Civilinė byla Nr. e2-306-1068/2023

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01652-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:  

(S)

2.6.1.5.; 2.6.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.        

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 31 d.

   Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okreta“ atstovui I. L. (nuotoliniu būdu),

atsakovui B. Š. (nuotoliniu būdu), jo atstovui advokatui Petrui Kontrimui,

trečiojo asmens Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui S. S. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okreta“ ieškinį atsakovams J. Ž. ir B. Š., tretieji asmenys Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, A. Ž., dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Okreta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. Ž. ir B. Š. 6722 Eur skolą už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad atsakovė J. Ž., vairuodama transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir dėl atsakovės padaryto teisės aktų pažeidimo 2020 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Atsakovės J. Ž. vairuotą transporto priemonę saugojo ieškovė UAB „Okreta“. Pagal Kretingos rajono policijos komisariato informaciją minėtos transporto priemonės savininkas yra atsakovas B. Š.. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, pareiškė ieškinį atsakovams. Ieškovės skaičiavimu įsiskolinimas už transporto priemonės saugojimą 2022 m. rugsėjo 1 d. (už 733 saugojimo paras) yra 6722 Eur, kurią sudaro 125 Eur transporto priemonės nuvežimo įkainis ir skaičiuojant po 9 Eur už parą 6597 Eur pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – AVPK) 2020 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą leisti automobilio savininkui (valdytojui) atsiimti automobilį iš ieškovės aikštelės, tačiau atsakovai transporto priemonės neatsiima bei neapmoka transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų. Ieškovė siuntė atsakovams raginimus, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo, todėl ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 6722 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

R. Š. pateikė prašymą prijungti prie bylos valstybės įmonės „Regitra“ pažymą, kurios duomenimis jo tėvui B. Š. priklausęs automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 28 d. išregistruotas iš kelių transporto priemonių registro.

Trečiasis asmuo Klaipėdos AVPK atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinys pateiktas pagal pirkimo - pardavimo sutartį ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalį, kuris numato teisinį sandorių įregistravimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo (toliau - SEAKĮ) 33 straipsnio 1, 8 dalimis sandoris nebuvo įregistruotas, todėl skolą turi mokėti ir B. Š.. Pranešimai apie laikomą saugojimo aikštelėje automobilį registruotais laiškais buvo siųsti ir automobilio savininkui ir vairuotojui. Negarantuoja, kad pranešimas buvo atsakovui įteiktas, nes jis įkalinimo įstaigoje, bet pakanka išsiųsti pranešimą registracijos adresu, nes tai numato sutartis su Klaipėdos AVPK. Iš atsakovų prašo priteisti skolą remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kuri nurodyta ieškinyje, ir SEAKĮ bei 2020 m. sutarties pagrindu (sutarties 2.1 p.). Kas įtakojo įkainių skirtumą, pasakyti negali. Su valstybe nėra rizikos dėl atsiskaitymo, todėl ir kaštai mažesni. Ar iš policijos komisariato gautas leidimas transporto priemonės savininkui atsiimti transporto priemonę buvo įteiktas atsakovui, negali atsakyti, tokių duomenų neturi. Ieškovas išsiuntė pranešimus atsakovams dėl transporto priemonės atsiėmimo asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, gautais iš policijos komisariato. Ieškovė negali rinkti duomenų apie savininką. Automobilis saugomas tol, kol bus atsiimtas.

Atsakovas B. Š. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad sūnus automobilį pardavė už 200 Eur pagal sūnui išrašytą įgaliojimą. Prašoma priteisti suma nerealiai didelė. Jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje nuo 2017 metų. Sūnus automobilio neišregistravo, manė, kad tai padarys pirkėjas. Jokio pranešimo sūnus negavo, kad reikia pasiimti automobilį. Jam nesuprantama, kodėl ieškovas laukė 2 metus ir neieškojo automobilio savininko. (duomenys neskelbtini) deklaruota jo gyvenamoji vieta, ten gyvena sūnus.

Atsakovo B. Š. atstovas advokatas Petras Kontrimas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje neteisingai nurodyta, kad automobilio savininkas ne A. Ž., o B. Š., todėl ieškinys atsakovo atžvilgiu nepagrįstas. 2023 m. sausio 23 d. Regitra pažymos duomenimis, automobilis išregistruotas 2020 m. liepos 28 d. ir nurodyta, kad B. Š. vardu transporto priemonių nėra registruota. Nustatyti, kas yra transporto priemonės savininkas, yra ne policijos kompetencija, tokias pažymas išduoda Regitra. Į bylą pateikta 2020 m. liepos 31 d. automobilio prikimo - pardavimo sutartis, pagal kurią už 250 Eur automobilį sumokėjo A. Ž., automobilis perduotas jam tą pačią dieną. Todėl A. Ž. ir buvo automobilio naudotojas ir savininkas. Nėra priimtas joks įstatymas, kad automobilio pardavimo sandoris turi būti privalomai įregistruotas, kad pirkėjas taptų transporto priemonės savininku. Daikto įregistravimas nereiškia, kad įregistruotas asmuo ir yra savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte gali būti nustatoma privaloma teisinė registracija.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos AVPK atstovas S. S. ieškinio reikalavimą palaikė. Nurodė, jog byloje yra pateiktas įstaigos sprendimas leisti atsiimti transporto priemonę savininkui B. Š., šis sprendimas buvo išsiųstas transporto priemonės savininkui. Kad leidimą atsiimti transporto priemonę B. Š. gavo patvirtina tai, kad jis buvo siunčiamas B. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, paprasta, neregistruota siunta. Laiškas neįteiktas negrįžo, o kad įteiktas, duomenų neturi. Policija, tirdama administracinę bylą, iš B. Š. jokių paaiškinimų neėmė, nes jo atžvilgiu administracinė teisena nevyko. Jis buvo transporto priemonės savininkas ir jis pats turi rūpintis savo turtu. Ar J. Ž. buvo klausta, kam priklauso transporto priemonė, negali atsakyti, mano, kad ne, nes tai nesusiję su padarytu administraciniu nusižengimu. Vadovaudamasis procesiniais dokumentais, esančiais administracinio nusižengimo byloje, automobilio savininkas yra B. Š.. Pareigūnai vadovavosi tais duomenimis, kokius turėjo administracinio nusižengimo byloje. Pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, jie vadovavosi transporto priemonių registro bazės duomenimis. Apie turto savininką įrašas buvo, kad savininkas yra B. Š., nes nebuvo išviešinta pirkimo - pardavimo sutartis. Turto savininkas pats turi būti atsakingas ir rūpestingas, išviešinti duomenis apie sudarytus sandorius.

Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra atsakovo B. Š. sūnus, tėvukas jau ilgą laiką randasi laisvės vietų atėmimo ligoninėje. Tėvas paliko įgaliojimą tvarkyti visus jo reikalus. Tokiu būdu jis valdė ir tėvo automobilį Scoda Oktavia. Automobilis paseno, todėl paskelbė apie pardavimą. Pirkėjas atvyko į namus, buvo surašyta pirkimo - pardavimo sutartis, automobilis parduotas ir perduotas. Automobilį, dar prieš pardavimą, Regitroje išregistravo ir pardavimo metu automobilis buvo kaip ir niekieno. Registroje klausė, ar automobilis priduodamas į laužą, jis atsakė, kad ne. 2020 m. liepos 28 d. automobilį išregistravo, o automobilį pardavė 2020 m. liepos 31 d. ir manė, kad pirkėjas prisiregistruos automobilį savo vardu. Buvo gautas pranešimas apie įvykį J. Ž. vardu, kad mašina areštuota, po to gavo pranešimą iš UAB "Okreta", kad jis turi sumokėti už automobilio saugojimą, nes automobilio savininkas B. Š.. UAB "Okretai" nunešė pirkimo - pardavimo sutarties kopiją. Kad sutartį perdavė, įrodymų neturi, bet nustojo gauti pranešimus, kad reikia sumokėti už aikštelę, todėl manė, kad viskas tuo ir baigėsi. A. Ž. neieškojo ir neklausė, kodėl jis mašinos neįregistravo savo vardu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

          ieškinys tenkinamas iš dalies.

        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

         Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. (pakeista 2021 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr.30-ST2-2) tarp UAB „Okreta“ ir Klaipėdos AVPK buvo sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo Nr. 30-4-ST2-78 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Okreta“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir įkainiais Palangos mieste ir Kretingos rajone. Sutartimi transporto priemonės iki 3,5 t saugojimo (vienos paros) įkainis 9 Eur. Atsakovė J. Ž. 2020 m. rugpjūčio 29 d. 02.22 val. ties (duomenys neskelbtini), pakartotinai per vienerių metų laikotarpį vairavo transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,45 promilės girtumas, neturėdama teisės vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijusi) bei transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė priežiūra. 2020 m. rugpjūčio 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, automobilis Skoda Octavia priverstinai nuvežtas į ieškovės UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretinga ir saugomas ieškovės bei Klaipėdos AVPK 2020 m. liepos 14 d. pasirašytos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu.

Ieškovė ieškinį atsakovams J. Ž. ir B. Š. grindžia SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, jog  išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai bei Kretingos rajono PK pateikta informacija, pagal kurią saugomos transporto priemonės savininkas yra atsakovas B. Š.. Anot ieškovės, atsakovas B. Š., būdamas automobilio savininku, kartu su automobilio valdytoja, turi solidariai atlyginti automobilio saugojimo išlaidas.  

Su tokia ieškovės pozicija atsakovas B. Š. nesutinka, argumentuodamas tuo, kad J. Ž. pažeidimo padarymo metu jis nebuvo transporto priemonės Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, automobilis nebuvo registruotas jo vardu. Kaip įrodymą jo sūnus liudytojas R. Š. pateikė Regitros pažymą, pagal kurią jo tėvui B. Š. priklausęs automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 28 d. išregistruotas iš kelių transporto priemonių registro. Taip pat pateikė 2020 m. liepos 31 d. sudarytą transporto priemonės prikimo - pardavimo sutartį, pagal kurią už automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Eur sumokėjo pirkėjas A. Ž..

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis paskutinis registruotas transporto priemonės savininkas yra B. Š.. Tačiau byloje aiškinantis automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybes atsakovas B. Š. ir liudytojas R. Š. paaiškino, jog 2020 m. liepos 28 d. automobilį išregistravo, o automobilį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 2020 m. liepos 31 d. A. Ž., ir manė, kad pirkėjas prisiregistruos automobilį savo vardu. Automobilį atidavė tą pačią dieną, kai jis ir buvo parduotas.

Iš administracinio nusižengimo byloje (Nr. A15.-444-1142/2020) nustatytų aplinkybių, matyti J. Ž. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus padarė vairuodama transporto priemonę Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso B. Š., transporto priemonės būsena – išregistruota. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad perleisdamas automobilį pažeidėjai, šis asmuo žinojo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti. Nenustatyta, jog automobilio savininkas B. Š. būtų perdavęs vairuoti automobilį J. Ž., kai ji jau buvo neblaivi, taip pat nenustatyta kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą konfiskuoti ne pažeidėjai nuosavybės teise priklausantį turtą. Nesant patikimų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų egzistavimą patvirtinančių duomenų, visos abejonės vertintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir transporto priemonės savininko naudai. Atsižvelgiant į tai, iš J. Ž. konfiskuota transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma - 980 Eur (ANK 29 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje pateiktos 2020 m. liepos 31 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties, matyti, kad B. Š. pardavė automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui A. Ž., kuris nagrinėjamoje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu.

Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ( CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta.

Sutarties šalys 2020 m. liepos 31 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ir kitų sąlygų (pvz., kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas įregistruoja daiktą iš viešajame registre). Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.). Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panašių sąlygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles.

Pagal atsakovo B. Š. ir liudytojo R. Š. parodymus teismo posėdžio metu automobilis buvo perduotas pirkėjui A. Ž. 2020 m. liepos 31 d., kito nuosavybės teisės perėjimo automobilio įgijėjai momento ir kitų sąlygų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nustatyta, todėl A. Ž. nuosavybės teises į nupirktą automobilį įgijo nuo automobilio perdavimo jam momento.

Atsakovo B. Š. atstovas teismo posėdžio metu išdėstė argumentus dėl automobilio registracijos, nurodydamas, kad pagal valstybės įmonės „Regitra“ pažymą atsakovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių, kas anot jo patvirtina, jog B. Š. nebuvo automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas 2020 m. rugpjūčio 29 d. 

Sutiktina su ieškovės atstovo 2023 m. liepos 14 d. teismui pateiktame prašyme nurodomais argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260  patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės), galiojusių transporto priemonės nutempimo metu (aktuali redakcija nuo 2021 m. gegužės 1 d.) 75.1, 75.2, 76.3, punktus, buvęs automobilio savininkas privalėjo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo transporto priemonės pardavimo, pranešti valstybės įmonei „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų pasikeitimo ir pateikti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir/arba kitus registro duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus, tačiau poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1; 72.3.1 punktai), yra skirtos daiktams registruoti.

Tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo–pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Esmine nagrinėjamam ginčui spręsti kasacinio teismo išvada yra ta, kad nei CK, nei SEAKĮ ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su atsakovo B. Š. atstovo nurodomais argumentais, kad transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

Dėl atsakovų solidarios atsakomybės.

Transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir su tuo susijusius klausimus reglamentuoja SEAKĮ 33 straipsnis. Kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra ANK 603 straipsnyje nustatyti pagrindai (transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus), transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai (SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis ir 8 dalis).

Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 78 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalis).

Solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla. Transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali atsiimti transporto priemonės savininkas arba valdytojas, pagrindęs tai, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę. Tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas negali pagrįsti, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę, ir dėl to negali atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-127-1075/2021 (27 punktas), Nr. e3K-3-183-969/2021 (29 punktas).

Santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-327/2011; Nr. 3K-3-280/2013). Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje (CK 6.830 straipsnis). Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos – SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies – pagrindu. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta solidarioji pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teismas privalo įvertinti, ar prašomas priteisti atlyginimas už automobilio saugojimą yra teisingas ir proporcingas, užtikrina abiejų bylos šalių interesus. Kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo. Pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-436/2009, Nr. 3K-7-309/2010,Nr. e3K-3-140-219/2016 (16 punktas), Nr. 3K-3-362-701/2017 (20 punktas), Nr. e3K-3-14-69/2019, Nr. e3K-3-127-1075/2021, Nr. e3K-3-183-969/2021, Nr. e3K-3-86-378/2022; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1158-479/2018, Nr. e2A-208-796/2021, Nr. e2A-472-459/2022). Sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo, sudaryta dviejų juridinių asmenų, į ją įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ir / ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-69-580/2019, Nr. e2A-379-779/2019). Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą veiką, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-856/2021).

Kaip minėta automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas. Registruojama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi, ir pirkimo–pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Viešojo registro duomenys leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalies ir 8 dalies požiūriu, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos; viešojo registro informacija apie transporto priemonės savininką paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-448/2010, Nr. 3K-7-309/2010, Nr. 3K-3-157-421/2018, Nr. e3K-3-41-1075/2020; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-703-513/2020).

Įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad atsakovė J. Ž. vairavo neįregistruotą transporto priemonę būdama neblaivi, neturėdama teisės vairuoti, bei kai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė priežiūra. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta (surinkta) duomenų apie automobilio perleidimus ir faktinį savininką, todėl Klaipėdos AVPK nuspręsta neįregistruotą automobilį grąžinti paskutiniam valstybės įmonės „Regitra“ nurodytam savininkui – atsakovui B. Š.. Tačiau šioje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovė J. Ž. vairavo ne B. Š., o A. Ž. pagal 2020 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį automobilį. Atsakovas B. Š. transporto priemonės nuvežimo dieną nebuvo ir šiuo metu nėra šio automobilio savininkas, todėl neturi pareigos kartu su nusižengimą padariusia atsakove (transporto priemonės valdytoja) atlyginti automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Ieškinys atsakovui B. Š. yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl jo atžvilgiu atmestinas.

Dėl skolos iš atsakovės J. Ž. priteisimo.

Civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Okreta“ ir automobilio valdytoją J. Ž. siejo pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui sumokėti už automobilio saugojimą patirtas išlaidas. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas dėl šios transporto priemonės valdytojos, atsakovės J. Ž. įvykdyto teisės pažeidimo, nustatyto 2020 m. spalio 8 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Okreta" teisėtai.

Bylos duomenimis atsakovė J. Ž. prievolės tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas ieškovei iki šiol neįvykdė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio (-ius) informuota tinkamai, asmeniškai.

Pagal 2020 m. liepos 14 d. tarp Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Okreta“ sudarytos sutarties Nr. 30-4-ST2-78 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, kuri pakeista 2021 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr.30-ST2-2, įkainius lengvojo automobilio (iki 3,5 t.) nuvežimo įkainis – 125 Eur, vienos paros saugojimo įkainis – 9 Eur. Ieškovė už 733 paras, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. paskaičiavo 6722 Eur automobilio saugojimo išlaidų. Ieškovė atsakovei siuntė raginimus, tačiau atsakovė į juos nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė. Duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas dėl įsiskolinimo dydžio ar laikotarpio, ar atsiskaičiusi už transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, byloje nėra.

Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Kaip minėta priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo teisiniams santykiams taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-24 nutartis Nr. 3K-3-380/2014).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl atsakovės J. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo jos valdytas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas ieškovės aikštelėje. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad dėl priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų susidarymo yra kalta būtent atsakovė J. Ž.. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo nereiškia. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės J. Ž. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

        Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (93 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 152 Eur žyminį mokestį. Ieškinį atsakovės J. Ž. atžvilgiu tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės J. Ž. ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas B. Š. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 550 Eur (pinigų priėmimo kvitai Nr. 1137749 ir Nr. 1137754) teisinės pagalbos išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jos yra realiai patirtos ir susijusios su nagrinėta byla, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų už advokato teikiamą teisinę paslaugą priteistinų maksimalių dydžių, todėl yra pagrindas jį tenkinti. Atsakovo B. Š. procesinis elgesys byloje laikomas tinkamu, jis dalyvavo teismo posėdyje, bei pasirūpino tinkamu atstovavimu, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas. Atmetus ieškinio reikalavimą B. Š. atžvilgiu kaip nepagrįstą, iš ieškovės priteistinos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovo B. Š. naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 92,96 Eur (suapvalinus 93 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės J. Ž. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okreta“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Okreta“, į. k. 164222979, iš atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 6722 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės J. Ž. 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Ieškinio dalį atsakovui B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti atsakovui B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Okreta“, į. k. 164222979, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė