepasikeitimą, siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi, byloje gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ne tik tiesiogiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir užtikrintų esamos padėties ginčo nagrinėjimo metu nepasikeitimą, užkirstų kelią žalos atsiradimui ar padidėjimui.
18. Pagal šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šios straipsnio dalies 1 – 4 punktuose nurodytą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, be kita ko, priežastis, dėl kurių perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. Nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (VPĮ 91 straipsnio 4 dalis).
19. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusią tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėja teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą ar ne, o jeigu tiekėjos reikalavimas, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėja lieka sąraše, tačiau tiekėjai atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-460-553/2024).
20. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant nurodytas VPĮ nuostatas, darytina išvada, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjos neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai, pagal minėtoje informacinėje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su konkrečia tiekėja buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjos pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiai tiekėjai leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Taigi, vien įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą faktas savaime neeliminuoja galimybės tiekėjai dalyvauti kituose skelbiamuose viešuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nurodyta, nusprendžia, kad ieškovės argumentai, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirtų didelių nuostolių, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, tiekėjos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) neeliminuoja galimybės jai dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose. Įvertinus tai, kad pagal VPĮ 91 straipsnio nuostatas perkančioji turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, jog iš esmės galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą ir jo turinio. Vien atskirojo skundo argumentas, kad įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, egzistuoja didelė rizika, jog kitos perkančiosios organizacijos pašalins ieškovę iš pirkimų procedūrų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nagrinėjamu atveju. Priešingai nei teigia apeliantė, darytina išvada, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) nelaikytinas neproporcingu pačios ieškovės elgesiui, vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė